LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-675

ŽELDYNŲ IR ŽELDINIŲ SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

1. Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklės nustato tvarką, kurios turi laikytis želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai, želdinių dauginamosios medžiagos tiekėjai, želdynus ir želdinius prižiūrinčios įmonės, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

2. Želdynų ir želdinių valdytojai, savininkai privalo:

2.1. saugoti želdinius nuo ligų, kenkėjų, antropogeninės veiklos poveikio, bloginančio želdinių sanitarinę būklę;

2.2. medžius ir krūmus, kurių sanitarinė būklė turi būti patikrinta jau medelyne, sodinti vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamomis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėmis (toliau – Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės);

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-413, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 58-2847 (2010-05-20), i. k. 110301MISAK00D1-413

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

2.3. sodinti atsparias ligoms ir kenkėjams augalų rūšis;

2.4. vejose ir gėlynuose sėti geros kokybės, beicuotas sėklas;

2.5 pastebėjus karantininių kenkėjų požymių, privaloma pranešti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir imtis priemonių, kurias pagal kompetenciją nurodys specialistai;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

2.6. genint medžius ir krūmus vadovautis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėmis;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-413, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 58-2847 (2010-05-20), i. k. 110301MISAK00D1-413

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

2.7. naudojant augalų apsaugos produktus vadovautis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

II SKYRIUS

SANITARINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

3. Vykdant sanitarinės apsaugos priemones, būtina:

3.1. anksti pavasarį ar rudenį išpjaustyti medžių ir krūmų pažeistas, nudžiūvusias, nušalusias šakas ar jų dalis, šalinti išdžiūvusius, džiūstančius medžius ir krūmus;

3.2. nupjovus stambesnes medžių šakas, žaizdas dezinfekuoti (3 % vario sulfatu, Bordo tirpalu arba užtepti emulsiniais dažais, sodo tepalu);

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-413, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 58-2847 (2010-05-20), i. k. 110301MISAK00D1-413

3.3. medžius, atlikus sanitarinį jų valymą, nupurkšti Lietuvos Respublikoje registruotais fungicidais, skirtais apsaugoti nuo grybinių ligų;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

3.4. medžių, nupjautų miestų ir miestelių teritorijose, kelmus išrauti ir išvežti ar kitaip sunaikinti:

3.4.1. kai jie yra apnikti grybinių ligų sukėlėjų;

3.4.2. prie gatvių, įvažiavimų, pėsčiųjų ir dviračių takų;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-413, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 58-2847 (2010-05-20), i. k. 110301MISAK00D1-413

3.5. senų medžių dideles ar jau kinivarpų pakenktas tuštumas medyje, kad jos nebūtų šiukšlinamos, išvalyti, išimti žievės nuotrupas ar šiukšles, dezinfekuoti ir uždengti natūralaus medžio lentelėmis, apdorotomis antiseptikais;

3.6. šalinti ištisiniais paprastosios alksniabūdės vaisiakūniais apniktus medžius;

3.7. sugrėbti ir išvežti pažeistus medžių ir krūmų lapus (rauplėtus, dėmėtus ir kuriuose žiemoja kenkėjai) rudenį;

3.8. įrankius, su kuriais atliekamos želdinių sanitarinės higieninės apsaugos priemonės, darbo metu ir po darbo dezinfekuoti 1 % formalinu, 10 % vario sulfatu arba 70 % etilo alkoholiu;

3.9. atlikus medžių lapų ir dirvos cheminę analizę ir nustačius maisto medžiagų stygių, papildomai patręšti medžius reikalingomis trąšomis;

3.10. nustatant ir nustačius ligas, aptikus kenkėjus, vadovautis Želdinių ligų nustatymo ir apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų metodiniais nurodymais (priedas) ir želdynų ir želdinių būklės stebėsenos duomenimis.

4. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, tačiau masiškai plintant kenkėjams leidžiama naudoti biopreparatus ir selektyvinio veikimo insekticidus.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

5. Naudojant augalų apsaugos produktus, vadovautis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

_________________

Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių

priedas

ŽELDINIŲ LIGŲ NUSTATYMO IR APSAUGOS NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ METODINIAI NURODYMAI

I SKYRIUS

BENDROJI DALIS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

1. Augalų ligos (patogeninės (infekcinės), nepatogeninės, fiziologinės kilmės) nustatomos pagal augalo išvaizdą arba mikroskopinės analizės metodu.

2. Pažeistas augalas nuo sveiko skiriasi daugeliu požymių: vytimu, lapų spalvos pakitimu, deformacija, nekrozėmis, ankstyvu lapų, žiedų kritimu, destrukcija, eksudatų susidarymu, sakoplūdžiu, dervoplūdžiu, puviniais ir kt.

3. Ligų išplitimui įtakos turi meteorologinės sąlygos, šaknų aeracija, vandenilio jonų koncentracijos sutrikimai dirvožemyje, nepakankamas humuso kiekis, azoto, kalio trūkumas dirvožemyje, kenkėjai, antropogeninė veikla (neteisingas medžių ir krūmų genėjimas, suplūktas dirvožemis, suspaustos šaknys, pažemintas ar paaukštintas grunto lygis, per mažas maitinamosios terpės plotas medžiams, užterštas oras, elektromagnetiniai spinduliai, vibracija, kaitinamosios lemputės medžiuose).

4. Nuo grybinių ligų sukėlėjų ir kenkėjų pirmiausia nukenčia augalų lapai, o po to ir visas augalas. Labiausiai pažeidžiami: liepa (Tilia), ąžuolas (Quercus), kaštonas (Aesculus), klevas (Acer), šermukšnis (Sorbus).

II SKYRIUS

AUGALŲ LIGOS IR JŲ SUKĖLĖJAI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

5. Infekcinės augalų ligos:

5.1. liepų lapus puola voratinklinės erkės, amarai. Amarų veikoje iš lapų išsiskiria gausus lipčius, kuris miestuose apvarvina šaligatvius, suolus, automobilius ir kt.;

5.2. vasaros antroje pusėje liepų lapai jau būna padengti į suodžius panašiu apnašu – suodligės sukėlėjais – Fumago genties grybais, kurie minta liepų išskiriamomis organinėmis medžiagomis bei amarų ekskrementais. Sumažėja liepų lapų asimiliacinis plotas, lapai susisuka, džiūsta, tampa lyg popieriniai, prieš laiką krenta, smulkiosios šakos žiemą apšąla;

5.3. liepų lapų dėmėtligės sukėlėjai – šešėlinė diskulė (Discula umbrinella = Apiognomonia errabunda) ir liepinė cerkospora (Cercospora microsora = Mycosphaerella microsora) aptinkami birželio mėn. antroje pusėje. Kartais vėlyvesnį šių ligų išplitimą stabdo padidėjusi saulės radiacija, drėgmės trūkumas. Dažniau pažeidžiamos liepos, augančios daugiau kalio ir aukštesnėje kaip 6 pH turinčioje dirvoje;

5.4. liepų smulkiųjų šakų grybai – Cytospora carphosperma, Phomopsis irregularis, Stigmina compacta. Produkuodami gausybę sporų, grybai užkemša vandens indus, dėl ko šakos pradeda džiūti, o žiemos metu greičiau nušąla arba sausros metu išdžiūsta. Šie grybai taip pat pažeidžia jau apšalusias liepų šakas;

5.5. paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune) intensyviai puola neteisingai genėtas, augančias be reikiamo pomedžio ploto, skurstančias liepas;

5.6. pavasarį ąžuolų lapus sugraužia kenkėjai lapgraužiai, o vasarą ataugusius jaunus lapus intensyviai pažeidžia miltligė – ligos sukėlėjas ąžuolinis pelenis (Microsphaera alphitoides). Lapai susisuka, sudžiūsta, prieš laiką nukrenta, medžiai, nepasiruošę žiemojimui, žiemą apšąla. Kenkėjų, miltligės, kitų parazitinių grybų bei nepalankių oro sąlygų veikiamos atskiros ąžuolų šakos palaipsniui džiūsta, o per 3–4 metus išdžiūsta ir visas medis;

5.7. kaštonus, ypač sausu ir karštu laikotarpiu, pažeidžia kaštoninė keršoji kandelė. Rugpjūčio mėnesį kaštonų lapai jau būna sudžiūvę, krenta. Jei keršosios kandelės pažeidžia visą lapų paviršių, kiti ligų sukėlėjai, kaip miltligė (Uncinula flexuosa), kaštoninė diplodina (Diplodina aesculi), jų nepažeidžia. Šie ligų sukėlėjai kaštonus pažeidžia šiltais su lietingesniais periodais metais. Ant vieno lapo gali vystytis minėti ligų sukėlėjai ir kenkėjai;

5.8. šermukšnių lapus puola kenkėjai lapgraužiai, amarai bei suodligės (Fumago) ir šermukšninės marsoninos (Marsonina sorbi) sukėlėjai;

5.9. nuo miltligės sukėlėjų {Erysiphe genties grybų) kiekvienais metais, ypač esant sausam ir šiltam orui vasarą su lietingais periodais, nukenčia klevas {Acer negundo, A. platanoides, A. tataricum), paprastoji karagana (Caragana arborescens), raugerškis (Berberis thunbergii, B. vulgaris), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), paprastosios alyvos (Syringa vulgaris), paprastasis ąžuolas (Querqus robur);

5.10. žalingiausi mikro- ir makro- (kempininiai) grybai, pažeidžiantys nusilpusius, mechaniškai sužalotų medžių kamienus, šakas: Armillaria mellea, Chondrostereum purpureum, Flammulina velutipes, Peniophora rufomarginata, Pholiota aurivella, Polyporus melanopus, P. squamosus, Schizophyllum commune, Stereum hirsutum; Cytospora spp., Pelinus robustus, Phomopsis irregularis, Stigmina compacta, Nectria cinnabarina. Fusarium genties grybai. Kempininiai grybai daugiau kenkia subrendusiems medžiams sukeldami jų puvinius. Ypač liemens periferinių audinių puvimas atsiliepia viso augalo būklei.

6. Neinfekcinės augalų ligos:

6.1. lapų nekrozė:

6.1.1. liepų, klevų, kaštonų lapų nekrozė yra labai dažnas fiziologinis susirgimas. Lapų pakraščiai paruduoja, susisuka, apmiršta, anksti nukrinta. Tokie požymiai būdingi apšalusiems ar druskomis paveiktiems augalams. Šiuos simptomus gali sukelti ir kitos priežastys: įvairių mitybos elementų trūkumas, netinkama dirvožemio vandenilio jonų koncentracija (pH), dirvožemio struktūra bei geocheminės savybės, oro užterštumas ir kt.

Dirvožemis medžių šaknų zonoje dažnai būna labai skurdus, lengvai išplaunamas smėlis. Medžiai auga dengtuose šaligatviuose, kai kurie net akliname asfalte, suplūktame dirvožemyje, yra sutrikusi jų šaknų aeracija. Medžiai, augantys rūgštesnėse dirvose, prastai vystosi, blogiau įsisavina maisto medžiagas. Pastovus drėgmės ir mikroelementų trūkumas skatina ankstyvąją augalų lapų nekrozę;

6.1.2. lapų kraštai ir viršūnės paruduoja, susigarbanoja, susisuka, lapalakštyje atsiranda rudos dėmės – trūkstant dirvožemyje kalio. Lapai gali susisukti ir apšalę, tačiau šiuo atveju nebūna deformuotas lapalakštis. Augalai skursta, žiemą nušąla šakos. Kalio dažniausiai trūksta lengvame smėlio, mažai organinių medžiagų turinčiame dirvožemyje;

6.1.3. trūkstant dirvožemyje fosforo lapų kraštai dažniausiai būna parudavę, o lapalakštis šiek tiek rausvas arba violetinis, ypač tarpugysliuose. Kai orai vėsūs, lapai būna raudonai violetinio atspalvio. Fosforo trūkumas pirmiausia išryškėja ant senesnių lapų. Fosforo dažniausiai trūksta rūgščiame, lengvai išplaunamame, mažai molingame dirvožemyje, ypač kada būna geležies perteklius. Fosforas labiausiai reikalingas šaknų vystymuisi;

6.1.4. trūkstant kalcio augalai lėtai auga, gelsta, džiūsta lapai. Kalcio trūkumas augale gali pasireikšti dėl silpno jo judėjimo iš šakučių į žiedus bei intensyvaus ūglių augimo metu, ypač antroje vasaros pusėje;

6.2. dechromacija – žalios spalvos netekę lapai;

6.2.1. azotas reikalingas augalų augimui, žiedinių pumpurų formavimuisi, žydėjimui bei derėjimui. Trūkstant azoto augalų lapai gelsta nuo lapo krašto, būna blyškūs. Azoto perteklių rodo dideli, minkšti lapai, ištįsę augalai. Azoto perteklius yra kenksmingas, kaip ir jo trūkumas: tada intensyviau auga ūgliai, jie būna ilgi, lapai dideli, tamsiai žali, o kai kurie ūgliai auga iki šalnų, prieš žiemą nespėja sumedėti ir apšąla;

6.2.2. magnis reikalingas augalų augimui. Jo trūkumą rodo geltonos ar rudos dėmės lapų pakraščiuose ar tarp gyslų. Dėl magnio trūkumo skursta senesni lapai, sulėtėja augimas panašiai kaip ir dėl fosforo. Lapų pakraščiuose ir tarpugysliuose atsiranda chlorozinės (gelsvos) dėmės. Tose vietose lapalakštis miršta ir nuruduoja. Šio elemento dažniausiai pritrūksta sausomis vasaromis šarminės reakcijos dirvoje;

6.2.3. trūkstant geležies lapalakštis pasidaro balzganai gelsvas arba lapai ištisai pagelsta, jų kraštai nudžiūna. Storesnės gyslos gali išlikti žalios. Paprastai dirvoje geležies būna pakankamai, tačiau ji gali būti sunkiai augalams prieinamuose junginiuose. Geležies dažniau pritrūksta kalkingose, šarminės reakcijos dirvose, bet pasitaiko ir rūgščiose, jeigu jose yra daug mangano;

6.3. ankstyvoji defoliacija – lapai per anksti pradeda gelsti ir kristi, atskiros medžių šakos arba visas medis prieš laiką numeta lapus. Defoliacijai gali daryti įtaką skurdžios medžių augimo sąlygos miestų želdiniuose, įvairių mitybos elementų trūkumas, netinkama dirvožemio vandenilio jonų koncentracija (pH), dirvožemio fizinės bei geocheminės savybės, oro užterštumas ir kt.

7. Nematodai:

7.1. nematodos, nematai – dirvos daugialąsčiai, plika akimi nematomi organizmai (panašūs į kirmėlaites), mintantys dirvoje esančiomis organinėmis dalelėmis ir vieni kitais. Daugiausia nematodų aptinkama 15–20 cm, kai kurios rūšys – 240 cm dirvos gylyje. Tarp jų yra ir parazituojančių augalus;

7.2. augaluose jie apsigyvena įvairiais augalo vystymosi periodais net ir brinkstant sėkloms dirvoje. Kai kurios nematų rūšys aptinkamos visose požeminėse ir antžeminėse augalų dalyse. Nematai platina grybines, bakterines bei virusines ligas. Įsiskverbę į augalų pašaknį, šaknis jie pradeda savo parazitinę veiklą;

7.3. pažeistos augalo dalys ruduoja, šlampa. Augalai praranda atsparumą, gelsta, glemba, vysta lapai, žiedai būna labai menki arba visai nesusiformuoja. Pažeistose augalo dalyse išryškėja grybinių ar bakterinių ligų požymiai;

7.4. nematodai daugiausia aptinkami daugiamečiuose žoliniuose dekoratyviniuose augaluose, vilkdalgiuose, bijūnuose, flioksuose ir kt. Laboratorinėmis sąlygomis nematodai kartu su Fusarium genties grybais aptikti ant liepų, kaštonų, klevų smulkių džiūstančių šakelių.

III SKYRIUS

PRIEMONĖS NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

8. Augalų apsaugai augalų vegetacijos metu naudojami Lietuvos Respublikoje registruoti augalų apsaugos produktai vadovaujantis jų etiketėse nustatytais reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

9. Neteko galios nuo 2021-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

10. Augalų purškimas įvairiomis medžiagomis:

10.1. miestų teritorijoje augalai purškiami tik ypatingais atvejais, kai yra ekstremali kenkėjų ar parazitinių ligų sukėlėjų invazija;

10.2. augalai purškiami vakare (kada yra pats mažiausias žmonių judėjimas);

10.3. pažeisti augalai aptveriami juostomis ir paženklinami draudžiamuoju ženklu „Pašaliniams įeiti draudžiama“, lentelėse užrašomas purškimo laikas ir naudotos priemonės;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

10.4. naudojant augalų apsaugos produktus, privaloma vadovautis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėmis;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

10.5. daugiamečių dekoratyvinių augalų apsaugai gali būti naudojami Bordo mišinys (naikina grybus), vario oksichloridas, kalio permanganatas (naikina grybus žemėje), soda (naikina grybus, erkes), skystas muilas (naikina vabzdžius), pienas (naikina miltligę);

10.6. fungicidais ir insekticidais augalai purškiami vakare arba anksti ryte, kai nėra vėjo ir saulės;

10.7. negalima purkšti žydinčių augalų, nes taip sunaikinami naudingieji vabzdžiai. Naudojant augalų apsaugos produktus būtina griežtai vadovautis etiketėse nustatytais reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

11. Sėklų beicavimas:

11.1. nuo bakterinių ligų: sėklas pamirkyti 10 min. 50 °C temperatūros vandenyje;

11.2. nuo grybinių ligų – 20 min. pamirkyti kalio permanganato tirpale (3 g/10 l vandens).

12. Terminis sodinamosios medžiagos apdorojimas karštu vandeniu – daugiamečių augalų požeminė dalis (pvz., flioksų) palaikoma 3–5 min. karštame 48–50 °C arba 10 min. 40 °C laipsnių temperatūros vandenyje.

13. Apsauga nuo nematodų:

13.1. užkrėstų nematais augalų neplatinti ir nedauginti;

13.2. augalus sodinti tik geroje neužkrėstoje nematais dirvoje;

13.3. taikyti sėjomainą. Augalai tose pačiose vietose galėtų būti auginami tik po 3–4 metų. Palaikyti tinkamą augalams augti dirvos rūgštingumą (gėlėms – 6 pH);

13.4. dirva kalkinama kas 4–5 metai. Kalkės išbarstomos dirvos paviršiuje (3–4 kg/10 m²), perkasama;

13.5. labai užkrėstą nematais dirvožemį pakeisti nauju;

13.6. šalia užkrėstų ar profilaktiškai auginti nematus atbaidančius augalus: medetką, serentį, nasturtą, rapsą, cikoriją, palaipsniui juos išraunant. Augalus mulčiuoti eglių spygliais;

13.7. piktžoles naikinti mechaniškai;

13.8. šalinti pažeistus augalus;

13.9. laiku tręšti augalus klombose.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-413, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 58-2847 (2010-05-20), i. k. 110301MISAK00D1-413

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-675 "Dėl Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-600, 2021-10-22, paskelbta TAR 2021-10-22, i. k. 2021-22092

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-675 „Dėl Želdynų ir želdinių sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo