Suvestinė redakcija nuo 2010-07-16
Įsakymas paskelbtas: www.valstybes-zinios.lt 2009, Nr. 145-0; Žin. 2009, Nr.145-6464, i. k. 1092070ISAKSAK-2362
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL INŽINERIJOS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ JUNGTINĖS TYRIMŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 19 d. Nr. ISAK-2362
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), vadovaudamasis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732), 34 punktu ir atsižvelgdamas į Jungtinių tyrimų programų vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-1730 „Dėl jungtinių tyrimų programų vertinimo“ (Žin., 2009, Nr. 102-4270), 2009 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolą Nr. TE-21 ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros tarybos sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 81-3403), 2009 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolą Nr. TE-22:
1. Tvirtinu Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinę tyrimų programą (pridedama)*.
2. Nustatau, kad:
2.1. Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos rengėjai įgyvendina Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinę tyrimų programą vadovaudamiesi Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo nuostatomis;
2.2. iki 2010 m. gruodžio 15 d. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros taryba pakartotinai įvertins Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinę tyrimų programą bei pradinius jos įgyvendinimo rezultatus ir pateiks siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl galimo jos koregavimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2009 m. lapkričio 19 d.
įsakymu Nr. ISAK-2362
INŽINERIJOS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ JUNGTINĖ TYRIMŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinė tyrimų programa parengta atsižvelgiant į Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), ir Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), įgyvendinimo metu kilusias problemas, susijusias su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) ir nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP) įgyvendinimo koordinavimu bei vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1475 (Žin., 2009, Nr. 87-3732).
2. Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinė tyrimų programa (toliau – Programa) – rezultatų, kuriuos numatoma pasiekti plėtojant inžinerijos ir informacinių technologijų mokslinius tyrimus ir ekonominę veiklą ir įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių vystymo projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų ir nacionalinių biudžeto ar fondų bei privačių ūkio subjektų lėšomis, visuma.
3. Programos rengėjai – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, vykdantys inžinerijos ir informacinių technologijų MTEP darbus, bendradarbiaujantys su kitomis, susijusius MTEP darbus vykdančiomis mokslo ir studijų institucijomis, verslo įmonėmis ir su atitinkamo mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus plėtra suinteresuotais juridiniais asmenimis.
4. Programa rengiama siekiant koordinuoti Inžinerijos ir informacinių technologijų MTEP infrastruktūros bei žmogiškųjų išteklių plėtros projektų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir kitų šaltinių lėšomis, įgyvendinimą ir veiksmingai panaudoti jų rezultatus.
II. APLINKOS ANALIZĖ
6. Ilgalaikį ekonomikos augimą bei žinių visuomenės plėtrą gali užtikrinti tik aukštųjų technologijų gamybos, t.y. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams imlios gamybos, dalies didėjimas bendrame vidaus produkte (toliau – BVP). Dabartiniu metu ši dalis Lietuvoje sudaro apie 6 procentus BVP ir yra daugiau nei perpus mažesnė už ES vidurkį. Bendra aukštųjų technologijų sektoriaus sukurta vertė (gamybos sąnaudomis) 2008 metais sudarė 506 mln. litų.
7. Vienas iš svarbesnių Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių yra mechatronika, apimanti tarpusavyje susijusias sritis, sudarančias palankias sąlygas kurti žinias ir kooperuoti gamybą. Kuo plačiau pramonėje diegiamos mechatroninės sistemos didintų darbo našumą (kuris Lietuvoje mažesnis už ES valstybių vidurkį), mažintų produkcijos gamybos energinį imlumą, nes tvariau būtų naudojami ištekliai. Mechatronikai Lietuvoje galima priskirti iki 20 procentų visos apdirbamosios ir gavybos pramonės. Beveik visose Lietuvos pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių (pvz.: uždaroji akcinė bendrovė „Elsis“, mokslinių paslaugų firma „GTV“, uždaroji akcinė bendrovė „Elinta“, uždaroji akcinė bendrovė „Medelkom“ ir kt.), gaminančių aukštosiomis technologijomis pagrįstus produktus, priskirtinus mechatronikai. Dar daugiau įmonių mechatronines technologijas taiko tradiciniams produktams (chemija, leidyba, statyba, popieriaus gamyba) gaminti, nors pagal gaminamą produkciją priklauso vidutinių ar net žemų technologijų grupėms.Siekiant atlaikyti konkurenciją, būtina remiantis naujomis technologijomis didinti įmonių produktyvumą, kooperuotais ištekliais padėti joms atlikti reikiamus tyrimus, parengti diegti investicijas.
8. Informacinės technologijos (toliau – IT) – svarbiausiasis globalizacijos ir technologinės pažangos veiksnys, žinių visuomenės kūrimo pagrindas. Vis didesnę išsivysčiusių valstybių nacionalinio produkto dalį sudaro informaciniai produktai. ES, pabrėždama IT svarbą naujajai informacinei visuomenei ir siekdama spartinti ES technologinę pažangą, šių technologijų plėtrą paskelbė prioritetine ir numatė didžiausias investicijas į jų tyrimą, taikymą, gamybos intensyvinimą. IT produktų gamybos plėtros Lietuvoje perspektyvumą ir tikslingumą lemia šie faktoriai: IT imlumas intelektinei veiklai, kompiuterinės technikos gamybos ir programinės įrangos kūrimo tradicijos ir patirtis bei aukšta Lietuvoje rengiamų IT specialistų kvalifikacija.
9. Civilinės inžinerijos ir transporto sektorių plėtra svarbi Lietuvos ūkiui, nes šie sektoriai sukuria daugiau kaip 22 procentus Lietuvos BVP. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų 20 procentų sumažinti energijos sąnaudas. Civilinės inžinerijos sektorius medžiagų ir konstrukcijų gamybos metu, statinių ir infrastruktūros objektų statybos ir eksploatacijos procese sunaudoja daug energijos. Net nedidelis minėtų sektorių veiklos efektyvumo padidėjimas ženkliai sumažintų energijos sąnaudas, padidintų šalies BVP. Atnaujinta mokslinė bazė leis kurti mažai energoimlias, ilgalaikes ir ekologiškas statybines medžiagas ir konstrukcijas, jų gamybos ir įrengimo technologijas, naujus statybinių konstrukcijų projektavimo metodus. Tai leis sumažinti statybos finansines, laiko sąnaudas, paspartins projektų įgyvendinimą, padidins būsto prieinamumą.
10. Siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, buvo parengtos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programos, skirtos sutelkti atitinkamų sričių mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą (subjektų visumą), turintį bendrą ir tinklinę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantį prie susijusio ūkio sektoriaus plėtros, žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 (Žin., 2008, Nr. Nr. 140-5560) buvo patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programa, skirta Lietuvos mokslo ir studijų sistemos fizinių ir technologijos mokslų ir civilinės inžinerijos mokslo potencialui racionaliai išdėstyti ir sutelkti ir tolesnės plėtros sąlygoms sudaryti – sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo centrą. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ pagrindinės MTEP kryptys yra lazeriai ir šviesos technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologijos, puslaidininkių fizika ir elektronika, civilinė inžinerija.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1170 (Žin., 2008, Nr. Nr. 134-5201) buvo patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa, skirta mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialui sutelkti, bendro naudojimo ir tinklinei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrai sukurti ir i Lietuvos ūkiui svarbiems šių krypčių MTEP darbams, tokiems kaip darnioji chemija (taip pat ir biofarmacija); mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika (taip pat ir aplinkos inžineriją); informacinės ir telekomunikacinės technologijos, kryptingai vykdyti.
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 (Žin., 2008, Nr. 140-5561) buvo patvirtinta Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programa, skirta biotechnologijos, inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos, biofarmacijos, ekosistemų, darnaus vystymosi, informatikos ir komunikacijų technologijų srityse atliekamų moksliniams tyrimams plėtoti.
14. Siekiant kompleksiškai (tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis) padidinti moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamąją dalį, užtikrinti mokslui imlių ūkio subsektorių teminių strategijų įgyvendinimą, kompleksiškai derinant specialistų rengimą, MTEP vystymą, atitinkamos infrastruktūros plėtrą, mokslo verslo bendradarbiavimą plėtojančias priemones, bei taikyti nustatytus kriterijus mokslui imlių ūkio subsektorių veiklai ir jų teminėms strategijoms įgyvendinti, rengiamos nacionalinės kompleksinės programos.
15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641) patvirtintos Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos pagrindu rengiamos atskirų sektorių nacionalinės kompleksinės programos.
16. Informacinių technologijų sektoriaus nacionalinė kompleksinė programa (Nacionalinių kompleksinių programų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1368 „Dėl nacionalinių kompleksinių programų lėšų paskirstymo“) skirta mokslo, studijų ir verslo suartėjimui užtikrinti, grindžiant specialistų rengimą naujausiais IT moksliniais tyrimais ir pažangiomis technologijomis IT verslo sektoriui ir Lietuvos infrastruktūrai, didinant ne tik IT sektoriaus, bet ir kitų IT naudojančių verslo šakų tarptautinį konkurencingumą, komercializuojant mokslinių tyrimų rezultatus ir panaudojant juos pasaulyje paklausiems inovatyviems produktams kurti.
17. Mechatronikos nacionalinė kompleksinė programa skirta mechatronikos studijų programoms tobulinti, šios krypties dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijai kelti bei kompetencijoms ugdyti, atliekant mechatronikos tyrimus ir panaudojant mechatronines sistemas, grįstas technologijų ir inžinerinių sistemų bei produktų kūrimu.
18. Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto nacionalinė kompleksinė programa skirta civilinės inžinerijos ir transporto studijų programoms tobulinti, šios krypties dėstytojų ir tyrėjų kvalifikacijai kelti bei kompetencijoms ugdyti, diegiant pastatų energetinio efektyvumo didinimo technologijas, sausumos ir vandens transporto technologijas, užtikrinant tiltų ir viadukų saugos vertinimo bei patikimumo metodų plėtrą.
19. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos ir Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programos ir nacionalinėms kompleksinėms programoms įgyvendinti skiriamų lėšų pagrindą sudaro ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo) lėšos.
20. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-261; 2009, Nr. 32-1252) patvirtintos Tyrėjų karjeros programos dauguma priemonių skirtos tyrėjų veiklai viešajame ir ūkio sektoriuose skatinti. Šios programos įgyvendinimas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų.
21. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programa, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programa ir Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programa, Informacinių technologijų sektoriaus plėtros nacionalinė kompleksinė programa, Mechatronikos nacionalinė kompleksinė programa, Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto nacionalinė kompleksinė programa bei Tyrėjų karjeros programa buvo rengiamos siekiant paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus naudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Siekiant koordinuoti minėtų programų projektų įgyvendinimą ir racionaliai naudoti skiriamas lėšas, parengta Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinė tyrimų programa.
III. Programos Tikslas ir uždaviniai
22. Programos tikslas – sutelkti inžinerijos ir informacinių technologijų sektoriaus mokslinį potencialą, pagrįsti ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų šios krypties mokslinių tyrimų ir susijusios ekonominės veiklos plėtrai, naudojimo veiksmingumą, sukurti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo mechanizmus ir susieti planuojamus įgyvendinti projektus su inžinerijos ir informacinių technologijų mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus tobulinimu.
23. Siekiant 22 punkte nurodyto tikslo, ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
23.1. sukurti stiprų tarptautiniame kontekste pastebimą inžinerijos ir informacinių technologijų sektoriaus mokslinės kompetencijos centrą;
IV. Programos tematikos, projektai ir finansavimas
24. Programa skirta inžinerijos ir informacinių technologijų moksliniams tyrimams ir susijusios ekonominės veiklos sektoriui plėtoti. Programą sudarančios tematikos:
25. Programos įgyvendinimo metu ketinama išplėtoti numatytoms tematikoms skirtą MTEP ir susijusią infrastruktūrą. Kuriami atviros prieigos centrai bus aprūpinami šiuolaikine MTEP įranga. Pasinaudodami sukurta nauja, aukšto lygio MTEP infrastruktūra, inžinerijos ir informacinių technologijų srities mokslininkai ir tyrėjai įgyvendins Lietuvos mokslo bei ūkio plėtrai aktualius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių bei tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis.
26. Bus siekiama konsoliduoti inžinerijos ir informacinių technologijų srityje dirbančius mokslininkus ir kitus tyrėjus. Bus sukurtas Nacionalinis atviros prieigos MTEP centras Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centras, Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ Informacinių technologijų atviros prieigos centras ir Nacionalinis atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centras Lietuvos energetikos institute. Tai leis sutelkti inžinerijos ir informacinių technologijų srityje turimus žmogiškuosius išteklius, spręsti mokslo ir studijų potencialo išskaidymo, kritinės masės nebuvimo problemas. Todėl MTEP infrastruktūra bus kuriama ten, kur dirbs kompetentingiausi šios srities tyrėjai, įranga bus naudojama veiksmingiausiai ir bus užtikrintas inžinerijos ir informacinių technologijų MTEP veiklos koordinavimas.
27. Planuojama pasitelkti mokslininkus ir kitus tyrėjus, dirbančius verslo įmonėse, skatinti tyrėjų mobilumą. Mokslinio potencialo augimą laiduos užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų integracija, užsienio mokslininkų pritraukimas, doktorantų rengimas.
28. Siekiant užtikrinti tinkamą Programos tematikų plėtojimą ir tęstinumą, ketinama atkreipti dėmesį į studijų proceso tobulinimą, naujų mokslininkų ir tyrėjų rengimą. Siekiant aukštesnės būsimųjų specialistų, tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos, bus rengiamos naujos ir tobulinamos esamos studijų programos, plėtojamos bendradalykinės ir bendrakryptinės magistrantūros ir doktorantūros studijos.
29. Siekiant išplėtoti numatytas Programos tematikas, ketinama įgyvendinti:
29.1. MTEP ir susijusios infrastruktūros plėtros projektus, finansuojamus Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinėmis lėšomis (išsamesnė informacija pateikiama 1 ir 2 prieduose):
29.1.4. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ Informacinių technologijų atviros prieigos centras;
29.1.6. Naujų, pridedamąją vertę generuojančių, ultragarsinių matavimo ir precizinių poslinkių generavimo bei grįžtamąjį ryšį užtikrinančių sistemų kūrimas procesų valdymui ir šių sistemų integracija;
29.1.7. Naujų mikrosistemoms skirtų medžiagų sintezės, spektroskopinių metodų, mikrostruktūrų skirtų optiniams keitikliams ir mikroelektromechaninių sistemų gamybos technologijų sukūrimas, mikro ir nano membranų koncepciją grindžiančių vykdiklių ir technologijų kūrimas, sukurtų sistemų dinaminio atsako tyrimai;
29.1.9. Metodai, technologijos, sumanieji daiktai, aparatūra ir programinės priemonės paslaugų ir daiktų interneto, apimant mobilųjį, ištekliams virtualizuoti, valdyti, saugioms el. paslaugoms kurti ir ateities būstui kompiuterizuoti;
29.1.11. Įtinklintų organizacijų semantinių programinės įrangos paslaugų inžinerijos metodika – nuo veiklos tikslų iki diegimo;
29.1.12. Santaros slėnio Informacinių technologijų atviros prieigos centro tiesioginio naudojimo NKP numatytiems moksliniams ir technologiniams uždaviniams spręsto užtikrinimas;
29.2. Žmogiškųjų išteklių plėtros, mobilumo skatinimo, studijų infrastruktūros ir studijų kokybės gerinimo projektus, finansuojamus Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo bei nacionalinėmis lėšomis (išsamesnė informacija pateikiama 3 priede):
29.2.2. Tiltų ir viadukų saugos ir patikimumo tyrimai ir didinimas, taikant inovatyvias medžiagas ir konstrukcinius sprendimus.
29.2.3. Studijų programų susijusių su mechatronika, atnaujinimas ir metodinės studijų medžiagos atnaujinimas bei parengimas leidybai;
29.2.4. Dėstytojų kompetencijos ugdymas ir mobilumo skatinimas, studentiškų konferencijų organizavimas – ateities specialistų saviraiškos ugdymas;
29.2.5. Metodinių priemonių leidyba, knygų ir vadovėlių įsigijimas ir leidyba, inovatyviam ir nuotoliniam mokymui pritaikytų priemonių ir metodikų parengimas;
29.2.7. Tyrėjų ir doktorantų kvalifikacijos ugdymas, mobilumo skatinimas ir darbo su tyrimų įranga įgūdžių formavimas;
29.3. Ketinama teikti konkursinius projektus dėl 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos gavimo studijų infrastruktūrai tobulinti, studijų programoms atnaujinti ar naujoms rengti. Be to, plėtojant Programos 24 punkte numatytas tematikas ir naudojantis sukurta nauja aukšto lygio MTEP infrastruktūra ketinama įgyvendinti įvairius fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, finansuojamus nacionalinių ir tarptautinių MTEP programų, privačių ūkio subjektų lėšomis. Preliminarus konkursinių projektų ir projektų, finansuojamų iš kitų finansavimo šaltinių, pateikiamas 4 priede.
30. Programos MTEP ir susijusios infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtros, mobilumo skatinimo, studijų tobulinimo projektams skirtų lėšų pagrindą sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros bei Europos socialinio fondų) ir nacionalinės lėšos. Lėšų pasiskirstymas pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Programos finansavimas
| Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) MTEP infrastruktūros plėtra (Europos regioninės plėtros fondo lėšos) mln. litų |
Nacionalinės kompleksinės programos (maksimalios tikėtinos sumos) |
Iš viso, mln. litų (įskaitant maksimalias tikėtinas sumas nacionalinėms kompleksinėms programoms) |
|
| Europos regioninės plėtros fondo lėšos, mln. litų |
Europos socialinio fondo lėšos, mln. litų |
||
| 64,23 |
12 |
23,4 |
99,63 |
V. Programos poveikis
32. Programos įgyvendinimo metu bus išplėtota MTEP ir susijusi infrastruktūra bei sukurtos reikiamos prielaidos aktyviau plėtoti taikomąjį pobūdį turinčius mokslo darbus, kurti ir diegti technologines inovacijas. Savo ruožtu inovacijomis pagrįstas Lietuvos įmonių konkurencingumas leis aktyviau ir sėkmingiau konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
33. Programos įgyvendinimo rezultatai ir numatytų tematikų plėtojimas prisidės prie aktyvesnės aukštųjų technologijų sektoriaus plėtros, aktyvesnio inovacijų, pažangių naujovių taikymo, aukštesnės pridedamosios vertės produktų kūrimo. Prognozuojama, kad Programoje numatytų tematikų plėtojimas aktualiausias šiems Lietuvos ūkio sektoriams: mechatronikos, informacinių technologijų, elektronikos, mašinų ir įrangos gamybos, transporto ir ryšių.
34. Plėtojant Programos tematikas planuojama atlikti modeliavimo, stiprumo, dinamikos, tikslumo, patikimumo ir kitus tyrimus, sukurti naujas technologijas ir gaminius pjezoaktyviųjų medžiagų pagrindu; intelektualius matavimo prietaisus ir sistemas; ultragarsinius srautų debito matuoklius, ultragarsinius precizinius lygio ir atstumo matuoklius; transporto srautų modeliavimo programas, veiksmingas gaisrų gesinimo sistemas; IT produktų prototipus, paslaugas ir technologijas. Atlikti inžinerijos ir informacinių technologijų krypties tyrimai leis saugiai įgyvendinti strateginius, didelės technologinės rizikos projektus, o mokslinės veiklos rezultatai būtų postūmis darniai taikyti naujas medžiagas ir konstrukcinius sprendimus. Prognozuojama, kad nuo 2013 metų dėl išplėtotos MTEP veiklos inžinerijos ir informacinių technologijų sektoriuje bus sukurta apie 80 naujų darbo vietų, įsteigta ne mažiau nei 9 naujos aukštųjų technologijų įmonės, užregistruotos apie 22 tarptautinės paraiškos ir patentai, pritraukta apie 100 mln. litų užsienio investicijų.
Vi. Atviros prieigos užtikrinimas
35. Įgyvendinant Programą, bus sukurta atviros prieigos infrastruktūra – mokslo infrastruktūra (MTEP įranga, įrangos kompleksai), prie kurios atvira prieiga bus suteikiama suinteresuotiems mokslo, studijų ir verslo subjektams, vadovaujantis paraiškų pateikimo laiko eiliškumo, lygiateisiškumo ir atvirumo principais. MTEP ir atviros prieigos paslaugos privatiems ūkio subjektams bus teikiamos už Atviros prieigos centro valdymo reglamento numatyta tvarka nustatytą kainą. Atviros prieigos centro valdymo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1006, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4435 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1006
36. Atviros prieigos centras formuojamas mokslo ir studijų institucijų MTEP infrastruktūros, įskaitant laboratorinę ar kitą įrangą, įsigytą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, ir kompetencijos pagrindu. Atviros prieigos centro valdytojas skiriamas Atviros prieigos centro valdymo reglamento nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1006, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4435 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1006
37. Atviros prieigos centro valdytojas, vadovaudamasis Atviros prieigos centro valdymo reglamentu, parengia Atviros prieigos centro veiklos taisykles.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1006, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4435 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1006
VI. Programos valdymas
38. Sprendimus dėl Programoje vykdomų projektų finansavimo priima už ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto administravimą atsakingos ministerijos. Strateginius klausimus dėl Programos įgyvendinimo priima ir siūlymus atsakingoms ministerijoms teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo priežiūros taryba, sudaryta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 1 d įsakymu Nr. ISAK-1366/4-324 (Žin., 2009, Nr. 81-3403) (toliau – Slėnių priežiūros taryba).
39. Informaciją, reikalingą sprendimams dėl slėnių plėtros primti, Slėnių priežiūros tarybai teikia Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėsenos grupė (toliau – Slėnių stebėsenos grupė). Slėnių stebėsenos grupė vykdo Programos, su ja susijusių nacionalinių kompleksinių programų projektų ir slėnių projektų stebėseną bei konsultuoja jų vykdytojus.
40. Programos valdymą ir administravimą užtikrina Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba).
41. Dėl Koordinavimo tarybos sudėties sutaria Programos dalyviai. Vieną Koordinavimo tarybos narį deleguoja švietimo ir mokslo ministras. Koordinavimo tarybos sprendimų įgyvendinimą koordinuoja ir veiklos efektyvumą užtikrina Programos administratorius. Koordinavimo taryba paskirdama administratorių gali nuspręsti jam deleguoti dalį Koordinavimo tarybos funkcijų.
42. Koordinavimo tarybos funkcijos:
42.2. planuoti naujas Programos tematikas, projektus ir teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl naujų tematikų ar projektų įrašymo į Programą;
42.3. analizuoti Programos įgyvendinimo pažangą ir teikti rekomendacijas Programos projektų vykdytojams ir dalyviams bei už projekto finansavimą atsakingai ministerijai;
42.4. stebėti užsibrėžtų Programos įgyvendinimo rezultatų siekimą, dinamiką pagal atskirus Programos įgyvendinimo etapus;
42.6. teikti siūlymus Slėnių priežiūros tarybai dėl strateginių sprendimų, susijusių su Programos įgyvendinimu;
42.7. analizuoti Programos projektų vykdytojų siūlymus ir teikti atsakingai ministerijai siūlymus dėl jų finansavimo korekcijų;
42.8. užtikrinti Atviros prieigos centro valdymo reglamento principų laikymąsi;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1006, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4435 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1006
42.9. teikti siūlymus atviros prieigos centrų valdytojams dėl Atviros prieigos centro veiklos taisyklių korekcijų;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1006, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4435 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1006
42.10. nagrinėti suinteresuotų asmenų ginčus, kylančius dėl Atviros prieigos centrui priskirtos įrangos naudojimo, intelektinės nuosavybės apsaugos principų pažeidimų ar ginčus, kylančius kitu pagrindų, tačiau tiesiogiai susijusių su Atviros prieigos centru;
42.11. teikti siūlymus, kuriuos įgyvendinus būtų galima sukurti realius partnerystės ryšius tarp pasaulinio lygio bendrovių ir integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), paskatinti spartų naujų tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių radimąsi, užtikrinti inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą įvairiuose ūkio sektoriuose.
43. Koordinavimo tarybos veiklą reglamentuoja Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos koordinavimo tarybos darbo reglamentas.
44. Už atskirų Programos projektų įgyvendinimą atsakingi tų projektų vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai). Projektų vykdytojai atsako už tinkamą Programoje numatytų projektų įgyvendinimą, reikiamos informacijos apie Programos projektų įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus pateikimą.
VII. Programos įgyvendinimas ir vertinimas
46. Vadovaujantis Jungtinių tyrimų programų rengimo ir įgyvendinimo aprašo 26 punktu, Programa bus įgyvendinama 3 etapais:
47. Po kiekvieno etapo Koordinavimo taryba kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovais organizuoja tarpinių Programos rezultatų vertinimą, atsižvelgdama į toliau pateiktus rodiklius:
48. Po kiekvieno etapo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija organizuoja tarpinių Programos rezultatų vertinimą, atsižvelgiant į 7 priede pateiktus rodiklius (planuojami Programos įgyvendinimo rezultatai pagal numatytus rodiklius ir jų kitimas (santykiniai rodikliai) pagal atskirus Programos įgyvendinimo etapus). Esamą būklę apibūdinantys rodikliai pateikiami 6 priede.
VIII. Baigiamosios nuostatos
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos
1 priedas
Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) MTEP infrastruktūros plėtros investicinių projektų, finansuojamų 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų paramos lėšomis (valstybės projektų planavimas), suvestinė
| Nr. |
Pavadinimas |
Biudžetas, mln. litų (be PVM) |
Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų |
Projekto dalyviai, partneriai |
Įgyvendinimo pradžia |
Įgyvendinimo pabaiga |
Rezultatai |
Tikslas |
| 1. |
Nacionalinio MTEP atviros prieigos centro sukūrimas Kauno technologijos universitete Iš šio investicinio projekto su JTP susiję: Informacinių technologijų tyrimų centras, Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centras, Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos. |
24,68 (įvertintos tik įrangos įsigijimui skirtos lėšos Informacinių technologijų tyrimų centre, Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centre ir Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centre) |
– |
Kauno technologijos universitetas |
2010 metai |
2013 metai |
Sukurtų bendro naudojimo laboratorijų ploto skaičius – 7937,36 kv. metrų , tame skaičiuje Informacinių technologijų tyrimų centrui – 1108,90 kv. metrų; įsteigtų mokslinių tyrimų centrų skaičius – 1, įkurtų mokslinių laboratorijų skaičius – 5 ; atnaujintų mokslinių laboratorijų skaičius – 22 (tame skaičiuje – Informacinių technologijų tyrimų centrui – 3, Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centrui – 2, Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centrui – 4); bendros mokslinių tyrimų darbo vietų skaičius – 81 (tame skaičiuje – Informacinių technologijų tyrimų centrui – 25, Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centrui – 15); pasirašyta MTEP bendradarbiavimo sutarčių skaičius – 13. |
Prisidėti prie spartesnio informacinių ir telekomunikacinių technologijų, mechatronikos ir susijusių technologijų MTEP darbų vystymo, stiprinant MTEP bazę |
| 2. |
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centras |
18,9 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2011 metai |
Įsigyta 29 vnt. laboratorinės įrangos; Sukurtos ir (ar) atnaujinusios įrangą 8 laboratorijos |
Sukurti didžiausią Lietuvoje ir Baltijos valstybėse civilinės inžinerijos mokslo centrą, jungiantį geriausius šios srities mokslininkus. |
| 3. |
Veikla „Gamtos galių verslo ir mokslo parko“ plėtros konsorciume |
5 |
1,5 |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Verslo partneriai (rengiamos paraiškos pagal priemones – Idėja LT, Intelektas LT ir Intelektas LT+ |
2010 metai |
2012 metai |
150 kv. metrų pastatas laboratorija; 150 kv. metrų eksperimentinis pastatas |
MTTP veikla pajungti pagrindinių gamtos galių (saulės, vėjo, vandens ir žemės) energiją konkrečiomis gamtinėmis sąlygomis gauti integruotą naudojimą „nepriklausomame name“, siekti visiškai atsisakyti taršiais energijos ištekliais išgaunamos energijos pastato poreikiams. |
| 4. |
Slėnio „Santara“ Informacinių technologijų atviros prieigos centras |
5,4 (įvertintos tik Informacinių technologijų atviros prieigos centro lėšos) |
– |
Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Informacinių technologijų atviros prieigos centro 1 mokslo tyrimų technologinis kompleksas (superkompiuterio kompleksas); mokslo tyrimų 2 bendrų darbo vietų technologinis kompleksas (kompiuterinė ir tinklinė įranga); 1 mokslo tyrimų laboratorijos technologinis kompleksas (kompiuterinė, programinė ir specializuota įranga) |
Prisidėti prie spartesnio informacinių technologijų MTEP darbų vystymo, stiprinant viešąją MTEP bazę. |
| 5. |
Nacionalinis atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro sukūrimas |
10,25 |
– |
Lietuvos energetikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Sukurtos, atnaujintos ir/arba įranga aprūpintos mokslinės laboratorijos – 5 laboratorijos |
Įsteigti nacionalinį atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centrą |
| Iš viso su inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos tematika susijusios MTEP infrastruktūros plėtrai: |
64,23 |
|
||||||
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos
2 priedas
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) MTEP plėtros investicinių projektų ir tematikų sąsajos
|
|
|
Įgyvendinant Inžinerijos ir informacinių technologijų JTP sukurti MTEP objektai |
Mokslo ir studijų institucijos |
| Inžinerijos ir informacinių technologijų MTEP tematika |
Civilinė inžinerija |
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centras, Nacionalinis MTEP atviros prieigos centras Kauno technologijos universitete |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos energetikos institutas |
| Transporto inžinerija |
Gamtos galių verslo ir mokslo parkas |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas |
|
| Informacinės technologijos |
Nacionalinis MTEP atviros prieigos centras Kauno technologijos universitete; Slėnio „Santara“ Informacinių technologijų atviros prieigos centras |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas, Lietuvos energetikos institutas |
|
| Mechatronika ir su ja susijusios telekomunikacinės technologijos |
Nacionalinis MTEP atviros prieigos centras Kauno technologijos universitete |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos energetikos institutas, Vytauto didžiojo universitetas |
|
| Ateities energetikos technologijos |
Ateities energetikos technologijų mokslo centras |
Lietuvos energetikos institutas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos
3 priedas
Planuojamų Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) žmogiškųjų išteklių plėtros, studijų kokybės bei infrastruktūros gerinimo projektų, finansuojamų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis (valstybės projektų planavimas), suvestinė
| Nr. |
Pavadinimas |
Preliminarus biudžetas, mln. litų (be PVM) |
Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų |
Projekto dalyviai, partneriai |
Įgyvendinimo pradžia |
Įgyvendinimo pabaiga |
Rezultatai |
Tikslas |
| Iš Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto nacionalinės kompleksinės programos: |
||||||||
| 1. |
Konstrukciniai ir technologiniai pastatų energetinio efektyvumo didinimo sprendimai |
3,2 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija |
2010 metai |
2013 metai |
Pertvarkytos ir parengtos II pakopos studijų programos ir III pakopos studijos. Parengta ir išleista studijų procesui reikalinga metodinė literatūra. Papildoma Saulėtekio slėnio mokslinių tyrimų infrastruktūra. Remiama magistrantų, doktorantų, dėstytojų ir tyrėjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veikla, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir stažuotėse, skatinamas mobilumas. |
Siekiama pertvarkyti studijų programas (įskaitant jų metodinį aprūpinimą), orientuojant jas į NKP išskirtas prioritetines tematikas ir įtraukti magistrantus, doktorantus, dėstytojus ir tyrėjus į MTEP veiklas bei Saulėtekio slėnio programos įgyvendinimą. |
| 2. |
Tiltų ir viadukų saugos ir patikimumo tyrimai ir didinimas, taikant inovatyvias medžiagas ir konstrukcinius sprendimus |
1,4 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos automobilių kelių direkcija |
2010 metai |
2013 metai |
Pertvarkytos ir parengtos II pakopos studijų programos ir III pakopos studijos. Parengta ir išleista studijų procesui reikalinga metodinė literatūra. Papildoma Saulėtekio slėnio mokslinių tyrimų infrastruktūra. Remiama magistrantų, doktorantų, dėstytojų ir tyrėjų MTEP veikla, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir stažuotėse, skatinamas mobilumas. |
Siekiama pertvarkyti studijų programas (įskaitant jų metodinį aprūpinimą), orientuojant jas į nacionalinėse kompleksinėse programose išskirtas prioritetines tematikas ir įtraukti magistrantus, doktorantus, dėstytojus ir tyrėjus į MTEP veiklas bei Saulėtekio slėnio programos įgyvendinimą. |
| 3. |
Intermodalinio transporto technologijų efektyvumo didinimas |
4,6 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos nacionalinė vžėjų asociacija „Linava“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ |
2010 metai |
2013 metai |
Atnaujintos 4 II pakopos studijų programos ir III pakopų studijos; 15 dėstytojų stažuočių; Apmokyta 50 dėstytojų; 30 laboratorinės įrangos vienetų; 15 programinės įrangos vienetų. |
Pagerinti transporto inžinerijos mokslo krypties II ir III pakopų studijų kokybę; Pakelti dėstytojų ir tyrėjų kompetenciją, kvalifikaciją, tarptautinį mobilumą; Stiprinti mokslininkų ir tyrėjų bendradarbiavimo ryšius su transporto sistemos verslo įmonėmis ruošiant MTEP projektus. |
| Iš Mechatronikos nacionalinės kompleksinės programos: |
||||||||
| 1. |
A01. Studijų programų susijusių su mechatronika, atnaujinimas ir metodinės studijų medžiagos atnaujinimas bei parengimas leidybai
|
1,61 (I etapas: 0,99 II etapas: 0,627) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Bus atnaujintos ir sukurtos naujos Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto studijų programos, atnaujinti ir sukurti nauji studijų moduliai, parengta metodinė medžiaga |
Mechatronikos studijų tikslas – parengti specialistus, kurie greta pagrindinių mechanikos žinių turėtų pakankamai žinių iš elektronikos, informatikos bei valdymo teorijos. |
| 2. |
A 02. Dėstytojų kompetencijos ugdymas ir mobilumo skatinimas, studentiškų konferencijų organizavimas – ateities specialistų saviraiškos ugdymas |
0,54 (I etapas: 0,27 ž II etapas: 0,27) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto dėstytojų (ir tyrėjų dalyvaujančių studijų procese) stažuočių organizavimas, dalyvavimas konferencijose, kompetencijos ugdymas bei studentiškų konferencijų organizavimas, skatinant studentų ankstyvąjį įsitraukimą į tiriamąją veiklą |
Tikslas ugdyti dėstytojų kompetencijas ir skatinti mobilumą, organizuoti studentiškas konferencijas |
| 3. |
A03. Metodinių priemonių leidyba, knygų ir vadovėlių įsigijimas ir leidyba, inovatyviam ir nuotoliniam mokymui pritaikytų priemonių ir metodikų parengimas |
1,61 (I etapas: 0,99 II etapas: 0,627) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Klaipėdos universitete, Šiaulių universitete parengtų metodinių priemonių leidyba (tame tarpe ir e-leidyba), atrinktų modulių pritaikymas nuotoliniam mokymui ir patalpinimas nuotoliniam mokymui skirtose bazėse, užsienio autorių knygų įsigijimas, knygų vertimas į Lietuvių kalbą ir leidyba, inovatyvių studijų metodų sukūrimas |
Sukurti metodinę bazę reikalingą kokybiškoms mechatronikos mokslo studijoms |
| 4. |
B01. Doktorantūros studijų ir modulių atnaujinimas, metodinės medžiagos parengimas ir leidyba |
0,85 (I etapas: 0,4 II etapas: 0,45) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantūros mokslo krypčių susijusių su mechatronika studijų ir modulių atnaujinimas |
Sukurti metodinę bazę reikalingą kokybiškoms mechatronikos mokslo doktorantūros studijoms |
| 5. |
B02. Tyrėjų ir doktorantų kvalifikacijos ugdymas, mobilumo skatinimas ir darbo su tyrimų įranga įgūdžių formavimas |
1,85 (I etapas: 0,795 II etapas: 1,055) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutas, Lietuvos energetikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Tyrėjų ir doktorantų, kvalifikacijos ugdymas, horizontaliųjų ir vertikaliųjų gebėjimų lavinimas, specialių įgūdžių darbui su nauja tyrimų įrangą formavimas, dalyvavimas mokslo konferencijose, prieigų prie elektroninių mokslo publikacijų ir patentų duomenų bazių įsigijimas |
Tyrėjų ir doktorantų, kvalifikacijos ugdymas, horizontaliųjų ir vertikaliųjų gebėjimų lavinimas, specialių įgūdžių darbui su nauja tyrimų įrangą formavimas |
| 6. |
C01. Studijų infrastruktūros atnaujinimas ir gerinimas |
1,0 (I etapas: 0,64 II etapas: 1,36) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Šiaulių universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių universiteto mokomųjų ir studentų tiriamųjų laboratorijų atnaujinimas ir gerinimas, kompiuterinių klasių atnaujinimas ir inovatyviems mokymosi metodams reikalingų priemonių įsigijimas |
Pagerinti ir atnaujinti studijų infrastruktūrą |
| 7. |
D01. Naujų, pridedamąją vertę generuojančių, ultragarsinių matavimo ir precizinių poslinkių generavimo bei grįžtamąjį ryšį užtikrinančių sistemų kūrimas procesų valdymui ir šių sistemų integracija |
0,87 (I etapas: 0,4 II etapas: 0,47) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos energetikos institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Šio darbo rezultatas nauji ir efektyvūs sprendimai bei inžineriniai taikymai pramonei, naujų, rinkos lūkesčius atitinkančių ir pridedamąją vertę produktų sukūrimas. Mažų gabaritų vykdiklių, pagrįstų sumanių medžiagų veikimo principais ir sistemų adaptyvumu, skirtų plataus vartojimo arba didelę pridedamąją vertę generuojančioms sistemoms sukūrimas |
Šio projekto tikslas – žinių integracija mikro ir mini vykdiklių, procesų stebėsenos ir valdymo srityje. |
| 8. |
D02. Naujų mikrosistemoms skirtų medžiagų sintezės, spektroskopinių metodų, mikrostruktūrų skirtų optiniams keitikliams ir mikroelektromechaninių sistemų gamybos technologijų sukūrimas, mikro ir nano membranų koncepciją grindžiamų vykdiklių ir technologijų kūrimas, sukurtų sistemų dinaminio atsako tyrimai |
1,03 (I etapas: 0,75 II etapas: 0,21) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutas, Lietuvos energetikos institutas |
2009 metai |
2013 metai |
Naujų technologijų, skirtų inovatyviems šiuolaikiniams produktams pagaminti, sukūrimas. Naujų produktų, tokių kaip mikro ir mini vykdikliai, sukūrimas |
Šio projekto tikslas yra mikrotechnologijų ir mikrositemų inžinerijos plėtra naujiems pridedamąją vertę generuojantiems produktams ir technologijoms sukurti ir šių produktų komercializavimas ir perdavimas Lietuvos gamintojams. |
| 9. |
D03. Žmogaus stebėsenos metodų ir įrangos sukūrimas |
0,3 (I etapas: 0,15 II etapas: 0,15) |
– |
Kauno technologijos universitetas, Šiaulių universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Žmogaus funkcionalumo stebėsenai skirtos įrangos ir metodų sukūrimas taikant integruotus mechatronikos sprendimus ir adaptyviąsias sistemas. Įgyvendinus šio projekto tikslus bus sukurti produktai rinkai, kurios pasaulinis potencialas yra skaičiuojamas dešimtimis milijardų JAV dolerių. Tikėtina, kad tokių produktų komercializavimas leis juntamai padidinti šalies BVP. |
Sukurti naujus inovatyvius aukštųjų technologijų produktus – žmogaus biomechaninių parametrų analizatorius ir neinvazinės kraujo slėgio smegenyse stebėjimo sistemas, pagrįsti mikroelektro-mechaninių sistemų ir ultragarsinių jutiklių ir vykdiklių integracija ir skirti žmogaus funkcinei būklei įvertinti. |
| Iš Informacinių technologijų sektoriaus nacionalinės kompleksinės programos: |
||||||||
| 1. |
C01. Informatikos ir Informatikos inžinerijos laboratorijų, reikalingų atnaujinamoms informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro, magistro ir daktaro studijų programoms, įkūrimas, atnaujinimas ir pritaikymas elektroniniam mokymui. |
2,719 |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Informacijos ir Informacinių technologijų saugos (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas), daiktų ir paslaugų interneto bei virtualių skaičiavimų (Vilniaus universitetas), įterptinių sistemų (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), modeliavimo (Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas), multimedijų technologijų (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas), finansinių organizacijų informacinių technologijų (Kauno technologijos universitetas) laboratorijų, reikalingų atnaujinamoms informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro ir magistro studijų programoms ir tyrimams, infrastruktūra, techninė ir programinė įranga. Atviros prieigos bendrauniversitetinio e.mokymosi technologijų centro įrangos įsigijimas. Kompiuterinės technikos ir kompiuterinių tinklų įrangos, reikalingos studentų darbo vietoms ir studijų procesui, įsigijimas (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas). Programinės įrangos ir dokumentacijos, reikalingos studentų darbo vietoms ir studijų procesui, licenzijų įsigijimas (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas). |
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; – Padidinti informatikos MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą; – Plėtoti mokslo tiriamąją veiklą ir bendradarbiavimą su verslu informacinių technologijų srityje |
|
|
A02. Informatikos ir Informatikos inžinerijos krypčių magistrantūros studijų programų atnaujinimas bei naujų tarpkryptinių jungtinių programų sukūrimas ir įgyvendinimas, įvertinant šiuolaikines IT vystymosi tendencijas, tarptautinius standartus bei tenkinant verslo poreikius. |
1,381 |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Visos studijų programos bei moduliai atnaujinami ir kūriami nauji, įvertinant šiuolaikines IT vystymosi tendencijas, tarptautinius standartus bei tenkinant verslo poreikius. Atnaujinta Vilniaus universiteto Kompiuterinio modeliavimo magistrantūros programa, jai atnaujinami – 4 moduliai. Atnaujintoms Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūros programai Inžinerinė informatika parengiami 2 nauji moduliai, atnaujinami – 2; Informacinės technologijos – 2 nauji moduliai, atnaujinami – 2; Veiklos procesų valdymo technologijos – 1 naujas modulis, atnaujinami – 2. Atnaujintai jungtinei Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto tarpkryptinei programai Verslo informatika parengiami 3 nauji moduliai, adaptuojami ir integruojami į programą 4. Atnaujintai Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios informatikos programai sukuriamas 1 naujas modulis, atnaujinami - 2. Naujai jungtinei Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacijos ir IT saugos programai 6 moduliai adaptuojami ir integruojami į naują studijų programą bei parengiami 5 nauji. Naujai tarpkryptinės specializacijos (šakos) Vilniaus universiteto Paslaugų sistemos programai parengiami 2 nauji moduliai, atnaujinami - 4. Viso parengiamos septynios magistrantūros programos, vieną specializacijos programą, parengiami 16 nauji moduliai, 26 atnaujinami. Moduliai paruošiami nuotolinėms studijoms ir parengiama metodinė medžiaga (mokymo priemonės ar vadovėliai, laboratorinių darbų aprašymai, uždavinynai, demonstracinė medžiaga) |
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; – Padidinti informatikos MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą; – Plėtoti mokslo tiriamąją veiklą ir bendradarbiavimą su verslu informacinių technologijų srityje |
|
|
B01. Informatikos inžinerijos ir informatikos krypčių doktorantūros studijų atnaujinimas naujais paslaugų ir daiktų interneto, virtualios infrastruktūros bei tarpdisciplininiais moduliais, doktorantų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas. |
1,864 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2009 metai |
2012 metai |
Orientuojantis į verslo poreikius, parengti nauji bei atnaujinti doktorantūros moduliai paslaugų ir daiktų interneto klausimais moduliai. Parengta jungtinių doktorantūros studijų Kaune ir Vilniuje sukūrimo galimybių studija. Doktorantų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas, suteikiant aktualius sertifikatus pripažįstamus versle. |
Orientuojantis į verslo poreikius, parengti naujus bei atnaujinti doktorantūros modulius paslaugų ir daiktų interneto klausimais. |
|
|
B02. Doktorantų ir tyrėjų dalyvavimo stažuotėse užsienio mokslo centruose, tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir mokyklose rėmimas bei šių renginių organizavimas Lietuvoje. |
1,201 |
– |
Matematikos ir informatikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Įgytos naujos ir padidintos esamos doktorantų ir tyrėjų kompetencijos bei žinios paslaugų ir daiktų interneto bei gretimose tyrimų srityse; sudarytos prielaidos bendradarbiauti, taip pat ir vykdant bendrus projektus, su šiose tyrimų srityse dirbančiais užsienio šalių mokslininkais. Naujos kompetencijos ir žinios reikalingos IT technologijų plėtrai, projekte planuojamiems tyrimams atlikti ir integracijai į bendrąją Europos mokslinių tyrimų erdvę spartinti. |
Įgyti naujas ir padidinti esamas doktorantų ir tyrėjų kompetencijas bei žinios paslaugų ir daiktų interneto bei gretimose tyrimų srityse |
|
|
B03. Slėnių programose ir NKP naujai įsigytos įrangos eksploatavimo kursų rengimas ir naudotojų apmokymai, užtikrinant atvirą prieigą. |
1,035 |
– |
Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Matematikos ir informatikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Parengti kursai (darbo metodikos), užtikrinantys naujai įgytos „Santaros“, „Santakos“ bei „Saulėtekio“ slėniuose atviros prieigos techninės ir programinės įrangos eksploatavimą slėnių programose bei NKP numatytiems tikslams pasiekti. Sukurtos pavyzdinės naujų technologijų pritaikymo studijos, apmokyti dirbti su nauja įranga ne tik akademinės aplinkos (įskaitant projekte dalyvaujančias institucijas), bet ir verslo atstovai. Išaugs tyrėjų bendrieji bei verslumo gebėjimai ir kompetencijos intelektinės nuosavybės valdymo ir perleidimo, kuriant įmones ar pasirašant licencijavimo sutartis, srityse. |
Parengti kursus (darbo metodikos), užtikrinantys naujai įgytos „Santaros“, „Santakos“ bei „Saulėtekio“ slėniuose atviros prieigos techninės ir programinės įrangos eksploatavimą slėnių programose bei NKP numatytiems tikslams pasiekti. |
|
|
C01. Informatikos ir Informatikos inžinerijos laboratorijų, reikalingų atnaujinamoms informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro, magistro ir daktaro studijų programoms, įkūrimas, atnaujinimas ir pritaikymas e.mokymui. |
1,4 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Informacijos ir Informacinių technologijų saugos (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas), daiktų ir paslaugų interneto bei virtualių skaičiavimų (Vilniaus universitetas), įterptinių sistemų (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), modeliavimo (Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas), multimedijų technologijų (Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas), finansinių organizacijų informacinių technologijų (Kauno technologijos universitetas) laboratorijų, reikalingų atnaujinamoms informatikos ir informatikos inžinerijos bakalauro ir magistro studijų programoms ir tyrimams, infrastruktūra, techninė ir programinė įranga. Atviros prieigos bendrauniversitetinio e.mokymosi technologijų centro įrangos įsigijimas. Kompiuterinės technikos ir kompiuterinių tinklų įrangos, reikalingos studentų darbo vietoms ir studijų procesui, įsigijimas (Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas). Programinės įrangos ir dokumentacijos, reikalingos studentų darbo vietoms ir studijų procesui, licenzijų įsigijimas (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas) |
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; |
| 2. |
D01. Metodai, technologijos, sumanieji daiktai, aparatūra ir programinės priemonės paslaugų ir daiktų interneto, apimant mobilųjį, ištekliams virtualizuoti, valdyti, saugioms e-paslaugoms kurti ir ateities būstui kompiuterizuoti. |
2,337 |
– |
Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Matematikos ir informatikos institutas |
2009 metai |
2012 metai |
Metodai paslaugų ir daiktų interneto, apimant mobilųjį, ištekliams virtualizuoti, tvarkyti ir valdyti; klientams skirtų ir sisteminių e-paslaugų (finansinių, medicininių, aktyvaus personalizuoto e-mokymo(si),būsto energetinių ir kitų charakteristikų stebėsenos, analizės bei valdymo, interneto srautų fraktališkumo matavimo, srautų optimizavimo ir kt.) modeliai ir prototipai; aparatūra ir programinė įranga judriesiems tinklams ir paslaugų srautams modeliuoti bei analizuoti; sumanios balsu valdomos būsto kompiuterinės sistemos prototipas; paslaugų ir daiktų interneto apsaugos metodikos; rekomendacijos, kaip sukurtus metodus, paslaugas bei technologijas panaudoti aukštos pridedamosios vertės IT verslo daliai didinti bendrajame vidaus produkte ir šio verslo tarptautiniam konkurencingumui stiprinti.
|
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; – Padidinti informatikos MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą; – Plėtoti mokslo tiriamąją veiklą ir bendradarbiavimą su verslu informacinių technologijų srityje |
| 3. |
D02. Modeliavimo priemonės paslaugų ir daiktų interneto technologijose |
1,063 |
– |
Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Matematikos ir informatikos institutas, |
2009 metai |
2012 metai |
Paslaugų ir daiktų interneto objektų formalizavimo ir modeliavimo metodai, algoritmai ir programinės priemonės, skirtos Lietuvos aukštos pridedamosios vertės verslo aplinkos gerinimui ir konkurencingumo stiprinimui bei kultūros paveldo išsaugojimui ir sklaidai globaliame pasaulyje. Paslaugų ir daiktų interneto objektų imitatoriai, elektroninės saugyklos, prototipinės technologijos. |
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; – Padidinti informatikos MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą; – Plėtoti mokslo tiriamąją veiklą ir bendradarbiavimą su verslu informacinių technologijų srityje |
| 4. |
D03. Įtinklintų organizacijų semantinių programinės įrangos paslaugų inžinerijos metodika – nuo veiklos tikslų iki diegimo |
1 |
– |
Kauno technologijos universitetas, Matematikos ir informatikos institutas, Vilniaus universitetas |
2009 metai |
2012 metai |
Sukurta semantinių programinės įrangos paslaugų inžinerijos metodika; sukurtą metodiką palaikanti testavimo programinė įranga; metodikos taikymą iliustruojanti paslaugų sistema; straipsniai pripažintose mokslinėse duomenų bazėse; sukurta tyrėjų darbo vietų įranga. |
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; – Padidinti informatikos MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą; – Plėtoti mokslo tiriamąją veiklą ir bendradarbiavimą su verslu informacinių technologijų srityje |
| 5. |
D04. Santaros slėnio Informacinių technologijų atviros prieigos centro tiesioginio panaudojimo ir eksploatacijos NKP numatytų mokslinių ir technologinių uždavinių sprendimui užtikrinimas |
2 |
– |
Vilniaus universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Užtikrinant Santaros slėnio Informacinių technologijų atviros prieigos centro įsigytos įrangos pilną funkcionavimą ir prieigą prie jo, pritaikytos Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto patalpos, esančios Vilniuje, Didlaukio g. 47 pastato trečiame aukšte |
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; – Padidinti informatikos MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą; – Plėtoti mokslo tiriamąją veiklą ir bendradarbiavimą su verslu informacinių technologijų srityje |
| 6. |
D05. Atviros prieigos bendrauniversitetinis e.mokymosi technologijų centras, užtikrinantis inovatyvių mokymosi technologijų kūrimą ir jų taikymą studijose |
1 |
– |
Vytauto Didžiojo universitetas |
2009 metai |
2013 metai |
Bendrauniversitetinis atviros prieigos e.mokymosi technologijų centras; jo bazinė infrastruktūra; darbui pritaikytos patalpos. |
– Kokybiškai rengti aukštos kvalifikacijos informatikos mokslo specialistus; – Užtikrinti aukštesnę informatikos mokslo studijų kokybę; – Tobulinti informatikos srities mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją ir kompetenciją; – Padidinti informatikos MTEP veiklos efektyvumą ir prieinamumą; – Plėtoti mokslo tiriamąją veiklą ir bendradarbiavimą su verslu informacinių technologijų srityje |
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos
4 priedas
Kiti, su Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos įgyvendinimu susiję projektai, kuriems bus prašoma 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų paramos (konkursiniai projektai), bei projektai, kurie numatomi finansuoti iš kitų šaltinių
| Nr. |
Pavadinimas |
Preliminarus biudžetas, mln. litų (be PVM) |
Lėšos iš privačių projekto partnerių, mln. litų |
Projekto dalyviai, partneriai |
Įgyvendinimo pradžia |
Įgyvendinimo pabaiga |
Rezultatai |
Tikslas |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP3-2.2-ŠMM-17-K „Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms“ |
||||||||
| 1 |
Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centro infrastruktūros modernizavimas |
2,5 |
– |
Kauno technologijos universitetas |
2010 metai |
2013 metai |
Modernizuota Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centro infrastruktūra |
Modernizuoti Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centro infrastruktūrą |
| 2 |
I pakopos Statybos inžinerijos studijų programoms (Statyba, Energetikos ir transporto statyba, Kelių ir geležinkelių inžinerija) įgyvendinti reikalingos infrastruktūros atnaujinimas |
6 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2013 metai |
Modernizuota I pakopos Statybos inžinerijos studijų programoms (Statyba, Energetikos ir transporto statyba, Kelių ir geležinkelių inžinerija) įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti I pakopos Statybos inžinerijos studijų programoms (Statyba, Energetikos ir transporto statyba, Kelių ir geležinkelių inžinerija) įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 3 |
Infrastruktūros reikalingos Statybos ir nekilnojamojo turto sričių I pakopos studijų programų atnaujinimui diegiant inovatyvius mokymo(si) metodus įsigijimas |
4 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti I pakopos studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 4 |
Darnios gyvenamosios aplinkos srities studijoms reikalingos infrastruktūros atnaujinimas |
8 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 5 |
Transporto ir biomechanikos programų studijoms reikalingos infrastruktūros atnaujinimas |
10 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 6 |
Įrangos, būtinos atnaujintų programų įgyvendinimui įsigijimas. |
9 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 7 |
Statybos mokslo krypties doktorantūros atnaujinimas |
0,95 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 8 |
Transporto mokslo krypties doktorantūros atnaujinimas |
0,7 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 9 |
Bazinius inžinerinius įgūdžius lavinančių laboratorijų atnaujinimas ir plėtra Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakultete |
2,2 |
– |
Kauno technologijos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 10 |
Mechatronikos I ir II studijų pakopos programai įgyvendinti reikalingos laboratorinės įrangos įsigijimas |
1,7 |
– |
Kauno technologijos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| 11 |
Šilumos inžinerijos, skysčių ir dujų dinamikos laboratorinių darbų atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra |
1,4 |
– |
Kauno technologijos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Modernizuota studijų programoms įgyvendinti reikalinga infrastruktūra |
Modernizuoti studijų programoms įgyvendinti reikalingą infrastruktūrą |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP1-2.2-ŠMM-07-K „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ |
||||||||
| 12 |
Elektronikos inžinerijos ir telekomunikacijų studijų programų esminis atnaujinimas |
0,76 |
– |
Kauno technologijos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujintos 2 studijų programos |
Atnaujinti elektros inžinerijos ir telekominkacinių technologijų studijų programas |
| 13 |
I pakopos statybos inžinerijos studijų programų (Statyba, Energetikos ir transporto statyba, Kelių ir geležinkelių inžinerija) atnaujinimas, atsižvelgiant į ūkio plėtros poreikius bei Europos sąjungos rekomendacijas |
1 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujintos 3 studijų programos |
Atnaujinti I pakopos statybos inžinerijos studijų programas (Statyba, Energetikos ir transporto statyba, Kelių ir geležinkelių inžinerija) |
| 14 |
Statybos ir nekilnojamojo turto sričių I pakopos studijų programų atnaujinimas diegiant inovatyvius mokymo(si) metodus |
0,99 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujinta 1 studijų programa |
Atnaujinti I pakopos Statybos ir nekilnojamojo turto programą |
| 15 |
Transporto ir biomechanikos studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus |
1 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujinta 2 studijų programa |
Atnaujinti I pakopos transporto ir biomechanikos programos |
| 16 |
Pirmos pakopos inžinerinių studijų programų atnaujinimas gerinant studijų kokybę, didinant tarptautiškumą ir diegiant inovatyvius mokymo/si metodus |
1 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujintos inžinerinių studijų programos |
Atnaujinti I pakopos inžinerinių studijų programos |
| 17 |
Inžinerinio, ekonominio ir vadybinio profilio studijoms skirtų imitacinių įmonių kūrimas ir veiklos plėtojimas |
1,95 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos pramoninkų konfederacija |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujintos Inžinerinio, ekonominio ir vadybinio profilio studijų programos |
Atnaujinti inžinerinio, ekonominio ir vadybinio profilio studijų programos |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP1-3.1-ŠMM-04-K „Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas“ |
||||||||
| 18 |
Darnios gyvenamosios aplinkos tematikos doktorantūros atnaujinimas ir tyrėjų kompetencijos tobulinimas |
1,4 |
– |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2012 metai |
Atnaujinta Darnios gyvenamosios aplinkos tematikos doktorantūra ir patobulinta tyrėjų kompetencija |
Atnaujinti Darnios gyvenamosios aplinkos tematikos doktorantūra ir patobulinti tyrėjų kompetencija |
| Planuojami teikti konkursiniai projektai pagal priemonę VP1-3.1-ŠMM-05-K „MTTP tematinių tinklų, asociacijų veiklos stiprinimas“ |
||||||||
| 19 |
Asociacijos „Santakos slėnis“ veiklos stiprinimas |
1,5 |
– |
Asociacija „Santakos slėnis“ |
2010 metai |
2012 metai |
– sukurtas portalo (tinklapio) dizainą, pagal asociacijos narių pateiktą medžiagą užpildys portalą informacija; organizuoti seminarai suinteresuotųjų sektorių atstovams dėl bendradarbiavimo galimybių; – asociacijos narių (universitetų ir įmonių) darbuotojams (t.sk. mokslininkams, už tyrimus, technologijų plėtrą ar rinkodarą atsakingiems įmonių darbuotojams) organizuojami bendrųjų gebėjimų ugdymo mokymai (įskaitant mokymus darbo vietoje); |
– parengti ir įgyvendinti projekto laukiamų rezultatų panaudojimo ir sklaidos planą; – pagerinti asociacijos darbuotojų bei asociacijos narių darbuotojų, tiesiogiai susijusių su asociacijos vykdoma veikla, gebėjimus tinkamai įgyvendinti Asociacijos tikslus; |
| Planuojami teikti kiti konkursiniai projektai |
||||||||
| 20 |
Atsinaujinančios energijos išteklių pastatų šildymui ir vėsinimui didesnio panaudojimo ir tam skirtų būdų racionalių derinių nustatymas Lietuvos klimatinėms sąlygoms |
2 |
0,3 |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2014 metai |
|
Atsinaujinančios energijos išteklių pastatų šildymui ir vėsinimui didesnio panaudojimo ir tam skirtų būdų racionalių derinių nustatymas Lietuvos klimatinėms sąlygoms |
| 21 |
Pastatų šildymo, vėdinimo ir vėsinimo procesų integralaus termodinaminio efektyvumo vertinimo metodikos sukūrimas |
0,8 |
0,1 |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2014 metai |
|
Pastatų šildymo, vėdinimo ir vėsinimo procesų integralaus termodinaminio efektyvumo vertinimo metodikos sukūrimas |
| 22 |
Urbanistinio modulio aprūpinimo energija sistemų modeliavimo ir planavimo metodikos parengimas |
1,2 |
0,2 |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
2010 metai |
2014 metai |
|
Urbanistinio modulio aprūpinimo energija sistemų modeliavimo ir planavimo metodikos parengimas |
Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos
5 priedas
Laboratorinės įrangos įsigijimo grafikas
| Eil. Nr. |
Laboratorinės įrangos kompleksai |
|
||||||||||||||||||
| Metai |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
|||||||||||||||
| Ketvirtis |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
||
| 1. |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Civilinės inžinerijos mokslo centro įranga) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Lietuvos energetikos institutas (Ateities energetikos technologijų mokslo centras) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Kauno technologijos universitetas (Informacinių technologijų tyrimų centras) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Kauno technologijos universitetas (Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų centras) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Kauno technologijos universitetas (Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Vilniaus universitetas (Informacinių technologijų atviros prieigos centras) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos
6 priedas
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) dalyvių (rengėjų) esamą būklę apibūdinantys rodikliai
| Rodikliai |
2008 metai |
2010–2011 metai |
2012–2013 metai |
2014–2015 metai |
| 1. Mokslininkai, tyrėjai ir kiti specialistai |
|
|
|
|
| Doktorantai: |
116 |
129 |
145 |
171 |
| Daktarai: |
95 |
99 |
107 |
119 |
| Profesoriai: |
66 |
67 |
69 |
74 |
| 2. Mokslininkai ir tyrėjai, įdarbinti verslo įmonėse |
42 |
62 |
92 |
137 |
| 3. Absolventų skaičius (civilinė inžinerija, transporto inžinerija, elektronikos inžinerija, informatikos inžinerija, mechatronika, energetika) |
|
|
|
|
| I pakopa |
822 |
884 |
997 |
1074 |
| II pakopa |
206 |
223 |
250 |
270 |
| Daktaro disertaciją apsigynusių |
23 |
25 |
28 |
31 |
| 4. Gautos lėšos iš įmonių užsakomųjų ir tarptautinių MTEP darbų, tūkst. litų |
9 034 |
9 686 |
11 479 |
15 065 |
| 7. Bendrų projektų su įmonėmis skaičius. Iš jų: |
|
|
|
|
| Su užsienio kapitalo įmonėmis |
42 |
52 |
69 |
98 |
| Su Lietuvoje veikiančiomis užsienio kapitalo įmonėmis |
5 |
10 |
25 |
45 |
| Su užsienyje veikiančiomis Lietuvos kapitalo įmonėmis |
- |
1 |
4 |
8 |
| 8. Pumpurinių, naujai įsikūrusių (angl. k. „spin of“, „start up“) žinioms imlių įmonių, susijusių su JTP tematika, skaičius |
1 |
4 |
10 |
19 |
| 9. Paskelbtų mokslinių publikacijų svarbiausiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose skaičius |
213 |
245 |
282 |
325 |
| 10. Užregistruotų tarptautinių paraiškų ir patentų Europos patentų biure, Jungtinių Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biure ir Japonijos patentų biure skaičius |
1 |
4 |
10 |
22 |
| 11. Sukurtų naujų produktų ir paslaugų skaičius |
6 |
20 |
42 |
73 |
| 12. Dalyvauta tarptautinių mugių, konferencijų ir parodų |
56 |
84 |
94 |
100 |
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos
7 priedas
Inžinerinės ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos (toliau – JTP) santykinių įgyvendinimo rezultatų lentelė
| Programos pavadinimas |
Programos įgyvendinimo etapai |
|||||
| 2010 01 01–2011 12 31 |
2012 01 01–2013 12 31 |
2014 01 01–2015 12 31 |
||||
| Rodikliai |
Numatomi rezultatai |
Komentarai |
Numatomi rezultatai |
Komentarai |
Numatomi rezultatai |
Komentarai |
| 1. JTP ir jų sudedamosioms dalims (Slėniams, dalyvaujančioms institucijoms ir kt.) valdyti pritrauktų panašaus masto projektų sėkmingo įgyvendinimo užsienyje patirtį turinčių mokslo specialistų skaičius |
3 |
Per šį laikotarpį MTEP projektams, laboratorijoms valdyti pritrauktų mokslo specialistų, įgavusių analogišką patirtį užsienyje, skaičius |
4 |
Per šį laikotarpį MTEP projektams, laboratorijoms valdyti pritrauktų mokslo specialistų, įgavusių analogišką patirtį užsienyje, skaičius |
4 |
Per šį laikotarpį MTEP projektams, laboratorijoms valdyti pritrauktų mokslo specialistų, įgavusių analogišką patirtį užsienyje, skaičius |
| 2. naujai įdarbintų mokslininkų, tyrėjų ir kitų specialistų (atskirai vertinant profesorius, daktarus stažuotojus ir doktorantus), dirbančių JTP plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse, skaičius |
Naujai įdarbintų per šį laikotarpį: 1 profesorius 4 daktarai 13 doktorantų |
Mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 2 procentai 4 procentai 11 procentai |
Naujai įdarbintų per šį laikotarpį:
2 profesoriai 8 daktarai 16 doktorantų |
Mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 5 procentai 13 procentai 25 procentai |
Naujai įdarbintų per šį laikotarpį:
5 profesoriai 12 daktarų 26 doktorantai |
Mokslininkų ir tyrėjų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 12 procentai 25 procentai 47 procentai |
| 3. mokslininkų, naujai įdarbintų verslo įmonėse, dirbančiose JTP plėtojamose mokslinių tyrimų kryptyse, skaičius |
Naujai įdarbintų per šį laikotarpį: 20 |
Mokslininkų, dirbančių įmonėse, skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 48 procentai |
Naujai įdarbintų per šį laikotarpį: 30 |
Mokslininkų, dirbančių įmonėse, skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 118 procentai |
Naujai įdarbintų per šį laikotarpį: 45 |
Mokslininkų, dirbančių įmonėse, skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 226 procentai |
| 4. mokslininkų iš kitų institucijų (nedalyvaujančių įgyvendinant JTP), taip pat verslo įmonėse dirbančių tyrėjų, pasinaudojusių JTP atviros prieigos laboratorijų paslaugomis, skaičius |
75 mokslininkai/ tyrėjai |
|
110 mokslininkų/ tyrėjų |
|
150 mokslininkų/ tyrėjų |
|
| 5. JTP vykdyti sutelktų žmogiškųjų išteklių tarptautiškumo lygis, t. y. užsienio šalių piliečių lyginamasis skaičius 1–5 rodikliuose |
1,4 procento |
|
1,9 procento |
|
2,6 procento |
|
| 6. studentų (detalizuoti pagal studijų pakopas, įskaitant doktorantus), baigusių pagal atitinkamos JTP plėtojamo mokslinių tyrimų ir ekonominės veiklos sektoriaus krypties studijų programas ir dirbančių įgyvendinant atitinkamos JTP projektus, skaičius |
I pakopa: 884 II pakopa: 223 Daktaro disertaciją apsigynusių: 25 |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 8 procentai |
I pakopa: 997 II pakopa: 250 Daktaro disertaciją apsigynusių: 28 |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 21 procentai |
I pakopa: 1074 II pakopa: 270 Daktaro disertaciją apsigynusių: 31 |
Susijusias studijų programas baigusių studentų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 31 procentai |
| 7. pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, vykdžius MTEP užsakymus, pokytis, palyginti su pastarųjų 4–5 metų laikotarpio vidurkiu (vertinamos absoliučios ir santykinės vienam tyrėjui tenkančios vertės) |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis procentais, lyginant su 2008 metais: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis procentais, lyginant su 2008 metais: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis: |
Pritrauktų lėšų iš įmonių ir tarptautinių MTEP programų, pokytis procentais, lyginant su 2008 metais: |
| 652 tūkst. litų |
12 procentai |
1 793 tūkst. litų |
33 procentai |
3 586 tūkst. litų |
66 procentai |
|
| Pokytis vienam tyrėjui: 6 tūkst. litų |
21 procentai |
Pokytis vienam tyrėjui: 9 tūkst. litų |
33 procentai |
Pokytis vienam tyrėjui: 13 tūkst. litų |
50 procentai |
|
| 8. bendrų projektų su įmonėmis (išskiriant užsienio kapitalo įmones (atskirai išskiriant Lietuvoje veikiančias) ir užsienyje veikiančias Lietuvos kapitalo įmones), kurios įsitraukė į JTP jos įgyvendinimo metu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d., skaičius |
Užsienio kapitalo įmonės: 10; Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės: 5; Užsienyje veikiančios Lietuvos kapitalo įmonės: 1; Iš viso: 16 |
– |
Užsienio kapitalo įmonės: 17; Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės: 15; Užsienyje veikiančios Lietuvos kapitalo įmonės: 3; Iš viso: 35 |
– |
Užsienio kapitalo įmonės: 29; Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės: 20; Užsienyje veikiančios Lietuvos kapitalo įmonės: 4; Iš viso: 53 |
|
| 9. sukurtų naujų žinioms imlių įmonių skaičius |
3 |
Per šį laikotarpį sukurtų naujų, žinioms imlių įmonių skaičius |
6 |
Per šį laikotarpį sukurtų naujų, žinioms imlių įmonių skaičius |
9 |
Per šį laikotarpį sukurtų naujų, žinioms imlių įmonių skaičius |
| 10. paskelbtų mokslinių publikacijų svarbiausiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose skaičius, nurodant mokslinių publikacijų cituojamumą apibūdinančius rodiklius |
245 |
Publikacijos žurnaluose su skaičiuojamu cituojamumo indeksu (6 kartai 1 publikacijai per 5 metus) |
282 |
Paskelbtų mokslinių publikacijų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 32 procentai |
325 |
Paskelbtų mokslinių publikacijų skaičiaus padidėjimas procentais, lyginant su 2008 metais: 53 procentai |
| 11. užregistruotų tarptautinių paraiškų ir patentų Europos patentų biure, Jungtinių Amerikos valstijų patentų ir prekybos ženklų biure ir Japonijos patentų biure skaičius |
3 |
|
6 |
|
12 |
|
| 12. sukurtų naujų produktų ir paslaugų, įdiegiamų Lietuvos įmonėse, pagal pasirašytas atitinkamas technologijų ir produktų prototipų perdavimo sutartis, skaičius (komentaruose paminėti, kas tie nauji produktas ir paslaugos galėtų būti) |
14 |
Bioreaktorius, Technologinių vamzdynų robotas; Efektyvaus gaisrų gesinimo įrenginio kūrimas ir diegimas transporto sistemos verslo įmonėse; IT produktų prototipai, paslaugos ir technologijos; Judriojo ryšio technologijų pritaikymas |
22 |
Kampinių dydžių matavimo priemonių kalibravimas ir patikra; Gruntų mechaninių savybių patikslinti rodikliai; LOJ, SO2, NOx aplinkos ore tyrimai; Lietuvos geležinkeliuose įvykusių avarijų identifikavimo kompiuterinė programa; Transporto srautų modeliavimo programa; IT produktų prototipai, paslaugos ir technologijos; Technologijos, skirtos soc. atskirties grupių integracijai į visuomenę pritaikymas |
31 |
Interneto svetainė geomagnetinio lauko parametrams teikti; Racionalių pamatų įrengimo technologija; Ciklonas; Radono rizikos įvertinimas; Lietuvos geležinkeliuose įvykusių avarijų identifikavimo kompiuterinė programa; Transporto srautų modeliavimo programa; IT produktų prototipai, paslaugos ir technologijos; Technologijos, skirtos soc. atskirties grupių integracijai į visuomenę pritaikymas |
| 13. JTP dalyvaujančių institucijų organizuotų tarptautinių mugių, skirtų JTP rezultatams pristatyti, dalyvavimo svarbiausiose tarptautinėse konferencijose ir parodose, kuriose buvo pristatoma JTP, skaičius ir kiti programų rezultatų viešinimo būdai (nurodyti) |
84 |
|
94 |
|
100 |
|
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-1006, 2010-06-28, Žin., 2010, Nr. 84-4435 (2010-07-15), i. k. 1102070ISAK00V-1006
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. ISAK-2362 "Dėl Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinės tyrimų programos patvirtinimo" pakeitimo
* Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinė tyrimų programa skelbiama „Valstybės žinių“ tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.