Suvestinė redakcija nuo 2000-10-05 iki 2002-04-12
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 106-3083, i. k. 0992070ISAK00001223
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GIMNAZIJOS STATUSO TEIKIMO NUOSTATŲ
1999 m. gruodžio 7 d. Nr. 1223
Vilnius
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. švietimo ir mokslo ministro 1998 02 18 įsakymą Nr. 320 „Dėl Gimnazijos ir gimnazijos klasių statuso teikimo nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 22-560);
2.2. švietimo ir mokslo ministro 1999 03 09 įsakymą Nr. 376 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 1998 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Gimnazijos ir gimnazijos klasių statuso teikimo nuostatų“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 35-1055).
PATVIRTINTA
švietimo ir mokslo ministro
1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1223
GIMNAZIJOS STATUSO TEIKIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gimnazijos statuso teikimo nuostatai taikomi gimnazijoms ir gimnazijos klasių statusą turinčioms mokykloms. Šie nuostatai veikia iki švietimo įstaigų akreditavimo dokumentų įsigaliojimo.
2. Gali būti kuriamos ketverių metų profilinės gimnazijos, apimančios III ir IV ugdymo turinio koncentrus, ketverių metų profilinės gimnazijos su bendrojo lavinimo skyriais, kurie galės veikti iki 3 punkte nustatytų terminų; dvylikos metų menų gimnazijos, dvejų metų nepilnos gimnazijos (kaip autonomiški skyriai aukštesniosiose ar profesinėse mokyklose).
3. Laikinai (iki 2003 09 01) gimnazija gali turėti bendrojo lavinimo skyrių, kuriame mokytųsi bendrojo lavinimo mokyklos antrosios arba pirmosios ir antrosios pakopų moksleiviai. Vėliausiai nuo 2003 09 01 šių pakopų moksleiviams įsteigiama atskira pagrindinė mokykla. Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos trečiosios pakopos 11–12 klasės gimnazijos bendrojo lavinimo skyriuje gali veikti ne ilgiau kaip iki 2001 09 01.
4. Gimnazijos klasė – vidurinės bendrojo lavinimo, aukštosios mokyklos savarankiško padalinio, aukštesniosios ar profesinės mokyklos (kaip autonomiškas skyrius), siekiančios gimnazijos statuso, klasė (grupė), kurioje ugdymas organizuojamas pagal Gimnazijos koncepcijos antrąją redakciją, gimnazijos profilinio ugdymo planus ir programas.
II. GIMNAZIJOMS KELIAMI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Sudaryti geras sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią.
7. Siekti, kad moksleivių įgytos mokslo žinios ir bendrieji gebėjimai, kompetencija ir pasirengimas mokytis visą gyvenimą atitiktų reikiamą gimnazijos moksleivių pasiekimų lygį.
8. Siekti aukštos ugdymo kokybės, sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam moksleivių brendimui; ugdyti gebančios vienytis ir atsinaujinti pilietinės visuomenės narius.
III. STATUSO TEIKIMO KRITERIJAI
10. Mokyklos bendruomenė savo veiklą grindžia humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.
12. Veikia įvairios savivaldos institucijos (mokyklos taryba, pedagogų taryba, moksleivių komitetas ir pan.), sudarytos sąlygos aktyviai reikštis mokyklos bendruomenės nariams, glaudūs mokyklos bendruomenės ryšiai su vietos bendruomene.
13. Mokykla gali būti reorganizuota arba naujai steigiama kaip atskiras juridinis vienetas. Steigėjas yra priėmęs sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo į atskirą, savarankišką gimnaziją.
14. Miesto ir rajono centro mokykloje turi būti ne mažiau kaip trys trečiosios gimnazijos klasės. Kaime ar mieste, kuriame yra tik viena vidurinė mokykla, trečiojoje gimnazijos klasėje turi būti ne mažiau kaip 15 moksleivių.
15. Mokykla turi išskirtinai sėkmingą darbo su gimnazijos klasėmis patirtį, lanksčiai organizuojamas ugdymo procesas, taikomi aktyvaus mokymo metodai, pagal moksleivių poreikius organizuojamas profilinis mokymas, sudaromos sąlygos moksleivių ugdymo rezultatams.
16. Mokykla sėkmingai įgyvendina profilinio mokymo modelio reikalavimus ir garantuoja aukštą profilinio mokymo lygį.
17. Mokykloje turi būti du skirtingi profiliai, išskyrus tuos atvejus, kai viena greta kitos yra dvi skirtingų profilių mokyklos.
18. Gimnazijos trečiųjų ir ketvirtųjų klasių moksleiviams sudarytos galimybės rinktis mokykloje esančių profilių profilinių mokomųjų dalykų išplėstinius kursus, numatytus profilinio mokymo modelyje, ir kiekvieno profilio ne mažiau kaip po du tikslinius kursus bei bent tris užsienio kalbas.
19. Gimnazijos trečiųjų ir ketvirtųjų klasių moksleiviams, jei mokykla yra tik vieno profilio, turi būti sudarytos galimybės rinktis dar bent tris išplėstinius kitų profilių profilinius mokomųjų dalykų kursus, be to, bent tris užsienio kalbas.
21. Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su aukštesniosiomis ir aukštosiomis mokyklomis, šalies ir užsienio švietimo ir mokslo institucijomis.
23. Moksleivių priėmimą į gimnaziją reglamentuoja gimnazijos nuostatai, atitinkantys Gimnazijos koncepcijos antrosios redakcijos reikalavimus.
26. Sudarytos sąlygos integruotai mokytis specialiųjų poreikių moksleiviams, gebantiems mokytis pagal individualų gimnazijos ugdymo turinį.
27. Sukurta papildomojo ugdymo sistema moksleivių saviraiškai (meninei, pažintinei, techninei, sportinei, socialinės rūpybos ir kt. veiklai).
28. Pedagogai dirba pagal Bendrąsias programas atitinkantį gimnazijos individualų ugdymo turinį, kuris padeda įgyvendinti mokyklos filosofiją.
30. Pedagogai privalo turėti universitetinį aukštąjį išsilavinimą. Jie nuolat tobulina savo kvalifikaciją.
31. Iki 1991 m. nelietuviškas mokyklas baigę pedagogai turi antrą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją.
32. Mokyklos direktorius ir pavaduotojai ugdymui yra įgiję antrąją vadovų kvalifikacijos kategoriją.
33. Ne mažiau kaip 40 proc. gimnazijos klasėse dirbančių pedagogų yra metodininkai, ekspertai, mokslo daktarai.
34. Pedagogai geba dėstyti du tris mokomuosius dalykus (pagrindinį ir pasirenkamąjį ar dalyko modulį).
36. Mokyklos materialinė bazė atitinka gimnazijai keliamus reikalavimus: yra pakankamai patalpų, įrengti mokomieji kabinetai ir laboratorijos, moderni biblioteka ir skaitykla, 1–2 kompiuterių klasės, kompiuterizuotos darbo ir mokymosi vietos ir kt.
38. Neteko galios nuo 2000-10-05
Punkto naikinimas:
Nr. 1179, 2000-09-21, Žin. 2000, Nr. 83-2524 (2000-10-04), i. k. 1002070ISAK00001179
IV. STATUSO TEIKIMO TVARKA
39. Gimnazijos statuso teikimo tvarka:
39.1. trečius metus su gimnazijos klasėmis dirbanti mokykla savivaldybės bei apskrities viršininko administracijos švietimo padaliniams iki lapkričio 1 d. pateikia veiklos, atliktos per dvejus metus, aprašą ir motyvuotą prašymą:
39.2. savivaldybė (ar mokyklos steigėjas):
39.2.1. steigdama gimnaziją, patvirtina jos viziją ir finansiškai bei dalykiškai pagrįstą ne mažiau kaip penkerių metų gimnazijos strateginę programą. Veiklos aprašą, motyvuotą prašymą ir gimnazijos strateginę programą pateikia apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento Valstybinei švietimo inspekcijai ir Švietimo ir mokslo ministerijos Gimnazijų ir vidurinių mokyklų ekspertų komisijai;
39.2.2. per dvejus mokyklos eksperimentavimo su gimnazijos klasėmis metus laipsniškai reorganizuoja mokyklą taip, kad ji tenkintų gimnazijai kaip atskiram tipui keliamus reikalavimus;
39.3. apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento Valstybinė švietimo inspekcija:
39.3.1. įvertina naujos mokyklos steigimo pasirengimo lygį, gimnazijos kūrimo programą ir tikrinimo išvadą iki kovo 1 d. pateikia savivaldybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai;
39.4. Švietimo ir mokslo ministerija:
39.4.1. Gimnazijų ir vidurinių mokyklų ekspertų komisija iki gegužės 1 d. analizuoja ir vertina mokyklų, trečius metus dirbančių su gimnazijos klasėmis, patirtį, rezultatus ir organizuoja posėdžius, kuriuose dalyvaujant mokyklų, savivaldybių ir apskričių atstovams svarsto statuso teikimo klausimus;
39.4.2. prireikus papildomų ekspertizių, ŠMM Švietimo priežiūros skyrius kartu su Gimnazijų asociacijos taryba pakartotinai vizituoja mokyklą, teikia išvadas Gimnazijų ir vidurinių mokyklų ekspertų komisijai;
39.4.3. Gimnazijų ir vidurinių mokyklų ekspertų komisija priima nutarimą dėl statuso teikimo ir teikia juos svarstyti ministerijos Kolegijai;
39.4.4. Kolegija, išnagrinėjusi Gimnazijų ir vidurinių mokyklų ekspertų komisijos teikimą, priima nutarimą dėl statuso teikimo konkrečiai mokyklai;
40. Neteko galios nuo 2000-10-05
Punkto naikinimas:
Nr. 1179, 2000-09-21, Žin. 2000, Nr. 83-2524 (2000-10-04), i. k. 1002070ISAK00001179
V. STATUSO ANULIAVIMAS
42. Gimnazijos klases turinčiai vidurinei mokyklai gimnazijos klasių statusas anuliuojamas tuo atveju, jei nevykdomi esminiai gimnazijai keliami reikalavimai ir mokyklos reorganizavimo planas.
43. Steigėjas, apskričių administracijų ir savivaldybių švietimo padaliniai, mokyklos taryba inicijuoja gimnazijos klasių statuso anuliavimą.
44. Anuliuojant gimnazijos klasių statusą vertinama, kaip vykdomi šio dokumento 39.1, 39.2.1, 39.2.2, 39.3.2 punktų reikalavimai ir vadovaujamasi 39.4 punkto nurodyta tvarka.
46. Anuliavus gimnazijos klasių statusą, moksleiviai, baigę mokyklą pagal gimnazijos programą, gauna gimnazijos brandos atestatą ir gimnazijos brandos atestato priedą.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. 1179, 2000-09-21, Žin., 2000, Nr. 83-2524 (2000-10-04), i. k. 1002070ISAK00001179
Dėl gimnazijų, savarankiškai įgyvendinančių antrąjį profilį, patikrinimo