@D1=19941221;D2=19960604;D3=19960624

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#19951229AA1165 ;} Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19960221AA1218 ;} Nr. 1-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Parlamentas, Įstatymas

{#19960418AA1295 ;} Nr. 1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 40 IR 47 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Parlamentas, Įstatymas

{#19960604AA1358 ;} Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 10, 11, 14

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOMERCINIŲ BANKŲ

Į S T A T Y M A S

1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-720

Vilnius

I skyrius

BENDROJI DALIS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymo tikslas - reglamentuoti komercinių bankų (toliau -

bankų) veiklą, kad bankų sistema būtų stabili, patikima,

efektyvi ir saugi.

Įstatymas nustato bankų ir jų padalinių steigimo,

licencijavimo sąlygas ir tvarką, jų veiklos, reorganizavimo bei

likvidavimo ypatumus.

Bankai ir jų padaliniai registruojami Lietuvos Respublikos

įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

Bankai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis

įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo statutais (įstatais).

Šis įstatymas netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja

atskiri įstatymai.

2 straipsnis. Įstatyme vartojami terminai

Bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė,

kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir

paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir

atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla,

atlikdama visas ar dalį šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų

operacijų.

Dukterinis bankas - tai bankas, kuriame kitas bankas

tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai valdo dalį akcinio kapitalo,

suteikiančio teisę į daugiau kaip 50 procentų balsų, arba akcinio

kapitalo dalį, suteikiančią galimybę kontroliuoti šio banko

valdymą.

Banko filialas (skyrius) - neturintis juridinio asmens

teisių Lietuvos Respublikoje įregistruoto banko padalinys

Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje arba užsienio banko

padalinys Lietuvos Respublikoje, veikiantis banko vardu kitoje

negu banko buveinė vietoje ir atliekantis bent vieną banko

operaciją pagal banko įgaliojimą, už kurio sandorius ir veiklą

bankas atsako visu savo turtu.

Banko atstovybė - teritorinis banko padalinys,

atstovaujantis bankui užsienyje ar Lietuvos Respublikoje, tačiau

neatliekantis banko operacijų ir neužsiimantis kita komercine -

ūkine veikla.

Banko licencija - raštiškas Lietuvos banko leidimas bankui

verstis statute (įstatuose) nurodyta veikla atliekant šio

įstatymo 25 straipsnyje nustatytas visas ar dalį operacijų.

Akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės

tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigyta arba valdoma 1/10 ar

didesnė banko akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo

dalis.

Kontrolinis akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar

jų grupės tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigytas arba valdomas

akcijų paketas, suteikiantis jų savininkams ar valdytojams

galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

Tiesiogiai įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio

kapitalo dalis, kurią akcininkas įsigijo ar (ir) valdo savo vardu

ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo vardu.

Netiesiogiai įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio

kapitalo dalis, kurią akcininkas ar jų grupė ar trečiasis asmuo

per jų grupę įgijo ar (ir) valdo per turtinius santykius.

Banko kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

Pagrindinis kapitalas - banko akcinio kapitalo, atsargos

kapitalo, emisinio skirtumo bei praėjusių metų nepaskirstyto

pelno suma.

Akcinis kapitalas - visų įregistruotų akcijų nominali

vertė.

Atsargos kapitalas - banko akcininkų (steigėjų) papildomi

įnašai ar (ir) atskaitymai iš banko pelno.

Papildomi kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti

kiti banko kapitalai ir fondai.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960604AA1358 ;} Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

3 straipsnis. Draudimai

Be banko licencijos draudžiama verstis banko veikla.

Žodžius "bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių

junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime,

reklamoje ar kitais tikslais tik tie Lietuvos Respublikoje

įregistruoti juridiniai asmenys, kurie turi šio įstatymo

nustatyta tvarka išduotą banko licenciją.

Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti žodžiai, jų

junginiai ir vediniai gali būti vartojami kitų ūkio subjektų

pavadinimuose, kai iš konteksto, kuriame pavartoti šie žodžiai,

aišku, kad jų vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

Vartoti banko pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio

vedinius gali tik tie bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas

akcinio kapitalo nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

4 straipsnis. Banko pavadinimas ir antspaudas

Banko ir jo padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas"

ar "komercinis bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas

turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

Antspaude turi būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.

5 straipsnis. Banko turtinė atsakomybė

Bankas yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis

neatsako už akcininkų ar (ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar

(ir) steigėjai už banko prievoles atsako tik tuo turtu, kurį jie

perdavė bankui kaip steigėjai ar įsigydami šio banko akcijų.

Bankas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako

už banko prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią

atsakomybę.

6 straipsnis. Užsienio bankų veikla Lietuvos Respublikoje

Užsienio bankas Lietuvos Respublikoje gali:

1) vienas ar kartu su kitais bankais steigti dukterinį

banką;

2) įsigyti steigiamo ar veikiančio banko akcijų, o jeigu

Lietuvos bankas leidžia, įsigyti veikiančio banko akcijų paketą;

3) steigti banko filialus (skyrius) ir atstovybes.

Užsienio banko dukterinis bankas gali būti steigiamas kaip

uždaroji ar atviroji akcinė bendrovė tik uždaruoju būdu. Užsienio

banko dukterinio banko steigėjais gali būti tik bankai. Banko

steigimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka.

Leidimai steigti užsienio bankų filialus (skyrius) bei

atstovybes išduodami Lietuvos banko nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui

išduoda banko licenciją, jeigu:

1) steigiamo dukterinio banko kontrolinį akcijų paketą

įsigijo užsienio bankas;

2) steigiamo dukterinio banko pagrindinis kapitalas yra ne

mažesnis už Lietuvos banko nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą

ir visiškai apmokėtas;

3) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso

užsienio bankas, įstatymai leidžia šios valstybės bankams steigti

dukterinius bankus užsienyje ir bankų priežiūros institucija tam

neprieštarauja;

4) statutas (įstatai) įregistruoti Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas registruoja užsienio banko filialą (skyrių),

jeigu:

1) Lietuvos Respublika yra sudariusi su užsienio valstybe

sutartis dėl kapitalo investicijų apsaugos bei teisinės pagalbos

arba užsienio bankas pateikia Lietuvos bankui pakankamas

garantijas, kad prisiima turtinę atsakomybę už filialo (skyriaus)

veiklą Lietuvos Respublikoje;

2) filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai) neprieštarauja

Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3) užsienio bankas turi tos valstybės, kurios jurisdikcijai

jis priklauso, išduotą banko licenciją;

4) užsienio banko finansinė būklė yra gera ir stabili ir

pagal Lietuvos banko nustatytus kriterijus jis vertinamas kaip

patikimas bankas, taip pat tos valstybės, kurios jurisdikcijai

jis priklauso, bankų priežiūros institucija neprieštarauja

steigti filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje;

5) Lietuvos banko pasirašyta sutartis su tos valstybės bankų

priežiūros institucija dėl banko filialo (skyriaus) veiklos

priežiūros ir informacijos teikimo;

6) pateikti šio straipsnio 6 dalyje numatyti dokumentai.

Registruojant užsienio banko filialą (skyrių), Lietuvos

bankui turi būti pateikiama:

1) prašymas įregistruoti filialą (skyrių);

2) filialo (skyriaus) steigimo dokumentai;

3) banko (steigėjo) statutas (įstatai), licencija,

registracijos pažymėjimas ar kiti dokumentai, patvirtinantys

teisę verstis banko veikla;

4) banko (steigėjo) paskutinių trejų metų finansinės

ataskaitos;

5) filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai);

6) dokumentai, patvirtinantys, kad patalpos, kuriomis

naudosis banko filialas (skyrius), atitinka Lietuvos banko

nustatytus reikalavimus;

7) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso

užsienio bankas, bankų priežiūros institucijos raštiškas

neprieštaravimas steigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tai

numatyta pagal tos užsienio valstybės įstatymus;

8) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas žyminis

mokestis.

Užsienio banko filialui (skyriui) draudžiama priimti

indėlius, jeigu:

1) jį įsteigęs bankas neturi teisės priimti indėlių savo

valstybėje;

2) užsienio valstybės įstatymai nenumato indėlių

kompensavimo užsienio valstybėse esančių filialų (skyrių)

indėlininkams;

3) indėlių kompensavimo sąlygos yra blogesnės, negu

nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų.

Užsienio banko, steigiančio Lietuvos Respublikoje dukterinį

banką, filialą (skyrių), kapitalas turi būti ne mažesnis už

Lietuvos Respublikos banko nustatytą minimalų pagrindinį

kapitalą.

Užsienio banko dukterinio banko ar užsienio banko filialo

(skyriaus) veiklai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti

teisės aktai.

Užsienio bankų atstovybės registruojamos Lietuvos

Respublikos įmonių registro nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960604AA1358 ;} Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

II skyrius

BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

7 straipsnis. Banko steigėjai

Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir

juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių,

bei užsienio bankai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka sudarę steigimo sutartį.

Šioje sutartyje nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant

banką bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų

negali būti mažiau kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti

ir jo akcininkas, steigimo metu įsigijęs ne mažiau kaip 2

procentus banko akcinio kapitalo.

Šio straipsnio pirmosios dalies nuostata dėl steigėjų

skaičiaus netaikoma užsienio banko dukterinio banko steigėjams ar

tuo atveju, kai banką steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960604AA1358 ;} Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

8 straipsnis. Banko steigimas

Bankas gali būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.

Banko steigėjai, įregistravę banko statutą (įstatus)

Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka,

išleidę akcijas ir sukaupę pagrindinį kapitalą, kreipiasi į

Lietuvos banką su paraiška banko licencijai gauti.

Banko steigimo metu banko išleistos akcijos negali būti

platinamos viešai, neatsižvelgiant į banko steigimo būdą, kol

bankas neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų

susirinkimas priėmė sprendimą verstis banko veikla, taikomos

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio

pirmoji, šeštoji - dešimtoji ir dvyliktoji dalys ir ji gali

kreiptis į Lietuvos banką banko licencijai gauti.

Gavęs Lietuvos banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos

Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, bankas

įgyja teisę pradėti veiklą. Banko statuto (įstatų) pakeitimai

registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo

nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

9 straipsnis. Banko filialų (skyrių) ir atstovybių steigimas

Banko filialai (skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje

ir užsienyje steigiami gavus Lietuvos banko leidimą ir

registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Kiti banko padaliniai steigiami banko statute (įstatuose)

nustatyta tvarka. Jie veikia neviršydami banko suteiktų

įgalinimų, vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.

10 straipsnis. Paraiška banko licencijai gauti

Paraiškoje banko licencijai gauti turi būti:

1) banko veiklos metmenys;

2) banko buveinės adresas;

3) steigėjų juridinis statusas;

4) banko tarybos, valdybos pirmininkų ir administracijos

vadovo vardai ir pavardės.

Kartu su paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:

1) banko statutas (įstatai);

2) banko steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo

susirinkimo protokolas, nutarimas dėl banko steigimo, banko vardo

registravimo liudijimas);

3) Lietuvos banko nustatyto turinio ir formos banko

ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir

banko planuojamos struktūros bei numatomų teikti paslaugų

aprašymas;

4) duomenys apie banko tarybos ir valdybos narius, banko

valdybos pirmininką, administracijos vadovą ir vyriausiąjį

buhalterį (finansininką): amžius, išsilavinimas, pilietybė,

lietuvių kalbos mokėjimas, darbo veiklos aprašymas, profesija,

dalyvavimas kitų įmonių valdymo organuose, dalyvavimas savo

kapitalu kitų įmonių veikloje, gyvenamoji vieta ir informacija,

ar buvo teistas;

5) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso

užsienio bankas, bankų priežiūros institucijos dokumentas,

patvirtinantis, jog ši institucija neprieštarauja, kad Lietuvos

Respublikoje būtų steigiamas dukterinis bankas;

6) Lietuvos banko nustatytos formos banko steigėjų,

akcininkų sąrašas;

7) dokumentai, patvirtinantys, jog yra apmokėtas pagrindinis

kapitalas;

8) dokumentai ir informacija apie banko steigėjų ir

akcininkų statusą, lėšų, naudojamų banko akcijoms įsigyti, kilmę,

finansinę būklę, dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir buvimą jų

kapitalo dalininkais, taip pat apie steigėjų ir akcininkų

giminystės, turtinius bei valdymo tarpusavio santykius;

9) dokumentai, patvirtinantys, kad patalpos, kuriomis

naudosis bankas, atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

10) dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio už banko

licenciją sumokėjimą.

Veikianti bendrovė, priėmusi sprendimą reorganizuotis į

banką, iki banko licencijos išdavimo ar per joje nustatytą

terminą privalo nutraukti ankstesnę savo veiklą ir papildomai

pateikti:

1) steigimo dokumentus, visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimą reorganizuotis į banką ir reorganizavimo projektą;

2) ankstesnės veiklos aprašymą, paskutiniųjų ir einamųjų

metų finansines ataskaitas kartu su nepriklausomų auditorių

išvadomis, duomenis apie akcinio kapitalo struktūrą ir akcijų

paketų savininkus;

3) dokumentus, patvirtinančius, kad ji disponuoja banko

veiklai reikalingu kapitalu;

4) duomenis apie mokesčių sumokėjimą bei skolas

kreditoriams.

Lietuvos bankas turi teisę reikalauti per 30 kalendorinių

dienų nuo paraiškos ir dokumentų gavimo pateikti papildomus

dokumentus ir informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960604AA1358 ;} Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

11 straipsnis. Sprendimas dėl banko licencijos išdavimo

Per šešis mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Lietuvos

bankas priima sprendimą dėl banko licencijos išdavimo ir apie

tai raštu praneša pareiškėjui. Jei šio įstatymo 10 straipsnio

ketvirtosios dalies nustatyta tvarka Lietuvos bankas pareikalavo

papildomų dokumentų, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo

tos dienos, kai gauti visi sprendimui priimti reikalingi

dokumentai ir informacija. Valstybės ir savivaldybės

institucijos, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo

Lietuvos banko prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie

banko steigėjus ir akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą,

nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų

patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri

Lietuvos bankui reikalinga priimant sprendimą dėl banko

licencijos išdavimo.

Lietuvos banko sprendimu išduodama banko licencija gali

būti su apribojimais operacijoms, kurioms bankas dar

nepasirengęs.

Banko licencijos apribojimai taikomi ir šio banko

padaliniams.

Lietuvos bankas, pranešdamas pareiškėjui apie sprendimą

neišduoti banko licencijos arba išduoti banko licenciją su

apribojimais, raštu pateikia tokio sprendimo motyvus ir

informuoja rejestro tvarkytoją.

Lietuvos banko valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko

licenciją tik tuo atveju, kai pateikti dokumentai ir turima

informacija patvirtina, kad steigiamo banko:

1) statutas (įstatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams ir kitiems teisės aktams;

2) statute (įstatuose) nurodytas pagrindinis kapitalas yra

apmokėtas;

3) steigimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos

įstatymai ir kiti teisės aktai;

4) turi kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei

turinčius darbo bankuose patirties banko vadovus (valdybos

narius, administracijos vadovus);

5) steigėjų ir akcininkų finansinė būklė gera ir stabili,

reputacija nepriekaištinga, o turto ir lėšų, panaudotų steigiamo

banko akcijoms įsigyti, kilmė legali;

6) turimos ar nuomojamos patalpos ir įranga pagal Lietuvos

banko teisės aktų reikalavimus yra tinkamos banko operacijoms

vykdyti;

7) steigėjai yra sumokėję žyminį mokestį.

Banko licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti

perduodama.

Banko licencijos apribojimai panaikinami Lietuvos banko

sprendimu.

Už banko licencijos išdavimą mokamas įstatymų nustatytas

žyminis mokestis.

Sprendimas neišduoti banko licencijos gali būti skundžiamas

teismui per 10 dienų nuo jo priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960604AA1358 ;} Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

12 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas

Banko licencija netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos

bankas priima sprendimą ją atšaukti dėl:

1) banko likvidavimo;

2) banko reorganizavimo;

3) to, kad per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos

bankas nepradėjo veikti.

13 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas banko prašymu

Bankas, nusprendęs likviduotis, raštu kreipiasi į Lietuvos

banką dėl leidimo likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie

prašymo turi būti pridėta paskutinė balansinė ataskaita ir

atsiskaitymų su kreditoriais planas.

Lietuvos bankas leidžia likviduotis, jeigu bankas gali

visiškai atsiskaityti su kreditoriais per šiems priimtinus

terminus. Kai su kreditoriais atsiskaityta, Lietuvos bankas

atšaukia licenciją.

III skyrius

BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS

14 straipsnis. Banko akcininkai ir akcijos

Banko akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė,

neturinti juridinio asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka

įsigiję bent vieną banko akciją. Banko akcininkų negali būti

mažiau kaip 7, išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį akcijų

paketą valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas.

Banko akciniam kapitalui formuoti draudžiama išleisti

pareikštines akcijas.

Asmuo, įsigijęs banko akcijų paketą be Lietuvos banko

leidimo, neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų

susirinkime.

Nepiniginis (turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas

gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei banko

veiklai užtikrinti. Nepiniginiais (turtiniais) įnašais apmokėta

banko akcinio kapitalo dalis negali būti didesnė kaip 20

procentų banko akcinio kapitalo.

Banko tarybos sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas,

tačiau jų nominali vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai

banko akcinio kapitalo.

Banko akcininkais negali būti:

1) valstybės valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus

Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir savivaldybes;

2) biudžetinės įstaigos;

3) šio banko dukteriniai bankai ir įmonės;

4) įmonės, kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10

arba daugiau procentų jų kapitalo dydžio;

5) asmenys, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo

tvarkai ir nusikaltimus finansams;

6) asmenys, negalintys įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms

apmokėti, įsigijimo teisėtumo;

7) asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų (prievolių)

bankui;

8) ūkio subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui

informaciją apie savo savininkus, veiklą ir finansinę būklę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama

įsigyti bei valdyti banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo

teisės.

Akciniam kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu

išleidžiamos naujos akcijos. Naujai išleistosios banko akcijos

turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo

sutartyje nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo

akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą išleisti naujas

akcijas, dienos.

Jeigu per 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio

nutarimą padidinti banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų)

pakeitimai, susiję su akcinio kapitalo padidėjimu, nebuvo

įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,

akcinis kapitalas laikomas nepadidintu.

Leidimą įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su

akcinio kapitalo padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu

banko pateikta ir Lietuvos banko turima informacija liudija, kad:

1) išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

2) akcijos išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir

kitų teisės aktų, taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko

statute, akcijų emisijos prospekte (memorandume) bei akcijų

pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;

3) lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali.

Bankui draudžiama priimti skolininkui priklausančias šio

banko akcijas už šiam bankui negrąžintą paskolą.

Lėšos steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ar

banko išleistoms naujos emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos

Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos

lėšos pervedamos į banko sąskaitą po to, kai Lietuvos Respublikos

įmonių registre įregistruotas steigiamas bankas ar banko statuto

(įstatų) pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto

kapitalo didinimu.

Jeigu bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su

kapitalo didinimu, nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka,

sukauptos lėšos išmokamos jas įnešusių asmenų reikalavimu.

Lietuvos banko valdybos nutarimai dėl akcinio kapitalo didinimo

skelbiami įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

{#95K\AA1165 ;} Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

{#19960604AA1358 ;} Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

15 straipsnis. Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Asmenys, įsigiję banko akcijų, akcininko turtines ir

neturtines teises įgyja:

1) steigiant banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko

įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;

2) įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų -

nuo statuto (įstatų) pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo

padidėjimu dėl naujos banko akcijų emisijos, įregistravimo

įstatymų nustatyta tvarka;

3) įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų

akcijų įregistravimo dienos.

Akcininkų turtines ir neturtines teises taip pat nustato

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

IV skyrius

BANKO VALDYMAS

16 straipsnis. Banko valdymo organai

Banko valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,

banko taryba, banko valdyba ir administracijos vadovas.

17 straipsnis. Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis

banko valdymo organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi

teisę dalyvauti visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų

akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir

administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

Tik visuotinis akcininkų susirinkimas:

1) priima ir keičia banko statutą (įstatus);

2) renka ir atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko

tarybos, revizijų tarnybos narius (revizorių);

3) kai yra atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos

atleidimo klausimą;

4) tvirtina metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą,

pelno paskirstymą, sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;

5) sprendžia pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo

klausimus;

6) priima sprendimus dėl banko likvidavimo ar

reorganizavimo, renka ir atleidžia banko likvidacinės komisijos

narius, tvirtina šios komisijos apyskaitą, jeigu bankas

likviduojasi pats;

7) tvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;

8) sprendžia kitus banko tarybos, valdybos, revizorių

tarnybos (revizoriaus) pasiūlytus klausimus;

9) nagrinėja akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko

tarybos ir valdybos darbo;

10) priima sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos

iškėlimo bankui pagal šio įstatymo 45 straipsnį.

Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat

sprendimų jame priėmimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios

dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktuose numatytais klausimais priimami

2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų

balsų.

Lietuvos bankas turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti

neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą.

18 straipsnis. Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai

Banko tarybos narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis

turi būti neporinis ir ne mažesnis kaip 3.

Banko tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

Renkant banko tarybą, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų

skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos

narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo

nuožiūra - už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau

balsų surinkę kandidatai.

Banko taryba renkama iš akcininkų ir banko akcininkams

juridiniams asmenims atstovaujančių asmenų, nesančių banko

akcininkais, ne ilgiau kaip 4 metams.

Banko tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.

Jeigu juridinis asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje

asmens įgaliojimus, banko tarybos sprendimu šis asmuo turi būti

atleidžiamas iš banko tarybos, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra

banko akcininkas. Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali

būti išrinktas visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka.

Banko tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Banko taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Banko tarybos nariu negali būti:

1) to paties banko valdybos narys ir administracijos

vadovas;

2) asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias pareigas.

Banko taryba ir jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti

savo funkcijų kitiems asmenims.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti banko

tarybos nariams atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.

Banko taryba:

1) skiria banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo

pavaduotojus, taip pat atleidžia juos iš pareigų;

2) tvirtina banko valdybos darbo reglamentą;

3) banko valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke

dirbančio šio banko tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;

4) stebi ir analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių

išteklių naudojimą, valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą,

darbo apmokėjimą, atlieka finansinės būklės perspektyvinį

įvertinimą;

5) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir

atsiliepimus apie banko metinį balansą, pelno ir nuostolių

ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;

6) atstovauja bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp

banko ir jo valdybos, valdybos nario arba banko administracijos

vadovo;

7) sprendžia kitus statute (įstatuose) ir visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;

8) sudaro banko veiklos planą;

9) nustato paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik

patvirtinus banko tarybai, skyrimo tvarką;

10) priima sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių

ir įmonių steigimo ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;

11) nustato papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.

Banko taryba turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę)

banko finansinei apskaitai patikrinti ir įvertinti.

Banko tarybos reikalavimu banko valdyba ir administracija

privalo pateikti dokumentus, susijusius su banko veikla.

19 straipsnis. Banko tarybos darbo tvarka

Banko tarybos nariai turi lygias teises. Balsavime

kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po

lygiai, lemia pirmininko balsas.

Jeigu banko tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo

valią - "už" ar "prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu

jis yra susipažinęs, gali pranešti raštu.

Banko tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja

daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio

dalyvių balsų dauguma, išskyrus nutarimus dėl banko valdybos

narių atšaukimo, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos

narių balsų.

Banko tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip

kartą per ketvirtį. Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos

pirmininkas, o jo nesant - pirmininko pavaduotojas.

Posėdžiai taip pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau

kaip 1/3 banko tarybos narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių

darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių

pasiūlyti klausimai.

20 straipsnis. Banko valdyba

Banko valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus,

atstovauja jam ir už banko operacijų vykdymą atsako pagal

įstatymus. Banko valdybos narių skaičių, kuris negali būti

mažesnis kaip 3, taip pat valdybos ir jos narių veiklą,

įgalinimus ir teises, nutarimų priėmimo tvarką nustato banko

statutas (įstatai) ir banko valdybos darbo reglamentas.

Banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos

nariai skiriami ne ilgiau kaip 4 metams. Banko valdybos nario

kadencijų skaičius neribojamas.

Banko valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus

fizinis asmuo. Banko valdybos nariu negali būti skiriamas:

1) to paties banko tarybos narys;

2) asmuo, esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje

įregistruoto banko valdybos nariu ar administracijos vadovu;

3) asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias pareigas.

Banko statute (įstatuose) taip pat gali būti numatomi

papildomi reikalavimai dėl valdybos nario.

Banko valdybos narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali

atsistatydinti. Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas

ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.

Banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos

nariai dirba banke ir gauna pareiginį atlyginimą, kurį jiems

nustato banko taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu

banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams

gali būti mokamos tantjemos.

Banko valdybos nariai neturi teisės pavesti savo pareigas

eiti kitiems asmenims. Laikinai nedirbantį banko valdybos narį

gali pavaduoti banko tarybos paskirtas tarybos narys. Banko

tarybos nariui, kol jis eina banko valdybos nario pareigas,

sustabdomi įgaliojimai banko taryboje.

21 straipsnis. Banko administracija

Banko administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato,

struktūrinių padalinių bei filialų (skyrių) vadovai ir jų

pavaduotojai.

Banko administracija vykdo banko visuotinio akcininkų

susirinkimo, tarybos ir valdybos nutarimus.

Bankos administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko

statutas (įstatai) ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.

Banko administraciją ir jos vadovą į darbą priima banko

valdyba. Banko administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo

finansininko (buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu

ar dirbti kito banko administracijoje.

Bankos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su

kitais banko darbuotojais.

Banko administracijos vadovo pareigas gali eiti banko

valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

22 straipsnis. Banko revizijų tarnyba (revizorius)

Banke turi būti bent vienas revizorius, kurį renka

visuotinis akcininkų susirinkimas banko statuto (įstatų)

nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

Revizoriaus kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti

veiksnus fizinis asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.

Revizoriumi negali būti banko tarybos, valdybos narys,

administracijos vadovas ar vyriausiasis finansininkas

(buhalteris).

Banko revizijų tarnyba (revizorius) privalo:

1) tikrinti pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą

ir kontroliuoti, ar bankas veikia pagal įstatymus ir banko

statutą (įstatus);

2) tikrinti metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės

apskaitos dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų

susirinkimas priima nutarimus;

3) artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko

tarybos posėdyje pranešti apie patikrinimų metu nustatytus

pažeidimus.

Banko revizijų tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus

visuotinio akcininkų susirinkimo, banko tarybos ar valdybos

pavedimu.

23 straipsnis. Banko komitetai ir tarnybos

Bankas privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir

vidaus audito tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai

bei tarnybos. Jų funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką nustato

Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas (įstatai).

V skyrius

BANKŲ VEIKLA

24 straipsnis. Banko statutas (įstatai)

Banko statute (įstatuose) turi būti nurodyta:

1) banko pavadinimas;

2) banko pagrindinė buveinė;

3) banko atliekamos operacijos;

4) akcinio kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal

akcijų klases, akcijų savininkams suteikiamas teises ir

pareigas;

5) kiti kapitalai;

6) apmokėjimo už akcijas tvarka;

7) akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

8) vienos klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar

rūšies akcijas tvarka;

9) obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarka;

10) banko valdymo struktūra;

11) banko valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar

rinkimo tvarka, jų teisės, pareigos ir atsakomybė;

12) visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo

juose tvarka;

13) pelno paskirstymo tvarka;

14) banko pranešimų skelbimo tvarka;

15) banko reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16) kitos įstatymams ir kitiems teisės aktams

neprieštaraujančios nuostatos.

25 straipsnis. Banko operacijos

Bankas turi teisę atlikti šias operacijas:

1) priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams

atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti;

2) duoti ir imti paskolas;

3) išduoti piniginius laidavimus, garantijas ir kitus

laidavimo įsipareigojimus;

4) išleisti mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus,

vekselius ir kt.) ir atlikti jais operacijas;

5) atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis,

obligacijomis ir kt.);

6) atlikti operacijas užsienio valiuta;

7) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

8) išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones;

9) priimti saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams

banko saugykloje seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

10) teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų

ir kliento investicijų tvarkymo klausimais;

11) atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose

nustatytas operacijas.

26 straipsnis. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai

Bankui nustatomi šie normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir

tauriaisiais metalais;

4) maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui.

Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos

bankas.

27 straipsnis. Banko investicijos

Bankai gali steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar

akcininkais.

Bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą

suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio

kapitalo.

Bankas negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio

akcijų paketo.

Šio straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos

netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos

kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas

ar kapitalą. Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai

netaikomi, jeigu bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už

išduotą ir negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per

vienerius metus perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar

kapitalą dalį, kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje

nustatyta norma.

Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko

akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.

28 straipsnis. Banko dokumentų saugojimas

Bankas per visą sutarčių galiojimo laiką ir trejus metus jam

pasibaigus saugo:

1) paskolų, garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas

sutartis;

2) kitus banko partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo

sudaryta sutartis;

3) kitus Lietuvos banko numatytus dokumentus.

Bankas gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį

saugojimo laiką, bet ne trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio

pirmojoje dalyje.

29 straipsnis. Paskolų išdavimas su banku susijusiems

asmenims

Bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne

daugiau kaip 10 procentų banko kapitalo.

Su banku susijusiais asmenimis yra laikomi:

1) banko ir jo dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo

savininkai, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose

minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba

valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo;

2) banko ir jo dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų

nariai, revizoriai, administracijos ir filialų (skyrių) vadovai

bei jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti

asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo

daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.

Bankai apie išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims

privalo pateikti informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Bankai prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti

gali priimti įkeitimui prekines ir kitas materialines vertybes,

vekselius ir kitus vertybinius popierius, prekių lydimuosius

dokumentus, valiutines ir kitas vertybes, sudaryti turto

įkeitimo, garantijos, laidavimo ar kitas sutartis,

neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.

Jeigu skolininkas sutartyje nustatytu laiku paskolos

negrąžino, o paskolos grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas

turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto

vertės pirmiau už kitus kreditorius.

Bankas gali pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą

laiką, kol jis naudojasi paskola, pateikti informaciją ar

dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.

Iškilus grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas

gali vienašališkai nutraukti sutartį arba ją pakeisti, arba

pareikalauti papildomos garantijos.

Bankams draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis

įvykdymui užtikrinti priimti paties banko ir su banku susijusių

asmenų išleistus vertybinius popierius, laidavimo ir garantijų

sutartis.

31 straipsnis. Paslapties saugojimas

Esantys ir buvę banko tarybos, valdybos nariai,

administracija bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje

informaciją, gautą dirbant banke, ir nenaudoti jos asmeninei ar

kitų naudai.

Jeigu Lietuvos bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti

visi dokumentai ir informacija, susijusi su banko steigimu ir

veikla. Dokumentai ir informacija kitų institucijų reikalavimu

teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka.

Bankas privalo informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu

jam pateikti dokumentai ar kita turima informacija apie banko

kliento sandorius liudija galimą neteisėtu būdu įgyto turto

legalizavimą ar įstatymų draudžiamos veiklos finansinį

aptarnavimą.

Bankai privalo nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.

32 straipsnis. Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius

Banko tarybos, valdybos narių, administracijos ir darbuotojų

atsakomybę už dėl jų kaltės bankui padarytus nuostolius nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei banko

statutas (įstatai).

VI skyrius

KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS

33 straipsnis. Kapitalų rūšys

Bankas turi pagrindinį ir papildomus kapitalus.

34 straipsnis. Banko pagrindinis kapitalas

Banko pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už Lietuvos

banko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį.

Bankas, gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali

sumažinti savo pagrindinį kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto

minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.

Banko atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų

papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš banko pelno. Banko

atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti banko finansinį

stabilumą.

Banko akcinis kapitalas turi būti sumažintas visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų ir ketvirčių

finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia 75 procentus

banko akcinio kapitalo nominalios vertės.

Jeigu banko metų ir ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti nuostoliai siekia šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

nustatytą dydį, banko valdyba privalo per tris dienas apie tai

informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką ir per 45 dienas

sušaukti neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą, kuriame,

jeigu reikia, pateikiama nepriklausomo audito išvada.

Susirinkimas sprendžia akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės

banko veiklos klausimus.

Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką

nesušaukiamas, neįvyksta ar nepritaria akcinio kapitalo

sumažinimui nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39

straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių.

Šiuo atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7

dienas nuo jo paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio

kapitalo sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą sumažinti

akcinį kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos banko

pritarimu priima sprendimą banką reorganizuoti arba pasiūlo

Lietuvos bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui bankroto

bylą.

Šio straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir

septintojoje dalyse nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, jei

šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto dydžio nuostolius

nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša banko valdybai.

Apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo

darbotvarkę ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešama visiems

akcininkams. Dėl akcinio kapitalo sumažinimo bankų statutų

pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Akcinis kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus

statutų pakeitimus.

Kai bankai mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta

tvarka, netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 45 straipsnio ketvirtoji, penktoji, šeštoji ir aštuntoji

dalys.

Straipsnio pakeitimai:

{#95K\AA1165 ;} Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

{#96ATAA1218 ;} Nr. 1-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

35 straipsnis. Pelno paskirstymas

Banko pelnas yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių

metų pajamų atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.

Banko finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Sprendime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) pelnas;

2) privalomi mokėjimai iš pelno;

3) atskaitymai į bendrosios paskirties rezervus paskolų

nuostoliams dengti;

4) atskaitymai į atsargos kapitalą;

5) atskaitymai į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus

kapitalus ir fondus;

6) dividendai;

7) metinės išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos

nariams;

8) nepaskirstyto pelno likutis.

Banko pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir

atskaitymų į atsargos bei kitus banko statute (įstatuose)

nustatytus kapitalus ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais

ir tantjemomis, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo

atitinkamo sprendimo kapitalo pakankamumas ir minimalus

pagrindinis kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus

dydžius.

Banko apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis

mokamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka.

VII skyrius

APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

36 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

Bankai ir jų padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę

Lietuvos banko nustatyta tvarka.

Banko finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo

auditoriaus, per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos

patvirtinta visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateikta

Lietuvos bankui. Banko finansinė ataskaita viešai skelbiama

Lietuvos banko nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje

ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumą bankas atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

Auditoriai privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl

finansinių ataskaitų.

VIII skyrius

POVEIKIO PRIEMONĖS

37 straipsnis. Bankui taikomos poveikio priemonės

Lietuvos bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus,

užtikrinti banko ir bankų sistemos saugumą, patikimumą ir

stabilumą, turi teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:

1) įspėti banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei

nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) įstatymų nustatyta tvarka skirti banko vadovams

administracines nuobaudas;

3) laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną,

kelias ar visas operacijas (moratoriumas);

4) laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą banko filialo

(skyriaus), filialų (skyrių) veiklai;

5) reikalauti nušalinti banko valdybos narį (narius) ar

administracijos vadovą;

6) reikalauti sustabdyti banko tarybos nario (narių)

įgaliojimus;

7) sustabdyti banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko

valdybą, administracijos vadovą ir paskirti banko laikinąjį

administratorių;

8) apriboti disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos

banke;

9) atšaukti banko licenciją.

Lietuvos bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į

pažeidimo, kurio pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį, šio

pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų

sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

Nutarimo dėl poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali

būti per 1 mėnesį apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos

įstatymų nenustatyta kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo

vykdymo.

Teismas nagrinėja, ar buvo pagrindas taikyti poveikio

priemonę ir ar laikytasi jos taikymo tvarkos. Teismas negali

spręsti klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos

taikymo tikslingumo.

38 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir

tvarka

Lietuvos bankas šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas

poveikio priemones taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:

1) Lietuvos bankui suteikta neteisinga informacija;

2) Lietuvos bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai

vykdyti informacija ar dokumentai;

3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;

4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės

aktai.

Šio įstatymo 37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės

taikomos bankams Lietuvos banko valdybos nutarimu.

Nutarimą taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba

priima vadovaudamasi:

1) dokumentais ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų

teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

2) banko ekonominės būklės analize;

3) medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos

banko bei kitų institucijų bankui taikytas poveikio priemones;

4) prognoze, kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko

būklei, indėlininkų ir kitų banko kreditorių interesams ir visos

bankų sistemos stabilumui;

5) banko valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.

Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas

dalyvaujant banko atstovams.

Banko atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems

nepateikus paaiškinimų, sprendimas taikyti poveikio priemonę

priimamas be jų.

Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą

šio įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo

būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip

vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

39 straipsnis. Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko

valdybos bei administracijos vadovo

nušalinimo tvarka

Banko tarybos įgaliojimai sustabdomi, banko valdyba bei

administracijos vadovas nušalinimi ir skiriamas laikinasis

administratorius, jeigu iškyla grėsmė patikimai ir stabiliai

banko veiklai, bet yra reali galimybė pataisyti padėtį,

sustabdžius banko tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko

valdymo banko valdybą ir administracijos vadovą.

Laikinasis administratorius skiriamas laikotarpiui iki

vienerių metų. Laikinojo administratoriaus prašymu Lietuvos

bankas gali pratęsti šį terminą dar iki vienerių metų.

40 straipsnis. Laikinasis administratorius

Laikinasis administratorius - tai banko tarybos įgaliojimų

sustabdymo ir banko valdybos bei administracijos vadovo

nušalinimo laikotarpiui Lietuvos banko skiriamas banko

valdytojas.

Nuo laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos visi banko

tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina

laikinajam administratoriui, o jų po šio paskyrimo priimti

sprendimai yra neteisėti ir nevykdytini.

Laikinasis administratorius, įspėjęs raštu prieš 7

kalendorines dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko

valdybos nariais, banko administracijos vadovu, taip pat

padalinių vadovais, kurie pagal savo pareigines instrukcijas

turi teisę priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti

kitokias finansines operacijas. Visiems šiems atleistiesiems

nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę

kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Laikinasis

administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų,

organizacijų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio, kurį kas mėnesį skelbia Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti kitas darbo sutarties

sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą

mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai).

Prireikus laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems

banko darbuotojams arba jų daliai ir už kiekvieną prastovos

valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis

atlygis.

Laikinajam administratoriui neprivalomi visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimai, jeigu jie prieštarauja

laikinojo administratoriaus skyrimo tikslams arba priimti tais

klausimais, kurie pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir

valdybai.

Laikinasis administratorius be visuotinio akcininkų

susirinkimo įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip

perleisti, įkeisti banko nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar

likviduoti banką, išskyrus 34 straipsnio septintojoje dalyje

numatytus atvejus, spręsti kitų visuotinio akcininkų susirinkimo

kompetencijai priklausančių klausimų.

Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis

administratorius privalo informuoti Lietuvos banką ir visuotinį

akcininkų susirinkimą per jų nustatytus terminus ir nustatyta

tvarka.

Laikinasis administratorius privalo paskirti visišką banko

reviziją, kuri turi būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo

dienos. Revizorių kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas.

Revizijos akte turi būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų

būklė.

Revizijos metu nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali

išvengti bankroto, laikinasis administratorius kreipiasi į

Lietuvos banką dėl bankroto bylos iškėlimo.

Laikinajam administratoriui atsistatydinus iš šių pareigų,

Lietuvos bankas sprendžia klausimą dėl kito laikinojo

administratoriaus paskyrimo ar bankroto bylos iškėlimo bankui.

Lietuvos banko išlaidas laikinojo administratoriaus darbo

apmokėjimui kompensuoja bankas.

Laikinasis administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl

jo kaltės, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

Kai Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių,

sustabdomi išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos

banko leidimo draudžiami visų šio banko finansinių prievolių,

įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama

banko kreditorių reikalavimus perleisti kitiems asmenims ir

draudžiama dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus

išlaidas, reikalingas laikinojo administratoriaus veiklai

užtikrinti, pagal išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.

Straipsnio pakeitimai:

{#95K\AA1165 ;} Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

{#96CQAA1295 ;} Nr. 1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

41 straipsnis. Laikinojo administratoriaus atšaukimas

Laikinasis administratorius atšaukiamas prieš terminą:

1) Lietuvos bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir

stabiliai veikti;

2) įstatymų nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.

IX skyrius

BANKO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

42 straipsnis. Banko reorganizavimas

Bankas reorganizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.

43 straipsnis. Banko likvidavimas

Bankas likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta tvarka.

X skyrius

BANKO BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

NAGRINĖJIMO TVARKA

44 straipsnis. Banko bankroto procedūra

Banko bankroto procedūra - tai banko administratoriaus

paskyrimas, banko reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti

jo bankroto, taip pat bankrutavusio banko likvidavimas.

Bankui taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto

įstatymas, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

Banko bankroto procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Apie bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą

bankroto procedūrą turi būti pažymima įmonių rejestre.

45 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Banko bankroto bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko

pareiškimą dėl banko nemokumo, taip pat pagal visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimą ar kreditorių pareiškimą, tik

jeigu yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.

46 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimas teisme

Banko bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko

buveinė, teismas.

Teismas, gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45

straipsnio sąlygas, Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria

administratorių ir nustato jam atlyginimą.

Teismas per 7 dienas priima nutartį iškelti banko bankroto

bylą ir privalo:

1) pranešti apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio

banko bankams korespondentams, rejestro tvarkytojui bei viešai

paskelbti nurodydamas:

teismą, kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos

numerį,

bankrutuojančio banko rekvizitus,

terminus, iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

2) sustabdyti kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų

nagrinėjimą ir pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko

bylų, apie bankroto bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos

šiam bankui iškeltos bylos.

Teismo nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti

apskųsta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo banko bankroto

bylos eigos.

Nutraukus banko bankroto bylą dėl reorganizavimo ar

sanavimo, apie tai pranešama rejestro tvarkytojui bei viešai

paskelbiama.

Teismui iškėlus banko bankroto bylą:

1) banko valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko

bankroto byla yra nutraukiama, tai banko valdymo organai turi

teisę toliau atlikti savo funkcijas;

2) uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant

palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne

ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo leidimo draudžiama

dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,

reikalingas administratoriaus veiklai banko bankroto bylos

nagrinėjimo metu užtikrinti;

3) sustabdomas palūkanų skaičiavimas.

47 straipsnis. Banko administratorius

Banko administratorius - tai banko bankroto bylos

nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas banko valdytojas.

Bankos administratoriumi negali būti paskirtas skolininko

atstovas, banko savininkas (savininkai), akcininkai, banko

tarybos ir valdybos narys, administracijos vadovas, kreditorius.

Banko administratorius privalo:

1) po paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose

esančių banko sąskaitų likučius perkelti į Lietuvos banko

korespondentinę sąskaitą, esančią Lietuvos banke, arba uždrausti

atlikti mokėjimus iš jų;

2) sudaryti banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;

3) užfiksuoti indėlius užsienio valiuta pagal oficialų

kursą, buvusį tą dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;

4) perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio

valiuta į litus;

5) apie administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti

teismui ir Lietuvos bankui per jų nustatytus terminus ir jų

nustatyta tvarka.

6) Lietuvos bankui pritarus siūlyti teismui sanuoti,

reorganizuoti ar likviduoti banką.

Banko administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines

dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos

nariais, banko administracijos vadovu ir padalinių vadovais.

Visiems šiems atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir

kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas

atostogas. Banko administratorius taip pat turi teisę sumažinti

darbo užmokestį darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių

įstaigų, organizacijų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio dydžio, kurį kas mėnesį skelbia Statistikos

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti

kitas darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo

vietą, perkelti į kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia

darbuotojo sveikatai). Prireikus banko administratorius skelbia

prastovą visiems banko darbuotojams arba jų daliai ir už

kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas

minimalus valandinis atlygis.

Bankas, kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo

žyminio mokesčio bylose dėl turto išieškojimo.

Iškėlus banko bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl

kreditorių pinigų išieškojimo, kreditoriams (ieškovams) iš

valstybės biudžeto lėšų grąžinamas jų sumokėtas žyminis

mokestis.

Straipsnio pakeitimai:

{#96CQAA1295 ;} Nr. 1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

48 straipsnis. Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas

ir jo atsakomybė

Visus banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja

banko įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto

pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Šie

sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

Banko administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado

vykdant nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus

sprendimus.

49 straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko

bankroto bylą

Teismui iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę

per teismo nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne

ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti

administratoriui savo finansinius reikalavimus ir nurodyti

prievolės įvykdymo garantijas.

Teismas turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti

kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl

svarbių priežasčių pažeidus šio straipsnio pirmojoje dalyje

nustatytą terminą.

50 straipsnis. Bankrutuojančio banko sanavimas

Bankrutuojančio banko sanavimas - tai banko savininkų

(akcininkų), kreditorių ar trečiųjų asmenų bankui taikomos

ekonominės ir finansinės priemonės, kad būtų galima išvengti jo

likvidavimo.

Bankrutuojančiam bankui taikomos sanavimo sąlygos yra

nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23

straipsnyje.

51 straipsnis. Banko administratoriaus funkcijų atlikimas

sanavimo metu

Sanavimo metu banko administratoriaus funkcijas atlieka

teismo paskirtas banko administratorius.

52 straipsnis. Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas

Jeigu banko sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję

sanuoti asmenys nevykdo savo įsipareigojimų, sanavimas

nutraukiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko administratoriui

ir suderinus su Lietuvos banku.

Banko sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko

administratoriui ir suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius

sanavimo priemones bankas gali atsiskaityti pagal prisiimtus

įsipareigojimus.

53 straipsnis. Sprendimas dėl bankrutavusio banko

likvidavimo

Banko likvidavimas dėl bankroto - tai bankrutavusio banko

veiklos nutraukimas teismo sprendimu, visiškai ar iš dalies

patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamo banko turto.

Sprendimas likviduoti bankrutavusį banką priimamas, jeigu:

1) teismo sprendimu banko reorganizavimas nutraukiamas;

2) šiam bankui netaikomas sanavimas arba jis nutrauktas.

Bankrutavęs bankas gali būti likviduotas tik praėjus 3

mėnesiams nuo sprendimo likviduoti jį priėmimo dienos.

Bankrutavusio banko nekilnojamasis turtas perkainojamas ir

parduodamas.

Teismo sprendimas dėl bankrutavusio banko likvidavimo gali

būti apskųstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka.

Likvidavus bankrutavusį banką, laikoma, kad visi jo skolų ir

jam apmokėtinų skolų terminai pasibaigė.

54 straipsnis. Kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė ir

tvarka

Banko kreditorių reikalavimai pradedami tenkinti tik teismui

priėmus sprendimą likviduoti banką.

Pirmąja eile tenkinama:

1) įkaitu garantuoti kreditorių reikalavimai;

2) teismo paskirto likvidatoriaus darbo užmokesčio ir kitos

išlaidos, susijusios su jo funkcijomis;

3) banko darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo

santykiais.

Antrąja eile tenkinami indėlininkų fizinių asmenų

reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios 5000 litų.

Antrosios eilės reikalavimai tenkinami, kai patenkinti

pirmosios eilės reikalavimai.

Trečiąja eile tenkinami kitų kreditorių ir indėlininkų

reikalavimai dėl indėlio dalies, viršijančios 5000 litų.

Trečiosios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami, kai

patenkinti antrosios eilės kreditorių reikalavimai.

Jeigu banko lėšų neužtenka visiškai patenkinti atitinkamos

eilės kreditorių reikalavimams, jie tenkinami proporcingai

reikalavimų dydžiui.

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55 straipsnis. Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas

ir veiklos pertvarkymas

Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal

šį įstatymą pertvarkymo tvarką ir terminus nustato Lietuvos

bankas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

Asmenų, kurie už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas

yra apmokėję iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko

naujos emisijos akcijų pasirašymo sutartyse nėra numatyta

atlyginimo už piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant

akcijas) tvarka, turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą

sprendžia banko akcininkų visuotinis susirinkimas.

Iki 1995 m. balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos

Respublikos Vyriausybe nustato šio įstatymo 31 straipsnio

trečiosios dalies įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko

išmokamų grynųjų pinigų sumas, apie kurias turi būti

informuojamos teisėsaugos institucijos.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir

valstybei priklausančios privilegijuotos akcijos pakeičiamos

paprastomis vardinėmis. Su tuo susijusios statuto (įstatų)

pataisos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko

valdybos teikimu gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio

akcininkų susirinkimo.

56 straipsnis. Kai kurių teisės aktų pripažinimas

netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios:

Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą

(Žin., 1992, Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);

Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių

bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos

ypatumų" (Žin., 1994, Nr. 59-1154);

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl

Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo

įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio

6 d. nutarimo Nr.I-2928 "Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos

Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus" 2 punktą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS