Suvestinė redakcija nuo 2016-05-13 iki 2018-03-14
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 89-3850, i. k. 102505ANUTA00000114
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBA 1996 M. RUGPJŪČIO 15 D. NUTARIMO NR. 230 „DĖL KREDITO ĮSTAIGŲ FINANSINĖS APSKAITOS IR ATSKAITOMYBĖS RENGIMO PAGAL TARPTAUTINIUS APSKAITOS STANDARTUS PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ“ PAKEITIMO
2002 m. rugsėjo 5 d. Nr. 114
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimą Nr. 230 „Dėl Kredito įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės rengimo pagal Tarptautinius apskaitos standartus pagrindinių principų“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL KREDITO ĮSTAIGŲ, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių FINANSINĖS APSKAITOS tvarkymo IR finansinių ataskaitų rinkinių RENGIMO POLITIKOS PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 145-6812) 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Patvirtinti Kredito įstaigų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių rengimo politikos pagrindinius principus (pridedama).“
2. Nustatyti, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 230
(Lietuvos banko valdybos
2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 03-270
redakcija)
KREDITO ĮSTAIGŲ, VALDYMO ĮMONIŲ IR FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ FINANSINĖS APSKAITOS TVARKYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ RENGIMO POLITIKOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kredito įstaigų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių rengimo politikos pagrindiniai principai (toliau – Principai) apibrėžia bankų, Centrinės kredito unijos, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių (toliau – Įmonės) finansinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų rinkinių (toliau – finansinės ataskaitos) rengimą. Valdymo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms netaikomi Principų III skyriaus, išskyrus 10 punktą, reikalavimai. Šių Principų nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems užsienio bankų, valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių filialams. Įmonės, tvarkydamos finansinę apskaitą ir rengdamos finansines ataskaitas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos teisės aktais, apibrėžiančiais finansinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą, ir tarptautiniais apskaitos standartais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-66, 2016-05-10, paskelbta TAR 2016-05-12, i. k. 2016-12237
2. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka ir pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją atsako už tai, kad finansinės ataskaitos būtų tikros, teisingos ir pateiktos laiku. Valdymo (vidaus) apskaitos sistemą Įmonės pasirenka savarankiškai.
II. PAGRINDINIAI APSKAITOS PRINCIPAI
3. Įmonės privalo turėti valdybos patvirtintą apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politiką (toliau – Apskaitos politika). Apskaitos politika apima pagrindinius principus, taisykles ir metodus, kuriuos Įmonė įdiegė arba numato įdiegti ir kurių privaloma laikytis tvarkant apskaitą bei rengiant finansines ataskaitas. Tai pačiai operacijai įvertinti gali būti taikomi keli skirtingi apskaitos metodai, todėl Įmonė turi pasirinkti tokią Apskaitos politiką, kuri tiksliausiai parodytų jos finansinę būklę ir rezultatus. Metinėse finansinėse ataskaitose turi būti aiškiai ir glaustai pateikti visi reikšmingi Apskaitos politikos teiginiai.
4. Rinkdamasi tinkamą Apskaitos politiką Įmonė pati turi pasirinkti apskaitos taisykles bei metodus ir vadovautis pagrindiniais principais, kurie yra tokie:
4.1. Atsargumas (konservatyvumas). Atsargumas yra tam tikrų priimtų sprendimų ar ūkinių operacijų, dėl kurių rezultatų negalima būti pakankamai tikriems, apdairus įvertinimas, siekiant, kad pajamos arba turtas nebūtų nepagrįstai padidinti, o sąnaudos arba įsipareigojimai – sumažinti.
4.2. Turinio, o ne formos pirmenybė. Sandoriai arba ūkinės operacijos įtraukiamos į apskaitą atsižvelgiant į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.
5. Pagrindiniai finansinės apskaitos tvarkymo principai:
5.1. Veiklos tęstinumas. Finansinės ataskaitos rengiamos remiantis prielaida, kad Įmonė veiks ir tęs savo operacijas pakankamai ilgai (mažiausiai (bet neapsiribojant) dvylika ateinančių mėnesių, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui), kad ji nesiruošia likviduotis ir jos veiklos sritys nebus reikšmingai apribotos. Ketinamos likviduoti Įmonės finansinės ataskaitos turi būti parengtos laikantis kitokių principų, kurie aprašomi aiškinamajame rašte.
5.2. Apskaitos pastovumas. Siekiant užtikrinti, kad vieno laikotarpio finansinių ataskaitų duomenis būtų galima palyginti su kitų laikotarpių duomenimis, apskaitos taisyklės bei metodai turi nesikeisti pakankamai ilgai. Jei per ataskaitinį laikotarpį arba jam pasibaigus (iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas) tam tikrų apskaitos sričių politika keičiama, aiškinamajame rašte nurodoma, kokie būtų finansiniai rezultatai, jei būtų taikoma ankstesnė Apskaitos politika, ir kokie jie yra dabar.
5.3. Kaupimas. Ūkinių operacijų ir įvykių finansinė apskaita Įmonėse tvarkoma taikant kaupimo principą. Tai reiškia, kad Įmonės veiklos operacijos pripažįstamos tada, kai jos įvyko (ne pinigų gavimo ar išleidimo momentu), ir nurodomos to laikotarpio finansinėse ataskaitose. Finansinės ataskaitos, parengtos taikant kaupimo principą, informuoja jų vartotojus ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie įsipareigojimus mokėti arba gautinus pinigus ateityje.
6. Finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos kokybę apibūdinantys pagrindiniai principai:
6.1. Suprantamumas. Finansinės ataskaitos turi būti suprantamos vartotojams, turintiems pakankamų ekonomikos bei apskaitos žinių ir sugebantiems analizuoti pateiktą informaciją.
6.2. Svarbumas. Informacija yra svarbi, jeigu ji padeda vartotojams įvertinti praeities, dabarties ir ateities įvykius, priimti ekonominius sprendimus bei suvokti anksčiau priimtų sprendimų veiksmingumą.
6.3. Patikimumas, tikrumas ir teisingumas. Informacija yra patikima tada, kai ji yra tiksli, išsami ir joje nėra reikšmingų klaidų. Įmonės finansinės ataskaitos turi parodyti tikrą ir teisingą Įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, taip pat tikrus ir teisingus Įmonės veiklos ir finansinės būklės pasikeitimus. Visi įvykiai, nurodyti finansinėse ataskaitose ir keliantys tam tikrų abejonių, aprašomi aiškinamajame rašte, išdėstoma jų esmė, naudoti vertinimo ar apskaitos metodai bei sumos. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (t. y. teikiant mokestines ataskaitas), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu ir kitais teisės aktais.
6.4. Palyginamumas. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai turi turėti galimybę palyginti kelių laikotarpių finansines ataskaitas, kad galėtų teisingai įvertinti Įmonės finansinės būklės ir rezultatų bei pinigų srautų pokyčius. Vartotojai taip pat turi turėti galimybę palyginti kitų Įmonių finansinius rodiklius ir juos įvertinti. Vartotojai informuojami apie taikomą Apskaitos politiką ir jos pasikeitimus. Tokia informacija pateikiama aiškinamajame rašte.
III. APSKAITOS POLITIKOS PAKEITIMAI
7. Apskaitos politiką per finansinius metus be Lietuvos banko leidimo Įmonės gali keisti:
8. Jeigu dėl objektyvių sąlygų Apskaitos politika keičiama kitais atvejais, negu nustatyta 7.1 ir 7.2 punktuose, būtinas Lietuvos banko leidimas. Norėdama gauti leidimą Įmonė pateikia Lietuvos bankui prašymą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai bus daromi, dėl kokių priežasčių keičiama Apskaitos politika, kokią įtaką Apskaitos politikos pakeitimas turės Įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams ir jų palyginamumui.
9. Apie Apskaitos politikos pakeitimus ir papildymus Lietuvos banko Priežiūros tarnybai turi būti pranešta per 5 darbo dienas po to, kai šiuos pakeitimus ir papildymus patvirtina Įmonės valdyba. Lietuvos banko Priežiūros tarnybai pateikiama išsami Apskaitos politika su visais pakeitimais ir papildymais. Jei Įmonės Apskaitos politika buvo pakeista vadovaujantis 7 punktu, Įmonė taip pat pateikia informaciją apie Apskaitos politikos pakeitimų ir papildymų priežastis bei jų įtaką Įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams ir jų palyginamumui.
IV. PAGRINDINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS IR METODAI
11. Įmonė savo Apskaitos politikoje nurodo tokius principus, taisykles bei metodus, kurių laikosi tvarkydama apskaitą ir rengdama finansines ataskaitas.
12. Apskaitos politikoje nurodomos reikšmingos apskaitos taisyklės ir metodai, susiję su tokiu Įmonės turtu ir įsipareigojimais:
13. Apskaitos politikoje apibrėžiami 12 punkte nurodyto turto ir įsipareigojimų pripažinimo, pripažinimo nutraukimo ir vertės nustatymo (pirminio ir vėlesnio) metodai ir jų pasirinkimą nulėmusios prielaidos. Įmonė turi pasirinkti ir atskleisti turto perkainojimo periodiškumą, perkainojimo rezultatų apskaitos principus, nuostolio dėl turto vertės sumažėjimo pripažinimą ar panaikinimą.
14. Finansinis turtas – tai pinigai ir pinigų ekvivalentai, sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi tikėtinai sau palankiomis sąlygomis ir kitų įmonių nuosavybės priemonės ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačios Įmonės nuosavybės priemonėmis. Apskaitos politikoje, nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas toks suskirstymas, finansinis turtas skirstomas į 4 grupes:
14.1. vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje:
15. Finansinis turtas laikomas prekybiniu, jei jis yra įsigytas siekiant gauti pelno per trumpą laikotarpį dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo arba tarpininkavimo maržos.
16. Finansinis turtas gali būti priskirtas finansiniam turtui, kuris pirminio pripažinimo metu priskiriamas finansiniam turtui vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, jei tai panaikina arba sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus.
17. Apskaitos politikoje pateikiama finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, sudėtis ir kiekvienos šio finansinio turto grupės apskaitos metodai. Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, po pirminio pripažinimo vertinamas tikrąja verte ir šio vertinimo metodai pateikiami Apskaitos politikoje. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti neįmanoma, Apskaitos politikoje aprašomi metodai, kuriais remiantis nustatoma tokio turto vertė.
18. Finansinis turtas, laikomas iki termino pabaigos, – tai toks neišvestinis finansinis turtas su apibrėžtais mokėjimais ir išpirkimo data, kurį Įmonė ketina ir turi galimybes laikyti iki išpirkimo termino. Apskaitos politikoje nurodoma tokio finansinio turto sudėtis, nustatytos sąlygos, kurioms esant Įmonė neturi galimybių arba neketina laikyti finansinio turto iki termino pabaigos, taip pat nustatyti finansinio turto peržiūrėjimo (perklasifikavimo), pasikeitus galimybėms ar sąlygoms jį laikyti, principai. Įmonė taip pat nurodo atvejus, kai finansinio turto pardavimas pirma laiko nekelia abejonių dėl likusio tokio finansinio turto laikymo iki termino pabaigos.
19. Paskolos ir gautinos sumos – tai finansinis turtas, kuris sukuriamas perduodant pinigines lėšas, prekes arba suteikiant paslaugas tiesiogiai skolininkui.
20. Apskaitos politikoje nurodomos sąlygos, kurioms esant įsigytos paskolos prilyginamos Įmonės suteiktoms paskoloms. Įmonė taip pat turi nustatyti palūkanų už suteiktas paskolas kaupimo, paskolų ir atidėjinių apskaitos principus (bankai nustato specialiųjų atidėjinių apskaitos principus), už suteiktas paskolas įkeisto turto vertinimo ir apskaitos metodus.
21. Parduoti turimas finansinis turtas – toks neišvestinis finansinis turtas, kuris įsigytas parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų, ir kitas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas prie finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, iki termino pabaigos laikomo finansinio turto arba paskolų ir gautinų sumų. Apskaitos politikoje turi būti pateikta tokio turto sudėtis, perklasifikavimo ir apskaitos principai. Parduoti laikomas finansinis turtas po pirminio pripažinimo vertinamas tikrąja verte ir šio vertinimo metodai nurodomi Apskaitos politikoje. Jei parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės patikimai nustatyti neįmanoma, Apskaitos politikoje aprašomi šio turto vertinimo reikalavimai.
22. Finansiniai įsipareigojimai – tai sutartiniai įsipareigojimai perduoti pinigus, kitą finansinį turtą arba pasikeisti finansinėmis priemonėmis tikėtinai sau nepalankiomis sąlygomis ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačios Įmonės nuosavybės priemonėmis. Apskaitos politikoje, nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas klasifikavimas, finansiniai įsipareigojimai skirstomi į 2 grupes:
22.1. vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje:
23. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami prekybiniams, jei jie įgyti siekiant gauti pelno per trumpą laikotarpį dėl pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo arba tarpininkavimo maržos.
24. Finansiniai įsipareigojimai gali būti priskirti finansiniams įsipareigojimams, kurie pirminio pripažinimo metu priskiriami vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, jei tai panaikina arba sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus.
25. Apskaitos politikoje nurodoma finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, sudėtis bei kiekvienos šių įsipareigojimų grupės apskaitos metodai. Finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, po pirminio pripažinimo vertinami tikrąja verte ir šio vertinimo metodai nurodomi Apskaitos politikoje. Jei neįmanoma patikimai nustatyti tikrosios vertės, Apskaitos politikoje aprašomi metodai, kuriais remiantis nustatoma tokių įsipareigojimų vertė.
26. Visi finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra priskiriami vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir nėra išvestinės finansinės priemonės, priskiriami iki termino pabaigos laikomiems įsipareigojimams. Apskaitos politikoje nurodoma tokių įsipareigojimų sudėtis ir jų apskaitos bei vertinimo taisyklės.
27. Apskaitos politikoje Įmonė nurodo nefinansinio turto apskaitos principus:
27.1. investicijų į patronuojamąsias ir asocijuotas įmones, nurodant šių investicijų apskaitai taikomus metodus;
27.2. materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto, nurodant nusidėvėjimo bei amortizacijos skaičiavimo metodus ir tokio turto eksploatacijos išlaidų apskaitos principus;
28. Investicinis turtas – tai žemė, pastatai ar jų dalis, kurie įsigyjami ne pagrindinės (ne bankinės arba ne prekybinės) veiklos tikslams. Šis ir Įmonės veikloje naudojamas turtas į apskaitą įtraukiamas ir finansinėse ataskaitose parodomas atskirai. Apskaitos politikoje nurodomi šio turto apskaitos principai, pasirinktas turto vertės nustatymo modelis, kurį Įmonė taikys vertindama visą investicinį turtą. Be to, Apskaitos politikoje nurodomos investicinio turto pajamų ir išlaidų apskaitos taisyklės bei šio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai.
29. Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinė priemonė, kurios vertė kinta atsižvelgiant į kintamus dydžius (išvestinės finansinės priemonės pagrindą – biržos prekių kainas, palūkanų normą, finansinių priemonių kainą, užsienio valiutos kursą, kainų ar palūkanų normos indeksą ir pan.), kuriai nereikalingos pradinės investicijos arba jos nedidelės ir kai atsiskaitymai pagal šias priemones numatyti ateityje. Apskaitos politikoje nurodomas išvestinių finansinių priemonių sandorių klasifikavimo, atsižvelgiant į jų sudarymo tikslą, principai ir jų vertinimo metodai. Įmonė savo Apskaitos politikoje taip pat išvardija sudaromus sandorius pagal išvestinių finansinių priemonių rūšis ir išsamiai išdėsto kiekvienos rūšies apskaitos principus.
30. Apskaitos politikoje nurodomi apsidraudimo nuo galimos rizikos sandorių įsigijimo ar išleidimo principai (jei Įmonė sudaro apsidraudimo sandorius), įskaitant:
31. Įmonė nurodo metodus, kuriais remiantis būtų numatomi būsimųjų pinigų srautų įvertinimo pasikeitimai ar finansinio turto tikrosios vertės svyravimai, palyginti su apskaitine to turto verte, bei minėtai rizikai apdrausti naudojamas išvestines finansines priemones. Apskaitos politikoje taip pat nurodomi apsidraudimo sandorių veiksmingumo, kompensuojant riziką, įvertinimo metodai bei šių sandorių tikrosios vertės tikslinimo rezultato apskaitos principai. Įmonė Apskaitos politikoje atskleidžia rizikos mažinimo apskaitos principus ir sąlygas, kurioms esant rizikos mažinimo apskaita nutraukiama.
32. Apskaitos politikoje pateikiama pagrindinių pajamų bei sąnaudų straipsnių sudėtis, jų pripažinimo ir kaupimo taisyklės.
33. Be minėtų reikšmingų apskaitos taisyklių ir metodų, Įmonė Apskaitos politikoje taip pat nustato ir patvirtina taikomus konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo metodus, balansinių ir nebalansinių straipsnių, nominuotų užsienio valiuta, apskaitos principus, operacijų su savo akcijomis apskaitos taisykles, nebalansinių straipsnių apskaitos principus.
34. Jei bankas teikia faktoringo paslaugas, Apskaitos politikoje turi būti atskleisti tokių sandorių apskaitos principai.
35. Apskaitos politikoje taip pat nurodomi inventorizacijos atlikimo, baigiamųjų apyvartų operacijų atlikimo, klaidų taisymo finansinėse ataskaitose principai.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Įmonė savarankiškai parengia savo finansinės apskaitos sąskaitų planą, kurį patvirtina Įmonės vadovas, ir juo vadovaudamasi tvarko apskaitą.
38. Įmonės finansinės ataskaitos sudaromos ataskaitinio laikotarpio paskutinės kalendorinės dienos duomenimis.
Priedo pakeitimai:
Nr. 03-270, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 150-7716 (2012-12-20), i. k. 112505ANUTA0003-270
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
Dėl kai kurių Lietuvos banko teisės aktų dėl apskaitos ir finansinės atskaitomybės pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-160, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 144-7409 (2010-12-09), i. k. 110505ANUTA0003-160
Dėl Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-68, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1694 (2012-03-22), i. k. 112505ANUTA00003-68
Dėl tam tikrų Lietuvos banko valdybos nutarimų, susijusių su Lietuvos banko valdybos funkcijomis finansų rinkos priežiūros srityje, pakeitimo
4.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-270, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 150-7716 (2012-12-20), i. k. 112505ANUTA0003-270
Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 230 "Dėl Kredito įstaigų finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-66, 2016-05-10, paskelbta TAR 2016-05-12, i. k. 2016-12237
Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 230 „Dėl Kredito įstaigų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo“ pakeitimo