Redaguota: 1995 12 30
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29
Įstatymas Nr.1-1165
Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOMERCINIŲ BANKŲ
Į S T A T Y M A S
1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-720
Vilnius
I skyrius
BENDROJI DALIS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Įstatymo tikslas - reglamentuoti komercinių bankų (toliau -
bankų) veiklą, kad bankų sistema būtų stabili, patikima,
efektyvi ir saugi.
Įstatymas nustato bankų ir jų padalinių steigimo,
licencijavimo sąlygas ir tvarką, jų veiklos, reorganizavimo bei
likvidavimo ypatumus.
Bankai ir jų padaliniai registruojami Lietuvos Respublikos
įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.
Bankai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis
įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo statutais (įstatais).
Šis įstatymas netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja
atskiri įstatymai.
2 straipsnis. Įstatyme vartojami terminai
Bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri
verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu ar (ir) paskolų
teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip
pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla.
Dukterinis bankas - tai bankas, kuriame kitas bankas
tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai valdo dalį akcinio kapitalo,
suteikiančio teisę į daugiau kaip 50 procentų balsų, arba akcinio
kapitalo dalį, suteikiančią galimybę kontroliuoti šio banko
valdymą.
Banko filialas (skyrius) - neturintis juridinio asmens
teisių Lietuvos Respublikoje įregistruoto banko teritorinis
padalinys, veikiantis banko vardu ir atliekantis visas ar dalį
banko operacijų pagal banko įgaliojimą, už kurio sandorius ir
veiklą bankas atsako savo turtu.
Banko atstovybė - teritorinis banko padalinys,
atstovaujantis bankui užsienyje ar Lietuvos Respublikoje, tačiau
neatliekantis banko operacijų ir neužsiimantis kita komercine -
ūkine veikla.
Banko licencija - raštiškas Lietuvos banko leidimas verstis
šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta veikla.
Akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės
tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigyta arba valdoma 1/10 ar
didesnė banko akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo
dalis.
Kontrolinis akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar
jų grupės tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigytas arba valdomas
akcijų paketas, suteikiantis jų savininkams ar valdytojams
galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.
Tiesiogiai įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio
kapitalo dalis, kurią akcininkas įsigijo ar (ir) valdo savo vardu
ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo vardu.
Netiesiogiai įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio
kapitalo dalis, kurią akcininkas ar jų grupė ar trečiasis asmuo
per jų grupę įgijo ar (ir) valdo per turtinius santykius.
Banko kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.
Pagrindinis kapitalas - banko akcinio kapitalo, atsargos
kapitalo bei praėjusių metų nepaskirstyto pelno suma.
Akcinis kapitalas - visų įregistruotų akcijų nominali
vertė.
Atsargos kapitalas - Lietuvos banko nustatyta tvarka
suformuotas kapitalas.
Papildomi kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti
kiti banko kapitalai ir fondai.
3 straipsnis. Draudimai
Be banko licencijos draudžiama verstis banko veikla.
Žodžius "bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių
junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime,
reklamoje ar kitais tikslais tik tie Lietuvos Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys, kurie turi šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą banko licenciją.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti žodžiai, jų
junginiai ir vediniai gali būti vartojami kitų ūkio subjektų
pavadinimuose, kai iš konteksto, kuriame pavartoti šie žodžiai,
aišku, kad jų vartojimas nėra susijęs su banko veikla.
Vartoti banko pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio
vedinius gali tik tie bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas
akcinio kapitalo nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
4 straipsnis. Banko pavadinimas ir antspaudas
Banko ir jo padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas"
ar "komercinis bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas
turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
Antspaude turi būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.
5 straipsnis. Banko turtinė atsakomybė
Bankas yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis
neatsako už akcininkų ar (ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar
(ir) steigėjai už banko prievoles atsako tik tuo turtu, kurį jie
perdavė bankui kaip steigėjai ar įsigydami šio banko akcijų.
Bankas neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako
už banko prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią
atsakomybę.
6 straipsnis. Užsienio banko steigimas Lietuvos
Respublikoje
Užsienio bankas Lietuvos Respublikoje gali:
1) steigti dukterinį banką;
2) įsigyti veikiančio banko akcijų, o jeigu Lietuvos bankas
leidžia, įsigyti veikiančio banko kontrolinį akcijų paketą;
3) jeigu Lietuvos bankas leidžia, steigti banko atstovybes.
Lietuvos bankas steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui
išduoda banko licenciją, jeigu:
1) užsienio bankas steigia dukterinį banką vienas arba kartu
su kitu Lietuvos Respublikoje licencijuotu banku ar bankais;
2) pagrindinis kapitalas yra ne mažesnis už Lietuvos banko
nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą;
3) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso
užsienio bankas, įstatymai leidžia šios valstybės bankams steigti
dukterinius bankus užsienyje arba bankas tam turi toje valstybėje
vykdančios bankų priežiūrą institucijos leidimą;
4) statutas (įstatai) įregistruoti Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka;
5) statute (įstatuose) nurodytas kapitalas visiškai
apmokėtas.
II skyrius
BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
7 straipsnis. Banko steigėjai
Banko steigėjai, išskyrus, kai steigiamas užsienio banko
dukterinis bankas, yra Lietuvos Respublikos fiziniai ir
juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens
teisių, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3
straipsnio nustatyta tvarka sudariusios steigimo sutartį. Šioje
sutartyje nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant banką
bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų ar
akcininkų negali būti mažiau kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas
turi būti ir jo akcininkas, įsigijęs steigimo metu ne mažiau kaip
2 procentus banko akcinio kapitalo. Jeigu vienas ar keli banko
steigėjai iki banko licencijos išdavimo atsisako įsigyti banko
akcijų arba jas perleidžia kitiems asmenims, Lietuvos bankas gali
atsisakyti išduoti banko licenciją.
Užsienio bankas gali būti dukterinio banko steigėjas
Lietuvos Respublikoje, jeigu:
1) turi užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai jis
priklauso, išduotą banko licenciją;
2) valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio
bankas, įstatymai leidžia šios valstybės bankams steigti
dukterinius bankus užsienyje arba bankas turi tam toje valstybėje
bankų priežiūrą atliekančios institucijos leidimą.
Banko steigėjai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir
pateikti Lietuvos bankui dokumentus apie lėšų, panaudotų banko
pagrindiniam kapitalui formuoti, kilmę ir steigėjų finansinę
būklę.
8 straipsnis. Banko steigimas
Bankas gali būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.
Banko steigėjai, įregistravę banko statutą (įstatus)
Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka,
išleidę akcijas ir sukaupę pagrindinį kapitalą, kreipiasi į
Lietuvos banką su paraiška banko licencijai gauti.
Banko steigimo metu banko išleistos akcijos negali būti
platinamos viešai, neatsižvelgiant į banko steigimo būdą, kol
bankas neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.
Veikiančiai bendrovei, kurios visuotinis akcininkų
susirinkimas priėmė sprendimą verstis banko veikla, taikomos
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio
pirmoji, šeštoji - dešimtoji ir dvyliktoji dalys ir ji gali
kreiptis į Lietuvos banką banko licencijai gauti.
Gavęs Lietuvos banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos
Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, bankas
įgyja teisę pradėti veiklą. Banko statuto (įstatų) pakeitimai
registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo
nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.
9 straipsnis. Banko filialų (skyrių) ir atstovybių
steigimas
Banko filialai (skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje
ir užsienyje steigiami gavus Lietuvos banko leidimą ir
registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Kiti banko padaliniai steigiami banko statute (įstatuose)
nustatyta tvarka. Jie veikia neviršydami banko suteiktų
įgalinimų, vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.
10 straipsnis. Paraiška banko licencijai gauti
Paraiškoje banko licencijai gauti turi būti:
1) banko veiklos metmenys;
2) banko buveinės adresas;
3) steigėjų juridinis statusas;
4) banko tarybos, valdybos pirmininkų ir administracijos
vadovo vardai ir pavardės.
Kartu su paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:
1) banko statutas (įstatai);
2) banko steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo
susirinkimo protokolas, nutarimas dėl banko steigimo);
3) Lietuvos banko nustatyto turinio ir formos banko
ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir
banko planuojamos struktūros bei teikiamų paslaugų aprašymas;
4) duomenys apie banko tarybos ir valdybos narius, banko
valdybos pirmininką ir vyriausiąjį buhalterį (finansininką):
amžius, išsilavinimas, darbo veiklos aprašymas, profesija,
dalyvavimas kitų įmonių valdymo organuose, dalyvavimas savo
kapitalu kitų įmonių veikloje, gyvenimo vieta ir informacija, ar
buvo teistas;
5) užsienio valstybės, kurios jurisdikcijoje yra užsienio
bankas, bankų priežiūros institucijos leidimas steigti dukterinį
banką Lietuvos Respublikoje;
6) Lietuvos banko nustatytos formos banko akcininkų sąrašas;
7) dokumentai, patvirtinantys, jog yra sukauptas ir
apmokėtas pagrindinis kapitalas;
8) patalpų, kuriomis naudosis bankas savo veiklai,
aprašymas.
Veikianti bendrovė, priėmusi sprendimą reorganizuotis į
banką, iki banko licencijos išdavimo ar per joje nustatytą
terminą privalo nutraukti ankstesnę savo veiklą ir papildomai
pateikti:
1) steigimo dokumentus, visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimą reorganizuotis į banką ir reorganizavimo projektą;
2) ankstesnės veiklos aprašymą, paskutiniųjų ir einamųjų
metų finansines ataskaitas kartu su nepriklausomų auditorių
išvadomis, duomenis apie akcinio kapitalo struktūrą ir akcijų
paketų savininkus;
3) dokumentus, patvirtinančius, kad ji disponuoja banko
veiklai reikalingu kapitalu;
4) duomenis apie mokesčių sumokėjimą bei skolas
kreditoriams.
Lietuvos bankas turi teisę reikalauti per 30 kalendorinių
dienų nuo paraiškos ir dokumentų gavimo pateikti papildomus
dokumentus ir informaciją.
11 straipsnis. Sprendimas dėl banko licencijos
išdavimo
Per du mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Lietuvos bankas
priima sprendimą dėl banko licencijos išdavimo ir apie tai raštu
praneša pareiškėjui. Jei šio įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios
dalies nustatyta tvarka Lietuvos bankas pareikalavo papildomų
dokumentų, dviejų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos dienos,
kai gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir
informacija.
Lietuvos banko sprendimu išduodama banko licencija gali būti
su apribojimais operacijoms, kurioms bankas dar nepasirengęs.
Banko licencijos apribojimai taikomi ir šio banko
padaliniams.
Lietuvos bankas, pranešdamas pareiškėjui apie sprendimą
neišduoti banko licencijos arba išduoti banko licenciją su
apribojimais, raštu pateikia tokio sprendimo motyvus ir
informuoja rejestro tvarkytoją.
Lietuvos banko valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko
licenciją tik tuo atveju, kai pateikti dokumentai ir turima
informacija patvirtina, kad steigiamas bankas: 1) turi
sukauptą ir apmokėtą minimalų pagrindinį kapitalą;
2) turi kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei
turinčius darbo bankuose patirtį banko vadovus ( valdybos narius,
administracijos vadovus);
3) turi patalpas ir įrangą banko operacijoms vykdyti.
Banko licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti
perduodama.
Banko licencijos apribojimai panaikinami Lietuvos banko
sprendimu.
Už banko licencijos išdavimą mokamas įstatymų nustatytas
žyminis mokestis.
Sprendimas neišduoti banko licencijos gali būti skundžiamas
teismui per 10 dienų nuo jo priėmimo.
12 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas
Banko licencija netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos
bankas priima sprendimą ją atšaukti dėl:
1) banko likvidavimo;
2) banko reorganizavimo;
3) to, kad per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos
bankas nepradėjo veikti.
13 straipsnis. Banko licencijos atšaukimas banko prašymu
Bankas, nusprendęs likviduotis, raštu kreipiasi į Lietuvos
banką dėl leidimo likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie
prašymo turi būti pridėta paskutinė balansinė ataskaita ir
atsiskaitymų su kreditoriais planas.
Lietuvos bankas leidžia likviduotis, jeigu bankas gali
visiškai atsiskaityti su kreditoriais per šiems priimtinus
terminus. Kai su kreditoriais atsiskaityta, Lietuvos bankas
atšaukia licenciją.
III skyrius
BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS
14 straipsnis. Banko akcininkai ir akcijos
Banko akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė,
neturinti juridinio asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka
įsigiję bent vieną banko akciją.
Banko akciniam kapitalui formuoti draudžiama išleisti
pareikštines akcijas.
Asmuo, įsigijęs banko akcijų paketą be Lietuvos banko
leidimo, neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Nepiniginis (turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas
gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei banko
veiklai užtikrinti. Nepiniginiais (turtiniais) įnašais apmokėta
banko akcinio kapitalo dalis negali būti didesnė kaip 20
procentų banko akcinio kapitalo.
Banko tarybos sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas,
tačiau jų nominali vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai
banko akcinio kapitalo.
Banko akcininkais negali būti:
1) valstybės valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus
Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir savivaldybes;
2) biudžetinės įstaigos;
3) šio banko dukteriniai bankai ir įmonės;
4) įmonės, kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10
arba daugiau procentų jų kapitalo dydžio.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama
įsigyti bei valdyti banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo
teisės.
Akciniam kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu
išleidžiamos naujos akcijos. Naujai išleistosios banko akcijos
turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo
sutartyje nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo
akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą išleisti naujas
akcijas, dienos.
Jeigu per 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio
nutarimą padidinti banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų)
pakeitimai, susiję su akcinio kapitalo padidėjimu, nebuvo
įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,
akcinis kapitalas laikomas nepadidintu.
Leidimą įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su
akcinio kapitalo padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu
banko pateikta ir Lietuvos banko turima informacija liudija, kad:
1) išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos;
2) akcijos išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir
kitų teisės aktų, taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko
statute, akcijų emisijos prospekte (memorandume) bei akcijų
pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;
3) lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29
Įstatymas Nr.1-1165
Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411
15 straipsnis. Banko akcininkų turtinės ir
neturtinės teisės
Asmenys, įsigiję banko akcijų, akcininko turtines ir
neturtines teises įgyja:
1) steigiant banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko
įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;
2) įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų -
nuo statuto (įstatų) pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo
padidėjimu dėl naujos banko akcijų emisijos, įregistravimo
įstatymų nustatyta tvarka;
3) įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų
akcijų įregistravimo dienos.
Akcininkų turtines ir neturtines teises taip pat nustato
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
IV skyrius
BANKO VALDYMAS
16 straipsnis. Banko valdymo organai
Banko valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,
banko taryba, banko valdyba ir administracijos vadovas.
17 straipsnis. Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis
banko valdymo organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi
teisę dalyvauti visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų
akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir
administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.
Tik visuotinis akcininkų susirinkimas:
1) priima ir keičia banko statutą (įstatus);
2) renka ir atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko
tarybos, revizijų tarnybos narius (revizorių);
3) kai yra atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos
atleidimo klausimą;
4) tvirtina metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą,
pelno paskirstymą, sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;
5) sprendžia pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo
klausimus;
6) priima sprendimus dėl banko likvidavimo ar
reorganizavimo, renka ir atleidžia banko likvidacinės komisijos
narius, tvirtina šios komisijos apyskaitą, jeigu bankas
likviduojasi pats;
7) tvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;
8) sprendžia kitus banko tarybos, valdybos, revizorių
tarnybos (revizoriaus) pasiūlytus klausimus;
9) nagrinėja akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko
tarybos ir valdybos darbo;
10) priima sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo bankui pagal šio įstatymo 45 straipsnį.
Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat
sprendimų jame priėmimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios
dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktuose numatytais klausimais priimami
2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų
balsų.
Lietuvos bankas turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti
neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą.
18 straipsnis. Banko tarybos sudarymo tvarka ir
įgaliojimai
Banko tarybos narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis
turi būti neporinis ir ne mažesnis kaip 3.
Banko tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Renkant banko tarybą, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų
skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos
narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo
nuožiūra - už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau
balsų surinkę kandidatai.
Banko taryba renkama iš akcininkų ir banko akcininkams
juridiniams asmenims atstovaujančių asmenų, nesančių banko
akcininkais, ne ilgiau kaip 4 metams.
Banko tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.
Jeigu juridinis asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje
asmens įgaliojimus, banko tarybos sprendimu šis asmuo turi būti
atleidžiamas iš banko tarybos, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra
banko akcininkas. Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali
būti išrinktas visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka.
Banko tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai.
Banko taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam
visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Banko tarybos nariu negali būti:
1) to paties banko valdybos narys ir administracijos
vadovas;
2) asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar
uždrausta eiti šias pareigas.
Banko taryba ir jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti
savo funkcijų kitiems asmenims.
Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti banko
tarybos nariams atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.
Banko taryba:
1) skiria banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo
pavaduotojus, taip pat atleidžia juos iš pareigų;
2) tvirtina banko valdybos darbo reglamentą;
3) banko valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke
dirbančio šio banko tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;
4) stebi ir analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių
išteklių naudojimą, valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą,
darbo apmokėjimą, atlieka finansinės būklės perspektyvinį
įvertinimą;
5) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir
atsiliepimus apie banko metinį balansą, pelno ir nuostolių
ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;
6) atstovauja bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp
banko ir jo valdybos, valdybos nario arba banko administracijos
vadovo;
7) sprendžia kitus statute (įstatuose) ir visuotinio
akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;
8) sudaro banko veiklos planą;
9) nustato paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik
patvirtinus banko tarybai, skyrimo tvarką;
10) priima sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių
ir įmonių steigimo ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;
11) nustato papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.
Banko taryba turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę)
banko finansinei apskaitai patikrinti ir įvertinti.
Banko tarybos reikalavimu banko valdyba ir administracija
privalo pateikti dokumentus, susijusius su banko veikla.
19 straipsnis. Banko tarybos darbo tvarka
Banko tarybos nariai turi lygias teises. Balsavime
kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po
lygiai, lemia pirmininko balsas.
Jeigu banko tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo
valią - "už" ar "prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu
jis yra susipažinęs, gali pranešti raštu.
Banko tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja
daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio
dalyvių balsų dauguma, išskyrus nutarimus dėl banko valdybos
narių atšaukimo, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos
narių balsų.
Banko tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip
kartą per ketvirtį. Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos
pirmininkas, o jo nesant - pirmininko pavaduotojas.
Posėdžiai taip pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau
kaip 1/3 banko tarybos narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių
darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių
pasiūlyti klausimai.
20 straipsnis. Banko valdyba
Banko valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus,
atstovauja jam ir už banko operacijų vykdymą atsako pagal
įstatymus. Banko valdybos narių skaičių, kuris negali būti
mažesnis kaip 3, taip pat valdybos ir jos narių veiklą,
įgalinimus ir teises, nutarimų priėmimo tvarką nustato banko
statutas (įstatai) ir banko valdybos darbo reglamentas.
Banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos
nariai skiriami ne ilgiau kaip 4 metams. Banko valdybos nario
kadencijų skaičius neribojamas.
Banko valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus
fizinis asmuo. Banko valdybos nariu negali būti skiriamas:
1) to paties banko tarybos narys;
2) asmuo, esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje
įregistruoto banko valdybos nariu ar administracijos vadovu;
3) asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar
uždrausta eiti šias pareigas.
Banko statute (įstatuose) taip pat gali būti numatomi
papildomi reikalavimai dėl valdybos nario.
Banko valdybos narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali
atsistatydinti. Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas
ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.
Banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos
nariai dirba banke ir gauna pareiginį atlyginimą, kurį jiems
nustato banko taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu
banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams
gali būti mokamos tantjemos.
Banko valdybos nariai neturi teisės pavesti savo pareigas
eiti kitiems asmenims. Laikinai nedirbantį banko valdybos narį
gali pavaduoti banko tarybos paskirtas tarybos narys. Banko
tarybos nariui, kol jis eina banko valdybos nario pareigas,
sustabdomi įgaliojimai banko taryboje.
21 straipsnis. Banko administracija
Banko administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato,
struktūrinių padalinių bei filialų (skyrių) vadovai ir jų
pavaduotojai.
Banko administracija vykdo banko visuotinio akcininkų
susirinkimo, tarybos ir valdybos nutarimus.
Bankos administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko
statutas (įstatai) ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.
Banko administraciją ir jos vadovą į darbą priima banko
valdyba. Banko administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo
finansininko (buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu
ar dirbti kito banko administracijoje.
Bankos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su
kitais banko darbuotojais.
Banko administracijos vadovo pareigas gali eiti banko
valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.
22 straipsnis. Banko revizijų tarnyba (revizorius)
Banke turi būti bent vienas revizorius, kurį renka
visuotinis akcininkų susirinkimas banko statuto (įstatų)
nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
Revizoriaus kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti
veiksnus fizinis asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.
Revizoriumi negali būti banko tarybos, valdybos narys,
administracijos vadovas ar vyriausiasis finansininkas
(buhalteris).
Banko revizijų tarnyba (revizorius) privalo:
1) tikrinti pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą
ir kontroliuoti, ar bankas veikia pagal įstatymus ir banko
statutą (įstatus);
2) tikrinti metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės
apskaitos dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų
susirinkimas priima nutarimus;
3) artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko
tarybos posėdyje pranešti apie patikrinimų metu nustatytus
pažeidimus.
Banko revizijų tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus
visuotinio akcininkų susirinkimo, banko tarybos ar valdybos
pavedimu.
23 straipsnis. Banko komitetai ir tarnybos
Bankas privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir
vidaus audito tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai
bei tarnybos. Jų funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką nustato
Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas (įstatai).
V skyrius
BANKŲ VEIKLA
24 straipsnis. Banko statutas (įstatai)
Banko statute (įstatuose) turi būti nurodyta:
1) banko pavadinimas;
2) banko pagrindinė buveinė;
3) banko atliekamos operacijos;
4) akcinio kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal
akcijų klases, akcijų savininkams suteikiamas teises ir
pareigas;
5) kiti kapitalai;
6) apmokėjimo už akcijas tvarka;
7) akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;
8) vienos klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar
rūšies akcijas tvarka;
9) obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarka;
10) banko valdymo struktūra;
11) banko valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar
rinkimo tvarka, jų teisės, pareigos ir atsakomybė;
12) visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo
juose tvarka;
13) pelno paskirstymo tvarka;
14) banko pranešimų skelbimo tvarka;
15) banko reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16) kitos įstatymams ir kitiems teisės aktams
neprieštaraujančios nuostatos.
Banko akcinis kapitalas turi būti sumažintas visuotinio
akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko balanse esantys
nuostoliai pasiekia 50 procentų banko akcinio kapitalo nominalios
vertės.
Banko balanse esantiems nuostoliams pasiekus 50 procentų
banko akcinio kapitalo nominalios vertės, banko valdyba privalo
per 3 dienas apie tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką
ir ne vėliau kaip per 30 dienų sušaukti neeilinį visuotinį
akcininkų susirinkimą, kad jis nuostolių suma sumažintų akcinį
kapitalą ir nustatytų tolesnę banko veiklą.
Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką
nesušaukiamas, neįvyksta ar nepritaria akcinio kapitalo
sumažinimui nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39
straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių.
Šiuo atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7
dienas nuo jo paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio
kapitalo sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą sumažinti
akcinį kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos banko
pritarimu priima sprendimą banką reorganizuoti arba pasiūlo
Lietuvos bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui bankroto
bylą.
Šio straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir
septintojoje dalyse nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, jei
Lietuvos bankas nustato banko balanse esančius nuostolius iki šio
straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyto dydžio ir apie tai
praneša banko valdybai.
25 straipsnis. Banko operacijos
Bankas turi teisę atlikti šias operacijas:
1) priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams
atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti;
2) duoti ir imti paskolas;
3) išduoti piniginius laidavimus, garantijas ir kitus
laidavimo įsipareigojimus;
4) išleisti mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus,
vekselius ir kt.) ir atlikti jais operacijas;
5) atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis,
obligacijomis ir kt.);
6) atlikti operacijas užsienio valiuta;
7) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;
8) išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones;
9) priimti saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams
banko saugykloje seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;
10) teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų
ir kliento investicijų tvarkymo klausimais;
11) atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose
nustatytas operacijas.
26 straipsnis. Banko veiklos riziką ribojantys
normatyvai
Bankui nustatomi šie normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir
tauriaisiais metalais;
4) maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui.
Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos
bankas.
27 straipsnis. Banko investicijos
Bankai gali steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar
akcininkais.
Bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą
suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio
kapitalo.
Bankas negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio
akcijų paketo.
Šio straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos
netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos
kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas
ar kapitalą. Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai
netaikomi, jeigu bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už
išduotą ir negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per
vienerius metus perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar
kapitalą dalį, kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje
nustatyta norma.
Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko
akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.
28 straipsnis. Banko dokumentų saugojimas
Bankas per visą sutarčių galiojimo laiką ir trejus metus jam
pasibaigus saugo:
1) paskolų, garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas
sutartis;
2) kitus banko partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo
sudaryta sutartis;
3) kitus Lietuvos banko numatytus dokumentus.
Bankas gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį
saugojimo laiką, bet ne trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio
pirmojoje dalyje.
29 straipsnis. Paskolų išdavimas su banku susijusiems
asmenims
Bankas gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 10 procentų banko kapitalo.
Su banku susijusiais asmenimis yra laikomi:
1) banko ir jo dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo
savininkai, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose
minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba
valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo;
2) banko ir jo dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų
nariai, revizoriai, administracijos ir filialų (skyrių) vadovai
bei jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti
asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo
daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.
Bankai apie išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims
privalo pateikti informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Bankai prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti
gali priimti įkeitimui prekines ir kitas materialines vertybes,
vekselius ir kitus vertybinius popierius, prekių lydimuosius
dokumentus, valiutines ir kitas vertybes, sudaryti turto
įkeitimo, garantijos, laidavimo ar kitas sutartis,
neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.
Jeigu skolininkas sutartyje nustatytu laiku paskolos
negrąžino, o paskolos grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas
turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto
vertės pirmiau už kitus kreditorius.
Bankas gali pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą
laiką, kol jis naudojasi paskola, pateikti informaciją ar
dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.
Iškilus grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas
gali vienašališkai nutraukti sutartį arba ją pakeisti, arba
pareikalauti papildomos garantijos.
Bankams draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis
įvykdymui užtikrinti priimti paties banko ir su banku susijusių
asmenų išleistus vertybinius popierius, laidavimo ir garantijų
sutartis.
31 straipsnis. Paslapties saugojimas
Esantys ir buvę banko tarybos, valdybos nariai,
administracija bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje
informaciją, gautą dirbant banke, ir nenaudoti jos asmeninei ar
kitų naudai.
Jeigu Lietuvos bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti
visi dokumentai ir informacija, susijusi su banko steigimu ir
veikla. Dokumentai ir informacija kitų institucijų reikalavimu
teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir
tvarka.
Bankas privalo informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu
jam pateikti dokumentai ar kita turima informacija apie banko
kliento sandorius liudija galimą neteisėtu būdu įgyto turto
legalizavimą ar įstatymų draudžiamos veiklos finansinį
aptarnavimą.
Bankai privalo nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.
32 straipsnis. Atsakomybė už bankui padarytus
nuostolius
Banko tarybos, valdybos narių, administracijos ir darbuotojų
atsakomybę už dėl jų kaltės bankui padarytus nuostolius nustato
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei banko
statutas (įstatai).
VI skyrius
KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS
33 straipsnis. Kapitalų rūšys
Bankas turi pagrindinį ir papildomus kapitalus.
34 straipsnis. Banko pagrindinis kapitalas
Banko pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už Lietuvos
banko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį.
Bankas, gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali
sumažinti savo pagrindinį kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto
minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.
Banko atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš banko pelno. Banko
atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti banko finansinį
stabilumą.
Banko akcinis kapitalas turi būti sumažintas visuotinio
akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko balanse esantys
nuostoliai pasiekia 50 procentų banko akcinio kapitalo nominalios
vertės.
Banko balanse esantiems nuostoliams pasiekus 50 procentų
banko akcinio kapitalo nominalios vertės, banko valdyba privalo
per 3 dienas apie tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką
ir ne vėliau kaip per 30 dienų sušaukti neeilinį visuotinį
akcininkų susirinkimą, kad jis nuostolių suma sumažintų akcinį
kapitalą ir nustatytų tolesnę banko veiklą.
Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką
nesušaukiamas, neįvyksta ar nepritaria akcinio kapitalo
sumažinimui nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39
straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių.
Šiuo atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7
dienas nuo jo paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio
kapitalo sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą sumažinti
akcinį kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos banko
pritarimu priima sprendimą banką reorganizuoti arba pasiūlo
Lietuvos bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui bankroto
bylą.
Šio straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ir
septintojoje dalyse nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, jei
Lietuvos bankas nustato banko balanse esančius nuostolius iki šio
straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyto dydžio ir apie tai
praneša banko valdybai.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29
Įstatymas Nr.1-1165
Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411
35 straipsnis. Pelno paskirstymas
Banko pelnas yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių
metų pajamų atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.
Banko finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
Sprendime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
1) pelnas;
2) privalomi mokėjimai iš pelno;
3) atskaitymai į bendrosios paskirties rezervus paskolų
nuostoliams dengti;
4) atskaitymai į atsargos kapitalą;
5) atskaitymai į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus
kapitalus ir fondus;
6) dividendai;
7) metinės išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos
nariams;
8) nepaskirstyto pelno likutis.
Banko pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir
atskaitymų į atsargos bei kitus banko statute (įstatuose)
nustatytus kapitalus ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais
ir tantjemomis, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo
atitinkamo sprendimo kapitalo pakankamumas ir minimalus
pagrindinis kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus
dydžius.
Banko apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis
mokamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio
įstatymo nustatyta tvarka.
VII skyrius
APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
36 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė
Bankai ir jų padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę
Lietuvos banko nustatyta tvarka.
Banko finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo
auditoriaus, per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos
patvirtinta visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateikta
Lietuvos bankui. Banko finansinė ataskaita viešai skelbiama
Lietuvos banko nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje
ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumą bankas atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
Auditoriai privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl
finansinių ataskaitų.
VIII skyrius
POVEIKIO PRIEMONĖS
37 straipsnis. Bankui taikomos poveikio priemonės
Lietuvos bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus,
užtikrinti banko ir bankų sistemos saugumą, patikimumą ir
stabilumą, turi teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:
1) įspėti banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei
nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti banko vadovams
administracines nuobaudas;
3) laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną,
kelias ar visas operacijas (moratoriumas);
4) laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą banko filialo
(skyriaus), filialų (skyrių) veiklai;
5) reikalauti nušalinti banko valdybos narį (narius) ar
administracijos vadovą;
6) reikalauti sustabdyti banko tarybos nario (narių)
įgaliojimus;
7) sustabdyti banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko
valdybą, administracijos vadovą ir paskirti banko laikinąjį
administratorių;
8) apriboti disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos
banke;
9) atšaukti banko licenciją.
Lietuvos bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į
pažeidimo, kurio pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį, šio
pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų
sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.
Nutarimo dėl poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali
būti per 1 mėnesį apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos
įstatymų nenustatyta kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo
vykdymo.
Teismas nagrinėja, ar buvo pagrindas taikyti poveikio
priemonę ir ar laikytasi jos taikymo tvarkos. Teismas negali
spręsti klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos
taikymo tikslingumo.
38 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir
tvarka
Lietuvos bankas šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas
poveikio priemones taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:
1) Lietuvos bankui suteikta neteisinga informacija;
2) Lietuvos bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai
vykdyti informacija ar dokumentai;
3) nesilaikyta nustatytų normatyvų;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės
aktai.
Šio įstatymo 37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės
taikomos bankams Lietuvos banko valdybos nutarimu.
Nutarimą taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba
priima vadovaudamasi:
1) dokumentais ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų
teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;
2) banko ekonominės būklės analize;
3) medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos
banko bei kitų institucijų bankui taikytas poveikio priemones;
4) prognoze, kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko
būklei, indėlininkų ir kitų banko kreditorių interesams ir visos
bankų sistemos stabilumui;
5) banko valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.
Klausimas dėl poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas
dalyvaujant banko atstovams.
Banko atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems
nepateikus paaiškinimų, sprendimas taikyti poveikio priemonę
priimamas be jų.
Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą
šio įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo
būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip
vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.
39 straipsnis. Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir
banko valdybos bei administracijos
vadovo nušalinimo tvarka
Banko tarybos įgaliojimai sustabdomi, banko valdyba bei
administracijos vadovas nušalinimi ir skiriamas laikinasis
administratorius, jeigu iškyla grėsmė patikimai ir stabiliai
banko veiklai, bet yra reali galimybė pataisyti padėtį,
sustabdžius banko tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko
valdymo banko valdybą ir administracijos vadovą.
Laikinasis administratorius skiriamas laikotarpiui iki
vienerių metų. Laikinojo administratoriaus prašymu Lietuvos
bankas gali pratęsti šį terminą dar iki vienerių metų.
40 straipsnis. Laikinasis administratorius
Laikinasis administratorius - tai banko tarybos įgaliojimų
sustabdymo ir banko valdybos bei administracijos vadovo
nušalinimo laikotarpiui Lietuvos banko skiriamas banko
valdytojas.
Nuo laikinojo administratoriaus paskyrimo dienos visi banko
tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina
laikinajam administratoriui, o jų po šio paskyrimo priimti
sprendimai yra neteisėti ir nevykdytini.
Laikinasis administratorius turi teisę nutraukti darbo
sutartis su banko valdybos nariais ir banko administracijos
vadovu.
Laikinajam administratoriui neprivalomi visuotinio
akcininkų susirinkimo nutarimai, jeigu jie prieštarauja laikinojo
administratoriaus skyrimo tikslams arba priimti tais klausimais,
kurie pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir valdybai.
Laikinasis administratorius be visuotinio akcininkų
susirinkimo įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip
perleisti, įkeisti banko nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar
likviduoti banką, išskyrus 34 straipsnio septintojoje
dalyje numatytus atvejus spręsti kitų visuotinio akcininkų
susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų.
Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis
administratorius privalo informuoti Lietuvos banką ir visuotinį
akcininkų susirinkimą per jų nustatytus terminus ir nustatyta
tvarka.
Laikinasis administratorius privalo paskirti visišką banko
reviziją, kuri turi būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo
dienos. Revizorių kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas.
Revizijos akte turi būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų
būklė.
Revizijos metu nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali
išvengti bankroto, laikinasis administratorius kreipiasi į
Lietuvos banką dėl bankroto bylos iškėlimo.
Laikinajam administratoriui atsistatydinus iš šių pareigų,
Lietuvos bankas sprendžia klausimą dėl kito laikinojo
administratoriaus paskyrimo ar bankroto bylos iškėlimo bankui.
Lietuvos banko išlaidas laikinojo administratoriaus darbo
apmokėjimui kompensuoja bankas.
Laikinasis administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl
jo kaltės, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Kai Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių,
sustabdomi išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos
banko leidimo draudžiami visų šio banko finansinių prievolių,
įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama
banko kreditorių reikalavimus perleisti kitiems asmenims ir
draudžiama dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus
išlaidas, reikalingas laikinojo administratoriaus veiklai
užtikrinti, pagal išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 12 29
Įstatymas Nr.1-1165
Žin., 1995, Nr.107(priedas) - 2411
41 straipsnis. Laikinojo administratoriaus atšaukimas
Laikinasis administratorius atšaukiamas prieš terminą:
1) Lietuvos bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir
stabiliai veikti;
2) įstatymų nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.
IX skyrius
BANKO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
42 straipsnis. Banko reorganizavimas
Bankas reorganizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.
43 straipsnis. Banko likvidavimas
Bankas likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo nustatyta tvarka.
X skyrius
BANKO BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO
NAGRINĖJIMO TVARKA
44 straipsnis. Banko bankroto procedūra
Banko bankroto procedūra - tai banko administratoriaus
paskyrimas, banko reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti
jo bankroto, taip pat bankrutavusio banko likvidavimas.
Bankui taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto
įstatymas, jei šis įstatymas nenustato kitaip.
Banko bankroto procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.
Iškėlus bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.
Apie bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą
bankroto procedūrą turi būti pažymima įmonių rejestre.
45 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos
Banko bankroto bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko
pareiškimą dėl banko nemokumo, taip pat pagal visuotinio
akcininkų susirinkimo nutarimą ar kreditorių pareiškimą, tik
jeigu yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.
46 straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimas teisme
Banko bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko
buveinė, teismas.
Teismas, gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45
straipsnio sąlygas, Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria
administratorių ir nustato jam atlyginimą.
Teismas per 7 dienas priima nutartį iškelti banko bankroto
bylą ir privalo:
1) pranešti apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio
banko bankams korespondentams, rejestro tvarkytojui bei viešai
paskelbti nurodydamas:
teismą, kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos
numerį,
bankrutuojančio banko rekvizitus,
terminus, iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;
2) sustabdyti kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų
nagrinėjimą ir pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko
bylų, apie bankroto bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos
šiam bankui iškeltos bylos.
Teismo nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti
apskųsta 36,60Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo banko bankroto
bylos eigos.
Nutraukus banko bankroto bylą dėl reorganizavimo ar
sanavimo, apie tai pranešama rejestro tvarkytojui bei viešai
paskelbiama.
Teismui iškėlus banko bankroto bylą:
1) banko valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko
bankroto byla yra nutraukiama, tai banko valdymo organai turi
teisę toliau atlikti savo funkcijas;
2) uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant
palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne
ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo leidimo draudžiama
dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,
reikalingas administratoriaus veiklai banko bankroto bylos
nagrinėjimo metu užtikrinti;
3) sustabdomas palūkanų skaičiavimas.
47 straipsnis. Banko administratorius
Banko administratorius - tai banko bankroto bylos
nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas banko valdytojas.
Bankos administratoriumi negali būti paskirtas skolininko
atstovas, banko savininkas (savininkai), akcininkai, banko
tarybos ir valdybos narys, administracijos vadovas, kreditorius.
Banko administratorius privalo:
1) po paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose
esančių banko sąskaitų likučius perkelti į Lietuvos banko
korespondentinę sąskaitą, esančią Lietuvos banke, arba uždrausti
atlikti mokėjimus iš jų;
2) sudaryti banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;
3) užfiksuoti indėlius užsienio valiuta pagal oficialų
kursą, buvusį tą dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;
4) perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio
valiuta į litus;
5) apie administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti
teismui ir Lietuvos bankui per jų nustatytus terminus ir jų
nustatyta tvarka.
6) Lietuvos bankui pritarus siūlyti teismui sanuoti,
reorganizuoti ar likviduoti banką.
Banko administratorius taip pat turi teises ir atlieka
pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto
įstatymo 7 straipsnyje.
Bankas, kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo
žyminio mokesčio bylose dėl turto išieškojimo.
Iškėlus banko bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl
kreditorių pinigų išieškojimo, kreditoriams (ieškovams) iš
valstybės biudžeto lėšų grąžinamas jų sumokėtas žyminis
mokestis.
48 straipsnis. Banko administratoriaus sprendimų
tvirtinimas ir jo atsakomybė
Visus banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja
banko įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto
pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Šie
sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.
Banko administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado
vykdant nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus
sprendimus.
49 straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko
bankroto bylą
Teismui iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę
per teismo nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne
ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti
administratoriui savo finansinius reikalavimus ir nurodyti
prievolės įvykdymo garantijas.
Teismas turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti
kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl
svarbių priežasčių pažeidus šio straipsnio pirmojoje dalyje
nustatytą terminą.
50 straipsnis. Bankrutuojančio banko sanavimas
Bankrutuojančio banko sanavimas - tai banko savininkų
(akcininkų), kreditorių ar trečiųjų asmenų bankui taikomos
ekonominės ir finansinės priemonės, kad būtų galima išvengti jo
likvidavimo.
Bankrutuojančiam bankui taikomos sanavimo sąlygos yra
nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23
straipsnyje.
51 straipsnis. Banko administratoriaus funkcijų
atlikimas sanavimo metu
Sanavimo metu banko administratoriaus funkcijas atlieka
teismo paskirtas banko administratorius.
52 straipsnis. Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas
Jeigu banko sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję
sanuoti asmenys nevykdo savo įsipareigojimų, sanavimas
nutraukiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko administratoriui
ir suderinus su Lietuvos banku.
Banko sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko
administratoriui ir suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius
sanavimo priemones bankas gali atsiskaityti pagal prisiimtus
įsipareigojimus.
53 straipsnis. Sprendimas dėl bankrutavusio banko
likvidavimo
Banko likvidavimas dėl bankroto - tai bankrutavusio banko
veiklos nutraukimas teismo sprendimu, visiškai ar iš dalies
patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamo banko turto.
Sprendimas likviduoti bankrutavusį banką priimamas, jeigu:
1) teismo sprendimu banko reorganizavimas nutraukiamas;
2) šiam bankui netaikomas sanavimas arba jis nutrauktas.
Bankrutavęs bankas gali būti likviduotas tik praėjus 3
mėnesiams nuo sprendimo likviduoti jį priėmimo dienos.
Bankrutavusio banko nekilnojamasis turtas perkainojamas ir
parduodamas.
Teismo sprendimas dėl bankrutavusio banko likvidavimo gali
būti apskųstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
Likvidavus bankrutavusį banką, laikoma, kad visi jo skolų ir
jam apmokėtinų skolų terminai pasibaigė.
54 straipsnis. Kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė
ir tvarka
Banko kreditorių reikalavimai pradedami tenkinti tik teismui
priėmus sprendimą likviduoti banką.
Pirmąja eile tenkinama:
1) įkaitu garantuoti kreditorių reikalavimai;
2) teismo paskirto likvidatoriaus darbo užmokesčio ir kitos
išlaidos, susijusios su jo funkcijomis;
3) banko darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo
santykiais.
Antrąja eile tenkinami indėlininkų fizinių asmenų
reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios 5000 litų.
Antrosios eilės reikalavimai tenkinami, kai patenkinti
pirmosios eilės reikalavimai.
Trečiąja eile tenkinami kitų kreditorių ir indėlininkų
reikalavimai dėl indėlio dalies, viršijančios 5000 litų.
Trečiosios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami, kai
patenkinti antrosios eilės kreditorių reikalavimai.
Jeigu banko lėšų neužtenka visiškai patenkinti atitinkamos
eilės kreditorių reikalavimams, jie tenkinami proporcingai
reikalavimų dydžiui.
XI skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55 straipsnis. Veikiančių bankų statutų (įstatų)
pakeitimas ir veiklos pertvarkymas
Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal
šį įstatymą pertvarkymo tvarką ir terminus nustato Lietuvos
bankas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
Asmenų, kurie už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas
yra apmokėję iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko
naujos emisijos akcijų pasirašymo sutartyse nėra numatyta
atlyginimo už piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant
akcijas) tvarka, turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą
sprendžia banko akcininkų visuotinis susirinkimas.
Iki 1995 m. balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos
Respublikos Vyriausybe nustato šio įstatymo 31 straipsnio
trečiosios dalies įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko
išmokamų grynųjų pinigų sumas, apie kurias turi būti
informuojamos teisėsaugos institucijos.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir
valstybei priklausančios privilegijuotos akcijos pakeičiamos
paprastomis vardinėmis. Su tuo susijusios statuto (įstatų)
pataisos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko
valdybos teikimu gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio
akcininkų susirinkimo.
56 straipsnis. Kai kurių teisės aktų pripažinimas
netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą
(Žin., 1992, Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);
Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių
bankų bankroto bylų iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos
ypatumų" (Žin., 1994, Nr. 59-1154);
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl
Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo
įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio
6 d. nutarimo Nr.I-2928 "Dėl pavedimo 36,60 Lietuvos Respublikos
Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus" 2 punktą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_