Redaguota: 1995 10 13
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr.1-724, priimtas 1994.12.22.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO
DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.Lietuvos Respublikos 1995 04 20
įstatymas Nr.1-860
Žin., 1995, Nr.35-860
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO
DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
3.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO
DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
4.Lietuvos Respublikos 1995 09 28
įstatymas Nr.1-1052
Žin., 1995, Nr.84-1901
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO
DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. liepos 18 d. Nr.I-549
Vilnius
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
ASMENYS
1 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio
draudimo pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi
nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo
nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje,
turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, kai
tai nustatyta tarpvalstybinėmis sutartimis arba Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai ir asmenys be
pilietybės turi vienodą teisę gauti valstybinę socialinio
draudimo pensiją pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikos
įstatymai arba tarpvalstybinės sutartys nenustato kitokių šių
asmenų pensinio aprūpinimo sąlygų.
2 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu
Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai
draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat
dirbantys narystės pagrindu renkamose institucijose, ūkinėse
bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;
2) Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus
reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai,
liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai taip pat prokuratūros
pareigūnai;
3) tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkai, liktinės
tarnybos puskarininkiai ir kareiviai;
4) valstybės saugumo pareigūnai;
5) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems
prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys;
6) ūkininkai ir pilnamečiai jų šeimų nariai, dirbantys
ūkyje;
7) tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai
(būtinosios tarnybos kariai).
8) motina arba tėvas, turintys vaiko nuo vienerių iki trejų
metų priežiūros atostogas.
Šio straipsnio pirmosios dalies 7 ir 8 punktuose nurodyti
asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai
draudžiami valstybės lėšomis.
Kiti asmenys gali savanoriškai draustis valstybiniu
socialiniu pensijų draudimu valstybinėse socialinio draudimo
įstaigose, vykdančiose šį draudimą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
2.Lietuvos Respublikos 1995 09 28
įstatymas Nr.1-1052
Žin., 1995, Nr.84-1901
3 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo
pensijų skyrimo sąlygos
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims,
nurodytiems 1-2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo
nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo
reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio
įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami invalidais, o tokiems
asmenims mirus jų šeimų nariams.
PENSIJŲ RŪŠYS
4 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo
pensijų rūšys
Pagal šį įstatymą skiriamos valstybinės socialinio draudimo
senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo)
pensijos.
5 straipsnis. Teisė pasirinkti pensijos rūšį
Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti senatvės ir
invalidumo valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama
didesnioji arba pagal jų pasirinkimą viena iš šių pensijų. Našlių
ir našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo
pensijomis.
Asmenims, turintiems teisę gauti arba gaunantiems
valstybines maitintojo netekimo pensijas už mirusį iki 1995 m.
sausio 1 d. maitintoją ir tuo pat metu turintiems teisę gauti
valstybinę socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją,
skiriama pagal jų pasirinkimą viena iš šių pensijų, jei įstatymų
nenustatyta kitaip.
Asmenys, turintys teisę gauti valstybinę socialinio
draudimo pensiją, nepraranda teisės gauti kitas valstybines
pensijas, taip pat nevalstybines pensijas, jei įstatymų
nenustatyta kitaip.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
PENSIJŲ SANDARA
6 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo
pensijos sandara
Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir
papildoma dalys.
Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis
garantuoja minimalų pensinį aprūpinimą asmenims, turintiems šio
įstatymo nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažą ir atitinkantiems kitas šio įstatymo nustatytas
sąlygas.
Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis
lygi visai valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai (12
straipsnis) ar jos daliai.
Papildoma valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis
suteikia papildomą pensinį aprūpinimą pagal darbo sutartį ar
narystės pagrindu dirbusiems asmenims, taip pat pareigūnams ir
kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktai), draustiems
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu atsižvelgiant į šio
draudimo stažo ir draudžiamąsias pajamas, turėtas per draudimo
laikotarpį.
PENSIJŲ MOKĖJIMO ŠALTINIS
7 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo
pensijų mokėjimo šaltinis
Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto.
STAŽAS
8 straipsnis. Asmens valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažas
Apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažas, įgytas dirbant savarankiškai.
Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami
pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu įgyja asmenys,
išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktuose. Šį sažą
sudaro:
1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra
mokamos įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio
socialinio draudimo pensijų įmokos;
2) laikas, per kurį šie asmenys gauna valstybinio socialinio
draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės ir bedarbio
pašalpas. Bedarbio pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik
draustiems nuo nedarbo asmenims.
Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami
savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios
dalies 5-8 punktuose. Jį sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka
įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio
draudimo pensijų įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos
mokamos.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 09 28
įstatymas Nr.1-1052
Žin., 1995, Nr.84-1901
9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažo, kai buvo dirbta pagal darbo
sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu, apskaičiavimas
Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį,
narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo
kurių buvo įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų
draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis už
minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą
įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų
stažas laikomas proporcingai mažesniu.
Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar
tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją,
jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos privalomos
valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, ne mažesnės už
minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą.
Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas
proporcingai mažesniu.
10 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažo, kai buvo dirbta
savarankiškai, apskaičiavimas
Į asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai, stažą
kalendoriniais metais įskaitoma tiek mėnesių, už kiek jis įmokėjo
ar už jį buvo įmokėta visa jam nustatyta privaloma valstybinio
socialinio draudimo pensijos įmoka.
11 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažo apskaičiavimas
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo
sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai.
Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip
vieneri valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai.
Stažas išreiškiamas metais. Jei jo dalis apskaičiuota
mėnesiais, tai mėnesių skaičius dalijamas iš dvylikos.
DYDŽIAI PAGRINDINEI IR PAPILDOMAI
PENSIJOS DALIMS APSKAIČIUOTI
12 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo
bazinės pensijos dydis
Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis
negali būti mažesnis už 110 procentų minimalaus gyvenimo lygio
(MGL).
Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio
draudimo tarybos teikimu.
13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos
Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4
punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos,
nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo
įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos
(laikinojo nedarbingumo), motinystės ir draudimo nuo nedarbo
bedarbio pašalpos.
14 straipsnis. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios
pajamos
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos yra visų
apdraustųjų asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-4
punktuose, draudžiamųjų pajamų vidurkis, tenkantis vienam
apdraustajam.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos
pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio
draudimo pensijų įmokos į valstybinio socialinio draudimo
biudžetą, taip pat pagal išmokėtas valstybinio socialinio
draudimo pašalpas.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal metų
duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki kitų metų kovo
1 dienos.
Vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas pagal ketvirčio
duomenis ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį tvirtina Valstybinio
socialinio draudimo taryba pagal praeito ketvirčio valstybinio
socialinio draudimo biudžeto rodiklius.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio
duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per mėnesį
prasidėjus naujam ketvirčiui.
15 straipsnis. Metinio draudžiamųjų pajamų
koeficiento apskaičiavimas
Metinis apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas
apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas
dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant
pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir iš
vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų
pagal tų metų duomenis.
Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos
praeitų metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, vietoj
jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti
naudojamos paskutinės patvirtintos vidutinės mėnesinės
draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis.
16 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų
koeficientas
Apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas
apskaičiuojamas kaip metinių koeficientų vidurkis pagal
dvidešimt penkerius to asmens pasirinktus palankiausius
kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo,
įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu, metus po 1994 metų sausio 1 dienos.
Šios nuostatos įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo 54
straipsnyje.
Jei asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas,
įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu, mažesnis už metų skaičių, nurodytą šio straipsnio
pirmojoje dalyje, bet ne mažesnis kaip vienas mėnuo, asmens
draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal turimą
stažą.
Jei stažas mažesnis už mėnesį, asmens draudžiamųjų pajamų
koeficientu laikomas apdraustajam asmeniui darbo arba kitokia
sutartimi nustatyto darbo užmokesčio per mėnesį santykis su
paskutinėmis patvirtintomis vidutinėms mėnesinėmis
draudžiamosiomis pajamomis. Jei darbo užmokestis nebuvo
nustatytas, laikoma, kad jis lygus to mėnesio minimaliai
mėnesinei algai.
II SKYRIUS. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
SENATVĖS PENSIJOS
17 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio
draudimo senatvės pensiją
Asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo
senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą, nustatytą senatvės pensijai;
3) turi ne mažiau kaip trejus metus valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažo per paskutinius penkerius metus
arba turi vienerius metus valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažo per vienerius paskutinius metus,
arba turi ne mažiau kaip 35 metus valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažo.
Pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4
punktai), išleistiems į atsargą ir įgijusiems teisę gauti
valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios
dalies 3 punkto sąlyga netaikoma.
Asmuo turi atitikti šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3
punktų reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną
arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau
sukakus pensijos amžių.
18 straipsnis. Senatvės pensijos amžius
Senatvės pensijos amžius nuo 2009 metų sausio 1 dienos
nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams.
Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo
55 straipsnyje.
Pakeitimai:
Nr.1-724; 1994.12.22.;
Žin., Nr.101-2017.
19 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo
stažas senatvės pensijai
Minimalus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nustatomas 15
metų.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai nuo 1999 metų
sausio 1 dienos vyrams ir nuo 2004 metų sausio 1 dienos moterims
nustatomas 30 metų.
Šio straipsnio įsigaliojimo tvarka nustatoma šio įstatymo
55 straipsnyje.
20 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo senatvės
pensijos pagrindinės dalies dydis
Pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos
dalis lygi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai, kai
asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažą.
Jei asmuo neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažo, bet turi minimalų valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai, pagrindinė
valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis
apskaičiuojama proporcingai turimam stažui, dauginant bazinę
pensiją iš asmens turimo stažo ir dalijant iš būtinojo.
21 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo
pensijos papildomos dalies dydis
Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma
dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę
socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo
sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę
0,005xSxKxD, kurioje:
dydis S - asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu;
dydis K - asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (16
straipsnis);
dydis D - vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal
ketvirčio duomenis, kurios buvo patvirtintos iki to mėnesio, už
kurį mokama pensija, pirmosios dienos (14 straipsnis).
22 straipsnis. Amžiaus ir būtinojo stažo
sumažinimas asmenims, sergantiems
hipofiziniu nanizmu
Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu (liliputams),
senatvės pensijos amžius nustatomas 15 metų mažesnis už
nurodytąjį 18 straipsnyje, o būtinasis ir minimalus draudimo
stažas - 10 metų mažesnis už nurodytąjį 19 straipsnyje.
23 straipsnis. Senatvės pensijos mokėjimas pensininksms
turintiems draudžiamųjų pajamų
Pensininkams, sukakusiems 65 metus ir vyresniems, mokama
visa valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, nustatyta
šio įstatymo, neatsižvelgiant į jų pajamas.
Jaunesniems kaip 65 metų pensininkams, kurie turi būtinąjį
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir kurių
draudžiamosios pajamos neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos,
mokama visa valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.
Jeigu jų draudžiamosios pajamos didesnės kaip 1,5 minimalios
mėnesinės algos, mokama pagrindinė senatvės pensijos dalis.
Pensininkams, nepaminėtiems šio straipsnio pirmojoje ir
antrojoje dalyse ir turintiems draudžiamųjų pajamų, valstybinė
socialinio draudimo senatvės pensija nemokama.
Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu, šio straipsnio
nuostatos taikomos mažinant amžiaus ir būtinojo stažo
reikalavimus pagal 22 straipsnį.
Pakeitimai:
Nr.1-724; 1994.12.22.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
24 straipsnis. Senatvės pensijos padidinimas dėl
atidėto kreipimosi
Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę
socialinio draudimo senatvės pensiją ir turi būtinąjį valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą, bet pensijos neima ir
kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal
duomenis kreipimosi metu ir didinama 4 procentais apskaičiuotojo
dydžio už kiekvienus visus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis
įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą.
Gaunančiam senatvės pensiją ir turinčiam būtinąjį
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą asmeniui jo prašymu
pensijos mokėjimas gali būti atidėtas. Šiuo atveju pensija jam iš
naujo apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 4
procentais apskaičiuotojo dydžio už kiekvienus visus metus,
praėjusius nuo mokėjimo atidėjimo momento.
Atidėjus pensijos mokėjimą nevisiems metams, už paskutinių
nevisų atidėjimo metų mėnesius pensija išmokama, bet nedidinama.
Išmokant pensiją, atsižvelgiama į pensininko draudžiamąsias
pajamas ir amžių (23 straipsnis) per laikotarpį, už kurį išmokama
pensija.
Atidėjus kreipimąsi dėl pensijos daugiau negu 5 metams,
pensija didinama tik už 5 atidėjimo metus.
Jei teisė gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės
pensiją vienąsyk buvo įgyta, tai atidėjus kreipimąsi 17
straipsnio pirmosios dalies 3 punkto reikalavimas pensijai
skirti netaikomas.
Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu gali būti
nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi
procentas.
III SKYRIUS. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
INVALIDUMO PENSIJOS
25 straipsnis. Invalidumo sąvoka
Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo
netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų
mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis
veikla, duodančia pajamų.
26 straipsnis. Invalidumo grupės
Atsižvelgiant į darbingumo netekimo laipsnį, pensijoms
apskaičiuoti nustatomos trys invalidumo grupės.
Invalidumo grupes, priežastis, atsiradimo laiką ir terminą
nustato valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
(VMSEK), vadovaudamosi savo nuostatais, patvirtintais Lietuvos
Respublikos Vyriausybės.
Valstybinio socialinio draudimo valdyba Vyriausybės
nustatyta tvarka turi teisę ginčyti invalidumo nustatymo
teisingumą asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę socialinio
draudimo invalidumo pensiją.
27 straipsnis. Teisė gauti valstybinę socialinio
draudimo invalidumo pensiją
Asmuo, kuriam nustatomas invalidumas, įgyja teisę gauti
valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją, jeigu
invalidumo nustatymo dieną jis atitinka šias sąlygas:
1) turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą invalidumo pensijai;
2) yra draustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ne
mažiau kaip vienerius metus per paskutinius penkerius metus
arba turi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne
mažesnį kaip 75 procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų.
Asmuo, kuriam nustatoma sunkesnio invalidumo grupė negu
turėta anksčiau, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo
invalidumo pensiją, jei neturėjo šios teisės anksčiau, pirmojoje
šio straipsnio dalyje nurodytomis sąlygomis.
Asmuo, kuriam nustatomas invalidumas arba sunkesnio
invalidumo grupė ir kuris neatitinka šio straipsnio pirmosios
dalies sąlygų, įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo
invalidumo pensiją tada, kai kreipimosi dėl pensijos metu yra
įgijęs valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ne mažesnį
kaip 75 procentai skirtumo tarp jo amžiaus ir 23 metų, bet ne
mažesnį kaip trejų metų.
Pareigūnams ir kariams (2 straipsnio pirmosios dalies 2-4
punktai), išleistiems į atsargą ir įgijusiems teisę gauti
valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, šio straipsnio pirmosios
dalies 2 punkto sąlyga netaikoma.
28 straipsnis. Minimalus ir būtinasis draudimo
stažas invalidumo pensijai
Nesukakusiems 23 metų asmenims, kuriems invalidumas arba
sunkesnio invalidumo grupė nustatomi valstybinio socialinio
pensijų draudimo laikotarpiu, suteikiama teisė gauti valstybinę
socialinio draudimo invalidumo pensiją laikant, kad jie atitinka
minimalaus ir būtinojo draudimo stažo invalidumo pensijai
reikalavimus, ir netaikant jiems 27 straipsnio pirmosios dalies 1
ir 2 punkto reikalavimų.
Kitiems asmenims nustatomas toks minimalus valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažas invalidumo pensijai:
iki sukanka 26 metai - 1 metai, sukakus 26 metus - 2 metai,
sukakus 29 metus - 3 metai, sukakus 32 metus - 4 metai, sukakus
35 metus ir daugiau - 5 metai.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
invalidumo pensijai nustatomas:
iki sukanka 24 metai - 1 metai, sukakus 24 metus - 2 metai,
sukakus 25 metus - 3 metai, sukakus 26 metus - 4 metai; viršijus
šį amžių, už kiekvienus pusantrų metų amžiaus po 26 metų
būtinasis stažas nustatomas vieneriais metais didesnis, bet
negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai.
29 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo
invalidumo pensijos dydis
Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija I ir II
grupės invalidams, turintiems teisę gauti šią pensiją,
apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą invalidumo
pensijos dalis.
Pagrindinė invalidumo pensijos dalis lygi bazinei pensijai,
jei asmuo turi būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą invalidumo pensijai. Jei asmuo turi mažesnį nei būtinąjį
stažą, pagrindinė jo invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama
dauginant bazinę pensiją iš turimo stažo ir dalinant iš būtinojo.
Papildoma invalidumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims,
turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą
dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip
pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės
pensijos dalis (21 straipsnis), įskaitant į stažą:
1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar
tarnybos pagrindu;
2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos
amžiaus (18, 55 straipsniai) metų skaičių. Jei asmens valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo
sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, mažesnis už būtinąjį
invalidumo pensijai stažą (28 straipsnis), į stažą įskaitomas ne
visas trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius, o
proporcingai mažesnė jo dalis, kuri gaunama dauginant trūkstamą
iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių iš asmens turimo
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant
pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir dalijant
iš būtinojo invalidumo pensijai stažo.
Valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija III
grupės invalidams apskaičiuojama taip, kaip I ir II grupės
invalidams, o po to mažinama 50 procentų.
30 straipsnis. Invalidumo pensijos priedas
Prie invalidumo pensijos I grupės invalidams jų slaugai
nustatomas 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio priedas.
31 straipsnis. Invalidumas dėl sužalojimo
darbe ar profesinės ligos
Pensijų draudimą invalidumo dėl sužalojimo darbe ar
profesinės ligos atveju reguliuoja privalomo valstybinio
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas.
32 straipsnis. Pensijų mokėjimas invalidams,
turintiems draudžiamųjų pajamų
Invalidams, sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių
(18, 55 straipsniai) ir vyresniems, mokama visa paskirta
valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija
neatsižvelgiant į jų pajamas.
Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir nesukakusiems
šio įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, invalidumo
pensija mokama tik tuo atveju, kai jie turi būtinąjį stažą
invalidumo pensijai išskyrus I grupės invalidus, kuriems būtinojo
stažo reikalavimas netaikomas. Ši pensija mokama:
1) I grupės invalidams - visa paskirta invalidumo pensija
(be priedo slaugai), nepaisant draudžiamųjų pajamų;
2) II ir III grupių invalidams - paskirtos invalidumo
pensijos visa pagrindinė dalis ir 50 procentų papildomos dalies,
o turintiesiems draudžiamųjų pajamų, neviršijančių 1,5 minimalios
mėnesinės algos, - visa paskirta valstybinė socialinio draudimo
invalidumo pensija.
Pakeitimai:
1.Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
2.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
IV SKYRIUS. VALSTYBINĖS SOCIALINIO DRAUDIMO
NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ (MAITINTOJO NETEKIMO) PENSIJOS
33 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių ar
našlaičių pensiją turi šiame įstatyme nurodyti mirusiojo (arba
nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu),
drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, asmens
sutuoktinis bei vaikai, taip pat jiems prilyginti asmenys, jei
miręs asmuo buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti
valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (jei būtų tapęs
invalidu) ar senatvės pensiją arba tokią pensiją gavo.
34 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti
našlių pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją
turi vienas iš šių asmenų:
našlė arba našlys, auginantys mirusio asmens vaikus
(įvaikius), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus
(įvaikius) I grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų,
jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama našlaičių pensija;
našlė arba našlys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais
mažesnį už senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti
invalidais;
faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų,
kuriuos augina arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jie yra I
grupės invalidai, tapę invalidais iki 18 metų, jeigu šiems
vaikams mokama našlaičių pensija ir jeigu nėra mirusio asmens
sutuoktinio, kuriam gali būti paskirta našlių pensija.
Jei nėra šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytų asmenų,
teisę gauti našlių pensiją turi vienas iš mirusiojo tėvų,
auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius), taip pat slaugantis
namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) I grupės invalidus, tapusius
invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams (įvaikiams) mokama
našlaičių pensija.
Asmeniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas
nutraukiamas naujai susituokus.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti
našlaičių pensiją
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją
turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni,
jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Mirusiojo posūniai ir
podukros, kurie iki jo mirties neturėjo teisės gauti našlaičių
pensijos, turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo
našlaičių pensiją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vaikai.
Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų,
profesinių bei vidurinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir
moksleiviai turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų
baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti našlaičių
pensiją, ši teisė išlieka taip pat tada, kai juos kas nors
įvaikina.
36 straipsnis. Našlių ir našlaičių pensijos dydis
Valstybinė socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija
apskaičiuojama taip pat kaip valstybinė socialinio draudimo II
grupės invalidumo pensija (29 straipsnis) ir skiriama:
asmeniui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją (34
straipsnis) - 50 procentų jos dydžio;
- našlaičiui (35 straipsnis) - 25 procentus jos dydžio, jei
teisę gauti šią pensiją turi vienas vaikas. Jei tokią teisę turi
daugiau vaikų, skiriama kiekvienam po lygiai, bet ne daugiau kaip
50 procentų viso apskaičiuotos pensijos dydžio. Tuo atveju, kai
nėra asmenų, turinčių teisę gauti našlių pensiją, kiekvienam
našlaičiui skiriama po 25 procentus apskaičiuotos pensijos, bet
ne daugiau kaip 100 procentų šios pensijos dydžio.
Senatvės ar invalidumo pensininkui mirus, valstybinė
socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensija apskaičiuojama
pagal mirusiojo gautos senatvės ar invalidumo pensijos dydį šio
straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, netaikant III
grupės invalidumo pensijos mažinimo (29 straipsnio ketvirtoji
dalis) ir neįskaitant į pensijos dydį I grupės invalidumo
pensijos priedo.
37 straipsnis. Našlaičių, netekusių abiejų tėvų,
pensijos apskaičiavimas
Našlaičiams (35 straipsnis), netekusiems abiejų tėvų,
valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos dydį sudaro
suma, gauta apskaičiavus našlaičių pensiją už kiekvieną iš
mirusių tėvų atskirai.
V SKYRIUS. VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
SKYRIMAS, MOKĖJIMAS IR GINČŲ DĖL PENSIJŲ NAGRINĖJIMAS
38 straipsnis. Valstybinių socialinio draudimo
pensijų skyrimas
Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka
Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai,
vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir
mokėjimo nuostatais.
Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius
iki teisės gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją
atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti valstybinę
socialinio draudimo pensiją atsiradimo.
Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo
nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinis skyrius
per Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo
nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą apie
pensijos paskyrimą arba apie atsisakymą paskirti pensiją ir apie
sprendimą pranešti pareiškėjui. Atsisakius skirti pensiją,
privaloma nurodyti atsisakymo priežastį.
39 straipsnis. Pensijos skyrimo ir mokėjimo terminai
Valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama ir mokama
nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau
kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo
valstybinio socialinio draudimo skyriuje dienos.
Atidėjus kreipimąsi dėl valstybinės socialinio draudimo
senatvės pensijos, taikoma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta
mokėjimo tvarka.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos
galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį
įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Valstybinio
socialinio draudimo skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto
informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą.
Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama,
jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Jei pensijos
gavėjas dėl pateisinamos priežasties pavėluotai kreipiasi dėl
pensijos mokėjimo pratęsimo, pensija nepriskaičiuojant palūkanų
išmokama už visą laiką, bet ne ilgiau kaip už 3 metus, kai jos
mokėjimas buvo nutrauktas, o pensijos gavėjui teisė gauti pensiją
buvo išlikusi. Jei pateisinamos priežasties nėra, bet teisė gauti
pensiją išlieka, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dokumentų
dėl pensijos pratęsimo pateikimo dienos.
Pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims
už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat
dydžio už du mėnesius.
40 straipsnis. Pensijos skyrimas iš naujo
Jei asmuo, kuriam paskirta valstybinė socialinio draudimo
senatvės pensija, įgyja papildomą, ne mažesnį kaip 3 metų
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal
darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pensija jo prašymu
gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo kreipimosi
momento. Skiriant pensiją iš naujo, 17 straipsnio pirmosios
dalies reikalavimai nebetaikomi.
Jei asmeniui nustatoma sunkesnio invalidumo grupė,
valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija jo pageidavimu
skiriama iš naujo pagal naujus duomenis arba mokama pagal
ankstesnius stažo ir uždarbio duomenis, didinant ją dvigubai
(nusačius vietoj III grupės II) arba pradedant mokėti priedą
slaugai (nustačius vietoj II grupės I). Jei nustatoma lengvesnio
invalidumo grupė, valstybinė socialinio draudimo invalidumo
pensija (jei ji buvo paskirta anksčiau) neskiriama iš naujo, o
mokama ankstesnė pensija, tik be priedo slaugai (nustačius vietoj
I grupės II) arba 50 procentų mažesnė (nustačius vietoj II grupės
III).
41 straipsnis. Pensijos mokėjimas persikėlus
gyventi į užsienį
Pensininkui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę,
paskirtoji pensija jam mokama, jei:
pensininkas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai
gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose
arba
pensininkas yra reabilituotas politinis kalinys ar
tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje (52
straipsnis).
Kitais atvejais pensija išmokama už šešis mėnesius į priekį
išvykimo mėnesio dydžio, toliau ji nebemokama.
Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių
konvencijų arba sudarius tarpvalstybines sutartis dėl pensijos
mokėjimo, pensija mokama taip, kaip numatyta tarptautinėse
konvencijose arba sutartyse.
42 straipsnis. Pensijos permokėjimas arba
neprimokėjimas
Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, laiku negauta
dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už
praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu ir ją indeksuojant
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo
nuostatuose nustatyta tvarka.
Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio
draudimo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją,
apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui,
per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie
tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama,
permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos
vadovo sprendimu.
43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo
įstaigų sprendimų apskundimas
Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių
sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensijas gali būti
apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo valdybai. Apskundimo
bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos ir jos skyrių
sprendimai gali būti apskųsti teismui.
VI SKYRIUS. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO TVARKA
44 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimo data
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Iki bus priimtas ir įsigalios privalomojo valstybinio
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, pensijų
skyrimą ir mokėjimą invalidumo dėl sužalojimo darbe ar profesinės
ligos atveju (31 straipsnis) reguliuoja Valstybinių socialinio
draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Šio įstatymo 41 straipsnio pirmosios dalies antroji
pastraipa įsigalioja nuo 1998 metų sausio 1 dienos.
Pakeitimai:
Nr.1-724; 1994.12.21.; Žin., 1994, Nr.101-2017
PASKIRTŲ PENSIJŲ MOKĖJIMO TVARKA
45 straipsnis. Pensijų, paskirtų iki įstatymo
įsigaliojimo, perskaičiavimas
Asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės
ir invalidumo pensijos buvo paskirtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, pensijos perskaičiuojamos pagal šį įstatymą
remiantis pensijos byloje fiksuotais stažo ir uždarbio duomenimis
(47 ir 48 straipsniai). Jeigu pensijos byloje uždarbio duomenys
buvo fiksuoti kelis kartus, pensijai perskaičiuoti nuo 1995 metų
spalio 1 dienos imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis
apskaičiuotas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra
didžiausias. Jeigu pensininkai pageidauja, jie gali papildyti
pensijos byloje esančius duomenis apie valstybinio socialinio
pensijų draudimo ir jam prilyginamą stažą bei pateikti kito
laikotarpio duomenis apie uždarbį buvusia iki šio įstatymo
įsigaliojimo tvarka, patikslinta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Pateikus naujus duomenis
iki 1996 metų liepos 1 dienos, pensijos perskaičiuojamos nuo 1995
metų spalio 1 dienos, pateikus juos vėliau - nuo mėnesio,
einančio po dokumentų pateikimo mėnesio, pirmos dienos.
Asmenų, kuriems valstybinė socialinio draudimo pensija buvo
paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kuriems po to ne mažiau
kaip 3 metais padidėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažas, pageidavimu pensija gali būti paskirta iš naujo remiantis
šio įstatymo nuostatomis dėl naujai skiriamų pensijų.
Valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos
pagal šį įstatymą skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio
įstatymo įsigaliojimo. Anksčiau paskirtos maitintojo netekimo
pensijos neperskaičiuojamos. Už asmenis, mirusius iki šio
įstatymo įsigaliojimo, skiriamos maitintojo netekimo pensijos
anksčiau galiojusia Valstybinių socialinio draudimo pensijų
skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Maitintojo
netekimo pensijos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis
nemokamos.
Ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į valstybinę
socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensiją tik tuo
atveju, jei jos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą
senatvės pensijos amžių. Priešingu atveju pensininkui mokama
paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje
nustatyta tvarka. Vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės
saugumo ir prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių pensijų
perskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.
Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai
skyriai privalo pradėti mokėti perskaičiuotas pensijas ne vėliau
kaip praėjus 6 mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Iki to
laiko pensininkui mokama paskirtoji pensija, indeksuojant ją šio
įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei perskaičiuota
pensija yra didesnė, skirtumas pensininkui kompensuojamas nuo šio
įstatymo įsigaliojimo dienos.
Pakeitimai:
1. Nr.1-724; 1994.12.21;
Žin., 1994, Nr.101-2017;
2. Nr.1-860; 1995 04 20;
Žin., 1995, Nr.35-860
3. Lietuvos Respublikos 1995 09 28
įstatymas Nr.1-1052
Žin., 1995, Nr.84-1901
46 straipsnis. Pagrindinė perskaičiuotos pensijos dalis
Pagrindinė perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo
senatvės ir invalidumo pensijos dalis laikoma lygia valstybinei
socialinio draudimo bazinei pensijai, jei asmeniui anksčiau buvo
paskirta viso dydžio atitinkamos rūšies pensija.
Jei asmeniui buvo paskirta dalinė pensija, tai pagrindine
perskaičiuotos pensijos dalimi laikoma bazinės pensijos dalis,
kuri gaunama dauginant valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydį iš pensijos byloje fiksuoto įrodyto stažo ir
dalijant iš pensijos skyrimo metu reikalauto stažo viso dydžio
pensijai skirti.
Pakeitimai:
Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
47 straipsnis. Stažo apskaičiavimas perskaičiuojant
paskirtas pensijas
Visas pensijos byloje fiksuotas darbo stažas, buvęs iki
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomas
asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu
dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu.
Laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į stažą padidinta trukme,
įskaitomi kalendorine trukme.
Pensijos byloje fiksuoto stažo laikotarpiai, buvę po
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, laikomi
valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu, įgytu dirbant
pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, asmenims,
išvardytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4
straipsnyje, mokėjusiems nustatytas valstybinio socialinio
draudimo įmokas.
Perskaičiuojant invalidumo pensiją, į stažą įskaitomas
laikotarpis, nurodytas 29 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte.
48 straipsnis. Asmens draudžiamųjų pajamų
koeficiento apskaičiavimas
perskaičiuojant paskirtas pensijas
Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų
pajamų koeficientas (16 straipsnis) apskaičiuojamas pagal
pensijos byloje fiksuotus duomenis tokia tvarka:
jei pensija paskirta pagal byloje fiksuotą asmens uždarbio
vidurkį, apskaičiuotą pagal asmens uždarbio iki 1991 metų sausio
1 dienos duomenis, tai šis vidurkis dalijamas iš atitinkamo
laikotarpio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje;
jei pensija paskirta pagal asmens uždarbio po 1991 metų
sausio 1 dienos duomenis, tai byloje fiksuoti mėnesiniai
uždarbiai dalijami iš atitinkamų metų to mėnesio vidutinio darbo
užmokesčio Lietuvoje ir visų taip apskaičiuotų dalmenų vidurkis
laikomas draudžiamųjų pajamų koeficientu. Šiuo atveju iki 1991
metų sausio 1 dienos vidutinis kiekvieno mėnesio darbo užmokestis
laikomas lygiu tų metų vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui
Lietuvoje.
Perskaičiuojant paskirtas pensijas, asmens draudžiamųjų
pajamų koeficientas imamas ne didesnis kaip 5.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
49 straipsnis. Pensijos nesumažinimo taisyklė
Jei perskaičiavus pensiją jos dydis sumažėja palyginti su
ankstesniu dydžiu, pensininkui toliau mokama anksčiau paskirtoji
indeksuota pensija toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50
straipsnyje nustatyta tvarka.
Jei asmuo, kuriam perskaičiuojama pensija, turi teisę gauti
nukentėjusiojo asmens pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymą,
tai ši pensija jam paskiriama kartu su perskaičiuota valstybine
socialinio draudimo pensija. Jei abiejų pensijų suma mažesnė už
anksčiau gautą pensiją, tai toliau mokama ankstesnioji pensija
toliau indeksuojant ją šio įstatymo 50 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Jei nustatoma sunkesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam
buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal lengvesnio
invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:
1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus
stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios
dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi;
2) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal
šio įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir
uždarbio duomenis;
3) toliau mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal
anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Jei nustatoma lengvesnio invalidumo grupė asmeniui, kuriam
buvo mokama neperskaičiuota invalidumo pensija pagal sunkesnio
invalidumo grupę, šio asmens pageidavimu:
1) skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir naujus
stažo bei draudžiamųjų pajamų duomenis, o 27 straipsnio pirmosios
dalies 2 punkto reikalavimai netaikomi;
2) šio įstatymo 40 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta
tvarka skiriama invalidumo pensija pagal naują grupę ir pagal šio
įstatymo įsigaliojimo metu pensijos byloje buvusius stažo ir
uždarbio duomenis;
3) II grupės invalidui toliau mokama neperskaičiuota
invalidumo pensija pagal anksčiau turėtą grupę, o III grupės
invalidui toliau mokama pusė neperskaičiuotos invalidumo pensijos
pagal anksčiau turėtą grupę, indeksuojant ją 50 straipsnio
nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
50 straipsnis. Neperskaičiuotos pensijos indeksavimas
Neperskaičiuota pensija indeksuojama kiekvieną kartą
patvirtinus naują bazinės pensijos arba vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų dydį.
Pensijos dalis, neviršijanti naujo bazinės pensijos
dydžio, indeksuojama kaip bazinė pensija, o likusi dalis -
pagal naujai patvirtintų ir ankstesnių vidutinių mėnesinių
draudžiamųjų pajamų santykį.
Jei neperskaičiuota pensija viršija ar po eilinio
indeksavimo pradeda viršyti 500 litų, ji mokama 500 litų dydžio
ir toliau nebeindeksuojama bei jokiu kitu būdu nedidinama, kol
tam asmeniui mokėtina pagal šį įstatymą pensija ima viršyti 500
litų.
Pakeitimai:
1.Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
2.Lietuvos Respublikos 1995 09 28
įstatymas Nr.1-1052
Žin., 1995, Nr.84-1901
NAUJAI SKIRIAMOS PENSIJOS
51 straipsnis. Sąlygos dėl teisės gauti
pensiją įsigaliojimas
17 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto sąlyga dėl teisės
gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir 27
straipsnio pirmosios dalies 2 punkto sąlyga dėl teisės gauti
valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją pradedamos
taikyti praėjus penkeriems metams nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Pakeitimai:
1.Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
52 straipsnis. Laikotarpiai, prilyginami
valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažui
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,
įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo
įstatymo įsigaliojimo buvę šie laikotarpiai:
1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat
kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas bei Valstybinio
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose
nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus turėjo
būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;
2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių
sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių
darbuotojų, kurie nebuvo kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos
jungė atitinkami profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas
neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;
3) tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio
institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas
neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį
laipsnį.
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,
įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu, prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę šie
laikotarpiai:
1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų
valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas;
2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių valstybiniu
savanoriškuoju pensijų draudimu valstybinio socialinio draudimo
įstaigose, draudimo įmokų mokėjimo laikas;
3) apdraustų (dirbančių) asmenų ligos (laikinojo
nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpų gavimo
laikas;
4) mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose,
aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje
(rezidentūroje);
5) faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos
laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose),
neįskaitant tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios
tarnybos karių) tarnybos laiko. Šiame punkte minėti laikotarpiai
įskaitomi tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos
valstybės pensijos;
6) prisiekusių Lietuvos Respublikai (perėjusių tarnauti
Lietuvos Respublikai) valstybės saugumo pareigūnų tarnybos
laikotarpiai;
7) reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir
tremties faktinis laikas (vaikams tremtiniams - nuo 14 metų),
jei šis laikas neįskaitytas pagal 1 punktą;
8) asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais
priverstiniams darbams, darbo laikas, taip pat buvimo getuose ir
kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais
laikas (vaikams - nuo 14 metų).
Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui,
įgytam dirbant savarankiškai, prilyginami iki šio įstatymo
įsigaliojimo buvo šie laikotarpiai:
1) motinoms - vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo
ir slaugos namuose laikas;
2) šeimos nariams - I grupės invalido slaugos namuose
laikas;
3) tikrosios karinės tarnybos prievolininkų (būtinosios
tarnybos karių) tarnybos laikas - asmenims, negaunantiems kitos
valstybės pensijos.
4) visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių
organizacijų dvasininkų tarnybos laikas.
Šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinio
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose
nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
2.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
53 straipsnis. Pajamos, prilyginamos asmens
draudžiamosioms pajamoms
Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiama:
1) visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu
galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio
socialinio draudimo įnašai;
2) kolūkių narių gautas visų rūšių apmokėjimas už darbą
kolūkyje;
3) asmenų, išvardytų 52 straipsnio pirmosios dalies 2
punkte, gautas autoriaus honoraras;
4) asmenų, tarnavusių sukarintoje apsaugoje, specialaus
ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse, uždarbis.
Į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki šio
įstatymo įsigaliojimo įtraukiama:
1) asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir
kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio
socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo
nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos;
2) asmenų, savanoriškai apsidraudusių pensijų draudimu
valstybinio socialinio draudimo įstaigose, deklaruotos draudimo
sumos;
3) karių, vidaus reikalų ir valstybės saugumo pareigūnų,
nurodytų 52 straipsnyje, gautas apmokėjimas;
4) kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojų, aspirantų,
doktorantų, klinikų ordinatorių bei rezidentų valstybės
nustatytos atitinkamai gavėjų kategorijai pajamos.
54 straipsnis. Draudžiamųjų pajamų koeficiento
apskaičiavimo ypatumai
Metiniams draudžiamųjų pajamų koeficientams apskaičiuoti iki
1995 metų sausio 1 dienos vietoj vidutinių mėnesinių draudžiamųjų
pajamų naudojamas Statistikos departamento skelbiamas valstybinio
sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų
apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų
koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius
to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo
sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo
1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir pagal
visus metus, įskaitytus į valstybinio socialinio pensijų draudimo
stažą, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu po šios datos, bet ne daugiau, kaip už 25 metus iš viso.
Nuo 2004 metų sausio 1 dienos vidurkiui skaičiuoti įskaitomi
tik ketveri paeiliui einantys asmeniui palankiausi stažo metai iš
1984-1993 metų laikotarpio; nuo 2005 metų sausio 1 dienos - tik
treji palankiausi metai ir t.t. iki 2008 metų sausio 1 dienos,
kada asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos,
vidurkiui skaičiuoti neįskaitomi.
Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal
draudžiamąsias pajamas iki 1994 metų sausio 1 dienos ir po šios
datos imamas ne didesnis kaip 5.
Jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui
prilygintą laiką (52 straipsnio pirmoji ir antroji dalys) asmuo
negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas
draudžiamosioms pajamoms (53 straipsnis), dėl to, kad visai ar iš
dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, kad asmuo dirbo
buvusios TSRS respublikose arba turėjo vaiko iki trejų metų
priežiūros atostogas, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas
skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo
užmokestį. Jeigu visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau
juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 metų
birželio 1 dienos, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas
skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.
Jeigu asmuo neturi šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų
palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbus pagal darbo
sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metų, tačiau kiekvienais
metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš
laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1
dienos buvo įgijęs tam tikrą valstybinio socialinio pensijų
draudimo stažą dirbamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos
pagrindu, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal
penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu
laikotarpiu penkerių metų stažą buvo įgijęs per ne paeiliui
einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų
koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui
einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu
asmuo nurodytu laikotarpiu buvo įgijęs mažesnį kaip penkerių metų
stažą arba iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų
koeficientas apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka, imant
iki penkerių metų stažo trūkstamus metus iš ankstesnio
laikotarpio skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų
imtinai.
Pakeitimai:
1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04
įstatymas Nr.1-1011
Žin., 1995, Nr.59-1475
2.Lietuvos Respublikos 1995 09 28
įstatymas Nr.1-1052
Žin., 1995, Nr.84-1901
55 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos
amžiaus ir stažo reguliavimai
Senatvės pensijos amžius iki 1995 metų sausio 1 dienos
nustatomas 55 metai moterims ir 60 metų vyrams.
Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos senatvės
pensijos amžius kasmet didinamas: moterims - keturiais mėnesiais
per metus, vyrams - dviem mėnesiais per metus. Nuo 2009 metų
sausio 1 dienos senatvės pensijos amžius moterims - 60 metų,
vyrams - 62 metai ir 6 mėnesiai.
Būtinasis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas
valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai iki 1995 metų
sausio 1 dienos nustatomas 20 metų moterims ir 25 metai vyrams.
Nuo 1995 ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 dienos
būtinasis draudimo stažas kasmet didinamas vieneriais metais
vyrams ir moterims, kol pasiekia 30 metų vyrams ir 25 metus
moterims. Po to šis stažas kasmet didinamas vieneriais metais
moterims, kol pasiekia 30 metų.
Pakeitimai:
1.Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
56 straipsnis. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas
Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo
paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija ir kurie
dirbo šiame straipsnyje nustatytą laiką šiame straipsnyje
nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas
mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio
draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo
nustatyta tvarka.
Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo
požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir
karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų,
cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems
kitus darbus sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr.2 :
1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims
- ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą
Nr.1, kompensacija išmokama už 10 metų;
2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims
- ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr.2,
kompensacija išmokama už 5 metus.
Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojams -
vyrams, išdirbusiems pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo
skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašą
25 metus, moterims, išdirbusioms pagal šį sąrašą 20 metų,
kompensacija išmokama už 10 metų.
Asmenims, dirbusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo toliau
nurodytus darbus kompensacija išmokama už 5 metus:
1) asmenims, dirbusiems ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų
buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose arba ne mažiau kaip
20 metų jiems prilygintose vietovėse pagal galiojusį iki
šio įstatymo priėmimo Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios
Šiaurės vietovių sąrašą;
2) moterims, dirbusioms tekstilės pramonės įmonėse darbus,
numatytus Lietuvoje galiojusiame tekstilės pramonės gamybų ir
profesijų sąraše ne mažiau kaip 20 metų;
3) moterims, dirbusioms ne mažiau kaip 15 metų
traktorininkėmis mašinistėmis žemės ūkyje, kitose ūkio šakose,
taip pat statybos, kelių ir krovimo mašinų mašinistėmis pagal
Lietuvoje galiojusį gamybų ir profesijų sąrašą;
4) artistams, išdirbusiems tam tikrą stažą, teikusį teisę
gauti ištarnauto laiko pensiją pagal galiojusius iki šio įstatymo
priėmimo Ištarnauto laiko pensijų teatrų ir kitų teatro -
žiūrovinių įstaigų darbuotojams skyrimo ir mokėjimo nuostatus;
5) civilinės aviacijos darbuotojams vyrams, valdžiusiems oro
eismą ir turėjusiems dispečerio liudijimą ne mažiau kaip 15 metų,
o moterims - ne mažiau kaip 10 metų;
6) civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojams,
dirbusiems darbą pagal galiojusį iki šio įstatymo priėmimo
civilinės aviacijos inžinerijos - technikos darbuotojų pareigų
sąrašą, vyrams - išdirbusiems ne mažiau kaip 20 metų, moterims -
ne mažiau kaip 15 metų.
Asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio
antrojoje - ketvirtojoje dalyse nustatyto laiko kompensacijai
už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis,
proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia
išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip
10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau
pusės šio laiko 1988-1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau
kaip 15 metų, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta
1986- 1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau pusės
šio laiko turi būti dirbta 1983-1994 metais; jei reikia išdirbti
25 metus, ne mažiau pusės šio laiko turi būti dirbta 1980-1994
metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau pusės šio laiko
turi būti dirbta 1978-1994 metais.
Jei asmuo dėl šiame straipsnyje minėtų priežasčių turi
teisę į kelias kompensacijas, tai išmokama tik didžiausioji.
Mėnesio kompensacijos dydis sudaro 150 procentų valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos.
Asmenims, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos
dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių iki jiems
sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek
mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso.
Asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, privalo per
dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo kreiptis dėl jos į
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius
skyrius.
Kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pakeitimai:
1. Nr.1-724; 1994.12.21.;
Žin., 1994, Nr.101-2017
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_