Suvestinė redakcija nuo 1997-09-04 iki 1997-12-05
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 65-1587, i. k. 0971100NUTA00000713
Nauja redakcija nuo 1997-09-04:
Nr. 919, 1997-08-28, Žin. 1997, Nr. 81-2041 (1997-09-03), i. k. 0971100NUTA00000919
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
Dėl verslo plėtojimo priemonių
1997 m. liepos 3 d. Nr. 713
Vilnius
1. Steigti garantijų instituciją uždarąją akcinę bendrovę draudimo įmonę „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (toliau vadinama – bendrovė), kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, savo įstatais, kitais teisės aktais ir šiuo nutarimu.
Bendrovė teikia bankams garantijas dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų, sudarydama su šiais ūkio subjektais jų civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo (garantijų) sutartis (toliau – draudimo sutartys), kuriose numatoma, kad draudimo išmokos gavėjas yra paskolą ūkio subjektui suteikęs bankas.
2. Patvirtinti:
2.1. Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veiklos nuostatas (pridedama);
3. Nustatyti, kad:
3.2. valstybė turi ne mažiau kaip 51 procentą bendrovės akcijų. Ūkio ministerija yra valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtoja;
3.3. ne mažiau kaip 50 procentų bendrovės grynojo pelno skiriama investicijoms bendrovės pagrindinei veiklai plėtoti (privalomiesiems rezervams ir kt.);
3.4. bendrovės nuostoliai pirmiausia dengiami iš draudimo techninių atidėjimų ir kitų rezervų. Kai draudimo techniniai atidėjimai ir kiti rezervai jau panaudoti nuostoliams padengti, nuostoliams toliau pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo vertės, Verslo plėtojimo taryba sustabdo draudimo įmokų kompensavimą, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojas inicijuoja ir sušaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame balsuoja už naujų draudimo sutarčių sudarymo sustabdymą, informacijos apie tai teikimą bankams, nuostolių atsiradimo priežasčių apsvarstymą, ir ne vėliau kaip per 20 dienų pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus;
3.5. bendrovė draudimo sutartimi užtikrina ne daugiau kaip 80 procentų neatgautos paskolos dalies grąžinimą, o riziką dėl kitos dalies prisiima paskolą išdavęs bankas;
3.6. ūkio subjektas turi sudaryti su bendrove sutartį dėl savo reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias patiekus ūkio subjekto gaminamą produkciją pirkėjams, perleidimo ar (ir) dėl įsipareigojimų perleisti nuosavybės teises į pagamintą produkciją ar kitą turtą;
3.7. tais atvejais, kai bankui patenkinus savo reikalavimus iš ūkio subjekto ir gavus draudimo išmoką banko gauta suma paskolai padengti viršija paskolos dydį (neskaitant palūkanų ir delspinigių), ši paskolą viršijanti suma grąžinama bendrovei;
3.8. bendrovė tvarko savo sudarytų draudimo sutarčių apskaitą, o bendrovėje valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojo įgaliotas atstovas kiekvieną mėnesį iki 20 dienos pateikia Verslo plėtojimo tarybai ir Finansų ministerijai ataskaitą apie sudarytas sutartis ir informuoja apie tai, kaip vykdomi kiti bendrovės įsipareigojimai;
3.9. Verslo plėtojimo tarybos pirmininkas ir bendrovės administracijos vadovas už bendrovės veiklą kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos) atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
3.10. bendrovės finansinė atskaitomybė ne rečiau kaip dukart per metus turi būti tikrinama nepriklausomo auditoriaus. Verslo plėtojimo tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinę finansinę atskaitomybę kartu su audito išvada;
3.11. Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai, skirti eksportui skatinti 1997 metais, naudojami taip:
10 mln. litų – bendrovės akcijoms apmokėti;
30 mln. litų – draudimo įmokoms mokėti pagal Verslo plėtojimo tarybos sprendimus. Draudimo įmoka mokama bendrovei už atliekamą draudiminę apsaugą, sudarant draudimo sutartis. Šie asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu taip pat gali būti naudojami bendrovės kapitalui padidinti ar atstatyti;
3,5 mln. litų – kitoms prekybos plėtojimo priemonėms iš dalies finansuoti pagal Verslo plėtojimo tarybos priimtus sprendimus ir organizacinio fondo formavimui;
3.12. numatomi 1998 metų Lietuvos valstybės biudžeto asignavimai eksportui skatinti turi būti panaudoti draudimo įmokoms mokėti, bendrovės kapitalui padidinti ar nuostoliams padengti, taip pat kitoms prekybos plėtojimo priemonėms iš dalies finansuoti;
4. Nustatyti, kad ūkio subjekto civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo taisyklėse turi būti numatyta: draudiminiai įvykiai, kuriems atsitikus bendrovė moka draudimo išmokas; nedraudiminiai įvykiai; draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka; sąlyga, pagal kurią draudimo išmoka turi būti mokama tuo atveju, kai skolininkas, gavęs banko reikalavimą pašalinti paskolos sutarties pažeidimus, per banko nustatytą terminą (kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų) jų nepašalina.
Draudiminiu įvykiu dėl politinių priežasčių (tikimybė, kad jis įvyks, vadinama politine rizika) laikomi šie pavieniai arba keli iš karto atsitinkantys įvykiai, jeigu jie trukdo pirkėjui vykdyti įsipareigojimus:
4.1. Lietuvos ūkio subjekto produkcijos pirkėjo valstybėje:
4.1.1. prasideda karas, pilietinis karas, revoliucija, sukilimas, pilietiniai neramumai, masiniai streikai, pasikeičia valdžia, sąlygojanti svarbius politikos pasikeitimus;
4.1.2. pradedami nenumatyti vyriausybės veiksmai, įskaitant oficialų paskelbimą, kad valstybės įsipareigojimai nebus vykdomi, taip pat valiutinio atsiskaitymo su užsieniu moratoriumą (uždraudimą);
4.1.3. nėra numatytos įstatymų priemonės, kurias naudoja kreditoriaus valstybės vyriausybė (įskaitant trukdančias atlikti sutartyse numatytą atsiskaitymą), anuliuojami anksčiau išduoti leidimai, įšaldomi depozitai, nepagrįstai didinami mokesčiai, vyksta nacionalizacija, ekspropriacija ir kitos politinės priemonės;
5. Suteikti valstybės garantiją už bendrovės 1997 metais sudarytas draudimo sutartis (suteiktas garantijas) su sąlyga, kad draudimo (garantijų) suma vienu metu neviršytų 120 mln. litų.
6. Pavesti Ūkio ministerijai sudaryti ūkio ministro vadovaujamą Verslo plėtojimo tarybą, kuri priimtų sprendimus dėl biudžeto asignavimų, skirtų eksportui skatinti, naudojimo draudimo įmokoms už draudiminę apsaugą mokėti, prekybos plėtojimo priemonėms finansuoti, taip pat kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės šiai tarybai pavestų klausimų, susijusių su verslo plėtojimu;
7. Pavesti ūkio ministrui, vadovaujantis šiuo nutarimu, pasirašyti visus su bendrovės steigimu susijusius dokumentus.
8. Užsienio reikalų ministerija kartu su Ūkio ministerija ir Finansų ministerija turi teikti bendrovei informaciją, kurios reikia valstybių politinei rizikai įvertinti. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojas turi inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir balsuoti už valstybių grupavimo į politinės rizikos grupes metodikos ir sąrašų patvirtinimą.
9. Pavesti Verslo plėtojimo tarybai eksporto skatinimo programoje numatytomis lėšomis sumokėti draudimo įmoką tarybos nustatyta tvarka
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 713
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 919
redakcija)
Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veiklos nuostatos
Bendroji dalis
1. Uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (toliau vadinama – bendrovė) teikia bankams garantijas dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų, sudarydama su šiais ūkio subjektais jų civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo (garantijų) sutartis (toliau – draudimo sutartys), kuriose numatoma, kad draudimo išmokos gavėjas yra paskolą ūkio subjektui suteikęs bankas. Draudimo sutartys sudaromos tik dėl paskolų, kurios teikiamos lietuviškos kilmės prekėms gaminti ir eksportuoti ar paslaugoms teikti (ne mažiau kaip 50 procentų prekės vertės turi būti sukurta Lietuvoje).
2. Sprendimas sudaryti draudimo sutartį priimamas tik tada, kai gaunami visi dokumentai, nurodyti šių nuostatų 15 punkte.
Draudimo sutarčių sudarymo sąlygos
3. Ūkio subjektas, sudaręs draudimo sutartį, paskolą gali naudoti tik lietuviškos kilmės prekėms gaminti bei eksportuoti ar (ir) paslaugoms apmokėti. Gautos paskolos lėšos negali būti naudojamos darbo užmokesčiui ir įstatymų nustatytiems mokesčiams mokėti. Už perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apmoka bankas pagal ūkio subjekto pateiktus dokumentus. Be bendrovės leidimo už paskolą įsigytos prekės negali būti perleidžiamos kitiems asmenims ar naudojamos kitaip, negu numatyta šių nuostatų 15 punkte nurodytuose dokumentuose, pateiktuose paskolai gauti. Ši sąlyga turi būti įrašyta į paskolos sutartį.
4. Ūkio subjektas įkeičia bankui įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti nekilnojamojo turto registro įstaigoje registruotą turtą, kilnojamuosius individualiais ar rūšiniais požymiais apibūdintus daiktus, vertybinius popierius, lėšas, esančias šio ūkio subjekto sąskaitoje, daiktines teises ir prievolines teises, atsiradusias iš rašytinių sutarčių.
5. Ūkio subjektas turi sudaryti su bendrove sutartį dėl savo reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias patiekus šio ūkio subjekto gaminamą produkciją pirkėjams, perleidimo ar (ir) dėl įsipareigojimų perleisti nuosavybės teises į pagamintą produkciją arba kitą turtą;
6. Ūkio subjektas taip pat pateikia bankui ir bendrovei dokumentus, garantuojančius (arba įrodančius) apmokėjimą už numatomą parduoti produkciją. Bankai ir bendrovė sprendžia, ar pateiktų dokumentų pakanka.
8. Ūkio subjektas turi investuoti ne mažiau kaip 15 procentų savo lėšų į verslo projektą, kuriam įgyvendinti imama paskola.
9. Norintis sudaryti draudimo sutartį ūkio subjektas turi būti nustatytąja tvarka įregistruotas, visiškai pasirengęs įvykdyti gamybinius įsipareigojimus, susijusius su nurodytuoju projektu, o jo įstatinis kapitalas – visiškai suformuotas.
10. Ūkio subjekto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis – ne mažiau kaip 1, įskaitant pagal draudimo sutartis draudžiamas paskolas.
11. Paskolos sutartyje tarp ūkio subjekto ir banko turi būti numatyta, kad bankas tiesiogiai apmoka ūkio subjektų sąskaitas tiekėjams, transportuotojams ir kitiems kontrahentams pagal patvirtintą verslo planą.
12. Ūkio subjektas privalo turėti paskolą išdavusiame banke einamąją sąskaitą ir atidaryti paskolinę sąskaitą. Į paskolinę sąskaitą pirmiausia pervedamos įplaukos už parduodamą produkciją, kurios gamybą kreditavo bankas, ir už teikiamas paslaugas.
13. Šiose nuostatose išdėstytos draudimo sutarčių sudarymo sąlygos turi būti laikomos minimaliomis, ir draudimo sutartis gali būti sudaroma, jeigu šios sąlygos yra visiškai įvykdytos.
14. Draudimo įmoka gali būti iš dalies ar visiškai sumokėta Verslo plėtojimo tarybos sprendimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos ir teikiamos paskolos palūkanų santykį – juo didesnės paskolos palūkanos, juo mažesnę draudimo įmokos dalį gali sumokėti Verslo plėtojimo taryba.
Dokumentai, kuriuos bendrovei turi pateikti ūkio subjektas, norintis sudaryti draudimo sutartį
15. Ūkio subjektas, norintis sudaryti draudimo sutartį, bendrovei turi pateikti:
15.1. prašymą (jame nurodoma paskolos paskirtis, draudimo sutarties suma, draudimo įmokos dydis, paskolos ir draudimo sutarties terminas, kokio dydžio draudimo įmoką ūkio subjektas sutiktų mokėti pagal draudimo sutartį, nuo kada reikia paskolos);
15.3. dokumentus, patvirtinančius, kad gaunamos paskolos grąžinimas užtikrinamas įkeičiant bankui turtą ar kitaip;
15.7. įmonės registracijos dokumentus (registracijos pažymėjimą, steigimo sutartį (aktą) ir įstatus);
15.8. praėjusių ir einamųjų metų paskutinio iki dokumentų pateikimo ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtintus mokesčių inspekcijos (balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, pajamų deklaraciją);
15.11. teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie mokėjimo įsipareigojimų vykdymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie įmokų mokėjimą;
Rizikos ir nuostolių paskirstymas tarp paskolą išdavusio banko ir bendrovės
16. Bendrovė draudimo sutartimi užtikrina ne daugiau kaip 80 procentų neatgautos paskolos dalies grąžinimą, o riziką dėl kitos dalies prisiima paskolą išdavęs bankas.
17. Ūkio subjekto civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo taisyklėse turi būti numatyta: draudiminiai įvykiai, kuriems atsitikus bendrovė išmoka draudimo išmokas; nedraudiminiai įvykiai; draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka; sąlyga, pagal kurią draudimo išmoka turi būti mokama tuo atveju, kai skolininkas, gavęs banko reikalavimą pašalinti paskolos sutarties pažeidimus, per banko nustatytą terminą (kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų) jų nepašalina.
18. Bankas bendrovės nustatyta tvarka pateikia bendrovės administracijai dokumentais pagrįstą paraišką pervesti lėšas. Įsitikinusi, kad atsitiko draudiminis įvykis, bendrovė sumoka paskolą išdavusiam bankui ne daugiau kaip 80 procentų skirtumo tarp negrąžintos paskolos sumos ir įvykdytų skolinių įsipareigojimų.
Draudimo sutarties sudarymas
19. Ūkio subjektas, gavęs raštišką banko sutikimą suteikti paskolą šių nuostatų 3 punkte nurodytam tikslui ir atitinkantis šiose nuostatose nurodytas draudimo sutarčių sudarymo sąlygas, pateikia bendrovei 15 punkte nurodytus dokumentus.
20. Prašymas dėl draudimo sutarties sudarymo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį po nurodytųjų dokumentų pateikimo bendrovei. Ūkio subjektas, pateikęs prašymą, apie priimtą sprendimą informuojamas raštu.
21. Jeigu bendrovės išvados teigiamos, ūkio subjektas sumoka į bendrovės sąskaitą nustatyto dydžio draudimo įmoką arba kreipiasi į Verslo plėtojimo tarybą, prašydamas sumokėti už jį draudimo įmoką ar jos dalį.
Bendrovės apdraustų paskolų naudojimo kontrolė
23. Bendrovė pradeda tvarkyti ūkio subjekto, sudariusio draudimo sutartį, bylą, kurioje registruojami visi pateikti dokumentai ir sprendimai dėl draudimo sutarties sudarymo ir draudimo įmokų. Byla tvarkoma, iki bankui grąžinama paskola arba išmokama draudimo išmoka, o bendrovė realizuoja šių nuostatų 5 punkte nurodytą teisę, ir saugoma 5 metus.
24. Bendrovė kaupia informaciją (duomenis) apie:
24.2. ūkio subjekto, sudariusio draudimo sutartis, negrąžintų paskolų sumą ir skaičių, faktinį įsiskolinimo dydį bei išieškotų paskolų sumą ir skaičių;
25. Išdavęs paskolą bankas, sumokėjęs už gaminamą produkciją ar teikiamas paslaugas, ne vėliau kaip per 24 valandas praneša turto įkeitimą registruojančioms institucijoms apie tai, kad ūkio subjekto už paskolos lėšas pagaminta produkcija negali būti parduota, perleista, išnuomota ar įkeista be bendrovės sutikimo. Bendrovė, sudariusi draudimo sutartis, ne vėliau kaip per 24 valandas praneša turto įkeitimą registruojančioms institucijoms, kad bendrovei išmokėjus draudimo išmoką ūkio subjektas jai perleis nuosavybės teises į pagamintą už paskolą produkciją ar kitą turtą.
26. Ūkio subjektas ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 15 dienos pateikia bendrovei paskolų, dėl kurių buvo sudarytos draudimo sutartys, naudojimo bei praeito mėnesio įmonės veiklos rezultatų ataskaitą.
27. Bendrovės administracija kiekvieną mėnesį informuoja bendrovės stebėtojų tarybą apie paskolų, dėl kurių buvo sudarytos draudimo sutartys, būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus stebėtojų tarybai.
28. Bendrovės nuostoliai pirmiausia dengiami iš draudimo techninių atidėjimų ir kitų rezervų. Kai draudimo techniniai atidėjimai ir kiti rezervai jau panaudoti nuostoliams padengti, nuostoliams toliau pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo vertės, Verslo plėtojimo taryba sustabdo draudimo įmokų kompensavimą, o valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojas inicijuoja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame balsuoja už naujų draudimo sutarčių sudarymo sustabdymą, informacijos apie tai teikimą bankams, nuostolių atsiradimo priežasčių apsvarstymą, ir ne vėliau kaip per 20 dienų pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus.
Priedo pakeitimai:
Nr. 919, 1997-08-28, Žin., 1997, Nr. 81-2041 (1997-09-03), i. k. 0971100NUTA00000919
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 713
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 919
redakcija)
Verslo plėtojimo tarybos nuostatai
Tarybos statusas ir sudėtis
1. Verslo plėtojimo taryba (toliau vadinama – taryba) yra kolegialus organas, priimantis sprendimus dėl draudimo įmokos už ūkio subjektą pagal jo ir uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (toliau vadinama – bendrovė) sudarytas draudimo sutartis ir kitų prekybos plėtojimo priemonių dalinio apmokėjimo, taip pat sprendžiantis kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtus klausimus, susijusius su verslo plėtojimu.
2. Į tarybos sudėtį įeina ūkio ministras (tarybos pirmininkas), Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos, Europos reikalų ministerijos, Žemės ir miškų ūkio ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos komercinių bankų asociacijos atstovai.
3. Ūkio ministras tvirtina tarybos narius pagal šių nuostatų 2 punkte nurodytų institucijų vadovų raštiškus teikimus.
4. Tarybos narius gali atšaukti juos paskyrusios institucijos vadovas. Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų, kai nutraukiama darbo sutartis su juos paskyrusia į tarybą institucija.
Tarybos funkcijos
6. Tarybos funkcijos yra:
6.1. analizuoti ūkio subjektų paraiškas ir priimti sprendimus dėl draudimo įmokos dalinio apmokėjimo;
6.2. analizuoti ūkio subjektų paraiškas ir priimti sprendimus dėl kitų prekybos priemonių dalinio finansavimo;
6.4. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bendrovės įstatinio kapitalo formavimo ir naudojimo ataskaitas;
Tarybos darbo organizavimas ir sprendimų priėmimas
7. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 6 tarybos nariai. Sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Tais atvejais, kai dėl kurių nors priežasčių taryboje lieka mažiau negu 4 valstybinių institucijų atstovai, tarybos įgaliojimai sustabdomi.
8. Taryba dirba pagal tarybos pirmininko patvirtintą reglamentą. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
10. Tarybos narys, pareiškęs turįs interesų ar ryšių, susijusių su ūkio subjektu ar paskolą teikiančiu banku, nedalyvauja balsavime. Šio tarybos nario nuomonė įrašoma atitinkamo tarybos posėdžio protokole. Paaiškėjus, kad tarybos sprendimo priėmimo metu egzistavo konfliktas dėl tokių interesų, o minėtasis tarybos narys balsavo, atitinkama informacija pateikiama šį tarybos narį skyrusios institucijos vadovui ir prašoma narį atšaukti per 3 dienas po to, kai toks faktas nustatytas tarybos posėdyje, o šio nario įgaliojimai sustabdomi.
Prekybos plėtojimo priemonių dalinis finansavimas
11. Prekybos plėtojimo priemonės organizatoriai, norėdami gauti finansavimą, tarybai pateikia:
12. Sprendimą dėl finansinės paramos suteikimo taryba priima vadovaudamasi šiais prekybos plėtojimo priemonės projekto vertinimo kriterijais:
12.1. kurią projekto dalį finansuoja ūkio subjektas savo lėšomis (ji turi būti ne mažesnė kaip 50 procentų);
14. Vienam ūkio subjektui gali būti suteikiama parama tik kartą per kalendorinius metus. Ši nuostata netaikoma kolektyviniams renginiams.
Priedo pakeitimai:
Nr. 919, 1997-08-28, Žin., 1997, Nr. 81-2041 (1997-09-03), i. k. 0971100NUTA00000919
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 919, 1997-08-28, Žin., 1997, Nr. 81-2041 (1997-09-03), i. k. 0971100NUTA00000919
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 713 "Dėl verslo plėtojimo priemonių" naujos redakcijos