Įstatymas skelbtas: Žin., 1994, Nr. 59-1153
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. liepos 18 d. Nr. I-549
Vilnius
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
ASMENYS
1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.
Nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Vyriausybės nustatyta tvarka yra pripažinti turinčiais nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai tai nustatyta tarpvalstybinėmis sutartimis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių šių asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.
Užsienyje nuolat gyvenantys kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turi teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1112, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 101-4491 (2002-10-23)
Nr. IX-1298, 2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)
2 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu
Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami:
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5 punktuose);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, jeigu jie gauna atlyginimą už darbą;
3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;
4) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai;
5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;
6) nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar su profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos;
7) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, taip pat asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
8) asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą;
9) (neteko galios nuo galios nuo 2004 m. sausio 1 d.);
10) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;
11) motina (tėvas) – vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų;
12) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų;
13) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;
14) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.
Šio straipsnio pirmosios dalies 10–14 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 14 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos.
Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo įstaigose, vykdančiose šį draudimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
Nr.I-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1016, 98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. VIII-1652, 2000 05 02, Žin., 2000, Nr. 41-1165 (2000 05 19)
Nr. VIII-2010, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2862 (2000 10 31)
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-1728, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4107 (2003-09-26)
Nr. IX-1749, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4536 (2003-10-29)
3 straipsnio redakcija iki 2004 m. liepos 1 d.:
3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1-2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus jų šeimų nariams.
3 straipsnio redakcija nuo 2004 m. liepos 1 d.:
3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos
Pagal šį įstatymą valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems asmenims mirus – jų šeimos nariams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
4 straipsnio redakcija iki 2004 m. liepos 1 d.:
4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys
Pagal šį įstatymą skiriamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos.
4 straipsnio redakcija nuo 2004 m. liepos 1 d.:
4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys
Nustatomos šios valstybinės socialinio draudimo pensijos: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį
1 dalies redakcija iki 2004 m. liepos 1 d.:
Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės ir invalidumo valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Našlių arba našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis. Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
1 dalies redakcija nuo 2004 m. liepos 1 d.:
Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės ir invalidumo valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Našlių arba našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis, jei įstatymų nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems valstybines maitintojo netekimo pensijas ar valstybines socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių arba našlaičių pensiją, skiriama jų pasirinkimu viena iš šių pensijų, išskyrus našlaičio pensiją, skiriamą už 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau mirusį tėvą (motiną), kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. tėvą (motiną).
Asmenys, turintys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, nepraranda teisės gauti kitas valstybines pensijas, taip pat nevalstybines pensijas, jei įstatymų nenustatyta kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
6 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos sandara
Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys.
Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas.
Pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (12 straipsnis).
Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis suteikia papildomą pensinį aprūpinimą asmenims, išvardytiems 2 straipsnio pirmosios dalies 1-6 punktuose, draustiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, taip pat 2 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte nurodytiems asmenims, jeigu jie privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti, atsižvelgiant į šių asmenų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo (draudimosi) laikotarpį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
7 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltinis
Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
8 straipsnis. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
Apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai.
Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1–5 punktuose. Šį stažą sudaro:
1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos;
2) laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir bedarbio pašalpas, mokamas pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Šio punkto pirmajame sakinyje išvardytos pašalpos toliau šiame įstatyme vadinamos valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ir bedarbio pašalpomis. Šių pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei socialiniu draudimu nuo nedarbo asmenims.
Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šiam stažui taip pat prilyginami laikotarpiai, kuriais 2 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte nurodyti asmenys privalomai draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti.
Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 7, 8 punktuose, išskyrus 7 punkte nurodytus asmenis, kurie privalomai draudžiasi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti (šio straipsnio 3 dalis). Stažą, įgytą dirbant savarankiškai, sudaro laikas, per kurį 2 straipsnio pirmosios dalies 7, 8 punktuose išvardyti asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos.
Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 10–14 punktuose, privalomojo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis laikotarpiai yra prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1016, 98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
Nr. IX-1749, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4536 (2003-10-29)
9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta pagal
darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas
Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.
Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, yra ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.
Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti taikoma stažo įgijimo metais galiojusi mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta
savarankiškai, apskaičiavimas
Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo ar už jį buvo įmokėta visa jam nustatyta privaloma valstybinio socialinio pensijų draudimo įmoka.
Verslo liudijimus turinčių asmenų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas įskaitomas pagal faktiškai įmokėtas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Tokia pat tvarka įskaitomas ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. ūkininkams ir pilnamečiams jų šeimos nariams, dirbusiems ūkyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-1749, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4536 (2003-10-29)
11 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimas
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai.
Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai.
Stažas išreiškiamas metais. Jei jo dalis apskaičiuota mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.
12 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis
Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio (MGL).
Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos
Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1–6 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ir bedarbio pašalpos. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte, draudžiamosiomis pajamomis jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių už šiuos asmenis buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte, draudžiamosiomis pajamomis jų privalomojo draudimosi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių šie asmenys įmokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą papildomai pensijos daliai gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
14 straipsnis. Metų draudžiamosios pajamos
Einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir išlaidas. Šios draudžiamosios pajamos taikomos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti (21 straipsnis).
Praeitų metų draudžiamąsias pajamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikimu tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, įvertinus tais metais galiojusias Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Metų draudžiamosios pajamos taikomos apskaičiuojant asmens metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą (15 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. VIII-1786, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr. 58-1715 (2000 07 19)
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
15 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas
Apdraustojo asmens 1995–2001 metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas), ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Apdraustojo asmens 2002 ir kiekvienų vėlesnių metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens atitinkamų kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (14 straipsnio 2 dalis).
Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos praeitų metų draudžiamosios pajamos, vietoj jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos užpraeitų metų draudžiamosios pajamos. Patvirtinus praeitų metų draudžiamąsias pajamas, paskirtoji pensija, atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojama nuo pensijos paskyrimo dienos, jeigu pensijos gavėjui tai naudinga.
Jei asmens išėjimo į pensiją metais gautas draudžiamąsias pajamas naudinga imti asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti, šių metų koeficientas apskaičiuojamas asmens išėjimo į pensiją metais gautas draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Patvirtinus išėjimo į pensiją metų draudžiamąsias pajamas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojamas nuo pensijos paskyrimo dienos, jeigu pensijos gavėjui tai naudinga.
Jei asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvavimą pensijų kaupime, apskaičiuojant jam senatvės pensijos dydį, jo metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas už kiekvienus dalyvavimo pensijų kaupime metus apskaičiuojamas metinį draudžiamųjų pajamų koeficientą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį, dauginant iš dydžio c, apskaičiuojamo pagal formulę c = (tp – tk) / tp , kurioje:tp – tų metų valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalis, skirta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme;
tk – tų metų kaupiamosios pensijų įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-1708, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
16 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas
Apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis pagal dvidešimt penkerius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 metų sausio 1 dienos.
Šios nuostatos įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 54 straipsnyje.
Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą stažą.
Jei asmens stažą sudaro tik stažas, įgytas išėjimo į pensiją mėnesį, draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas apdraustam asmeniui darbo arba kitokia sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per mėnesį santykis su išėjimo į pensiją mėnesį galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis. Jei darbo užmokestis nebuvo nustatytas, laikoma, kad jis lygus tą mėnesį galiojusiai didžiausiai pagal dydį minimaliajai mėnesinei algai, nustatytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
17 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją
Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai.
Asmuo turi atitikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkto reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus pensijos amžių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
18 straipsnis. Senatvės pensijos amžius
Senatvės pensijos amžius nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams.
Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnio antrojoje dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. IX-84, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr. 111-3563 (2000 12 29)
19 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas senatvės pensijai
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15 metų.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims nustatomas 30 metų.
Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 55 straipsnyje.
20 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinės dalies
dydis
Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.
21 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydis
Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę 0,005 x S x K x D, kurioje: dydis S – asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu; dydis K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis);
dydis D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Įstatymas papildomas 21(1) straipsniu nuo 2004 m. liepos 1 d.:
21(1) straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas
asmeniui, gavusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją
pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio
mokėjimo įstatymą
Asmeniui, gavusiam valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (toliau – išankstinė senatvės pensija), šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
22 straipsnis. Amžiaus ir būtinojo stažo sumažinimas asmenims, sergantiems
hipofiziniu nanizmu
Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams), senatvės pensijos amžius nustatomas 15 metų mažesnis už nurodytąjį 18 straipsnyje, o būtinasis ir minimalus draudimo stažas - 10 metų mažesnis už nurodytąjį 19 straipsnyje.
23 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. sausio 31 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. IX-109, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3573 (2000 12 29)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-11-25, Žin., 2002, Nr. 113-5057 (2002-11-27)
Nr. IX-1295, 2003-01-16, Žin., 2003, Nr. 12-437 (2003-01-31)
24 straipsnis. Senatvės pensijos padidinimas dėl atidėto kreipimosi
1 dalies redakcija iki 2004 m. liepos 1 d.:
Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą.
1 dalies redakcija nuo 2004 m. liepos 1 d.:
Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pagal šį įstatymą ir turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuoto dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą.
Gaunančiam senatvės pensiją ir turinčiam būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo prašymu pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš naujo apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo mokėjimo atidėjimo dienos.
Atidėjus pensijos mokėjimą ne visiems metams, už paskutinių ne visų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama.
Atidėjus
kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams, pensija didinama tik už
5 atidėjimo metus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi procentas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. IX-1295, 2003-01-16, Žin., 2003, Nr. 12-437 (2003-01-31)
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
25 straipsnis. Invalidumo sąvoka
Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.
26 straipsnis. Invalidumo grupės
Atsižvelgiant į darbingumo netekimo laipsnį, pensijoms apskaičiuoti nustatomos trys invalidumo grupės.
Invalidumo grupes, priežastis, atsiradimo laiką ir terminą nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (VMSEK), vadovaudamosi savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ginčyti invalidumo nustatymo teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją
Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu invalidumo nustatymo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai.
Asmuo, neturėjęs teisės gauti valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos pagal šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą sąlygą, įgyja teisę ją gauti tuo atveju, jei jis minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai turi invalidumo nustatymo pakartotinai jį tikrinant dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
28 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo stažas invalidumo pensijai
Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems pirmą kartą invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, laikant, kad jie atitinka minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo invalidumo pensijai reikalavimus. Kitais atvejais nesukakusieji 23 metų asmenys įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas.
Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:
iki sukanka 26 metai - 1 metai, sukakus 26 metus - 2 metai, sukakus 29 metus - 3 metai, sukakus 32 metus - 4 metai, sukakus 35 metus ir daugiau - 5 metai.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai nustatomas:
kol sukanka 24 metai – 1 metai, sukakus 24 metus – būtinasis stažas kasmet didinamas 4 mėnesiais per metus, sukakus 38 metus – būtinasis stažas kasmet didinamas vienais metais per metus, bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos apskaičiavimas
ir dydis
Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją invalidams apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą invalidumo pensijos dalis. Apskaičiuojant invalidumo pensijos papildomą dalį, bedarbio pašalpų gavimo laikas (8 straipsnio 2 dalies 2 punktas) įskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, o įskaitytu į stažą bedarbystės laikotarpiu gautos bedarbio pašalpos – į asmens draudžiamąsias pajamas (13 straipsnis), jeigu invalidui tai naudinga. Tokios pat nuostatos laikomasi ir tuo atveju, kai asmuo gavo bedarbio pašalpą išėjimo į invalidumo pensiją metais.
Asmenų, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, pagrindinė I grupės invalidumo pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos, pagrindinė II grupės invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama dauginant 1,5 bazinės pensijos dydį I grupės invalidams bei bazinės pensijos dydį II grupės invalidams iš turimo stažo ir dalijant iš būtinojo stažo.
Papildoma invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą:
1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį invalidumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant iš būtinojo invalidumo pensijai stažo.
Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija III grupės invalidams apskaičiuojama taip kaip II grupės invalidams, o po to mažinama 50 procentų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Įstatymas papildomas 29(1) straipsniu nuo 2004 m. liepos 1 d.:
29(1) straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos apskaičiavimas
asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją
Sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui, kuris buvo gavęs išankstinę senatvės pensiją, įgijusiam teisę į valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos invalidumo pensijos dydis mažinamas dydžiu, kurį sudaro apskaičiuotos pensijos 0,4 procento, padauginto iš pilnų mėnesių, kuriuos asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Asmeniui, kuriam valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija skiriama išankstinės senatvės pensijos gavimo laikotarpiu, invalidumo pensija apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 1 dalyje numatyto invalidumo pensijos mažinimo.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
30 straipsnis. Neteko galios nuo 1999 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
31 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1510, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3208 (99.12.29)
32 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. IX-109, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3573 (2000 12 29)
Nr. IX-307, 2001 05 08, Žin., 2001, Nr. 43-1487 (2001 05 23)
Nr. IX-1295, 2003-01-16, Žin., 2003, Nr. 12-437 (2003-01-31)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2003-12-03, Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)
IV SKYRIUS. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ
(MAITINTOJO NETEKIMO) PENSIJOS
33 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)
34 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi vienas iš šių asmenų:
našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) tuo metu gavo ar turėjo teisę gauti našlaičių pensiją;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai;
faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.
Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti našlių pensiją turi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija.
Našlei ar našliui, taip pat faktiniam sutuoktiniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš jų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir podukros, kurie buvo mirusiojo patėvio (pamotės) išlaikomi ir iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių pensijos už tėvus, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis kaip ir vaikai.
Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.
Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors įvaikina.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34 straipsnis), našlių pensija skiriama 20 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio (29 straipsnis), apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Jeigu pagal 34 straipsnio antrąją dalį teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 20 procentų viso šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos dydžio. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlių pensijos nedidinamos.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją (35 straipsnis), našlaičių pensija skiriama 30 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo II grupės invalidumo pensijos dydžio (29 straipsnis), jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi daugiau vaikų, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos dydžio. Tuo atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų apskaičiuotos II grupės invalidumo pensijos ir ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio. Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos.
Senatvės ar invalidumo pensininkui
mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui (šio straipsnio
pirmoji dalis) nustatyti naudojamas mirusiajam paskirtos senatvės ar invalidumo
pensijos dydis, apskaičiuotas pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias
vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, netaikant III grupės invalidumo
pensijos mažinimo
(29 straipsnio ketvirtoji dalis). Patvirtinus naują, didesnį valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų
draudžiamąsias pajamas, našlių pensijos nedidinamos.
Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos apskaičiuojamos pagal mirusiojo gautos senatvės ar invalidumo pensijos dydį šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka, netaikant III grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji dalis). Patvirtinus naują, didesnį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar naujas, didesnes einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. IX-845, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 47-1796 (2002-05-10)
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
Įstatymas papildomas 36(1) straipsniu nuo 2004 m. liepos 1 d.:
36(1) straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos apskaičiavimas mirus asmeniui,
išankstinę senatvės pensiją gavusiam iki mirties dienos ar anksčiau
Mirus asmeniui, kuris iki mirties dienos gavo išankstinę senatvės pensiją, valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija turintiems teisę ją gauti asmenims (šio įstatymo 34 ir 35 straipsniai) skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos išankstinės senatvės pensijos dydį ir apskaičiuojama šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka.
Mirus asmeniui, kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija turintiems teisę ją gauti asmenims (šio įstatymo 34 ir 35 straipsniai) skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos ar galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dydį, apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka (šio įstatymo 20, 21, 21(1), 29, 29(1), 36 straipsniai).
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
37 straipsnis. Našlaičių, netekusių abiejų tėvų, pensijos apskaičiavimas
Našlaičiams (35 straipsnis), netekusiems abiejų tėvų, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį sudaro suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš mirusių tėvų atskirai.
V SKYRIUS. VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMAS,
MOKĖJIMAS IR GINČŲ DĖL PENSIJŲ NAGRINĖJIMAS
38 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimas
Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
Pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Paslaugas, susijusias su pensijų pristatymu, už sutartą kainą gali teikti pašto ir kitos įmonės konkurso tvarka. Konkursai rengiami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu konkurse dalyvauja daugiau kaip viena įmonė ir jų siūloma pensijų pristatymo kaina ir kitos sąlygos vienodos, pirmenybė teikiama paštui.
Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją atsiradimo.
Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
39 straipsnis. Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai
1 dalies redakcija iki 2004 m. liepos 1 d.:
Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.
1 dalies redakcija nuo 2004 m. liepos 1 d.:
Pagal šį įstatymą valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.
Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta mokėjimo tvarka.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.
Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos.
Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už du mėnesius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo
Jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 2 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis.
Jeigu senatvės ar invalidumo pensininkas, kuriam pagal šio įstatymo nuostatas buvo paskirta pensija turint minimalų, bet neturint būtinojo stažo, po pensijos paskyrimo dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba dirbdamas savarankiškai įgyja būtinąjį stažą, jo prašymu senatvės ar invalidumo pensija jam gali būti skiriama iš naujo, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jo įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis kaip 2 metai.
Jei asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija jo pageidavimu skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai (nustačius vietoj III grupės II) arba pradedant mokėti 1,5 bazinės pensijos dydžio pagrindinę pensijos dalį (nustačius vietoj II grupės I). Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija (jeigu ji buvo paskirta anksčiau) neskiriama iš naujo, o mokama pagal ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis pradedant mokėti bazinės pensijos dydžio pagrindinę pensijos dalį (nustačius vietoj I grupės II) arba mokama 50 procentų mažesnė pensija (nustačius vietoj II grupės III).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
41 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus gyventi į užsienį
Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtoji pensija jam mokama, jei:
pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba
pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (52 straipsnis).
Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama.
Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.
42 straipsnis. Pensijos permokėjimas arba neprimokėjimas
Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu ir ją indeksuojant Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.
Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimų
apskundimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos skyrių sprendimai gali būti apskųsti teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Šio įstatymo 41 straipsnio pirmosios
dalies antroji pastraipa įsigalioja nuo 1998 metų
sausio 1 dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. VIII-1510, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3208 (99.12.29)
45 straipsnis. Pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas
Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą, remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis (47 ir 48 straipsniai). Jeigu pensijos byloje uždarbio duomenys buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 m. spalio 1 d. imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias. Jeigu pensininkai pageidauja, jie gali papildyti pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamus pagal 52 straipsnio nuostatas laikotarpius. Pageidaujantys taip pat gali pateikti kito laikotarpio duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo įsigaliojimo tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis iki 1996 m. liepos 1 d., pensijos perskaičiuojamos nuo 1995 m. spalio 1 d., pateikus juos vėliau - nuo mėnesio, einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.
Asmenų, kuriems valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurie po pensijos paskyrimo įgijo (įgyja) papildomą, ne mažesnį kaip 2 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pageidavimu pensija gali būti paskirta iš naujo remiantis šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų (40 straipsnis). Remiantis nurodytomis nuostatomis, taip pat gali būti iš naujo paskirta senatvės ar invalidumo pensija tiems senatvės ar invalidumo pensininkams, kuriems pensijos iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos neturint viso tuo metu reikalauto stažo pensijai skirti ir kurie po pensijos paskyrimo dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba dirbdami savarankiškai įgyja (įgijo) šio įstatymo nustatytą būtinąjį stažą, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jų įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo mažesnis kaip 2 metai.
Valstybinės socialinio draudimo našlių
ir našlaičių pensijos už mirusius 1995 m.
sausio 1 d. ir vėliau asmenis skiriamos pagal šio įstatymo 33-37 straipsnius.
Už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. asmenis našlių pensijos skiriamos pagal šio
įstatymo 45(1) straipsnį, o našlaičių pensijos - pagal šio įstatymo
33, 35-37 straipsnius. Maitintojo netekimo pensijos, paskirtos buvusia iki šio
įstatymo įsigaliojimo tvarka, pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos ir kartu su
senatvės, invalidumo, našlių ar našlaičių pensijomis nemokamos, išskyrus
našlaičio pensiją, skiriamą už 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau mirusį tėvą
(motiną), kuri mokama kartu su maitintojo netekimo pensija už mirusį iki 1995
m. sausio 1 d. tėvą (motiną). Maitintojo netekimo pensijos mokamos Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.
Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažintas invalidu *iki šio įstatymo įsigaliojimo. Priešingu atveju pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų perskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai privalo pradėti mokėti perskaičiuotas pensijas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki to laiko pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota pensija yra didesnė, skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostatos „ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę socialinio draudimo senatvės <...> pensiją tik tuo atveju, jeigu jos gavėjas buvo sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių <...> iki šio įstatymo įsigaliojimo“ dalis „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr.I-860, 95 04 20, Žin., 1995, Nr.35-860
Nr.I-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901
Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
Nr. VIII-1652, 2000 05 02, Žin., 2000, Nr. 41-1165 (2000 05 19)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2003-12-03, Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
45(1) straipsnis. Našlių pensijos už mirusius iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinius
Valstybinė socialinio draudimo našlių pensija už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį skiriama, jei mirusysis buvo įgijęs minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą invalidumo pensijai (28 ir 52 straipsniai) arba gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį turi:
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šie vaikai (įvaikiai) gavo ar turėjo teisę gauti maitintojo netekimo pensiją;
našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti invalidais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti invalidais per 5 metus po sutuoktinio mirties.
Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
Šio straipsnio antrojoje dalyje išvardyti asmenys turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją tik tuo atveju, jei sutuoktinis, miręs po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. po 1991 m. birželio 1d., mirties metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Našlei arba našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį, pensija skiriama 25 procentų 2002 metų kovo mėnesį buvusio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Patvirtinus naują, didesnį bazinės pensijos dydį, našlių pensijos nedidinamos.
Našlei ar našliui, gaunančiam našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d. sutuoktinį, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-845, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 47-1796 (2002-05-10)
46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis
Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžiui (20 ir 29 straipsniai), jei asmeniui anksčiau buvo paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija.
Jei asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine perskaičiuotos pensijos dalimi laikoma atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydžio dalis, kuri gaunama dauginant atitinkamos pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies dydį (20 ir 29 straipsniai) iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir dalijant iš pensijos skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio pensijai skirti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
47 straipsnis. Stažo apskaičiavimas perskaičiuojant paskirtas pensijas
Visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme, įskaitomi kalendorine trukme.
Pensijos byloje fiksuoto stažo laikotarpiai, buvę po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims, išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje, mokėjusiems nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte. Jeigu asmens turimas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki šio įstatymo įsigaliojimo, yra didesnis už apskaičiuotąjį pagal 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą faktinį asmens turimą stažą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimas
perskaičiuojant paskirtas pensijas
Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16 straipsnis) apskaičiuojamas pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka:
jei pensija paskirta pagal byloje fiksuotą asmens uždarbio vidurkį, apskaičiuotą pagal asmens uždarbio iki 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai šis vidurkis dalijamas iš atitinkamo laikotarpio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje;
jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991 metų sausio 1 dienos vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje.
Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas imamas ne didesnis kaip 5.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
49 straipsnis. Pensijos nesumažinimo taisyklė
Jei perskaičiavus pensiją jos dydis
sumažėja palyginti su ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau
paskirtoji indeksuota pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo
50 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jei nustatoma sunkesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal lengvesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:
1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis;
2) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis;
3) toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal sunkesnio invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:
1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis;
2) šio įstatymo 40 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir uždarbio duomenis;
3) II grupės invalidui toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, o III grupės invalidui toliau mokama pusė neperskaičiuotos invalidumo pensijos pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnio nustatyta tvarka.
Kai neperskaičiuotos invalidumo pensijos gavėjui invalidumo pensija buvo mokama pagal šio straipsnio antrosios ar trečiosios dalių nuostatas dėl to, kad jam buvo nustatyta sunkesnio ar lengvesnio invalidumo grupė, vėl nustatoma anksčiau turėta lengvesnio ar sunkesnio invalidumo grupė, šio asmens pageidavimu jam gali būti vėl pradėta mokėti neperskaičiuota invalidumo pensija, indeksuota 50 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. VIII-846, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
50 straipsnis. Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas
Neperskaičiuota pensija indeksuojama kiekvieną kartą patvirtinus naują bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Pensijos dalis, neviršijanti naujo bazinės pensijos dydžio, indeksuojama kaip bazinė pensija, o likusi dalis – pagal naujai patvirtintų ir prieš tai buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų santykį.
Jei neperskaičiuota pensija viršija ar po indeksavimo pradeda viršyti 500 litų, ji mokama 500 litų dydžio ir toliau nebeindeksuojama bei jokiu kitu būdu nedidinama, kol tam asmeniui mokėtina pagal šį įstatymą pensija ima viršyti 500 litų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr.I-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
51 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. sausio 1d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
52 straipsnis. Laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažui
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:
1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;
2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;
3) tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:
1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas;
2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;
3) apdraustų (dirbančių) asmenų ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo laikas;
4) mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje);
5) faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laiko.
6) prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai;
7) reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal 1 punktą;
8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų, darbo laikas, taip pat buvimo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais laikas;
9) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių - karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip.
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo šie laikotarpiai:
1) motinoms - vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas;
2) šeimos nariams - I grupės invalido slaugos namuose laikas;
3) tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios tarnybos karių) tarnybos laikas;
4) visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.
Šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
Nr. VIII-589, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.119-3077 (97.12.31)
Nr. VIII-846, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
53 straipsnis. Pajamos, prilyginamos asmens draudžiamosioms pajamoms
Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiama:
1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai;
2) kolūkių narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą kolūkyje;
3) asmenų, išvardytų 52 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, gautas autoriaus honoraras;
4) asmenų, tarnavusių sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, uždarbis.
Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo įtraukiama:
1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos;
2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos draudimo sumos;
3) karių, vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnų, nurodytų 52 straipsnyje, gautas apmokėjimas;
4) kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų, aspirantų, doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos.
54 straipsnis. Draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo ypatumai
Metiniams draudžiamųjų pajamų koeficientams apskaičiuoti iki 1995 metų sausio 1 dienos naudojamas Statistikos departamento paskelbtas atitinkamų metų valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas), metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 metų sausio 1 dienos, bet ne daugiau kaip už 20 metų iš viso. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos, vidurkiui skaičiuoti neįskaitomi. Asmenims, iki 2009 metų sausio 1 dienos įgijusiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (21 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 x s x k x D + 0,005 x S x K x D. Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 metų sausio 1 dienos, antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 metų sausio 1 dienos. Asmenims, įgijusiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pradedant 2009 metų sausio 1 diena ir vėliau, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš vienos dalies, kurioje įrašomas visas asmens įgytas stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 metų sausio 1 dienos, bet ne daugiau kaip pagal 25 to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo stažo metus (16 ir 21 straipsniai).
Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 metų sausio 1 dienos ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5.
Jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (52 straipsnio pirmoji ir antroji dalys) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmuo dirbo buvusios TSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, ir kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (53 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.
Jeigu asmuo neturi šio straipsnio
antrojoje dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių
metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius
metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų
sausio 1 dienos (toliau šioje dalyje – nurodytas laikotarpis) turėjo stažo, jo
draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui
einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per
penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų
koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus
laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo
turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius
metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų
koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš
ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.
Jeigu šio straipsnio antrojoje ir penktojoje dalyse nurodytais laikotarpiais asmuo visai neturi stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio antroji ir trečioji dalys, 52 straipsnio pirmoji ir antroji dalys), jo draudžiamųjų pajamų koeficientu laikomas pensijos skyrimo mėnesį galiojančios didžiausios pagal dydį minimaliosios mėnesinės algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, santykis su tų metų, kuriais skiriama pensija, draudžiamosiomis pajamomis.
Kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo apskaičiuotas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka pagal atitinkamo laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį arba jo dalį, gavus duomenis apie to laikotarpio pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal šias pajamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
Nr.I-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
55 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir stažo
reguliavimai
Senatvės pensijos amžius iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 55 metai moterims ir 60 metų vyrams.
Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l dienos iki 2001 metų sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos ir kiekvienų vėlesnių metų sausio l dienos senatvės pensijos amžius didinamas moterims ir vyrams šešiais mėnesiais per metus, kol pasieks šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytą senatvės pensijos amžių: moterims – 60 metų, vyrams – 62 metus ir 6 mėnesius.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 metų sausio 1 dienos nustatomas 20 metų moterims ir 25 metai vyrams.
Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 metus moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais moterims, kol pasiekia 30 metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. IX-84, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr. 111-3563 (2000 12 29)
55(1) straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų
padidinimo sąlygos
Šio įstatymo 55(2)–55(5) straipsniuose nustatyta tvarka padidinamos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos, kurių gavėjai atitinka visas šias sąlygas:
1) turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės ar invalidumo pensijai, kai pensija skiriama (paskirta) įsigaliojus šiam įstatymui, arba turėjo stažą, reikalingą viso dydžio senatvės ar invalidumo pensijai paskirti, kai pensija buvo paskirta pagal Lietuvos Respublikoje galiojusius pensijų įstatymus iki šio įstatymo įsigaliojimo;
2) turi įstatymo 55(2)–55(3) straipsniuose nurodytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą;
3) asmeniui paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dydis arba paskirtų valstybinių socialinio draudimo pensijų ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų dydžių suma ne didesnė kaip 325 Lt per mėnesį. Kai asmeniui paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo III grupės invalidumo pensija, didinant šią pensiją atsižvelgiama į invalidumo pensijos dydį pagal II invalidumo grupę (29 straipsnio 4 dalis). Kai asmeniui paskirta ir mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija dėl to, kad jis pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvavimą pensijų kaupime (15 straipsnio 4 dalis), didinant šią pensiją atsižvelgiama į nesumažintą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1708, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
55(2) straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų padidinimas
Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos padidinamos asmenims, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (52 straipsnio 1 ir 2 dalys) iki 1995 metų sausio 1 dienos. Pensija padidinama pagal šią formulę:
PPs= [M+(R–M) BPS/R–BPS] S/Sn, kurioje:
PPs – individualus senatvės pensijos prieaugis;
M – maksimalus senatvės pensijos prieaugis – 50 Lt;
R – senatvės pensijos padidinimo riba – 325 Lt ;
BPS – asmeniui paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis arba paskirtų valstybinių socialinio draudimo pensijų ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų dydžių suma;
S – asmens turimas visas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį narystės ar tarnybos pagrindu;
Sn – valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo norma – 25 metai.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus individualų senatvės pensijos prieaugį PPs, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas už laikotarpį iki 1994 metų sausio 1 dienos, pakeičiamas pagal formulę:
kp = k + PPs /(0,005 x s x D).
Pakeistas koeficientas kp įrašomas senatvės pensijos papildomos dalies pirmosios dalies už laikotarpį iki 1994 metų sausio 1 dienos apskaičiavimo formulėje (54 straipsnio 2 dalis) vietoj apskaičiuoto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento k.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
55(3) straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo invalidumo pensijų padidinimas
Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos padidinamos asmenims, kurie pensijos pagal šį įstatymą skyrimo metu turi (turėjo) įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai gauti, jeigu ne mažiau kaip pusė šio stažo įgyta iki 1995 metų sausio 1 dienos. Pensija padidinama pagal šią formulę:
PPinv = M+(R–M) BPS/R–BPS, kurioje:
PPinv – individualus invalidumo pensijos prieaugis;
M – maksimalus invalidumo pensijos prieaugis – 50 Lt;
R – invalidumo pensijos padidinimo riba – 325 Lt;
BPS – asmeniui paskirtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos dydis arba paskirtų valstybinių socialinio draudimo pensijų ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų dydžių suma. Kai asmeniui paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo III grupės invalidumo pensija, didinant šią pensiją atsižvelgiama į invalidumo pensijos dydį pagal II invalidumo grupę (29 straipsnio 4 dalis).
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus individualų invalidumo pensijos prieaugį PPinv, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, apskaičiuotas už laikotarpį iki 1994 metų sausio 1 dienos, pakeičiamas pagal formulę:
kp = k + PPinv /(0,005 x s x D).
Pakeistas koeficientas kp įrašomas invalidumo pensijos papildomos dalies pirmosios dalies už laikotarpį iki 1994 metų sausio 1 dienos apskaičiavimo formulėje vietoj apskaičiuoto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento k.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
55(4) straipsnis. Perskaičiuotų pagal šį įstatymą valstybinių socialinio draudimo
senatvės ir invalidumo pensijų padidinimas
Pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos (45 straipsnio 1 ir 4 dalys) padidinamos:
senatvės pensijos – esant 55(1)–55(2) straipsniuose nustatytoms stažo ir pensijos dydžio arba pensijų dydžių sumos sąlygoms;
invalidumo pensijos – esant 55(1) ir 55(3 )straipsniuose nustatytoms stažo ir pensijos dydžio arba pensijų dydžių sumos sąlygoms. Kai asmeniui yra paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo III grupės invalidumo pensija, didinant šią pensiją atsižvelgiama į invalidumo pensijos dydį, apskaičiuotą pagal II invalidumo grupę (29 straipsnio 4 dalis).
Apskaičiavus individualų pensijos prieaugį PPs arba PPinv, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pensijos apskaičiavimo formulėje atitinkamai pakeičiamas pagal formulę:
Kp = K +PPs /(0,005 x S x D) arba Kp = K + PPinv /(0,005 x S x D).
Pakeistas koeficientas Kp įrašomas senatvės ir invalidumo pensijų papildomos dalies apskaičiavimo formulėje vietoj buvusio apskaičiuoto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento K.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
55(5) straipsnis. Neperskaičiuotų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir
invalidumo pensijų padidinimas
Pagal šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas mokamos neperskaičiuotos senatvės ir invalidumo pensijos (toliau šiame straipsnyje - mokamos neperskaičiuotos pensijos) padidinamos esant 55(1)–55(3) straipsniuose nustatytoms stažo ir pensijos dydžio arba pensijų dydžių sumos sąlygoms. Neperskaičiuotos senatvės pensijos padidinamos pridedant prie asmeniui mokamos neperskaičiuotos senatvės pensijos prieaugį PPs (55(2 )straipsnio 1 dalis), neperskaičiuotos I ir II grupių invalidumo pensijos – pridedant prie asmeniui mokamos neperskaičiuotos invalidumo pensijos prieaugį PPinv (55(3) straipsnio 1 dalis). Asmeniui mokama neperskaičiuota III grupės invalidumo pensija padidinama laikantis III grupės invalidumo pensijos apskaičiavimo nuostatų (29 straipsnio 4 dalis ir 49 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Mokama neperskaičiuota III grupės invalidumo pensija dauginama iš dviejų, gauta suma padidinama pridedant invalidumo pensijos prieaugį PPinv, paskui padidintos II grupės invalidumo pensijos suma mažinama 50 procentų. Padidintos neperskaičiuotos senatvės ir invalidumo pensijos toliau indeksuojamos 50 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
55(6) straipsnis. 55(1)–55(5) straipsnių nuostatų taikymas
Pagal šio įstatymo 55(1)–55(5) straipsnių nuostatas padidinamos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos:
1) paskirtos iki 2003 m. sausio 1 d. – nuo 2003 m. sausio 1 d.;
2) paskirtos per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 1 d., taip pat skiriamos pradedant 2004 m. kovo 1 d., bet už laikotarpį iki 2004 m. kovo 1 d. – nuo tos dienos, nuo kurios pensija buvo paskirta.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
56 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas
1 dalies redakcija iki 2004 m. liepos 1 d.:
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija, arba po šio įstatymo įsigaliojimo - kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytą laiką šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo nustatyta tvarka.
1 dalies redakcija nuo 2004 m. liepos 1 d.:
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po šio įstatymo įsigaliojimo – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr.2 :
1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims - ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.1, kompensacija išmokama už 10 metų;
2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2, kompensacija išmokama už 5 metus.
Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams - vyrams, išdirbusiems pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą 25 metus, moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų, kompensacija išmokama už 10 metų.
Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo toliau nurodytus darbus kompensacija išmokama už 5 metus:
1) asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip 20 metų jiems prilygintose vietovėse pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašą;
2) moterims, dirbusioms tekstilės pramonės įmonėse darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame tekstilės pramonės gamybų ir profesijų sąraše ne mažiau kaip 20 metų;
3) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų traktorininkėmis mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose, taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal Lietuvoje galiojusį gamybų ir profesijų sąrašą;
4) artistams, išdirbusiems tam tikrą stažą, teikusį teisę gauti ištarnauto laiko pensiją pagal galiojusius iki šio įstatymo priėmimo Ištarnauto laiko pensijų teatrų ir kitų teatro - žiūrovinių įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo nuostatus;
5) civilinės aviacijos darbuotojams vyrams, valdžiusiems oro eismą ir turėjusiems dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų, o moterims - ne mažiau kaip 10 metų;
6) civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojams, dirbusiems darbą pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojų pareigų sąrašą, vyrams - išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims - ne mažiau kaip 15 metų.
Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio antrojoje - ketvirtojoje dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau pusės šio laiko 1988- 1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1986- 1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1983-1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1980-1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1978-1994 metais.
Jei asmuo dėl šiame straipsnyje minėtų priežasčių turi teisę į kelias kompensacijas, tai išmokama tik didžiausioji.
Mėnesio kompensacijos dydis sudaro 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte, kompensacija gali būti mokama jų pasirinkto tvirto dydžio, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų ir ne daugiau kaip 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio per mėnesį.
Asmenims, išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte nurodytuosius, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių, iki jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Kai kompensacijos arba jos dalies mokėjimo asmeniui terminas pasibaigia (ar pasibaigė iki 2001 metų lapkričio 9 dienos), bet asmuo dar nėra sukakęs (ar nebuvo sukakęs 2001 metų lapkričio 9 dieną) senatvės pensijos amžiaus, kompensacija jam mokama iki jam sukaks senatvės pensijos amžius, nepaisant to, kad šiais atvejais viršijamas asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičius. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje ir ketvirtosios dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija gali būti pradėta mokėti anksčiau, jeigu jie nebedirba pagal pareigas, suteikusias teisę gauti kompensaciją. Kompensacija pradedama mokėti nuo jų pasirinktos datos pagal jų pareiškimą, paduotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiuo atveju bendras išmokėtinų mėnesio kompensacijų skaičius neturi viršyti šiam asmeniui priklausančių mėnesio kompensacijų skaičiaus.
Kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio aštuntojoje dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio aštuntojoje dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.
Kompensacijų asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis ne Lietuvoje, mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir sutartys.
Kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
Nr. VIII-1990, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 89-2751 (2000 10 25)
Nr. IX-571, 2001-10-30, Žin., 2001, Nr. 94-3309 (2001-11-09)
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27), atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
Įstatymas papildytas VII skyriumi:
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
VII SKYRIUS. SENATVĖS IR INVALIDUMO PENSIJŲ PADIDINIMAS NUO 2004 M. KOVO 1 D.
57 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų
padidinimo nuo 2004 m. kovo 1 d. sąlygos
Valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos nuo 2004 m. kovo 1 d. padidinamos tiems asmenims, kurie atitinka visas šias sąlygas:
1) turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės ar invalidumo pensijai, kai pensija paskirta įsigaliojus šiam įstatymui, arba turėjo stažą, reikalingą viso dydžio senatvės ar invalidumo pensijai paskirti, kai pensija buvo paskirta pagal Lietuvos Respublikoje galiojusius pensijų įstatymus iki šio įstatymo įsigaliojimo;
2) senatvės pensijų gavėjai turi šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (moterys – 20 metų, vyrai – 25 metų), įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1995 m. sausio 1 d.;
3) invalidumo pensijų gavėjai dalį turimo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (nepaisant trukmės) įgijo dirbami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d. Kai visas invalidumo pensijos gavėjo stažas buvo įgytas 1994 metais, invalidumo pensija padidinama, jeigu šio stažo dalis buvo įgyta dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu ir jeigu invalidumo pensija buvo paskirta 1994 metais;
4) asmeniui paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dydis neviršija 325 Lt per mėnesį. Kai tam pačiam asmeniui paskirtos kelios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta, profesoriaus emerito mėnesinė išmoka ir pan., mokamos iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – pensijos ir pensijų išmokos) – jeigu šių pensijų ir (ar) pensijų išmokų suma neviršija 325 Lt per mėnesį. Didinant asmeniui paskirtą ir mokamą valstybinę socialinio draudimo III grupės invalidumo pensiją, atsižvelgiama į invalidumo pensijos dydį pagal II invalidumo grupę (29 straipsnio 4 dalis ir 55(1) straipsnio 3 punktas).
Ar asmuo atitinka visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas valstybinėms socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijoms padidinti, nustatoma pagal asmens pensijos byloje 2004 m. kovo 1 d. fiksuotą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir paskirtos pensijos dydį (bendrą paskirtų pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą).
58 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų
padidinimo nuo 2004 m. kovo 1 d. tvarka
Valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos padidinamos nuo 2004 m. kovo 1 d., taikant 120 Lt dydžio maksimalų pensijos prieaugį (dydis „M“), šia tvarka:
1) pagal šį įstatymą paskirtos arba perskaičiuotos senatvės pensijos padidinamos taikant šio įstatymo 55(2) ir 55(4) straipsniuose nustatytą senatvės pensijų padidinimo tvarką ir šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo normą (dydis „Sn“: vyrams – 25 metai ir moterims – 20 metų);
2) pagal šį įstatymą paskirtos arba perskaičiuotos invalidumo pensijos padidinamos taikant šio įstatymo 55(3) ir 55(4) straipsniuose nustatytą invalidumo pensijų padidinimo tvarką ir šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo sąlygą.
Neperskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos (49 straipsnio pirmoji dalis), padidinamos šio įstatymo 55(5) straipsnyje nustatyta neperskaičiuotų senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo tvarka, taikant 120 Lt dydžio maksimalų pensijos prieaugį (dydis „M“). Neperskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos padidinamos taikant šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo normą (dydis „Sn“: vyrams – 25 metai ir moterims – 20 metų), o invalidumo pensijos – taikant šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytą stažo sąlygą.
Galiojusia nuo 2003 m. sausio 1 d. pensijų padidinimo tvarka (55(1)–55(5 )straipsniai) padidintos senatvės ir invalidumo pensijos nuo 2004 m. kovo 1 d. padidinamos vietoj pirmojo padidinimo metu pakeisto asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento kp (55(2) straipsnio trečioji dalis ir 55(3) straipsnio trečioji dalis) arba Kp (55(4) straipsnio trečioji dalis) įrašant naują atitinkamai padidintą koeficientą.
Tais atvejais, kai nuo 2004 m. kovo 1 d. valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų padidėjimas, apskaičiuotas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, yra mažesnis kaip 1 Lt, šios pensijos padidinamos ne mažiau kaip 1 Lt.
59 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų, pirmą kartą skiriamų nuo
2004 m. kovo 1 d., padidinimo tvarka
Senatvės ir invalidumo pensijos, pirmą kartą skiriamos nuo 2004 m. kovo 1 d., padidinamos pagal šio įstatymo 58 straipsnio nuostatas nuo tos dienos, nuo kurios pensija skiriama, jeigu tą dieną asmuo atitinka visas šio įstatymo 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas sąlygas.
Kai asmeniui skiriama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija turi būti sumažinta dėl to, kad asmuo pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą pasirinko dalyvauti pensijų kaupime (15 straipsnio ketvirtoji dalis), arba dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą, didinamas apskaičiuotas nesumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis.
60 straipsnis. 57–59 straipsnių nuostatų taikymas
Nustatant, ar valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos gavėjas atitinka šio įstatymo 57 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas, atsižvelgiama į asmens įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo nuostatas, kai pensija paskirta (skiriama) įsigaliojus šiam įstatymui. Jeigu senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, teisę į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą įgyja tik tie šių pensijų gavėjai, kurių 57 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą stažą sudaro stažas, apskaičiuotas pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir (ar) pagal šio įstatymo nuostatas.
Jeigu valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija nuo 2004 m. kovo 1 d. (58 straipsnis) arba nuo jos paskyrimo dienos (59 straipsnis) nebuvo padidinta dėl to, kad nebuvo tenkinamos visos šio įstatymo 57 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos sąlygos, kai tik asmuo jas atitinka, pensija padidinama nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šias sąlygas asmuo pradėjo tenkinti.
Jeigu asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo padidintas pagal 58 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių nuostatas arba prie neperskaičiuotos senatvės ar invalidumo pensijos dydžio buvo pridėtas pensijos prieaugis pagal nurodyto straipsnio antrąją dalį, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pakeistas koeficientas kp ar Kp arba prieaugis PPs ar PPinv gali sumažėti ar padidėti, pakeistas koeficientas ar pensijos prieaugis nekeičiamas, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą atvejį.
Jeigu padidinus senatvės ar invalidumo pensiją paaiškėja, kad pensijos padidinimo dieną asmuo turėjo teisę gauti kitas pensijas ir (ar) pensijų išmokas, kurios jam skiriamos po pensijos padidinimo, bet nuo datų, buvusių iki pensijos padidinimo, arba nuo pensijos padidinimo dienos, asmens teisė į senatvės ar invalidumo pensijos padidinimą nustatoma iš naujo nuo pensijos padidinimo dienos. Šiais atvejais senatvės ar invalidumo pensijos permoka išieškoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.
Jeigu valstybinės socialinio draudimo senatvės ar
invalidumo pensijos gavėjas kreipiasi dėl pensijos skyrimo iš naujo (40
straipsnis, 45 straipsnio antroji dalis, 49 straipsnio antrosios dalies 1
punktas ir trečiosios dalies 1 punktas), jo teisė į senatvės ar invalidumo
pensijos padidinimą nustatoma iš naujo nuo senatvės ar invalidumo pensijos
skyrimo iš naujo dienos pagal apskaičiuotus naujus stažo ir pensijos dydžio
(pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumos) duomenis. Paaiškėjus, kad asmeniui
naudingiau ir toliau gauti pensiją, mokėtą iki kreipimosi skirti pensiją iš
naujo, jam toliau mokama anksčiau mokėta pensija.
Asmenų, turinčių teisę gauti padidintas dėl atidėto kreipimosi senatvės pensijas (24 straipsnis), teisė į pensijų padidinimą pagal šio įstatymo 57–59 straipsnių nuostatas nustatoma atsižvelgiant į pensijos dydį (pensijų ir (ar) pensijų išmokų sumą) be padidinimo už atidėto kreipimosi laiką. Tokiais atvejais pensija padidinama pagal šio įstatymo 57–59 straipsnius, o po to didinama už atidėto kreipimosi laiką šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka.
Pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą skiriamos išankstinės senatvės pensijos pagal šio įstatymo 57–59 straipsnių nuostatas nedidinamos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-724, 94.12.21, Žin., 1994, Nr.101-2017
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-860, 95 04 20, Žin., 1995, Nr.35-860
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-1011, 95 07 04, Žin., 1995, Nr.59-1475
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-1052, 95 09 28, Žin., 1995, Nr.84-1901
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1438, 96.07.04, Žin., 1996, Nr.68-1636 (96.07.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 15, 38, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-188, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-924 (97.05.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-589, 97.12.23, Žin., 1997, Nr.119-3077 (97.12.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 52 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. kovo 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-846, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.65-1875 (98.07.22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 49 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-905, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2707 (98.11.11)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 6, 8, 27, 28, 29, 30, 32, 34, 36, 40, 45, 46, 47, 52, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
Pastaba. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos bei kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas nuo 1999 m. sausio 1 d.
Pastaba. Tais atvejais, kai perskaičiavus valstybinę socialinio draudimo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas jos dydis, palyginti su ankstesniu dydžiu, sumažėja, pensininkui mokama anksčiau paskirta pensija, toliau indeksuojant ją Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1016, 98.12.29, Žin., 1998, Nr.115-3274 (98.12.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 6, 8, 27, 28, 29, 30, 32, 34, 36, 40, 45, 46, 47, 52, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1292, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2115 (99.07.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 28, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio l d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1479, 99.12.16, Žin., 1999, Nr.113-3283 (99.12.30)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 5, 6, 8, 10, 13, 14, 45, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 28, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 1 IR 4 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šiuo įstatymu pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3, 9, 13 punktai, 14 straipsnio 2 ir 4 dalys, 45 straipsnio 1 ir 3 dalys, 52 straipsnio 2 dalies 8 punktas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1510, 99.12.23, Žin., 1999, Nr.110-3208 (99.12.29)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI 31 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio l d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1652, 2000 05 02, Žin., 2000, Nr. 41-1165 (2000 05 19)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 45 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1786, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr. 58-1715 (2000 07 19)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1990, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 89-2751 (2000 10 25)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2010, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2862 (2000 10 31)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-84, 2000 12 19, Žin., 2000, Nr. 111-3563 (2000 12 29)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 18, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos valstybinės socialinio draudimo invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos, kurias apskaičiuojant buvo taikytos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, įsigaliojus šiam įstatymui, neperskaičiuojamos.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-109, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3573 (2000 12 29)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 23 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-307, 2001 05 08, Žin., 2001, Nr. 43-1487 (2001 05 23)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 23 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-571, 2001-10-30, Žin., 2001, Nr. 94-3309 (2001-11-09)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-616, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3658 (2001-12-07)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-845, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 47-1796 (2002-05-10)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 36, 45(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1112, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 101-4491 (2002-10-23)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1245, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5620 (2002-12-27)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo
2 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio Įstatymo 1 straipsnio 4
dalies nuostatos dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
2 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 24 (2003-03-07)
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1295, 2003-01-16, Žin., 2003, Nr. 12-437 (2003-01-31)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO, 23 IR 32 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1298, 2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)
PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo šeštojo skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1708, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, DRAUDIMO ĮSTATYMO, PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1728, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4107 (2003-09-26)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. spalio 1 d.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1749, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4536 (2003-10-29)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 8 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1829, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 114-5117 (2003-12-05)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 3, 4, 5, 24, 39, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 21(1), 29(1), 36(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2017, 2004-02-12, Žin., 2004, Nr. 32-1008 (2004-02-28)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. kovo 1 d.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, valstybinės socialinio draudimo pensijos, paskirtos iki jo įsigaliojimo, perskaičiuojamos (skiriamos iš naujo) pagal šio Įstatymo nuostatas, jeigu pensijų gavėjams tai naudinga, bet ne anksčiau kaip nuo šio Įstatymo įsigaliojimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai privalo pradėti mokėti pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 57–59 straipsnių nuostatas padidintas valstybines socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijas ne vėliau kaip praėjus 2 mėnesiams nuo šio Įstatymo įsigaliojimo. Paskirtų ir padidintų pensijų dydžių skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
Institucijos, skiriančios ir mokančios Lietuvos Respublikos valstybines pensijas bei pensijų išmokas, privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pagal šios valdybos paklausimus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 57–60 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingas žinias apie asmenims mokamas valstybines pensijas ir pensijų išmokas.
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-11-25, Žin., 2002, Nr. 113-5057 (2002-11-27)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO 2 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO (2000 M. KOVO 16 D. REDAKCIJA) 1 DALIES 9 PUNKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO (1999 M. GRUODŽIO 16 D. REDAKCIJA) 1 DALIES 5 PUNKTO BEI 23 STRAIPSNIO (1994 M. GRUODŽIO 21 D., 2000 M. GRUODŽIO 21 D., 2001 M. GEGUŽĖS 8 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2003-12-03, Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO" NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO 18 D. NUTARIMU NR. 1156 PATVIRTINTŲ VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ 84 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO 4 DALIAI (1994 M. LIEPOS 18 D. REDAKCIJA)
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2004-03-01)
autrap@lrs.lt