Suvestinė redakcija nuo 2000-05-20 iki 2000-11-08

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 65-1587, i. k. 0971100NUTA00000713

Nauja redakcija nuo 1998-10-29:

Nr. 1265, 1998-10-21, Žin. 1998, Nr. 94-2608 (1998-10-28), i. k. 0981100NUTA00001265

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

Dėl verslo plėtojimo priemonių

1997 m. liepos 3 d. Nr. 713

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Steigti uždarąją akcinę bendrovę draudimo įmonę „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (toliau vadinama – bendrovė), kuri savo veikloje vadovausis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, kitais teisės aktais, savo įstatais ir šiuo nutarimu.

2. Nustatyti, kad bendrovė draudžia:

2.1. eksporto kredito (finansinio kredito), prekinio kredito ir Lietuvos ūkio subjektų investicijų užsienyje politinę riziką. Ši bendrovės veikla vykdoma Eksporto skatinimo fondo lėšomis Verslo plėtojimo tarybos nustatyta tvarka.

Investicijų užsienyje politinės rizikos draudimo objektas yra draudėjo nuostoliai iš investicinės veiklos, susidarę dėl politinių priežasčių, atsitikus draudiminiam įvykiui, numatytam šio nutarimo 5 punkte;

2.2. eksporto kredito (finansinio kredito) ir prekinio kredito komercinę riziką. Bendrovė, vykdydama prekinio kredito komercinės rizikos draudimą, dalį prisiimtos rizikos turi perduoti kitoms draudimo ar perdraudimo įmonėms;

2.3. ilgalaikių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms investiciniams projektams realizuoti, komercinę riziką.

3. Patvirtinti:

3.1. Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veiklos nuostatas (pridedama);

3.2. Verslo plėtojimo tarybos nuostatus (pridedama).

4. Nustatyti, kad:

4.1. Ūkio ministerija vykdo vieno iš bendrovės steigėjų funkcijas;

4.2. valstybė turi ne mažiau kaip 51 procentą bendrovės akcijų. Ūkio ministerija yra valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtoja;

4.3. ne mažiau kaip 50 procentų bendrovės grynojo pelno skiriama investicijoms bendrovės pagrindinei veiklai plėtoti (privalomiesiems rezervams ir kt.);

4.4. bendrovės nuostoliai akcininkų sprendimu pirmiausia dengiami iš bendrovės suformuotų rezervų ir akcininkų įnašų arba nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus (bet ne ilgiau kaip 3 metus). Nuostoliams pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo vertės, Verslo plėtojimo taryba sustabdo draudimo įmokų kompensavimą, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojas inicijuoja ir sušaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame balsuoja už naujų draudimo sutarčių sudarymo sustabdymą, informacijos apie tai teikimą bankams, nuostolių atsiradimo priežasčių apsvarstymą, ir ne vėliau kaip per 20 dienų pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus;

4.5. bendrovė Verslo plėtojimo tarybos nustatyta tvarka draudimo sutartimi užtikrina iki 80 procentų neatgautos paskolos dalies grąžinimą, o riziką dėl kitos dalies prisiima paskolą išdavęs bankas. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu bendrovė gali užtikrinti 100 procentų neatgautos paskolos grąžinimą. Tuo atveju, kai bendrovė 100 procentų užtikrina neatgautos paskolos grąžinimą, ūkio subjektas įkeičia bendrovei įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudaro ne mažiau kaip 50 procentų paskolos sumos;

4.6. ūkio subjektas turi sudaryti su bendrove sutartį dėl savo reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias patiekus ūkio subjekto gaminamą produkciją pirkėjams, perleidimo ar (ir) dėl įsipareigojimų perleisti nuosavybės teises į pagamintą produkciją ar kitą turtą (jeigu bendrovė vykdo šio nutarimo 2.1 ir 2.2 punktuose numatytą draudimo veiklą);

4.7. tais atvejais, kai banko gauta suma (bankui patenkinus savo reikalavimus iš ūkio subjekto ir gavus draudimo išmoką) viršija paskolos dydį bei apskaičiuotas palūkanas, viršijanti paskolą ir apskaičiuotas palūkanas suma, bet ne didesnė už draudimo išmoką, grąžinama bendrovei;

4.8. bendrovė tvarko sudarytų draudimo sutarčių apskaitą ir kas mėnesį, iki 20 dienos, pateikia Verslo plėtojimo tarybai ir Finansų ministerijai ataskaitą apie sudarytas sutartis, taip pat informuoja jas apie tai, kaip vykdomi kiti bendrovės įsipareigojimai;

4.9. Verslo plėtojimo tarybos pirmininkas ir bendrovės administracijos vadovas už bendrovės veiklą kas pusmetį (iki kito pusmečio pirmojo mėnesio 25 dienos) atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

4.10. bendrovės finansinė atskaitomybė kasmet turi būti tikrinama nepriklausomo auditoriaus. Verslo plėtojimo tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinę finansinę atskaitomybę kartu su audito išvada;

4.11. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skirti eksportui skatinti 1997 metais, naudojami taip:

10 mln. litų – bendrovės akcijoms apmokėti;

30 mln. litų – draudimo įmokoms mokėti pagal Verslo plėtojimo tarybos sprendimus. Draudimo įmokos mokamos bendrovei už atliekamą draudiminę apsaugą, sudarant draudimo sutartis. Šie asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu taip pat gali būti naudojami bendrovės kapitalui padidinti ar atkurti;

4.12. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai eksportui skatinti turi būti panaudoti draudimo įmokoms (jeigu bendrovė vykdo šio nutarimo 2.1 ir 2.2 punktuose numatytą veiklą) ir draudimo išmokoms, atsitikus draudiminiam įvykiui dėl politinių priežasčių, mokėti, bendrovės kapitalui padidinti ar nuostoliams padengti, taip pat kitoms prekybos (eksporto) plėtojimo priemonėms iš dalies finansuoti. Verslo plėtojimo tarybos nustatyta tvarka draudimo įmokos už politinę riziką mokamos į Eksporto skatinimo fondą, draudimo išmokos už politinę riziką dengiamos iš Eksporto skatinimo fondo.

Iš 1998 metų Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų eksportui skatinti, 10 mln. litų skiriama bendrovės akcijoms iš kitų akcininkų supirkti;

4.13. Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšos naudojamos draudimo įmokoms ir draudimo išmokoms (jeigu bendrovė vykdo šio nutarimo 2.3 punkte numatytą veiklą) mokėti. Iš Privatizavimo fondo 1998 metų lėšų, skirtų Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondui, 8 mln. litų turi būti skiriama bendrovės kapitalui padidinti;

4.14. bendrovės visiškai ar iš dalies neįvykdytus draudimo sutartyse numatytus įsipareigojimus, kurių įvykdymą garantavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal bendrovės pasirašytas draudimo sutartis, įvykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Nustatyti, kad draudiminiu įvykiu dėl politinių priežasčių (tikimybė, kad jis įvyks, vadinama politine rizika) laikomi šie pavieniai arba keli iš karto atsitinkantys įvykiai, jeigu jie pirkėjo įsipareigojimų įvykdymą padaro neįmanomą:

5.1. Lietuvos ūkio subjekto produkcijos pirkėjo valstybėje:

5.1.1. prasideda karas, pilietinis karas, revoliucija, sukilimas, pilietiniai neramumai, masiniai streikai, pasikeičia valdžia, sąlygojanti svarbius politikos pokyčius;

5.1.2. pradedami nenumatyti vyriausybės veiksmai, įskaitant oficialų paskelbimą, kad valstybės įsipareigojimai nebus vykdomi, įšaldomi depozitai, vyksta nacionalizacija, ekspropriacija ar kitos politinės priemonės, taip pat valiutinio atsiskaitymo su užsieniu moratoriumas (uždraudimas);

5.2. nenumatyti įvykiai įvyksta trečiosiose valstybėse, per kurias transportuojamos prekės ar pervedamos lėšos, įskaitant embargą ir kitus prekių transporto apribojimus, trukdančius vykdyti sutartis.

6. Suteikti valstybės garantiją už bendrovės 1998 metais sudarytas draudimo sutartis su sąlyga, kad draudimo suma vienu metu neviršytų 50 mln. litų.

7. Pavesti Ūkio ministerijai sudaryti ūkio ministro vadovaujamą Verslo plėtojimo tarybą, kuri pagal šios tarybos patvirtintą tvarką priimtų sprendimus dėl biudžeto ir kitų valstybės asignavimų, skirtų eksportui ir smulkiam bei vidutiniam verslui skatinti, naudojimo.

8. Pavesti ūkio ministrui, vadovaujantis šiuo nutarimu, pasirašyti visus su bendrovės steigimu susijusius dokumentus.

9. Užsienio reikalų ministerija kartu su Ūkio ministerija ir Finansų ministerija turi teikti bendrovei informaciją, kurios reikia valstybių politinei rizikai įvertinti. Valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų turėtojas turi inicijuoti visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimą ir balsuoti už tai, kad būtų patvirtinta valstybių grupavimo į politinės rizikos grupes metodika bei sąrašai

MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS

ŪKIO MINISTRAS VINCAS BABILIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 713

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1265

redakcija)

Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ veiklos nuostatos

Bendroji dalis

1. Uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ (toliau vadinama – bendrovė) Verslo plėtojimo tarybos nustatyta tvarka sudaro su ūkio subjektais eksporto kredito (finansinio kredito), prekinio kredito ir Lietuvos ūkio subjektų investicijų užsienyje politinės rizikos draudimo sutartis. Bendrovė taip pat vykdo eksporto kredito ir prekinio kredito komercinės rizikos draudimą. Eksporto kredito (finansinio kredito) draudimo sutartys sudaromos tik dėl paskolų, kurios teikiamos lietuviškos kilmės prekėms gaminti ir eksportuoti ar paslaugoms teikti (ne mažiau kaip 50 procentų prekės vertės turi būti sukurta Lietuvoje). Bendrovė taip pat draudžia ilgalaikes paskolas, teikiamas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms investiciniams projektams realizuoti.

2. Bendrovės valdyba patvirtina dokumentų, kurių reikia draudimo sutartims sudaryti, sąrašus.

Eksporto kredito (finansinio kredito) ir prekinio kredito draudimo sutarčių sudarymo sąlygos

3. Ūkio subjektas, sudaręs eksporto kredito (finansinio kredito) draudimo sutartį, paskolą gali naudoti lietuviškos kilmės prekėms gaminti, eksportuoti ir paslaugoms apmokėti. Gautos paskolos lėšos negali būti naudojamos darbo užmokesčiui ir įstatymų nustatytiems mokesčiams mokėti. Už perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apmoka bankas pagal ūkio subjekto pateiktus dokumentus. Be bendrovės leidimo už paskolą įsigytos prekės negali būti perleidžiamos kitiems asmenims ar naudojamos kitaip, negu numatyta dokumentuose, pateiktuose paskolai gauti. Ši sąlyga turi būti įrašyta į paskolos sutartį.

Ūkio subjektas, eksportuojantis lietuviškos kilmės prekes ir (ar) paslaugas, sudaręs prekinio kredito draudimo sutartį su bendrove, įgyja draudiminę apsaugą nuo pirkėjo nemokumo. Bendrovė prekinio kredito draudimo sutartimi užtikrina ne daugiau kaip 80 procentų sumos, nurodytos sąskaitose faktūrose. Mokesčiai, delspinigiai, baudos nėra draudžiami. Prekių pirkimo–pardavimo kreditan ar paslaugų teikimo kreditan sutarčių projektai ir sąskaitų faktūrų pavyzdžiai, pagal kuriuos ūkio subjektas perka ar parduoda prekes arba teikia paslaugas, turi būti suderinti su bendrove.

Bendrovė, skaičiuodama mokumo atsargą pagal Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos patvirtintą metodiką, dalį prisiimtos prekinio kredito komercinės rizikos (ne mažiau kaip 50 procentų) perduoda kitoms draudimo ar perdraudimo įmonėms, Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos pripažintoms finansiškai patikimomis. Iki automatiško perdraudimo sutarties pasirašymo (kai bendrovės prisiimta rizika savaime tampa ir perdraudimo įmonės rizika), prisiimta rizika perdraudžiama fakultatyvinio perdraudimo pagrindais (kai dėl kiekvienos bendrovės prisiimtos rizikos deramasi atskirai).

4. Ūkio subjektas įkeičia bankui įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Tuo atveju, kai bendrovė draudimo sutartimi užtikrina 100 procentų neatgautos paskolos grąžinimą, ūkio subjektas įkeičia bendrovei įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudaro ne mažiau kaip 50 procentų paskolos sumos.

5. Ūkio subjektas turi sudaryti su bendrove sutartį dėl reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias patiekus šio ūkio subjekto gaminamą ar parduodamą produkciją pirkėjams, perleidimo ar (ir) dėl įsipareigojimų perleisti nuosavybės teises į pagamintą ar parduodamą produkciją arba kitą turtą;

6. Ūkio subjektas taip pat pateikia bendrovei dokumentus, garantuojančius (arba įrodančius) apmokėjimą už numatomą parduoti produkciją. Bendrovė sprendžia, ar pateiktų dokumentų pakanka.

7. Eksporto kredito (finansinio kredito) ir prekinio kredito draudimo sutarčių trukmė – ne daugiau kaip 12 mėnesių.

8. Ūkio subjektas turi investuoti ne mažiau kaip 15 procentų savo lėšų į verslo projektą, kuriam įgyvendinti imama paskola.

9. Norintis sudaryti draudimo sutartį ūkio subjektas turi būti nustatytąja tvarka įregistruotas, visiškai pasirengęs įvykdyti gamybinius įsipareigojimus, susijusius su nurodytuoju projektu, o jo įstatinis kapitalas – visiškai suformuotas.

10. Draudimo įmokos dėl politinės rizikos dydį nustato Verslo plėtojimo taryba, o dėl komercinės rizikos – bendrovės valdyba. Bendrovei draudžiama sudaryti draudimo sutartį su nemokia įmone.

11. Paskolos sutartyje tarp ūkio subjekto ir banko turi būti numatyta, kad bankas tiesiogiai apmoka ūkio subjektų sąskaitas tiekėjams, transportuotojams ir kitiems kontrahentams pagal patvirtintą verslo planą.

12. Ūkio subjektas privalo turėti paskolą išdavusiame banke einamąją sąskaitą ir atidaryti paskolinę sąskaitą.

13. Šiose nuostatose išdėstytos draudimo sutarčių sudarymo sąlygos turi būti laikomos minimaliomis, ir draudimo sutartis gali būti sudaroma, jeigu šios sąlygos yra visiškai įvykdytos.

14. 50 procentų draudimo įmokos sumokama iš Eksporto skatinimo fondo. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu, atsižvelgiant į planuojamą eksportinės produkcijos apimties konkrečioje įmonėje padidėjimą, palyginti su praeitų 12 mėnesių vidutiniu mėnesio lygiu, ši sumokamos iš Eksporto skatinimo fondo draudimo įmokos dalis gali būti padidinta iki 90 procentų (už kiekvienus 2 planuojamus eksportinės produkcijos padidėjimo procentus, viršijančius 10 procentų, sumokamos įmokos dalis padidinama 5 procentais).

Ilgalaikių paskolų, teikiamų smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, draudimo sutarčių sudarymo sąlygos

15. Bendrovė draudimo sutartis sudaro su Lietuvos Respublikoje registruotais ūkio subjektais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2993) 2 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Draudimo sutartimi užtikrinamas tik investicinių paskolų, kurių apyvartinių lėšų dalis investiciniam projektui realizuoti yra mažesnė už pusę paskolos, grąžinimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 256, 1999-03-06, Žin., 1999, Nr. 24-689 (1999-03-12), i. k. 0991100NUTA00000256

16. Ūkio subjektas turi investuoti ne mažiau kaip 20 procentų savo lėšų į verslo projektą, kuriam įgyvendinti imama paskola.

17. Bendrovė draudimo sutartimi užtikrina neatgautos paskolos ir nesumokėtų palūkanų grąžinimą:

80 procentų – jeigu už suteiktą paskolą įsigytas ilgalaikis materialusis turtas įkeičiamas paskolą suteikusiam bankui;

100 procentų – jeigu už suteiktą paskolą įsigytas ilgalaikis materialusis turtas įkeičiamas bendrovei.

18. Bendrovė negali drausti investicinių paskolų, kurios pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių naudojamos šių rūšių veiklai plėsti (jeigu pajamos iš šios veiklos sudaro 1/3 ar daugiau metinės ūkio subjekto veiklos apyvartos):

511 – 5190 – didmeninė prekyba;

651 – 6599 – finansinis tarpininkavimas;

671 – 6720 – pagalbinis finansinis tarpininkavimas;

70x – 7020x – nekilnojamojo turto nuoma ir komercinė veikla;

660 – 6603 – draudimo ir pensijų lėšų kaupimas;

9249x – azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla;

7411 – juridinė veikla;

1551x – 1552x – alkoholinių gėrimų gamyba, išskyrus alų;

011 – 0150 – žemės ūkio kultūrų auginimas, gyvulininkystė, medžioklė;

1600 – tabako produktų gamyba.

19. Draudimo sutartimi garantuojamos paskolos trukmė:

ne daugiau kaip 4 metai;

investicijoms į statybos objektus – ne daugiau kaip 6 metai.

20. Didžiausia vienos draudimo sutarties draudimo suma negali viršyti 800 tūkst. litų.

21. Draudimo įmoka Verslo plėtojimo tarybos sprendimu gali būti iš dalies (iki 90 procentų) sumokėta iš Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo: įgyvendinant investicinį projektą rajone, kuriame nedarbas viršija vidutinį šalies nedarbo lygį – sumokama 70 procentų draudimo įmokos, įgyvendinant projektą rajone, kuriame nedarbas ne didesnis už šalies nedarbo lygį – sumokama 50 procentų draudimo įmokos.

Sumokama draudimo įmokos dalis didinama priklausomai nuo investiciniame projekte numatytų darbo vietų sukūrimo – už kiekvienas 3 darbo vietas papildomai sumokami dar 5 procentai.

Rizikos ir nuostolių paskirstymas tarp paskolą išdavusio banko ir bendrovės

22. Bendrovė Verslo plėtojimo tarybos nustatyta tvarka draudimo sutartimi užtikrina iki 80 procentų neatgautos paskolos dalies grąžinimą, o riziką dėl kitos dalies prisiima paskolą išdavęs bankas. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu bendrovė gali užtikrinti 100 procentų neatgautos paskolos grąžinimą.

23. Bankas bendrovės nustatyta tvarka pateikia bendrovės administracijai dokumentais pagrįstą paraišką pervesti lėšas. Įsitikinusi, kad atsitiko draudiminis įvykis dėl politinių priežasčių, bendrovė pateikia Verslo plėtojimo tarybai išvadas dėl draudimo išmokos mokėjimo. Verslo plėtojimo taryba, gavusi bendrovės išvadas, per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir, jį pripažinus, draudimo išmokos sumokėjimo.

Draudimo sutarties sudarymas

24. Ūkio subjektas, atitinkantis šiose nuostatose nurodytas draudimo sutarčių sudarymo sąlygas, pateikia bendrovės valdybos nustatytus dokumentus.

25. Prašymas dėl draudimo sutarties sudarymo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį po nurodytųjų dokumentų pateikimo bendrovei. Ūkio subjektas, pateikęs prašymą, apie priimtą sprendimą informuojamas raštu.

26. Jeigu bendrovės išvados teigiamos, ūkio subjektas sumoka nustatyto dydžio draudimo įmoką arba kreipiasi į Verslo plėtojimo tarybą, prašydamas sumokėti už jį draudimo įmokos dalį.

Bendrovė pateikia Verslo plėtojimo tarybai savo išvadas, kokia dalis draudimo įmokos gali būti sumokėta už ūkio subjektą. Jeigu bendrovės valdyba nustato mažesnę nei 1 procento ir didesnę nei 10 procentų draudimo įmoką, palyginti su draudimo suma, ūkio subjektas praranda teisę kreiptis į Verslo plėtojimo tarybą dėl draudimo įmokos dalies už jį sumokėjimo. Jeigu bendrovės valdyba nustato didesnę nei 1 procento draudimo įmoką, palyginti su draudimo suma, ūkio subjektas pats turi sumokėti 1 procento dydžio draudimo įmoką, o dėl likusios dalies sumokėjimo gali kreiptis į Verslo plėtojimo tarybą.

27. Draudimo sutartis įsigalioja tik tada, kai sumokėta draudimo įmoka.

Bendrovės apdraustų paskolų naudojimo kontrolė

28. Bendrovė pradeda tvarkyti ūkio subjekto, sudariusio draudimo sutartį, bylą, kurioje registruojami visi pateikti dokumentai ir sprendimai dėl draudimo sutarties sudarymo ir draudimo įmokų. Byla tvarkoma, iki bankui grąžinama paskola arba išmokama draudimo išmoka, o bendrovė realizuoja šių nuostatų 5 punkte nurodytą teisę, ir saugoma 5 metus.

29. Bendrovė kaupia informaciją (duomenis) apie:

29.1. visų jos sudarytų draudimo sutarčių dėl ūkio subjektui suteiktų paskolų sumą ir skaičių;

29.2. ūkio subjekto, sudariusio draudimo sutartis, negrąžintų paskolų sumą ir skaičių, faktinį įsiskolinimo dydį bei išieškotų paskolų sumą ir skaičių;

29.3. ūkio subjekto, sudariusio draudimo sutartį, įkeisto turto realizavimą.

30. Ūkio subjektas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu teikia bendrovei atitinkamose draudimo taisyklėse numatytą informaciją.

31. Bendrovės nuostoliai akcininkų sprendimu pirmiausia dengiami iš bendrovės suformuotų rezervų ir akcininkų įnašų, arba nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus (bet ne ilgiau kaip 3 metus). Nuostoliams pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo vertės, Verslo plėtojimo taryba sustabdo draudimo įmokų kompensavimą, o valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų turėtojas inicijuoja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame balsuoja už naujų draudimo sutarčių sudarymo sustabdymą, informacijos apie tai teikimą bankams, nuostolių atsiradimo priežasčių apsvarstymą, ir ne vėliau kaip per 20 dienų pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus.

32. Verslo plėtojimo tarybos pirmininkas ir bendrovės administracijos vadovas už bendrovės veiklą kas pusmetį atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 919, 1997-08-28, Žin., 1997, Nr. 81-2041 (1997-09-03), i. k. 0971100NUTA00000919

Nr. 1265, 1998-10-21, Žin., 1998, Nr. 94-2608 (1998-10-28), i. k. 0981100NUTA00001265

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 713

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1265

redakcija)

Verslo plėtojimo tarybos nuostatai

Tarybos statusas ir sudėtis

1. Verslo plėtojimo taryba (toliau vadinama – taryba) yra kolegialus organas, priimantis sprendimus dėl Eksporto skatinimo fondo bei Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų naudojimo, nustatantis, kuri politinės rizikos draudimo įmokų dalis gali būti skiriama bendrovės administravimo (organizacinėms) išlaidoms, taip pat sprendžiantis kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės jam priskirtus klausimus, susijusius su verslo plėtojimu.

2. Į tarybos sudėtį įeina ūkio ministras (tarybos pirmininkas), Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Tarpžinybinės tarybos smulkaus ir vidutinio verslo problematikai nagrinėti (ekspertas smulkaus ir vidutinio verslo klausimais), Lietuvos mokslo tarybos (ekspertas inovacijų klausimais) atstovai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 256, 1999-03-06, Žin., 1999, Nr. 24-689 (1999-03-12), i. k. 0991100NUTA00000256

Nr. 557, 2000-05-15, Žin., 2000, Nr. 41-1179 (2000-05-19), i. k. 1001100NUTA00000557

3. Ūkio ministras tvirtina tarybos narius pagal šių nuostatų 2 punkte nurodytų institucijų vadovų rašytinius teikimus.

4. Tarybos narius gali atšaukti juos paskyrusios institucijos vadovas. Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų, kai nutraukiama darbo sutartis su paskyrusia juos į tarybą institucija.

5. Tarybos sekretoriaus pareigas eina Ūkio ministerijos atstovas.

Tarybos funkcijos

6. Tarybos funkcijos yra:

6.1. tvirtinti Eksporto skatinimo fondo lėšų naudojimo tvarką ir priimti sprendimus dėl:

6.1.1 dalies draudimo įmokos sumokėjimo;

Punkto pakeitimai:

Nr. 256, 1999-03-06, Žin., 1999, Nr. 24-689 (1999-03-12), i. k. 0991100NUTA00000256

6.1.2. draudimo išmokų mokėjimo (kompensavimo);

6.1.3. kitų prekybos (eksporto) priemonių dalinio finansavimo;

6.1.4. politinės rizikos draudimo įmokos dydžio;

6.1.5. įmonių verslo projektų išlaidų dalinio padengimo;

Papildyta punktu:

Nr. 256, 1999-03-06, Žin., 1999, Nr. 24-689 (1999-03-12), i. k. 0991100NUTA00000256

6.2. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bendrovės įstatinio kapitalo formavimo ir naudojimo ataskaitas;

6.3. nustatyti tvarką ir priimti sprendimus dėl Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų naudojimo, iš dalies finansuojant Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programoje numatytų priemonių įgyvendinimą;

6.4. vykdyti kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtas tarybai funkcijas.

Tarybos darbo organizavimas ir sprendimų priėmimas

7. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 8 tarybos nariai. Sprendimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Tais atvejais, kai dėl kurių nors priežasčių taryboje lieka mažiau kaip 4 valstybinių institucijų atstovai, tarybos įgaliojimai sustabdomi.

8. Taryba dirba pagal tarybos pirmininko patvirtintą reglamentą. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.

9. Tarybos nariai naudojasi konfidencialia informacija ir privalo užtikrinti informacijos slaptumą.

10. Tarybos narys, pareiškęs turįs interesų ar ryšių, susijusių su ūkio subjektu ar paskolą teikiančiu banku, nedalyvauja balsavime. Šio tarybos nario nuomonė įrašoma atitinkamo tarybos posėdžio protokole. Paaiškėjus, kad tarybos sprendimo priėmimo metu buvo konfliktuojama dėl tokių interesų, o minėtasis tarybos narys balsavo, atitinkama informacija pateikiama šį tarybos narį skyrusios institucijos vadovui ir prašoma narį atšaukti per 3 dienas po to, kai toks faktas nustatytas tarybos posėdyje; šio nario įgaliojimai sustabdomi.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 919, 1997-08-28, Žin., 1997, Nr. 81-2041 (1997-09-03), i. k. 0971100NUTA00000919

Nr. 1265, 1998-10-21, Žin., 1998, Nr. 94-2608 (1998-10-28), i. k. 0981100NUTA00001265

Pakeitimai: