1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas garantuoti asmenų konstitucines teises bei atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, priima šį įstatymą, kuris reglamentuoja žalos, padarytos fiziniam asmeniui (toliau - asmuo) dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, administracinio arešto arba pataisos darbų neteisėto paskyrimo, atlyginimą. Žalą atlygina valstybė.

2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos

1. Nutarimas - kvotos, parengtinio tardymo organo, prokuroro sprendimas, priimtas tiriant baudžiamąją bylą.

2. Teismo sprendimas - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismo, apylinkės teismo (teisėjo) priimtas nuosprendis, nutartis, nutarimas.

3. Procesiniai sprendimai - nutarimai ir teismo sprendimai.

4. Neteisėti veiksmai - įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų numatyta tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimai, kuriuos padarė kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas (teisėjas), priimdami sprendimą asmenį laikinai sulaikyti, sulaikyti, suimti, nuteisti arba paskirti administracinį areštą ar pataisos darbus.

3 straipsnis. Asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą

***1. Teisę į žalos atlyginimą, jei yra šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti pagrindai, turi asmenys, kurie buvo neteisėtai laikinai sulaikyti, neteisėtai sulaikyti, neteisėtai nuteisti, neteisėtai suimti arba kuriems neteisėtai buvo paskirtas administracinis areštas ar pataisos darbai.

2. Teisę į žalos atlyginimą turi ir asmenys, kuriems žalos atlyginimą priteisė Europos žmogaus teisių teismas arba Ministrų Komitetas, ir asmenys, su kuriais pasiektas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

3. Ši teisė neperleidžiama ir nepaveldima.

***Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria paneigiama teisė į žalos atlyginimą asmenims, kurių atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas neįsiteisėjęs ir byla nutraukta arba nuteistas asmuo išteisintas dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės, ir baudžiamasis procesas yra pasibaigęs, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 bei 2 dalims.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)

4 straipsnis. Teisės į žalos atlyginimą atsiradimo pagrindai

1. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu jiems neteisėtais veiksmais padaryta materialinės ar moralinės žalos ir jeigu yra bent vienas iš šių įsiteisėjusių procesinių sprendimų:

***1) panaikinti įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir bylą nutraukti arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, kad teismas padarė klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės;

2) panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimą, teismo (teisėjo) nutartį, pagal kurį asmeniui buvo paskirtas laikinas sulaikymas, sulaikymas ar suėmimas;

3) teismo sprendimas panaikinti administracinį areštą arba pataisos darbus dėl asmenį reabilituojančių aplinkybių.

2. Teisės į žalos atlyginimą pagrindas yra ir Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas dėl žalos atlyginimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme draugiškas susitarimas su nukentėjusiuoju, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

3. Teisė į žalos atlyginimą neatsiranda, jeigu asmuo kvotos, parengtinio tardymo ar teisminio nagrinėjimo metu savęs apkalbinėjimu ar kitokiu būdu kliudė nustatyti tiesą, slapstėsi ir taip padėjo atsirasti žalai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)

5 straipsnis. Kreipimasis dėl žalos atlyginimo

1. Reikalavimai atlyginti žalą nagrinėjami teismine tvarka:

1) ieškinys pareiškiamas institucijai, dėl kurios pareigūnų neteisėtų veiksmų padaryta žalos, o ieškinys dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, atlyginimo pareiškiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

2) ieškininis pareiškimas dėl žalos atlyginimo paduodamas apylinkės teismui pagal kvotos, tardymo, prokuratūros institucijų, kurių pareigūnai padarė žalos, buvimo vietą, o ieškininis pareiškimas dėl teismo (teisėjo) padarytos žalos atlyginimo paduodamas apygardos teismui pagal žalos padarymo vietą.

2. Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas arba šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme.

6 straipsnis. Procesinių sprendimų pagrįstumo patikrinimas

Jeigu kyla abejonių dėl procesinio sprendimo, kuris yra ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, pagrįstumo, teismas, nagrinėjantis žalos atlyginimo bylą, turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir, nepaisydamas to, ar suėjo terminas, kreiptis atitinkamai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką, apygardos teismo pirmininką ir šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkus, turinčius įstatymų suteiktą teikimo teisę, bei atitinkamą aukštesnį pagal pavaldumą prokurorą dėl procesinių sprendimų pagrįstumo patikrinimo.

7 straipsnis. Atlygintina žala ir jos dydis

1. Asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, atlyginama reali žala, tai yra dėl kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnų ar teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų turėtos išlaidos, turto sužalojimas arba netekimas, negautas darbo užmokestis, pašalpos, pensijos ar kitos darbinės pajamos bei moralinė žala, taip pat grąžinamos darbinės ir profesinės teisės.

2. Asmeniui, dirbusiam pagal darbo sutartį, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal jo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Asmeniui, kuris vertėsi individualiu verslu arba profesine veikla, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal 12 paskutiniųjų mėnesių prieš verslo ar profesinės veiklos nutraukimą dėl neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto vidutines apmokestintas pajamas, kurios dalijamos iš šių 12 mėnesių kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas, neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus. Jei asmuo individualiu verslu arba profesine veikla vertėsi mažiau negu 12 mėnesių, tai žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą verslo ar profesinės veiklos laikotarpį.

4. Individualios (personalinės) įmonės savininkui, jei dėl neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto nutrūksta jo įmonės veikla, žalos dydis apskaičiuojamas pagal paskutinių praėjusių kalendorinių metų jo įmonės ataskaitinius rodiklius, dalijant įmonės apmokestintas pajamas (pajamas, likusias atskaičius mokesčius) iš praėjusių metų kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas ar neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus. Jei individuali (personalinė) įmonė vykdė veiklą nepilnus praėjusius kalendorinius metus, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą įmonės veiklos laikotarpį.

5. Besimokančiam asmeniui (moksleiviui, studentui ir pan.) ir asmeniui, nedirbusiam pagal darbo sutartį, nesivertusiam individualiu verslu ar profesine veikla, bet užsiregistravusiam valstybinėje darbo biržoje, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėtai paskirto administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri dalijama iš 30 ir dauginama iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas, neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus.

6. Asmeniui, kuriam buvo paskirti pataisos darbai, atlyginama žala, atsiradusi dėl jo darbo užmokesčio dalies atskaitymo į valstybės pajamas.

7. Atlygintinos moralinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėtai paskirto administracinio arešto laiką, informacijos apie administracinio arešto paskyrimą, laikiną sulaikymą, sulaikymą, suėmimą, nuteisimą paskleidimą visuomenėje ir kitas aplinkybes, tačiau jis negali būti didesnis kaip dešimt tūkstančių litų.

8. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims žalos atlyginimo dydį nustato Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas arba šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

8 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo teisė į asmenis, kaltus dėl žalos atsiradimo

1. Valstybė, atlyginusi asmenims žalą, padarytą dėl neteisėtų kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) veiksmų, įgyja į kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnus ir teisėjus atgręžtinio reikalavimo teisę, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie padarė nusikaltimą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

2. Valstybė, atlyginusi pagal šį įstatymą asmenims žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenis, melagingai pranešusius apie nusikaltimą, melagingai asmenį įskundusius, kad šis padarė nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, arba asmenis, davusius melagingus parodymus, taip pat davusius melagingą eksperto ar revizoriaus išvadą, specialisto melagingą paaiškinimą ar išvadą arba žinomai neteisingą vertimą, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie padarė nusikaltimą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

3. Atgręžtinio reikalavimo tvarka išieškotos sumos sumokamos į valstybės biudžetą.

9 straipsnis. Asignavimai žalai atlyginti

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo.

2. Kol Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatyta lėšų žalai asmeniui atlyginti, žala atlyginama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.