Suvestinė redakcija nuo 2012-03-23 iki 2013-03-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 89-3850, i. k. 102505ANUTA00000114
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBA 1996 M. RUGPJŪČIO 15 D. NUTARIMO NR. 230 „DĖL KREDITO ĮSTAIGŲ FINANSINĖS APSKAITOS IR ATSKAITOMYBĖS RENGIMO PAGAL TARPTAUTINIUS APSKAITOS STANDARTUS PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ“ PAKEITIMO
2002 m. rugsėjo 5 d. Nr. 114
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimą Nr. 230 „Dėl Kredito įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės rengimo pagal Tarptautinius apskaitos standartus pagrindinių principų“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL KREDITO ĮSTAIGŲ FINANSINĖS APSKAITOS tvarkymo IR ATSKAITOMYBĖS RENGIMO POLITIKOS PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2003, Nr. 61-2755; 2004, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 153-6895) 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 03-160, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 144-7409 (2010-12-09), i. k. 110505ANUTA0003-160
2. Nustatyti, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 230
(Lietuvos banko valdybos
2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 114
redakcija)
KREDITO ĮSTAIGŲ FINANSINĖS APSKAITOS TVARKYMO IR ATSKAITOMYBĖS RENGIMO POLITIKOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI
I. BENDROJI DALIS
1. Kredito įstaigų finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindiniai principai apibrėžia kredito įstaigų, išskyrus kredito unijas, finansinės apskaitos tvarkymą ir atskaitomybės rengimą. Kredito įstaigos, tvarkydamos finansinę apskaitą ir rengdamos atskaitomybę, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos teisės aktais, apibrėžiančiais finansinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų sudarymą, ir Tarptautiniais apskaitos standartais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-160, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 144-7409 (2010-12-09), i. k. 110505ANUTA0003-160
2. Kredito įstaigos vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymais atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją atsako už tai, kad finansinės ataskaitos būtų tikros, teisingos ir pateiktos laiku. Valdymo (vidaus) apskaitos sistemą kredito įstaigos pasirenka savarankiškai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
II. PAGRINDINIAI APSKAITOS IR ATSKAITOMYBĖS PRINCIPAI
3. Kredito įstaigos privalo turėti valdybos arba užsienio banko skyriaus vadovo patvirtintą apskaitos politiką. Apskaitos politika apima pagrindinius principus, taisykles ir metodus, kuriuos kredito įstaiga įdiegė ar numato įdiegti ir kurių privaloma laikytis tvarkant apskaitą bei rengiant finansines ataskaitas. Tai pačiai operacijai įvertinti gali būti taikomi keli skirtingi apskaitos metodai, todėl kredito įstaiga turi pasirinkti tokią apskaitos politiką, kuri tiksliausiai parodytų tos įstaigos finansinę būklę ir rezultatus.
Metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti aiškiai ir glaustai pateikti visi reikšmingi apskaitos politikos teiginiai.
4. Rinkdamasi tinkamą apskaitos politiką, kredito įstaiga pati turi pasirinkti apskaitos taisykles bei metodus ir vadovautis tokiais pagrindiniais principais:
4.1. Atsargumas (konservatyvumas). Atsargumas yra tam tikrų priimtų sprendimų ar ūkinių operacijų, dėl kurių rezultatų negalima būti pakankamai tikriems, apdairus įvertinimas, siekiant, kad pajamos arba turtas nebūtų nepagrįstai padidinti, o sąnaudos arba įsipareigojimai – sumažinti.
4.2. Turinio, o ne formos pirmenybė. Sandoriai ar ūkinės operacijos turi būti įtraukiamos į apskaitą atsižvelgiant į jų esmę ir ekonominę realybę.
5. Pagrindiniai finansinės apskaitos tvarkymo principai:
5.1. Veiklos tęstinumas. Finansinės ataskaitos yra rengiamos remiantis prielaida, kad kredito įstaiga veiks ir tęs savo operacijas pakankamai ilgai, kad ji nesiruošia likviduotis ir jos veiklos sritys nebus reikšmingai apribotos. Jei yra ketinama likviduoti kredito įstaigą, jos finansinės ataskaitos turi būti parengtos laikantis kitokių principų, kurie turi būti aprašyti paaiškinamajame rašte.
5.2. Apskaitos pastovumas. Siekiant užtikrinti, kad vieno laikotarpio finansinių ataskaitų duomenis būtų galima palyginti su kitų laikotarpių duomenimis, apskaitos metodika turi nesikeisti pakankamai ilgą laiką. Jei per apskaitinį laikotarpį ar jam pasibaigus kurių nors apskaitos sričių politika yra keičiama, nustatyta tvarka paaiškinamajame rašte turi būti nurodyta, kokie būtų finansiniai rezultatai, jei būtų taikoma ankstesnė apskaitos politika, ir kokie jie yra dabar.
5.3. Kaupimas. Ūkinių įvykių finansinė apskaita kredito įstaigose turi būti tvarkoma taikant kaupimo principą. Tai reiškia, kad kredito įstaigos veiklos operacijos turi būti pripažintos tada, kai jos įvyko (ne pinigų gavimo ar išleidimo momentu), ir turi būti parodytos to laikotarpio finansinėse ataskaitose. Finansinės ataskaitos, parengtos taikant kaupimo principą, informuoja vartotojus ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie įsipareigojimus mokėti arba gauti pinigus ateityje.
6. Pateiktos informacijos kokybę charakterizuojantys pagrindiniai principai:
6.1. Suprantamumas. Viešai publikuojamos finansinės ataskaitos turi būti suprantamos vartotojams, turintiems pakankamų ekonomikos bei apskaitos žinių ir sugebantiems analizuoti pateiktą informaciją.
6.2. Svarbumas. Informacija yra svarbi, jeigu ji padeda vartotojams įvertinti praeities, dabarties ir ateities įvykius, priimti ekonominius sprendimus bei suvokti anksčiau priimtų sprendimų efektyvumą.
6.3. Patikimumas, tikrumas ir teisingumas. Informacija yra patikima tada, kai ji yra tiksli, išsami ir joje nėra reikšmingų klaidų. Kredito įstaigos finansinė atskaitomybė turi parodyti tikrą ir teisingą įstaigos finansinę būklę, taip pat tikrus ir teisingus įstaigos veiklos ir finansinės būklės pasikeitimus. Visi įvykiai, parodyti finansinėse ataskaitose ir keliantys tam tikrų abejonių, turi būti aprašyti paaiškinamajame rašte, nusakius jų esmę, naudotus vertinimo ar apskaitos metodus bei sumas.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (t. y. teikiant mokestinę atskaitomybę), reikia vadovautis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu ir kitais teisės aktais.
6.4. Palyginamumas. Vartotojai turi turėti galimybę palyginti kelių laikotarpių finansines ataskaitas, kad galėtų matyti, kokios yra tam tikrų rodiklių tendencijos. Vartotojai taip pat turi turėti galimybę palyginti analogiškų kredito įstaigų finansinius rodiklius ir juos įvertinti. Vartotojai turi būti informuojami apie taikomą apskaitos politiką ir tos politikos pasikeitimus. Tokia informacija turi būti pateikta paaiškinamajame rašte.
III. APSKAITOS POLITIKOS PAKEITIMAI
7. Apskaitos politiką per finansinius metus be Lietuvos banko leidimo kredito įstaigos gali keisti:
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-68, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1694 (2012-03-22), i. k. 112505ANUTA00003-68
8. Jeigu, esant objektyvioms sąlygoms, apskaitos politika keičiama kitais atvejais, negu nustatyta 7.1 ir 7.2 punktuose, būtinas Lietuvos banko leidimas. Norėdama gauti leidimą, kredito įstaiga pateikia Lietuvos bankui prašymą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai bus daromi, dėl kokių priežasčių keičiama apskaitos politika, kokią įtaką apskaitos politikos pakeitimas turės kredito įstaigos finansinės veiklos rezultatams ir jų palyginamumui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-68, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1694 (2012-03-22), i. k. 112505ANUTA00003-68
9. Apie apskaitos politikos pakeitimus ir papildymus Kredito įstaigų priežiūros departamentui turi būti pranešta per 5 darbo dienas po to, kai šiuos pakeitimus ir papildymus patvirtina kredito įstaigos valdyba arba užsienio banko skyriaus vadovas.
IV. PAGRINDINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS IR METODAI
11. Kredito įstaiga savo apskaitos politikoje turi nurodyti ir atskleisti tokius principus, taisykles bei metodus, kurių privaloma laikytis tvarkant apskaitą ir rengiant finansines ataskaitas.
12. Apskaitos politikoje turi būti atskleistos reikšmingos apskaitos taisyklės ir metodai, susiję su tokiu kredito įstaigos turtu ir įsipareigojimais:
12.4. investicinio turto.
Apskaitos politikoje turi būti nustatyti minėto turto ir įsipareigojimų pripažinimo, pripažinimo nutraukimo ir vertės nustatymo (pirminio ir vėlesnio) metodai. Kredito įstaiga turi pasirinkti ir atskleisti turto perkainojimo periodiškumą, perkainojimo rezultatų apskaitos principus, nuostolio dėl turto vertės sumažėjimo pripažinimą ar panaikinimą.
12.5. Finansinis turtas – tai pinigai, sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis bei kitų įmonių nuosavybės priemonės. Apskaitos politikoje, nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas toks suskirstymas, turi būti pateiktas finansinio turto suskirstymas į 4 grupes:
12.6. Finansinis turtas laikomas prekybiniu, jei jis yra įsigytas siekiant gauti pelno per trumpą laikotarpį dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo arba tarpininkavimo maržos.
Apskaitos politikoje turi būti pateikta prekybinio turto sudėtis bei atskleisti kiekvienos prekybinio turto grupės apskaitos principai.
Prekybinis turtas po pirminio pripažinimo įvertinamas tikrąja verte ir šio vertinimo metodai pateikiami apskaitos politikoje. Jei prekybinio turto tikrosios vertės patikimai nustatyti neįmanoma, apskaitos politikoje turi būti aprašyti metodai, kuriais remiantis nustatoma tokio turto vertė.
12.7. Investicijos, laikomos iki termino pabaigos, – tai finansinis turtas su apibrėžtais mokėjimais ir išpirkimo data, kurį kredito įstaiga ketina ir turi galimybes taikyti iki išpirkimo termino.
Apskaitos politikoje turi būti pateikta tokių investicijų sudėtis, nustatytos sąlygos, kurioms esant kredito įstaiga neturi galimybių arba neketina laikyti investicijų iki termino pabaigos, taip pat nustatyti investicijų peržiūrėjimo pasikeitus galimybėms ar sąlygoms principai.
Kredito įstaiga taip pat turi atskleisti atvejus, kuomet investicijų pardavimas pirma laiko nekeltų abejonių dėl likusio tokio finansinio turto laikymo iki termino pabaigos.
12.8. Paskolos ir gautinos sumos – tai finansinis turtas, kuris sukuriamas perduodant pinigines lėšas, prekes arba suteikiant paslaugas tiesiogiai skolininkui. Apskaitos politikoje turi būti atskleistos sąlygos, kurioms esant įsigytos paskolos yra prilyginamos kredito įstaigos suteiktoms paskoloms.
Kredito įstaiga taip pat turi nustatyti palūkanų už suteiktas paskolas kaupimo, paskolų ir specialiųjų atidėjimų apskaitos principus, už suteiktas paskolas įkeisto turto vertinimo ir apskaitos metodus.
12.9. Parduoti turimas finansinis turtas – tai turtas, kurio neketinama arba nėra galimybių laikyti iki termino pabaigos ir nesiekiama gauti pelno per trumpą laikotarpį.
Apskaitos politikoje turi būti pateikta tokio turto sudėtis, perklasifikavimo ir apskaitos principai.
12.10. Finansiniai įsipareigojimai – tai sutartinės teisės perduoti pinigus ar kitą finansinį turtą bei sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis. Apskaitos politikoje, nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas toks klasifikavimas, turi būti pateiktas finansinių įsipareigojimų suskirstymas į 2 grupes:
12.11. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami prekybiniams, jei jie įgyti siekiant gauti pelno per trumpą laikotarpį dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo arba tarpininkavimo maržos.
Apskaitos politikoje turi būti pateikta prekybinių finansinių įsipareigojimų sudėtis bei atskleisti kiekvienos prekybinių įsipareigojimų grupės apskaitos principai.
Prekybiniai įsipareigojimai po pirminio pripažinimo įvertinami tikrąja verte ir šio vertinimo metodai pateikiami apskaitos politikoje. Jei neįmanoma patikimai nustatyti tikrosios prekybinių įsipareigojimų vertės, apskaitos politikoje turi būti aprašyti metodai, kuriais remiantis nustatoma tokių įsipareigojimų vertė.
12.12. Visi finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra skirti prekybai ir nėra išvestinės finansinės priemonės, priskiriami iki termino pabaigos laikomiems įsipareigojimams.
Apskaitos politikoje turi būti pateikta tokių įsipareigojimų sudėtis ir jų apskaitos taisyklės.
12.13. Apskaitos politikoje turi būti atskleisti tokio nefinansinio turto apskaitos principai:
12.13.1. investicijų į dukterines ir asocijuotas įmones, nurodant šių investicijų apskaitai taikomus metodus;
12.13.2. materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto, atskleidžiant nusidėvėjimo bei amortizacijos skaičiavimo metodus ir tokio turto eksploatacijos išlaidų apskaitos principus;
12.14. Investicinis turtas – tai žemė, pastatai ar jų dalis, kurie įsigyjami ne bankinės veiklos tikslams. Šis ir kredito įstaigos veikloje naudojamas turtas į apskaitą įtraukiamas ir finansinėse ataskaitose parodomas atskirai.
Apskaitos politikoje turi būti pateikti šio turto apskaitos principai, pasirinktas ir atskleistas turto vertės nustatymo modelis, kurį kredito įstaiga taikys vertindama visą investicinį turtą.
Be to, apskaitos politikoje turi būti atskleistos investicinio turto pajamų ir išlaidų apskaitos taisyklės bei šio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai.
13. Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinė priemonė, kurios vertė kinta atsižvelgiant į kintamus dydžius (išvestinės finansinės priemonės pagrindą – palūkanų normą, vertybinių popierių kainą, užsienio valiutos kursą, kainų indeksą ir pan.), kuriai nereikalingos pradinės investicijos arba jos nežymios ir kai atsiskaitymai pagal šias priemones numatyti ateityje.
Apskaitos politikoje turi būti pateiktas išvestinių finansinių priemonių sandorių klasifikavimas, atsižvelgiant į jų sudarymo tikslą, ir jų vertinimo metodai.
Kredito įstaiga savo apskaitos politikoje taip pat turi atskleisti sudaromus sandorius pagal išvestinių finansinių priemonių rūšis ir išsamiai išdėstyti kiekvienos rūšies apskaitos principus.
14. Apskaitos politikoje turi būti atskleisti apsidraudimo nuo galimos rizikos sandorių įsigijimo ar išleidimo principai (jei kredito įstaiga sudaro apsidraudimo sandorius), įskaitant:
14.2. pinigų srautų pasikeitimo rizikos mažinimą.
Kredito įstaiga turi nurodyti metodus, kuriais remiantis būtų numatomi būsimųjų pinigų srautų įvertinimo pasikeitimai ar finansinio turto tikrosios vertės svyravimai, palyginti su apskaitine to turto verte, bei atskleisti minėtai rizikai apdrausti naudojamas išvestines finansines priemones.
Apskaitos politikoje taip pat turi būti nurodyti apsidraudimo sandorių veiksmingumo kompensuojant riziką įvertinimo metodai bei šių sandorių tikrosios vertės koregavimo rezultato apskaitos principai.
Kredito įstaiga apskaitos politikoje turi atskleisti rizikos mažinimo apskaitos principus ir sąlygas, kurioms esant rizikos mažinimo apskaita yra nutraukiama.
15. Apskaitos politikoje turi būti pateikta pagrindinių pajamų bei sąnaudų straipsnių sudėtis, jų pripažinimo bei kaupimo taisyklės.
16. Be minėtų reikšmingų apskaitos taisyklių ir metodų, kredito įstaiga apskaitos politikoje taip pat turi nustatyti ir patvirtinti taikomus konsoliduotų ataskaitų rengimo metodus, balansinių ir nebalansinių straipsnių, nominuotų užsienio valiuta, apskaitos principus, operacijų su savo akcijomis apskaitos taisykles, nebalansinių straipsnių apskaitos principus bei bendrųjų atidėjimų apskaičiavimo ir jų apskaitos tvarką, jei kredito įstaiga numato sudaryti tokius atidėjimus.
17. Jei kredito įstaiga teikia faktoringo paslaugas, apskaitos politikoje turi būti atskleisti tokių sandorių apskaitos principai.
18. Apskaitos politikoje taip pat turi būti atskleisti inventorizacijos atlikimo, baigiamųjų apyvartų operacijų atlikimo, klaidų taisymo finansinėse ataskaitose principai.
19. Kredito įstaiga savo apskaitos politikoje gali papildomai pateikti ir kitas apskaitos taisykles bei metodus, jeigu jai tai atrodys tikslinga. Be to, šių taisyklių IV dalyje paminėtos apskaitos taisyklės ir metodai turi būti smulkiau paaiškinti kredito įstaigos valdybos arba užsienio banko skyriaus vadovo patvirtintuose vidaus dokumentuose.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Kredito įstaiga, vadovaudamasi Tarptautiniais apskaitos standartais, šiuo dokumentu bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir atskaitomybę, parengia turto bei nuosavybės ir įsipareigojimų apskaitos bei vertinimo politiką. Parengta ir kredito įstaigos valdybos arba užsienio banko skyriaus vadovo patvirtinta apskaitos politika pateikiama Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui.
21. Kredito įstaiga savarankiškai parengia savo finansinės apskaitos sąskaitų planą, kurį parvirtina kredito įstaigos arba užsienio banko skyriaus vadovas, ir juo vadovaudamasi tvarko apskaitą.
22. Kredito įstaigos finansinės ataskaitos turi būti sudaromos ataskaitinio laikotarpio paskutinės kalendorinės dienos duomenimis.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
Dėl kai kurių Lietuvos banko teisės aktų dėl apskaitos ir finansinės atskaitomybės pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-160, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 144-7409 (2010-12-09), i. k. 110505ANUTA0003-160
Dėl Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-68, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1694 (2012-03-22), i. k. 112505ANUTA00003-68
Dėl tam tikrų Lietuvos banko valdybos nutarimų, susijusių su Lietuvos banko valdybos funkcijomis finansų rinkos priežiūros srityje, pakeitimo