Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.04.18)

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

 

 2.

 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

 Nr. 1-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO

 PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 3.

 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

 Nr. 1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 40 IR 47 STRAIPSNIŲ

 PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

 4.

 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

 Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 10, 11, 14

 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 5.

 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

 Nr. 1-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 IR 40 STRAIPSNIŲ

 PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 6.

 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

 Nr. I-1601, 96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO

 PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-178, 97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

KOMERCINIŲ BANKŲ

 

Į S T A T Y M A S

 

1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-720

Vilnius

(Žin.,1995, Nr.2-33)

 

I skyrius

BENDROJI DALIS

 

 

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Įstatymo tikslas - reglamentuoti komercinių bankų (toliau - bankų) veiklą,  kad bankų sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

     Įstatymas nustato  bankų  ir  jų  padalinių  steigimo, licencijavimo sąlygas ir tvarką, jų veiklos, reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus.

     Bankai ir jų padaliniai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

     Bankai savo veikloje  vadovaujasi Lietuvos  Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo statutais (įstatais).

     Šis įstatymas netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja atskiri įstatymai.

 

     2 straipsnis. Įstatyme vartojami terminai

 

     Bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu  bei prisiima  su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla, atlikdama visas ar dalį šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų operacijų.

     Dukterinis bankas  - tai bankas, kuriame kitas bankas tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai valdo dalį akcinio kapitalo, suteikiančio teisę į daugiau kaip 50 procentų balsų, arba akcinio kapitalo dalį, suteikiančią galimybę kontroliuoti šio banko valdymą.

     Banko filialas (skyrius) - neturintis juridinio asmens teisių Lietuvos  Respublikoje įregistruoto  banko  padalinys Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje arba užsienio banko padalinys Lietuvos Respublikoje, veikiantis banko vardu kitoje negu banko buveinė vietoje ir atliekantis bent vieną banko operaciją pagal banko įgaliojimą, už kurio sandorius ir veiklą bankas atsako visu savo turtu.

     Banko  atstovybė    -  teritorinis  banko  padalinys, atstovaujantis bankui užsienyje ar Lietuvos Respublikoje, tačiau neatliekantis banko operacijų ir neužsiimantis kita komercine - ūkine veikla.

     Banko licencija - raštiškas Lietuvos banko leidimas bankui verstis statute  (įstatuose) nurodyta  veikla atliekant šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytas visas ar dalį operacijų.

     Akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigyta arba valdoma 1/10 ar didesnė banko akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo dalis.

     Kontrolinis akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigytas arba valdomas akcijų paketas,  suteikiantis jų savininkams ar valdytojams galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

     Tiesiogiai įgytos  ar (ir) valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas įsigijo ar (ir) valdo savo vardu ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo vardu.

     Netiesiogiai įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas ar jų grupė ar trečiasis asmuo per jų grupę įgijo ar (ir) valdo per turtinius santykius.

     Banko kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

     Pagrindinis kapitalas - banko akcinio kapitalo, atsargos kapitalo, emisinio skirtumo bei praėjusių metų nepaskirstyto pelno suma.

     Akcinis kapitalas - visų  įregistruotų akcijų nominali vertė.

     Atsargos kapitalas - banko akcininkų (steigėjų) papildomi įnašai ar (ir) atskaitymai iš banko pelno.

     Papildomi kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti kiti banko kapitalai ir fondai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

 

     3 straipsnis. Draudimai

 

     Be banko licencijos draudžiama verstis banko veikla.

     Žodžius "bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių junginius arba  jų vedinius  gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik tie Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai  asmenys, kurie  turi šio  įstatymo nustatyta tvarka išduotą banko licenciją.

     Šio straipsnio  antrojoje dalyje  nurodyti žodžiai, jų junginiai ir vediniai gali būti vartojami kitų ūkio subjektų pavadinimuose, kai iš konteksto, kuriame pavartoti šie žodžiai, aišku, kad jų vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

     Vartoti banko pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio vedinius gali tik tie bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

 

     4 straipsnis. Banko pavadinimas ir antspaudas

 

     Banko ir jo padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas" ar "komercinis bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

     Antspaude turi būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.

 

     5 straipsnis. Banko turtinė atsakomybė

 

     Bankas yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis neatsako už akcininkų ar (ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar (ir) steigėjai už banko prievoles atsako tik tuo turtu, kurį jie perdavė bankui kaip steigėjai ar įsigydami šio banko akcijų.

     Bankas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už banko prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią atsakomybę.

 

     6 straipsnis. Užsienio bankų veikla Lietuvos Respublikoje

 

     Užsienio bankas Lietuvos Respublikoje gali:

     1) vienas ar kartu su kitais bankais steigti dukterinį banką;

     2) įsigyti steigiamo ar veikiančio banko akcijų, o jeigu Lietuvos bankas leidžia, įsigyti veikiančio banko akcijų paketą;

     3) steigti banko filialus (skyrius) ir atstovybes.

     Užsienio banko dukterinis bankas gali būti steigiamas kaip uždaroji ar atviroji akcinė bendrovė tik uždaruoju būdu. Užsienio banko dukterinio banko steigėjais gali būti tik bankai. Banko steigimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka.

     Leidimai steigti užsienio bankų filialus (skyrius) bei atstovybes išduodami Lietuvos banko nustatyta tvarka.

     Lietuvos bankas steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui išduoda banko licenciją, jeigu:

     1) steigiamo dukterinio banko kontrolinį akcijų paketą įsigijo užsienio bankas;

     2) steigiamo dukterinio banko pagrindinis kapitalas yra ne mažesnis už Lietuvos banko nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą ir visiškai apmokėtas;

     3) užsienio  valstybės, kurios  jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, įstatymai leidžia šios valstybės bankams steigti dukterinius bankus užsienyje ir bankų priežiūros institucija tam neprieštarauja;

     4) statutas (įstatai) įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

     Lietuvos bankas registruoja užsienio banko filialą (skyrių), jeigu:

     1) Lietuvos Respublika yra sudariusi su užsienio valstybe sutartis dėl kapitalo investicijų apsaugos bei teisinės pagalbos arba užsienio  bankas pateikia  Lietuvos bankui  pakankamas garantijas, kad prisiima turtinę atsakomybę už filialo (skyriaus) veiklą Lietuvos Respublikoje;

     2) filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

     3) užsienio bankas turi tos valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso, išduotą banko licenciją;

     4) užsienio banko finansinė būklė yra gera ir stabili ir pagal Lietuvos banko nustatytus kriterijus jis vertinamas kaip patikimas bankas, taip pat tos valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso,  bankų priežiūros  institucija neprieštarauja steigti filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje;

     5) Lietuvos banko pasirašyta sutartis su tos valstybės bankų priežiūros institucija dėl banko filialo (skyriaus) veiklos priežiūros ir informacijos teikimo;

     6) pateikti šio straipsnio 6 dalyje numatyti dokumentai.

     Registruojant užsienio banko filialą (skyrių), Lietuvos bankui turi būti pateikiama:

     1) prašymas įregistruoti filialą (skyrių);

     2) filialo (skyriaus) steigimo dokumentai;

     3)  banko  (steigėjo)  statutas  (įstatai),  licencija, registracijos pažymėjimas ar kiti dokumentai, patvirtinantys teisę verstis banko veikla;

     4) banko  (steigėjo) paskutinių  trejų metų finansinės ataskaitos;

     5) filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai);

     6) dokumentai,  patvirtinantys, kad  patalpos, kuriomis naudosis banko  filialas (skyrius), atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

     7) užsienio  valstybės, kurios  jurisdikcijai priklauso užsienio bankas,  bankų  priežiūros  institucijos  raštiškas neprieštaravimas steigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tai numatyta pagal tos užsienio valstybės įstatymus;

     8) dokumentas,  patvirtinantis, kad  sumokėtas  žyminis mokestis.

     Užsienio banko  filialui (skyriui)  draudžiama  priimti indėlius, jeigu:

     1) jį įsteigęs bankas neturi teisės priimti indėlių savo valstybėje;

     2)  užsienio  valstybės  įstatymai  nenumato  indėlių kompensavimo užsienio  valstybėse esančių  filialų  (skyrių) indėlininkams;

     3) indėlių  kompensavimo sąlygos  yra blogesnės,  negu nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų.

     Užsienio banko, steigiančio Lietuvos Respublikoje dukterinį banką, filialą (skyrių), kapitalas turi būti ne mažesnis už Lietuvos Respublikos  banko  nustatytą  minimalų  pagrindinį kapitalą.

     Užsienio banko dukterinio banko ar užsienio banko filialo (skyriaus) veiklai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

     Užsienio  bankų  atstovybės  registruojamos  Lietuvos Respublikos įmonių registro nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

 

II skyrius

BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

 

     7 straipsnis. Banko steigėjai

 

     Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, bei užsienio  bankai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka sudarę steigimo sutartį. Šioje sutartyje nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant banką bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų negali būti mažiau kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti ir jo akcininkas, steigimo metu įsigijęs ne mažiau kaip 2 procentus banko akcinio kapitalo.

     Šio straipsnio  pirmosios dalies nuostata dėl steigėjų skaičiaus netaikoma užsienio banko dukterinio banko steigėjams ar tuo atveju, kai banką steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

 

     8 straipsnis. Banko steigimas

 

     Bankas gali būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.

     Banko steigėjai,  įregistravę banko  statutą  (įstatus) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, išleidę akcijas ir sukaupę pagrindinį kapitalą, kreipiasi į Lietuvos banką su paraiška banko licencijai gauti.

     Banko steigimo metu banko išleistos akcijos negali būti platinamos viešai, neatsižvelgiant į banko steigimo būdą, kol bankas neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

     Veikiančiai  bendrovei,  kurios  visuotinis  akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis banko veikla, taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio pirmoji, šeštoji - dešimtoji ir dvyliktoji dalys ir ji gali kreiptis į Lietuvos banką banko licencijai gauti.

     Gavęs Lietuvos banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, bankas įgyja teisę pradėti veiklą. Banko statuto (įstatų) pakeitimai registruojami Lietuvos  Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

 

     9 straipsnis. Banko filialų (skyrių) ir atstovybių steigimas

 

     Banko filialai (skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje ir užsienyje  steigiami gavus  Lietuvos banko  leidimą  ir registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kiti banko  padaliniai steigiami  banko statute (įstatuose) nustatyta tvarka.  Jie veikia  neviršydami  banko  suteiktų įgalinimų, vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.

 

     10 straipsnis. Paraiška banko licencijai gauti

 

     Paraiškoje banko licencijai gauti turi būti:

     1) banko veiklos metmenys;

     2) banko buveinės adresas;

     3) steigėjų juridinis statusas;

     4) banko tarybos, valdybos pirmininkų ir administracijos vadovo vardai ir pavardės.

     Kartu su paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:

     1) banko statutas (įstatai);

     2) banko steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, nutarimas dėl banko steigimo, banko vardo registravimo liudijimas);

     3) Lietuvos  banko nustatyto  turinio ir formos banko ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir banko planuojamos  struktūros bei  numatomų teikti paslaugų aprašymas;

     4) duomenys apie banko tarybos ir valdybos narius, banko valdybos pirmininką,  administracijos vadovą  ir vyriausiąjį buhalterį (finansininką):  amžius, išsilavinimas,  pilietybė, lietuvių kalbos mokėjimas, darbo veiklos aprašymas, profesija, dalyvavimas kitų įmonių valdymo organuose, dalyvavimas savo kapitalu kitų įmonių veikloje, gyvenamoji vieta ir informacija, ar buvo teistas;

     5) užsienio  valstybės, kurios  jurisdikcijai priklauso užsienio bankas,  bankų priežiūros  institucijos dokumentas, patvirtinantis, jog ši institucija neprieštarauja, kad Lietuvos Respublikoje būtų steigiamas dukterinis bankas;

     6) Lietuvos  banko nustatytos  formos banko  steigėjų, akcininkų sąrašas;

     7) dokumentai, patvirtinantys, jog yra apmokėtas pagrindinis kapitalas;

     8) dokumentai  ir informacija  apie banko steigėjų ir akcininkų statusą, lėšų, naudojamų banko akcijoms įsigyti, kilmę, finansinę būklę, dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir buvimą jų kapitalo dalininkais,  taip pat apie steigėjų ir akcininkų giminystės, turtinius bei valdymo tarpusavio santykius;

     9) dokumentai,  patvirtinantys, kad  patalpos, kuriomis naudosis bankas, atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

     10) dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio už banko licenciją sumokėjimą.

     Veikianti bendrovė, priėmusi sprendimą reorganizuotis į banką, iki banko licencijos išdavimo ar per joje nustatytą terminą privalo nutraukti ankstesnę savo veiklą ir papildomai pateikti:

     1) steigimo dokumentus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuotis į banką ir reorganizavimo projektą;

     2) ankstesnės veiklos aprašymą, paskutiniųjų ir einamųjų metų finansines ataskaitas kartu su nepriklausomų auditorių išvadomis, duomenis apie akcinio kapitalo struktūrą ir akcijų paketų savininkus;

     3) dokumentus, patvirtinančius, kad ji disponuoja banko veiklai reikalingu kapitalu;

     4)   duomenis apie  mokesčių  sumokėjimą  bei  skolas kreditoriams.

     Lietuvos bankas turi teisę reikalauti per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos ir dokumentų gavimo pateikti papildomus dokumentus ir informaciją.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

 

     11 straipsnis. Sprendimas dėl banko licencijos išdavimo

 

     Per šešis mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Lietuvos bankas priima sprendimą dėl banko licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jei šio įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies nustatyta tvarka Lietuvos bankas pareikalavo papildomų dokumentų, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos  dienos,  kai gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai  ir  informacija.  Valstybės  ir  savivaldybės institucijos, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo Lietuvos banko prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie banko steigėjus ir akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri Lietuvos  bankui  reikalinga  priimant  sprendimą dėl banko licencijos išdavimo.

     Lietuvos banko sprendimu išduodama banko licencija gali būti  su  apribojimais  operacijoms,  kurioms  bankas  dar nepasirengęs.

     Banko  licencijos  apribojimai  taikomi  ir  šio banko padaliniams.

     Lietuvos bankas, pranešdamas pareiškėjui apie sprendimą neišduoti banko licencijos arba išduoti banko licenciją su apribojimais,  raštu  pateikia  tokio  sprendimo motyvus ir informuoja rejestro tvarkytoją.

     Lietuvos banko valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko licenciją tik tuo atveju, kai pateikti dokumentai ir turima informacija patvirtina, kad steigiamo banko:

     1) statutas (įstatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

     2) statute (įstatuose) nurodytas pagrindinis kapitalas yra apmokėtas;

     3) steigimo  metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

     4) turi kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei turinčius darbo  bankuose patirties banko vadovus (valdybos narius, administracijos vadovus);

     5) steigėjų ir akcininkų finansinė būklė gera ir stabili, reputacija nepriekaištinga, o turto ir lėšų, panaudotų steigiamo banko akcijoms įsigyti, kilmė legali;

     6) turimos ar nuomojamos patalpos ir įranga pagal Lietuvos banko teisės aktų reikalavimus yra tinkamos banko operacijoms vykdyti;

     7) steigėjai yra sumokėję žyminį mokestį.

     Banko licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti perduodama.

     Banko licencijos apribojimai panaikinami Lietuvos banko sprendimu.

     Už banko licencijos išdavimą mokamas įstatymų nustatytas žyminis mokestis.

     Sprendimas neišduoti banko licencijos gali būti skundžiamas teismui per 10 dienų nuo jo priėmimo.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

 

     12 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas

 

     Banko licencija netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti dėl:

     1) banko likvidavimo;

     2) banko reorganizavimo;

     3) to, kad per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos bankas nepradėjo veikti.

 

     13 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas banko prašymu

 

     Bankas, nusprendęs likviduotis, raštu kreipiasi į Lietuvos banką dėl leidimo likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie prašymo turi būti pridėta paskutinė balansinė ataskaita ir atsiskaitymų su kreditoriais planas.

     Lietuvos bankas leidžia likviduotis, jeigu bankas gali visiškai atsiskaityti  su kreditoriais per šiems priimtinus terminus. Kai su kreditoriais atsiskaityta, Lietuvos bankas atšaukia licenciją.

 

 

III skyrius

BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS

 

 

     14 straipsnis. Banko akcininkai ir akcijos

 

     Banko akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka įsigiję bent vieną banko akciją. Banko akcininkų negali būti mažiau kaip 7, išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį akcijų paketą valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas.

     Banko akciniam  kapitalui formuoti  draudžiama išleisti pareikštines akcijas.

     Asmuo, įsigijęs banko akcijų paketą be Lietuvos banko leidimo,  neturi  teisės  balsuoti  visuotiniame  akcininkų susirinkime.

     Nepiniginis (turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei banko veiklai užtikrinti. Nepiniginiais (turtiniais) įnašais apmokėta banko akcinio kapitalo dalis  negali būti didesnė kaip 20 procentų banko akcinio kapitalo.

     Banko tarybos sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas, tačiau jų nominali vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai banko akcinio kapitalo.

     Banko akcininkais negali būti:

     1) valstybės valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir savivaldybes;

     2) biudžetinės įstaigos;

     3) šio banko dukteriniai bankai ir įmonės;

     4) įmonės, kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10 arba daugiau procentų jų kapitalo dydžio;

     5) asmenys, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir nusikaltimus finansams;

     6) asmenys, negalintys įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms apmokėti, įsigijimo teisėtumo;

     7) asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų (prievolių) bankui;

     8) ūkio subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui informaciją apie savo savininkus, veiklą ir finansinę būklę.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama įsigyti bei  valdyti banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo teisės.

     Akciniam  kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu išleidžiamos naujos akcijos. Naujai išleistosios banko akcijos turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą  laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo,  priėmusio nutarimą  išleisti  naujas akcijas, dienos.

     Jeigu per 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję  su akcinio  kapitalo padidėjimu, nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, akcinis kapitalas laikomas nepadidintu.

     Leidimą įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su akcinio kapitalo padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu banko pateikta ir Lietuvos banko turima informacija liudija, kad:

     1) išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

     2) akcijos išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko statute, akcijų emisijos prospekte (memorandume) bei akcijų pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;

     3) lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali.

     Bankui draudžiama priimti skolininkui priklausančias šio banko akcijas už šiam bankui negrąžintą paskolą.

     Lėšos steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ar banko išleistoms naujos emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos lėšos pervedamos į banko sąskaitą po to, kai Lietuvos Respublikos įmonių registre įregistruotas steigiamas bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto kapitalo didinimu.

     Jeigu bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su kapitalo didinimu, nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, sukauptos lėšos  išmokamos jas įnešusių asmenų reikalavimu. Lietuvos banko valdybos nutarimai dėl akcinio kapitalo didinimo skelbiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

 

     15 straipsnis. Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

 

     Asmenys, įsigiję  banko akcijų,  akcininko turtines ir neturtines teises įgyja:

     1) steigiant banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;

     2) įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų - nuo statuto (įstatų) pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo padidėjimu dėl  naujos banko akcijų emisijos, įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;

     3) įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų akcijų įregistravimo dienos.

     Akcininkų turtines ir neturtines teises taip pat nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

 

 

IV skyrius

BANKO VALDYMAS

 

     16 straipsnis. Banko valdymo organai

 

     Banko valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, banko taryba, banko valdyba ir administracijos vadovas.

 

     17 straipsnis. Visuotinis akcininkų susirinkimas

 

     Visuotinis banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis banko valdymo organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

     Tik visuotinis akcininkų susirinkimas:

     1) priima ir keičia banko statutą (įstatus);

     2) renka ir atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko tarybos, revizijų tarnybos narius (revizorių);

     3) kai yra atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos atleidimo klausimą;

     4) tvirtina metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą, pelno paskirstymą, sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;

     5) sprendžia pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo klausimus;

     6)  priima  sprendimus  dėl  banko  likvidavimo  ar reorganizavimo, renka ir atleidžia banko likvidacinės komisijos narius, tvirtina  šios komisijos  apyskaitą,  jeigu  bankas likviduojasi pats;

     7) tvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;

     8) sprendžia  kitus banko tarybos, valdybos, revizorių tarnybos (revizoriaus) pasiūlytus klausimus;

     9) nagrinėja akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko tarybos ir valdybos darbo;

     10) priima sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui pagal šio įstatymo 45 straipsnį.

     Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat sprendimų jame priėmimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktuose numatytais klausimais priimami 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų.

     Lietuvos bankas turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą.

 

     18 straipsnis. Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai

 

     Banko tarybos narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis turi būti neporinis ir ne mažesnis kaip 3.

     Banko tarybą  renka visuotinis  akcininkų susirinkimas. Renkant banko tarybą, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra - už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau balsų surinkę kandidatai.

     Banko taryba renkama iš akcininkų ir banko akcininkams juridiniams asmenims  atstovaujančių asmenų,  nesančių banko akcininkais, ne ilgiau kaip 4 metams.

     Banko tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Jeigu juridinis asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje asmens įgaliojimus, banko tarybos sprendimu šis asmuo turi būti atleidžiamas iš banko tarybos, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra banko akcininkas. Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali būti išrinktas visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka. Banko tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

     Banko taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

     Banko tarybos nariu negali būti:

     1) to  paties banko valdybos narys ir administracijos vadovas;

     2) asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias pareigas.

     Banko taryba ir jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

     Visuotinis akcininkų  susirinkimas gali nustatyti banko tarybos nariams atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.

     Banko taryba:

     1) skiria banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo pavaduotojus, taip pat atleidžia juos iš pareigų;

     2) tvirtina banko valdybos darbo reglamentą;

     3) banko valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke dirbančio šio banko tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;

     4) stebi ir analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą,  atlieka finansinės  būklės  perspektyvinį įvertinimą;

     5) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus  apie banko metinį balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;

     6) atstovauja bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp banko ir jo valdybos, valdybos nario arba banko administracijos vadovo;

     7) sprendžia  kitus statute  (įstatuose) ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;

     8) sudaro banko veiklos planą;

     9) nustato  paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik patvirtinus banko tarybai, skyrimo tvarką;

     10) priima sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių ir įmonių steigimo ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;

     11) nustato papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.

     Banko taryba turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę) banko finansinei apskaitai patikrinti ir įvertinti.

     Banko tarybos reikalavimu banko valdyba ir administracija privalo pateikti dokumentus, susijusius su banko veikla.

 

     19 straipsnis. Banko tarybos darbo tvarka

 

     Banko tarybos  nariai turi  lygias  teises.  Balsavime kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

     Jeigu banko tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią - "už" ar "prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis yra susipažinęs, gali pranešti raštu.

     Banko tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, išskyrus nutarimus dėl banko valdybos narių atšaukimo, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos narių balsų.

     Banko tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos pirmininkas, o jo nesant - pirmininko pavaduotojas.

     Posėdžiai taip pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 banko tarybos narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti klausimai.

 

     20 straipsnis. Banko valdyba

 

     Banko valdyba  vadovauja bankui,  tvarko jo  reikalus, atstovauja jam ir už banko operacijų vykdymą atsako pagal įstatymus. Banko valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip  3, taip pat valdybos ir jos narių veiklą, įgalinimus ir teises, nutarimų priėmimo tvarką nustato banko statutas (įstatai) ir banko valdybos darbo reglamentas.

     Banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai skiriami ne ilgiau kaip 4 metams. Banko valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

     Banko valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo. Banko valdybos nariu negali būti skiriamas:

     1) to paties banko tarybos narys;

     2) asmuo, esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje įregistruoto banko valdybos nariu ar administracijos vadovu;

     3) asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias pareigas.

     Banko statute (įstatuose) taip pat gali būti numatomi papildomi reikalavimai dėl valdybos nario.

     Banko valdybos narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali atsistatydinti. Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.

     Banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai dirba banke ir gauna pareiginį atlyginimą, kurį jiems nustato banko taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams gali būti mokamos tantjemos.

     Banko valdybos nariai neturi teisės pavesti savo pareigas eiti kitiems asmenims. Laikinai nedirbantį banko valdybos narį gali pavaduoti banko tarybos paskirtas tarybos narys. Banko tarybos nariui, kol jis eina banko valdybos nario pareigas, sustabdomi įgaliojimai banko taryboje.

 

     21 straipsnis. Banko administracija

 

     Banko administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių  bei filialų (skyrių) vadovai ir jų pavaduotojai.

     Banko administracija  vykdo banko  visuotinio akcininkų susirinkimo, tarybos ir valdybos nutarimus.

     Bankos administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko statutas (įstatai) ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.

     Banko administraciją ir jos vadovą į darbą priima banko valdyba. Banko administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu ar dirbti kito banko administracijoje.

     Bankos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais banko darbuotojais.

     Banko administracijos  vadovo pareigas gali eiti banko valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

 

     22 straipsnis. Banko revizijų tarnyba (revizorius)

 

     Banke turi  būti bent  vienas revizorius,  kurį renka visuotinis akcininkų  susirinkimas  banko  statuto  (įstatų) nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

     Revizoriaus kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.

     Revizoriumi negali būti banko tarybos, valdybos narys, administracijos  vadovas  ar  vyriausiasis  finansininkas (buhalteris).

     Banko revizijų tarnyba (revizorius) privalo:

     1) tikrinti pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą ir kontroliuoti, ar bankas veikia pagal įstatymus ir banko statutą (įstatus);

     2) tikrinti metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės apskaitos dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimus;

     3) artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko tarybos posėdyje pranešti apie  patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.

     Banko revizijų tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo, banko tarybos ar valdybos pavedimu.

 

     23 straipsnis. Banko komitetai ir tarnybos

 

     Bankas privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir vidaus audito tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai bei tarnybos. Jų funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas (įstatai).

 

 

V skyrius

BANKŲ VEIKLA

 

     24 straipsnis. Banko statutas (įstatai)

 

     Banko statute (įstatuose) turi būti nurodyta:

     1) banko pavadinimas;

     2) banko pagrindinė buveinė;

     3) banko atliekamos operacijos;

     4) akcinio kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal akcijų klases,  akcijų   savininkams suteikiamas teises ir pareigas;

     5) kiti kapitalai;

     6) apmokėjimo už akcijas tvarka;

     7) akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

     8) vienos klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar rūšies akcijas tvarka;

     9) obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarka;

     10) banko valdymo struktūra;

     11) banko valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar rinkimo tvarka, jų teisės, pareigos ir atsakomybė;

     12) visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

     13) pelno paskirstymo tvarka;

     14) banko pranešimų skelbimo tvarka;

     15) banko reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

     16)  kitos  įstatymams  ir  kitiems  teisės  aktams neprieštaraujančios nuostatos.

 

     25 straipsnis. Banko operacijos

 

     Bankas turi teisę atlikti šias operacijas:

     1) priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti;

     2) duoti ir imti paskolas;

     3) išduoti  piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus;

     4) išleisti  mokėjimo dokumentus  (čekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir atlikti jais operacijas;

     5) atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);

     6) atlikti operacijas užsienio valiuta;

     7) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

     8) išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones;

     9) priimti saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams banko saugykloje seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

     10) teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais;

     11) atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.

 

     26 straipsnis. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai

 

     Bankui nustatomi šie normatyvai:

     1) kapitalo pakankamumo;

     2) likvidumo;

     3) maksimalios  atviros pozicijos  užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

     4) maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui.

     Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas.

 

     27 straipsnis. Banko investicijos

 

     Bankai gali steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar akcininkais.

     Bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio kapitalo.

     Bankas negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio akcijų paketo.

     Šio straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas ar kapitalą.  Šio straipsnio  antrosios dalies reikalavimai netaikomi, jeigu bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už išduotą ir negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per vienerius metus perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą dalį, kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta norma.

     Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.

 

      28 straipsnis. Banko dokumentų saugojimas

 

     Bankas per visą sutarčių galiojimo laiką ir trejus metus jam pasibaigus saugo:

     1) paskolų,  garantijų, laidavimo,  įkeitimo ir  kitas sutartis;

     2) kitus banko partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo sudaryta sutartis;

     3) kitus Lietuvos banko numatytus dokumentus.

     Bankas gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį saugojimo laiką, bet ne trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio pirmojoje dalyje.

 

     29 straipsnis. Paskolų išdavimas su banku susijusiems asmenims

 

     Bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 procentų banko kapitalo.

     Su banku susijusiais asmenimis yra laikomi:

     1) banko ir jo dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo savininkai, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar  (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo;

     2) banko ir jo dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų nariai, revizoriai, administracijos ir filialų (skyrių) vadovai bei jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.

     Bankai apie išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims privalo pateikti informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.

 

     30 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimas

 

     Bankai prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti gali priimti įkeitimui prekines ir kitas materialines vertybes, vekselius ir kitus vertybinius popierius, prekių lydimuosius dokumentus, valiutines  ir kitas  vertybes, sudaryti  turto įkeitimo,  garantijos,  laidavimo  ar  kitas  sutartis, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.

     Jeigu skolininkas  sutartyje nustatytu  laiku  paskolos negrąžino, o paskolos grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius.

     Jeigu skolininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo prievolių, kurių įvykdymas buvo užtikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinių popierių įkeitimu, bankas turi teisę duoti nurodymą šių vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojui Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka į banko vertybinių popierių sąskaitą pervesti įkeistus vertybinius popierius už tokią sumą, kokia buvo neįvykdytos prievolės, jei tai numatyta banko ir skolininko sutartyje. Kai bankas yra jam įkeistų vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, jis turi teisę pervesti šiuos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius į savo vertybinių popierių sąskaitą šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis, tvarka bei sumomis.

     Bankas gali pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą laiką, kol  jis naudojasi paskola, pateikti informaciją ar dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.

     Iškilus grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas gali vienašališkai nutraukti sutartį arba ją pakeisti, arba pareikalauti papildomos garantijos.

     Bankams draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti priimti paties banko ir su banku susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius, laidavimo ir garantijų sutartis.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.VIII-178, 97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

 

     31 straipsnis. Paslapties saugojimas

 

     Esantys  ir  buvę  banko  tarybos,  valdybos  nariai, administracija bei  darbuotojai privalo  laikyti  paslaptyje informaciją, gautą dirbant banke, ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų naudai.

     Jeigu Lietuvos bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti visi dokumentai ir informacija, susijusi su banko steigimu ir veikla. Dokumentai ir informacija kitų institucijų reikalavimu teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

     Bankas privalo informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu jam pateikti dokumentai ar kita turima informacija apie banko kliento sandorius liudija galimą neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimą  ar  įstatymų  draudžiamos  veiklos  finansinį aptarnavimą.

     Bankai privalo nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.

 

     32 straipsnis. Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius

 

     Banko tarybos, valdybos narių, administracijos ir darbuotojų atsakomybę už dėl jų kaltės bankui padarytus nuostolius nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei banko statutas (įstatai).

 

 

VI skyrius

KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS

 

     33 straipsnis. Kapitalų rūšys

 

     Bankas turi pagrindinį ir papildomus kapitalus.

 

 

     34 straipsnis. Banko pagrindinis kapitalas

 

     Banko  pagrindinis  kapitalas  negali būti mažesnis už Lietuvos banko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.

     Bankas,  gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali sumažinti savo pagrindinį kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.

     Banko atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų papildomų įnašų ar(ir) atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti banko finansinį stabilumą.

     Banko akcinis kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia 75 procentus banko akcinio kapitalo nominalios vertės.

     Jeigu banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą dydį, banko valdyba privalo per tris dienas apie tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką ir per 45 dienas sušaukti  neeilinį  visuotinį  banko  akcininkų susirinkimą, kuriame, jeigu reikia, pateikiama nepriklausomo audito išvada. Susirinkimas sprendžia akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės banko veiklos klausimus.

     Jeigu banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai yra lygūs banko akcinio kapitalo nominaliai vertei  arba  už  ją  didesni,  visuotinis banko akcininkų susirinkimas  privalo  sumažinti  banko  akcinį  kapitalą anuliuodamas turimas savo akcijas nuostoliams padengti. Priėmus šį  sprendimą,  Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skiria banko laikinąjį administratorių.

     Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką nesušaukiamas,  neįvyksta  ar  nepritaria  akcinio  kapitalo sumažinimui nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių arba kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui.

     Šiuo atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio  kapitalo  sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą sumažinti akcinį kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos banko  pritarimu  priima sprendimą banką reorganizuoti arba pasiūlo Lietuvos bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui bankroto bylą.

     Šio  straipsnio  ketvirtojoje,  penktojoje,  šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, jei šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto dydžio nuostolius nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša banko valdybai.

     Apie  šaukiamą  visuotinį  akcininkų susirinkimą ir jo darbotvarkę ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešama visiems akcininkams.  Dėl akcinio kapitalo sumažinimo bankų statutų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Akcinis kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus statutų pakeitimus.

     Jeigu bankas yra nemokus, banko akcinis kapitalas gali būti didinamas papildomais įnašais už viešai platinamas akcijas, kurių pasirašymo sutartyje nurodyta, kad bankas yra nemokus.

     Šio  straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatyta tvarka akcinis  kapitalas gali būti didinamas tik Lietuvos bankui leidus, išskyrus atvejį, kai bankui iškelta bankroto byla.

     Kai bankai mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta tvarka,  netaikomos  Lietuvos  Respublikos akcinių bendrovių įstatymo  45  straipsnio  ketvirtoji,  penktoji, šeštoji ir aštuntoji dalys.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

Nr. 1-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

 

     35 straipsnis. Pelno paskirstymas

 

     Banko pelnas yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių metų pajamų atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.

     Banko finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

     Sprendime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

     1) pelnas;

     2) privalomi mokėjimai iš pelno;

     3) atskaitymai į bendrosios paskirties rezervus paskolų nuostoliams dengti;

     4) atskaitymai į atsargos kapitalą;

     5) atskaitymai į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus;

     6) dividendai;

     7) metinės išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos nariams;

     8) nepaskirstyto pelno likutis.

     Banko pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į  atsargos bei kitus banko statute (įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais ir tantjemomis,  jeigu po  visuotinio akcininkų susirinkimo atitinkamo  sprendimo  kapitalo  pakankamumas  ir  minimalus pagrindinis kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus dydžius.

     Banko apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis mokamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

VII skyrius

APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

 

     36 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

 

     Bankai ir jų padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę Lietuvos banko nustatyta tvarka.

     Banko finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, per  3 mėnesius  nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta visuotiniame  akcininkų susirinkime  ir pateikta Lietuvos bankui. Banko finansinė ataskaita viešai skelbiama Lietuvos banko nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje ataskaitoje pateiktos  informacijos teisingumą bankas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

     Auditoriai privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

 

 

VIII skyrius

POVEIKIO PRIEMONĖS

 

     37 straipsnis. Bankui taikomos poveikio priemonės

 

     Lietuvos bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus, užtikrinti banko  ir bankų sistemos saugumą, patikimumą ir stabilumą, turi teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:

     1) įspėti banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;

     2) įstatymų  nustatyta tvarka  skirti  banko  vadovams administracines nuobaudas;

     3) laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas operacijas (moratoriumas);

     4) laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą banko filialo (skyriaus), filialų (skyrių) veiklai;

     5) reikalauti nušalinti ar nušalinti banko valdybos narį (narius) ar administracijos vadovą;

     6) reikalauti sustabdyti ar sustabdyti  banko  tarybos nario (narių) įgaliojimus;

     7) sustabdyti banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko valdybą, administracijos vadovą  ir paskirti banko laikinąjį administratorių;

     8) apriboti disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke;

     9) atšaukti banko licenciją.

     Lietuvos bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

     Nutarimo dėl poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali būti per 1 mėnesį  apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos įstatymų nenustatyta kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo vykdymo.

     Teismas nagrinėja,  ar buvo pagrindas taikyti poveikio priemonę ir ar laikytasi jos taikymo tvarkos. Teismas negali spręsti klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1601, 96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

 

     38 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

 

     Lietuvos bankas  šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas poveikio priemones taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:

     1) Lietuvos bankui suteikta neteisinga informacija;

     2) Lietuvos  bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;

     3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;

     4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

     Šio įstatymo 37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės taikomos bankams Lietuvos banko valdybos nutarimu.

     Nutarimą taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba priima vadovaudamasi:

     1) dokumentais ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

     2) banko ekonominės būklės analize;

     3) medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos banko bei kitų institucijų bankui taikytas poveikio priemones;

     4) prognoze, kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko būklei, indėlininkų ir kitų banko kreditorių interesams ir visos bankų sistemos stabilumui;

     5) banko valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.

     Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas dalyvaujant banko atstovams.

     Banko atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems nepateikus paaiškinimų, sprendimas taikyti poveikio priemonę priimamas be jų.

      Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

 

 

     39 straipsnis. Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko

             valdybos bei administracijos vadovo nušalinimo tvarka

 

     Banko tarybos įgaliojimai sustabdomi, banko valdyba bei administracijos  vadovas nušalinimi ir skiriamas laikinasis administratorius, jeigu iškyla grėsmė patikimai ir stabiliai banko veiklai,  bet yra  reali galimybė  pataisyti padėtį, sustabdžius banko tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko valdymo banko valdybą ir administracijos vadovą.

     Laikinasis administratorius  skiriamas laikotarpiui  iki vienerių metų.  Laikinojo administratoriaus prašymu Lietuvos bankas gali pratęsti šį terminą dar iki vienerių metų.

 

     40 straipsnis. Laikinasis administratorius

 

     Laikinasis administratorius - tai banko tarybos įgaliojimų sustabdymo  ir  banko  valdybos  bei administracijos vadovo nušalinimo  laikotarpiui  Lietuvos  banko  skiriamas  banko valdytojas.

     Nuo laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos visi banko tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina laikinajam administratoriui, o jų po šio paskyrimo priimti sprendimai yra neteisėti ir nevykdytini.

     Jeigu  banko  akcijos  yra anuliuotos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka ir yra paskirtas banko laikinasis administratorius, visų banko valdymo organų įgaliojimai pereina šiam administratoriui. Laikinojo administratoriaus sprendimai tais  klausimais,  kurie  priklauso  visuotinio  akcininkų susirinkimo kompetencijai, privalo būti suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Lietuvos banku.

     Laikinasis  administratorius,  įspėjęs  raštu  prieš  7 kalendorines dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos  nariais,  banko  administracijos vadovu, taip pat padalinių vadovais, kurie pagal savo pareigines instrukcijas turi teisę priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti kitokias finansines operacijas. Visiems šiems atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją   už   nepanaudotas   atostogas.  Laikinasis administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį darbuotojams  be  jų  sutikimo  iki  biudžetinių  įstaigų, organizacijų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kurį kas mėnesį skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti kitas darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai). Prireikus laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems banko darbuotojams arba jų daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis.

     Laikinajam   administratoriui  neprivalomi  visuotinio akcininkų  susirinkimo  nutarimai,  jeigu  jie  prieštarauja laikinojo administratoriaus skyrimo tikslams arba priimti tais klausimais, kurie pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir valdybai.

     Laikinasis  administratorius  be  visuotinio  akcininkų susirinkimo įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti banko nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar likviduoti banką, išskyrus 34 straipsnio septintojoje dalyje numatytus atvejus, spręsti kitų visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų.

     Apie  administravimo  eigą  ir  rezultatus  laikinasis administratorius privalo informuoti Lietuvos banką ir visuotinį akcininkų susirinkimą per jų nustatytus terminus ir nustatyta tvarka.

     Laikinasis administratorius privalo paskirti visišką banko reviziją, kuri turi būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo dienos. Revizorių kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas. Revizijos akte turi būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų būklė.

     Revizijos metu nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali išvengti  bankroto,  laikinasis administratorius kreipiasi į Lietuvos banką dėl bankroto bylos iškėlimo.

     Laikinajam administratoriui atsistatydinus iš šių pareigų, Lietuvos  bankas  sprendžia  klausimą  dėl  kito  laikinojo administratoriaus paskyrimo ar bankroto bylos iškėlimo bankui. Lietuvos  banko  išlaidas  laikinojo administratoriaus darbo apmokėjimui kompensuoja bankas.

     Laikinasis administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl jo  kaltės,  atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

     Kai Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių, sustabdomi išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos banko leidimo draudžiami visų šio banko finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama banko kreditorių reikalavimus perleisti kitiems asmenims ir draudžiama dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,  reikalingas  laikinojo  administratoriaus  veiklai užtikrinti, pagal išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

Nr. 1-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

 

 

     41 straipsnis. Laikinojo administratoriaus atšaukimas

 

     Laikinasis administratorius atšaukiamas prieš terminą:

     1) Lietuvos bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir stabiliai veikti;

     2) įstatymų nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.

 

 

IX skyrius

BANKO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

 

     42 straipsnis. Banko reorganizavimas

 

     Bankas  reorganizuojamas  Lietuvos  Respublikos  akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.

 

     43 straipsnis. Banko likvidavimas

 

     Bankas likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

X skyrius

BANKO BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

NAGRINĖJIMO TVARKA

 

     44 straipsnis. Banko bankroto procedūra

 

     Banko bankroto procedūra - tai banko administratoriaus paskyrimas, banko reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti jo bankroto, taip pat bankrutavusio banko likvidavimas.

     Bankui taikomas  Lietuvos Respublikos  įmonių  bankroto įstatymas, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

      Banko bankroto procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.

     Iškėlus bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

     Apie bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą bankroto procedūrą turi būti pažymima įmonių rejestre.

 

     45 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos

 

     Banko bankroto bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko pareiškimą dėl  banko nemokumo,  taip pat pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ar kreditorių pareiškimą, tik jeigu yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.

 

     46 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimas teisme

 

     Banko bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko buveinė, teismas.

     Teismas, gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45 straipsnio sąlygas, Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria administratorių ir nustato jam atlyginimą.

     Teismas per 7 dienas priima nutartį iškelti banko bankroto bylą ir privalo:

     1) pranešti apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio banko bankams korespondentams, rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbti nurodydamas:

     teismą, kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos numerį,

     bankrutuojančio banko rekvizitus,

     terminus, iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

     2) sustabdyti kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų nagrinėjimą ir pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko bylų, apie bankroto bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos šiam bankui iškeltos bylos.

     Teismo nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti apskųsta  Lietuvos  Respublikos  civilinio  proceso  kodekso nustatyta tvarka.  Skundo padavimas nesustabdo banko bankroto bylos eigos.

     Nutraukus banko  bankroto bylą  dėl reorganizavimo  ar sanavimo, apie tai pranešama  rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbiama.

     Teismui iškėlus banko bankroto bylą:

     1) banko valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko bankroto byla yra nutraukiama,  tai banko valdymo organai turi teisę toliau atlikti savo funkcijas;

     2) uždraudžiamas  visų finansinių  prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo leidimo draudžiama dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas, reikalingas administratoriaus  veiklai banko  bankroto bylos nagrinėjimo metu užtikrinti;

     3) sustabdomas palūkanų skaičiavimas.

 

     47 straipsnis. Banko administratorius

 

     Banko administratorius  -  tai  banko  bankroto  bylos nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas banko valdytojas.

     Bankos administratoriumi negali būti paskirtas skolininko atstovas, banko  savininkas (savininkai),  akcininkai, banko tarybos ir valdybos narys, administracijos vadovas, kreditorius.

     Banko administratorius privalo:

     1) po paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose esančių banko  sąskaitų likučius perkelti į Lietuvos banko korespondentinę sąskaitą, esančią Lietuvos banke, arba uždrausti atlikti mokėjimus iš jų;

     2) sudaryti banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;

     3) užfiksuoti indėlius  užsienio valiuta pagal oficialų kursą, buvusį tą dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;

     4) perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio valiuta į litus;

     5) apie administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti teismui ir Lietuvos bankui per jų nustatytus terminus ir jų nustatyta tvarka.

     6) Lietuvos  bankui pritarus  siūlyti teismui sanuoti, reorganizuoti ar likviduoti banką.

     Banko  administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos nariais, banko administracijos vadovu ir padalinių vadovais. Visiems  šiems  atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Banko administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų,  organizacijų  darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio  dydžio,  kurį  kas  mėnesį  skelbia Statistikos departamentas  prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti kitas darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai). Prireikus banko administratorius skelbia prastovą  visiems banko darbuotojams arba jų daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis.

     Bankas, kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio bylose dėl turto išieškojimo.

     Iškėlus banko bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl kreditorių pinigų  išieškojimo, kreditoriams  (ieškovams) iš valstybės biudžeto  lėšų grąžinamas  jų sumokėtas  žyminis mokestis.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

 

     48 straipsnis. Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas

                    ir jo atsakomybė

 

     Visus banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja banko įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

     Banko administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado vykdant nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus sprendimus.

 

     49 straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko

                    bankroto bylą

 

     Teismui iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti administratoriui savo  finansinius reikalavimus  ir nurodyti prievolės įvykdymo garantijas.

     Teismas turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl svarbių priežasčių pažeidus šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą.

 

     50 straipsnis. Bankrutuojančio banko sanavimas

 

     Bankrutuojančio banko  sanavimas - tai banko savininkų (akcininkų), kreditorių ar trečiųjų asmenų  bankui taikomos ekonominės ir finansinės priemonės, kad būtų galima išvengti jo likvidavimo.

     Bankrutuojančiam bankui  taikomos sanavimo  sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje.

 

     51 straipsnis. Banko administratoriaus funkcijų atlikimas

                    sanavimo metu

 

     Sanavimo metu banko administratoriaus funkcijas atlieka teismo paskirtas banko administratorius.

 

     52 straipsnis. Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas

 

     Jeigu banko  sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję sanuoti  asmenys  nevykdo  savo  įsipareigojimų,  sanavimas nutraukiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko administratoriui ir suderinus su Lietuvos banku.

     Banko sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko administratoriui ir suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius sanavimo priemones bankas gali atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus.

 

     53 straipsnis. Sprendimas dėl bankrutavusio banko likvidavimo

 

     Banko likvidavimas dėl bankroto - tai bankrutavusio banko veiklos nutraukimas teismo sprendimu, visiškai ar iš dalies patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamo banko turto.

     Sprendimas likviduoti bankrutavusį banką priimamas, jeigu:

     1) teismo sprendimu banko reorganizavimas nutraukiamas;

     2) šiam bankui netaikomas sanavimas arba jis nutrauktas.

     Bankrutavęs bankas gali būti likviduotas tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo likviduoti jį priėmimo dienos.

     Bankrutavusio banko nekilnojamasis turtas perkainojamas ir parduodamas.

     Teismo sprendimas dėl bankrutavusio banko likvidavimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

     Likvidavus bankrutavusį banką, laikoma, kad visi jo skolų ir jam apmokėtinų skolų terminai pasibaigė.

 

     54 straipsnis. Kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė ir tvarka

 

     Banko kreditorių reikalavimai pradedami tenkinti tik teismui priėmus sprendimą likviduoti banką.

     Pirmąja eile tenkinama:

     1) įkaitu garantuoti kreditorių reikalavimai;

     2) teismo paskirto likvidatoriaus darbo užmokesčio ir kitos išlaidos, susijusios su jo funkcijomis;

     3) banko  darbuotojų  reikalavimai,  susiję  su  darbo santykiais.

     Antrąja  eile  tenkinami  indėlininkų  fizinių  asmenų reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios 5000 litų.

     Antrosios eilės  reikalavimai tenkinami, kai patenkinti pirmosios eilės reikalavimai.

     Trečiąja eile tenkinami kitų kreditorių ir indėlininkų reikalavimai dėl indėlio dalies, viršijančios 5000 litų.

     Trečiosios  eilės kreditorių reikalavimai tenkinami, kai patenkinti antrosios eilės kreditorių reikalavimai.

     Jeigu banko lėšų neužtenka visiškai patenkinti atitinkamos eilės kreditorių  reikalavimams, jie  tenkinami proporcingai reikalavimų dydžiui.

 

 

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

     55 straipsnis. Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas

                    ir veiklos pertvarkymas

 

     Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal šį įstatymą pertvarkymo tvarką ir terminus nustato Lietuvos bankas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

     Asmenų, kurie už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas yra apmokėję iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko naujos emisijos  akcijų pasirašymo  sutartyse nėra numatyta atlyginimo už piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant akcijas) tvarka, turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą sprendžia banko akcininkų visuotinis susirinkimas.

     Iki 1995 m. balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe  nustato šio  įstatymo 31 straipsnio trečiosios dalies įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko išmokamų grynųjų  pinigų  sumas,  apie  kurias  turi  būti informuojamos teisėsaugos institucijos.

     Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir valstybei priklausančios  privilegijuotos akcijos pakeičiamos paprastomis vardinėmis.  Su tuo susijusios statuto (įstatų) pataisos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko valdybos teikimu gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio akcininkų susirinkimo.

 

     56 straipsnis. Kai kurių teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

 

     Pripažinti netekusiais galios:

     Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą (Žin., 1992, Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);

     Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų" (Žin., 1994, Nr. 59-1154);

     Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos  komercinių  (akcinių)  bankų  įstatymo įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);

     Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 6 d.  nutarimo Nr.I-2928 "Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus" 2 punktą.

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 RESPUBLIKOS PREZIDENTAS        ALGIRDAS BRAZAUSKAS