Suvestinė redakcija nuo 2018-03-15
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 89-3850, i. k. 102505ANUTA00000114
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBA 1996 M. RUGPJŪČIO 15 D. NUTARIMO NR. 230 „DĖL KREDITO ĮSTAIGŲ FINANSINĖS APSKAITOS IR ATSKAITOMYBĖS RENGIMO PAGAL TARPTAUTINIUS APSKAITOS STANDARTUS PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ“ PAKEITIMO
2002 m. rugsėjo 5 d. Nr. 114
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimą Nr. 230 „Dėl Kredito įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės rengimo pagal Tarptautinius apskaitos standartus pagrindinių principų“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL KREDITO ĮSTAIGŲ, VALDYMO ĮMONIŲ IR FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ FINANSINĖS APSKAITOS TVARKYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ RENGIMO POLITIKOS PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Patvirtinti Kredito įstaigų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių rengimo politikos pagrindinius principus (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 230
(Lietuvos banko valdybos
2018 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 03-38 redakcija)
KREDITO ĮSTAIGŲ, VALDYMO ĮMONIŲ IR FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ FINANSINĖS APSKAITOS TVARKYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIŲ RENGIMO POLITIKOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kredito įstaigų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių rengimo politikos pagrindiniuose principuose (toliau – Principai) apibrėžiama bankų, centrinių kredito unijų, užsienio bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, filialų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių (toliau – Įmonės) finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių (toliau – finansinės ataskaitos) rengimo tvarka. Valdymo įmonėms ir finansų maklerio įmonėms netaikomi Principų III skyriaus, išskyrus 10 punktą, reikalavimai. Įmonės, tvarkydamos finansinę apskaitą ir rengdamos finansines ataskaitas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos teisės aktais, apibrėžiančiais finansinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą, ir tarptautiniais apskaitos standartais.
2. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka ir pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją atsako už tai, kad finansinės ataskaitos būtų tikros, teisingos ir pateiktos laiku. Valdymo (vidaus) apskaitos sistemą Įmonės pasirenka savarankiškai.
II SKYRIUS
PAGRINDINIAI APSKAITOS PRINCIPAI
3. Įmonės privalo turėti valdybos patvirtintą apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politiką (toliau – Apskaitos politika). Apskaitos politika apima pagrindinius principus, taisykles ir metodus, kuriuos Įmonė įdiegė arba numato įdiegti ir kurių privaloma laikytis tvarkant apskaitą bei rengiant finansines ataskaitas. Tai pačiai operacijai įvertinti gali būti taikomi keli skirtingi apskaitos metodai, todėl Įmonė turi pasirinkti tokią Apskaitos politiką, kuri tiksliausiai parodytų jos finansinę būklę ir rezultatus. Metinėse finansinėse ataskaitose turi būti aiškiai ir glaustai pateikti visi reikšmingi Apskaitos politikos teiginiai.
4. Rinkdamasi tinkamą Apskaitos politiką Įmonė pati turi pasirinkti apskaitos taisykles bei metodus ir vadovautis pagrindiniais principais, kurie yra tokie:
4.1. Atsargumas (konservatyvumas). Atsargumas yra tam tikrų priimtų sprendimų ar ūkinių operacijų, dėl kurių rezultatų negalima būti pakankamai tikriems, apdairus įvertinimas, siekiant, kad pajamos arba turtas nebūtų nepagrįstai padidinti, o sąnaudos arba įsipareigojimai – sumažinti;
4.2. Turinio, o ne formos pirmenybė. Sandoriai arba ūkinės operacijos įtraukiamos į apskaitą atsižvelgiant į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą;
5. Pagrindiniai finansinės apskaitos tvarkymo principai:
5.1. Veiklos tęstinumas. Finansinės ataskaitos rengiamos remiantis prielaida, kad Įmonė veiks ir tęs savo operacijas pakankamai ilgai (mažiausiai (bet neapsiribojant) dvylika ateinančių mėnesių, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui), kad nesiruošia likviduotis ir jos veiklos sritys nebus reikšmingai apribotos. Ketinamos likviduoti Įmonės finansinės ataskaitos turi būti parengtos laikantis kitokių principų, kurie aprašomi aiškinamajame rašte;
5.2. Apskaitos pastovumas. Siekiant užtikrinti, kad vieno laikotarpio finansinių ataskaitų duomenis būtų galima palyginti su kitų laikotarpių duomenimis, apskaitos taisyklės ir metodai turi nesikeisti pakankamai ilgai. Jei per ataskaitinį laikotarpį arba jam pasibaigus (iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas) tam tikrų apskaitos sričių politika keičiama, aiškinamajame rašte nurodoma, kokie būtų finansiniai rezultatai, jei būtų taikoma ankstesnė Apskaitos politika, ir kokie jie yra dabar;
5.3. Kaupimas. Ūkinių operacijų ir įvykių finansinė apskaita Įmonėse tvarkoma taikant kaupimo principą. Tai reiškia, kad Įmonės veiklos operacijos pripažįstamos tada, kai jos įvyko (ne pinigų gavimo ar išleidimo momentu), ir nurodomos to laikotarpio finansinėse ataskaitose. Finansinės ataskaitos, parengtos taikant kaupimo principą, informuoja jų vartotojus ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie įsipareigojimus mokėti arba gautinus pinigus ateityje.
6. Finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos kokybę apibūdinantys pagrindiniai principai:
6.1. Suprantamumas. Finansinės ataskaitos turi būti suprantamos vartotojams, turintiems pakankamų ekonomikos bei apskaitos žinių ir sugebantiems analizuoti pateiktą informaciją;
6.2. Svarbumas. Informacija yra svarbi, jeigu padeda vartotojams įvertinti praeities, dabarties ir ateities įvykius, priimti ekonominius sprendimus bei suvokti anksčiau priimtų sprendimų veiksmingumą;
6.3. Patikimumas, tikrumas ir teisingumas. Informacija yra patikima, kai yra tiksli, išsami ir joje nėra reikšmingų klaidų. Įmonės finansinės ataskaitos turi parodyti tikrą ir teisingą Įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, taip pat tikrus ir teisingus Įmonės veiklos ir finansinės būklės pasikeitimus. Visi įvykiai, nurodyti finansinėse ataskaitose ir keliantys tam tikrų abejonių, aprašomi aiškinamajame rašte, išdėstoma jų esmė, naudoti vertinimo ar apskaitos metodai ir sumos. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (t. y. teikiant mokestines ataskaitas), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu ir kitais teisės aktais;
6.4. Palyginamumas. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai turi turėti galimybę palyginti kelių laikotarpių finansines ataskaitas, kad galėtų teisingai įvertinti Įmonės finansinės būklės ir rezultatų bei pinigų srautų pokyčius. Vartotojai taip pat turi turėti galimybę palyginti kitų Įmonių finansinius rodiklius ir juos įvertinti. Vartotojai informuojami apie taikomą Apskaitos politiką ir jos pasikeitimus. Ši informacija pateikiama aiškinamajame rašte.
III SKYRIUS
APSKAITOS POLITIKOS PAKEITIMAI
7. Apskaitos politiką per finansinius metus be Lietuvos banko leidimo Įmonės gali keisti:
8. Jeigu dėl objektyvių sąlygų Apskaitos politika keičiama kitais atvejais, negu nustatyta Principų 7.1 ir 7.2 papunkčiuose, būtinas Lietuvos banko leidimas. Norėdama gauti leidimą Įmonė pateikia Lietuvos bankui prašymą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai bus daromi, dėl kokių priežasčių keičiama Apskaitos politika, kokią įtaką Apskaitos politikos pakeitimas turės Įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams ir jų palyginamumui.
9. Apie Apskaitos politikos pakeitimus ir papildymus Lietuvos bankui turi būti pranešta per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai šiuos pakeitimus ir papildymus patvirtina Įmonės valdyba. Lietuvos bankui pateikiama išsami Apskaitos politika su visais pakeitimais ir papildymais. Jei Įmonės Apskaitos politika buvo pakeista vadovaujantis Principų 7 punktu, Įmonė taip pat nurodo Apskaitos politikos pakeitimų ir papildymų priežastis, jų įtaką Įmonės finansinei būklei, veiklos rezultatams ir palyginamumui.
IV SKYRIUS
PAGRINDINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS IR METODAI
11. Įmonė savo Apskaitos politikoje nurodo principus, taisykles ir metodus, kurių laikosi tvarkydama apskaitą ir rengdama finansines ataskaitas.
12. Apskaitos politikoje nurodomos reikšmingos apskaitos taisyklės ir metodai, susiję su tokiu Įmonės turtu ir įsipareigojimais:
13. Apskaitos politikoje apibrėžiami Principų 12 punkte nurodyto turto ir įsipareigojimų pripažinimo, pripažinimo nutraukimo, klasifikavimo remiantis verslo modeliu ir sutartyje numatytų finansinio turto pinigų srautų charakteristikomis, perklasifikavimo ir vertės nustatymo (pirminio ir vėlesnio) metodai ir jų pasirinkimą nulėmusios prielaidos. Įmonė turi pasirinkti ir nurodyti turto perkainojimo periodiškumą, perkainojimo rezultatų apskaitos principus, ar nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo pripažintas, ar panaikintas.
14. Finansinis turtas – pinigai ir pinigų ekvivalentai, sutartinės teisės gauti pinigus ar kitą finansinį turtą, sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis, kitų įmonių nuosavybės priemonės ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačios Įmonės nuosavybės priemonėmis. Apskaitos politikoje, nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas toks suskirstymas, finansinis turtas skirstomas į:
15. Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
15.1. finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje nustatytus pinigų srautus;
16. Apskaitos politikoje turi būti išsamiai aprašyti požymiai, pagal kuriuos bus vertinama finansinio turto, priskiriamo vertinamam amortizuota savikaina, pinigų srautų charakteristikų atitiktis nurodytam verslo modeliui. Įmonė turi nustatyti palūkanų už suteiktas paskolas kaupimo, paskolų ir atidėjinių apskaitos principus (bankai nustato specialiųjų atidėjinių apskaitos principus), už suteiktas paskolas įkeisto turto vertinimo ir apskaitos metodus.
17. Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
17.1. finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje nustatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą;
17.2. dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.
Šiai grupei pirminio pripažinimo metu taip pat gali būti priskirtos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, kurių vėlesnius tikrosios vertės pasikeitimus nuspręsta pripažinti kitomis bendrosiomis pajamomis. Minėtos investicijos vėliau negali būti perkeliamos į kitą finansinio turto grupę.
18. Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, priskiriamas tas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas Principų 15 ir 17 punktuose nurodytoms finansinio turto grupėms. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas gali būti neatšaukiamai priskiriamas finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, jei toks priskyrimas panaikina arba sumažina finansinių priemonių vertinimo ir pripažinimo prieštaravimus (apskaitos neatitikimus). Šis finansinis turtas vėliau negali būti perkeliamas į kitą finansinio turto grupę.
19. Apskaitos politikoje turi būti pateikta Principų 15, 17 ir 18 punktuose nurodytų finansinio turto grupių sudėtis, perklasifikavimo, apskaitos ir vertinimo principai. Jei Principų 17 ir 18 punktuose nurodyto finansinio turto tikrosios vertės patikimai nustatyti neįmanoma, Apskaitos politikoje aprašomi metodai, kuriais remiantis nustatoma tokio turto vertė.
20. Finansiniai įsipareigojimai – sutartiniai įsipareigojimai perduoti pinigus, kitą finansinį turtą arba pasikeisti finansinėmis priemonėmis galimai sau nepalankiomis sąlygomis ir sutartys, pagal kurias bus arba gali būti atsiskaitoma pačios Įmonės nuosavybės priemonėmis. Apskaitos politikoje, nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas klasifikavimas, finansiniai įsipareigojimai skirstomi į:
21. Finansiniai įsipareigojimai priskiriami amortizuota savikaina vertinamiems finansiniams įsipareigojimams, išskyrus:
21.1. vertinamus tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, ir išvestines finansines priemones;
21.2. finansinius įsipareigojimus, atsirandančius, jei finansinio turto perdavimas neatitinka pripažinimo nutraukimo kriterijų arba jei taikomas tolesnės kontrolės metodas;
22. Finansiniams įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, priskiriami tie finansiniai įsipareigojimai, kurie nepriskiriami Principų 21 punkte nurodytai finansinių įsipareigojimų grupei. Finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu gali būti neatšaukiamai priskiriami vertinamiems tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, jei:
22.1. finansinių įsipareigojimų arba finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupė valdoma ir jos rezultatai vertinami remiantis tikrąja verte pagal dokumentais patvirtintą rizikos valdymo arba investavimo strategiją;
23. Apskaitos politikoje nurodoma Principų 21 ir 22 punktuose nurodytų finansinių įsipareigojimų grupių sudėtis, perklasifikavimo, apskaitos ir vertinimo principai. Jei neįmanoma patikimai nustatyti Principų 22 punkte nurodytų įsipareigojimų tikrosios vertės, Apskaitos politikoje aprašomi metodai, kuriais remiantis nustatoma įsipareigojimų vertė.
24. Apskaitos politikoje Įmonė nurodo nefinansinio turto apskaitos principus:
24.1. investicijų į patronuojamąsias ir asocijuotas įmones, nurodydama šių investicijų apskaitai taikomus metodus;
24.2. materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto, nurodydama nusidėvėjimo bei amortizacijos skaičiavimo metodus ir šio turto eksploatacijos išlaidų apskaitos principus;
25. Investicinis turtas – žemė, pastatai ar jų dalis, kurie įsigyjami ne pagrindinės (ne bankinės arba ne prekybinės) veiklos tikslams. Šis ir Įmonės veikloje naudojamas turtas į apskaitą įtraukiamas ir finansinėse ataskaitose parodomas atskirai. Apskaitos politikoje nurodomi šio turto apskaitos principai, pasirinktas turto vertės nustatymo modelis, kurį Įmonė taikys vertindama visą investicinį turtą. Be to, Apskaitos politikoje nurodomos investicinio turto pajamų ir išlaidų apskaitos taisyklės bei šio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai.
26. Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, kurios vertė kinta atsižvelgiant į kintamus dydžius (išvestinės finansinės priemonės pagrindą – biržos prekių kainas, palūkanų normą, finansinių priemonių kainą, užsienio valiutos kursą, kainų ar palūkanų normos indeksą ir pan.), kuriai nereikalingos pradinės investicijos arba jos nedidelės ir kai atsiskaitymai pagal šias priemones numatyti ateityje. Apskaitos politikoje nurodomi išvestinių finansinių priemonių sandorių klasifikavimo, atsižvelgiant į jų sudarymo tikslą, principai ir jų vertinimo metodai. Įmonė savo Apskaitos politikoje taip pat išvardija sudaromus sandorius pagal išvestinių finansinių priemonių rūšis ir išsamiai išdėsto kiekvienos rūšies apskaitos principus. Jei Įmonė sudaro mišrias sutartis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, Apskaitos politikoje turi būti išdėstyti šių sutarčių apskaitos principai ir vertinimo metodai.
27. Jei Įmonė sudaro apsidraudimo nuo galimos rizikos sandorius, Apskaitos politikoje nurodomi tokių sandorių įsigijimo ar išleidimo principai.
28. Apskaitos politikoje Įmonė nurodo kriterijus, kuriais remiantis galima taikyti apsidraudimo apskaitos principus bei tinkamais pripažinti apdraustuosius objektus (objektų grupes) ir apsidraudimo priemones. Apskaitos politikoje išvardijamos apsidraudimo sandorių rūšys, nurodomi tinkamumo kriterijus atitinkančių apsidraudimo sandorių apskaitos principai. Įmonė nurodo metodus, pagal kuriuos būtų numatomi būsimųjų pinigų srautų vertinimo pasikeitimai ar apdraustojo objekto tikrosios vertės svyravimai, palyginti su apskaitine to objekto verte, taip pat konkrečiai rizikai apdrausti naudojamas apsidraudimo priemones. Apskaitos politikoje taip pat nurodomi apsidraudimo sandorių veiksmingumo kompensuojant riziką vertinimo metodai ir šių sandorių tikrosios vertės tikslinimo rezultato apskaitos principai. Įmonė Apskaitos politikoje atskleidžia sąlygas, kurioms esant apsidraudimo apskaita nutraukiama. Jei Įmonė sudaro finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimo sandorius, Apskaitos politikoje nurodoma, kurio standarto (39 tarptautinio apskaitos standarto (TAS) ar 9 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) reikalavimai taikomi tvarkant šių sandorių apskaitą.
29. Apskaitos politikoje pateikiama pagrindinių pajamų ir sąnaudų straipsnių sudėtis, jų pripažinimo ir kaupimo taisyklės.
30. Be minėtų reikšmingų apskaitos taisyklių ir metodų, Įmonė Apskaitos politikoje taip pat nustato ir patvirtina taikomus konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimo metodus, balansinių ir nebalansinių straipsnių, nominuotų užsienio valiuta, apskaitos principus, operacijų su savo akcijomis apskaitos taisykles, nebalansinių straipsnių apskaitos principus.
31. Jei bankas teikia faktoringo paslaugas, Apskaitos politikoje turi būti atskleisti tokių sandorių apskaitos principai.
32. Apskaitos politikoje taip pat nurodomi inventorizacijos ir baigiamųjų apyvartų operacijų atlikimo, klaidų taisymo finansinėse ataskaitose principai.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Įmonė savarankiškai parengia savo finansinės apskaitos sąskaitų planą, kurį patvirtina Įmonės vadovas, ir juo vadovaudamasi tvarko apskaitą.
35. Įmonės finansinės ataskaitos sudaromos ataskaitinio laikotarpio paskutinės kalendorinės dienos duomenimis.
Priedo pakeitimai:
Nr. 03-270, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 150-7716 (2012-12-20), i. k. 112505ANUTA0003-270
Nr. 03-38, 2018-03-13, paskelbta TAR 2018-03-14, i. k. 2018-03887
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
Dėl kai kurių Lietuvos banko teisės aktų dėl apskaitos ir finansinės atskaitomybės pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-160, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 144-7409 (2010-12-09), i. k. 110505ANUTA0003-160
Dėl Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-68, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1694 (2012-03-22), i. k. 112505ANUTA00003-68
Dėl tam tikrų Lietuvos banko valdybos nutarimų, susijusių su Lietuvos banko valdybos funkcijomis finansų rinkos priežiūros srityje, pakeitimo
4.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-270, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 150-7716 (2012-12-20), i. k. 112505ANUTA0003-270
Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 230 "Dėl Kredito įstaigų finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-66, 2016-05-10, paskelbta TAR 2016-05-12, i. k. 2016-12237
Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 230 „Dėl Kredito įstaigų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-38, 2018-03-13, paskelbta TAR 2018-03-14, i. k. 2018-03887
Dėl Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 230 „Dėl Kredito įstaigų, valdymo įmonių ir finansų maklerio įmonių finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rinkinių rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo“ pakeitimo