LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2024-01-18

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 19-742, i. k. 106301MISAK00D1-629

Nauja redakcija nuo 2024-01-18:

Nr. D1-19, 2024-01-17, paskelbta TAR 2024-01-17, i. k. 2024-00663

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 6 punktu,

t v i r t i n u Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles (pridedama).

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2024 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-19

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS NAUDOJIMO IR PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir (arba) nuotekų apskaitos įrengimą ir priežiūrą, nuėmimą, keitimą, perkėlimą į kitą vietą, geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, viešojo geriamojo vandens teikėjo ir nuotekų tvarkytojo, regioninio viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, garantinio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo (toliau kartu – geriamojo vandens tiekėjas) geriamojo vandens apskaitos mazge ir (arba) nuotekų apskaitos mazge esančių apskaitos prietaisų apsaugos plombų (toliau – apsaugos plomba) nuėmimą ir uždėjimą, nuotekų iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidimą į geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, abonentų ir vartotojų nuosavybės teise ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, abonentų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališką prijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališką prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, abonento, vartotojo pareigas ir teises, sunaudoto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų, paviršinių nuotekų apskaitą, laikinus ir sezoninius abonentus ir vartotojus, laikiną abonento ir vartotojo geriamojo vandens naudojimo įrenginių ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginių atjungimą.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir Taisyklėse išvardytuose teisės aktuose.

3. Įgyvendinant Taisykles asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.

II SKYRIUS

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA

4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai, geriamojo vandens apskaitos mazgai ir (arba) nuotekų apskaitos mazgai įrengiami, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statyba vykdoma vadovaujantis Statybos įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“), statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR „Statybą leidžiantys dokumentai“), statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pavirtinimo, statybos techniniu reglamentu STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“ (toliau – STR „Vandenruoša“), statybos techniniu reglamentu STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“ (toliau – STR „Nuotekų valyklos“), statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“ (toliau – STR „Vandentiekis“), nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pavirtinimo“ (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas), Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“.

5. Atlikus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto, vandentiekio įvado ir (arba) nuotekų išvado, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos darbus, statytojas turi gauti iš geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo pažymą, patvirtinančią, kad darbai atlikti pagal prisijungimo sąlygų ir, jeigu taikoma, pagal projekto reikalavimus ir yra tinkami naudoti.

6. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, abonento ir vartotojo paruoštose pirkimo ir pardavimo vietose (įvade, butuose ar kitose patalpose (geriamojo vandens apskaitos mazguose), nuotekų išvade įrengia ir prižiūri geriamojo vandens tiekėjas. Geriamojo vandens apskaitos prietaisai (su uždarymo čiaupais), įrengti butuose ir (ar) kitose patalpose, neturi būti paslėpti pastato konstrukcijose, jie turi būti lengvai pasiekiami apžiūrai, geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir uždarymo čiaupų pakeitimui.

7. Jeigu abonento ar vartotojo patalpose neįrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas arba jeigu geriamojo vandens apskaitos prietaisas ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas sugedo (įstrigo sparnuotė ar sugedo skaičiavimo mechanizmas), nutrūko arba nėra apsaugos plombos ir abonentas ar vartotojas informavo (raštu, telefonu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis) geriamojo vandens tiekėją apie šį gedimą, geriamojo vandens tiekėjas, suderinęs datą ir laiką, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informavimo dienos, privalo įrengti ar pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisą ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą, uždėti apsaugos plombą; abonentas ir vartotojas privalo suderintu laiku sudaryti sąlygas geriamojo vandens tiekėjui patekti į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas įrengti ar pakeisti geriamojo vandens apskaitos prietaisą ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą, uždėti apsaugos plombą.

8. Įrengus, nuėmus, perkėlus į kitą vietą, pakeitus ar patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaisą ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą, nuėmus apskaitos prietaisų apsaugos plombas, nuėmus plombas nuo uždaromosios armatūros, geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas dviem egzemplioriais surašo geriamojo vandens tiekėjo patvirtintos formos aktą, kurį pasirašo geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas ir abonentas ar vartotojas. Vienas šio akto egzempliorius įteikiamas abonentui ar vartotojui, kitas – geriamojo vandens tiekėjui. Abonentui ar vartotojui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas apie abonento ar vartotojo atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose. Šiame punkte nurodytais atvejais, išskyrus, kai nustatomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 26 dalyje nurodyti pažeidimai, aktas gali būti surašomas ir elektronine forma. Kai aktas surašomas elektronine forma, jis per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje (toliau – sutartis) numatytu būdu išsiunčiamas abonentui ar vartotojui, arba įkeliamas į geriamojo vandens tiekėjo interneto svetainę abonento ar vartotojo sukurtoje paskyroje.

9. Geriamojo vandens tiekėjas, įrengęs, perkėlęs į kitą vietą ar pakeitęs geriamojo vandens apskaitos prietaisą ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą, informuoja abonentą ar vartotoją apie apskaitos prietaiso eksploatavimo reikalavimus, saugų jo naudojimą, apskaitos prietaiso apsaugos plombas, uždaromosios armatūros apsaugos plombas, lipdukus ar kitas geriamojo vandens tiekėjo taikomas apskaitos prietaiso apsaugos priemones, apskaitos prietaisų gamintojo ir (arba) metrologinės patikros plombas arba žymenis ir, kad abonentas ar vartotojas informuotas, pažymi akte, kurį pasirašo geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas ir abonentas ar vartotojas.

10. Asmenys, planuojantys užstatyti teritoriją, kurioje yra geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, privalo ją perkelti į kitą vietą savo lėšomis, infrastruktūros perkėlimą iš anksto raštu suderinę su savivaldybės administracijos įgaliotais asmenimis ir geriamojo vandens tiekėju, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku, kai ji nepriklauso planuojančiam užstatyti teritoriją geriamojo vandens tiekėjui ir asmeniui. Jeigu geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą planuoja perkelti geriamojo vandens tiekėjas, perkėlimą privaloma suderinti su savivaldybės administracijos įgaliotais asmenimis ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku, kai ji nepriklauso geriamojo vandens tiekėjui. Savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, geriamojo vandens tiekėjas ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas, kai ji nepriklauso geriamojo vandens tiekėjui, gavęs asmens prašymą derinti infrastruktūros perkėlimą į kitą vietą, turi atsakyti per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

11. Jeigu perkeliant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą susidaro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų pertrūkis, geriamojo vandens tiekėjas privalo užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą vadovaudamasis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-639 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Paslaugų kokybės reikalavimai). Jeigu perkeliant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą susidaro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų pertrūkis dėl kaltės asmens, planuojančio užstatyti teritoriją, kurioje yra geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, geriamojo vandens tiekėjas turi užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, tačiau geriamojo vandens tiekėjo išlaidas užtikrinant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo prieinamumą, padengia asmuo, dėl kurio kaltės nutrūko geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų pertrūkis.

12. Neturint geriamojo vandens tiekėjo sutikimo, draudžiama atlikti bet kokius veiksmus geriamojo vandens tiekėjui priklausančioje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūroje.

13. Statant, rekonstruojant ar remontuojant gatves, vandentiekio ir nuotekų tinklo apžiūros šulinių liukus pakelia arba nuleidžia statybos darbus vykdantis asmuo.

14. Asmenys, planuojantys užstatyti teritoriją, kurioje yra paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, privalo ją perkelti į kitą vietą savo lėšomis, infrastruktūros perkėlimą iš anksto suderinę su savivaldybės administracijos įgaliotais asmenimis ir paviršinių nuotekų tvarkytoju, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku, kai ji nepriklauso paviršinių nuotekų tvarkytojui ir planuojančiam užstatyti teritoriją asmeniui. Jeigu paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą planuoja perkelti paviršinių nuotekų tvarkytojas, perkėlimą privaloma suderinti su savivaldybės administracijos įgaliotais asmenimis ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininku, kai ji nepriklauso paviršinių nuotekų tvarkytojui. Savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, paviršinių nuotekų tvarkytojas ir paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas, kai ji nepriklauso paviršinių nuotekų tvarkytojui, gavęs asmens prašymą derinti infrastruktūros perkėlimą į kitą vietą, turi atsakyti per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

15. Nuotekų perpumpavimo stočių ir valymo įrenginių avarinių išleistuvų (toliau – nuotekų avariniai išleistuvai) naudojimas ir plombavimas:

15.1. Nuotekų avariniai išleistuvai turi būti uždaryti ir užplombuoti.

15.2. Nuotekų avarinių išleistuvų plombavimą atlieka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Kai avarinius išleistuvus reikia užplombuoti požeminiuose šuliniuose ar kituose požeminiuose statiniuose, dėl darbų rizikos šiems darbams atlikti galima pasitelkti kitus juridinius asmenis, turinčius reikiamas technines priemones.

15.3. Kai nuotekų avarinius išleistuvus užplombuoti nėra galimybių dėl techninių priežasčių, Aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalomuoju nurodymu nurodo, kad fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės, nuomos, panaudos, patikėjimo teise naudojantis, valdantis arba kitu teisiniu pagrindu eksploatuojantis nuotekų avarinį išleistuvą (toliau – nuotekų avarinio išleistuvo savininkas ar naudotojas), iki nurodytos plombavimo datos, bet ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo privalomojo nurodymo surašymo, įrengtų reikiamas technines priemones, leidžiančias atlikti avarinio išleistuvo plombavimą.

15.4. Plombuojant nuotekų avarinius išleistuvus turi dalyvauti nuotekų avarinio išleistuvo savininkas ar naudotojas arba jo įgaliotas asmuo, gali dalyvauti kiti juridiniai asmenys.

15.5. Plombavimo aktas surašomas 2 egzemplioriais, vienas įteikiamas nuotekų avarinio išleistuvo savininkui ar naudotojui, antras saugomas Aplinkos apsaugos departamente. Plombavimo procedūroje dalyvavusiems kitiems juridiniams asmenims pageidaujant, jiems pateikiamas plombavimo akto nuorašas. Plombavimo aktas gali būti surašomas elektronine forma, nuotekų avarinio išleistuvo savininkui ar naudotojui išsiunčiamas elektroniniu paštu.

15.6. Plombavimo akte įrašoma, kad nuotekų avarinio išleistuvo savininkas ar naudotojas prieš nuimdamas plombą ir atidarydamas avarinį išleistuvą privalo apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui telefonu ir tik gavęs Aplinkos apsaugos departamento leidimą gali nuimti plombą ir atidaryti avarinį išleistuvą.

15.7. Draudžiama nuimti plombą ir per nuotekų avarinį išleistuvą išleisti nuotekas į aplinką be Aplinkos apsaugos departamento leidimo, išskyrus atvejus, kurie atitinka stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, kai sprendimą atidaryti nuotekų avarinį išleistuvą priima savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija.

15.8. Atidaryti nuotekų avariniai išleistuvai likvidavus avariją, pakeitus pažeistą plombą užplombuojami Taisyklių 15.1–15.6 papunkčiuose nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO, paviršinių nuotekų tvarkymo INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

16. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų techninė priežiūra vykdoma vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, ir Statybos įstatymo nuostatomis.

17. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų remonto ir rekonstravimo darbai atliekami vadovaujantis STR „Statybos darbai“, STR „Vandentiekis“, statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ ir Statybos įstatymu.

18. Geriamojo vandens tiekėjai privalo užtikrinti jiems nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros fizinę ir informacinę apsaugą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros fizinė ir informacinė apsauga vykdoma vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių fizinės ir informacinės saugos reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. D1-543 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių fizinės ir informacinės saugos reikalavimų patvirtinimo“.

19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose leidžiama ir draudžiama veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

IV SKYRIUS

abonentų ir VARTOTOJų PRIJUNGIMas PRIE geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros

20. Už abonentų ir vartotojų nuosavybės teise ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atsako geriamojo vandens tiekėjas.

21. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymu, STR „Statinių klasifikavimas“, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-500 „Dėl Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo reikalavimai).

22. Prisijungimo sąlygų negalima išduoti tik vandentiekio tinklui prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, jeigu šalia nutiestas nuotekų tinklas. Šiuo atveju išduodamos prisijungimo sąlygos prijungti geriamojo vandens ir nuotekų tinklą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

23. Jeigu asmuo, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, privalo sudaryti sąlygas (gauti iš geriamojo vandens tiekėjo prisijungimo sąlygas, nutiesti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype) prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, pasibaigus geriamojo vandens tiekėjo registruotame laiške arba kitomis informavimo priemonėmis nurodytam 9 mėnesių laikotarpiui, nesudaro sąlygų prijungti jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjas informuoja savivaldybių institucijas ir jų įgaliotus pareigūnus, kurie, esant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 332 ir 589 straipsniuose nustatytiems pagrindams, surašo administracinių nusižengimų protokolą pagal minėtus straipsnius.

24. Pastato ar jo dalies savininkas ir žemės sklypo, kuriame yra pastatas, savininkas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams, įsigijusiems namo dalį, prisijungti, jeigu techniškai tai galima padaryti, prie pastato ir (ar) žemės sklype esančio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį, naudotis nuotekų sistema.

25. Už geriamąjį vandenį, kurio netenkama dėl naujos linijos ar vandentiekio įvado prijungimo, moka paraišką pateikęs juridinis ar fizinis asmuo. Geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas įvertinant:

25.1. vamzdyno ištuštinimo metu išleidžiamo geriamojo vandens kiekį tarp artimiausių sklendžių;

25.2. vamzdynui plauti, chloruoti, mėginiams paimti sunaudotą geriamąjį vandenį.

26. Neįrengus geriamojo vandens apskaitos mazgo, negalima jungti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros prie vandentiekio tinklo.

27. Rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančio uždaromojo įtaiso.

28. Patalpose šalia geriamojo vandens apskaitos mazgo draudžiama laikyti materialines vertybes.

V SKYRIUS

ABONENTŲ PRIJUNGIMAS PRIE PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS

29. Už abonentų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros atsako paviršinių nuotekų tvarkytojas.

30. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungimas prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymu, STR „Statinių klasifikavimas“, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo reikalavimais.

VI SKYRIUS

SAVAVALIŠKAS PRIJUNGIMAS PRIE GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS

31. Abonentai ir vartotojai ar asmenys, savavališkai prijungę nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius, ir (arba) paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnį.

32. Savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikomi šie atvejai:

32.1. geriamojo vandens naudojimo įrenginių ar geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant;

32.2. nuotekų šalinimo įrenginių, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant;

32.3. jeigu asmuo, nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui nuėmė geriamojo vandens apskaitos prietaisą ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso ar uždaromosios armatūros.

33. Per savavališkai prijungtą vandentiekio įvadą vanduo netiekiamas ir šį įvadą geriamojo vandens tiekėjas atjungia. Per savavališkai prijungtą nuotekų išvadą ir (arba) paviršinių nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą geriamojo vandens tiekėjas atjungia. Savavališkai prijungtas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas, paviršinių nuotekų išvadas atjungiami, kai surašomas geriamojo vandens tiekėjo nustatytos formos aktas ir pateikiamas susipažinti ir pasirašyti abonentui, vartotojui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam minėtas komunikacijas ir (arba) įrenginius. Abonentui, vartotojui ar asmeniui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau geriamojo vandens tiekėjo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti tai abiejuose akto egzemplioriuose; vienas egzempliorius lieka geriamojo vandens tiekėjui, kitas įteikiamas abonentui, vartotojui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ar įrenginius. Aktas gali būti surašomas elektronine forma, išsiunčiamas abonentui, vartotojui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam nurodytas komunikacijas ir (arba) įrenginius, akte nurodytu elektroniniu paštu.

34. Jeigu atjungus savavališkai prijungtą vandentiekio įvadą ir (arba) nuotekų išvadą asmuo pateikia prašymą išduoti prisijungimo sąlygas, jos išduodamos, nurodant, kad turi būti sudarytos sąlygos geriamojo vandens tiekėjui patikrinti, ar nutiesta infrastruktūra atitinka prisijungimo sąlygas.

35. Geriamojo vandens tiekėjui nustačius, kad paviršinių nuotekų išvadas savavališkai prijungtas prie abonento ar vartotojo nuotekų išvado, per kurį paviršinės nuotekos patenka į geriamojo vandens tiekėjo nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, geriamojo vandens tiekėjas, surašęs aktą, nustato ne ilgesnį kaip 10 dienų terminą paviršinių nuotekų sistemą atjungti nuo abonento ar vartotojo nuotekų išvado. Per nustatytą terminą neatjungus paviršinių nuotekų sistemos arba nustačius, kad paviršinių nuotekų sistema pakartotinai prijungta, geriamojo vandens tiekėjas atjungia nuotekų išvadą apie tai informuodamas abonentą ar vartotoją. Geriamojo vandens tiekėjas pranešime nurodo nuotekų išvado atjungimo datą, laiką ir informuoja, kad sudaryta sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo laikinai stabdoma, kol bus pašalintas nustatytas pažeidimas. Abonentui ar vartotojui, lieka prievolė sumokėti už atjungimo ir prijungimo darbus; norint atnaujinti sutarties galiojimą, abonentas ar vartotojas turi pašalinti nustatytus pažeidimus ir apie tai raštu informuoti geriamojo vandens tiekėją. Geriamojo vandens tiekėjas, prieš atnaujindamas sutarties vykdymą, turi teisę patikrinti, ar nustatytas pažeidimas pašalintas tinkamai. Abonentas ar vartotojas turi sudaryti sąlygas geriamojo vandens tiekėjui įsitikinti, kad paviršinės nuotekos nebepatenka į geriamojo vandens tiekėjo nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

36. Savavališkai prijungto įvado ir (arba) nuotekų, paviršinių nuotekų išvado atjungimo darbus apmoka savavališkai prijungtų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių savininkas arba kitaip savavališkai prijungtą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą valdantis ir (arba) naudojantis asmuo.

37. Geriamojo vandens tiekėjas, patikrinimo metu nustatęs, kad asmuo savavališkai prijungė jam nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas, nuotekų, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, surašęs geriamojo vandens tiekėjo patvirtintos formos aktą, informuoja savivaldybių institucijas ir jų įgaliotus pareigūnus, kurie esant Administracinių nusižengimo kodekso 332 ir 589 straipsniuose nustatytiems pagrindams surašo administracinių nusižengimų protokolą pagal minėtus straipsnius.

38. Geriamojo vandens tiekėjas, fiksuodamas savavališką prisijungimą ir pagal Taisyklių 33 punktą atjungdamas savavališkai prijungtą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi įrašyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), vamzdyno diametrą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, suvartoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 57 punktu, išleistų nuotekų kiekis – 58 punktu, išleistų paviršinių nuotekų kiekis – 60 punktu.

VII SKYRIUS

SAVAVALIŠKAS PRISIJUNGIMAS PRIE PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS

39. Abonentai ir vartotojai ar asmenys, savavališkai prijungę nuosavybės teise ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų šalinimo įrenginius ir (arba) paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, traukiami atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnį.

40. Savavališku prisijungimu prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikoma:

40.1. kai paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint paviršinių nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant;

40.2. kai nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint paviršinių nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.

41. Per savavališkai prijungtą paviršinių nuotekų, nuotekų išvadą nuotekos nepriimamos tvarkyti ir šį išvadą paviršinių nuotekų tvarkytojas atjungia, išskyrus atvejus, jei šio išvado atjungimas pablogins kitų abonentų paviršinių nuotekų tvarkymą. Savavališkai prijungtas paviršinių nuotekų, nuotekų išvadas atjungiamas, kai surašomas paviršinių nuotekų tvarkytojo patvirtintos formos aktas ir pateikiamas susipažinti ir pasirašyti vartotojui, abonentui ar asmeniui, savavališkai prijungusiam paviršinių nuotekų, nuotekų šalinimo įrenginius. Vartotojui, abonentui, asmeniui ar jo atstovui atsisakius dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti, jis galioja, tačiau paviršinių nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas apie atsisakymą dalyvauti surašant šį aktą ir (ar) jį pasirašyti turi pažymėti abiejuose akto egzemplioriuose, iš kurių vienas egzempliorius lieka paviršinių nuotekų tvarkytojui, kitas įteikiamas abonentui, vartotojui, ar asmeniui savavališkai prijungusiam nurodytus įrenginius. Aktas gali būti surašomas elektronine forma, išsiunčiamas abonentui, vartotojui, ar asmeniui, savavališkai prijungusiam paviršinių nuotekų, nuotekų šalinimo įrenginius, akte nurodytu elektroniniu paštu.

42. Savavališkai prijungto paviršinių nuotekų, nuotekų išvado atjungimo darbų sąnaudas apmoka savavališkai prijungtų paviršinių nuotekų, nuotekų šalinimo įrenginių savininkas arba kitaip savavališkai prijungtą paviršinių nuotekų, nuotekų tvarkymo infrastruktūrą valdantis ir (arba) naudojantis asmuo.

43. Paviršinių nuotekų tvarkytojas, patikrinimo metu nustatęs, kad asmuo savavališkai prijungė jam nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus paviršinių nuotekų, nuotekų šalinimo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, surašęs paviršinių nuotekų tvarkytojo patvirtintos formos aktą, informuoja savivaldybių institucijas ir jų įgaliotus pareigūnus, kuriems priskirta funkcija surašyti administracinių nusižengimų protokolą esant Administracinių nusižengimų kodekso 332 ir 589 straipsniuose nustatytiems pagrindams pagal minėtus straipsnius. Jeigu paviršinių nuotekų tvarkytojas nustato, kad į paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą savavališkai buvo šalinamos buitinės, gamybinės arba komunalinės nuotekos, paviršinių nuotekų tvarkytojas informuoja valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančias institucijas.

44. Paviršinių nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališką prisijungimą ir pagal Taisyklių 41 punktą atjungdamas paviršinių nuotekų tvarkymo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi įrašyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį išleistų paviršinių nuotekų kiekį, nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), savavališkai prijungus nuotekų tvarkymo infrastruktūrą – vamzdyno diametrą, paviršinių nuotekų, nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 59 punktu, paviršinių nuotekų kiekis – 60 punktu. Jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 58 punktu, tačiau ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.

VIII SKYRIUS

GERIAMOJO VANDENS TIEKĖJO, ABONENTO, VARTOTOJO PAREIGOS IR TEISĖS

45. Geriamojo vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, privalo:

45.1. atlikęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą ar remontą, statybą, rekonstravimą, vadovaudamasis iki infrastruktūros priežiūros ar remonto darbų pradžios sudarytu geriamojo vandens tiekėjo ir žemės savininko ar naudotojo surašyto apžiūros ir įvertinimo aktu, atlyginti žemės savininkui ar naudotojui infrastruktūros priežiūros ar remonto metu padarytus nuostolius, žemės naudmenas darbų vietoje sutvarkyti, kad būtų ne blogesnės būklės nei prieš infrastruktūros priežiūros ar remonto darbus;

45.2. vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Statybos įstatymu, Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo reikalavimais ir Taisyklėmis, prijungti naujų abonentų ir vartotojų geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;

45.3. gavęs abonento ar vartotojo prašymą (raštu, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir panašiai), per 5 darbo dienas susitarti su abonentu ar vartotoju dėl abiem šalims tinkamo laiko dėl abonento ar vartotojo pastatytų geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių hidraulinio (pneumatinio) bandymo ir plovimo laiko;

45.4. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše, patvirtiname Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimo“ (toliau – Standartinių sutarčių aprašas) ir Paslaugų kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuoti abonentus ir vartotojus apie planuojamą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, gedimus, remontą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pertrūkius;

45.5. vykdyti naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planais.

46. Geriamojo vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias teises:

46.1. raštu, telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis įspėjęs žemės sklypo savininką ar naudotoją, privažiuoti automobiliais ir (ar) kita technika prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir atlikti jos priežiūrą, remontą, statybą, rekonstravimą;

46.2. reikalauti, kad žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, atlygintų geriamojo vandens tiekėjui padarytus nuostolius;

46.3. Taisyklėse nustatyta tvarka atjungti savavališkai prijungtus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius nuo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

47. Abonentai ir vartotojai turi šias pareigas:

47.1. užtikrinti patalpose ir (ar) žemės sklype esančio priešgaisrinio vandentiekio įvade ir geriamojo vandens apskaitos prietaiso apvedimo linijose įrengtų priešgaisrinių įrenginių plombų saugumą;

47.2. planuodami išleisti arba išleisdami nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančią ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vadovautis Nuotekų tvarkymo reglamentu ir sutarties su geriamojo vandens tiekėju sąlygomis;

47.3. sugadinę ar pažeidę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, privalo geriamojo vandens tiekėjui atlyginti padarytus nuostolius;

47.4. abonentai (išskyrus vartotojus) privalo vykdyti išleidžiamų nuotekų ir teršalų stebėseną, tvarkyti jų apskaitą ir teikti išleistų nuotekų ir teršalų stebėsenos duomenis vadovaudamiesi Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“;

47.5. abonentai (išskyrus vartotojus) turi nusistatyti avarinių situacijų likvidavimo tvarką, kad nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką;

47.6. kai abonento ar vartotojo patalpose įrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas dėl abonento ar vartotojo kaltės yra pažeistas ir (ar) sugadintas, savavališkai nuimtas, nutrauktos apsaugos plombos, abonentas ar vartotojas turi atlyginti geriamojo vandens tiekėjui apskaitos prietaiso įsigijimo ir (ar) įrengimo sąnaudas;

47.7. reguliariai apžiūrėti savo vandentiekio ir nuotekų tinklą ir įrenginius, likviduoti geriamojo vandens nutekėjimą, užsikimšimus, periodiškai atlikti jo profilaktiką, kartą per 2 metus išplauti savo objekto vidaus tinklą.

48. Abonentai ir vartotojai turi šias teises:

48.1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Statybos įstatyme, Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo reikalavimuose ir Taisyklėmis nustatyta tvarka ir sąlygomis savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ir (ar) kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros;

48.2. savo lėšomis turi teisę įsirengti ir eksploatuoti geriamojo vandens apskaitos prietaisą (nenaudojamą atsiskaitymui su geriamojo vandens tiekėju; kurio paskirtis – nustatyti subabonento sunaudoto geriamojo vandens kiekį). Geriamojo vandens tiekėjas neturi jokių juridinių ir finansinių ryšių su subabonentu. Abonento, vartotojo ir subabonento ginčai dėl atsiskaitymo už geriamąjį vandenį sprendžiami teisme.

IX SKYRIUS

PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYTOJO, ABONENTO PAREIGOS IR TEISĖS

49. Paviršinių nuotekų tvarkytojas, naudodamas ir prižiūrėdamas paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias pareigas:

49.1. atlikęs paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą, remontą, statybą, rekonstravimą vadovaudamasis iki infrastruktūros priežiūros ar remonto darbų pradžios sudarytu paviršinių nuotekų tvarkytojo ir žemės savininko ar naudotojo surašyto apžiūros ir įvertinimo aktu, atlyginti žemės savininkui ar naudotojui infrastruktūros priežiūros metu padarytus nuostolius, aplinką ir žemės naudmenas darbų vietoje sutvarkyti, kad būtų ne blogesnės būklės nei prieš paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros darbus;

49.2. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Statybos įstatymu, Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo reikalavimuose ir Taisyklėmis prijungti naujų abonentų paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros;

49.3. gavus abonento prašymą (raštu, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir panašiai), per 5 darbo dienas susitarti su abonentu dėl abiem šalims tinkamo laiko patikrinti abonento pastatytus paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius ir priimti darbus.

50. Paviršinių nuotekų tvarkytojas, naudodamas ir prižiūrėdamas paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi šias teises:

50.1. raštu, telefonu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis įspėjęs žemės sklypo savininką ar naudotoją, privažiuoti automobiliais ir (ar) kita technika prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir atlikti jos priežiūrą, remontą, statybą, rekonstravimą;

50.2. reikalauti, kad žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, atlygintų paviršinių nuotekų tvarkytojui padarytus nuostolius;

50.3. Taisyklėse nustatyta tvarka atjungti savavališkai prijungtus paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius nuo paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros;

50.4. jei nustatoma, kad gedimas yra abonentui priklausančiuose paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiuose , abonentas juos turi suremontuoti. Paviršinių nuotekų tvarkytojas atnaujina paviršinių nuotekų tvarkymą per vieną darbo dieną nuo raštiško ar elektroninėmis ryšio priemonėmis gauto abonento patvirtinimo, kad paviršinių nuotekų įrenginiai suremontuoti.

51. Abonentai turi šias pareigas:

51.1. abonentas, sugadinęs ar pažeidęs paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, privalo paviršinių nuotekų tvarkytojui atlyginti padarytus nuostolius;

51.2. užtikrinti galimybę paviršinių nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui sutartyje įrašytose paviršinių nuotekų mėginių ėmimo vietose paimti abonento išleistų tvarkyti paviršinių nuotekų mėginius.

52. Abonentai turi teisę Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Statybos įstatyme, Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo reikalavimuose ir Taisyklėse nustatyta tvarka savo paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius prijungti prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ir (ar) kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

X SKYRIUS

SUNAUDOTO GERIAMOJO VANDENS IR PRIIMTŲ TVARKYTI NUOTEKŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ APSKAITA

53. Visi atsiskaitymui naudojami geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai turi būti metrologiškai patvirtinti ir atitikti Metrologijos įstatyme, Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 „Dėl Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“, matavimo priemonių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 „Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytus reikalavimus.

54. Jei geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos mazgas įrengtas abonento ar vartotojo patalpose, jis atsako už šių mazgų, juose esančių apskaitos prietaisų, kitų įrenginių ir jų apsaugos plombų, apskaitos prietaisų gamintojų plombų, metrologinės patikros plombų ir (arba) žymenų saugumą. Abonentas ar vartotojas, pastebėjęs išlaužtas apskaitos mazgų patalpų duris ar sugadintas šių patalpų spynas, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per valandą turi pranešti telefonu, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis geriamojo vandens tiekėjui.

55. Jei geriamojo vandens apskaitos mazgas įrengtas bendrojo naudojimo patalpose, už šių mazgų ir juose esančių apskaitos prietaisų, kitų įrenginių ir jų apsaugos plombų, apskaitos prietaisų gamintojų plombų, metrologinės patikros plombų ir (arba) žymenų saugumą atsako daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos atstovas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakingas asmuo, pastebėjęs išlaužtas apskaitos mazgų patalpų duris ar sugadintas šių patalpų spynas, nedelsdamas apie tai turi pranešti telefonu, raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis geriamojo vandens tiekėjui.

56. Geriamojo vandens tiekėjui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyta, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės norint sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, nutrauktos apsaugos plombos arba apskaitos prietaisas išmontuotas ar perkeltas į kitą vietą, abonento ar vartotojo suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu vandentiekio vamzdyno skersmeniu dvidešimt keturias valandas per parą per visą nustatytą pažeidimo laikotarpį, pagal formulę:

Q =πD²/4×v×l,

kur:

Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis per pažeidimo laikotarpį (kub. metrai);

π – pi, matematinė konstanta – 3,14;

D – vamzdyno diametras (metrai);

v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s – metrai per sekundę);

l – pažeidimo laikotarpis (sekundės).

Jeigu pažeidimo laikotarpio neįmanoma nustatyti, sunaudoto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas pagal formulę ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

57. Geriamojo vandens tiekėjui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal formulę:

Q =πD²/4×v×l,

kur:

Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis per pažeidimo laikotarpį (kub. metrai);

π – pi, matematinė konstanta – 3,14;

D – vamzdyno diametras (metrai);

v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s – metrai per sekundę);

l – pažeidimo laikotarpis (sekundės).

Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas minėtu būdu, tačiau ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

58. Geriamojo vandens tiekėjui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros asmens pašalintų nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal formulę:

Q =πD²×0,65/4×v×l,

kur:

Q – pašalintų nuotekų kiekis per pažeidimo laikotarpį (kub. metrai);

π – pi, matematinė konstanta – 3,14;

D – vamzdyno diametras (metrai);

v – nuotekų tekėjimo greitis (0,35 m/s – metrai per sekundę);

l – pažeidimo laikotarpis (sekundės).

Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

59. Paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir nustatytas savavališko prisijungimo laikotarpis, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nustatyta tvarka. Jei savavališko prisijungimo laikotarpio nustatyti neįmanoma, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nustatyta tvarka per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį dauginant iš viso asmens valdomos ar kitaip naudojamos teritorijos ir (ar) pastatų stogų, nuo kurių surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.

60. Geriamojo vandens tiekėjui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri neskirta paviršinėms nuotekoms tvarkyti, ir nustatytas savavališko prisijungimo laikotarpis, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Jei savavališko prisijungimo laikotarpio nustatyti neįmanoma, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka per paskutinius vienus metus iškritusių kritulių kiekį dauginant iš viso asmens valdomos ar kitaip naudojamos teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.

61. Jeigu abonento ar vartotojo patalpose įrengtas geriamojo vandens apskaitos prietaisas ne dėl abonento ar vartotojo kaltės sugedo (įstrigo sparnuotė, sugedo skaičiavimo mechanizmas ar pan.) ir abonentas ar vartotojas informavo (raštu, telefonu, arba elektroninėmis ryšio priemonėmis) geriamojo vandens tiekėją apie šį gedimą, suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis, kol bus įrengtas ar pakeistas geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas, nustatomas vartotojams pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį, abonentams – pagal paskutinių dviejų mėnesių suvartoto geriamojo vandens kiekio vidurkį.

62. Geriamojo vandens tiekėjui priežiūros metu nustačius, kad atidaryta priešgaisrinė sklendė, nuplėšta apsaugos plomba ant apvedimo linijos, ventilio ar gaisrinio hidranto (požeminio ir (arba) antžeminio) ar jų apsauginio gaubto ir su šiais pažeidimams buvo naudojamas geriamasis vanduo iš gaisrinio hidranto, abonentas atsiskaito už geriamojo vandens tiekėjo nustatytą sunaudoto geriamojo vandens kiekį vadovaujantis Taisyklių 66 punkto nuostatomis. Šiame punkte išvardintais atvejais, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžios įstaigos (jų struktūriniai padaliniai konkrečioje teritorijoje) raštu patvirtina, kad jie nenaudojo geriamojo vandens iš hidrantų, iš gaisrinio hidranto sunaudoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 58 punktą.

63. Atsisakius įleisti geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą, pateikusį geriamojo vandens tiekėjo išduotą darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, pareigomis, darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. į butą (patalpas) ar bendrojo naudojimo patalpas atlikti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisų, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą (įrengti ar pakeisti geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisus, atlikti jų metrologinę patikrą, patikrinti apskaitos prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado techninę būklę, teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti geriamojo vandens tiekimą įsiskolinusiam asmeniui) (toliau – atlikti tam tikrus veiksmus), nuo atsisakymo įleisti dienos (atsisakymo įleisti diena laikoma diena, kada abonentas ar vartotojas informavo, kad atsisako įleisti geriamojo vandens tiekėjo įgaliotą atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, arba pirma kalendorinė diena pasibaigus registruotame laiške nurodytam terminui) suvartoto geriamojo vandens kiekis ir (ar) išleistų nuotekų kiekis vartotojams skaičiuojamas vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį padauginus iš koeficiento 2, abonentams skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu vandentiekio įvado ir (ar) nuotekų išvado skersmeniu dvidešimt keturias valandas per parą. Vartotojams ir abonentams motyvuotame rašte nurodoma, kad tokiu būdu suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis bus skaičiuojamas, kol bus atlikti tam tikri veiksmai.

64. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos atstovas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius paskirsto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti už daugiabučio namo bendrosioms reikmėms patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas vadovaudamasis geriamojo vandens apskaitos mazgo schemoje nurodytoje vietoje įrengto bendrosioms namo reikmėms naudojamo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenimis. Už geriamojo vandens apskaitos prietaiso saugų naudojimą ir taupų vandens naudojimą atsako bendrojo naudojimo objektų administratorius ar daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos atstovas ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.

65. Geriamojo vandens kiekis, sunaudotas bendrosioms daugiabučio namo, kito gyvenamojo namo, kuriame yra keli savininkai, reikmėms (laiptinėms, šiukšlių šalintuvams, vidaus vandens tiekimo tinklams plauti), apskaičiuojamas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto bendrosioms namo reikmėms, rodmenis.

66. Geriamojo vandens kiekis, sunaudotas gaisrų gesinimo metu ar gaisrinių hidrantų išbandymo metu, apskaičiuojamas pagal formulę:

Qgaisr = n x q x T,

kur:

Qgaisr – geriamojo vandens kiekis, sunaudotas gaisrų gesinimo metu ar gaisrinių hidrantų išbandymo metu (litrai);

n – hidrantų skaičius (vienetai);

q – vieno gaisrinio hidranto debitas (litrai per sekundę);

T – hidranto naudojimo laikas, kurį geriamojo vandens tiekėjui praneša priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (sekundės).

67. Vandenį iš gaisrinio hidranto be leidimo ir (ar) suderinimo galima naudoti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms atliekant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, gaisrų gesinimo mokymams ir sistemų patikrinimui – gavus geriamojo vandens tiekėjo leidimą.

68. Nuotekų iš mobiliųjų nuotekų transportavimo priemonių ar įrenginių išleidimo į geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vietą ir sąlygas, atsižvelgdamas į technines infrastruktūros galimybes, nustato geriamojo vandens tiekėjas sutartyje su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu.

XI SKYRIUS

LAIKINIeji IR SEZONINIAI ABONENTAI ir vartotojai

69. Laikinuoju abonentu ir vartotoju laikomas asmuo, pageidaujantis naudoti geriamąjį vandenį ir (ar) išleisti nuotekas, paviršines nuotekas ribotą laiką.

70. Sezoniniu abonentu ir vartotoju laikomas asmuo, kuris per keturis mėnesius iš eilės sunaudoja geriamojo vandens ne mažiau kaip 80 proc. per metus sunaudoto geriamojo vandens kiekio arba vandenį naudojantis tam tikrą laiką (sezoną).

71. Su laikinuoju ar sezoniniu abonentu ir vartotoju geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas sudaro sutartį, kurioje nurodo vartojamo geriamojo vandens ir šalinamų nuotekų, paviršinių nuotekų kiekį ir atsiskaitymo už sunaudotą vandenį ir išleistas nuotekas, paviršines nuotekas tvarką. Geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo sudaromos su laikinuoju ar sezoniniu abonentu ar vartotoju sutartys turi būti parengtos pagal Standartinių sutarčių aprašą.

72. Laikinasis arba sezoninis abonentas ir vartotojas turi vykdyti Taisyklių 47 punkte (paviršinių nuotekų atveju –51 punkte) nustatytas pareigas ir turi 48 punkte (paviršinių nuotekų atveju – 52 punkte) nustatytas teises.

XII SKYRIUS

LAIKINAS ABONENTO ir VARTOTOJO GERIAMOJO VANDENS tiekimo IR (ARBA) NUOTEKŲ tvarkymo infrastruktūros ATJUNGIMAS

73. Geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo abonento ar vartotojo prašymo gavimo dienos jį išnagrinėja ir, jei techniškai įmanoma prašymą įvykdyti, informuoja (raštu, elektroninėmis ryšio priemonėmis) abonentą ar vartotoją, suderina su juo abonento ar vartotojo geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių, paviršinių nuotekų šalinimo infrastruktūros objektų atjungimo datą ir laiką. Jeigu abonento ar vartotojo geriamojo vandens naudojimo įrenginių, geriamajam vandeniui tiekti reikalingų komunikacijų ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų laikinai atjungti techniškai neįmanoma, geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas apie tai raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja abonentą ar vartotoją nurodydamas priežastis.

74. Jei Taisyklių 73 punkte minėtame abonento ar vartotojo prašyme nurodyta jo laikinai pageidaujamų atjungti geriamojo vandens naudojimo įrenginių ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungimo data ir apmokėta už prijungimo paslaugą, geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas šiame prašyme nurodytą dieną be atskiro abonento ar vartotojo kreipimosi prijungia laikinai atjungtus abonento ar vartotojo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jei abonento ar vartotojo prašyme nenurodyta laikinai atjungtų įrenginių prijungimo data, pasibaigus laikino atjungimo terminui, geriamojo vandens tiekėjas, paviršinių nuotekų tvarkytojas su abonentu ar vartotoju suderina (raštu, elektroninėmis ryšio priemonėmis) laikinai atjungtų įrenginių prijungimo datą.

______________

Pakeitimai: