Įsakymas netenka galios 2004-06-04:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-327, 2004-05-31, Žin., 2004, Nr. 88-3246 (2004-06-03), i. k. 1042330ISAK003D-327
Dėl žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 155 "Dėl Privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų" pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 2003-12-13 iki 2004-06-03
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 37-1134, i. k. 0992330ISAK00000155
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMŲJŲ MAISTINIO AUGALINIO ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ
1999 m. balandžio 15 d. Nr. 155
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 nutarimą Nr. 112 „Dėl rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių“ (Žin., 1998, Nr. 12-279),
2. Nustatau, kad Privalomųjų maistinio aliejaus kokybės reikalavimų 4.1 ir 4.2 punktų rodikliai nurodomi Lietuvoje gaminamo bei importuoto maistinio aliejaus kokybę liudijančiuose dokumentuose.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
1999 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 155
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2003 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-516
redakcija)
1. Teisės aktai, kurių nuostatos perkeltos į šiuos reikalavimus:
1.1. 1976 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 76/621/EEB dėl didžiausio eruko rūgšties kiekio nustatymo žmonėms vartoti skirtuose aliejuose ir riebaluose bei maisto produktuose, į kuriuos pridedama šių aliejų ir riebalų;
1.2. Codex Alimentarius Komisijos Maisto standartų 8 tomas. Riebalai, aliejus ir su jais susiję produktai.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. PRODUKTŲ SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
3. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:
Augalinis aliejus – tik iš augalinių žaliavų gaminamas maisto produktas, susidedantis iš riebalų rūgščių gliceridų. Savo sudėtyje gali turėti nedidelį kiekį kitų lipidų, tokių kaip fosfolipidai, nesumuilinamųjų medžiagų ir laisvųjų riebalų rūgščių, natūraliai esančių aliejuje.
Pirmo spaudimo aliejus – mechaniniu būdu (hidrauliniais ar sraigtiniais presais) nekeičiant prigimties, šildant išgautas aliejus. Jis gali būti valomas tik plaunant vandeniu, savaiminiu nusodinimu, filtruojant ir centrifuguojant.
Šaltai spaustas aliejus – mechaniniu būdu (hidrauliniais ar sraigtiniais presais) nekeičiant prigimties, be šildymo išgautas aliejus. Jis gali būti valomas tik plaunant vandeniu, savaiminiu nusodinimu, filtruojant ir centrifuguojant.
Rafinuotas aliejus – rafinavimo metodais, kurie neskatina pirminės gliceridinės struktūros pasikeitimų arba kurių nors kitų riebalų rūgščių sudėtinių dalių modifikacijų, gautas aliejus, atitinkantis tos rūšies aliejaus ypatybes.
Arachių aliejus (žemės riešutų aliejus; Arachis oil, Peanut oil, Groundnut oil) – aliejus, išgautas iš žemės riešutų (Arachis hypogaea L. sėklų).
Babasų aliejus (Babasu oil) – aliejus, išgautas iš kelių rūšių Orbignya spp. palmių vaisių branduolių.
Dygminų aliejus (Safflowerseed oil, Safflower oil, Carthamus oil, Kurdee oil) – aliejus, išgautas iš dygminų sėklų (Carthamus tinctorius L. veislės).
Dygminų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu (Safflowerseed oil- high oleic acid, High oleic acid safflower oil, High oleic acid carthamus oil, High oleic acid kurdee oil) – aliejus, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių Carthamus tinctorius L. veislės dygminų sėklų.
Garstyčių aliejus (Mustardseed oil) – aliejus, išgautas iš baltųjų garstyčių (Sinapis alba L. arba Brassica hirta Moench), rudųjų ir geltonųjų garstyčių (Brassica juncea (L.) Czernajew ir Cossen) bei juodųjų garstyčių (Brassica nigra (L.) Koch) sėklų.
Kokosų aliejus (Coconut oil) – aliejus išgautas iš kokoso (Cocos nucifera L.) riešutų branduolių.
Kukurūzų aliejus (Maize oil, Corn oil) – aliejus, išgautas iš kukurūzų (Zea mays L.) gemalų.
Medvilnės aliejus (Cottonseed oil) – aliejus, išgautas iš įvairių rūšių kultūrinių Gossypium spp. sėklų.
Palmių aliejus (Palm oil) – aliejus, išgautas iš aliejingųjų palmių (Elaeis guineensis) vaisių mėsingosios apyvaisio dalies.
Palmių branduolių aliejus (Palm kernel oil) – aliejus, išgautas iš aliejingųjų palmių (Elaeis guineensis) vaisių branduolių.
Palmių oleinas (Palm olein) – skystoji frakcija, gauta frakcionuojant palmių aliejų (aprašytą anksčiau).
Palmių stearinas (Palm stearin) – aukštoje temperatūroje besilydanti frakcija, gauta frakcionuojant palmių aliejų (aprašytą anksčiau).
Rapsų aliejus (Rapeseed oil, Turnip rape oil, Colza oil, Ravison oil, Sarson oil, Toria oil) – aliejus, išgautas iš Brassica napus L., Brassica campestris L., Brassica juncea L. ir Brassica tournefortii Gouan veislių rapsų sėklų.
Rapsų aliejus su mažu eruko rūgšties kiekiu (Rapeseed oil – low erucic acid, Low erucic acid turnip rape oil, Low erucuc acid colza oil, Canola oil) – aliejus, išgautas iš mažą eruko rūgšties kiekį turinčių Brassica napus L., Brassica campestris L. ir Brassica juncea L. veislių rapsų sėklų.
Saulėgrąžų aliejus (Sunflowerseed oil, Sunflower oil) – aliejus, išgautas iš Helianthus annuus L. veislės saulėgrąžų sėklų.
Saulėgrąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu (Suflowerseed oil – high oleic acid, High oleic acid sunflower oil) – aliejus, išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų (Helianthus annuus L. veislės).
Sezamų aliejus (Sesameseed oil, Sesame oil, Gingelly oil, Benne oil, Ben oil, Till oil, Tillie oil) – aliejus, išgautas iš sezamo sėklų (Sesamum indicum L. veislės).
Sėmenų aliejus (Linseed oil, Flax oil) – aliejus, išgautas iš maistinių linų sėmenų (Linum Usitatissimmum L.) sėklų.
Sojų aliejus (Soya bean oil, Soybean oil) – aliejus išgautas iš sojų pupelių (Glicine max (L.) Merr.) veislės sėklų.
Vynuogių sėklų aliejus (Grapeseed oil) – aliejus, išgautas iš vynuogių (Vitis vinifera L.) sėklų.
III. PRIVALOMIEJI ALIEJAUS KOKYBĖS REIKALAVIMAI
4.1. Jusliniai reikalavimai
| Rodiklis |
Pirmo spaudimo ir šaltai spaustas |
Rafinuotas |
| Skaidrumas 20 °C* |
Skaidrus, leidžiama truputis drumzlių |
Skaidrus |
| Spalva |
Charakteringa aliejaus rūšiai |
|
| Kvapas ir skonis |
Charakteringa aliejaus rūšiai Be pašalinio kvapo ir skonio |
|
| *Pastaba. Palmių aliejus, palmių branduolių aliejus, palmių oleinas, palmių stearinas, kokosų aliejus, babasų aliejus turi atitikti reikalavimą „skaidrus 50 °C“ |
||
4.2 Fizikiniai ir cheminiai rodikliai
| Rodiklis |
Pirmo spaudimo |
Šaltai spaustas |
Rafinuotas |
Nustatymo metodas |
| Drėgmė ir lakiosios medžiagos prie 105 °C, ne daugiau kaip % |
0,2 |
0,2 |
0,2 |
LST EN ISO 662 |
| Rūgštingumas (pagal oleino rūgštį), ne daugiau kaip % |
2,0 (5,01) |
2,0 |
0,3 |
LST EN ISO 660 |
| Peroksidų skaičius, ne daugiau kaip mekv/kg |
10 |
10 |
10 |
LST EN ISO 3960 |
| Eruko rūgštis, ne daugiau kaip % |
5,02 |
5,02 |
5,02 |
LST EN ISO 5508, 5509 |
| Netirpios priemaišos, ne daugiau kaip % |
0,05 |
0,05 |
0,05 |
LST EN ISO 663 |
| Santykinis tankis (x °C/vanduo 20 °C) |
žr. 4.4 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
IUPAC 2.101 |
| Lūžio rodiklis (40 °C) |
žr. 4.4 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
LST EN ISO 6320 |
| Riebalų rūgščių sudėtis |
žr. 4.4 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
LST EN ISO 5508, 5509 |
| Jodo skaičius, g J2/ 100 g |
žr. 4.4 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
LST EN ISO 3961 |
| Hidrolizės skaičius, mg KOH/g |
žr. 4.4 lentelę |
žr. 3.3 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
prLST EN ISO 3657 |
| Nesumuilinamosios medžiagos, g/kg |
žr. 4.4 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
žr. 4.3 lentelę |
LST EN ISO 3596 |
| 1 taikoma pirmo spaudimo palmių aliejui 2 taikoma rapsų aliejui ir jo mišiniams, taip pat kitų kryžmažiedžių augalų aliejui |
||||
4.3. Augalinio („žalio“) aliejaus identifikavimo rodikliai
| Rodiklis |
Arachių |
Babasų |
Dygminų |
Dygminų su dideliu oleino rūgšt. kiekiu |
Garstyčių |
Kokosų |
Kukurūzų |
Medvilnės |
Palmių |
Palmių branduolių |
| Santykinis tankis (x °C/vanduo 20 °C) |
0,912- 0,920 x=20 °C |
0,914- 0,917 x=25 °C |
0,922- 0,927 x=20 °C |
0,913- 0,919 x=20 °C |
0,910- 0,921 x=20 °C |
0,908- 0,921 x=40 °C |
0, 917- 0,925 x=20 °C |
0,918- 0,926 x=20 °C |
0,891- 0,899 x=50 °C |
0,899- 0,914 x=40 °C |
| Lūžio rodiklis (40 °C) |
1,460- 1,465 |
1,448- 1,451 |
1,467- 1,470 |
1,460- 1,464 |
1,461- 1,469 |
1,448- 1,450 |
1, 465- 1,468 |
1,458- 1,466 |
1,454- 1,456 (50 °C) |
1,448- 1,452 |
| Jodo skaičius, g J2/100 g |
86-107 |
10-18 |
136- 148 |
80-100 |
92-125 |
6,3- 10,6 |
103- 135 |
100- 123 |
50,0- 55,0 |
14,1- 21,0 |
| Nesumuili- namosios medžiagos, g/kg |
≤10 |
≤ 12 |
≤15 |
≤10 |
≤ 15 |
≤15 |
≤ 28 |
≤15 |
≤ 12 |
≤ 10 |
| Hidrolizės skaičius, mg KOH/g |
187-196 |
245- 256 |
186- 198 |
186-194 |
168-184 |
248- 265 |
187- 195 |
189- 198 |
190- 209 |
230- 254 |
| Riebalų rūgščių sudėtis, % bendro rūgščių kiekio: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| C 6:0 |
n |
n |
n |
n |
n |
n-0,7 |
n |
n |
n |
n-0,8 |
| C 8:0 |
n |
2,6- 7,3 |
n |
n |
n |
4,6- 10,0 |
n |
n |
n |
2,4- 6,2 |
| C 10:0 |
n |
1,2- 7,6 |
n |
n |
n |
5,0- 8,0 |
n |
n |
n |
2,6- 5,0 |
| C 12:0 |
n-0,1 |
40,0- 55,0 |
n |
n-0,2 |
n |
45,1- 53,2 |
n-0,3 |
n-0,2 |
n-0,5 |
45,0- 55,0 |
| C 14:0 |
n-0,1 |
11,0- 27,0 |
n-0,2 |
n-0,2 |
n-1,0 |
16,8- 21,0 |
n-0,3 |
0,6- 1,0 |
0,5- 2,0 |
14,0- 18,0 |
| C 16:0 |
8,0- 14,0 |
5,2- 11,0 |
5,3- 8,0 |
3,6-6,0 |
0,5-4,5 |
7,5- 10,2 |
8,6- 16,5 |
21,4- 26,4 |
39,3- 47,5 |
6,5- 10,0 |
| C 16:1 |
n-0,2 |
n |
n-0,2 |
n-0,2 |
n-0,5 |
n |
n-0,5 |
n-1,2 |
n-0,6 |
n-0,2 |
| C 17:0 |
n-0,1 |
n |
n-0,1 |
n-0,1 |
n |
n |
n-0,1 |
n-0,1 |
n-0,2 |
n |
| C 17:1 |
n-0,1 |
n |
n-0,1 |
n-0,1 |
n |
n |
n-0,1 |
n-0,1 |
n |
n |
| C 18:0 |
1,0-4,5 |
1,8- 7,4 |
1,9- 2,9 |
1,5-2,4 |
0,5-2,0 |
2,0- 4,0 |
n-3,3 |
2,1- 3,3 |
3,5- 6,0 |
1,0- 3,0 |
| C 18:1 |
35,0-69 |
9,0- 20,0 |
8,4- 21,3 |
70,0- 83,7 |
8,0- 23,0 |
5,0- 10,0 |
20,0- 42,2 |
14,7- 21,7 |
36,0- 44,0 |
12,0- 19,0 |
| C 18:2 |
12,0- 43,0 |
1,4- 6,6 |
67,8- 83,2 |
9,0- 19,9 |
10,0- 24,0 |
1,0- 2,5 |
34,0- 65,6 |
46,7- 58,2 |
9,0- 12,0 |
1,0- 3,5 |
| C 18:3 |
n-0,3 |
n |
n-0,1 |
n-1,2 |
6,0- 18,0 |
n-0,2 |
n-2,0 |
n-0,4 |
n-0,5 |
n-0,2 |
| C 20:0 |
1,0-2,0 |
n |
0,2- 0,4 |
0,3-0,6 |
n-1,5 |
n-0,2 |
0,3- 1,0 |
0,2- 0,5 |
n-1,0 |
n-0,2 |
| C 20:1 |
0,7-1,7 |
n |
0,1- 0,3 |
0,1-0,5 |
5,0- 13,0 |
n-0,2 |
0,2- 0,6 |
n-0,1 |
n-0,4 |
n-0,2 |
| C 20:2 |
n |
n |
n |
n |
n-1,0 |
n |
n-0,1 |
n-0,1 |
n |
n |
| C 22:0 |
1,5-4,5 |
n |
n-1,0 |
n-0,4 |
0,2-2,5 |
n |
n-0,5 |
n-0,6 |
n-0,2 |
n-0,2 |
| C 22:1 |
n-0,3 |
n |
n-1,8 |
n-0,3 |
22,0- 50,0 |
n |
n-0,3 |
n-0,3 |
n |
n |
| C 22:2 |
n |
n |
n |
n |
n-1,0 |
n |
n |
n-0,1 |
n |
n |
| C 24:0 |
0,5-2,5 |
n |
n-0,2 |
n-0,3 |
n-0,5 |
n |
n-0,5 |
n-0,1 |
n |
n |
| C 24:1 |
n-0,3 |
n |
n-0,2 |
n-0,3 |
0,5-2,5 |
n |
n |
n |
n |
n |
| n- nenustatomas <= 0,05 % |
||||||||||
4.3 Augalinio („žalio“) aliejaus identifikavimo rodikliai (tęsinys)
| Rodiklis |
Palmių oleinas |
Palmių stearinas |
Rapsų aliejus |
Rapsų aliejus su mažu eruko rūgšties kiekiu |
Saulė- grąžų aliejus |
Saulė- grąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu |
Sėmenų aliejus |
Sezamų aliejus |
Sojų aliejus |
Vynuogių sėklų aliejus |
| Santykinis tankis (x oC/vanduo 20 °C) |
0,899- 0,920 x=40 °C |
0,881- 0,891 x=60 °C |
0, 910- 0,920 x=20 °C |
0, 914- 0,920 x=20 °C |
0,918- 0,923 x=20 °C |
0,909- 0,915 x=25 °C |
|
0,915- 0,924 x=20 °C |
0, 919- 0,925 x=20 °C |
0,920- 0,926 x=20 °C |
| Lūžio rodiklis (40 °C) |
1,458- 1,460 |
1,447- 1,452 (60 °C) |
1, 465- 1,469 |
1, 465- 1,467 |
1,461- 1,468 |
1,467- 1,471 (25 °C) |
1,480- 1,482 |
1,465- 1,469 |
1, 466- 1,470 |
1,467- 1,477 |
| Jodo skaičius, g J2/100 g |
≥ 56 |
≤48 |
94- 120 |
105- 126 |
118-141 |
78-90 |
75-204 |
104- 120 |
124- 139 |
128- 150 |
| Nesumuilinamosios medžiagos, g/kg |
≤13 |
≤ 9 |
≤20 |
≤20 |
≤15 |
≤ 15 |
≤20 |
≤20 |
≤15 |
≤20 |
| Hidrolizės skaičius, mg KOH/g |
194-202 |
193- 205 |
168- 181 |
182- 193 |
188-194 |
182-194 |
187- 196 |
186- 195 |
189- 195 |
188- 194 |
| Riebalų rūgščių sudėtis, % bendro rūgščių kiekio: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| C 6:0 |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
| C 8:0 |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
| C 10:0 |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
| C 12:0 |
0,1-0,5 |
0,1- 0,5 |
n |
n |
n-0,1 |
n |
n |
n |
n-0,1 |
n |
| C 14:0 |
0,5-1,5 |
1,0- 2,0 |
n-0,2 |
n-0,2 |
n-0,2 |
n-0,1 |
n |
n-0,1 |
n-0,2 |
n-0,3 |
| C 16:0 |
38,0- 43,5 |
48,0- 74,0 |
1,5- 6,0 |
2,5- 7,0 |
5,0-7,6 |
2,6-5,0 |
4,0- 6,0 |
7,9- 12,0 |
8,0- 13,5 |
5,5- 11,0 |
| C 16:1 |
n-0,6 |
n-0,2 |
n-3,0 |
n-0,6 |
n-0,3 |
n-0,1 |
n-0,5 |
0,1- 0,2 |
n-0,2 |
n-1,2 |
| C 17:0 |
n-0,2 |
n-0,2 |
n-0,1 |
n-0,3 |
n-0,2 |
n-0,1 |
n |
n-0,2 |
n-0,1 |
n-0,2 |
| C 17:1 |
n-0,1 |
n-0,1 |
n-0,1 |
n-0,3 |
n-0,1 |
n-0,1 |
n |
n-0,1 |
n-0,1 |
n-0,1 |
| C 18:0 |
3,5-5,0 |
3,9- 6,0 |
0,5- 3,1 |
0,8- 3,0 |
2,7-6,5 |
2,9-6,2 |
2,0- 3,0 |
4,8- 6,1 |
2,0- 5,4 |
3,0- 6,5 |
| C 18:1 |
39,8- 46,0 |
15,5- 36,0 |
8,0- 60,0 |
51,0- 70,0 |
14,0- 39,4 |
75,0- 90,7 |
10,0- 22,0 |
35,9- 42,3 |
17,0- 30,0 |
12,0- 28,0 |
| C 18:2 |
10,0- 13,5 |
3,0- 10,0 |
11,0- 3,0 |
15,0- 30,0 |
48,3- 74,0 |
2,1- 17,0 |
13,0- 18,0 |
41,5- 47,9 |
48,0- 59,0 |
58,0- 78,0 |
| C 18:3 |
n-0,6 |
n-0,5 |
5,0- 13,0 |
5,0- 14,0 |
n-0,3 |
n-0,3 |
56,0- 71,0 |
0,3- 0,4 |
4,5- 11,0 |
n-1,0 |
| C 20:0 |
n-0,6 |
n-1,0 |
n-3,0 |
0,2- 1,2 |
0,1-0,5 |
0,2-0,5 |
n-0,3 |
0,3- 0,6 |
0,1- 0,6 |
n-1,0 |
| C 20:1 |
n-0,4 |
n-0,4 |
3,0- 15,0 |
0,1- 4,3 |
n-0,3 |
0,1-0,5 |
n-0,6 |
n-0,3 |
n-0,5 |
n-0,3 |
| C 20:2 |
n |
n |
n-1,0 |
n-0,1 |
n |
n |
n |
n |
n-0,1 |
n |
| C 22:0 |
n-0,2 |
n-0,2 |
n-2,0 |
n-0,6 |
0,3-1,5 |
0,5-1,6 |
n |
n-0,3 |
n-0,7 |
n-0,5 |
| C 22:1 |
n |
n |
2,0- 60,0 |
n-2,0 |
n-0,3 |
n-0,3 |
n |
n |
n-0,3 |
n-0,3 |
| C 22:2 |
n |
n |
n-2,0 |
n-0,1 |
n-0,3 |
n |
n |
n |
n |
n |
| C 24:0 |
n |
n |
n-2,0 |
n-0,3 |
n-0,5 |
n-0,5 |
n |
n-0,3 |
n-0,5 |
n-0,4 |
| C 24:1 |
n |
n |
n-3,0 |
n-0,4 |
n |
n |
n |
n |
n |
n |
| n- nenustatomas 0,05 % |
||||||||||
IV. MAISTO PRIEDAI
5. Gali būti naudojami maisto priedai, nurodyti:
5.1. Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin., 1999, Nr. 3-76);
5.2. Lietuvos higienos normoje HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 24-891);
V. TERŠALAI
6. Didžiausi leidžiamų teršalų kiekiai turi neviršyti nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 681 (Žin., 2002, Nr. 34(1)-1269, Nr. 34(2)-1270).
VI. ŽENKLINIMAS
7. Ženklinant šiuo dokumentu reglamentuojamus produktus, turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530).
VII. PAKAVIMAS
8. Pakavimo medžiagos turi atitikti reikalavimus, išdėstytus Lietuvos higienos normoje HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr. 28-1010).
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-516, 2003-12-05, Žin., 2003, Nr. 116-5296 (2003-12-12), i. k. 1032330ISAK003D-516
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-516, 2003-12-05, Žin., 2003, Nr. 116-5296 (2003-12-12), i. k. 1032330ISAK003D-516
Dėl žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 155 "Dėl Privalomųjų maistinio augalinio aliejaus kokybės reikalavimų" pakeitimo