Redaguota 1996.03.01

 

Pakeitimai:

 

1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29

   Įstatymas Nr.1-1165

   Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411

 

2. Lietuvos Respublikos 1996 02 21

   Įstatyms Nr.1-1218

   Žin., 1996, Nr.19-495

   LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ 

   ĮSTATYMO 34  STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 

   PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

3. Lietuvos Respublikos 1996 03 08

   Atitaisymas

   Žin., 1996, Nr. 21

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                        KOMERCINIŲ BANKŲ

 

                        Į S T A T Y M A S

 

 

                 1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-720

 

                             Vilnius

 

 

                            I skyrius

 

                         BENDROJI DALIS

 

 

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Įstatymo tikslas  - reglamentuoti komercinių bankų (toliau -

bankų)  veiklą,    kad  bankų  sistema  būtų  stabili,  patikima,

efektyvi ir saugi.

     Įstatymas  nustato   bankų   ir   jų   padalinių   steigimo,

licencijavimo sąlygas  ir tvarką,  jų veiklos, reorganizavimo bei

likvidavimo ypatumus.

     Bankai ir  jų padaliniai  registruojami Lietuvos Respublikos

įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

     Bankai   savo   veikloje   vadovaujasi  Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių  įstatymu ir  kitais teisės  aktais, jeigu  šis

įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo statutais (įstatais).

     Šis įstatymas netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja

atskiri įstatymai.

 

 

     2 straipsnis. Įstatyme vartojami terminai

 

     Bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri

verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu ar (ir) paskolų

teikimu ir  prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip

pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla.

     Dukterinis  bankas   -  tai  bankas,  kuriame  kitas  bankas

tiesiogiai ar  (ir) netiesiogiai  valdo  dalį  akcinio  kapitalo,

suteikiančio teisę į daugiau kaip 50 procentų balsų, arba akcinio

kapitalo  dalį,  suteikiančią  galimybę  kontroliuoti  šio  banko

valdymą.

     Banko  filialas  (skyrius)  -  neturintis  juridinio  asmens

teisių  Lietuvos   Respublikoje  įregistruoto  banko  teritorinis

padalinys, veikiantis  banko vardu  ir atliekantis  visas ar dalį

banko operacijų  pagal banko  įgaliojimą, už  kurio sandorius  ir

veiklą bankas atsako savo turtu.

     Banko   atstovybė       -   teritorinis   banko   padalinys,

atstovaujantis bankui  užsienyje ar Lietuvos Respublikoje, tačiau

neatliekantis banko  operacijų ir  neužsiimantis kita komercine -

ūkine veikla.

     Banko licencija  - raštiškas Lietuvos banko leidimas verstis

šio įstatymo  25  straipsnyje nustatyta veikla.

     Akcijų paketas  - fizinių  ar juridinių  asmenų ar jų grupės

tiesiogiai ar  (ir) netiesiogiai  įsigyta arba  valdoma  1/10  ar

didesnė banko  akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo

dalis.

     Kontrolinis akcijų  paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar

jų grupės  tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigytas arba valdomas

akcijų  paketas,   suteikiantis  jų  savininkams  ar  valdytojams

galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

     Tiesiogiai  įgytos   ar  (ir)  valdomos  akcijos  -  akcinio

kapitalo dalis, kurią akcininkas įsigijo ar (ir) valdo savo vardu

ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo vardu.

     Netiesiogiai įgytos  ar  (ir)  valdomos  akcijos  -  akcinio

kapitalo dalis,  kurią akcininkas  ar jų grupė ar trečiasis asmuo

per jų grupę įgijo ar (ir) valdo per turtinius santykius.

     Banko kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

     Pagrindinis kapitalas  - banko   akcinio  kapitalo, atsargos

kapitalo bei praėjusių metų nepaskirstyto pelno suma.

     Akcinis kapitalas  -  visų    įregistruotų  akcijų  nominali

vertė.

     Atsargos  kapitalas   -  Lietuvos   banko  nustatyta  tvarka

suformuotas kapitalas.

     Papildomi kapitalai  - banko  statute  (įstatuose)  numatyti

kiti banko kapitalai ir fondai.

 

 

     3 straipsnis. Draudimai

 

     Be banko licencijos draudžiama verstis banko veikla.

     Žodžius "bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių

junginius  arba   jų  vedinius   gali  vartoti  savo  pavadinime,

reklamoje  ar  kitais  tikslais  tik  tie  Lietuvos  Respublikoje

įregistruoti  juridiniai   asmenys,  kurie   turi  šio   įstatymo

nustatyta tvarka išduotą banko licenciją.

     Šio  straipsnio   antrojoje  dalyje   nurodyti  žodžiai,  jų

junginiai ir  vediniai gali  būti vartojami  kitų  ūkio  subjektų

pavadinimuose, kai  iš konteksto,  kuriame pavartoti šie žodžiai,

aišku, kad jų vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

     Vartoti banko  pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio

vedinius gali  tik tie  bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas

akcinio kapitalo nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

 

 

     4 straipsnis. Banko pavadinimas ir antspaudas

 

     Banko ir  jo padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas"

ar "komercinis  bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas

turi būti  įregistruotas Lietuvos  Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

     Antspaude turi būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.

 

 

     5 straipsnis. Banko turtinė atsakomybė

 

     Bankas yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis

neatsako už akcininkų ar (ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar

(ir) steigėjai  už banko prievoles atsako tik tuo turtu, kurį jie

perdavė bankui kaip steigėjai ar įsigydami šio banko akcijų.

     Bankas neatsako  už valstybės prievoles, o valstybė neatsako

už banko prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią

atsakomybę.

 

 

     6 straipsnis. Užsienio banko steigimas Lietuvos

                   Respublikoje

 

     Užsienio bankas Lietuvos Respublikoje gali:

     1) steigti dukterinį banką;

     2) įsigyti  veikiančio banko akcijų, o jeigu Lietuvos bankas

leidžia, įsigyti veikiančio banko kontrolinį akcijų paketą;

     3) jeigu Lietuvos bankas leidžia, steigti banko atstovybes.

     Lietuvos bankas steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui

išduoda banko licenciją, jeigu:

     1) užsienio bankas steigia dukterinį banką vienas arba kartu

su kitu Lietuvos Respublikoje licencijuotu banku ar bankais;

     2) pagrindinis  kapitalas yra  ne mažesnis už Lietuvos banko

nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą;

     3)  užsienio   valstybės,  kurios   jurisdikcijai  priklauso

užsienio bankas, įstatymai leidžia šios valstybės bankams steigti

dukterinius bankus užsienyje arba bankas tam turi toje valstybėje

vykdančios bankų priežiūrą institucijos leidimą;

     4)  statutas  (įstatai)  įregistruoti  Lietuvos  Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka;

     5)  statute   (įstatuose)   nurodytas   kapitalas   visiškai

apmokėtas.

 

 

                           II skyrius

 

                BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

 

 

     7 straipsnis. Banko steigėjai

 

     Banko steigėjai,  išskyrus, kai  steigiamas  užsienio  banko

dukterinis  bankas,   yra  Lietuvos   Respublikos   fiziniai   ir

juridiniai  asmenys  bei  įmonės,  neturinčios  juridinio  asmens

teisių,  Lietuvos   Respublikos  akcinių   bendrovių  įstatymo  3

straipsnio nustatyta  tvarka sudariusios  steigimo sutartį. Šioje

sutartyje nustatomos  steigėjų teisės ir pareigos steigiant banką

bei atsakomybė  už įsipareigojimų  nevykdymą. Banko  steigėjų  ar

akcininkų negali  būti mažiau  kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas

turi būti ir jo akcininkas, įsigijęs steigimo metu ne mažiau kaip

2 procentus  banko akcinio  kapitalo. Jeigu  vienas ar keli banko

steigėjai iki  banko licencijos  išdavimo atsisako  įsigyti banko

akcijų arba jas perleidžia kitiems asmenims, Lietuvos bankas gali

atsisakyti išduoti banko licenciją.

     Užsienio  bankas   gali  būti   dukterinio  banko  steigėjas

Lietuvos Respublikoje, jeigu:

     1)  turi   užsienio  valstybės,   kurios  jurisdikcijai  jis

priklauso, išduotą banko licenciją;

     2)  valstybės,   kurios  jurisdikcijai   priklauso  užsienio

bankas,  įstatymai   leidžia  šios   valstybės  bankams   steigti

dukterinius bankus užsienyje arba bankas turi tam toje valstybėje

bankų priežiūrą atliekančios institucijos leidimą.

     Banko steigėjai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir

pateikti Lietuvos  bankui dokumentus  apie lėšų,  panaudotų banko

pagrindiniam kapitalui  formuoti,  kilmę  ir  steigėjų  finansinę

būklę.

 

 

     8 straipsnis. Banko steigimas

 

     Bankas gali būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.

     Banko  steigėjai,   įregistravę  banko   statutą   (įstatus)

Lietuvos Respublikos  įmonių rejestro  įstatymo nustatyta tvarka,

išleidę akcijas  ir  sukaupę  pagrindinį  kapitalą,  kreipiasi  į

Lietuvos banką su paraiška banko licencijai gauti.

     Banko steigimo  metu banko  išleistos  akcijos  negali  būti

platinamos viešai,  neatsižvelgiant į  banko steigimo  būdą,  kol

bankas neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

     Veikiančiai   bendrovei,    kurios   visuotinis    akcininkų

susirinkimas priėmė  sprendimą  verstis  banko  veikla,  taikomos

Lietuvos Respublikos  akcinių bendrovių  įstatymo  10  straipsnio

pirmoji, šeštoji  - dešimtoji  ir dvyliktoji  dalys  ir  ji  gali

kreiptis į Lietuvos banką banko licencijai gauti.

     Gavęs Lietuvos  banko licenciją  ir įsiregistravęs  Lietuvos

Respublikos įmonių  rejestro įstatymo  nustatyta  tvarka,  bankas

įgyja teisę  pradėti veiklą.  Banko statuto  (įstatų)  pakeitimai

registruojami  Lietuvos   Respublikos  įmonių  rejestro  įstatymo

nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

 

 

     9 straipsnis. Banko filialų (skyrių) ir atstovybių

                   steigimas

 

     Banko filialai (skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje

ir  užsienyje   steigiami  gavus   Lietuvos  banko   leidimą   ir

registruojami Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta  tvarka.

Kiti  banko   padaliniai  steigiami   banko  statute  (įstatuose)

nustatyta  tvarka.   Jie  veikia   neviršydami   banko   suteiktų

įgalinimų, vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.

 

 

     10 straipsnis. Paraiška banko licencijai gauti

 

     Paraiškoje banko licencijai gauti turi būti:

     1) banko veiklos metmenys;

     2) banko buveinės adresas;

     3) steigėjų juridinis statusas;

     4) banko  tarybos, valdybos  pirmininkų  ir  administracijos

vadovo vardai ir pavardės.

     Kartu su paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:

     1) banko statutas (įstatai);

     2) banko steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo

susirinkimo protokolas, nutarimas dėl banko steigimo);

     3)  Lietuvos   banko  nustatyto   turinio  ir  formos  banko

ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir

banko planuojamos struktūros bei teikiamų paslaugų aprašymas;

     4) duomenys  apie banko  tarybos ir  valdybos narius,  banko

valdybos  pirmininką  ir  vyriausiąjį  buhalterį  (finansininką):

amžius,  išsilavinimas,   darbo  veiklos   aprašymas,  profesija,

dalyvavimas  kitų  įmonių  valdymo  organuose,  dalyvavimas  savo

kapitalu kitų  įmonių veikloje, gyvenimo vieta ir informacija, ar

buvo teistas;

     5) užsienio  valstybės, kurios  jurisdikcijoje yra  užsienio

bankas, bankų  priežiūros institucijos leidimas steigti dukterinį

banką Lietuvos Respublikoje;

     6) Lietuvos banko nustatytos formos banko akcininkų sąrašas;

     7)  dokumentai,   patvirtinantys,  jog   yra  sukauptas   ir

apmokėtas pagrindinis kapitalas;

     8)  patalpų,   kuriomis  naudosis   bankas   savo   veiklai,

aprašymas.

     Veikianti  bendrovė,  priėmusi  sprendimą  reorganizuotis  į

banką, iki  banko  licencijos  išdavimo  ar  per  joje  nustatytą

terminą privalo  nutraukti ankstesnę  savo veiklą  ir  papildomai

pateikti:

     1) steigimo  dokumentus,  visuotinio  akcininkų  susirinkimo

sprendimą reorganizuotis į banką ir reorganizavimo projektą;

     2) ankstesnės  veiklos aprašymą,  paskutiniųjų  ir  einamųjų

metų  finansines  ataskaitas  kartu  su  nepriklausomų  auditorių

išvadomis, duomenis  apie akcinio  kapitalo struktūrą  ir  akcijų

paketų savininkus;

     3) dokumentus,  patvirtinančius,  kad  ji  disponuoja  banko

veiklai reikalingu kapitalu;

     4) duomenis apie  mokesčių   sumokėjimą   bei   skolas

kreditoriams.

     Lietuvos bankas  turi teisę  reikalauti per  30 kalendorinių

dienų nuo  paraiškos  ir  dokumentų  gavimo  pateikti  papildomus

dokumentus ir informaciją.

 

 

     11 straipsnis. Sprendimas dėl banko licencijos

                    išdavimo

 

     Per du  mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Lietuvos bankas

priima sprendimą  dėl banko licencijos išdavimo ir apie tai raštu

praneša pareiškėjui.  Jei šio įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios

dalies nustatyta  tvarka Lietuvos  bankas  pareikalavo  papildomų

dokumentų, dviejų  mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos dienos,

kai  gauti  visi  sprendimui  priimti  reikalingi  dokumentai  ir

informacija.

     Lietuvos banko sprendimu išduodama banko licencija gali būti

su apribojimais operacijoms, kurioms bankas dar nepasirengęs.

     Banko  licencijos   apribojimai   taikomi   ir   šio   banko

padaliniams.

     Lietuvos  bankas,  pranešdamas  pareiškėjui  apie  sprendimą

neišduoti  banko  licencijos  arba  išduoti  banko  licenciją  su

apribojimais,  raštu   pateikia  tokio   sprendimo   motyvus   ir

informuoja rejestro tvarkytoją.

     Lietuvos banko  valdyba nagrinėja  paraišką ir išduoda banko

licenciją tik  tuo atveju,  kai  pateikti  dokumentai  ir  turima

informacija patvirtina, kad steigiamas bankas:    1)         turi

sukauptą ir apmokėtą minimalų pagrindinį kapitalą;

     2)  turi  kvalifikuotus,  nepriekaištingos  reputacijos  bei

turinčius darbo bankuose patirtį banko vadovus ( valdybos narius,

administracijos vadovus);

     3) turi patalpas ir įrangą banko operacijoms vykdyti.

     Banko licencija  išduodama neribotam  laikui ir  negali būti

perduodama.

     Banko  licencijos  apribojimai  panaikinami  Lietuvos  banko

sprendimu.

     Už banko  licencijos išdavimą  mokamas  įstatymų  nustatytas

žyminis mokestis.

     Sprendimas neišduoti  banko licencijos gali būti skundžiamas

teismui per 10 dienų nuo jo priėmimo.

 

 

     12 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas

 

     Banko licencija  netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos

bankas priima sprendimą ją atšaukti dėl:

     1) banko likvidavimo;

     2) banko reorganizavimo;

     3) to,  kad per  6 mėnesius  nuo banko  įregistravimo dienos

bankas nepradėjo veikti.

 

 

     13 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas banko prašymu

 

     Bankas, nusprendęs  likviduotis, raštu  kreipiasi į Lietuvos

banką dėl leidimo likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie

prašymo  turi  būti  pridėta  paskutinė  balansinė  ataskaita  ir

atsiskaitymų su kreditoriais planas.

     Lietuvos  bankas  leidžia  likviduotis,  jeigu  bankas  gali

visiškai  atsiskaityti   su  kreditoriais  per  šiems  priimtinus

terminus.  Kai  su  kreditoriais  atsiskaityta,  Lietuvos  bankas

atšaukia licenciją.

 

 

                           III skyrius

 

                  BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS

 

 

     14 straipsnis. Banko akcininkai ir akcijos

 

     Banko akcininkas  yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė,

neturinti juridinio  asmens  teisių,  įstatymų  nustatyta  tvarka

įsigiję bent vieną banko akciją.

     Banko  akciniam   kapitalui  formuoti   draudžiama  išleisti

pareikštines akcijas.

     Asmuo,  įsigijęs  banko  akcijų  paketą  be  Lietuvos  banko

leidimo,   neturi    teisės   balsuoti   visuotiniame   akcininkų

susirinkime.

     Nepiniginis (turtinis)  įnašas už  įsigyjamas banko  akcijas

gali būti  tik nekilnojamasis  turtas, būtinas  tiesioginei banko

veiklai užtikrinti.  Nepiniginiais (turtiniais)  įnašais apmokėta

banko akcinio  kapitalo  dalis    negali  būti  didesnė  kaip  20

procentų banko akcinio kapitalo.

     Banko tarybos  sprendimu bankas  gali supirkti savo akcijas,

tačiau jų  nominali vertė  negali būti  didesnė kaip  5 procentai

banko akcinio kapitalo.

     Banko akcininkais negali būti:

     1) valstybės  valdžios  ir  valdymo  institucijos,  išskyrus

Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir savivaldybes;  

     2) biudžetinės įstaigos;

     3) šio banko dukteriniai bankai ir įmonės;

     4) įmonės,   kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10

arba daugiau procentų jų kapitalo dydžio.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama

įsigyti bei   valdyti  banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo

teisės.

     Akciniam  kapitalui  padidinti  banko  akcininkų  sprendimu

išleidžiamos naujos  akcijos. Naujai  išleistosios banko  akcijos

turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo

sutartyje  nurodytą   laiką,  ne  ilgesnį  kaip  12  mėnesių  nuo

akcininkų  susirinkimo,   priėmusio  nutarimą   išleisti   naujas

akcijas, dienos.

     Jeigu per  12 mėnesių  nuo akcininkų  susirinkimo, priėmusio

nutarimą padidinti  banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų)

pakeitimai,  susiję   su  akcinio   kapitalo  padidėjimu,  nebuvo

įregistruoti  Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta  tvarka,

akcinis kapitalas laikomas nepadidintu.

     Leidimą įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su

akcinio kapitalo  padidėjimu,  Lietuvos  bankas  suteikia,  jeigu

banko pateikta ir Lietuvos banko turima informacija liudija, kad:

     1) išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

     2) akcijos  išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir

kitų teisės aktų, taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko

statute,  akcijų  emisijos  prospekte  (memorandume)  bei  akcijų

pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;

     3) lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali.

 

     Pakeitimai:

  1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29

     Įstatymas Nr.1-1165

     Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411

 

 

     15 straipsnis. Banko akcininkų turtinės ir 

                    neturtinės teisės

 

     Asmenys,  įsigiję   banko  akcijų,   akcininko  turtines  ir

neturtines teises įgyja:

     1) steigiant  banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko

įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;

     2) įsigijusieji  veikiančio banko  naujos emisijos  akcijų -

nuo statuto  (įstatų) pakeitimų,  susijusių su  akcinio  kapitalo

padidėjimu  dėl   naujos  banko  akcijų  emisijos,  įregistravimo

įstatymų nustatyta tvarka;

     3) įsigijusieji  akcijų  antrinėje  rinkoje  -  nuo  įsigytų

akcijų įregistravimo dienos.

     Akcininkų turtines  ir neturtines  teises taip  pat  nustato

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

 

 

                           IV skyrius

 

                         BANKO VALDYMAS

 

 

     16 straipsnis. Banko valdymo organai

 

     Banko valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,

banko taryba, banko valdyba ir administracijos vadovas.

 

 

     17 straipsnis. Visuotinis akcininkų susirinkimas

 

     Visuotinis banko  akcininkų susirinkimas  yra aukščiausiasis

banko valdymo  organas. Visuotiniame  akcininkų susirinkime  turi

teisę dalyvauti  visi jo  akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų

akcijų klasę,  rūšį ir  skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir

administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

     Tik visuotinis akcininkų susirinkimas:

     1) priima ir keičia banko statutą (įstatus);

     2) renka ir atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko

tarybos, revizijų tarnybos narius (revizorių);

     3) kai  yra atleista  banko taryba, sprendžia banko valdybos

atleidimo klausimą;

     4) tvirtina  metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą,

pelno paskirstymą, sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;

     5) sprendžia pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo

klausimus;

     6)   priima    sprendimus   dėl    banko   likvidavimo    ar

reorganizavimo, renka  ir atleidžia  banko likvidacinės komisijos

narius,  tvirtina   šios  komisijos   apyskaitą,   jeigu   bankas

likviduojasi pats;

     7) tvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;

     8)  sprendžia   kitus  banko  tarybos,  valdybos,  revizorių

tarnybos (revizoriaus) pasiūlytus klausimus;

     9) nagrinėja  akcininkų  pasiūlymus  ir  skundus  dėl  banko

tarybos ir valdybos darbo;

     10) priima  sprendimą kreiptis  į teismą  dėl bankroto bylos

iškėlimo bankui pagal šio įstatymo 45 straipsnį.

     Visuotinio  akcininkų  susirinkimo  organizavimo,  taip  pat

sprendimų jame  priėmimo taisykles  nustato Lietuvos  Respublikos

akcinių bendrovių  įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios

dalies 1,  3, 5,  6, 10  punktuose numatytais klausimais priimami

2/3 visuotiniame  akcininkų susirinkime  dalyvaujančių  akcininkų

balsų.

     Lietuvos bankas turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti

neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą.

 

 

     18 straipsnis. Banko tarybos sudarymo tvarka ir

                    įgaliojimai

 

     Banko tarybos  narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis

turi būti neporinis ir ne mažesnis kaip 3.

     Banko  tarybą   renka  visuotinis   akcininkų  susirinkimas.

Renkant banko  tarybą,  kiekvienas  akcininkas  turi  tokį  balsų

skaičių, kuris  lygus jo  akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos

narių skaičiaus  sandaugai. Šiuos  balsus akcininkas skirsto savo

nuožiūra -  už vieną  ar kelis  kandidatus. Išrinkti  bus daugiau

balsų surinkę kandidatai.

     Banko taryba  renkama  iš  akcininkų  ir  banko  akcininkams

juridiniams  asmenims   atstovaujančių  asmenų,   nesančių  banko

akcininkais, ne ilgiau kaip 4 metams.

     Banko tarybos  nariu gali  būti tik  veiksnus fizinis asmuo.

Jeigu juridinis  asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje

asmens įgaliojimus,  banko tarybos  sprendimu šis asmuo turi būti

atleidžiamas iš banko tarybos, neatsižvelgiant  į tai, ar jis yra

banko akcininkas.  Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali

būti išrinktas  visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka.

Banko tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

     Banko taryba  savo veiklą  pradeda pasibaigus ją išrinkusiam

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

     Banko tarybos nariu negali būti:

     1)  to   paties  banko  valdybos  narys  ir  administracijos

vadovas;

     2) asmuo,  kuriam įstatymų  nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias pareigas.

     Banko taryba ir jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti

savo funkcijų kitiems asmenims.

     Visuotinis  akcininkų   susirinkimas  gali  nustatyti  banko

tarybos nariams atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.

     Banko taryba:

     1) skiria  banko valdybos  narius ir  jos pirmininką  bei jo

pavaduotojus, taip pat atleidžia juos iš pareigų;

     2) tvirtina banko valdybos darbo reglamentą;

     3) banko  valdybos  prašymu  sprendžia  klausimą  dėl  banke

dirbančio šio banko tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;

     4) stebi  ir analizuoja  banko valdybos  veiklą,  finansinių

išteklių naudojimą,  valdymo organizavimą,  kapitalo rentabilumą,

darbo  apmokėjimą,   atlieka  finansinės   būklės   perspektyvinį

įvertinimą;

     5) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir

atsiliepimus   apie banko  metinį  balansą,  pelno  ir  nuostolių

ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;

     6) atstovauja  bankui teisme,  kai nagrinėjami  ginčai  tarp

banko ir  jo valdybos,  valdybos nario arba banko administracijos

vadovo;

     7)  sprendžia   kitus  statute   (įstatuose)  ir  visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;

     8) sudaro banko veiklos planą;

     9)  nustato   paskolų,  kurios  gali  būti  suteikiamos  tik

patvirtinus banko tarybai, skyrimo tvarką;

     10) priima sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių

ir įmonių steigimo ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;

     11) nustato papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.

     Banko taryba  turi teisę  skirti ekspertą  (ekspertų  grupę)

banko finansinei apskaitai patikrinti ir įvertinti.

     Banko tarybos  reikalavimu banko  valdyba ir  administracija

privalo pateikti dokumentus, susijusius su banko veikla.

 

 

     19 straipsnis. Banko tarybos darbo tvarka

 

     Banko  tarybos   nariai  turi   lygias   teises.   Balsavime

kiekvienas narys  turi  vieną  balsą.  Balsams  pasiskirsčius  po

lygiai, lemia pirmininko balsas.

     Jeigu banko  tarybos narys  negali atvykti  į  posėdį,  savo

valią -  "už" ar  "prieš" balsuojamą  nutarimą, su kurio projektu

jis yra susipažinęs, gali pranešti raštu.

     Banko tarybos  posėdis  yra  teisėtas,  kai  jame  dalyvauja

daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio

dalyvių balsų  dauguma, išskyrus  nutarimus  dėl  banko  valdybos

narių atšaukimo,  kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos

narių balsų.

     Banko tarybos  posėdžiai turi  būti rengiami  ne rečiau kaip

kartą per  ketvirtį. Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos

pirmininkas, o jo nesant - pirmininko pavaduotojas.    

     Posėdžiai taip  pat šaukiami,  jei to  reikalauja ne  mažiau

kaip 1/3  banko tarybos  narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių

darbotvarkę turi  būti įtraukiami  posėdžio sušaukimo iniciatorių

pasiūlyti klausimai.

 

 

     20 straipsnis. Banko valdyba

 

     Banko  valdyba   vadovauja  bankui,   tvarko  jo   reikalus,

atstovauja  jam  ir  už  banko  operacijų  vykdymą  atsako  pagal

įstatymus.  Banko  valdybos  narių  skaičių,  kuris  negali  būti

mažesnis  kaip   3,  taip  pat  valdybos  ir  jos  narių  veiklą,

įgalinimus ir  teises, nutarimų  priėmimo  tvarką  nustato  banko

statutas (įstatai) ir banko valdybos darbo reglamentas.

     Banko valdybos  pirmininkas,  jo  pavaduotojai  ir  valdybos

nariai skiriami  ne ilgiau  kaip 4  metams. Banko  valdybos nario

kadencijų skaičius neribojamas.

     Banko  valdybos  nariu  gali  būti  skiriamas  tik  veiksnus

fizinis asmuo. Banko valdybos nariu negali būti skiriamas:

     1) to paties banko tarybos narys;

     2) asmuo,  esantis  bet  kurio  kito  Lietuvos  Respublikoje

įregistruoto banko valdybos nariu ar administracijos vadovu;

     3) asmuo,  kuriam įstatymų  nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias pareigas.

     Banko  statute  (įstatuose)  taip  pat  gali  būti  numatomi

papildomi reikalavimai  dėl valdybos nario.

     Banko valdybos  narys, pateikęs  rašytinį  pareiškimą,  gali

atsistatydinti. Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas

ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.

     Banko valdybos  pirmininkas,  jo  pavaduotojai  ir  valdybos

nariai dirba  banke ir  gauna pareiginį  atlyginimą,  kurį  jiems

nustato banko  taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu

banko valdybos  pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams

gali būti mokamos tantjemos.

     Banko valdybos  nariai neturi  teisės pavesti  savo pareigas

eiti kitiems  asmenims. Laikinai  nedirbantį banko  valdybos narį

gali pavaduoti  banko  tarybos  paskirtas  tarybos  narys.  Banko

tarybos nariui,  kol jis  eina  banko  valdybos  nario  pareigas,

sustabdomi įgaliojimai banko taryboje.

 

 

     21 straipsnis. Banko administracija

 

     Banko administraciją  sudaro jo  centrinio valdymo  aparato,

struktūrinių  padalinių   bei  filialų  (skyrių)  vadovai  ir  jų

pavaduotojai.

     Banko  administracija   vykdo  banko   visuotinio  akcininkų

susirinkimo, tarybos ir valdybos nutarimus.

     Bankos administracijos  pareigas ir įgalinimus nustato banko

statutas (įstatai) ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.

     Banko administraciją  ir jos  vadovą į  darbą  priima  banko

valdyba. Banko administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo

finansininko (buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu

ar dirbti kito banko administracijoje.

     Bankos administracijos  vadovas  sudaro  darbo  sutartis  su

kitais banko darbuotojais.

     Banko  administracijos   vadovo  pareigas  gali  eiti  banko

valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

 

 

    22 straipsnis. Banko revizijų tarnyba (revizorius)

 

     Banke  turi   būti  bent   vienas  revizorius,   kurį  renka

visuotinis  akcininkų   susirinkimas   banko   statuto   (įstatų)

nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

     Revizoriaus kadencijų  skaičius neribojamas.  Juo gali  būti

veiksnus fizinis asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.

     Revizoriumi  negali  būti  banko  tarybos,  valdybos  narys,

administracijos    vadovas    ar    vyriausiasis    finansininkas

(buhalteris).

     Banko revizijų tarnyba (revizorius) privalo:

     1) tikrinti  pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą

ir kontroliuoti,  ar  bankas  veikia  pagal  įstatymus  ir  banko

statutą (įstatus);

     2) tikrinti  metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės

apskaitos dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų

susirinkimas priima nutarimus;

     3) artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko

tarybos posėdyje  pranešti  apie    patikrinimų  metu  nustatytus

pažeidimus.

     Banko revizijų  tarnyba  (revizorius)  atlieka  patikrinimus

visuotinio  akcininkų  susirinkimo,  banko  tarybos  ar  valdybos

pavedimu.

 

 

     23 straipsnis. Banko komitetai ir tarnybos

 

     Bankas privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir

vidaus audito tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai

bei tarnybos.  Jų funkcijas,  sudarymo ir  veiklos tvarką nustato

Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas (įstatai).

 

 

                            V skyrius

 

 

                          BANKŲ VEIKLA

 

 

     24 straipsnis. Banko statutas (įstatai)

 

     Banko statute (įstatuose) turi būti nurodyta:

     1) banko pavadinimas;

     2) banko pagrindinė buveinė;

     3) banko atliekamos operacijos;

     4) akcinio  kapitalo nominali  vertė  ir  jo  sudėtis  pagal

akcijų  klases,   akcijų     savininkams  suteikiamas  teises  ir

pareigas;

     5) kiti kapitalai;

     6) apmokėjimo už akcijas tvarka;

     7) akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

     8) vienos  klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar

rūšies akcijas tvarka;

     9) obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarka;

     10) banko valdymo struktūra;

     11) banko  valdymo organų  sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar

rinkimo tvarka, jų teisės, pareigos ir atsakomybė;

     12) visuotinių  akcininkų susirinkimų  šaukimo bei balsavimo

juose tvarka;

     13) pelno paskirstymo tvarka;

     14) banko pranešimų  skelbimo tvarka;

     15) banko reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

     16)   kitos    įstatymams   ir    kitiems   teisės    aktams

neprieštaraujančios nuostatos.

    Banko akcinis  kapitalas turi  būti  sumažintas  visuotinio

akcininkų  susirinkimo  nutarimu,  jeigu  banko  balanse  esantys

nuostoliai pasiekia 50 procentų banko akcinio kapitalo nominalios

vertės.

     Banko balanse  esantiems nuostoliams  pasiekus  50  procentų

banko akcinio  kapitalo nominalios  vertės, banko valdyba privalo

per 3  dienas apie tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką

ir ne  vėliau kaip  per  30  dienų  sušaukti  neeilinį  visuotinį

akcininkų susirinkimą,  kad jis  nuostolių suma  sumažintų akcinį

kapitalą ir nustatytų tolesnę banko veiklą.

     Jei visuotinis  akcininkų susirinkimas  per nustatytą  laiką

nesušaukiamas,   neįvyksta   ar   nepritaria   akcinio   kapitalo

sumažinimui nuostolių  suma,  Lietuvos  bankas  šio  įstatymo  39

straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių.

     Šiuo atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7

dienas nuo  jo paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio

kapitalo  sumažinimo.  Kai  teismas  priima  sprendimą  sumažinti

akcinį  kapitalą,   laikinasis  administratorius  Lietuvos  banko

pritarimu  priima  sprendimą  banką  reorganizuoti  arba  pasiūlo

Lietuvos bankui  remiantis 45  straipsniu iškelti bankui bankroto

bylą.

     Šio  straipsnio   ketvirtojoje,  penktojoje,   šeštojoje  ir

septintojoje dalyse  nustatyta tvarka  taikoma ir tuo atveju, jei

Lietuvos bankas nustato banko balanse esančius nuostolius iki šio

straipsnio ketvirtojoje  dalyje  nustatyto  dydžio  ir  apie  tai

praneša banko valdybai.

 

 

     25 straipsnis. Banko operacijos

 

     Bankas turi teisę atlikti šias operacijas:

     1) priimti  indėlius ir  kitas grąžintinas lėšas į klientams

atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti;

     2) duoti ir imti paskolas;

     3)  išduoti   piniginius  laidavimus,  garantijas  ir  kitus

laidavimo įsipareigojimus;

     4)  išleisti   mokėjimo  dokumentus   (čekius,  akredityvus,

vekselius ir kt.) ir atlikti jais operacijas;

     5) atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis,

obligacijomis ir kt.);

     6) atlikti operacijas užsienio valiuta;

     7) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

     8) išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones;

     9) priimti  saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams

banko saugykloje seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

     10) teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų

ir kliento investicijų tvarkymo klausimais;

     11) atlikti  kitas Lietuvos  banko teisės  aktuose

nustatytas operacijas.

 

 

     26 straipsnis. Banko veiklos riziką ribojantys

                    normatyvai

 

     Bankui nustatomi  šie normatyvai:

     1) kapitalo pakankamumo;

     2) likvidumo;

     3)  maksimalios   atviros  pozicijos   užsienio  valiuta  ir

tauriaisiais metalais;

     4) maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui.

     Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos

bankas.

 

 

     27 straipsnis. Banko investicijos

 

     Bankai gali  steigti įmones,  būti jų  bendrasavininkiais ar

akcininkais.

     Bendra banko  investicijų į  kitų įmonių akcijas ar kapitalą

suma negali  būti didesnė  kaip  10  procentų  banko  pagrindinio

kapitalo.

     Bankas negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio

akcijų paketo.

     Šio  straipsnio  antrosios  ir  trečiosios  dalių  nuostatos

netaikomos banko  investicijoms į  įmonių, kurios  pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus  ir Lietuvos  banko teisės aktus priskirtos

kreditine ir  finansine veikla  besiverčiančioms įmonėms, akcijas

ar  kapitalą.   Šio  straipsnio   antrosios  dalies  reikalavimai

netaikomi, jeigu  bankas akcijas  įsigijo  kaip  kompensaciją  už

išduotą ir  negrąžintą paskolą.  Šiuo atveju  bankas privalo  per

vienerius metus  perleisti investicijų  į kitų  įmonių akcijas ar

kapitalą dalį,  kuria viršijama  šio straipsnio  antrojoje dalyje

nustatyta norma.

     Bankui draudžiama  įsigyti  įmonės,  kuri  valdo  šio  banko

akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.

 

 

      28 straipsnis. Banko dokumentų saugojimas

 

     Bankas per visą sutarčių galiojimo laiką ir trejus metus jam

pasibaigus saugo:

     1)  paskolų,   garantijų,  laidavimo,   įkeitimo  ir   kitas

sutartis;

     2) kitus  banko partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo

sudaryta sutartis;

     3) kitus Lietuvos banko numatytus dokumentus.

     Bankas gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį

saugojimo laiką,  bet ne  trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio

pirmojoje dalyje.

 

 

     29 straipsnis. Paskolų išdavimas su banku susijusiems

                    asmenims

 

     Bankas  gali  skolinti  su  banku  susijusiems  asmenims  ne

daugiau kaip 10 procentų banko kapitalo.

     Su banku susijusiais asmenimis yra laikomi:

     1) banko  ir jo dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo

savininkai, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose

minėti asmenys  tiesiogiai ar   (ir)  netiesiogiai  įsigijo  arba

valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo;

     2) banko ir jo dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų

nariai, revizoriai,  administracijos ir  filialų (skyrių) vadovai

bei jų  sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti

asmenys  tiesiogiai  ar  (ir)  netiesiogiai  įsigijo  arba  valdo

daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.

     Bankai apie  išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims

privalo pateikti informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.

 

 

     30 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimas

 

     Bankai prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti

gali priimti  įkeitimui prekines  ir kitas materialines vertybes,

vekselius ir  kitus  vertybinius  popierius,  prekių  lydimuosius

dokumentus,  valiutines   ir  kitas   vertybes,  sudaryti   turto

įkeitimo,    garantijos,    laidavimo    ar    kitas    sutartis,

neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.

     Jeigu  skolininkas   sutartyje  nustatytu   laiku   paskolos

negrąžino, o  paskolos grąžinimas  buvo garantuotas turtu, bankas

turi teisę  gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto

vertės pirmiau už kitus kreditorius.

     Bankas gali  pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą

laiką,  kol   jis  naudojasi  paskola,  pateikti  informaciją  ar

dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.

     Iškilus grėsmei,  kad paskola  nebus laiku  grąžinta, bankas

gali vienašališkai  nutraukti  sutartį  arba  ją  pakeisti,  arba

pareikalauti papildomos garantijos.

     Bankams draudžiama  banko prievolių  pagal paskolų  sutartis

įvykdymui užtikrinti  priimti paties  banko ir su banku susijusių

asmenų išleistus  vertybinius popierius,  laidavimo ir  garantijų

sutartis.

 

 

     31 straipsnis. Paslapties saugojimas

 

     Esantys   ir    buvę   banko   tarybos,   valdybos   nariai,

administracija  bei   darbuotojai  privalo   laikyti   paslaptyje

informaciją, gautą  dirbant banke,  ir nenaudoti jos asmeninei ar

kitų naudai.

     Jeigu Lietuvos  bankas pareikalauja,  jam turi būti pateikti

visi dokumentai  ir informacija,  susijusi su  banko steigimu  ir

veikla. Dokumentai  ir informacija  kitų institucijų  reikalavimu

teikiama Lietuvos  Respublikos įstatymų  nustatytais atvejais  ir

tvarka.

     Bankas privalo  informuoti teisėsaugos  institucijas,  jeigu

jam pateikti  dokumentai ar  kita turima  informacija apie  banko

kliento sandorius  liudija  galimą  neteisėtu  būdu  įgyto  turto

legalizavimą   ar    įstatymų   draudžiamos   veiklos   finansinį

aptarnavimą.

     Bankai privalo nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.

 

 

     32 straipsnis. Atsakomybė už bankui padarytus

                    nuostolius

 

     Banko tarybos, valdybos narių, administracijos ir darbuotojų

atsakomybę už  dėl jų kaltės  bankui padarytus nuostolius nustato

Lietuvos Respublikos  įstatymai ir  kiti teisės  aktai bei  banko

statutas (įstatai).

 

 

                           VI skyrius

 

                 KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS

 

 

    33 straipsnis. Kapitalų rūšys

 

     Bankas turi pagrindinį ir papildomus kapitalus.

 

 

     34 straipsnis. Banko pagrindinis kapitalas

 

     Banko pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už Lietuvos

banko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį.

     Bankas,  gavęs   išankstinį  Lietuvos  banko  leidimą,  gali

sumažinti savo  pagrindinį kapitalą  iki Lietuvos banko nustatyto

minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.

     Banko atsargos  kapitalas  formuojamas  iš  banko  akcininkų

papildomų įnašų     ar (ir)  atskaitymų  iš  banko  pelno.  Banko

atsargos  kapitalo   paskirtis  -   garantuoti  banko   finansinį

stabilumą.

   Banko akcinis kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma

visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų ar (ir)

ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia 75

procentus banko akcinio kapitalo nominalios vertės.

   Jeigu banko  metų ar (ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti nuostoliai siekia šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

nustatytą dydį, banko valdyba privalo per tris dienas apie tai

informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką ir per 45 dienas sušaukti

neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą, kuriame,

jeigu   reikia,    pateikiama   nepriklausomo    audito   išvada.

Susirinkimas sprendžia  akcinio  kapitalo  mažinimo  ir  tolesnės

banko veiklos klausimus.

     Jei visuotinis  akcininkų susirinkimas  per nustatytą  laiką

nesušaukiamas,   neįvyksta   ar   nepritaria   akcinio   kapitalo

sumažinimui nuostolių  suma,  Lietuvos  bankas  šio  įstatymo  39

straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių.

     Šiuo atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7

dienas nuo  jo paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio

kapitalo  sumažinimo.  Kai  teismas  priima  sprendimą  sumažinti

akcinį  kapitalą,   laikinasis  administratorius  Lietuvos  banko

pritarimu  priima  sprendimą  banką  reorganizuoti  arba  pasiūlo

Lietuvos bankui  remiantis 45  straipsniu iškelti bankui bankroto

bylą.

     Šio  straipsnio   ketvirtojoje,  penktojoje,  šeštojoje  ir

septintojoje dalyse  nustatyta tvarka  taikoma ir tuo atveju, jei

šio straipsnio  ketvirtojoje dalyje  nurodyto  dydžio  nuostolius

nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša banko valdybai.

     Apie  šaukiamą   visuotinį  akcininkų   susirinkimą  ir   jo

darbotvarkę ne  vėliau kaip  prieš  30  dienų  pranešama  visiems

akcininkams.  

Dėl   akcinio  kapitalo  sumažinimo  bankų  statutų

pakeitimai registruojami  Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Akcinis  kapitalas laikomas  sumažintu  tik  įregistravus

statutų pakeitimus.

     Kai bankai  mažina akcinį  kapitalą šio straipsnio nustatyta

tvarka,  netaikomos   Lietuvos  Respublikos   akcinių   bendrovių

įstatymo 45 straipsnio ketvirtoji, penktoji, šeštoji ir aštuntoji

dalys.

 

     Pakeitimai:

  1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29

     Įstatymas Nr.1-1165

     Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411

  2. Lietuvos Respublikos 1996 02 21

     Įstatymas Nr.1-1218

     Žin., 1996, Nr.19-495

  3. Lietuvos Respublikos 1996 03 08

     Atitaisymas

     Žin., 1996, Nr. 21

 

     35 straipsnis. Pelno paskirstymas

 

     Banko pelnas  yra lėšos,  kurios lieka  iš banko  finansinių

metų pajamų atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.

     Banko finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

     Sprendime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

     1) pelnas;

     2) privalomi mokėjimai iš pelno;

     3) atskaitymai  į  bendrosios  paskirties  rezervus  paskolų

nuostoliams dengti;

     4) atskaitymai į atsargos kapitalą;

     5) atskaitymai į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus

kapitalus ir fondus;

     6) dividendai;

     7) metinės  išmokos (tantjemos)  banko tarybos  ir  valdybos

nariams;

     8) nepaskirstyto pelno likutis.

     Banko pelnas,  likęs po  privalomųjų mokėjimų  iš  pelno  ir

atskaitymų  į   atsargos  bei  kitus  banko  statute  (įstatuose)

nustatytus kapitalus ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais

ir  tantjemomis,   jeigu  po   visuotinio  akcininkų  susirinkimo

atitinkamo   sprendimo   kapitalo   pakankamumas   ir   minimalus

pagrindinis kapitalas  tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus

dydžius.

     Banko apmokestinamas  pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis

mokamas Lietuvos  Respublikos  juridinių  asmenų  pelno  mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

                           VII skyrius

 

                APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

 

 

     36 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

 

     Bankai ir  jų padaliniai  tvarko  apskaitą  ir  atskaitomybę

Lietuvos banko nustatyta tvarka.

     Banko finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo

auditoriaus,  per   3  mėnesius   nuo  finansinių  metų  pabaigos

patvirtinta  visuotiniame   akcininkų  susirinkime   ir  pateikta

Lietuvos  bankui.  Banko  finansinė  ataskaita  viešai  skelbiama

Lietuvos banko nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje

ataskaitoje  pateiktos   informacijos  teisingumą  bankas  atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

     Auditoriai privalo  teikti Lietuvos  bankui paaiškinimus dėl

finansinių ataskaitų.

 

 

                          VIII skyrius

 

                       POVEIKIO PRIEMONĖS

 

 

     37 straipsnis. Bankui taikomos poveikio priemonės

 

     Lietuvos bankas,  norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus,

užtikrinti  banko   ir  bankų  sistemos  saugumą,  patikimumą  ir

stabilumą, turi teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:

     1) įspėti  banką dėl  jo veiklos  trūkumų ir  pažeidimų  bei

nustatyti jų pašalinimo terminus;

     2)  įstatymų   nustatyta  tvarka   skirti   banko   vadovams

administracines nuobaudas;

     3) laikinai  ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną,

kelias ar visas operacijas (moratoriumas);

     4) laikinai  ar visam  laikui atšaukti leidimą banko filialo

(skyriaus), filialų (skyrių) veiklai;

     5) reikalauti  nušalinti banko  valdybos  narį  (narius)  ar

administracijos vadovą;

     6)  reikalauti   sustabdyti  banko   tarybos  nario  (narių)

įgaliojimus;

     7) sustabdyti  banko tarybos  įgaliojimus,  nušalinti  banko

valdybą, administracijos  vadovą   ir  paskirti  banko  laikinąjį

administratorių;

     8) apriboti  disponavimą  sąskaitomis,  esančiomis  Lietuvos

banke;

     9) atšaukti banko licenciją.

     Lietuvos bankas  parenka poveikio  priemonę atsižvelgdamas į

pažeidimo, kurio pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį,  šio

pažeidimo ir  taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų

sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

     Nutarimo dėl  poveikio priemonių  taikymo  pagrįstumas  gali

būti per  1 mėnesį   apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos

įstatymų nenustatyta  kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo

vykdymo.

     Teismas  nagrinėja,   ar  buvo  pagrindas  taikyti  poveikio

priemonę ir  ar laikytasi  jos taikymo  tvarkos.  Teismas  negali

spręsti klausimo  dėl poveikio  priemonės rūšies parinkimo ir jos

taikymo tikslingumo.

 

 

     38 straipsnis. Poveikio priemonių  taikymo pagrindai ir

                    tvarka

 

     Lietuvos  bankas   šio  įstatymo  37  straipsnyje  nurodytas

poveikio priemones taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:

     1) Lietuvos bankui suteikta neteisinga informacija;

     2)  Lietuvos   bankui  nepateikta  būtina  bankų  priežiūrai

vykdyti informacija ar dokumentai;

     3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;

     4) pažeisti  Lietuvos Respublikos  įstatymai ar  kiti teisės

aktai.

     Šio įstatymo  37 straipsnyje  išvardytos poveikio  priemonės

taikomos bankams Lietuvos banko valdybos nutarimu.

     Nutarimą taikyti  poveikio priemonę  Lietuvos banko  valdyba

priima vadovaudamasi:

     1) dokumentais ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų

teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

     2) banko ekonominės būklės analize;

     3) medžiaga  apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos

banko bei kitų institucijų bankui taikytas poveikio priemones;

     4) prognoze, kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko

būklei, indėlininkų  ir kitų banko kreditorių interesams ir visos

bankų sistemos stabilumui;

     5) banko valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.

     Klausimas dėl  poveikio priemonės  taikymo bankui svarstomas

dalyvaujant banko atstovams.

     Banko atstovams  neatvykus į  klausimo  svarstymą  ar  jiems

nepateikus  paaiškinimų,  sprendimas  taikyti  poveikio  priemonę

priimamas be jų.

      Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą

šio įstatymo  37 straipsnio  pirmosios dalies  2 punkte,  privalo

būti priimtas  per tris  mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Už pažeidimus,  nuo kurių  padarymo dienos  praėjo  daugiau  kaip

vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

 

 

     39 straipsnis. Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir

                    banko valdybos bei administracijos

                    vadovo nušalinimo tvarka

 

     Banko tarybos  įgaliojimai  sustabdomi,  banko  valdyba  bei

administracijos    vadovas  nušalinimi  ir  skiriamas  laikinasis

administratorius, jeigu  iškyla  grėsmė  patikimai  ir  stabiliai

banko  veiklai,   bet  yra   reali  galimybė   pataisyti  padėtį,

sustabdžius banko  tarybos įgaliojimus  ir  nušalinus  nuo  banko

valdymo banko valdybą ir administracijos vadovą.

     Laikinasis  administratorius   skiriamas  laikotarpiui   iki

vienerių  metų.   Laikinojo  administratoriaus  prašymu  Lietuvos

bankas gali pratęsti šį terminą dar iki vienerių metų.

 

 

     40 straipsnis. Laikinasis administratorius

 

     Laikinasis administratorius  - tai  banko tarybos įgaliojimų

sustabdymo  ir   banko  valdybos     bei  administracijos  vadovo

nušalinimo   laikotarpiui    Lietuvos   banko   skiriamas   banko

valdytojas.

     Nuo laikinojo  administratoriaus paskyrimo dienos visi banko

tarybos, valdybos  ir administracijos  vadovo įgaliojimai pereina

laikinajam  administratoriui,  o  jų  po  šio  paskyrimo  priimti

sprendimai yra neteisėti ir nevykdytini.

     Laikinasis  administratorius   turi  teisę  nutraukti  darbo

sutartis su  banko  valdybos  nariais  ir  banko  administracijos

vadovu.

       Laikinajam   administratoriui  neprivalomi      visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimai, jeigu jie prieštarauja laikinojo

administratoriaus skyrimo  tikslams arba priimti tais klausimais,

kurie pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir valdybai.

     Laikinasis   administratorius    be   visuotinio   akcininkų

susirinkimo įgaliojimų  ar sutikimo  negali  parduoti  ar  kitaip

perleisti, įkeisti  banko nekilnojamojo  turto, reorganizuoti  ar

likviduoti banką, išskyrus  34  straipsnio  septintojoje

dalyje  numatytus  atvejus   spręsti  kitų  visuotinio  akcininkų 

susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų.

     Apie   administravimo    eigą   ir   rezultatus   laikinasis

administratorius privalo  informuoti Lietuvos  banką ir visuotinį

akcininkų susirinkimą  per jų  nustatytus terminus  ir  nustatyta

tvarka.

     Laikinasis administratorius  privalo paskirti  visišką banko

reviziją, kuri  turi būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo

dienos. Revizorių  kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas.

Revizijos akte  turi būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų

būklė.

     Revizijos metu  nustačius, kad  bankas yra nemokus ir negali

išvengti  bankroto,   laikinasis  administratorius   kreipiasi  į

Lietuvos banką dėl bankroto bylos iškėlimo.

     Laikinajam administratoriui  atsistatydinus iš  šių pareigų,

Lietuvos   bankas   sprendžia   klausimą   dėl   kito   laikinojo

administratoriaus paskyrimo  ar bankroto  bylos iškėlimo  bankui.

Lietuvos  banko   išlaidas  laikinojo   administratoriaus   darbo

apmokėjimui kompensuoja bankas.

     Laikinasis administratorius  už žalą bankui, atsiradusią dėl

jo kaltės, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

     Kai Lietuvos  bankas  paskiria  laikinąjį  administratorių,

sustabdomi išieškojimai  teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos

banko leidimo  draudžiami visų  šio banko  finansinių  prievolių,

įskaitant palūkanas  ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama

banko  kreditorių  reikalavimus  perleisti  kitiems  asmenims  ir

draudžiama dalyti  ar  kitaip  skirstyti  banko  turtą,  išskyrus

išlaidas,   reikalingas   laikinojo   administratoriaus   veiklai

užtikrinti, pagal išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.

 

     Pakeitimai:

  1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29

     Įstatymas Nr.1-1165

     Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411

 

 

     41 straipsnis. Laikinojo administratoriaus atšaukimas

 

     Laikinasis administratorius atšaukiamas prieš terminą:

     1) Lietuvos  bankui nustačius,  kad bankas gali patikimai ir

stabiliai veikti;

     2) įstatymų nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.

 

 

                           IX skyrius

 

              BANKO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

 

 

     42 straipsnis. Banko reorganizavimas

 

     Bankas   reorganizuojamas   Lietuvos   Respublikos   akcinių

bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.

 

 

     43 straipsnis. Banko likvidavimas

 

     Bankas likviduojamas  Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

                            X skyrius

 

 

           BANKO BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

 

                       NAGRINĖJIMO TVARKA

 

 

     44 straipsnis. Banko bankroto procedūra

 

     Banko  bankroto  procedūra  -  tai  banko  administratoriaus

paskyrimas, banko  reorganizavimas ar  sanavimas, norint išvengti

jo bankroto, taip pat bankrutavusio banko likvidavimas.

     Bankui  taikomas   Lietuvos  Respublikos   įmonių   bankroto

įstatymas, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

      Banko bankroto procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.

     Iškėlus bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

     Apie bankroto  bylos iškėlimą,  jos eigą  ir banke atliekamą

bankroto procedūrą turi būti pažymima įmonių rejestre.

 

 

     45 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos

 

     Banko bankroto  bylą teismas  iškelia pagal  Lietuvos  banko

pareiškimą  dėl   banko  nemokumo,   taip  pat  pagal  visuotinio

akcininkų susirinkimo  nutarimą  ar  kreditorių  pareiškimą,  tik

jeigu yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.

 

 

     46 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimas teisme

 

     Banko bankroto  bylą iškelia  vietovės,  kurioje  yra  banko

buveinė, teismas.

     Teismas,  gavęs  pareiškimą,  atitinkantį  šio  įstatymo  45

straipsnio sąlygas,  Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria

administratorių ir nustato jam atlyginimą.

     Teismas per  7 dienas  priima nutartį iškelti banko bankroto

bylą ir privalo:

     1) pranešti  apie iškeltą  bylą žinomiems  kreditoriams, šio

banko bankams  korespondentams, rejestro  tvarkytojui bei  viešai

paskelbti nurodydamas:

     teismą, kuriame  bus nagrinėjama  bankroto  byla,  ir  bylos

numerį,

     bankrutuojančio banko rekvizitus,

     terminus, iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

     2) sustabdyti  kitų, iškeltų  šiam bankui šiame teisme, bylų

nagrinėjimą ir  pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko

bylų, apie  bankroto bylos  iškėlimą, kad  būtų sustabdytos kitos

šiam bankui iškeltos bylos.

     Teismo  nutartis  iškelti  banko  bankroto  bylą  gali  būti

apskųsta  36,60Lietuvos  Respublikos  civilinio  proceso  kodekso

nustatyta tvarka.  Skundo  padavimas  nesustabdo  banko  bankroto

bylos eigos.

     Nutraukus  banko   bankroto  bylą   dėl  reorganizavimo   ar

sanavimo, apie  tai pranešama   rejestro  tvarkytojui bei  viešai

paskelbiama.

     Teismui iškėlus banko bankroto bylą:

     1) banko  valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko

bankroto byla  yra nutraukiama,   tai  banko valdymo organai turi

teisę toliau atlikti savo funkcijas;

     2)  uždraudžiamas   visų  finansinių   prievolių,  įskaitant

palūkanas ir  mokesčius, mokėjimas,  išieškojimas teismine  ar ne

ginčo tvarka,  taip pat  be  atskiro  teismo  leidimo  draudžiama

dalyti  ar  kitaip  skirstyti  banko  turtą,  išskyrus  išlaidas,

reikalingas  administratoriaus   veiklai  banko   bankroto  bylos

nagrinėjimo metu užtikrinti;

     3) sustabdomas palūkanų skaičiavimas.

 

 

     47 straipsnis. Banko administratorius

 

     Banko  administratorius   -   tai   banko   bankroto   bylos

nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas banko valdytojas.

     Bankos administratoriumi  negali būti  paskirtas  skolininko

atstovas,  banko   savininkas  (savininkai),   akcininkai,  banko

tarybos ir valdybos narys, administracijos vadovas, kreditorius.

     Banko administratorius privalo:

     1) po  paskyrimo  per  3  dienas  bankuose  korespondentuose

esančių  banko   sąskaitų  likučius  perkelti  į  Lietuvos  banko

korespondentinę sąskaitą,  esančią Lietuvos banke, arba uždrausti

atlikti mokėjimus iš jų;

     2) sudaryti banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;

     3) užfiksuoti  indėlius   užsienio  valiuta  pagal  oficialų

kursą, buvusį tą dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;

     4) perskaičiuoti  grąžinamas paskolas  ir  aktyvus  užsienio

valiuta  į litus;

     5)  apie  administravimo  eigą  ir  rezultatus  atsiskaityti

teismui ir  Lietuvos bankui  per jų  nustatytus  terminus  ir  jų

nustatyta tvarka.

     6)  Lietuvos   bankui  pritarus   siūlyti  teismui  sanuoti,

reorganizuoti ar likviduoti banką.

     Banko administratorius  taip  pat  turi  teises  ir  atlieka

pareigas,   numatytas   Lietuvos   Respublikos  įmonių   bankroto

įstatymo 7 straipsnyje.

     Bankas,  kuriam  iškelta  bankroto  byla,  atleidžiamas  nuo

žyminio mokesčio bylose dėl turto išieškojimo.

     Iškėlus banko  bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl

kreditorių  pinigų   išieškojimo,  kreditoriams   (ieškovams)  iš

valstybės  biudžeto   lėšų  grąžinamas   jų  sumokėtas    žyminis

mokestis.

 

 

     48 straipsnis. Banko administratoriaus sprendimų

                    tvirtinimas ir jo atsakomybė

 

     Visus banko  administratoriaus sprendimus,  dėl kurių didėja

banko įsiskolinimai,  taip pat  kurie yra  susiję su  banko turto

pardavimu ar  kitokiu perdavimu,  turi patvirtinti  teismas.  Šie

sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

     Banko administratorius  atlygina nuostolius,  kurie atsirado

vykdant nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus

sprendimus.

 

     49 straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko

                    bankroto bylą

 

     Teismui iškėlus  banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę

per teismo nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne

ilgesnį kaip  3 mėnesiai  nuo bylos  iškėlimo  dienos,  pareikšti

administratoriui  savo   finansinius  reikalavimus   ir  nurodyti

prievolės įvykdymo garantijas.

     Teismas turi  teisę iki  bylos nagrinėjimo  pabaigos priimti

kreditorių finansinius  reikalavimus,  kurie  buvo  pateikti  dėl

svarbių  priežasčių  pažeidus  šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatytą terminą.

 

 

     50 straipsnis. Bankrutuojančio banko sanavimas

 

     Bankrutuojančio  banko   sanavimas  -  tai  banko  savininkų

(akcininkų), kreditorių  ar  trečiųjų  asmenų    bankui  taikomos

ekonominės ir  finansinės priemonės,  kad būtų galima išvengti jo

likvidavimo.

     Bankrutuojančiam  bankui   taikomos  sanavimo   sąlygos  yra

nustatytos  Lietuvos  Respublikos  įmonių  bankroto  įstatymo  23

straipsnyje.

 

 

     51 straipsnis. Banko administratoriaus funkcijų

                    atlikimas sanavimo metu

 

      Sanavimo  metu  banko  administratoriaus  funkcijas  atlieka

teismo paskirtas banko administratorius.

 

 

     52 straipsnis. Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas

 

     Jeigu  banko   sanavimas  yra  neefektyvus  ar  įsipareigoję

sanuoti   asmenys    nevykdo   savo   įsipareigojimų,   sanavimas

nutraukiamas teismo  sprendimu, pasiūlius  banko administratoriui

ir suderinus su Lietuvos banku.

     Banko sanavimas  baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko

administratoriui ir  suderinus su  Lietuvos banku, jei pritaikius

sanavimo priemones  bankas  gali  atsiskaityti  pagal  prisiimtus

įsipareigojimus.

 

 

     53 straipsnis. Sprendimas dėl bankrutavusio banko

                    likvidavimo

 

     Banko likvidavimas  dėl bankroto  - tai  bankrutavusio banko

veiklos nutraukimas  teismo  sprendimu,  visiškai  ar  iš  dalies

patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamo banko turto.

     Sprendimas likviduoti bankrutavusį banką priimamas, jeigu:

     1) teismo sprendimu banko reorganizavimas nutraukiamas;

     2) šiam bankui netaikomas sanavimas arba jis nutrauktas.

     Bankrutavęs bankas  gali  būti  likviduotas  tik  praėjus  3

mėnesiams nuo sprendimo likviduoti jį priėmimo dienos.

     Bankrutavusio banko  nekilnojamasis turtas  perkainojamas ir

parduodamas.

     Teismo sprendimas  dėl bankrutavusio  banko likvidavimo gali

būti    apskųstas   Lietuvos    Respublikos   civilinio   proceso

kodekso nustatyta tvarka.

     Likvidavus bankrutavusį banką, laikoma, kad visi jo skolų ir

jam apmokėtinų skolų terminai pasibaigė.

 

 

     54 straipsnis. Kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė

                    ir  tvarka

 

     Banko kreditorių reikalavimai pradedami tenkinti tik teismui

priėmus sprendimą likviduoti banką.

     Pirmąja eile tenkinama:

     1) įkaitu garantuoti kreditorių reikalavimai;

     2) teismo  paskirto likvidatoriaus darbo užmokesčio ir kitos

išlaidos, susijusios su jo funkcijomis;

     3)  banko   darbuotojų   reikalavimai,   susiję   su   darbo

santykiais.

     Antrąja   eile    tenkinami   indėlininkų   fizinių   asmenų

reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios 5000 litų. 

     Antrosios  eilės   reikalavimai  tenkinami,  kai  patenkinti

pirmosios eilės reikalavimai.

     Trečiąja  eile  tenkinami  kitų  kreditorių  ir  indėlininkų

reikalavimai dėl indėlio dalies, viršijančios 5000 litų.

     Trečiosios   eilės kreditorių  reikalavimai  tenkinami,  kai

patenkinti antrosios eilės kreditorių reikalavimai.

     Jeigu banko  lėšų neužtenka  visiškai patenkinti atitinkamos

eilės  kreditorių   reikalavimams,  jie   tenkinami  proporcingai

reikalavimų dydžiui.

 

 

                           XI skyrius

 

                     BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

     55 straipsnis. Veikiančių bankų statutų (įstatų)

                    pakeitimas ir veiklos pertvarkymas

 

     Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal

šį įstatymą  pertvarkymo  tvarką  ir  terminus  nustato  Lietuvos

bankas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

     Asmenų, kurie  už pasirašytas  banko naujos emisijos akcijas

yra apmokėję  iki šio  įstatymo įsigaliojimo  dienos, jeigu banko

naujos  emisijos   akcijų  pasirašymo   sutartyse  nėra  numatyta

atlyginimo už  piniginius  ar  (ir)  turtinius  įnašus  (apmokant

akcijas) tvarka,  turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą

sprendžia banko akcininkų visuotinis  susirinkimas.

     Iki 1995 m. balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos

Respublikos  Vyriausybe   nustato  šio   įstatymo  31  straipsnio

trečiosios dalies įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko

išmokamų  grynųjų   pinigų   sumas,   apie   kurias   turi   būti

informuojamos teisėsaugos institucijos.

     Iki šio  įstatymo įsigaliojimo  dienos  bankų  išleistos  ir

valstybei  priklausančios   privilegijuotos  akcijos  pakeičiamos

paprastomis  vardinėmis.   Su  tuo  susijusios  statuto  (įstatų)

pataisos Lietuvos  Respublikos Vyriausybės  ar  atitinkamo  banko

valdybos teikimu gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio

akcininkų susirinkimo.

 

 

     56 straipsnis. Kai kurių teisės aktų pripažinimas

                    netekusiais galios

 

     Pripažinti netekusiais galios:

     Lietuvos Respublikos  komercinių  (akcinių)  bankų  įstatymą

(Žin., 1992, Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);

     Lietuvos  Respublikos  laikinąjį  įstatymą  "Dėl  komercinių

bankų bankroto  bylų iškėlimo  ir teisminio  nagrinėjimo  tvarkos

ypatumų" (Žin., 1994, Nr. 59-1154);

     Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos  nutarimą "Dėl

Lietuvos  Respublikos   komercinių   (akcinių)   bankų   įstatymo

įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);

     Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio

6 d.  nutarimo Nr.I-2928 "Dėl pavedimo 36,60 Lietuvos Respublikos

Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus" 2 punktą.

 

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                ALGIRDAS BRAZAUSKAS