Nutarimas netenka galios 2021-04-30:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 292, 2021-04-28, paskelbta TAR 2021-04-29, i. k. 2021-09093
Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo
Suvestinė redakcija nuo 2019-02-15 iki 2021-04-29
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 57-2312, i. k. 1021100NUTA00000827
Nauja redakcija nuo 2019-02-15:
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL STRATEGINIO PLANAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2002 m. birželio 6 d. Nr. 827
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. rugpjūčio 25 d.
nutarimo Nr. 1220 redakcija)
STRATEGINIO PLANAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Strateginio planavimo metodika (toliau – Metodika) nustato strateginio planavimo sistemą, planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat strateginio veiklos plano vertinimo kriterijų sudarymą, strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatų stebėseną ir programų vertinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
2. Metodikoje vartojamos sąvokos:
Metinis veiklos planas – tam tikrų vienų biudžetinių metų veiklos planavimo dokumentas, įgyvendinantis strateginį veiklos planą arba jo dalį.
Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas, kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai.
Projektas – veiksmai, kuriais siekiama per apibrėžtą laiką ir su tam tikrais ištekliais sukurti unikalų ir pamatuojamą produktą ar paslaugą.
Strateginis planavimas – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti institucijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.
Strateginio veiklos plano programa – esminė strateginio veiklos plano dalis, skirta strateginiam tikslui įgyvendinti, kurioje nustatyti šios programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai.
Strateginis veiklos planas – veiklos planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų tikslus ir aplinkos analizės išvadas suformuluojama misija ir veiklos prioritetai, nustatomi strateginiai tikslai ir siekiami rezultatai, aprašomos vykdomos programos, numatomi asignavimai ir žmogiškieji ištekliai.
Tikslas (strateginis tikslas) – ilgos, vidutinės ar trumpos trukmės planavimo dokumentuose užsibrėžtas siekis, rodantis planuojamą pasiekti rezultatą per planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį.
Uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti planavimo dokumente nustatyto tikslo įgyvendinimą.
Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie tikslo ir uždavinio įgyvendinimą.
Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47).
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
II. STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMA
3. Strateginio planavimo sistemą sudaro ilgos, vidutinės ir trumpos trukmės planavimo dokumentai (Metodikos 1 priedas) ir institucijos, atsakingos už planavimo dokumentų parengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, vertinimą ir atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.
4. Planavimo dokumentai:
4.1. ilgos trukmės (10 ir daugiau metų) planavimo dokumentai – Valstybės pažangos strategija, Nacionalinio saugumo strategija, kitos strategijos, taip pat ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos (toliau – ilgalaikės programos), kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas);
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
4.2. vidutinės trukmės planavimo dokumentai:
4.2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programa (iki 4 metų), kuriai pritaria Seimas, ir jos įgyvendinimo etapai, kuriuos tvirtina Vyriausybė;
4.3. trumpos trukmės (iki 3 metų) planavimo dokumentai:
4.3.1. tarpinstituciniai veiklos planai (prireikus laikotarpis derinamas su Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo laikotarpiu), kuriuos tvirtina Vyriausybė;
4.3.2. kasmetiniai Vyriausybės veiklos prioritetai ir planuojami pasiekti rezultatai ministrams pavestose valdymo srityse (toliau – Vyriausybės prioritetai), kuriuos tvirtina Vyriausybė;
4.3.3. strateginiai veiklos planai (3 metų), kuriuos tvirtina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas (toliau – asignavimų valdytojas);
4.3.4. metiniai veiklos planai, kuriuos tvirtina asignavimų valdytojas arba paveda tvirtinti atitinkamos įstaigos vadovui;
4.3.5. veiksmų planai (prireikus rengiami visam ilgos ar vidutinės trukmės planavimo dokumento įgyvendinimo ar tam tikros problemos, klausimo sprendimo laikotarpiui), kuriuos tvirtina ministras arba keli ministrai bendru įsakymu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
41. Visų planavimo dokumentų projektai turi būti vizuojami teisės aktų nustatyta tvarka, be to, šie planavimo dokumentų projektai turi būti vizuojami juos rengiančių ministerijų ar kitų institucijų, įstaigų strateginio planavimo padalinio vadovo (jeigu strateginio planavimo padalinio nėra, – atsakingo už strateginį planavimą valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį).
Papildyta punktu:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
III. ILGOS IR VIDUTINĖS TRUKMĖS PLANAVIMO DOKUMENTAI
5. Valstybės pažangos strategija yra plačiosios visuomenės, socialinių partnerių ir politinių partijų susitarimas dėl valstybės ilgalaikės vizijos, ilgalaikių prioritetų, jų įgyvendinimo krypčių ir siekiamos pažangos rodiklių. Kiti planavimo dokumentai turi būti suderinti su Valstybės pažangos strategijos nuostatomis. Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
Nacionalinio saugumo strategija, kitos strategijos, kurias tvirtina Seimas, nustato atitinkamos srities plėtros ilgalaikę viziją, prioritetines kryptis, tikslus, vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Ilgalaikės programos detalizuoja Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimą. Ilgalaikių programų projektus rengia Vyriausybė ir teikia tvirtinti Seimui. Ilgalaikių programų struktūra turi atitikti Metodikos 91 punkte nustatytą plėtros programų struktūrą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
6. Nacionalinės pažangos programa rengiama Valstybės pažangos strategijai įgyvendinti. Šioje programoje atsižvelgiama į Europos Sąjungos politines nuostatas, aprašomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Nacionalinės pažangos programos parengimo terminas derinamas su ES finansinės paramos programavimo laikotarpiu.
Nacionalinės pažangos programos rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
7. Nacionalinės pažangos programos struktūra:
7.1. Įžanga. Įžangoje nurodomas programos parengimo tikslas, pristatoma programos struktūra, pateikiama kita svarbi informacija.
7.2. Ilgalaikiai prioritetai, tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Pagrindinėje Nacionalinės pažangos programos dalyje formuluojami vidutinės trukmės tikslai ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti. Aprašant vidutinės trukmės tikslus ir uždavinius, pateikiama paaiškinanti ir pagrindžianti informacija (naudojami atliktos aplinkos analizės rezultatai), numatomi vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, pagal kuriuos bus įvertinta per tam tikrą laiką pasiekta pažanga ir nauda visuomenei. Programa finansuojama valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos lėšomis. Programoje numatomos ES finansinės paramos paskirstymo proporcijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
8. Vyriausybės programa įgyvendinama etapais, kuriuose nustatomi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo terminai ir vykdytojai. Vyriausybės programos įgyvendinimo etapus tvirtina Vyriausybė, o šių etapų rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
9. Plėtros programa rengiama vienos ar kelių (tam pačiam ar skirtingiems ministrams pavestų) valdymo sričių plėtrai numatyti. Plėtros programos rengimą inicijuoja ir organizuoja atsakingas ministras, gavęs pritarimą Vyriausybės pasitarime. Teikime Vyriausybei tvirtinti plėtros programą turi būti nurodytas lėšų poreikis šiai programai įgyvendinti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
91. Plėtros programos struktūra:
91.2. Programos tikslai (strateginiai tikslai), uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės. Aprašant tikslus ir uždavinius, pateikiama paaiškinanti ir pagrindžianti informacija (naudojami atliktos aplinkos analizės rezultatai).
91.3. Programos įgyvendinimas (nurodoma koordinuojanti ir dalyvaujančios institucijos, programą įgyvendinantys dokumentai ir kita susijusi informacija).
Papildyta punktu:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
10. Prieš pradedant rengti Nacionalinės pažangos programą ir plėtros programą, atliekama atitinkamos aplinkos analizė, kurios metu išnagrinėjamos problemos, įvertinami valdymo srities plėtrai svarbūs veiksniai ir galimos ateities plėtros tendencijos. Aplinkos analizės rezultatai naudojami programų tikslams, uždaviniams ir siektiniems rezultatams nustatyti.
11. Nacionalinės pažangos programa ir plėtros programa įgyvendinamos per strateginius veiklos planus. Jeigu Nacionalinės pažangos programos ir plėtros programos tikslus ir uždavinius įgyvendina keli asignavimų valdytojai, dėl šių programų įgyvendinimo koordinavimo būdų sprendžia patys asignavimų valdytojai. Vyriausybė, tvirtindama Nacionalinės pažangos programą ar atitinkamą plėtros programą, gali apsispręsti dėl tarpinstitucinio veiklos plano rengimo tikslingumo ir tvirtinimo Vyriausybėje arba gali pavesti vienam iš asignavimų valdytojų koordinuoti šių programų įgyvendinimą.
12. Nacionalinio saugumo strategija, kitos strategijos ir ilgalaikės programos, kurias tvirtina Seimas, įgyvendinamos per Metodikoje nustatytus atitinkamus planavimo dokumentus. Šių strategijų ir ilgalaikių programų nuostatų perkėlimą į Nacionalinės pažangos programą, plėtros programas ar trumpos trukmės planavimo dokumentus užtikrina atsakingas ministras.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
IV. TRUMPOS TRUKMĖS PLANAVIMO DOKUMENTAI
I. TARPINSTITUCINIAI VEIKLOS PLANAI IR VEIKSMŲ PLANAI
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
13. Tarpinstitucinis veiklos planas skirtas Vyriausybės prioritetų, Nacionalinės pažangos ir plėtros programų horizontaliems tikslams ir uždaviniams koordinuotai ir veiksmingai įgyvendinti. Tarpinstitucinis veiklos planas rengiamas, jeigu jį įgyvendinant dalyvauja 3 ir daugiau asignavimų valdytojų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
14. Atsakingas ministras inicijuoja klausimo dėl tarpinstitucinio veiklos plano tikslingumo svarstymą Vyriausybėje, kartu pateikia tarpinstitucinio veiklos plano poreikį pagrindžiančią informaciją. Dėl tarpinstitucinio veiklos plano rengimo tikslingumo sprendžia Vyriausybė ir paveda atsakingam ministrui organizuoti tarpinstitucinio veiklos plano parengimą ir paskirti šio plano koordinatorių. Tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriumi atsakingas ministras gali skirti viceministrą, ministerijos kanclerį, Vyriausybės įstaigos ar kitos ministro valdymo srityje veikiančios įstaigos vadovą, turintį asignavimų valdytojo statusą. Kai Vyriausybė pritaria tarpinstitucinio veiklos plano rengimui, Finansų ministerija šiam planui suteikia kodą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
15. Rengiamame tarpinstituciniame veiklos plane turi būti nurodoma aktuali bendra informacija (informacija kokie vidutinės trukmės planavimo dokumentai ir Vyriausybės prioritetai įgyvendinami, tarpinstitucinio veiklos plano tikslų ir uždavinių pagrindimo informacija, informacija apie tai, kiek laiko numatoma planą vykdyti; kita svarbi informacija), tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir vertinimo kriterijai. Tarpinstituciniame veiklos plane priemonės ir asignavimai nurodomi pagal kiekvieną instituciją, dalyvaujančią įgyvendinant tarpinstitucinį veiklos planą (Metodikos 2 priedas). Administracinio pobūdžio priemonės, tokios kaip teisės aktų projektų ir kitų dokumentų parengimas, dalyvavimas konferencijose ar susitikimuose ir kitos panašios priemonės, gali būti nurodomos prie bendros informacijos. Šių priemonių įgyvendinimui stebėti tarpinstituciniame veiklos plane gali būti numatyti vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
16. Tarpinstitucinio veiklos plano projektui asignavimų poreikis nustatomas Metodikos 33 punkte numatytuose pasitarimuose dėl planuojamų pasiekti rezultatų ir preliminarių asignavimų paskirstymo ministrams pavestose valdymo srityse (toliau – pasitarimai). Atsakingas ministras, teikdamas Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai pasitarimams reikalingą informaciją, pateikia ir parengtų koordinuojamų tarpinstitucinių veiklos planų projektus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
17. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant tarpinstitucinį veiklos planą (toliau – dalyvaujančios institucijos), atsižvelgdamos į pasitarimo rezultatus, per 7 kalendorines dienas nuo Finansų ministerijos pranešimo dėl numatomų skirti maksimalių asignavimų limitų gavimo pateikia tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui pasiūlymus dėl tarpinstitucinio veiklos plano priemonių, asignavimų ir vertinimo kriterijų reikšmių patikslinimo. Tarpinstituciniai veiklos planai teikiami Vyriausybei tvirtinti per 30 kalendorinių dienų nuo Finansų ministerijos pranešimo dėl numatomų skirti maksimalių asignavimų limitų gavimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
18. Tarpinstitucinio veiklos plano priemonės įgyvendinamos per atsakingo ministro ir dalyvaujančių institucijų strateginius veiklos planus, t. y. tarpinstitucinio veiklos plano priemonės perkeliamos į atitinkamas strateginio veiklos plano programas.
19. Asignavimų poreikis patvirtintiems tarpinstituciniams veiklos planams įgyvendinti kasmet svarstomas ir nustatomas pasitarimuose. Tarpinstitucinis veiklos planas, kurio tikslų įgyvendinimas numatytas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, tikslinamas kasmet – papildomas naujais planuojamais metais, t. y. pritaikoma (n – n+2)-ųjų metų planavimo laikotarpio taisyklė, siekiant suderinti tarpinstitucinio veiklos plano ir strateginio veiklos plano laikotarpius. Nacionalinę pažangos programą įgyvendinantis tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas visam ES finansinės paramos panaudojimo laikotarpiui, taip pat tikslinamas kasmet – pritaikoma (n – n+2)-ųjų metų planavimo laikotarpio taisyklė. Tarpinstitucinis veiklos planas, kurio tikslų įgyvendinimas numatytas laikotarpiui iki 3 metų, tikslinamas pagal poreikį. Patikslintą tarpinstitucinio veiklos plano projektą atsakingas ministras teikia tvirtinti Vyriausybei.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
20. Dalyvaujančios institucijos tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo etape strateginiame veiklos plane esančias einamųjų metų tarpinstitucinio veiklos plano priemones ir asignavimus gali keisti tik suderinusios su tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriumi ir nurodžiusios keitimo priežastis. Suderintus tarpinstitucinio veiklos plano priemonių, asignavimų ir produkto vertinimo kriterijų pakeitimus stebėsenos informacinėje sistemoje atlieka tarpinstitucinio veiklos plano koordinatorius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
21. Tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriaus funkcijos:
21.1. vadovauti tarpinstitucinio veiklos plano rengimo, keitimo ir įgyvendinimo procesui ir organizuoti pasitarimus su dalyvaujančių institucijų atstovais, prireikus inicijuoti darbo grupių sudarymą; teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl tarpinstitucinio veiklos plano tikslų, uždavinių ir laukiamų rezultatų nustatymo;
21.2. analizuoti ir vertinti, ar dalyvaujančių institucijų siūlomos veiklos yra tinkamos ir pakankamos keliamiems tikslams įgyvendinti, ar planuojami skirti asignavimai leis pasiekti laukiamus rezultatus, ir teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl galimų vykdytinų veiklų ir asignavimų skyrimo;
21.3. vertinti ir spręsti dėl asignavimų perskirstymo pagrįstumo ir įtakos rezultatų pasiekimui; nepritarus pasiūlymui perskirstyti lėšas, ieškoti sutarimo su dalyvaujančia institucija;
21.4. informuoti dalyvaujančias institucijas apie iškilusias tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo rizikas ir teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl atsakomųjų veiksmų. Bet kuriame tarpinstitucinio veiklos plano rengimo ar įgyvendinimo etape iškilus principinių nesutarimų, kreiptis į Vyriausybės kanceliariją arba siūlyti atsakingam ministrui inicijuoti šio klausimo svarstymą Vyriausybės pasitarime;
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
21.5. vykdyti nuolatinę tarpinstitucinio veiklos plano rezultatų stebėseną, analizuoti pasiektus rezultatus, asignavimų panaudojimą ir teikti dalyvaujančioms institucijoms pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo; inicijuoti ir organizuoti nuolatinę tarpinstitucinio veiklos plano peržiūrą ar vertinimą;
21.6. rengti analitinio pobūdžio informaciją apie tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus ir įtraukti ją į įstaigos metinę veiklos ataskaitą, prireikus pateikti Vyriausybei apibendrintą informaciją apie tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
211. Dalyvaujančių institucijų funkcijos:
211.1. aktyviai dalyvauti tarpinstitucinio veiklos plano rengimo procese, o prireikus – ir su tarpinstitucinio veiklos plano rengimu ar įgyvendinimu susijusiose darbo grupėse;
211.2. tinkamai organizuoti atitinkamų tarpinstitucinio veiklos plano priemonių įgyvendinimą ir užtikrinti, kad priemonės būtų įgyvendinamos laiku, racionaliai panaudojant skirtus asignavimus, o pasiekti rezultatai atitiktų keliamus tikslus;
211.3. vykdyti nuolatinę tarpinstitucinio veiklos plano rezultatų stebėseną pagal kompetenciją ir dalyvauti bendrų tarpinstitucinio veiklos plano rezultatų stebėsenos, peržiūros ir vertinimo procesuose;
211.4. teikti tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui informaciją apie atitinkamų tarpinstitucinio veiklos plano priemonių įgyvendinimo būklę ir vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimą, paaiškinimus apie vertinimo kriterijų reikšmių nepasiekimo ar viršijimo priežastis, galimas įgyvendinimo rizikas.
Papildyta punktu:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
212. Vyriausybės kanceliarijos funkcijos:
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
212.2. padėti spręsti iškilusias tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo problemas, esant tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriaus ar dalyvaujančios institucijos prašymui. Nepavykus rasti sprendimo, klausimą teikti svarstyti Vyriausybės pasitarime.
Papildyta punktu:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
22. Už tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimą atsiskaito:
22.1. dalyvaujančios institucijos – tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui kas ketvirtį pateikdamos Metodikos 21.14 punkte nurodytą informaciją stebėsenos informacinėje sistemoje; Vyriausybei neatskaitingos institucijos – raštu tarpinstitucinio veiklos plano koordinatoriui;
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
221. Veiksmų planas rengiamas horizontaliems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kai reikia išsamesnio nei priemonių lygmens veiklos planavimo ir (ar) sprendimą dėl vykdytinos veiklos ir reikiamų asignavimų skyrimo galima pasiekti tarpinstituciniu susitarimu. Veiksmų planas gali būti rengiamas tiek planavimo dokumentui įgyvendinti, tiek tam tikroms problemoms ir klausimams spręsti. Veiksmų planus tvirtina ministras įsakymu ar keli ministrai – bendru įsakymu.
Papildyta punktu:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
222. Veiksmų planas gali būti rengiamas vadovaujantis tarpinstitucinio veiklos plano forma, taip pat, atsižvelgiant į veiklos specifiką, kita ministro ar kelių veiksmų planą tvirtinančių ministrų pasirinkta forma. Veiksmų plane veikla gali būti planuojama išsamesnė nei priemonės, t. y. gali būti nurodomi veiksmai ir projektai ir jiems pateikiamas bendras lėšų poreikis, nedetalizuotas pagal išlaidų kategorijas ir finansavimo šaltinius. Taip pat gali būti nurodomas priemonių ar veiksmų įgyvendinimo terminas.
Papildyta punktu:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO RENGIMAS IR BIUDŽETO FORMAVIMAS
23. Strateginio veiklos plano projekto rengimas pradedamas aplinkos analize ir vykdomų programų peržiūra (Metodikos 3 priedas). Asignavimų valdytojas turi peržiūrėti vykdomas programas, įvertinti pasiektus rezultatus ir turėtus išteklius rezultatams pasiekti, išanalizuoti aplinkos veiksnius, kurie daro įtaką veiklai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
24. Iki kiekvienų metų kovo 15 d. Vyriausybės kanceliarija, remdamasi ministerijų metinėmis veiklos ataskaitomis, parengia Vyriausybės prioritetų planuojamiems metams projektą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
25. Po Vyriausybės prioritetų planuojamiems metams projekto parengimo ir (arba) po asignavimų valdytojų metinių veiklos ataskaitų parengimo visi asignavimų valdytojai pradeda rengti strateginių veiklos planų projektus pagal Metodikos 4 priede nustatytą formą. Ministrai rengia jiems pavestų valdymo sričių strateginių veiklos planų projektus. Įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų vadovai, turintys asignavimų valdytojo statusą, ir Vyriausybės įstaigų vadovai strateginių veiklos planų projektus pradeda rengti suderinę su ministrais strateginius tikslus ir planuojamus pasiekti rezultatus. Strateginių veiklos planų projektai rengiami atsižvelgiant į Vyriausybės programą, Vyriausybės prioritetų projektą, ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų tikslus, aplinkos analizės išvadas. Ministrai, įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų vadovai, turintys asignavimų valdytojo statusą, ir Vyriausybės įstaigų vadovai užtikrina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimą, formuluodami strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ir planuodami atitinkamas priemones.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
26. Strateginį veiklos planą sudaro šie skyriai:
26.8. viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai.
Papildyta papunkčiu:
TAR pastaba. Taikomi rengiant 2020–2022 ir vėlesnių metų strateginius veiklos planus.
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
27. Neteko galios nuo 2018-04-28
Punkto naikinimas:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
28. Neteko galios nuo 2018-04-28
Punkto naikinimas:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
29. Rengiant strateginio veiklos plano projektą institucijos (įstaigos) vadovas kartu su atsakingais darbuotojais, atsižvelgdamas į Vyriausybės programą, Vyriausybės prioritetų planuojamiems metams projektą, ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų tikslus, aplinkos analizės išvadas, suformuluoja misiją, nustato veiklos prioritetus ir esminius vertinimo kriterijus, pagal kuriuos vertins savo veiklos sėkmę, numato strateginius tikslus ir juos įgyvendinančias programas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
30. Ministrai jiems pavestų valdymo sričių strateginių veiklos planų projektus pateikia Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai. Ministrai taip pat pateikia tarpinstitucinių veiklos planų projektus. Kiti asignavimų valdytojai, kurie nepriskiriami ministrų valdymo sritims (toliau – kiti asignavimų valdytojai), strateginių veiklos planų projektus pateikia Finansų ministerijai. Konkrečius šiame punkte nurodytų projektų pateikimo terminus ir bendruosius asignavimų planavimo principus kiekvienais metais nustato Vyriausybė.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
31. Finansų ministerija kasmet parengia atitinkamo laikotarpio makroekonomines prognozes: bendrojo vidaus produkto, infliacijos, užimtumo ir kitų rodiklių. Šių dokumentų pagrindu formuojami šalies fiskaliniai rodikliai: tikėtinos pajamos ir asignavimai, numatomas deficitas, valstybės skolos kitimas ir apribojimai.
32. Finansų ministerija, remdamasi fiskaliniais rodikliais, išnagrinėja asignavimų valdytojų pateiktus strateginių veiklos planų projektus. Vyriausybės kanceliarija, remdamasi Vyriausybės prioritetais, išnagrinėja planuojamus pasiekti rezultatus ministrams pavestose valdymo srityse ir planuojamas vykdyti programas. Šias išvadas Finansų ministerija ir Vyriausybės kanceliarija teikia pasitarimams.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
33. Vyriausybės kanceliarija rengia pasitarimus, kurių tikslas – pasiekti susitarimą tarp Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamo ministro dėl strateginių tikslų, planuojamų pasiekti rezultatų ir asignavimų limitų ministrui pavestoms valdymo sritims (įskaitant ir tarpinstitucinius veiklos planus) finansuoti. Pasitarimų metu taip pat apsisprendžiama dėl ministerijos ar ministro valdymo srityse veikiančių institucijų ir įstaigų atliekamų funkcijų analizės, strateginio veiklos plano programų vertinimo arba nulinio pagrindo biudžeto formavimo metodo (finansavimo peržiūros parenkant veiksmingą ribotų išteklių panaudojimo alternatyvą) taikymo programoms. Pasitarimų sprendimai įforminami pasitarimų protokolais. Vyriausybės kanceliarija gali rengti pasitarimus tarp Ministro Pirmininko, finansų ministro ir kitų asignavimų valdytojų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
34. Pasibaigus pasitarimams, Finansų ministerija raštu praneša ministerijoms apie ministrų valdymo sritims ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, numatomus skirti maksimalius asignavimų limitus. Ministrai, įstaigų prie ministerijų ir nacionalinių kultūros įstaigų vadovai, turintys asignavimų valdytojo statusą, ir Vyriausybės įstaigų vadovai, atsižvelgdami į pasitarimų sprendimus, tikslina strateginių veiklos planų projektus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
35. Ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų ir nacionalinės kultūros įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, ir kitos ministrų valdymo srityse veikiančios biudžetinės įstaigos rengia savo metinių veiklos planų projektus. Metinio veiklos plano projektas gali būti rengiamas vadovaujantis strateginio veiklos plano forma n-iesiems metams arba rekomenduojama metinio veiklos plano forma (Metodikos 5 priedas), taip pat, atsižvelgiant į veiklos specifiką, kita ministro arba Vyriausybės įstaigos vadovo parengta forma ir nustatyta tvarka. Metinis veiklos planas turi įgyvendinti ministro valdymo sričių strateginio veiklos plano programų tikslus ir uždavinius. Kiti biudžeto lėšas gaunantys subjektai, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, ir kurie dalyvauja įgyvendinant ministro valdymo sričių strateginį veiklos planą, rengia metinius veiklos planų projektus ir suderina juos su atitinkamu ministru.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
36. Asignavimų valdytojai patikslintus strateginių veiklos planų projektus pateikia Finansų ministerijai, o ministrai jiems pavestų valdymo sričių patikslintus strateginių veiklos planų projektus – ir Vyriausybės kanceliarijai. Vyriausybės įstaigos vadovas strateginio veiklos plano projektą pateikia atitinkamos valdymo srities ministrui ar atitinkamų valdymo sričių ministrams, o šie įvertina jo atitiktį valdymo srities strateginiams tikslams ir planuojamiems rezultatams. Kai Vyriausybės įstaiga veikia kelių ministrų valdymo srityse, šios Vyriausybės įstaigos strateginio veiklos plano vertinimus apibendrina ir Finansų ministerijai bei Vyriausybės kanceliarijai pateikia Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
37. Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija iki valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymo Vyriausybėje išnagrinėja ministrui pavestų valdymo sričių strateginių veiklos planų projektų atitiktį Vyriausybės programai, Vyriausybės prioritetams, ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentų nuostatoms, pasitarimų rezultatams, Metodikos nuostatoms ir pateikia ministrams pastabas ir pasiūlymus. Kitų asignavimų valdytojų strateginių veiklos planų projektus nagrinėja ir pastabas ir pasiūlymus dėl jų pateikia Finansų ministerija, prireikus – ir Vyriausybės kanceliarija. Asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į gautas pastabas ar pasiūlymus, turi patikslinti strateginių veiklos planų projektus ir pateikti juos Finansų ministerijai, o ministrai – Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
38. Vyriausybė patvirtina Vyriausybės prioritetus ir kartu su valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu pateikia juos Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
39. Vyriausybei pateikus Seimui svarstyti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą visi asignavimų valdytojai strateginių veiklos planų projektus iki lapkričio 1 d. paskelbia interneto svetainėse.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
40. Įsigaliojus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui, kiekvienas ministras per 10 darbo dienų pateikia Ministrui Pirmininkui derinti ministrui pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano projektą.
Ministrui Pirmininkui suderinus pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano projektą, ministras patvirtina jam pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą ir įstaigų prie ministerijos ir nacionalinių kultūros įstaigų, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, strateginius veiklos planus. Vyriausybės įstaigos strateginį veiklos planą tvirtina atitinkamos valdymo srities ministras ar atitinkamų valdymo sričių ministrai.
Kiti asignavimų valdytojai patvirtina savo vadovaujamų institucijų ar įstaigų strateginius veiklos planus per 10 darbo dienų po atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo įsigaliojimo.
Patvirtinti strateginiai veiklos planai per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbiami asignavimų valdytojų interneto svetainėse.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
41. Ministerijos, ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų metinius veiklos planus tvirtina ministras. Ministras taip pat gali pavesti jo valdymo srityje veikiančių įstaigų vadovams pasitvirtinti savo vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus ir patvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus.
Vyriausybės įstaigos metinį veiklos planą, pritarus atitinkamos valdymo srities ministrui ar atitinkamų valdymo sričių ministrams, tvirtina Vyriausybės įstaigos vadovas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
411. Asignavimų valdytojai privalo užtikrinti, kad asignavimų paskirstymas pagal programas, numatomas Vyriausybės nutarimu, atitiktų asignavimų valdytojų patvirtintuose strateginiuose veiklos planuose pateiktą asignavimų paskirstymą pagal programas.
Papildyta punktu:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
42. Vyriausybės nustatytais terminais valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nustatomi siektini rezultatai, atsižvelgiant į patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
V. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO VERTINIMO KRITERIJŲ SUDARYMAS IR STRATEGINIŲ VEIKLOS PLANŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ STEBĖSENA
I. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO VERTINIMO KRITERIJŲ SUDARYMAS
44. Strateginio veiklos plano vertinimo kriterijai (toliau – vertinimo kriterijai) sudaromi atsižvelgiant į tikslus ir uždavinius ir sudaro galimybę visapusiškai įvertinti pokytį svarbiausiose institucijos veiklos srityse per nustatytą laikotarpį. Vertinimo kriterijai gali būti vertikalūs ir horizontalūs (Metodikos 6 priedas). Strateginio veiklos plano ir kitų planavimo dokumentų (strategijų, Nacionalinės pažangos programos, plėtros programų ir tarpinstitucinių veiklos planų) vertinimo kriterijams aprašyti rengiami techniniai priedai (Metodikos 7 priedas). Jeigu tas pats vertinimo kriterijus naudojamas keliuose planavimo dokumentuose, naudojamas anksčiausiai sukurtam vertinimo kriterijui parengtas techninis priedas. Efekto, rezultato ir produkto vertinimo kriterijų techninių priedų informacija įvedama į stebėsenos informacinę sistemą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
45. Vertinimo kriterijai turi parodyti strateginio veiklos plano programų rezultatų kiekybinę ir kokybinę išraišką. Kiekybiniais vertinimo kriterijais matuojama tai, kas gali būti suskaičiuojama, jie sudaromi remiantis kiekybine informacija, t. y. faktais, skaičiais, statistiniais ar institucijos duomenimis. Šie kriterijai parodo indėlius (pavyzdžiui, finansinius) arba kiekybinę galutinio produkto ar rezultato apimtį. Kokybiniai vertinimo kriterijai parodo institucijos veiklos kokybines charakteristikas, t. y. jos gerėjimą arba blogėjimą (pavyzdžiui, ar rezultatai pasiekti laiku, ar jie atitinka vartotojų ar visuomenės poreikius, standartus ir kita). Jie gali būti sudaromi naudojant apklausų, tyrimų duomenis, apžvalgas, ekspertų ar specialių grupinių diskusijų medžiagą ir kitą kokybinę informaciją.
46. Vertinimo kriterijų reikšmė turi leisti įvertinti pokyčių kryptį ir (ar) apimtį. Vertinimo kriterijaus patikimumas didesnis, kai jo reikšmę galima palyginti su tam tikru standartu ar norma arba (ir) atitinkamo kitos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos vertinimo kriterijaus reikšme, arba (ir) kitais socialiniais-ekonominiais rodikliais. Nustatytos metinės vertinimo kriterijų reikšmės išskaidomos ketvirčiais (jeigu tai įmanoma) ir pateikiamos į stebėsenos informacinę sistemą. Vertinimo kriterijų reikšmės einamaisiais metais išimtiniais atvejais gali būti keičiamos tik produkto lygmeniu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
47. Galimoms faktinėms vertinimo kriterijų reikšmėms įvertinti stebėsenos informacinėje sistemoje nustatomi atitinkami reikšmių intervalai, kurie leistų faktinę vertinimo kriterijaus reikšmę susieti su viena iš pasiekimo būsenų ir įvertinti kaip „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“ arba „blogai“.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
48. Strateginiuose veiklos planuose pateikiami vertikalūs efekto, rezultato ir produkto vertinimo kriterijai, kurie sudaromi pagal hierarchinį principą (Metodikos 8 priedas): efekto vertinimo kriterijais vertinamas strateginių tikslų, rezultato vertinimo kriterijais – programų tikslų, produkto vertinimo kriterijais – programų uždavinių įgyvendinimas. Stebėsenos informacinėje sistemoje nustatomi vertinimo kriterijų įtakos svoriai strateginiams tikslams, programoms, programų tikslams, programų uždaviniams – kiekvienam vertinimo kriterijui priskiriamas svoris (procentais), nusakantis, kokią įtaką vertinimo kriterijaus rezultatas turi strateginio tikslo, programos, programos tikslo ar programos uždavinio pasiekimo įvertinimui. Metiniuose veiklos planuose pateikiami institucijos proceso ir (ar) indėlio kriterijai (svarbiausi proceso ir (ar) indėlio kriterijai taip pat gali būti pateikiami strateginiame veiklos plane produkto lygmeniu).
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
49. Efekto vertinimo kriterijumi vertinamas institucijos strateginio tikslo arba valdymo srities tikslo pasiekimas ir parodoma nauda, kurią, įgyvendinus atitinkamą strateginį tikslą, gauna ne tik tiesioginiai programos naudos gavėjai, bet ir visa visuomenė. Efekto vertinimo kriterijų skaičius turi būti ne mažesnis už strateginių tikslų skaičių, nes efekto vertinimo kriterijumi turi būti įvertinti visose pagrindinėse institucijos veiklos srityse pasiekti rezultatai. Vienam strateginiam tikslui rekomenduojama nustatyti ne daugiau kaip 2 efekto vertinimo kriterijus, geriausiai parodančius strateginio tikslo pasiekimą. Ši rekomendacija neprivaloma ir netaikoma tais atvejais, kai vienu strateginiu tikslu siekiama daugiau nei 2 skirtingų pokyčių, kurių pažangai stebėti nepakanka 2 efekto vertinimo kriterijų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
50. Rezultato vertinimo kriterijus yra programos tikslo pasiekimo vertinimo kriterijus. Jis rodo naudą, kurią gauna tiesioginiai programos naudos gavėjai įgyvendinus programą. Rezultato vertinimo kriterijų skaičius turi būti ne mažesnis už programos tikslų skaičių. Vienam programos tikslui rekomenduojama nustatyti ne daugiau kaip 3 rezultato vertinimo kriterijus, geriausiai parodančius programos tikslo pasiekimą. Ši rekomendacija neprivaloma ir netaikoma tais atvejais, kai vienu programos tikslu siekiama daugiau nei 3 skirtingų rezultatų, kurių pažangai stebėti nepakanka 3 rezultato vertinimo kriterijų. Rezultato vertinimo kriterijus parodo programos turinį ir tiesioginius jos rezultatus. Rezultato vertinimo kriterijais matuojami svarbiausi veiksniai, kurie daro įtaką efekto vertinimo kriterijų pasiekimui, t. y. rezultato vertinimo kriterijais matuojama nauda, kuri pasiekiama tikslingai panaudojant programai skirtus asignavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
51. Produkto vertinimo kriterijus yra uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijus, t. y. materialinis ar intelektinis produktas ir (ar) paslaugos, kurie atsiranda tikslingai naudojant išteklius uždaviniui įgyvendinti. Produkto vertinimo kriterijai gali būti sudaryti iš proceso ar indėlio vertinimo kriterijų. Produkto vertinimo kriterijus arba kelių produkto vertinimo kriterijų visuma turi leisti įvertinti, ar pasiektas programos uždavinys ir įgyvendintos jo priemonės. Produkto vertinimo kriterijų skaičius turi būti ne mažesnis už uždavinių skaičių ir ne didesnis už uždavinio priemonių skaičių, išskyrus atvejus, kai uždavinio pažangai stebėti nepakanka produkto vertinimo kriterijų skaičiaus, lygaus priemonių skaičiui. Rekomenduojama nustatyti tokį produkto vertinimo kriterijų skaičių, kuris parodytų įgyvendinant uždavinio priemones sukurtus svarbiausius produktus ir (ar) paslaugas. Svarbiausi sukurti produktai ir (ar) paslaugos yra tie, kurie labiausiai prisideda prie programos tikslų ir rezultato vertinimo kriterijų pasiekimo ir (ar), kuriems sukurti buvo panaudota didžiausia išteklių dalis nuo visų atitinkamo uždavinio priemonėms įgyvendinti skirtų išteklių.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
52. Proceso vertinimo kriterijais matuojami vidiniai institucijos procesai (veiksmai), reikalingi produktams sukurti, paslaugoms teikti ar kitoms institucijos funkcijoms atlikti. Proceso vertinimo kriterijai taip pat naudojami paslaugų ar produktų kokybei įvertinti. Proceso vertinimo kriterijus rekomenduojama taikyti toms institucijoms, kurių produktus ir (ar) paslaugas sudėtinga kiekybiškai įvertinti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
53. Indėlio vertinimo kriterijais matuojama, su kokiais ištekliais (finansiniais, žmogiškaisiais, materialiniais) bus sukurti numatyti produktai ar suteiktos paslaugos. Šie vertinimo kriterijai svarbūs matuojant veiklos efektyvumą – išlaidų ir produktų ar rezultatų santykį. Indėlio vertinimo kriterijus rekomenduojama taikyti toms institucijoms, kurių produktus ar paslaugas sudėtinga kiekybiškai įvertinti.
54. Į strateginį veiklos planą įtraukiami horizontalūs vertinimo kriterijai, kurie parodo Vyriausybės prioritetų įgyvendinimą (jeigu institucija juos įgyvendina), visuomenės nuostatų pokyčius ir veiklos efektyvumą.
55. Vyriausybės prioritetų įgyvendinimą rodantys vertinimo kriterijai naudojami Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangai vertinti. Vyriausybei patvirtinus prioritetus ir jų vertinimo kriterijus bei jų reikšmes, prioritetus įgyvendinančios institucijos savo strateginiuose veiklos planuose turi numatyti atitinkamus vertinimo kriterijus. Tokie vertinimo kriterijai strateginiuose veiklos planuose pateikiami kaip efekto, rezultato ar produkto vertinimo kriterijai.
56. Visuomenės nuostatų pokyčius parodantys vertinimo kriterijai rodo visuomenės suvokimą tam tikrais klausimais, pasitenkinimą, įsitraukimą ir pasitikėjimą. Paslaugų vartotojų pasitenkinimas viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis matuojamas vadovaujantis Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodika, kurią tvirtina vidaus reikalų ministras. Visuomenės nuostatų pokyčius rodantys vertinimo kriterijai dažniausiai pateikiami efekto lygmeniu, taip pat gali būti pateikiami rezultato lygmeniu.
57. Veiklos efektyvumo vertinimo kriterijai leidžia įvertinti, kaip efektyviai panaudoti ištekliai sukuriant tam tikrus produktus ar rezultatus, t. y. nurodo santykį tarp išteklių (finansinių, žmogiškųjų, laiko ir kitų) ir sukurtų produktų ar rezultatų. Šie vertinimo kriterijai dažniausiai pateikiami produkto lygmeniu, taip pat gali būti pateikiami rezultato lygmeniu. Finansų ministerija gali nustatyti veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos surinkta informacija leidžia palyginti atskirų institucijų veiklos sąnaudas ir veiklos efektyvumą. Informacija apie šiuos vertinimo kriterijus teikiama į stebėsenos informacinę sistemą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
II. STRATEGINIŲ VEIKLOS PLANŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ STEBĖSENA
58. Įsigaliojus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui ir asignavimų valdytojams patvirtinus strateginius veiklos planus, pradedama nuolatinė strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatų stebėsena (toliau – stebėsena). Stebėsenos tikslas – nuolat stebėti strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus siekiant pagerinti institucijos veiklą ir rezultatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
59. Stebėsenos sistemą sudaro:
59.1. stebėsenos objektai (planavimo dokumentai, išskyrus veiksmų planus ir metinius veiklos planus);
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
59.2. stebėsenos subjektai:
59.2.1. Vyriausybės kanceliarija – atsakinga už Vyriausybės programos, kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų, Vyriausybei atskaitingų institucijų strateginių veiklos planų, Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinės pažangos programos įgyvendinimo stebėseną;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
59.2.2. Finansų ministerija – atsakinga už asignavimų valdytojų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų stebėseną;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
59.2.3. ministerijos – atsakingos už ministrui pavestų valdymo sričių strategijų, ilgalaikių programų, plėtros programų ir strateginių veiklos planų įgyvendinimo stebėseną;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
60. Planinės ir faktinės planavimo dokumentų vertinimo kriterijų reikšmės, tam tikrų Seimo ar Vyriausybės nustatytų ekonominių ir socialinių bei kitų rodiklių reikšmės sudaro stebėsenos duomenis. Stebėsenos duomenys teikiami į centralizuotą stebėsenos informacinę sistemą.
61. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) renka ir skelbia statistinę informaciją apie stebėsenai būtinų Vyriausybės nustatytų ekonominių ir socialinių rodiklių pasiekimą; bendradarbiauja su asignavimų valdytojais ir teikia jiems patarimus dėl duomenų rinkimo metodų ir patikimumo užtikrinimo. Rengiant Vyriausybės veiklos prioritetų, ilgos ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rodiklius, gali būti konsultuojamasi su Statistikos departamentu.
62. Stebėsenos procesas vykdomas šiais etapais:
62.1. planuojamų pasiekti veiklos rezultatų duomenų pateikimas. Vyriausybės nustatytais terminais į stebėsenos informacinę sistemą pateikiami asignavimų valdytojų, veikiančių ministrams pavestose valdymo srityse, stebėsenos duomenys iš strateginių veiklos planų ir vertinimo kriterijų techninių priedų;
Punkto pakeitimai:
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
62.2. pasiektų veiklos rezultatų duomenų pateikimas. Per 30 kalendorinių dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos asignavimų valdytojai, veikiantys ministrams pavestose valdymo srityse, pateikia duomenis apie priemonių ir vertinimo kriterijų vykdymą ir kitą su veiklos rezultatais susijusią aktualią informaciją į stebėsenos informacinę sistemą. Už vertinimo kriterijų, kurių neįmanoma apskaičiuoti kiekvieną ketvirtį, vykdymą informacija pateikiama atsižvelgiant į duomenų gavimo terminus. Atsiskaitant už pusės metų ir metinius veiklos rezultatus, kartu pateikiama aiškinamoji informacija – nurodomos vertinimo kriterijų planinių reikšmių nepasiekimo ar viršijimo priežastys ir (ar) kita aktuali informacija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
63. Vyriausybės kanceliarija rengia ketvirtines ir metines Vyriausybės veiklos prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano vykdymo pažangos ataskaitas ir teikia svarstyti Vyriausybei. Informaciją apie Vyriausybės veiklos prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano vykdymo pažangą institucijos pateikia į stebėsenos informacinę sistemą per 10 darbo dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos. Kilus įgyvendinimo sunkumų arba kitais atvejais, kai reikia sustiprinti Vyriausybės veiklos prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pažangos vykdymo stebėseną, Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį atsiskaitymo periodiškumą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
VI. PROGRAMŲ VERTINIMAS
65. Programų (Nacionalinės pažangos programos, ilgalaikių ir plėtros programų, strateginio veiklos plano programų) vertinimas yra sistemingas ir objektyvus planuojamų vykdyti, vykdomų ar baigtų vykdyti programų vertinimas vienu ar keliais šiais pagrindiniais programų vertinimo aspektais:
65.2. efektyvumo – vertinama, ar rezultatai pasiekti su mažiausiomis sąnaudomis (nustatomas rezultatų ir jiems pasiekti būtinų ar panaudotų sąnaudų (išteklių) santykis);
65.3. rezultatyvumo – vertinamas programos tikslų ir uždavinių pasiekimo laipsnis (jų pasiekimo tikimybė), lyginant planuotus rodiklius su faktiniais;
65.4. naudingumo – vertinama, ar planuoti (ir gauti) programos rezultatai atitinka tiesioginių ir netiesioginių naudos gavėjų poreikius;
66. Programų vertinimas pagal organizavimo būdą gali būti:
66.1. centralizuotas – Nacionalinės pažangos programos, plėtros programų, kurių įgyvendinime dalyvauja dvi ir daugiau ministerijų, vertinimas, kurį organizuoja Finansų ministerija ir atlieka Ministro Pirmininko sudaryta vertinimo projekto darbo grupė;
67. Programų vertinimas pagal atlikimo būdą gali būti:
67.1. vidinis – vertinimas, kuris atliekamas vienos ar kelių ministrų valdymo sritims priskirtų institucijų, pasitelkus tų institucijų vidinius žmogiškuosius išteklius;
68. Programų vertinimai planuojami atsižvelgiant į atliktus ar planuojamus atlikti vertinimus (institucijų veiklos auditus, užsakomuosius mokslinius tyrimus, ES struktūrinės paramos vertinimus), taip pat vadovaujantis šiais pagrindiniais atrankos kriterijais:
69. Programų vertinimo procese dalyvauja Vyriausybė, Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija ir kitos ministerijos, kurios teikia pasiūlymus dėl programų vertinimo atlikimo, organizuoja ir atlieka vertinimus. Kasmet iki spalio 15 d. ministerijos pateikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl programų vertinimo. Finansų ministerija, įvertinusi gautus pasiūlymus dėl programų vertinimų atlikimo, taip pat atsižvelgdama į Metodikos 68 punkte išvardytus atrankos kriterijus, parengia metinio programų vertinimo plano projektą ir iki gruodžio 1d. pateikia jį tvirtinti Vyriausybei.
70. Metinis programų vertinimo planas gali būti patikslintas atsižvelgiant į Ministro Pirmininko, finansų ministro ir atitinkamo ministro pasitarimų sprendimus.
71. Vyriausybės tvirtinamas metinis programų vertinimo planas nustato:
71.1. už vertinimą atsakingą instituciją ir asmenį (ministerijos kancleris arba kitas ministro įgaliotas asmuo);
72. Programų vertinimą koordinuoja Finansų ministerija, kuri atlieka šias funkcijas:
72.1. rengia ir Vyriausybei teikia metinio programų vertinimo plano projektą, koordinuoja jo įgyvendinimą;
72.3. dalyvauja vertinimus atliekant kitoms institucijoms (skiria Finansų ministerijos atstovus į vertinimo projekto darbo grupes);
72.4. svarsto programų vertinimo ataskaitas ir teikia pastabas vertinimo projekto darbo grupei, o prireikus kartu su atitinkamos valdymo srities ministru ir Vyriausybės kanceliarija teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl tolesnio programos tikslingumo ar tobulinimo;
72.6. savo interneto tinklalapyje skelbia programų vertinimo metodikos taikymo rekomendacijas, prireikus jas tobulina, teikia metodines rekomendacijas ministerijoms ir ministrams priskirtų valdymo sričių institucijoms;
73. Už programų vertinimą atsakingos ministerijos, kurios atlieka šias funkcijas:
73.1. rengia ir teikia Finansų ministerijai programų vertinimo paraiškas (įstaigos prie ministerijų ar Vyriausybės įstaigos paraiškas teikia atitinkamos valdymo srities ministrui);
73.2. patvirtinus metinį programų vertinimo planą, organizuoja vertinimo atlikimą (jai priskirto decentralizuoto vertinimo atveju);
73.3. suformuoja vertinimo projekto darbo grupę arba skiria atstovą į Ministro Pirmininko potvarkiu sudaromą vertinimo projekto darbo grupę;
73.5. rengia (ar dalyvauja rengiant) vertinimo ataskaitą ir pasiūlymus dėl rekomendacijų įgyvendinimo, kuriuos teikia Finansų ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai;
74. Vertinimo projekto darbo grupė, kurią sudaro vienos ar kelių valdymo sričių atstovai, Finansų ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai atlieka vertinimą ir rengia vertinimo ataskaitą, kurioje aprašoma vertinimo eiga, taikomi metodai, pateikiamos išvados ir konkrečios rekomendacijos.
75. Programų vertinimo procesas, principai, vertinimo būdai ir metodai reglamentuojami finansų ministro tvirtinamoje Programų vertinimo metodikoje ir šios metodikos taikymo rekomendacijose, skelbiamose Finansų ministerijos interneto tinklalapyje.
76. Ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigos informaciją apie programų vertinimo rezultatus pateikia atitinkamų metų strateginiame veiklos plane (bendrojoje informacijoje apie programą).
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
Priedo pakeitimai:
Nr. 194, 2007-02-07, Žin., 2007, Nr. 23-879 (2007-02-22), i. k. 1071100NUTA00000194
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Strateginio planavimo metodikos
1 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1257
redakcija)
PLANAVIMO DOKUMENTŲ SCHEMA
_________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Strateginio planavimo metodikos
2 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1257
redakcija)
1 lentelė. Tarpinstitucinio veiklos plano tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai
(tūkst. eurų)
Eil. Nr. |
Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas |
n-ųjų metų asignavimai |
Numatomi (n + 1)-ųjų metų asignavimai |
Numatomi (n + 2)-ųjų metų asignavimai |
Dalyvaujanti institucija |
|||||||||
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
|||||||||
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
|||||||||
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokesčiui |
|||||||||
1. |
Tikslas: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1. |
Uždavinys: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1.1. |
Priemonė: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1.2. |
Priemonė: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso planui finansuoti (1 + 2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Skiltyje „Dalyvaujanti institucija“ nurodomas asignavimų valdytojas, į kurio strateginį planą turi būti įkeltos šios priemonės.
Nurodant programos asignavimus pagal šaltinius, eilutėse „1.1. bendrojo finansavimo lėšos“ ir „1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos“ lėšas nurodo Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios ir naudojančios (techninės paramos lėšas) institucijos.
Eilutėje „2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)“ lėšas nurodo institucijos, kurios planuoja gauti lėšas iš paramą administruojančių institucijų arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų vykdomiems projektams finansuoti (dėl kurių pasirašytos sutartys, priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo), taip pat kitas teisėtai gautas lėšas.
Nacionalinę pažangos programą įgyvendinantiems tarpinstituciniams veiklos planams numatomi (n – n + k) metų asignavimai, kur k – tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo trukmė; lentelė gali būti pildoma ir kita reikiama informacija (pavyzdžiui, priemonės įgyvendinimo terminas ir panašiai). Asignavimų poreikis (n + 3 – n + k) laikotarpiui gali būti nurodomas bendra suma, nedetalizuojama pagal išlaidų kategorijas.
2 lentelė. Tarpinstitucinio veiklos plano vertinimo kriterijai
Eil. Nr. |
Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Dalyvaujanti institucija |
||
n-ųjų metų |
n + 1-ųjų metų |
n + 2-ųjų metų |
|||
1. |
1 tikslas ( pavadinimas) |
|
|
|
|
|
Rezultato vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas |
|
|
|
|
1.1. |
1 tikslo 1 uždavinio pavadinimas |
|
|
|
|
|
Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas |
|
|
|
|
|
Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas, iš jų:* |
|
|
|
|
1.2. |
1 tikslo 2 uždavinio pavadinimas |
|
|
|
|
|
Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas |
|
|
|
|
* Jeigu už uždavinio vertinimo kriterijaus pasiekimą atsakingos kelios institucijos, už suvestinį rezultatą atsakinga nurodoma koordinuojanti institucija, o kiekvienai įgyvendinančiai institucijai tarpinstitucinio veiklos plano koordinatorius gali nustatyti jos indėlį į uždavinio kriterijaus pasiekimą, išreikštą produkto kriterijais.
Nacionalinę pažangos programą įgyvendinantiems tarpinstituciniams veiklos planams gali būti numatomi vertinimo kriterijai ir jų reikšmės (n – n + k) metams, kur k – tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo trukmė.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 1273, 2014-11-19, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17262
Nr. 772, 2015-07-29, paskelbta TAR 2015-08-04, i. k. 2015-11955
Strateginio planavimo metodikos
3 priedas
Strateginių veiklos planų ir biudžeto projekto rengimo,
svarstymo ir tvirtinimo ciklas
––––––––––––––
Priedo pakeitimai:
Nr. 194, 2007-02-07, Žin., 2007, Nr. 23-879 (2007-02-22), i. k. 1071100NUTA00000194
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
Strateginio planavimo metodikos
4 priedas
(Strateginio veiklos plano forma)
PATVIRTINTA
__________________________
(tvirtinančiojo pareigų pavadinimas)
____________________ Nr. ________
(teisės akto data, rūšis)
____________________________________
(asignavimų valdytojo pavadinimas ir kodas arba valdymo srities, kurią apima strateginis veiklos planas, pavadinimas)
(n–n + 2) METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
BENDROSIOS FORMOS PILDYMO NUOSTATOS
Kursyvu ir pilka spalva pažymėtas tekstas pildant plano formą ištrinamas.
II SKYRIUS
VEIKLOS PRIORITETAI
Šiame skyriuje nurodoma iki 6 svarbiausių institucijos (įstaigos) ar ministro valdymo srities veiklos prioritetų (n–n + 2) metams.
Nustatant veiklos prioritetus turėtų būti atsižvelgiama į konteksto (aplinkos) analizės išvadas, į ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nustatytus tikslus.
Asignavimų valdytojo statusą turintis įstaigos prie ministerijos vadovas ar Vyriausybės įstaigos vadovas, įgyvendinantys ministro veiklos prioritetus, šiuos prioritetus nurodo savo strateginio veiklos plano II skyriuje, taip pat nurodo kitus savo veiklos prioritetus.
III SKYRIUS
STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS
Šiame skyriuje nurodomi visi strateginiai tikslai, kiekvienam strateginiam tikslui įgyvendinti numatytos programos, jų tikslai, uždaviniai ir siekiami rezultatai.
Ministerijoms nusistatant strateginius tikslus ir jų skaičių siūloma atsižvelgti į ministrams pavestas valdymo sritis. Vienam strateginiam tikslui įgyvendinti siūloma numatyti iki 2 programų.
Jeigu ministrui pavestose valdymo srityse strateginį tikslą įgyvendina Vyriausybės įstaiga arba įstaiga prie ministerijos, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas, nurodomas tik strateginis tikslas ir paaiškinama, kad šį strateginį tikslą ir programas įgyvendina kitas asignavimų valdytojas.
Rekomenduojama šią informaciją pavaizduoti grafiškai. Pavyzdžiui:
1 grafikas. (n–n + 2) metų planuojami strateginiai tikslai ir jiems įgyvendinti numatomos programos
Po grafiku pateikiama bendra informacija apie asignavimų valdytojo vykdomoms programoms planuojamu laikotarpiu įgyvendinti numatomas skirti lėšas. Informacija pagal numatomas vykdyti programas pateikiama lentelėje ir iliustruojama grafiškai. Pavyzdžiui:
1 lentelė. (n–n + 2) metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas (tūkst. eurų)
Eil. Nr. |
Programos kodas ir pavadinimas |
n metų asignavimai |
(n + 1) metų asignavimai |
(n + 2) metų asignavimai |
|||||||||
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
||||||||
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
||||||||
iš viso |
iš jų darbo užmokes-čiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokes-čiui |
iš viso |
iš jų darbo užmokes-čiui |
||||||||
1. |
1.1 programa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. |
1.2 programa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(n) – pirmieji planuojami metai, (n + 1) – antrieji planuojami metai ir (n + 2) – tretieji planuojami metai.
2 grafikas. (n–n + 2) metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas
(n) – pirmieji planuojami metai, (n + 1) – antrieji planuojami metai ir (n + 2) – tretieji planuojami metai.
Pateikus apibendrintą informaciją, toliau pateikiama detali informacija apie kiekvieną strateginį tikslą.
1 strateginis tikslas: (įrašyti pavadinimą) |
Pateikiama tikslo formuluotė, prireikus pateikiama kita aiškinamoji informacija.
EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI
Efekto vertinimo kriterijai nustatomi vadovaujantis Strateginio planavimo metodikos 44–57 punktuose nustatytais reikalavimais.
Grafiku iliustruojama informacija apie strateginio tikslo pažangai vertinti nustatytų efekto vertinimo kriterijų pasiektas ir planuojamas pasiekti reikšmes, pagal pavyzdiniame grafike nurodytą formatą, kai n – pirmieji planuojami metai. Kiekvienas efekto vertinimo kriterijus iliustruojamas atskiru grafiku.
Grafike efekto vertinimo kriterijaus reikšmė taip pat palyginama su atitinkamo vertinimo kriterijaus reikšmių Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkiu (išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant į efekto vertinimo kriterijaus reikšmės skaičiavimo metodiką, jos palyginti su šio vertinimo kriterijaus reikšmių ES vidurkiu nėra galimybių).
3 grafikas. Grafiko pavadinimas, matavimo vnt.
Duomenų šaltinis
(n – 1) – einamieji metai, (n) – pirmieji planuojami metai, (n + 1) – antrieji planuojami metai ir (n + 2) – tretieji planuojami metai.
Aprašant efekto vertinimo kriterijus rekomenduojama nurodyti, iš kokių ilgos ar vidutinės trukmės planavimo dokumentų jie yra perkelti.
STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS
Aprašius strateginį tikslą ir efekto vertinimo kriterijus, aprašomos numatomos vykdyti programos.
Programos kodas, pavadinimas |
Pateikiama bendra informacija apie programą: · nurodoma, kaip programa prisideda prie strateginio tikslo pasiekimo, kokie numatomi pagrindiniai rezultatai; · nurodoma, kokius ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentus programa įgyvendina; · nurodoma, kokie Vyriausybės programos ar Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elementai (pavyzdžiui, kryptys, darbai, veiksmai) ir institucijos (įstaigos) ar ministro valdymo srities veiklos prioritetai įgyvendinami šia programa; · pateikiama informacija apie atliktą programos vertinimą taikant kiekybinius (sąnaudų ir naudos, sąnaudų efektyvumo, kitus būdus) ir kokybinius vertinimo metodus, programoms taikytą nulinio pagrindo biudžeto formavimo metodą, taip pat atliekamų funkcijų analizę, jei tokie metodai buvo taikyti; · nurodoma, kiek laiko numatoma vykdyti programą; · nurodomi programos vykdytojai ir programos koordinatorius (vardas, pavardė, pareigos ir kontaktinė informacija); · pateikiama kita svarbi informacija. |
Pateikus apibendrintą informaciją apie programą, užpildomos 2 ir 3 lentelės. Lentelės pildomos kiekvienai programai atskirai ir pateikiamos po kiekvienos programos aprašymu.
2 lentelė. (n–n + 2) metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų)
Tikslo, uždavinio, priemonės kodas |
Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas |
Patvirtinti (n – 1) metų asignavimai |
n metų asignavimai |
Numatomi (n + 1) metų asignavimai |
Numatomi (n + 2) metų asignavimai |
Tarpinstituci-nio veiklos plano kodas |
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elemento kodas |
||||||||||||
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
iš viso |
iš jų |
||||||||||||
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
išlaidoms |
turtui įsigyti |
||||||||||||
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
iš viso |
iš jų darbo užmo-kesčiui |
||||||||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
|
Tikslas: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Uždavinys: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Priemonė: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1. Iš viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso programai finansuoti (1+2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(n – 1) – einamieji metai, (n) – pirmieji planuojami metai, (n + 1) – antrieji planuojami metai ir (n + 2) – tretieji planuojami metai.
1. 1 stulpelyje įrašomi programos tikslų, uždavinių ir priemonių kodai.
2. 2 stulpelyje įrašomi programos tikslų, uždavinių ir priemonių pavadinimai.
3. 3–6 stulpeliai pildomi tik rengiant strateginio veiklos plano projektą deryboms. Rengiant tvirtinti strateginį veiklos planą, šie stulpeliai lentelėje panaikinami.
4. 19 stulpelyje įrašomas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suteiktas tarpinstitucinio veiklos plano kodas.
5. 20 stulpelyje atitinkamai prie tikslų, uždavinių ar priemonių įrašomas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elemento, t. y. krypties, darbo ar veiksmo, kurie įgyvendinami įgyvendinant programos tikslą, uždavinį ar priemonę, kodas. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elementų priskyrimu 2 stulpelyje nurodytiems elementams siekiama atskleisti jų logines, o ne finansines sąsajas, todėl 2 stulpelyje nurodytiems elementams priskirti asignavimai neturėtų būti dirbtinai skaidomi pagal 20 stulpelyje nurodytus elementus. Tai reiškia, kad 2 stulpelyje nurodytam elementui įgyvendinti gali būti numatyta didesnė lėšų suma, nei reikia 20 stulpelyje numatytam elementui įgyvendinti. Jei Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elementui įgyvendinti nereikia lėšų ar nėra numatyta priemonė, kuriai šis elementas galėtų būti priskiriamas, šie elementai išvardijami prie priemonių, iš kurių lėšų apmokamas darbuotojų, įgyvendinančių šiuos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano elementus, darbo užmokestis.
6. Nurodant programos asignavimus pagal šaltinius:
1 eilutėje nurodomi asignavimai iš valstybės biudžeto, t. y. visų programų bendra suma planavimo etape turi atitikti planuojamus asignavimus, priėmus biudžeto įstatymą – įstatymu nustatytus asignavimus asignavimų valdytojui;
1.1 ir 1.2 eilutėse lėšas nurodo Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios ir naudojančios (techninės paramos lėšas) institucijos (įstaigos); 1.3 eilutėje lėšas nurodo tik tos institucijos (įstaigos), kurios gauna tikslinės paskirties lėšas ir pajamų įmokas;
2 eilutėje lėšas nurodo institucijos, kurios planuoja gauti lėšų iš paramą administruojančių institucijų arba tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų vykdomiems projektams finansuoti (dėl kurių pasirašytos sutartys, priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo) ir kitų teisėtai gautų lėšų.
3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės
Vertinimo kriterijaus kodas |
Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai |
Vertinimo kriterijų reikšmės |
Susijęs strateginio planavimo dokumentas |
|||
(n – 1) |
n |
(n + 1) |
(n + 2) |
|||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
1 tikslas (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
R-01-01-01-01 |
Rezultato vertinimo kriterijaus pavadinimas |
|
|
|
|
|
R-01-01-01-02 |
Rezultato vertinimo kriterijaus pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
1 tikslo 1 uždavinys (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
P-01-01-01-01-01 |
Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
1 tikslo 2 uždavinys (pavadinimas) |
|
|
|
|
|
P-01-01-01-02-01 |
Produkto vertinimo kriterijaus pavadinimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(n – 1) – einamieji metai, (n) – pirmieji planuojami metai, (n + 1) – antrieji planuojami metai ir (n + 2) – tretieji planuojami metai.
1. Rezultato vertinimo kriterijaus kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „R“, programos kodas, programos tikslo kodas, rezultato vertinimo kriterijaus numeris didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu 01.
2. Produkto vertinimo kriterijaus kodą sudaro brūkšneliais atskirta raidė „P“, programos kodas, programos tikslo kodas, uždavinio kodas, produkto vertinimo kriterijaus numeris (didėjančia eilės tvarka, pradedant skaitmeniu 01).
3. 7 stulpelyje pateikiama nuoroda į strateginio planavimo dokumentą, iš kurio rezultato ir (arba) produkto vertinimo kriterijus yra perkeltas. Stulpelyje pateikiamas sutrumpintas strateginio planavimo dokumento pavadinimas arba akronimas.
4. Rezultato ir produkto vertinimo kriterijai nustatomi vadovaujantis Strateginio planavimo metodikos 44–57 punktuose nustatytais reikalavimais.
IV SKYRIUS
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAI
Šiame skyriuje pateikiama suvestinė informacija apie institucijos (įstaigos) ar ministro valdymo srities investicijų projektus, kurie įtraukiami į Valstybės investicijų programą, užpildant 4 lentelę.
4 lentelė. (n–n + 2)-ųjų metų investicijų projektai ir asignavimai (tūkst. eurų)
Priemonės kodas |
Institucijos (įstaigos) (priemonės vykdytojo) pavadinimas |
Investicijų projekto pavadinimas |
Įgyvendinimo terminai |
Bendra vertė |
Panaudota lėšų iki (n – 1) metų |
Planuojama panaudoti (n – 1) metais |
n metais |
(n + 1) metais |
(n + 2) metais |
|||||||||||||||
pradžia |
pabaiga |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos |
iš jų |
Kiti šaltiniai |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos |
iš jų |
Kiti šaltiniai |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos |
iš jų |
Kiti šaltiniai |
||||||||||||||
tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama |
bendrojo finansavimo lėšos |
tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama |
bendrojo finansavimo lėšos |
tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos |
Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama |
bendrojo finansavimo lėšos |
||||||||||||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
Iš viso investicijų projektams |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
(n – 1) – einamieji metai, (n) – pirmieji planuojami metai, (n + 1) – antrieji planuojami metai ir (n + 2) – tretieji planuojami metai.
13, 18 ir 23 stulpeliuose „Kiti šaltiniai“ lėšas nurodo institucijos ir įstaigos, kurios investicijų projektui įgyvendinti planuoja gauti lėšų iš valstybės vardu pasiskolintų, valstybės garantuojamų paskolų, savivaldybės biudžeto, nuosavų įmonės ir kitų teisėtai gautų lėšų (dėl kurių priimti sprendimai dėl lėšų skyrimo).
V SKYRIUS
ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI IR VALDYMO IŠLAIDOS
Šiame skyriuje nurodoma institucijos (įstaigos) ar ministro valdymo srities pareigybių skaičiaus, išlaidų darbo užmokesčiui ir valdymo išlaidų pokyčiai bei planuojamos reikšmės.
5 lentelėje pateikiama asignavimų valdytojo ir jam pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, planuojamas pareigybių skaičius, planuojamas darbo užmokesčio fondas jiems išlaikyti ir institucijos valdymo išlaidos.
Po lentele pateikiami paaiškinimai dėl numatomo pareigybių skaičiaus, darbo užmokesčio fondo ar valdymo išlaidų reikšmingo didėjimo ar mažėjimo per planuojamą laikotarpį, nurodant aplinkybes ir priežastis.
5 lentelė. Informacija apie institucijos (ministro valdymo srities) žmogiškuosius išteklius, asignavimus jiems išlaikyti ir valdymo išlaidas (tūkst. eurų)
Eil. Nr. |
Institucijos ar įstaigos pavadinimas |
(n – 1) metai |
n metai |
(n + 1) metai |
(n + 2) metai |
||||||||||||
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Valdymo išlaidos* |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Valdymo išlaidos* |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Valdymo išlaidos* |
Pareigybių skaičius |
Išlaidos darbo užmokesčiui |
Valdymo išlaidos* |
||||||
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
iš viso |
iš jų valstybės tarnautojai |
||||||||||
1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
* Valdymo išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“. Informacija teikiama apie asignavimų valdytojus, kurie nurodyti minėto įsakymo 2 priede.
VI SKYRIUS
VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS
Šiame skyriuje nurodomi planuojami veiksmai siekiant didinti veiklos efektyvumą bendrosios veiklos srityse: turto valdymo, informacinių technologijų valdymo, finansų valdymo ir apskaitos, personalo valdymo, viešųjų pirkimų, teisės, dokumentų valdymo ir administravimo ir (arba) kitose bendrosios veiklos srityse.
Informacija dėl veiklos efektyvumo didinimo pateikiama užpildant 6 lentelę.
6 lentelė. Veiklos efektyvumo didinimo kryptys |
|
|
|
Bendrosios veiklos sritis |
Planuojami atlikti darbai |
Laukiamas rezultatas |
Įgyvendinimo terminas |
1. Bendrosios veiklos srities pavadinimas |
Nurodomi atitinkamoje bendrosios veiklos srityje planuojami vykdyti darbai, siekiant didinti institucijos veiklos efektyvumą. |
Nurodomas planuojamo vykdyti darbo laukiamas rezultatas ir nauda, išreiškiant juos kiekybine ar kokybine išraiška.
|
Nurodomas įgyvendinimo terminas |
2. |
|
|
Jeigu institucija dalyvauja bendrųjų funkcijų konsolidavimo procese, lentelėje turi būti nurodoma, nuo kada ir kokia apimtimi.
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI
Šiame skyriuje pateikiama informacija apie valstybės valdomų įmonių planuojamas pasiekti rodiklių reikšmes (n–n + 2) metais.
Informacija apie valstybės valdomų įmonių planuojamus pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius pateikiama užpildant 7 lentelę.
7 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai
Eil. Nr. |
Valstybės valdomos įmonės pavadinimas* |
Rodiklio pavadinimas, mato vnt. |
Planuojamos rodiklių reikšmės |
||
n metais |
(n + 1) metais |
(n + 2) metais |
|||
1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
* Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665, 1 priede nurodytoms įmonėms:
– priskiriamoms 1A ir 1B grupėms, turėtų būti nustatytas ne žemesnis kaip vidutinės kapitalo grąžos, kurią tvirtina Vyriausybė, rodiklis;
– priskiriamoms 2 grupei, turėtų būti nustatytas planuojamas pasiekti pelningumas ir du ar trys pagrindiniai veiklos rodikliai, numatyti šių valstybės valdomų įmonių strateginiuose veiklos planuose.
VIII SKYRIUS
VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA VALSTYBĖ ARBA KAI VALSTYBĖ TURI 50 PROCENTŲ IR DAUGIAU BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS RODIKLIAI
Šiame skyriuje pateikiama informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamas pasiekti veiklos rodiklių reikšmes n – n + 2 metais.
Informacija apie viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamus pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius pateikiama užpildant 8 lentelę.
Pagrindiniai veiklos rodikliai, atsižvelgiant į viešosios įstaigos misiją ir jai įgyvendinti suformuluotus strateginius tikslus, suprantami kaip rodikliai, geriausiai parodantys įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, strateginių tikslų siekimą. Nustatomi viešųjų įstaigų pagrindiniai veiklos rodikliai turi būti susiję su įstaigos, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, strateginiais tikslais arba, jei įmanoma, įgyvendinamų programų tikslais.
Informacija apie viešųjų įstaigų, kai valstybė turi mažiau nei 50 procentų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojamus pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius taip pat gali būti pateikiama 8 lentelėje, tačiau ji nėra privaloma.
8 lentelė. Viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai
Eil. Nr. |
Viešosios įstaigos pavadinimas |
Strateginis tikslas arba programos tikslas |
Rodiklio pavadinimas, mato vnt. |
Planuojamos rodiklių reikšmės |
||
n metais |
n + 1 metais |
n + 2 metais |
||||
1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Papildyta skyriumi:
TAR pastaba. Taikomi rengiant 2020–2022 ir vėlesnių metų strateginius veiklos planus.
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
Priedo pakeitimai:
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Nr. 1273, 2014-11-19, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17262
Nr. 772, 2015-07-29, paskelbta TAR 2015-08-04, i. k. 2015-11955
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
Strateginio planavimo metodikos
5 priedas
(Metinio veiklos plano forma)
PATVIRTINTA
______________________________
(tvirtinančiojo pareigų pavadinimas)
___________________ Nr. ________
(teisės akto data, rūšis)
__________________________ n-ųjų METŲ VEIKLOS PLANAS
(įstaigos pavadinimas)
Priemonės kodas |
Priemonės pavadinimas |
Įstaigos veiksmo pavadinimas |
Proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijai, mato vienetai ir reikšmės |
Atsakingi vykdytojai |
Įvykdymo terminas |
Asignavimai, tūkst. eurų |
|
Strateginio veiklos plano programos pavadinimas |
|||||
|
1. |
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
|
Strateginio veiklos plano programos pavadinimas |
|||||
|
1. |
|
|
|
|
|
|
2. |
|
|
|
|
|
|
3. |
|
|
|
|
|
1. Eilutėse „Strateginio veiklos plano programos pavadinimas“ nuosekliai įrašomi visų strateginio veiklos plano programų, kurias įgyvendinant dalyvauja įstaiga, pavadinimai.
2. Skilties „Priemonės kodas“ eilutėse įrašomas atitinkamos strateginio veiklos plano programos, kurią įgyvendinant dalyvauja įstaiga, priemonės kodas.
3. Skilties „Priemonės pavadinimas“ eilutėse įrašomas atitinkamos strateginio veiklos plano programos, kurią įgyvendinant dalyvauja įstaiga, priemonės pavadinimas. Jeigu įstaiga dalyvauja įgyvendinant ne vieną programą, ši lentelė pratęsiama nurodant kitų programų elementus.
4. Skilties „Įstaigos veiksmo pavadinimas“ eilutėse nurodomi veiksmai, kuriuos atliks įstaiga, įgyvendindama nurodytos strateginio veiklos plano programos atitinkamą priemonę.
5. Skilties „Proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijai, mato vienetai ir reikšmės“ eilutėse įrašomas priemonės įgyvendinimo vertinimo kriterijus, kuriuo vertinami procesai (veiksmai) ar indėliai programos priemonėms pasiekti.
6. Skilties „Atsakingi vykdytojai“ eilutėse nurodomi struktūrinių padalinių pavadinimai ir / ar asmenys, atsakingi už konkrečių veiksmų atlikimą.
8. Skilties „Asignavimai, tūkst. eurų“ eilutėse nurodomi asignavimai, numatyti priemonėms ir atitinkamiems veiksmams vykdyti (rengiant metinio veiklos plano projektą, nurodomas asignavimų poreikis, o kai planas patvirtinamas, – patvirtinti asignavimai).
Priedo pakeitimai:
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1273, 2014-11-19, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17262
Nr. 772, 2015-07-29, paskelbta TAR 2015-08-04, i. k. 2015-11955
Strateginio planavimo metodikos
6 priedas
Vertinimo kriterijų sistema
Priedo pakeitimai:
Nr. 902, 2004-07-16, Žin., 2004, Nr. 112-4187 (2004-07-20), i. k. 1041100NUTA00000902
Nr. 194, 2007-02-07, Žin., 2007, Nr. 23-879 (2007-02-22), i. k. 1071100NUTA00000194
Nr. 210, 2009-03-18, Žin., 2009, Nr. 36-1378 (2009-04-02), i. k. 1091100NUTA00000210
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Strateginio planavimo metodikos
7 priedas
(Vertinimo kriterijaus techninio priedo forma)
VERTINIMO KRITERIJAUS TECHNINIS PRIEDAS
______________________________
(ataskaitinis laikotarpis)
Pavadinimas |
Kodas |
(Asignavimų valdytojas) |
|
(Strateginis tikslas) |
|
(Programa (nurodoma, kai techninis priedas pildomas rezultato ir produkto vertinimo kriterijams) |
|
(Programos tikslas ar uždavinys (nurodoma, kai techninis priedas pildomas rezultato ir produkto vertinimo kriterijams) |
|
(Vyriausybės veiklos prioritetas (nurodoma, kai techninis priedas pildomas Vyriausybės veiklos prioriteto vertinimo kriterijui) |
|
(Vertinimo kriterijus) |
|
1. |
Apibrėžimas |
|
2. |
Ar tai naujas vertinimo kriterijus |
|
3. |
Pasirinkimo pagrindimas |
|
4. |
Skaičiavimo metodas |
|
5. |
Duomenų šaltinis |
|
6. |
Duomenų auditas |
|
7. |
Skaičiavimo reguliarumas |
|
8. |
Už vertinimo kriterijų atsakingas kontaktinis asmuo |
|
9. |
Kita informacija apie vertinimo kriterijaus patikimumą |
|
1. Lentelės eilutėje „Apibrėžimas“ paaiškinama, kas vertinimo kriterijumi vertinama, jeigu tai neakivaizdu iš kriterijaus formuluotės. Pateikiami vertinimo kriterijaus formuluotės specifinių terminų apibrėžimai. Tai užtikrina, kad vertinimo kriterijus būtų vienodai interpretuojamas skirtingų skaitytojų ir suprantamas ne specialistui. Jeigu iš vertinimo kriterijaus formuluotės akivaizdu, kas vertinama, ir joje nevartojami terminai, kurie galėtų būti neaiškūs ar skirtingai interpretuojami, ši eilutė nepildoma.
2. Lentelės eilutėje „Ar tai naujas vertinimo kriterijus“ nurodoma „taip“, jeigu tai parengtas naujas vertinimo kriterijus arba toks kriterijus, kurio reikšmei apskaičiuoti ataskaitiniu laikotarpiu pradėti naudoti duomenys iš kito duomenų šaltinio arba taikomi tie patys duomenys, bet naujas skaičiavimo metodas, nurodoma atitinkama priežastis. Jeigu tas pats vertinimo kriterijus buvo taikytas praėjusį ataskaitinį laikotarpį, nurodoma „ne“.
3. Lentelės eilutėje „Pasirinkimo pagrindimas“ nurodomos svarbiausios vertinimo kriterijaus pasirinkimo priežastys:
3.1. jeigu šis vertinimo kriterijus leidžia įvertinti Vyriausybės veiklos prioriteto įgyvendinimą, visuomenės nuostatų pokyčius ar veiklos efektyvumą, nurodoma (taip pat gali būti pateikiamas trumpas pagrindimas);
4. Lentelės eilutėje „Skaičiavimo metodas“ nurodomi vertinimo kriterijaus mato vienetai, aprašomas reikšmės apskaičiavimo (gavimo) metodas ar formulė (jeigu taikoma) ir paaiškinami naudojami kintamieji. Pavyzdžiui, vertinimo kriterijumi vertinant rūkymo masto mažėjimą, gali būti naudojama formulė:
Šioje formulėje:
x – 18 metų ar vyresni respondentai, atsakę „taip“ į klausimą „Ar šiuo metu priskirtumėte save prie rūkančiųjų?“;
y – bendras apklausoje dalyvavusių 18 metų ar vyresnių respondentų skaičius.
Šioje lentelės eilutėje nurodoma ir vertinimo kriterijaus reikšmė, kuri laikytina vertinimo kriterijaus apskaičiavimo ir vertinimo atskaitos tašku, pagal kurį bus vertinama pasiekta pažanga.
Šios eilutės neprivaloma pildyti, jeigu vertinimo kriterijaus reikšmė gaunama iš Statistikos departamento, Eurostato, tarptautinių organizacijų ar kitų patikimų duomenų šaltinių, kuriuose paaiškintas atitinkamas reikšmių apskaičiavimo metodas, tačiau siūloma pateikti nuorodą į atitinkamą paaiškinimą.
5. Lentelės eilutėje „Duomenų šaltinis“ nurodomas duomenų šaltinis, iš kurio imami duomenys vertinimo kriterijaus reikšmei apskaičiuoti. Vertinimo kriterijų reikšmėms apskaičiuoti gali būti naudojami pirminiai duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, institucijos duomenys, arba antriniai duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, statistiniai duomenys, visuomenės nuomonės tyrimo duomenys, kitų valdžios ar ne valdžios institucijų, taip pat tarptautinių organizacijų renkami duomenys, vertinimų, tyrimų ir kiti duomenys. Jeigu naudojami tyrimo duomenys, šioje eilutėje įrašoma institucija, tyrimo pavadinimas, o jeigu yra galimybė, – autorius, gali būti nurodoma ir duomenų bazė ar pateikiama nuoroda į kitą šaltinį, iš kurio imami duomenys vertinimo kriterijaus reikšmei apskaičiuoti.
6. Lentelės eilutėje „Duomenų auditas“ nurodoma, ar:
6.1. Vidaus audito skyrius atliko veiklos ar finansų auditą ir patikrino vertinimo kriterijaus duomenis, audito pavadinimas, atlikimo data ir numeris;
6.2. Valstybės kontrolė arba kita išorės audito institucija atliko veiklos ar finansų auditą ir patikrino vertinimo kriterijaus duomenis, audito pavadinimas, atlikimo data ir numeris;
7. Lentelės eilutėje „Skaičiavimo reguliarumas“ nurodoma, kokiu periodiškumu renkami duomenys apie vertinimo kriterijaus vykdymą, pavyzdžiui, „mėnesio“, „ketvirčio“, „pusės metų“, „metų“, o jeigu įmanoma, nurodomas mėnuo ir diena, kada duomenys vertinimo kriterijaus reikšmei paimami iš tam tikro duomenų šaltinio.
8. Lentelės eilutėje „Už vertinimo kriterijų atsakingas kontaktinis asmuo“ nurodomas institucijos darbuotojo, kuris tiesiogiai atsakingas už vertinimo kriterijaus vykdymą ar renka duomenis apie jo vykdymą, vardas ir pavardė, pareigos, elektroninio pašto adresas ir telefono numeris.
Eilutėje „Kita informacija apie vertinimo kriterijaus patikimumą“ institucija gali nurodyti kitus taikomus vertinimo kriterijaus kokybės užtikrinimo metodus.
Priedo pakeitimai:
Nr. 902, 2004-07-16, Žin., 2004, Nr. 112-4187 (2004-07-20), i. k. 1041100NUTA00000902
Nr. 194, 2007-02-07, Žin., 2007, Nr. 23-879 (2007-02-22), i. k. 1071100NUTA00000194
Nr. 210, 2009-03-18, Žin., 2009, Nr. 36-1378 (2009-04-02), i. k. 1091100NUTA00000210
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Strateginio planavimo metodikos
8 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 772
redakcija)
Vertinimo kriterijų hierarchinio-loginio ryšio pavyzdys
Priedo pakeitimai:
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1273, 2014-11-19, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17262
Nr. 772, 2015-07-29, paskelbta TAR 2015-08-04, i. k. 2015-11955
9 priedas. Neteko galios nuo 2019-02-15
Priedo naikinimas:
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
Priedo pakeitimai:
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Nr. 1273, 2014-11-19, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17262
Nr. 772, 2015-07-29, paskelbta TAR 2015-08-04, i. k. 2015-11955
Nr. 188, 2018-02-28, paskelbta TAR 2018-03-01, i. k. 2018-03241
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 902, 2004-07-16, Žin., 2004, Nr. 112-4187 (2004-07-20), i. k. 1041100NUTA00000902
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 194, 2007-02-07, Žin., 2007, Nr. 23-879 (2007-02-22), i. k. 1071100NUTA00000194
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 8, 2009-01-07, Žin., 2009, Nr. 6-167 (2009-01-17), i. k. 1091100NUTA00000008
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 210, 2009-03-18, Žin., 2009, Nr. 36-1378 (2009-04-02), i. k. 1091100NUTA00000210
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 487, 2009-05-20, Žin., 2009, Nr. 66-2618 (2009-06-04), i. k. 1091100NUTA00000487
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 994, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 109-4582 (2009-09-11), i. k. 1091100NUTA00000994
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1220, 2010-08-25, Žin., 2010, Nr. 102-5279 (2010-08-28); Žin., 2010, Nr. 103-0 (2010-08-31), i. k. 1101100NUTA00001220
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 480, 2011-04-20, Žin., 2011, Nr. 50-2444 (2011-04-30), i. k. 1111100NUTA00000480
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1257, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 122-6140 (2012-10-20), i. k. 1121100NUTA00001257
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 "Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1273, 2014-11-19, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17262
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 772, 2015-07-29, paskelbta TAR 2015-08-04, i. k. 2015-11955
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 188, 2018-02-28, paskelbta TAR 2018-03-01, i. k. 2018-03241
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 397, 2018-04-25, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06797
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
14.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 136, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-14, i. k. 2019-02353
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo