Dabar galiojanti dokumento redakcija

 

 

Redaguota: 1993.04.20

Pakeitimai:

 

  1. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1523, priimtas 91.07.03, Žin., 1991, Nr. 20-525

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS REGLAMENTO

     31 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

  2. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1883, priimtas 91.10.15, Žin., 1991, Nr. 30-810

     PAKEISTI IR PAPILDYTI KAI KURIUOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

     AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS REGLAMENTO STRAIPSNIUS

 

  3. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1924, priimtas 91.10.29, Žin., 1991, Nr. 32-856

     LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS PAKEISTI IR PAPILDYTI KAI

     KURIUOS LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

     REGLAMENTO STRAIPSNIUS

 

  4. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-1974, priimtas 91.11.07, Žin., 1991, Nr. 33-897

     PAKEISTI IR PAPILDYTI KAI KURIUOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

     AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS REGLAMENTO STRAIPSNIUS

 

  5. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-2213, priimtas 92.01.16, Žin., 1992, Nr. 3-44

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS REGLAMENTO

     5, 30 IR 32 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

 

  6. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-74, priimtas 93.02.03,

     DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DARBO ORGANIZAVIMO

     KLAUSIMŲ

 

  7. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-131, priimtas 93.04.20,

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS

 

*** Pabaiga ***

 

         LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

 

                          REGLAMENTAS

 

                            ĮVADAS

 

 

     1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir

jos organų veiklos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Laikinasis

Pagrindinis Įstatymas, šis Reglamentas ir kiti Lietuvos

Respublikos įstatymai.

 

 

 

     2 straipsnis. Visais Aukščiausiosios Tarybos veiklos

procedūriniais klausimais, kurie nenumatyti šiame Reglamente ir

Lietuvos Respublikos įstatymuose, sprendžia Aukščiausiosios

Tarybos posėdžio pirmininkas. Jeigu bent du deputatai nesutinka su

posėdžio pirmininko sprendimu, sprendžia Aukščiausioji Taryba.

Toks sprendimas priimamas be diskusijų po trumpo posėdžio

pirmininko motyvų išdėstymo paprasta balsavusiųjų skaičiaus

dauguma.

 

 

                         Pirmoji dalis

 

             AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS ORGANIZACIJA

 

                       I  s k y r i u s

 

               AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS STRUKTŪRA

 

         1 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos deputatas

 

     3 straipsnis. Pagrindines Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos deputato pareigas apibrėžia Laikinasis

Pagrindinis Įstatymas, šis Reglamentas, taip pat įstatymas "Dėl

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso", o

deputato teises nustato šie ir kiti Lietuvos Respublikos

įstatymai.

 

     4 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

deputatas Aukščiausiojoje Taryboje turi teisę:

     1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Aukščiausiosios

Tarybos ir nuolatinės komisijos, kurios narys jis yra,

posėdžiuose;

     2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias vienerias

Aukščiausiosios Tarybos pareigas;

     3) dalyvauti diskusijose visais svarstomais klausimais

pateikti žodžiu ir raštu pasiūlymus, pastabas, pataisas;

     4) stebėtojo teisėmis dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo ir visų Aukščiausiosios Tarybos bei Prezidiumo sudaromų

komisijų posėdžiuose;

     5) perduoti posėdžio pirmininkui savo numatyto pasisakymo

tekstą, kad būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;

     6) siūlyti kandidatus į pareigas Aukščiausiojoje Taryboje;

     7) siūlyti svarstyti klausimus;

     8) rengti ir pateikti svarstyti tinkamai parengtus įstatymų

bei kitų teisinių aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl

įstatymų leidimo;

     9) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų

valstybės organų vadovus, pateikti jiems, taip pat Aukščiausiosios

Tarybos pareigūnams klausimus;

     10) Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose teikti klausimus

pranešėjams ir papildomiems pranešėjams;

     11) daryti pareiškimus ir teikti pasiūlymus posėdžio

pirmininkui dėl posėdžio tvarkos ir reglamento;

     12) betarpiškai ar per padėjėją gauti įstatymų, kitų

Aukščiausiosios Tarybos užregistruotų dokumentų projektų, taip pat

įstatymų ir visų kitų Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo

priimtų dokumentų kopijas.

     Šių teisių įgyvendinimo tvarką nustato kiti Reglamento

straipsniai. Dalies šių teisių apribojimai yra nustatyti šio

skirsnio 7 straipsnyje.

 

     5 straipsnis. Deputatas, jeigu jo įgaliojimai nėra apriboti

pagal Reglamento 7 straipsnį, dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos

sesijoje, privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš

anksto numatytų balsavimų metu.

     Kiekvienas deputatas, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo narius, Aukščiausiosios Tarybos seniūną, jo

pavaduotojus, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotoją,

Vyriausybės paskirtus pareigūnus ir tuos, kurių įgaliojimai

apriboti pagal šio skirsnio 7 straipsnį, privalo būti kurios nors

nuolatinės komisijos narys ir turi dalyvauti jos darbe. Deputatas

gali būti tik vienos nuolatinės komisijos, išskyrus Mandatų ir

etikos komisiją, narys.

     Taip pat nuo nuolatinio darbo komisijose gali būti

atleidžiami deputatai, kuriems Aukščiausioji Taryba leidžia

vykdyti deputatinius įgaliojimus nenutraukiant kitos darbinės

veiklos. Toks deputatas išsaugo visas komisijos nario teises, bet

visuose komisijos posėdžiuose dalyvauti neprivalo.

     Dėl leidimo užsiimti kita darbine veikla kiekvienos eilinės

sesijos pradžioje deputatas turi kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą

raštu ir turėti nuolatinės komisijos, kurios nariu jis yra,

raštišką sutikimą. To nereikalaujama iš deputatų, kurie yra

Aukščiausiosios Tarybos skirti pareigūnai, taip pat kurie užsiima

moksline, pedagogine ar kūrybine veikla. Šį klausimą sesijos metu

Aukščiausioji Taryba turi apsvarstyti per dvi savaites.

     Nė viena Lietuvos Respublikos įmonė, įstaiga ar organizacija

negali priimti į nuolatinį darbą Aukščiausiosios Tarybos deputato

be Aukščiausiosios Tarybos sutikimo. Negavus tokio sutikimo,

deputato kita darbinė veikla turi būti nutraukta.

 

     6 straipsnis. Dalyvaudamas Aukščiausiosios Tarybos ir

nuolatinių komisijų posėdžiuose, deputatas turi laikytis šio

Reglamento.

     Jeigu deputatas negali dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje, jis apie tai turi tuoj pat pranešti posėdžių

sekretoriatui arba Aukščiausiosios Tarybos seniūnui, nurodydamas

priežastis. Tačiau pats pranešimas nėra pateisinama priežastis

nedalyvauti posėdyje.

     Negalėdamas dalyvauti komisijos posėdyje, deputatas turi apie

tai pranešti komisijos pirmininkui.

     Deputatas apie visas išvykas sesijos metu už Lietuvos

Respublikos ribų, o Aukščiausiosios Tarybos posėdžių metu - ir

Lietuvos teritorijoje, turi pranešti nuolatinei komisijai, kurios

narys jis yra.

     Grįžes iš komandiruotės, kurioje buvo Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo siuntimu, deputatas turi pateikti ataskaitą apie

užduočių vykdymą.

 

     7 straipsnis. Panaikintas

 

     8 straipsnis. Panaikintas

 

       2 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas,

           jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos

                Sekretorius ir jo pavaduotojas

 

 

     9 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir jo

pavaduotojų kompetenciją apibrėžia Lietuvos Respublikos Laikinasis

Pagrindinis Įstatymas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali

nustatyti savo pavaduotojų veiklos kryptis.

     Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir

Sekretorius Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose dalyvauja bendra

tvarka.

 

     10 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam

nesant posėdyje, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats

nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu

Aukščiausiosios Tarybos, jos nuolatinių ar laikinųjų komisijų

posėdžiuose gali be eilės išsakyti savo arba Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo nuomonę.

     Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavedimu

Pirmininko pavaduotojas Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ne

rečiau kaip kartą per mėnesį daro pranešimus apie Respublikos

padėtį ir svarbiais Lietuvos vidaus bei užsienio politikos

klausimais.

     Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos

Sekretorius ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į deputatų iš

anksto pateiktus klausimus dėl savo pareigų vykdymo.

 

     11 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius:

     1) koordinuoja viso Aukščiausiosios Tarybos aparato darbą ir

atsako už aparato padalinių veiklą; teikia Prezidiumui parengtų

nutarimų projektus ir pasirašo įsakymus dėl Aukščiausiosios

Tarybos darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo;

     2) rengia ir reguliariai pateikia Aukščiausiajai Tarybai

apibendrintus duomenis apie sesijai atsiųstus rinkėjų pasiūlymus,

pageidavimus, laiškus;

     3) rengia ir su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku aptaria

pasiūlymus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžių ir

pasitarimų darbotvarkei sudaryti;

     4) atsako, kad kiekvienam Aukščiausiosios Tarybos ar jos

Prezidiumo posėdžiui būtų iš anksto parengta ir jo dalyviams

išdalyta visa reikalinga medžiaga, pranešta darbotvarkė ir

pakviesti visi reikalingi asmenys;

     5) padedamas posėdžių sekretoriato, rūpinasi Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovams ir Vyriausybei

pateiktų paklausimų ir interpeliacijų eiga;

     6) kontroliuoja, kaip Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

sekretoriatas vykdo savo funkcijas;

     7) užtikrina, kad deputatai laiku gautų oficialius

Aukščiausiosios Tarybos leidinius, reikiamą informacinę bei kitą

medžiagą;

     8) priima raštu pateiktus deputatų protestus bei pasiūlymus

dėl posėdžių darbo tvarkos ir Reglamento laikymosi ir pateikia

juos svarstyti Aukščiausiajai Tarybai;

     9) iš anksto vizuoja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui

teikiamus pasirašyti oficialius dokumentus, taip pat pagal savo

kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus;

     10) skelbdina Aukščiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo

dokumentų projektus bei priimtus dokumentus;

     11) atsako už Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo antspaudų

su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą.

 

     12 straipsnis. Panaikintas

 

 

        3 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas

                         (Panaikintas)

 

 

     13 straipsnis. Panaikintas

 

     14 straipsnis. Panaikintas

 

     15 straipsnis. Panaikintas

 

     16 straipsnis. Panaikintas

 

     17 straipsnis. Panaikintas

 

     18 straipsnis. Panaikintas

 

     19 straipsnis. Panaikintas

 

       4 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, jo

            pavaduotojai ir posėdžių sekretoriatas

 

 

     20 straipsnis. Panaikintas

 

     21 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas:

     1) atsižvelgdamas į nuolatinių komisijų pirmininkų, frakcijų

pirmininkų ir kitų deputatų pasiūlymus bei Reglamento

reikalavimus, rengia Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų

programos ir posėdžių darbotvarkių projektus;

     2) pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro

detalų kiekvienos dienos posėdžių darbotvarkės projektą ir

pateikia jį Aukščiausiajai Tarybai;

     3) pasiūlo balsų skaičiavimo grupės narius Reglamento 112

straipsnyje numatyta tvarka;

     4) pagal registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis

pateikia žinias apie deputatų dalyvavimą Aukščiausiosios Tarybos

posėdžiuose Mandatų ir etikos komisijai;

     5) radijo, televizijos ir spaudos atstovams teikia

informaciją apie būsimų Aukščiausiosios Tarybos posėdžių

darbotvarkę;

     6) tvarko atsakymų į deputatų pateiktus klausimus eilę;

     7) gali pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai arba Prezidiumui

surengti Aukščiausiosios Tarybos posėdį kitu negu numatyta metu,

jeigu yra žinoma, kad jame dalyvaus per mažai deputatų.

 

     22 straipsnis. Panaikintas

 

     23 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas

techniškai aptarnauja Aukščiausiosios Tarybos posėdžius. Jis

sudaromas iš Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų, kuriems vadovauja

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Aukščiausiosios Tarybos

posėdžių sekretoriatas vykdo taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos

seniūno bei posėdžio pirmininko pavedimus.

     Aukščiausiosios Tarybos posėdžių sekretoriatas:

     1) rūpinasi tinkamu posėdžių techniniu paruošimu ir pagalba

deputatams posėdžių metu;

     2) rūpinasi, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku

pateikta deputatams ir posėdžio pirmininkui;

     3) registruoja posėdyje dalyvaujančius deputatus, priima iš

deputatų pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje ir praneša

apie tai posėdžio pirmininkui bei seniūnui;

     4) priima iš deputatų raštiškus pageidavimus pasisakyti ir

perduoda posėdžio pirmininkui;

     5) priima ir registruoja deputatų klausimus ir paklausimus,

perduoda juos atitinkamai Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ar

Sekretoriui ir padeda kontroliuoti jų eigą;

     6) priima iš deputatų kitus raštiškus pareiškimus,

pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos

adresatams;

     7) pasirūpina posėdžių vertimu;

     8) teikia informaciją apie posėdį Aukščiausiosios Tarybos

Informacijos ir Protokolų skyriams;

     9) vykdo kitus Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus, seniūno

ir posėdžio pirmininko pavedimus.

 

           5 skirsnis. Deputatų grupės ir frakcijos

 

     24 straipsnis. Bendriems interesams konkrečiu klausimu

įgyvendinti Aukščiausiosios Tarybos deputatai gali burtis į

laikinąsias deputatų grupes. Tokia grupė laikoma sudaryta, kai

posėdžio pirmininkui įteikia pareiškimą, pasirašytą ne mažesnės

kaip vienos penkioliktosios bendro deputatų skaičiaus deputatų

grupės.

     Laikinųjų deputatų grupių teisės yra įtvirtintos šiame

Reglamente.

 

     25 straipsnis. Savo politinėms pažiūroms reikšti ir

politiniams tikslams įgyvendinti deputatai gali jungtis į

frakcijas (nuolatines deputatų grupes), kurias registruoja

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, o kol jis nesuformuotas,-

Mandatų komisija.

     Frakcija turi būti ne vėliau kaip per savaitę įregistruota,

jeigu ji yra pateikusi visų narių pasirašytą politinę deklaraciją,

kurioje be dėstomų frakcijos nuostatų turi būti ir įsipareigojimas

veikti laikantis Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio

įstatymo ir kitų įstatymų, siekti stiprinti Lietuvos

nepriklausomybę ir ginti jos teritorinį vientisumą. Deklaracija

skelbiama visiems deputatams, taip pat oficialiojoje spaudoje. Kad

būtų užregistruota, frakcija taip pat turi nurodyti savo

pavadinimą, pirmininko bei jo pavaduotojo pavardes ir atitikti

kitas šiame skirsnyje nurodytas sąlygas.

 

     26 straipsnis. Frakcijos negali būti kuriamos asmeninių,

profesinių ar vietinių interesų pagrindu. Frakcijoje turi būti ne

mažiau kaip viena penkioliktoji bendro deputatų dalis, išskyrus

Aukščiausiosios Tarybos nutarimu padarytas išimtis. Vienas

deputatas gali būti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos gali

jungtis į koalicijas, kurios sutartais klausimais gali veikti kaip

viena frakcija.

     Apie frakcijos sudėties ir vadovybės pasikeitimus arba

pavadinimo pasikeitimą, frakcijos iširimą, veiklos nutraukimą,

taip pat apie koalicijų sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą

darbo dieną raštu pranešta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir

paskelbta visiems deputatams bei oficialiojoje spaudoje.

     Frakcijų pareiškimus Aukščiausiajai Tarybai pasirašo jų

pirmininkai arba pavaduotojai. Frakcijų vidaus darbo tvarką

nusistato pačios frakcijos.

 

     27 straipsnis. Sudarant Aukščiausiosios Tarybos darbotvarkes,

turi būti numatomas laikas (ne mažiau kaip pusė dienos per

savaitę) ir skiriamos patalpos frakcijų susirinkimams. Šiuo laiku

neturi būti planuojami nei Aukščiausiosios Tarybos, nei nuolatinių

komisijų posėdžiai.

     Susiformavus frakcijoms ir joms pageidaujant, Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių

salėje vietas frakcijų nariams, taip pat į frakcijas neįeinantiems

deputatams.

     Kitos frakcijų teisės yra įtvirtintos šiuo Reglamentu.

 

     28 straipsnis. Deputatai, nepareiškę noro priklausyti kuriai

nors frakcijai, gali dirbti nuolatinėje mišrioje deputatų grupėje.

Ji gali naudotis teisėmis, suteiktomis frakcijoms, jeigu

sprendimai pasinaudoti tokiomis teisėmis yra priimti grupės

susirinkime, kuriame dalyvauja dauguma frakcijoms

nepriklausančiųjų deputatų. Savo interesams santykiuose su kitomis

deputatų grupėmis išreikšti nuolatinė mišri deputatų grupė gali

išsirinkti grupės atstovus.

 

   6 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

                        Sudarymo tvarka

 

 

     29 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

nuolatinės komisijos sudaromos pirmojoje sesijoje.

     Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos

nuolatinių komisijų darbo ataskaitos, prireikus keičiama komisijų

sistema, tvirtinami nuolatinių komisijų personalinės sudėties

pasikeitimai išlaikant proporcingo frakcijų atstovavimo principą

arba nuolatinės komisijos sudaromos iš naujo.

 

     30 straipsnis. Nuolatinės komisijos sudaromos laikantis

proporcingo frakcijų atstovavimo principo. Vietų nuolatinėse

komisijose paskirstymo procedūroje dalyvauja Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas, frakcijų pirmininkai ir nuolatinės mišrios

deputatų grupės įgaliotasis atstovas. Pagal šio paskirstymo

rezultatus ir deputatų pageidavimus frakcijos rekomenduoja savo

narius į nuolatines komisijas įteikdamos pareiškimus su

rekomenduojamų deputatų parašais Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriui. Nuolatinių komisijų sudėtį tvirtina Aukščiausioji

Taryba.

     Frakcijų rekomenduotus deputatus Mandatų ir etikos komisijos

nariais Aukščiausioji Taryba gali tvirtinti personaliai.

Aukščiausiajai Tarybai nepatvirtinus iš eilės dviejų frakcijos

rekomenduotų kandidatūrų, trečiasis kandidatas į komisiją įrašomas

be svarstymo.

 

     31 straipsnis. Panaikintas

 

     32 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininką ir jo

pavaduotoją iš nuolat Aukščiausiojoje Taryboje dirbančių deputatų

komisijos narių renka nuolatinė komisija. Nuolatinės komisijos

pirmininką, o Mandatų ir etikos komisijos pirmininką ir

pavaduotoją, tvirtina Aukščiausioji Taryba.

     Nuolatinės komisijos pirmininkas perrenkamas, kai

performuojama komisija.

 

     33 straipsnis. Nuolatinės komisijos svarbiausioms veiklos

kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomisijus.

     Pakomisijį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pakomisijo

pirmininką renka nuolatinė komisija.

     Pakomisijų veiklos nuostatus tvirtina nuolatinės komisijos.

 

     34 straipsnis. Panaikintas

 

 

   7 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

               Teisės, pareigos ir organizavimas

 

 

     35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

nuolatinių komisijų veiklos kryptis, jų teises ir pareigas,

organizavimo ir veiklos tvarką nustato Laikinasis Pagrindinis

Įstatymas, šis Reglamentas bei kiti Lietuvos Respublikos

įstatymai.

     Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos yra atsakingos

ir atskaitingos Aukščiausiajai Tarybai.

     Nuolatinių komisijų veiklą koordinuoja Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

 

     36 straipsnis. Visos nuolatinės komisijos turi lygią įstatymų

ir kitų teisinių aktų leidybos iniciatyvos teisę.

     Nuolatinės komisijos, svarstydamos savo kompetencijos

klausimus, turi lygias teises ir pareigas.

 

     37 straipsnis. Pagrindiniai Aukščiausiosios Tarybos

nuolatinių komisijų įgaliojimai jų kompetenciją atitinkančiais

klausimais:

     1) savo iniciatyva arba Aukščiausiosios Tarybos ar Prezidiumo

pavedimu rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisinių aktų

projektus;

     2) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti

klausimus, perduotus komisijai preliminariai ar papildomai

apsvarstyti;

     3) įstatymų tobulinimo tikslais rengti ir svarstyti

klausimus, susijusius su valstybiniu, ūkiniu, socialiniu ar

kultūriniu darbu;

     4) rengti ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Aukščiausiojoje

Taryboje arba Prezidiume;

     5) preliminariai svarstyti kandidatūras, siūlomas į

Aukščiausiosios Tarybos sudaromų organų vadovų ir Vyriausybės

narių pareigas, taip pat į Aukščiausiosios Tarybos aparato

padalinių vadovų ir pavaduotojų pareigas;

     6) preliminariai svarstyti Lietuvos valstybės biudžeto

projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;

     7) padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus

Aukščiausiosios Tarybos sprendimus;

     8) teikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus panaikinti

Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, kitų Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų institucijų sprendimus, rajonų ir miestų tarybų

sprendimus, kai jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

     9) vykdant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir

kitų valstybės organų informacijas ir pranešimus, kaip vykdomi

Lietuvos Respublikos įstatymai ir Aukščiausiosios Tarybos

nutarimai;

     10) nagrinėti piliečių bei visuomeninių organizacijų

pasiūlymus ir skundus, jei reikia, su rekomendacijomis perduoti

juos valstybės organams; taip surinktus duomenis panaudoti

įstatymams rengti ir tobulinti;

     11) dalyvauti tarpparlamentiniuose Aukščiausiosios Tarybos

ryšiuose.

 

     38 straipsnis. Kelių nuolatinių komisijų kompetencijos

klausimus komisijos gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva

arba Aukščiausiosios Tarybos ar Prezidiumo pavedimu.

     Nuolatinė komisija svarstomais klausimais gali pasiteirauti

kitų komisijų nuomonės.

 

     39 straipsnis. Nuolatinė komisija turi teisę pateikti

pasiūlymą Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui dėl jos

nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitai komisijai.

     Nuolatinė komisija turi teisę pateikti savo išvadą kitos

nuolatinės komisijos nagrinėjamu klausimu.

 

     40 straipsnis. Nuolatinės komisijos turi teisę pasiūlyti

Aukščiausiajai Tarybai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų

projektai arba kiti svarbiausi valstybinio ir visuomeninio

gyvenimo klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.

 

     41 straipsnis. Nuolatinės komisijos svarstomais klausimais

priima sprendimus, kurie valstybės organams ir organizacijoms yra

rekomendacinio pobūdžio. Siųsdamos savo rekomendacijas valstybės

organams bei organizacijoms, nuolatinės komisijos apie tai praneša

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, o prireikus - ir Vyriausybei.

     Nuolatinių komisijų rekomendacijas ir pasiūlymus privalo

apsvarstyti atitinkami valstybės organai ir kitos organizacijos.

Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti

pranešta komisijoms ne vėliau kaip per 15 dienų arba per kitą

komisijų nustatytą laiką.

 

     42 straipsnis. Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją

turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai

ir kiti Aukščiausiosios Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į

nuolatinių komisijų rekomendacijas bei pasiūlymus.

     Jos taip pat turi teisę išklausyti valstybės organų ir

organizacijų vadovus ar atstovus. Nuolatinės komisijos kvietimu

šie pareigūnai privalo atvykti į komisijos posėdį ir svarstomais

klausimais duoti paaiškinimus. Apie tai pareigūnai turi būti

informuoti ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

     Jei nuolatinė komisija nusprendžia, kad reikia išklausyti

Vyriausybės nario informaciją, ji kreipiasi į Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininką, kuris apie tai praneša Ministrui Pirmininkui.

 

     43 straipsnis. Nuolatinės komisijos pagal savo kompetenciją

turi teisę išreikalauti iš valstybės organų bei visuomeninių

organizacijų ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitinius

duomenis ir kitokią reikiamą medžiagą.

 

     44 straipsnis. Nuolatinės komisijos turi teisę

Aukščiausiojoje Taryboje duoti paklausimus Vyriausybės nariams ir

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovams,

teikti interpeliacijas Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės

nariams.

 

     45 straipsnis. Nuolatinės komisijos, neviršydamos joms skirtų

išlaidų sąmatos, turi teisę pasiūlyti sudaryti sutartis su

komisijų veiklą aptarnaujančiais darbuotojais bei kviestis

ekspertus.

     Nuolatinės komisijos gali kviesti į posėdžius kitus

Aukščiausiosios Tarybos deputatus, taip pat pasitelkti

savivaldybių tarybų deputatus, ministerijų, kitų valstybės organų,

visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus,

mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinusios tai su tų

organų ar organizacijų vadovais.

 

     46 straipsnis. Nuolatinės komisijos narys turi sprendžiamojo

balso teisę visais komisijoje svarstomais klausimais; turi teisę

pats siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant ir

svarstant; siūlyti kviesti į komisijos posėdžius reikalingus

asmenis; teikti pasiūlymus dėl valstybės organų ir kitų

organizacijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo.

Komisijos narys turi teisę susipažinti su visais komisijos žinioje

esančiais dokumentais bei kita medžiaga, prireikus - jais naudotis

savo darbe.

 

     47 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininkas:

     1) šaukia komisijos posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų

parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;

     2) pagal komisijos patvirtintus darbo planus ir kitus

komisijos sprendimus duoda komisijos nariams pavedimus, pateikia

jiems su komisijos veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

     3) komisijos darbų planui vykdyti organizuoja komisijos

narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse, atlikti

kitus komisijos pavedimus;

     4) kviečia dalyvauti komisijos posėdžiuose reikalingus

asmenis;

     5) pirmininkauja komisijos posėdžiams;

     6) pasirašo komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių

protokolus, taip pat komisijos rengtų įstatymų projektus,

perduodamus svarstyti Aukščiausiajai Tarybai arba visuomenei,

vizuoja komisijos rengtus priimtus įstatymus ir kitus

Aukščiausiosios Tarybos aktus;

     7) atstovauja komisijai santykiuose su kitais valstybiniais

bei visuomeniniais organais ir organizacijomis;

     8) organizuoja komisijos sprendimų vykdymą;

     9) patariamojo balso teise dalyvauja Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo posėdžiuose, informuoja Prezidiumą apie komisijos

apsvarstytus klausimus;

     10) dalyvauja rengiant Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų

programos ir savaitės posėdžių darbotvarkės projektus;

     11) reguliariai informuoja komisijos narius apie gautus

įstatymų projektus, naujus pavedimus komisijai, apie komisijos

sprendimų vykdymą, jos rekomendacijų svarstymą ir darbą

atstovaujant komisiją;

     12) praneša Mandatų ir etikos komisijai apie komisijos

posėdžiuose nedalyvaujančius narius;

     13) koordinuoja komisijos pakomisijų veiklą.

 

     48 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotojas

pirmininko pavedimu vykdo jo funkcijas ir pavaduoja pirmininką,

jeigu jo nėra arba jis negali eiti savo pareigų.

 

   8 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

                        Veiklos kryptys

 

     49 straipsnis. Agrarinės komisijos veiklos kryptys:

     1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą

reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisinių aktų projektus ir

teikti išvadas apie perduotus komisijai preliminariai ir

papildomai nagrinėti projektus;

     2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos agrarinei

politikai formuoti, žemės ūkio mokslo ir mokymo kryptims

nustatyti, tam reikalingiems norminiams aktams sudaryti;

     3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų

įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto

straipsnių susijusių su žemės ūkiu ir maisto pramone, jų

materialiniu techniniu aprūpinimu, kaimo socialinės bazės plėtimu;

     4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų

ekspertizę agrarinės politikos aspektu ir teikti pasiūlymus bei

išvadas;

     5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant žemės ūkio bei maisto

pramonės valstybinių organų sistemą;

     6) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą, rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės

sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus.

 

     50 straipsnis. Biudžeto komisijos veiklos kryptys:

     1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Aukščiausiajai Tarybai

tvirtinti Lietuvos valstybės biudžeto projektą ir teikti dėl jo

apibendrintas visų nuolatinių komisijų išvadas;

     2) atlikti bendrą nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo

kontrolę;

     3) kartu su kitomis nuolatinėmis komisijomis rengti išvadas

dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų;

     4) rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei

pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais;

     5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos

valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

     6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir

specialiųjų fondų įstatymų projektų, valstybės biudžeto vykdymo

kontrolės, įstaigų bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto,

finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, savivaldybių biudžetų

sudarymo normatyvų, biudžeto asignavimų įvairioms programoms

įgyvendinti, taip pat Aukščiausiajai Tarybai bei jos aparatui

išlaikyti.

 

     51 straipsnis. Ekonomikos komisijos veiklos kryptys:

     1) svarstyti ir teikti išvadas apie ekonominės ir socialinės

reformos įstatymų, kitų teisinių aktų projektus ir Vyriausybės

programas;

     2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos ūkio plėtojimo bei

techninės pažangos politikai formuoti;

     3) rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei

pasiūlymus ekonominės ir socialinės plėtros planavimo klausimais;

     4) nagrinėti antimonopolinių veiksmų, ūkinio mechanizmo

tobulinimo, užsienio ryšių plėtojimo programų projektus ir teikti

išvadas Aukščiausiajai Tarybai;

     5) kontroliuoti valstybės turto naudojimą, bankų veiklą,

teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas.

 

     52 straipsnis. Gamtos apsaugos komisijos veiklos kryptys:

     1) rengti įstatymų ir kitų teisinių aktų projektus bei

pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo

klausimais;

     2) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus minėtais

klausimais;

     3) gamtosaugos aspektu nagrinėti komisijai perduotus įstatymų

ir kitų teisinių aktų projektus;

     4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus Lietuvos gamtosaugos

politikai formuoti;

     5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant gamtosaugos organų

sistemą, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas valstybės organų ir

organizacijų, susijusių su aplinkos apsauga bei gamtonauda,

veiklai gerinti.

 

     53 straipsnis. Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos

veiklos kryptys:

     1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisinių aktų

projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų

sistemos klausimais;

     2) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus minėtais

klausimais;

     3) svarstyti ir teikti pasiūlymus krašto apsaugos politikai

formuoti, atitinkamoms struktūroms kurti ir tobulinti;

     4) rengti pasiūlymus vidaus reikalų sistemos reformai

įgyvendinti;

     5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant krašto apsaugos,

valstybės saugumo ir vidaus reikalų organų sistemas;

     6) teikti pasiūlymus ir rekomendacijas techninėms sporto

šakoms vystyti.

 

      54 straipsnis. Mandatų ir etikos komisijos veiklos kryptys:

      1) (Panaikintas)

      2)  rengti  įstatymų  ir  kitų  teisinių  aktų,  susijusių su

 deputatų veikla, projektus bei pasiūlymus;

      3)  stebėti,  kaip  laikomasi  įstatymų  dėl deputatų veiklos

 garantijų;

      4)  išnagrinėti turimą informaciją ir pateikti išvadas, jeigu

 rinkėjai siūlo deputatą atšaukti;

      5)  nagrinėti  Aukščiausiosios  Tarybos  posėdžio pirmininko,

 seniūno,  nuolatinių  komisijų pirmininkų, kitų deputatų pateiktus

 duomenis  apie  Reglamento, deputato statuso ir etikos pažeidimus,

 svarstyti  su  tuo  susijusius  ginčus  ir, jeigu reikia, perduoti

 išvadas Aukščiausiajai Tarybai ar Prezidiumui;

      6)   nagrinėti  Lietuvos  Respublikos  generalinio  prokuroro

 pateiktą    informaciją    dėl    deputatų    asmeninės   veiklos,

 prieštaraujančios   Lietuvos  Respublikos  įstatymams,  ir  teikti

 išvadas Aukščiausiajai Tarybai;

      7)  tarnybinės  etikos  aspektu svarstyti ir pateikti išvadas

 apie siūlomus kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos sudaromų organų

 vadovų ir Vyriausybės narių pareigas;

      8) teikti spaudai apibendrintus duomenis apie Aukščiausiosios

 Tarybos   posėdžiuose   skelbtų  balsavimų  metu  nedalyvaujančius

 deputatus.

 

     55 straipsnis. Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos

veiklos kryptys:

     1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų

projektus bei pasiūlymus klausimais, susijusiais su piliečių

teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių

reguliavimu;

     2) ministerijoms, valstybės organams ir kitoms

organizacijoms, Aukščiausiosios Tarybos komisijoms teikti

rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių

santykių gerinimo klausimais;

     3) teikti pasiūlymus valstybės organams bei tarnyboms,

nagrinėjantiems Lietuvos piliečių ir jų susivienijimų pareiškimus,

bendradarbiauti su šiomis tarnybomis, rūpintis jų efektyviu darbu;

     4) tirti piliečių skundus dėl teisių pažeidimo ir teikti

jiems pagalbą.

 

     56 straipsnis. Savivaldybių komisijos veiklos kryptys:

     1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų

projektus savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti

išvadas;

     2) rengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinio

ir teritorinio padalijimo keitimo;

     3) teikti išvadas ginčuose tarp Vyriausybės ir savivaldybių

bei tarp skirtingų pakopų savivaldybių;

     4) teikti pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų

rinkimų organizavimo;

     5) kartu su kitomis nuolatinėmis komisijomis spręsti

savivaldybių ekonominės ir organizacinės veiklos problemas;

     6) kartu su Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu teikti

savivaldybėms metodinę pagalbą;

     7) nagrinėti gaunamus duomenis ir teikti Aukščiausiajai

Tarybai pasiūlymus dėl neteisėtų teisinių aktų, priimtų vietos

savivaldybių tarybų, panaikinimo.

 

     57 straipsnis. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų

komisijos veiklos kryptys:

     1) rengti gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos

būklę, užimtumą, socialinę rūpybą bei aprūpinimą butais

reglamentuojančius įstatymus ir teikti išvadas apie tokių įstatymų

bei normatyvinių aktų, perduotų komisijai nagrinėti, projektus;

     2) koordinuoti suinteresuotų valstybės organų ir kitų

organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus minėtais

klausimais;

     3) svarstyti ir įvertinti Vyriausybės programų minėtais

klausimais projektus;

     4) svarstyti ir teikti pasiūlymus valstybės socialinei ir

sveikatos apsaugos politikai formuoti;

     5) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant sveikatos ir

socialinės apsaugos organų sistemą, teikti pasiūlymus ir

rekomendacijas šių organų veiklai gerinti.

 

     58 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos veiklos

kryptys:

     1) rengti ir svarstyti švietimo, mokslo, kultūros ir masinės

informacijos teikimo įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų

projektus bei pasiūlymus;

     2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komisijai perduotų

dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo ir masinės

informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus jų

atitikimo valstybės politikai šiais klausimais aspektu;

     3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei ir

savivaldybėms švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos

teikimo baruose;

     4) rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims,

organizacijoms ir judėjimams.

 

 

 

     59 straipsnis. Teisinės sistemos komisijos veiklos kryptys:

     1) svarstyti ir teikti pasiūlymus valstybės teisinei

politikai formuoti;

     2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos tobulinimo

koncepciją;

     3) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus klausimais,

susijusiais su teisingumo vykdymu, teisėtumo ir teisėtvarkos

stiprinimu;

     4) teikti išvadas dėl kitų nuolatinių komisijų rengiamų

įstatymų ir kitų teisinių aktų projektų;

     5) koordinuoti įstatymų, susijusių su teisingumo vykdymu,

teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu, projektų rengimo tvarką;

     6) kontroliuoti ir dalyvauti formuojant teisėsaugos organų

sistemą;

     7) rengti ir teikti Aukščiausiajai Tarybai išvadas bei

rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Prokuratūros ir kitų

teisėsaugos organų veiklos.

 

 

 

     60 straipsnis. Užsienio reikalų komisijos veiklos kryptys:

     1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisinių aktų,

susijusių su užsienio reikalais, projektus ir teikti išvadas;

     2) analizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijos, valstybinių ir visuomeninių organizacijų,

palaikančių ryšius su užsienio šalimis, pagrindines politikos

kryptis, metodus bei veiklą, teikti pasiūlymus, rekomendacijas,

supažindinti su jais Aukščiausiąją Tarybą;

     3) analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos

masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių ir

visuomeninių organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos;

     4) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis

palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų

organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais,

gyvenančiais už Lietuvos ribų;

     5) kartu su kitomis komisijomis nagrinėti migracijos

reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

     6) kartu su Užsienio reikalų ministerija įvertinti įstatymų

ir kitų teisinių aktų projektus Lietuvos Respublikos užsienio

politikos ir tarptautinės teisės aspektais;

     7) Vyriausybės teikimu svarstyti pasiūlymus ir teikti

Aukščiausiajai Tarybai išvadas dėl Lietuvos Respublikos ambasadų

atidarymo užsienyje;

     8) Užsienio reikalų ministerijos teikimu svarstyti pasiūlymus

ir teikti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui išvadas dėl Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų (ambasadorių,

pasiuntinių, reikalų patikėtinių) skyrimo ir Lietuvos Respublikos

nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus bei Lietuvos Respublikos

nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinių rangų

suteikimo;

     9) nuolatinių ir laikinųjų komisijų teikimu svarstyti ir

teikti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui rekomendacijas dėl

deputatų komandiruočių į užsienį.

 

     61 straipsnis. Panaikintas

 

 

   9 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos

 

 

     62 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,

pripažinusi, kad reikia, gali sudaryti tyrimo, kontrolės, tardymo,

revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias

komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems

Aukščiausiosios Tarybos pavedimams vykdyti.

     Jeigu steigimo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas laikinosios

komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama

Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, kai iškelti uždaviniai yra

įvykdyti.

 

 

 

     63 straipsnis. Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia

nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos proporcingo

atstovavimo normos frakcijoms ir terminas komisijos narių

kandidatūroms pateikti. Jeigu kurios nors frakcijos neišreiškia

pageidavimo dalyvauti komisijos darbe ir tokiu būdu sudarytas

komisijos narių sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą

posėdžio metu gali žodžiu siūlyti nuolatinės komisijos,

laikinosios deputatų grupės, o po to ir kiekvienas Aukščiausiosios

Tarybos deputatas, kol bus reikiamas kandidatų skaičius.

     Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu

pats posėdyje nedalyvauja, - raštišką sutikimą dalyvauti

laikinosios komisijos darbe. Aukščiausioji Taryba balsuoja už

frakciniu būdu suformuotą visą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis

nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

     Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje (ne pagal frakcijoms skirtas normas) ir nors du

deputatai pareiškia abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį

balsuojama atskirai. Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į

laikinosios komisijos narius yra daugiau negu nustatytas komisijos

narių skaičius ir visi pasiūlytieji kandidatai sutinka dirbti

komisijoje, balsuojama atvirais biuleteniais su kandidatų sąrašu.

     Tam tikrais atvejais Aukščiausioji Taryba gali nustatyti ir

kitokią laikinųjų komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų

negali sudaryti vienos frakcijos, partijos ar vieno regiono

atstovai.

 

 

 

     64 straipsnis. Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis

kaip savaitė, komisijos siūlymu Aukščiausioji Taryba tvirtina

komisijos pirmininką, o patvirtinti išlaidų sąmatą ir išspręsti

kitus su jos veikla susijusius klausimus paveda Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumui.

 

 

 

     65 straipsnis. Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip,

laikinosios komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi nuolatinių

komisijų darbo tvarkos taisyklėmis, turi visas jų teises ir

pareigas, išskyrus teisę kelti kandidatus Aukščiausiosios Tarybos

pareigūnų rinkimuose, reikalauti atšaukti, teikti interpeliacijas

ar reikšti nepasitikėjimą kuriam nors pareigūnui.

 

 

 

                           II  s k y r i u s

 

                    AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS SESIJOS

 

 

          10 skirsnis. Pirmoji Aukščiausiosios Tarybos sesija

 

 

     66 straipsnis. Panaikintas

 

     67 straipsnis. Panaikintas

 

     68 straipsnis. Kai yra patvirtinti ne mažiau kaip dviejų

trečdalių visų Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme numatytų

deputatų įgaliojimai skiriama laiko frakcijoms suformuoti ir

įregistruoti. Po to Aukščiausioji Taryba pirmojoje sesijoje

paprastai dirba tokia tvarka:

     1) renka Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, jo pavaduotojus,

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo narius;

     2) sudaro Aukščiausiosios Tarybos nuolatines komisijas ir

tvirtina jų pirmininkus;

     3) priima Vyriausybės sugrąžinamus įgaliojimus;

     4) Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu skiria Ministrą

Pirmininką;

     5) Ministro Pirmininko teikimu, nuolatinėms komisijoms

apsvarsčius, skiria Vyriausybės narius;

     6) Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, nuolatinėms

komisijoms apsvarsčius, skiria arba renka kitus valstybės

pareigūnus;

     7) renka Aukščiausiosios Tarybos seniūną ir jo pavaduotojus;

     8) sudaro sesijos darbų programą Reglamente numatyta tvarka.

 

 

 

         11 skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai

 

 

     69 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba

kasmet renkasi į eilines - pavasario ir rudens - sesijas.

Pavasario sesija pradedama kovo 10 dieną, o baigiama birželio 30

dieną; rudens sesija pradedama rugsėjo 10 dieną, o baigiama

gruodžio 23 dieną. Aukščiausioji Taryba gali pratęsti sesijų

trukmę arba surengti neeilinę sesiją.

     Jeigu sesijos pradžios diena yra nedarbo diena, tai sesija

pradedama kitą po jos darbo dieną.

     Aukščiausiosios Tarybos deputatai į eilines sesijas renkasi

pagal įstatymą, t.y. be atskiro kvietimo.

 

 

 

     70 straipsnis. Neeilinės sesijos gali būti rengiamos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba ne mažesnės kaip vieno

trečdalio bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės iniciatyva.

     Apie neeilinės sesijos rengimą Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas turi laiku informuoti visus deputatus.

     Neeilinėje sesijoje svarstomi tik tie neatidėliotinos

valstybinės reikšmės klausimai, kuriuos pateikia jos iniciatoriai.

 

 

 

     71 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

sesija susideda iš Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, taip pat iš

tarp jų rengiamų nuolatinių ir laikinųjų komisijų posėdžių. Sesija

pradedama ir baigiama Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

 

 

 

     72 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

posėdžiai vyksta Vilniuje, Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Esant

reikalui, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali paskirti kitą

posėdžio vietą. Apie šį sprendimą turi būti laiku pranešta visiems

deputatams.

 

 

 

     73 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos, Prezidiumo,

nuolatinių komisijų posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos

nemokantieji turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip

prieš 24 valandas apie tai praneša posėdžių sekretoriatui, kuris

turi pasirūpinti vertimu.

 

 

 

     74 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu paprastai

rengiami keturi posėdžiai per savaitę - po du antradienį ir

ketvirtadienį ir kas trys savaitės daromos vienos savaitės ilgumo

pertraukos tarp plenarinių posėdžių. Ketvirtadienio vakarinis

posėdis paprastai skiriamas Vyriausybės valandai, paklausimams,

taip pat Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų, Aukščiausiosios

Tarybos sudaromų valstybės organų vadovų atsakymams į deputatų

klausimus. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra

plenarinių posėdžių, rengiami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo,

frakcijų, nuolatinių ir laikinųjų komisijų posėdžiai, deputatų

susitikimai su rinkėjais, deputatai gali vykti į komandiruotes.

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių metu deputatai paprastai gali

būti komandiruojami neatidėliojamais valstybiniais reikalais.

     Aukščiausioji Taryba ar Prezidiumas gali nustatyti kai

kuriomis dienomis prioritetus kurių nors komisijų darbui. Tuo metu

kita deputatine veikla galima užsiimti tiek, kiek tai netrukdo

šioms komisijoms.

 

 

     75 straipsnis. Sesijų rengimą organizuoja Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas.

     Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ne vėliau kaip likus 10

dienų iki sesijos pradžios parengia sesijos darbų programos bei

pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės projektus ir išsiunčia

juos deputatams kartu su komisijose parengtų dokumentų projektais.

     Pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkės projektą

Aukščiausioji Taryba svarsto ir tvirtina pirmajame sesijos

posėdyje. Pirmosios sesijos darbų programą Aukščiausioji Taryba

svarsto ir tvirtina po to, kai suformuota Vyriausybė. Kitos

sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu. Darbų

programa vėliau gali būti koreguojama Reglamento nustatyta tvarka.

     Už sesijos darbų programą ir savaitės darbotvarkę bei

atskirus jų punktus gali būti balsuojama, kai posėdyje dalyvauja

daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus, o jiems priimti

reikia daugiau kaip trečdalio bendro deputatų skaičiaus balsų.

Atskiri sesijos darbų programos ir darbotvarkės punktai aptariami

ir balsuojami ta pačia tvarka kaip įstatymo straipsniai.

 

 

 

     76 straipsnis. Preliminariems sesijos darbų programos ir

savaitės posėdžių darbotvarkės projektams parengti ir aptarti

Aukščiausiosios Tarybos seniūnas gali sukviesti nuolatinių

komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarimą.

 

 

     77 straipsnis. Kiekvienos savaitės paskutinę posėdžių dieną

apsvarstoma ir tvirtinama kitos savaitės arba kitos posėdžių

dienos darbotvarkė, kurios projektą parengia Aukščiausiosios

Tarybos seniūnas. Darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių

laikas, svarstomi klausimai, pranešėjai bei papildomi pranešėjai.

Kartu Aukščiausiajai Tarybai turi būti pranešta apie nepriimtus

pasiūlymus.

     Į savaitės darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje

esantys klausimai, kuriems pagal Reglamento 21 skirsnyje numatytus

reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų

projektai, išskyrus projektų pristatymą ir kitus Reglamente

numatytus atvejus.

 

 

     78 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, remdamasis

patvirtinta savaitės posėdžių darbotvarke, kiekvieną posėdžių

dieną pateikia Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti kitos posėdžių

dienos detalų darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui

atskirai turi būti numatytas laikas pranešimams, diskusijoms ir

sprendimui priimti. Sprendimams, kuriems reikalingas Reglamento

101 straipsnyje nustatytas kvorumas, priimti laikas paprastai

skiriamas vieną kartą per dieną.

 

 

 

     79 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdyje teisę siūlyti

papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar posėdžių dienos

darbovarkę turi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, frakcijos,

nuolatinės komisijos, laikinosios deputatų grupės ir Vyriausybė.

Jei tokiam pasiūlymui nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima

tik kitą dieną.

     Ne mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus

deputatų grupės reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą ar

savaitės darbotvarkę įrašomas privaloma tvarka, jeigu jis

parengtas ir svarstymui pasiruošta šiame Reglamente numatyta

tvarka. Tokio klausimo svarstymui skiriama ne daugiau kaip 1,5

valandos, jeigu Aukščiausioji Taryba šio termino nenusprendžia

pratęsti.

 

 

     80 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę

pareikalauti į Aukščiausiosios Tarybos savaitės posėdžių

darbotvarkę įtraukti Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu.

Aukščiausiajai Tarybai nutarus, po tokio pranešimo gali vykti

diskusija.

 

 

 

                    12 skirsnis. Sesijos posėdžiai

 

 

     81 straipsnis. Rytinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis

paprastai rengiamas nuo 10 valandos iki 13 valandos 30 minučių, o

vakarinis - nuo 15 valandos iki 18 valandos 30 minučių. Nuo

posėdžio pradžios praėjus 1.5 valandos, daroma pusės valandos

pertrauka.

     Deputatai registruojami prieš kiekvieną posėdį, o posėdžio

pirmininko nurodymu - ir posėdžio metu.

 

 

 

     82 straipsnis. Darbotvarkėje nenumatytas Aukščiausiosios

Tarybos posėdis gali būti surengtas Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo arba ne mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų

skaičiaus deputatų grupės iniciatyva.

     Apie tokio posėdžio rengimą ir darbotvarkę Prezidiumas turi

informuoti visus deputatus. Jame svarstomi tik tie klausimai,

kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.

 

 

 

     83 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams

pirmininkauja Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo

pavaduotojas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gali tai pavesti

Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ar seniūno pavaduotojui.

     Aukščiausiosios Tarybos posėdyje privalo dalyvauti

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius arba jo pavaduotojas.

 

 

 

     84 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai yra atviri.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų valstybės organų vadovai posėdžiuose gali dalyvauti be

atskiro kvietimo ir diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai

svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Posėdžius stebėti gali ir

Vyriausybės narių atstovai. Kitų asmenų dalyvavimas posėdžiuose

nustatytas Reglamento 135 straipsnyje.

     Aukščiausiajai Tarybai nutarus, taip pat Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkui ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui

pareikalavus, rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be deputatų,

gali dalyvauti tik specialiai šiam posėdžiui kviesti asmenys ir,

jeigu reikia, posėdžių sekretoriato darbuotojai. Teisę siūlyti

surengti uždarą posėdį turi Vyriausybė, frakcijos, laikinosios

deputatų grupės ir nuolatinės komisijos, būtinai šį pasiūlymą

motyvuodamos.

 

 

 

     85 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose kviečiami

kalbėti žymiausieji Lietuvos Respublikos svečiai: užsienio

valstybių vadovai, vyriausybių nariai, parlamentinių delegacijų

vadovai, lietuvių išeivijos organizacijų pirmininkai. Kiti

garbingi svečiai gali būti pakviesti stebėti sesijos posėdžius.

 

 

 

     86 straipsnis. Kurių nors klausimų pirminiam aptarimui

Aukščiausioji Taryba paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma gali

nutarti surengti visų deputatų pasitarimą, kuriame šio Reglamento

taisyklės negalioja. Jo metu Aukščiausioji Taryba jokių formalių

sprendimų nepriima. Deputatai išsirenka susirinkimo pirmininką ir

gali nustatyti laikiną susirinkimo reglamentą.

 

 

 

     87 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas:

     1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir

pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą

posėdžio pertrauką;

     2) tikrina, ar yra posėdyje kvorumas;

     3) rūpinasi Aukščiausiosios Tarybos posėdžių darbo tvarka,

stebi, kad juose būtų laikomasi šio Reglamento, kontroliuoja, kaip

vykdo pareigas balsų skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;

     4) pats nedalyvauja diskusijose ir negali kitais būdais

daryti deputatams įtakos dėl priimamų sprendimų;

     5) suteikia deputatams žodį, vadovauja svarstymų eigai, gali

patikslindamas pasiūlymų esmę, deputatų paklausti;

     6) seka pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja

kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti;

     7) jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, svarbiu

klausimu pasisakymo laiką gali pratęsti;

     8) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės,

gali jį įspėti; po antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti,

išskyrus Reglamento 92 straipsnyje nurodytų kategorijų kalbėtojus;

     9) jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, gali suteikti

žodį asmenims, kurie nėra Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir

Vyriausybės nariai;

     10) remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus

balsavimui, vadovaudamasis šiuo Reglamentu, nustato balsavimo

tvarką ir pagal balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos

pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;

     11) įspėja deputatus, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia

triukšmą salėje, įžeidinėja Aukščiausiąją Tarybą, jos Pirmininką,

deputatus, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką ir gali teikti

pasiūlymus dėl įspėjimo įrašant protokole, apsvarstymo Mandatų ir

etikos komisijoje arba deputato pašalinimo iš salės;

     12) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius

asmenis ar korespondentus, jeigu jie akivaizdžiai posėdžiui

trukdo;

     13) priimdamas sprendimus, deputatų reikalavimu paskelbia

kokiu Reglamento straipsniu remiantis tai daroma;

     14) pasirašo posėdžio protokolą, stenogramą, oficialų

pranešimą apie posėdį ir protokolinius Aukščiausiosios Tarybos

nutarimus, taip pat vizuoja posėdyje priimtus įstatymus ir kitus

aktus.

 

 

     88 straipsnis. Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio

pirmininkui leidus. Pertraukti kalbantįjį gali tik posėdžio

pirmininkas Reglamento 87 ir 95 straipsniuose numatytais atvejais.

     Visi pranešimai ir kitos kalbos Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje sakomi iš centrinės tribūnos. Replikuoti, klausti ar

kalbėti dėl balsavimo motyvų galima ir prie salėje esančių

mikrofonų.

 

 

 

     89 straipsnis. Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai

daromas vienas pagrindinis pranešimas ir iki trijų papildomų

pranešimų. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas,

suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti pusės

valandos. Kiekvienam papildomam pranešimui skiriama iki 20

minučių, baigiamajam žodžiui ir pirmą kartą kalbėti diskusijoje

Prezidiumo, Vyriausybės, komisijos, frakcijos ar laikinosios

deputatų grupės vardu skiriama iki 15 minučių, o savo vardu - iki

10 minučių.

     Po pranešimo dar skiriama iki pusės valandos, o po papildomų

pranešimų - iki 15 minučių atsakymams į klausimus. Atsakymas į

vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats

klausimas - ne ilgiau kaip 1 minutę. Klausti galima tik po vieną

klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis

iš naujo sulaukia eilės. Atsakymus į klausimus galima nutraukti

anksčiau laiko, jeigu už pateiktą ir bent vieno deputato paremtą

tokį pasiūlymą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje

dalyvaujančiųjų deputatų.

 

 

     90 straipsnis. Užsirašyti pasisakymams pradedama valandą

prieš pirmąjį tos dienos, kuriame numatytas klausimo svarstymas,

posėdį.

     Užsirašyti baigiama pranešėjui baigiant atsakinėti į deputatų

klausimus. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje

dalyvausiančių deputatų sąrašą ir pranešti, kad po 10 minučių bus

baigtas užsirašymas.

     Pageidautina, kad užsirašydamas deputatas nurodytų "už" ar

"prieš" siūlomą sprendimą jis pasisakys, taip pat apytikrę kalbos

trukmę.

     Neišnaudojus darbotvarkėje numatyto laiko klausimui

svarstyti, posėdžio pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo svarbą,

jei Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, gali leisti pasisakyti iš

anksto neužsirašiusiems deputatams.

 

 

 

     91 straipsnis. Žodis diskusijose deputatams ir kitiems

kalbėtojams, atsižvelgus į jų turimą pirmumo teisę pagal šio

skirsnio 92 straipsnį, suteikiamas užsirašymo eilės tvarka.

Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje

proporcingiau būtų atstovaujamos frakcijos, nuolatinės komisijos,

argumentuojama "už" ir "prieš". Deputatai, susitarę tarpusavyje,

gali keisti pasisakymų eilę, jeigu Aukščiausioji Taryba tam

neprieštarauja. Svarstant tam tikrus klausimus, Reglamente

numatoma kitokia žodžio suteikimo tvarka.

     Deputatas gali atsisakyti pasisakymo. Jei deputatas neįspėjęs

palieka posėdžių salę ir nebūna, kai posėdžio pirmininkas suteikia

jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu kalbėti.

 

 

 

     92 straipsnis. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o jam nesant posėdyje -

Pirmininko pavaduotojas.

     Jeigu Vyriausybės nariai ir Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų valstybės organų vadovai, po vieną Prezidiumo,

nuolatinių komisijų, frakcijų ar laikinųjų deputatų grupių

paskirtą atstovą apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių

sekretoriatui iki diskusijų nutraukimo, jie išlaiko teisę

pasisakyti, net jeigu nutariama diskusijas nutraukti.

 

 

     93 straipsnis. Diskusijose deputatai turi teisę kalbėti ne

daugiau kaip du kartus, išskyrus atvejus, kai klausiama,

replikuojama, pasisakoma dėl balsavimo motyvų, keliami

prejudicialiniai, atmetimo ar atidėjimo klausimai. Šiais atvejais

iš anksto užsirašyti nereikalaujama. Tačiau tuo pačiu darbotvarkės

klausimu deputatas turi teisę tik į vieną tokį pasisakymą ar

repliką, o dėl balsavimo motyvų - į vieną pasisakymą prieš

kiekvieną balsavimą.

     Žodis replikai ar pasisakymui dėl prejudicialinio, atidėjimo

ar atmetimo klausimo suteikiamas eiliniam oratoriui baigus

kalbėti. Šiais atvejais (išskyrus repliką), taip pat pakartotinio

pasisakymo diskusijoje trukmė neturi viršyti 5 minučių. Pasisakymo

dėl balsavimo motyvų ir replikos trukmė - iki 3 minučių.

 

 

 

     94 straipsnis. Diskusijos nutraukiamos Aukščiausiajai Tarybai

nutarus, jeigu tam tikrais atvejais Reglamente nenumatyta kitokia

diskusijų baigimo tvarka. Pasiūlymas diskusijas nutraukti gali

būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviems deputatams ir be

aptarimo teikiamas balsavimui, jeigu jį paremia dar bent vienas

deputatas. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi informuoti

deputatus, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek kalbėjo.

     Nutarus diskusijas nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo

leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam deputatui ir visiems,

kurie dar turi teisę kalbėti pagal Reglamento 92 straipsnį. Be to,

pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.

     Aukščiausioji Taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų

kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Antruoju atveju

teikimai nutraukti diskusijas nepriimami.

 

 

 

     95 straipsnis. Pareiškimai dėl posėdžio tvarkos ar reglamento

turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą ir, eiliniam oratoriui

baigus kalbėti, sustabdo diskusiją. Svarstant darbotvarkės

klausimą, deputatas gali vieną kartą pareikalauti žodžio tokiam

pareiškimui. Posėdžio pirmininkas turi suteikti deputatui žodį

(iki 3 minučių), bet gali ir nutraukti kalbantįjį, jeigu jo

pareiškimas nesusijęs su posėdžio tvarka ar reglamentu.

     Pranešti darbotvarkėje nenumatytą informaciją leidžiama iki 3

minučių posėdžio pradžioje, pabaigoje arba prieš pradedant

svarstyti naują klausimą.

 

 

 

     96 straipsnis. Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą iki

balsavimo pradžios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, posėdžio

pirmininko, nuolatinės komisijos pirmininko, frakcijos arba

laikinosios deputatų grupės reikalavimu Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje daroma neeilinė, ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka,

arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.

Klausimo svarstymo metu galima daryti iš viso tik dvi tokias

pertraukas ar du kartus atidėti, o tie patys deputatai to gali

reikalauti tik vieną kartą.

 

 

     97 straipsnis. Jeigu deputato elgesys ar žodžiai kituose

pasisakymuose pateikiami iškreiptai, jis turi teisę posėdžio

pirmininko prašyti leisti pasisakyti asmeniniu klausimu. Jei

posėdžio pirmininkas nesutinka, deputatas turi teisę prašyti, kad

dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.

     Žodis asmeniniu klausimu deputatui suteikiamas posėdžio

pabaigoje arba prieš pradedant svarstyti naują klausimą.

 

 

 

     98 straipsnis. Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai

pažeistas Reglamentas, nuolatinės komisijos, rengusios įstatymo ar

kito teisinio akto projektą, pirmininkas, frakcija arba laikinoji

deputatų grupė turi teisę reikalauti, kad klausimas toliau būtų

svarstomas po ne ilgesnės kaip savaitės pertraukos. Toks

sprendimas priimamas paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma po

to, kai "už" ir "prieš" pasisakė po du deputatus.

 

 

 

             13 skirsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas

 

 

     99 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose svarstomi

klausimai balsuojami atvirai, pakeliant kortelę, išskyrus šiame

Reglamente numatytus atvejus. Posėdžio pirmininko pasiūlymu vietoj

kortelių pakėlimo galima balsuoti atsistojimu.

     Deputatai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti

perduota kitiems asmenims.

 

 

 

     100 straipsnis. Balsavimo procedūros pradžią skelbia ir

plaktuko smūgiu patvirtina posėdžio pirmininkas po to, kai aiškiai

suformulavo balsuojamą klausimą, įsitikino, kad deputatai jį

suprato ir pasibaigė pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Posėdžio

pirmininkas taip pat turi informuoti deputatus, kiek balsų reikia

sprendimui priimti .

     Kai balsuojama pakeliant korteles, paprastai posėdžio

pirmininkas balsuoja tik tada, kai sprendimą gali nulemti vienas

balsas. Šiuo atveju jis gali balsuoti ir po to, kai susumuoti

balsavimo rezultatai.

     Kol nepasibaigia balsavimo procedūra, jokie klausimai

nesvarstomi ir žodis deputatams nesuteikiamas. Balsavimo metu po

salę nevaikščiojama.

 

 

     101 straipsnis. Panaikintas

 

     102 straipsnis. Panaikintas

 

     103 straipsnis. Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus,

Aukščiausiosios Tarybos nutarimus arba kitokius aktus, išskyrus

personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu to

reikalauja frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Toks

reikalavimas gali būti pateiktas tik baigus svarstyti klausimą,

prieš balsavimą dėl viso projekto.

     Šiuo atveju iki balsavimo pradžios deputatams išdalijamos

vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami deputatai pasirašo

kortelių išdavimo lape. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas

deputatas kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo

grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip

balsavo kiekvienas deputatas.

 

 

     104 straipsnis. Tik slaptu balsavimu balsuojama tada, kai

renkamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, sprendžiamas

atšaukimo ar nepasitikėjimo kuriuo nors Aukščiausiosios Tarybos

pareigūnu arba Aukščiausiajai Tarybai atskaitingo valstybės organo

vadovu klausimas. Aukščiausiajai Tarybai nutarus, gali būti

slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais.

     Šiuo būdu balsuojama pertraukos metu. Balsavimo biuletenius

antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami

biuletenį, deputatai pasirašo biuletenių išdavimo lape.

     Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir

balsadėžė. Pastaroji turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji,

eidami prie jos, galėtų pereiti slapto balsavimo kabiną.

 

 

 

     105 straipsnis. Atviru balsavimu biuleteniais balsuojama, kai

į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia

išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta.

     Balsuojama ir rezultatai nustatomi tokia pat tvarka kaip

slapto balsavimo atveju, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto

balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi salėje. Biuletenių

pasirašyti nereikia.

 

 

 

     106 straipsnis. Slapto ar atviro balsavimo biuletenių pavyzdį

prieš balsavimą tvirtina Aukščiausioji Taryba.

     Kurio nors pareigūno atšaukimas ar nepasitikėjimo juo

pareiškimas balsuojamas biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai:

"atšaukti" ir "neatšaukti" arba "pasitikiu" ir "nepasitikiu".

Vienu biuleteniu gali būti balsuojamas tik vieno pareigūno

atšaukimas arba nepasitikėjimo kolektyviniu organu ar jo nariu

pareiškimas.

     Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik

kandidatų į vienodas pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis

turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

     Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų,

prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam

nepriimtini.

     Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio

biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau negu

renkama pareigūnų, arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkimui

duotas teiginys. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginai

neskaičiuojami.

     Balsavimo biuleteniais rezultatus turi patvirtinti

Aukščiausioji Taryba kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai

nepatvirtinami, balsavimas skelbiamas negaliojančiu ir klausimas

sprendžiamas iš naujo.

 

 

 

     107 straipsnis. Reglamento 102 straipsnyje numatytais

atvejais galima balsuoti naudojantis elektronine balsų skaičiavimo

sistema. Kaip ja naudotis, nustatoma atskira Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo tvirtinama instrukcija.

 

 

 

     108 straipsnis. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba du

alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama "už", "prieš"

arba "susilaikoma". Antruoju atveju balsuojama "už pirmąjį

teiginį", "už antrąjį teiginį" arba "susilaikoma".

     Alternatyvūs teiginiai balsuojami pagal pateikimo svarstyti

eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas

juos turi pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą

alternatyvių balsavimų po du teiginius būtų išspręsti visi. Jei

alternatyvaus balsavimo metu nė vienas iš teiginių negauna

reikiamos balsų daugumos, daugiau balsų surinkęs teiginys

pateikiamas papildomam balsavimui patvirtinti sprendimą. Jeigu to

nepavyksta padaryti, deputatai gali pasiūlyti kompromisinį

sprendimą arba klausimą atidėti.

     Savo iniciatyva arba, jeigu bent du deputatai pareikalauja,

posėdžio pirmininkas turi balsavimui teikiamą klausimą padalinti į

du.

 

 

 

     109 straipsnis. Klausimo atidėjimas ar atmetimas balsuojamas

pirmiau negu esmės klausimas. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo

tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo

tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.

 

 

 

     110 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to,

kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir

jeigu dar nepaskelbta balsavimo pradžia.

     Reglamento 102 straipsnyje išvardintais atvejais dėl

balsavimo motyvų leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip dviems

deputatams "už" ir dviems "prieš". Kai balsuojama dėl viso

darbotvarkės klausimo ar įstatymo projekto, dėl balsavimo motyvų

leidžiama pasisakyti ne daugiau kaip penkiems deputatams "už" ir

penkiems "prieš".

 

 

 

     111 straipsnis. Kai nenaudojama elektroninė sistema,

balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo

grupė. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti salėje

kvorumą ir patikslinti deputatų registraciją.

     Grupės nariai balsuoja bendra tvarka.

 

 

 

     112 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupę abėcėlės tvarka

vienam Aukščiausiosios Tarybos posėdžių mėnesiui seniūno pasiūlymu

skiria Aukščiausioji Taryba. Grupės negali sudaryti vienos

frakcijos nariai. Aukščiausiosios Tarybos bei Vyriausybės skirti

pareigūnai bei deputatai, kurių įgaliojimai apriboti, į balsų

skaičiavimo grupę neskiriami. Balsų skaičiavimo grupė iš savo

narių išsirenka pirmininką.

     Aukščiausioji Taryba gali pareikšti nepasitikėjimą balsų

skaičiavimo grupe ar jos nariu. Tokiu atveju skiriama nauja grupė

arba jos narys.

 

 

 

     113 straipsnis. Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio

pirmininkas, remdamasis balsų skaičiavimo grupės išvadomis arba

elektroninės skaičiavimo sistemos rodikliais.

 

 

 

     114 straipsnis. Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant

elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, jeigu to

reikalauja posėdžio pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų

grupė. To galima reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai

suformuluotas klausimas balsavimui ir tik tol, kol darbotvarkės

klausimas nebaigtas svarstyti.

     Frakcijos arba nuolatinės komisijos, rengusios projektą,

reikalavimu balsavimą galima pakartoti kitu metu dėl sprendimo, už

kurį balsavo dauguma balsavusiųjų, bet jis nebuvo priimtas dėl to,

kad posėdyje dalyvavo mažiau, negu du trečdaliai bendro deputatų

skaičiaus.

 

 

 

      14 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos.

                             Darbo tvarka

 

 

     115 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

nuolatinės komisijos dirba pagal komisijų patvirtintus planus,

kurie turi būti suderinti su Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbų

programa. Komisijų darbų planai ir posėdžių darbotvarkės viešai

paskelbiami, perduodami Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui,

Informacijos skyriui.

 

 

     116 straipsnis. Sesijos metu nuolatinių komisijų posėdžiai

rengiami pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Vykstant Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui, nuolatinių komisijų

posėdžiai nerengiami.

     Nuolatinių komisijų posėdžiai rengiami komisijų pirmininkų

arba ne mažiau kaip vieno trečdalio komisijos narių iniciatyva,

taip pat Aukščiausiosios Tarybos ar jos Prezidiumo pavedimu.

     Tokiu pat būdu nuolatinių komisijų posėdžiai gali būti

rengiami ir tarp sesijų.

     Nuolatinės komisijos gali rengti uždarus posėdžius.

 

 

 

     117 straipsnis. Nuolatinės komisijos posėdžiams pirmininkauja

komisijos pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas.

Kol nuolatinės komisijos pirmininkas Aukščiausiosios Tarybos

nepatvirtintas, komisijos posėdžiams pirmininkauja vyriausio

amžiaus komisijos narys.

     Nuolatinių komisijų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose,

patariamojo balso teise gali dalyvauti į tas komisijas neįeinantys

kiti Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Kitų asmenų dalyvavimą

nuolatinių komisijų posėdžiuose nustato pati komisija.

 

 

 

     118 straipsnis. Klausimams, susijusiems su kelių nuolatinių

komisijų kompetencija, svarstyti nuolatinės komisijos gali rengti

bendrus posėdžius. Bendriems komisijų posėdžiams pirmininkauja

dalyvaujančių komisijų pirmininkai paeiliui.

 

 

 

     119 straipsnis. Svarstytiniems klausimams parengti nuolatinės

komisijos iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes.

Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Aukščiausiosios

Tarybos deputatai, valstybės organų ir visuomeninių organizacijų

atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių veiklai

skiriamos iš patvirtintos nuolatinės komisijos išlaidų sąmatos.

Jeigu lėšų neužtenka, nuolatinė komisija kreipiasi į

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą.

     Kelios nuolatinės komisijos gali sudaryti bendras

parengiamąsias darbo grupes.

 

 

 

     120 straipsnis. Nuolatinių komisijų sprendimai yra teisėti,

kai posėdyje yra ne mažiau kaip du trečdaliai posėdyje

privalančiųjų dalyvauti, arba daugiau kaip pusė visų komisijos

narių.

     Nuolatinių komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu

paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.

     Nuolatinės komisijos mažuma, jegu ją sudaro bent trys

deputatai, komisijos svarstytu klausimu gali pareikšti atskirą

nuomonę, kuri turi būti paskelbta kartu su komisijos sprendimu.

     Kelių nuolatinių komisijų bendruose posėdžiuose sprendimai

priimami tik tada, kai už juos pasisako kiekviena komisija.

 

 

 

     121 straipsnis. Savo rengtais klausimais nuolatinės komisijos

Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais,

perduotais komisijai preliminariai ar papildomai nagrinėti, -

papildomus pranešimus. Tam jos iš savo narių skiria pranešėjus ar

papildomus pranešėjus. Išimtiniais atvejais, jeigu Aukščiausioji

Taryba neprieštarauja, pranešėjas gali būti ir ne komisijos narys.

Visais kitais klausimais komisijos ar jų nariai diskusijose

dalyvauja bendra tvarka.

     Nuolatinių komisijų bendrai parengtais ar nagrinėtais

klausimais komisijos gali daryti bendrus pranešimus ir papildomus

pranešimus arba pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai.

     Nuolatinių komisijų sprendimai ir išvados Aukščiausiajai

Tarybai ir Prezidiumui pateikiami raštu.

 

 

  15 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos dokumentų įforminimas

        ir skelbimas. Informacija apie Aukščiausiosios

                        Tarybos veiklą

 

 

     122 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos posėdžių protokolus

sudaro ir skelbia Protokolų skyrius, o pasirašo posėdžio

pirmininkas. Protokolas paskelbiamas deputatams susipažinti ir

išdalinamas nuolatinėms komisijoms ne vėliau kaip kitos po

posėdžio darbo dienos 14 valandą.

     Deputatai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo kitame

artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje iki pirmos

pertraukos. Esant ginčytiniems klausimams, po trumpo praeito

posėdžio pirmininko paaiškinimo, Aukščiausioji Taryba priima

sprendimą paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

 

 

 

     123 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Protokolų skyrius

sudaro ir skelbia Aukščiausiosios Tarybos posėdžių stenogramas. Jų

originalai neredaguojami ir saugomi Protokolų skyriuje.

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių magnetofoniniai įrašai saugomi

Protokolų skyriuje ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

     Uždarų posėdžių stenogramos neskelbiamos. Jas saugo ir sudaro

sąlygas deputatams vietoje susipažinti Aukščiausiosios Tarybos

Sekretorius.

     Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir kiti posėdyje

kalbėjusieji asmenys turi teisę per 1 mėnesį po Aukščiausiosios

Tarybos posėdžio patikrinti suredaguotą spaudai savo kalbos

stenogramą ir, jeigu sutinka, pasirašyti ją. Jeigu per šį laiką

kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma,

kad jis sutinka su tekstu. Po to posėdžio stenograma pateikiama

pasirašyti to posėdžio pirmininkui.

     Kalbėtojas gali patikslinti savo kalbos stenogramos

redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinus

tekstą pagal magnetofoninį įrašą. Iškilus nesusipratimams,

stenogramos redakcija derinama su Protokolų skyriaus vedėju, o

nepriėjus prie bendros išvados, sprendimą priima posėdžio, kuriame

buvo pasakyta kalba, pirmininkas.

 

 

 

     124 straipsnis. Nepaskelbtomis Aukščiausiosios Tarybos

posėdžių stenogramomis gali naudotis tik Aukščiausiosios Tarybos

deputatai. Kiti asmenys gali jomis naudotis tik su Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriaus žinia. Deputato kalbą iš šios stenogramos

viešai galima cituoti tik jam sutikus.

 

 

 

     125 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiai

protokoluojami, o stenogramos nerašomos. Protokole išvardijami

posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti

nutarimai ir balsavimų rezultatai. Protokolą pasirašo to posėdžio

pirmininkas.

     Aukščiausiosios Tarybos deputatai su šiais protokolais gali

susipažinti Protokolų skyriuje.

 

 

 

     126 straipsnis. Nuolatinės komisijos rašo savo posėdžių

protokolus. Nuolatinės komisijos sprendimus, išvadas ir posėdžių

protokolus pasirašo komisijos pirmininkas.

     Nuolatinių komisijų bendrų posėdžių sprendimus, išvadas ir

protokolus pasirašo dalyvavusiųjų komisijų pirmininkai.

     Komisijų posėdžių protokolai yra vidaus tarnybiniai

dokumentai, kuriais naudotis vietoje gali tik Aukščiausiosios

Tarybos deputatai. Kiti asmenys šiais protokolais gali naudotis

tik komisijai sutikus. Pasibaigus kalendoriniams metams arba

kadencijai, jeigu dokumentai reikalingi ilgiau, protokolai ir kiti

komisijų dokumentai nustatyta tvarka perduodami į archyvą.

 

 

 

     127 straipsnis. Teikiami visuomenei svarstyti Lietuvos

Respublikos įstatymų projektai skelbiami laikraščiuose "Lietuvos

Aidas", "Echo Litvy" ir "Kurier Wilenski". Skelbiant projektus,

turi būti nurodyti jų rengėjai ir iniciatoriai.

     Atiduodamą skelbti įstatymo projektą turi pasirašyti

nuolatinės komisijos, kuriai projektas perduotas rengti,

pirmininkas ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.

 

 

 

     128 straipsnis. Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai ir

kiti Aukščiausiosios Tarybos aktai Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkui pateikiami pasirašyti su projektą rengusios nuolatinės

komisijos pirmininko, Aukščiausiosios Tarybos posėdžio, kuriame

aktas buvo priimtas, pirmininko ir Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriaus vizomis.

     Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasirašo, kai yra Juridinio

skyriaus vedėjo ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus viza.

     Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pasirašęs aktą, perduoda

jį Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui paskelbti.

     Aukščiausiosios Tarybos protokolinius nutarimus pasirašo

posėdžio pirmininkas. Jie išdalijami nuolatinėms komisijoms ir

paskelbiami deputatams susipažinti.

 

 

 

     129 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti

Aukščiausiosios Tarybos dokumentai skelbiami ir įsigalioja pagal

įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos ir jos organų priimtų aktų paskelbimo ir

įsigaliojimo tvarkos".

     Lietuvos Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos ir

Prezidiumo nutarimai išsiunčiami Vyriausybei, Aukščiausiajam

Teismui, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui,

vyriausiajam valstybiniam arbitrui, Aplinkos apsaugos

departamentui bei rajonų, miestų savivaldybėms ne vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo jų priėmimo.

 

 

     130 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba

turi didįjį - 38 mm skersmens ir mažąjį - 27 mm skersmens

antspaudus su Lietuvos valstybės herbu. Už Aukščiausiosios Tarybos

antspaudų naudojimą ir saugojimą atsakingas Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius. Jam pavedus, Aukščiausiosios Tarybos didįjį

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu saugo ir deda Protokolų

skyriaus vedėjas, o mažąjį - Kadrų skyriaus vedėjas.

 

 

 

     131 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos didysis antspaudas su

Lietuvos valstybės herbu dedamas ant įstatymų, nutarimų, kitų

oficialių Aukščiausiosios Tarybos dokumentų, taip pat ir siunčiamų

užsienio valstybių valdžios ir valdymo organams, tarptautinių

sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos pasirašo Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininkas.

 

 

 

     132 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos mažasis antspaudas su

Lietuvos valstybės herbu dedamas ant Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininko, jo pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus

pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.

 

 

 

     133 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas turi savo

antspaudus su Lietuvos valstybės herbu. Šių antspaudų pavyzdžius,

saugojimo ir naudojimo tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumas.

 

 

 

     134 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo vardu

kalbėti turi teisę Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo

pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Taip pat

Aukščiausioji Taryba ir Prezidiumas gali įgalioti jų vardu kalbėti

kitą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narį, deputatą ar

Prezidiumo skiriamą Aukščiausiosios Tarybos atstovą spaudai.

     Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos vardu gali

kalbėti komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas

komisijos narys.

 

 

 

     135 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos atviri posėdžiai yra

vieši. Juos stebėti gali deputatų padėjėjaisekretoriai,

Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai, kvietimus gavę

visuomenės ir jos organizacijų atstovai, taip pat prie

Aukščiausiosios Tarybos akredituoti radijo, televizijos ir spaudos

žurnalistai. Kvietimų išdavimo ir akreditacijos tvarką nustato

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

     Posėdžių salės parteryje gali būti tik deputatai, posėdžių

sekretoriato darbuotojai ir asmenys, kuriems yra suteiktas žodis.

     Darbui reikalingais dokumentais akredituotus žurnalistus

aprūpina Informacijos skyrius.

 

 

     136 straipsnis. Lietuvos radijas ir televizija reguliariai

rengia reportažus apie atvirus Aukščiausiosios Tarybos posėdžius.

Aukščiausiajai Tarybai nutarus, atskiri posėdžiai transliuojami

per radiją ar televiziją ištisai. Kitais atvejais dėl posėdžio

ištisinio transliavimo kiekvieną kartą reikia gauti

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus sutikimą. Ginčytinais

atvejais klausimą sprendžia Aukščiausioji Taryba.

     Apie posėdžių darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus

informuoja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas.

 

 

 

     137 straipsnis. Oficialius pranešimus apie Aukščiausiosios

Tarybos ar jos padalinių posėdžius parengia ir skelbia

Informacijos skyrius, o pasirašo posėdžio pirmininkas. Šie

pranešimai spausdinami laikraščiuose "Lietuvos aidas", "Echo

Litvy" ir "Kurier Wilenski" ir perduodami ELTA'i.

     Lietuvos radijas ir televizija, Lietuvos laikraščiai,

spausdindami ar transliuodami reportažus apie Aukščiausiosios

Tarybos bei jos padalinių posėdžius, turi paskelbti ir oficialų

pranešimą. Reportažai turi būti atskirti nuo komentarų apie

Aukščiausiosios Tarybos veiklą.

 

 

 

     138 straipsnis. Nuolatinė komisija po svarbesnių posėdžių

paprastai parengia pranešimus informacijos priemonėms apie

komisijos darbą bei rezultatus ir pateikia juos Informacijos

skyriui.

     Transliacijos arba reportažai iš Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo, nuolatinių komisijų ir kitų Aukščiausiosios Tarybos

padalinių posėdžių daromi jų vadovams sutikus. Komisijos narių

kalbos, pasakytos posėdyje, viešai gali būti skelbiamos tik jų

autoriams neprieštaraujant.

 

 

 

     139 straipsnis. Dokumentai, skirti visiems deputatams,

nuolatinėms komisijoms ar frakcijoms, platinami per posėdžių

sekretoriatą. Jie turi būti užregistruoti Priimamojo

kanceliarijoje ir pasirašyti bent vieno deputato. Įstatymų ir kitų

norminių aktų projektų pateikimo, registracijos ir platinimo

tvarką nustato Reglamento 21 skirsnis.

     Informacinę medžiagą apie Aukščiausiosios Tarybos veiklą

rengia ir prireikus pateikia deputatams Informacijos skyrius. Už

Aukščiausiosios Tarybos ribų ši informacija perduodama su

Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus žinia.

 

 

          16 skirsnis. Deputatų drausmė ir imunitetas

 

 

     140 straipsnis. Mandatų ir etikos komisijos teikimu

laikraščiuose "Lietuvos aidas", "Echo Litvy" ir "Kurier Wilenski"

reguliariai skelbiamos žinios apie Aukščiausiosios Tarybos

posėdžiuose skelbtų balsavimų metu nedalyvaujančius deputatus.

Jiems Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gali būti apribotas

deputatinio atlyginimo išmokėjimas Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos deputatų darbo, materialinio ir socialinio

aprūpinimo nuostatuose numatyta tvarka.

 

 

 

     141 straipsnis. Jeigu posėdžio metu deputatas pradeda

posėdžio pirmininko nekontroliuojamus ginčus su deputatais ar

kitais posėdžio dalyviais, kelia triukšmą salėje, posėdžio

pirmininkas gali deputatą įspėti žodžiu.

 

 

 

     142 straipsnis. Įspėjimas įrašant protokole gali būti

pareikštas deputatui už šio skirsnio 141 straipsnyje aprašytus

nusižengimus, jeigu jis nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko

įspėjimą. Įspėjimas įrašant protokole gali būti iš karto skiriamas

deputatui už viešus grasinimus savo kolegoms, už deputato ar jų

grupės įžeidimą, už nesąžiningumą balsavimo metu ar asmeniško

balsavimo principo pažeidimą.

     Tokį įspėjimą skiria Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko

arba Mandatų ir etikos komisijos teikimu be svarstymo, paprasta

posėdyje dalyvaujančių deputatų balsų dauguma. Deputatas, kuriam

siūloma pareikšti tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą

Aukščiausiajai Tarybai pasiaiškinti (iki 5 min.).

 

 

 

     143 straipsnis. Aukščiausioji Taryba gali laikinai pašalinti

deputatą iš posėdžių salės, jeigu jis:

     1) atkakliai prieštarauja prieš jam pareikštą įspėjimą

įrašant protokole arba nekreipia į tai dėmesio, tuo trukdydamas

Aukščiausiosios Tarybos darbą;

     2) posėdžio metu kviečia naudoti prievartą arba pats ją

panaudoja;

     3) posėdžio metu viešai įžeidžia Aukščiausiąją Tarybą, jos

Pirmininką, posėdžio pirmininką, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką

arba jiems grasina.

 

 

 

     144 straipsnis. Sprendimą dėl deputato pašalinimo iš posėdžių

salės priima Aukščiausioji Taryba posėdžio pirmininko arba Mandatų

ir etikos komisijos teikimu be svarstymo, paprasta posėdyje

dalyvaujančių deputatų balsų dauguma.

     Laikino pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju

nustato Aukščiausioji Taryba, bet ne ilgiau kaip vienai posėdžių

dienai. Jeigu terminas nenurodomas, laikoma, kad deputatas

pašalinamas iki posėdžio pabaigos.

     Laikino pašalinimo iš posėdžių salės laikas prilyginamas

deputato nedalyvavimui posėdžiuose be pateisinamų priežasčių.

 

 

 

     145 straipsnis. Jeigu nubaustasis deputatas atsisako paklusti

posėdžio pirmininko įsakymui apleisti salę, posėdis laikinai

nutraukiamas ir Rūmų apsaugos darbuotojai palydi nubaustą deputatą

iki posėdžių salės durų. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas

gali būti pratęstas iki penkių posėdžių.

 

 

 

     146 straipsnis. Draudžiama deputato mandatą naudoti ne pagal

paskirtį, t.y. ne tautos, valstybės ir visuomenės interesų

atstovavimui.

     Šį straipsnį pažeidžiančią deputato veiklą turi išnagrinėti

Mandatų ir etikos komisija arba tam tikslui sudaryta laikinoji

kontrolės komisija ir parengti išvadas Aukščiausiajai Tarybai.

 

 

 

     147 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

teikimui dėl deputato asmens neliečiamybės atėmimo svarstyti

sudaroma tyrimo komisija šio Reglamento 63 straipsnyje numatyta

tvarka.

     Komisija, nagrinėdama klausimą dėl asmens neliečiamybės

atėmimo, privalo išklausyti suinteresuotą deputatą arba jo

įgaliotą kitą deputatą ir prokuratūros atstovą.

 

 

 

     148 straipsnis. Tyrimo komisijai parengus ir išplatinus savo

pažymą bei rezoliucijos projektą, šis klausimas pirmumo tvarka

įrašomas į artimiausio Aukščiausiosios Tarybos posėdžio

darbotvarkę. Deputatas turi teisę dalyvauti posėdyje, kuriame

svarstomas jo asmens neliečiamybės klausimas.

     Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktoje rezoliucijoje

apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu

arba patikslinimu.

     Sprendimas priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio

reikalavimus, po diskusijos, kurioje dalyvauja komisijos

pranešėjas, suinteresuotas deputatas ar jį atstovaujantis kolega

ir ne daugiau kaip po du deputatus, pasisakančius "už" ir "prieš".

 

 

 

                             Antroji dalis

 

                    AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS VEIKLA

 

                          III  s k y r i u s

 

                    PAREIGŪNŲ SKYRIMAI IR RINKIMAI

 

 

        17 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos vadovybės ir kitų

                       pareigūnų rinkimo tvarka

 

 

     149 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

vadovybę sudaro šie pareigūnai: Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininkas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.

Taip pat pareigūnais laikomi įstatymų nustatytus valdžios

įgaliojimus turintys Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai,

Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriaus pavaduotojas, nuolatinių ir laikinųjų

komisijų pirmininkai.

     Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai renkami iš Aukščiausiosios

Tarybos deputatų pirmojoje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

     Bet kuriam iš šių pareigūnų atsistatydinus, mirus arba

Aukščiausiajai Tarybai jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus

į kitas pareigas, rinkimai jo pareigoms užimti rengiami

artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje šiame Reglamente

numatyta tvarka.

 

 

 

     150 straipsnis. Deputatas tuo pat metu gali būti išrinktas

tik į vienerias pareigas Aukščiausiojoje Taryboje.

     Teisę būti išrinktam Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu turi

kiekvienas nuolat dirbantis deputatas, išskyrus šio Reglamento 7

straipsnyje numatytus atvejus.

 

 

 

     151 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo

pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, jo

pavaduotojas, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai renkami

visam Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui.

     Aukščiausiosios Tarybos seniūnas ir jo pavaduotojai renkami

kiekvienos eilinės sesijos pradžioje. Nuolatinių komisijų

pirmininkai perrenkami ir tvirtinami Aukščiausiojoje Taryboje, kai

performuojamos nuolatinės komisijos. Laikinųjų komisijų

pirmininkai renkami komisijos įgaliojimų laikui.

 

 

     152 straipsnis. Tas pats deputatas Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininku, Pirmininko pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriumi ar Prezidiumo nariu į tas pačias pareigas gali būti

renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

 

 

 

     153 straipsnis. Kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininko pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus

pareigas siūlo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Jis taip pat

pasiūlo Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti Pirmininko pavaduotojų

skaičių. Kandidatą į Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus

pavaduotojus siūlo Sekretorius.

     Kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narius siūlo

frakcijos pagal joms skirtas proporcingo atstovavimo kvotas.

Nuolatinė mišri deputatų grupė savo kandidatus į Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumą parenka bendrame susirinkime. Jeigu frakcijos

nesusidariusios, kandidatai į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

narius siūlomi taip pat, kaip į kitas Aukščiausiosios Tarybos

pareigas.

     Susikūrus naujai frakcijai ar pasikeitus frakcijos narių

skaičiui, frakcija gali reikalauti perrinkti Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumo narį ar narius tik kitos sesijos pradžioje.

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariui atsistatydinus, mirus

arba Aukščiausiajai Tarybai jį atšaukus, kandidatą į jo vietą

siūlo ta pati frakcija.

 

 

 

     154 straipsnis. Nuolatinės komisijos pirmininką renka

nuolatinė komisija, o tvirtina Aukščiausioji Taryba.

     Kandidatus į visas kitas pareigas Aukščiausiojoje Taryboje

raštišku pareiškimu gali siūlyti frakcijos, laikinosios į

frakcijas neįeinančiųjų deputatų grupės, taip pat paskiri

deputatai. Pasiūlyti ir Aukščiausiosios Tarybos posėdyje aptarti

kandidatai įrašomi į balsavimo biuletenius.

 

 

 

     155 straipsnis. Baigus siūlyti kandidatus į kurias nors

Aukščiausiosios Tarybos pareigas, visi jie iki balsavimo turi

pareikšti, ar sutinka balotiruotis.

     Kiekvienam kandidatui abėcėlės tvarka skiriama iki 15

minučių, o kandidatui į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko

pareigas - iki pusės valandos pasisakymui ir tiek pat atsakymams į

klausimus. Po to, jei deputatai pageidauja, pradedamos diskusijos.

 

 

 

     156 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas

slaptu balsavimu. Kiti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai

paprastai renkami atviru balsavimu.

 

 

 

     157 straipsnis. Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.

     Jeigu atviru balsavimu renkamų kandidatų į tas pačias

pareigas pasiūlyta daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama

atvirai biuleteniais su kandidatų sąrašu.

 

 

 

     158 straipsnis. Rinkimų rezultatai yra galiojantys, jeigu

nepažeistos Reglamento 101 straipsnyje nustatytos sąlygos,

išskyrus šiame skirsnyje numatytus pakartotinų balsavimų atvejus,

kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs santykinę balsų daugumą.

Tačiau tokiais atvejais posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip du

trečdaliai bendro deputatų skaičiaus.

     Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos

arba negalima nustatyti, kurie kandidatai, surinkę po lygiai

balsų, yra išrinkti, rengiamas pakartotinis balsavimas.

     Prieš kiekvieną pakartotinį balsavimą kandidatas gali

atšaukti sutikimą balotiruotis.

 

 

 

     159 straipsnis. Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų

yra daugiau kaip du, į kitą balsavimo turą patenka visi buvusieji

kandidatai, išskyrus surinkusįjį mažiausiai balsų. Jeigu keli

kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau

balsų yra surinkę bent du kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji

į kitą turą nepatenka. Priešingu atveju kitam turui lieka visi

kandidatai. Jeigu po tokio pakartotinio balsavimo padėtis

nesikeičia, rinkimai atidedami kitai dienai. Jeigu kandidatai

lieka du, elgiamasi taip, kaip aprašyta žemiau.

     Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo du

kandidatai, laimi daugiau balsų gavęs deputatas. Jeigu balsų

surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir

tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.

 

 

 

     160 straipsnis. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų

vietų, o kandidatų yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio

balsavimo biuletenius įrašomos visos pasiūlytų, bet neišrinktų

kandidatų pavardės. Pakartotinai balsavus, laikomi išrinktais

daugiausia balsų gavusieji kandidatai. Jeigu reikia, rinkimai

kartojami kitą dieną.

 

 

 

     161 straipsnis. Deputatas, išrinktas Aukščiausiosios Tarybos

Pirmininku, jo pavaduotoju, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi,

Prezidiumo nariu ar kitu Aukščiausiosios Tarybos pareigūnu,

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje viešai ir iškilmingai prisiekia

Lietuvos Respublikai. Aukščiausioji Taryba, priimdama priesaiką,

atsistoja. Priesaikos tekstas nustatomas įstatymu Dėl Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso.

 

 

 

                  18 skirsnis. Vyriausybės sudarymas

                      (Panaikintas)

 

 

     162 straipsnis. Panaikintas

 

     163 straipsnis. Panaikintas

 

     164 straipsnis. Panaikintas

 

     165 straipsnis. Panaikintas

 

     166 straipsnis. Panaikintas

 

     167 straipsnis. Panaikintas

 

     168 straipsnis. Panaikintas

 

     169 straipsnis. Panaikintas

 

 

            19 skirsnis. Kitų valstybės pareigūnų skyrimas.

                Teismų teisėjų ir Aukščiausiojo teismo

                            tarėjų rinkimas

 

 

     170 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,

jo pavaduotojai ir Prokuratūros kolegija, Lietuvos Respublikos

vyriausiasis valstybinis arbitras, jo pavaduotojas, valstybiniai

arbitrai ir valstybinio arbitražo kolegija, Lietuvos radijo ir

televizijos generalinis direktorius, kitų Lietuvos Respublikos

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai

renkami, skiriami arba tvirtinami naujai išrinktos Aukščiausiosios

Tarybos pirmojoje sesijoje Aukščiausiosios Tarybos kadencijos

laikui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sesijos pradžios.

     Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių, jo pavaduotojus

ir vyriausiuosius kontrolierius septyneriems metams skiria

Aukščiausioji Taryba, kai pasibaigia jų įgaliojimų laikas.

 

 

     171 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, Lietuvos Respublikos

vyriausiasis valstybinis arbitras, kitų Aukščiausiajai Tarybai

atskaitingų valstybės organų vadovai renkami, skiriami arba

tvirtinami Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu, o jų

pavaduotojai, taip pat valstybinio arbitražo kolegijos ir

Prokuratūros kolegijos nariai - atitinkamų įstaigų vadovų teikimu,

jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

     Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius

skiriamas Lietuvos radijo ir televizijos valdybos teikimu.

 

     172 straipsnis. Panaikintas

 

     173 straipsnis. Panaikintas

 

     174 straipsnis. Panaikintas

 

     175 straipsnis. Panaikintas

 

     176 straipsnis. Panaikintas

 

     177 straipsnis. Panaikintas

 

     178 straipsnis. Aukščiausioji Taryba turi pradėti svarstyti

klausimą dėl valstybės pareigūno, teismų teisėjo ar tarėjo

rinkimo, skyrimo arba tvirtinimo ne anksčiau kaip po trijų dienų

ir ne vėliau kaip po savaitės nuo pranešimo apie jį nuolatinėms

komisijoms.

 

 

 

     179 straipsnis. Pristačius pretendentą Aukščiausiajai

Tarybai, išvadas dėl jo kandidatūros pateikia nuolatinės

komisijos, po to suteikiamas žodis pretendentui (iki pusės

valandos pretendentui į Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

valstybės organų vadovo postą ir iki 15 minučių - kitiems

pretendentams).

     Deputatai gali užduoti klausimų pretendentą pristačiusiajam

pareigūnui, kompetentingų komisijų atstovams ir pačiam

pretendentui. Tam skiriama tiek pat laiko, kiek pretendento

kalbai.

     Po to pradedamos diskusijos dėl kandidatūros. Joms

pasibaigus, dar kartą suteikiamas žodis pretendentui ir

baigiamasis žodis - jį pristačiusiajam pareigūnui. Tada pradedamas

balsavimas.

     Šio straipsnio reikalavimai netaikomi, kai renkamos,

skiriamos ar tvirtinamos tos kolegijos, už kurių narius pagal

Reglamentą leidžiama balsuoti sąrašu. Šiuo atveju apsiribojama tik

nuolatinių komisijų išvadų išklausymu.

 

 

 

     180 straipsnis. Jei pristatyto kandidato Aukščiausioji Taryba

neišrenka, nepaskiria ar nepatvirtina, šiame skirsnyje nurodyta

tvarka pristatoma kita kandidatūra.

     Jeigu Aukščiausioji Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į

Aukščiausiojo teismo teisėjus ar tarėjus, ji gali pavesti

Aukščiausiojo teismo plenumui per nustatytą laiką pasiūlyti naujus

kandidatus, kurie taip pat svarstomi Prezidiumo ir Aukščiausiosios

Tarybos posėdžiuose.

     Jeigu Aukščiausioji Taryba neišrinko kurių nors kandidatų į

rajonų ar miestų teismų teisėjus, administracinio proceso

teisėjus, ji gali pavesti teisingumo ministrui ir Aukščiausiojo

teismo pirmininkui per nustatytą laiką pasiūlyti naujus

kandidatus, kurie svarstomi Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

 

 

 

     181 straipsnis. Jeigu valstybės pareigūnas, teismo teisėjas

atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kurių nors kitų priežasčių

toliau negali eiti pareigų, Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu

ne vėliau kaip per mėnesį nuo vakansijos atsiradimo ar sesijos

pradžios į šias pareigas turi būti išrinktas, paskirtas ar

patvirtintas kitas.

     Išrinkus ar paskyrus Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

valstybės organų vadovą, šiame skirsnyje numatyta tvarka renkami,

skiriami ar tvirtinami jo pavaduotojai.

 

 

 

     182 straipsnis. Naujai paskirti ar išrinkti Aukščiausiajai

Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai ir Aukščiausiojo

teismo nariai Aukščiausiosios Tarybos posėdyje viešai ir

iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai. Aukščiausioji Taryba,

priimdama priesaiką, atsistoja. Priesaikos tekstą nustato tų

įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

 

 

                           IV  s k y r i u s

 

                      ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA

 

 

         21 skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų

                        rengimas ir pateikimas

 

 

     183 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų projektus ir

pasiūlymus dėl įstatymų leidimo Aukščiausiajai Tarybai svarstyti

pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos

Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą turi įstatymų leidybos iniciatyvos

teisę.

     Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo rengėjų ir

iniciatorių atstovai. Kartu su įstatymo projektu pateikiami ir

svarstymui reikalingi pagrindimai, paaiškinimai, įstatymai ar

įstatymų straipsniai, kurie turi būti panaikinti priėmus siūlomą

įstatymo projektą.

     Įstatymo projekto iniciatorių atstovai, jeigu jie nėra

deputatai, turi teisę dalyvauti visose projekto svarstymo

stadijose ir kalbėti Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, kai

svarstomas šis projektas.

     Šio skirsnio reikalavimai taikomi visiems įstatymų ir kitų

Aukščiausiosios Tarybos norminių aktų projektams (toliau šiame

skirsnyje jie visi vadinami įstatymų projektais), išskyrus

specialius Reglamente numatytus atvejus.

 

 

 

     184 straipsnis. Visi teikiami įstatymų projektai ir

pasiūlymai registruojami Aukščiausiosios Tarybos Juridinio

skyriaus gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre.

Registruojant užpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir

formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai,

išvardijami visi pristatyti dokumentai. Projektą svarstant ir

toliau rengiant Juridiniam skyriui pateikiamos ir užregistruojamos

visos naujos projekto redakcijos, pažymima, kas pateikė pataisas

ir papildymus. Projektas indeksuojamas pagal įstatymų leidybos

sričių klasifikatorių.

     Dėl užregistruoto įstatymo projekto Juridinis skyrius

parengia išvadas, ar nėra prieštaravimų galiojantiems įstatymams,

ar projektas atitinka juridinės technikos taisykles.

Užregistruotas įstatymo projektas kartu su šia išvada ne vėliau

kaip per savaitę perduodamas Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

     Įstatymo projektą kartu su prie jo pridėta medžiaga bei

Juridinio skyriaus išvada Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne

vėliau kaip per tris dienas perduoda preliminariai nagrinėti

atitinkamoms nuolatinėms komisijoms ir pateikia Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumui. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius įstatymo

projektą taip pat išplatina visoms kitoms nuolatinėms komisijoms,

frakcijoms, perduoda Vyriausybei ir, esant reikalui,

aukštesniosios pakopos savivaldybėms, apie jį informuojami visi

deputatai.

     Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu preliminarias išvadas

nuolatinės komisijos turi parengti ne vėliau kaip per dešimt

dienų. Apie išvadas pranešama projekto iniciatoriams.

 

 

     185 straipsnis. Įstatymų projektų Aukščiausiosios Tarybos

Sekretorius svarstymui nepriima, jei jie prieštarauja Lietuvos

Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir nėra pridėto

Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų projekto. Jeigu pateiktasis

ar kitas analogiško turinio įstatymo projektas per praeitus šešis

mėnesius Aukščiausiosios Tarybos buvo atmestas, pakartotiniam

svarstymui jis taip pat nepriimamas.

     Įstatymų projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų

leidybos iniciatyvos teisės, tik užregistruojami, o svarstymui

neperduodami.

     Visais šiais atvejais projektas su atitinkama Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriaus viza grąžinamas į Juridinį skyrių, kur

atžymimas atmestų įstatymų ir pasiūlymų rejestre, ir perduodamas į

archyvą. Apie tai turi būti paskelbta Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje ir pranešta pateikėjui.

 

     186 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su

Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisomis, abu projektai

nagrinėjami kartu, bet pirma balsuojama dėl Laikinojo Pagrindinio

Įstatymo pataisų pagal jo keitimo procedūrą.

     Jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo

projektai, iki pirmojo svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje

ir jo metu jie nagrinėjami kartu, kad būtų pasirinktas vienas iš

jų.

 

     187 straipsnis. Panaikintas

 

     188 straipsnis. Nuolatinėms komisijoms pateikus savo

preliminarias (teigiamas arba neigiamas) išvadas, Aukščiausiosios

Tarybos Sekretorius ne vėliau kaip per mėnesį turi pasiūlyti į

Aukščiausiosios Tarybos savaitės posėdžių darbotvarkę įrašyti

įstatymo projekto pristatymą. Jeigu Aukščiausiosios Tarybos

sesijos metu arba nuo sesijos pradžios per mėnesį nuolatinės

komisijos išvadų nepateikia, Sekretorius apie tai turi informuoti

Aukščiausiąją Tarybą.

     Į Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame projektas

pristatomas, kviečiamas iniciatorių atstovas. Jis trumpai (iki 10

minučių) pristato projektą. Po to posėdžio pirmininkas perskaito

nuolatinių komisijų, Juridinio skyriaus, taip pat, jeigu gautos,

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės preliminarias

išvadas ir, jeigu jos iš esmės sutampa, teikia pasiūlymus

balsavimui.

     Aukščiausioji Taryba turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į

sesijos darbų programą, ar pradėti svarstymo procedūrą, ar taikyti

skubesnio priėmimo procedūrą, ar projektą atmesti, ar jo svarstymą

atidėti.

     Jeigu išvados nesutampa arba jeigu joms prieštarauja projekto

iniciatoriai, frakcijos, laikinosios deputatų grupės, nuolatinės

komisijos ar Vyriausybė, pradedama diskusija.

 

 

     189 straipsnis. Diskusija dėl įstatymo projekto įrašymo į

sesijos darbų programą ar savaitės darbotvarkę vyksta tokia

tvarka:

     1) projekto iniciatorių atstovo atsakymai į deputatų

klausimus (iš viso iki 15 minučių);

     2) nuolatinių komisijų, preliminariai tyrusių projektą,

išvadų ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonės, jeigu ji

pareikšta, išdėstymas (iki 5 minučių kiekvienam);

     3) Vyriausybės nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymas (iki

5 minučių);

     4) kitų komisijų frakcijų ar deputatų grupių, kurių nuomonė

skiriasi nuo išsakytųjų, atstovų argumentų išsakymas (iki 5

minučių kiekvienam);

     5) pasiūlyti sprendimai balsuojami šio skirsnio 188

straipsnyje nurodyta tvarka.

 

 

 

     190 straipsnis. Visi sprendimai įstatymo projekto pristatymo

metu priimami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, išskyrus

atvejus, numatytus Reglamento 75 straipsnyje, taip pat atmetimą ir

skubesnės svarstymo procedūros taikymą, kurie gali būti priimti

tik pagal Reglamento 101 straipsnyje išdėstytas taisykles.

 

 

     191 straipsnis. Svarstymo procedūra gali būti pradedama tik

tų projektų, kurie įrašyti į sesijos darbų programą. Nutarus

pradėti įstatymo projekto svarstymo procedūrą, Aukščiausioji

Taryba tame pačiame posėdyje turi paskirti apytikrę pirmojo

svarstymo datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po

mėnesio), nuolatinę komisiją projektui toliau nagrinėti arba

tobulinti ir kitas nuolatines komisijas papildomai jį svarstyti.

Aukščiausioji Taryba gali taip pat sudaryti laikiną parengiamąją

komisiją įstatymo projektui tobulinti.

     Taip pat šiame posėdyje gali būti priimtas nutarimas pateikti

įstatymo projektą svarstyti visuomenei.

 

 

     192 straipsnis. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia valstybės

lėšų, pirmajam projekto svarstymui turi būti pateikti projekto

iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto komisijos ir Vyriausybės

išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.

     Jeigu įstatymui priimti reikia pakeisti ir Lietuvos

Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, pirmajam projekto

svarstymui turi būti pateiktos Valstybės atkūrimo ir konstitucijos

komisijos išvados.

 

 

 

     193 straipsnis. Kartu su įstatymo projektu rengiamas jo

lydraštis su iniciatorių ir įstatymą rengiančios komisijos

motyvais, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, kitų komisijų

išvadomis.

     Protokolų skyriuje suredaguotas projekto tekstas turi būti

išdalytas deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš

5 dienas iki pirmojo svarstymo. Papildomi duomenys kartu su

lydraščiu deputatams išdalijami ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

pirmojo svarstymo.

     Apie komisijų pranešėjus ir papildomus pranešėjus turi būti

pranešta Aukščiausiosios Tarybos seniūnui ne vėliau kaip prieš dvi

dienas iki įstatymo projekto svarstymo.

 

 

     194 straipsnis. Įstatymo projekto iniciatoriai iki pirmojo

svarstymo turi teisę projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie

skubiai raštu informuoja Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, o jis

- Aukščiausiąją Tarybą. Tokiu atveju atitinkamoje nuolatinėje

komisijoje ir Juridiniame skyriuje lieka projekto kopija.

Teikiamas pataisytas projektas registruojamas kaip naujas.

     Tačiau, jeigu atšauktą įstatymo projektą nedelsiant

oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos teisę

turintis subjektas, tokio projekto leidybos procedūra tęsiama

toliau.

 

 

 

     195 straipsnis. Tokia pat tvarka preliminarios išvados

rengiamos ir įstatymo projektui, kuriam priimti yra sudaryta

iniciatyvinė referendumo paskelbimo grupė. Ši grupė supažindinama

su gautomis preliminariomis išvadomis.

     Sesijos metu ne vėliau kaip savaitė po to, kai patvirtinama,

jog yra surinktas reikiamas skaičius parašų, rengiamas

Aukščiausiosios Tarybos posėdis, skirtas referendumui paskelbti,

kuriame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai.

Jame, atsižvelgiant į gautas išvadas, įstatymo projekte gali būti

padarytos pataisos, su kuriomis sutinka referendumo iniciatoriai.

     Jeigu nustatoma, kad projektas prieštarauja Lietuvos

Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, skelbiamas

referendumas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimams priimti.

     Jeigu Aukščiausioji Taryba nutaria per laikotarpį, priimtiną

iniciatyvinei grupei, apsvarstyti ir priimti įstatymo projektą,

referendumo paskelbimas gali būti atidėtas. Tačiau referendumas

turi būti paskelbtas tame pačiame posėdyje, kuriame Aukščiausioji

Taryba projektą atmeta arba priima jį su pataisa, kuriai

prieštarauja referendumo iniciatoriai. Taip pat referendumas turi

būti nedelsiant paskelbtas, jeigu Aukščiausioji Taryba per

nustatytą laikotarpį įstatymo nepriima.

 

 

           22 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas

                    nuolatinėje komisijoje

 

 

     196 straipsnis. Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas

perduotas preliminariai nagrinėti, turi nustatyti:

     1) ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, kitiems įstatymams. Jeigu taip,

tai ar komisija pritaria šių įstatymų keitimui;

     2) apytikrę išlaidų iš valstybės biudžeto sumą tokiam

įstatymui įgyvendinti;

     3) koks tokio projekto tikslingumas politiniu, ekonominiu ir

socialiniu požiūriais;

     4) ar projekto koncepcija atitinka patvirtintą Vyriausybės

programą;

     5) ar projektas neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos

Respublikos įsipareigojimams;

     6) ar projektas nėra analogiškas kitiems per paskutinius

šešis mėnesius atmestiems projektams;

     7) ar projektas atitinka teisinio reguliavimo dalykiškumo,

konkretumo ir išbaigtumo kriterijus, ar priimtinas teisinės

kultūros bei teisinės technikos požiūriais.

     Šiais aspektais išnagrinėjusi projektą, nuolatinė komisija

turi suformuluoti savo preliminarias išvadas taip, kad būtų galima

išspręsti klausimą dėl tolesnės projekto eigos pagal Reglamento

188 - 189 straipsnių reikalavimus.

 

 

 

     197 straipsnis. Jeigu teikiamas tik pasiūlymas parengti ir

priimti įstatymą, nuolatinė komisija turi apsvarstyti tokio

pasiūlymo įgyvendinimo tikslingumą pagal tuos pačius kriterijus,

kaip ir įstatymo projektą. Komisija, jeigu nesiima pasiūlymą

įgyvendinti pati, Aukščiausiajai Tarybai pateikia savo išvadą.

 

 

 

     198 straipsnis. Nuolatinė komisija, kuriai įstatymo projektas

perduotas papildomai svarstyti, turi jį išnagrinėti pagal šio

skirsnio 196 straipsnyje nurodytus kriterijus bei specifiškai

pagal savo kompetenciją ir nutarti - pritarti ar nepritarti

įstatymo projektui. Nepritarimas turi būti motyvuotas.

     Pritarimas gali būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų,

su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos

tam tikros pataisos. Pastaruoju atveju gali būti pateiktos

konkrečios siūlomų pataisų formuluotės.

     Savo nuomonę nuolatinė komisija gali pareikšti ir projektą

rengiančios komisijos posėdyje, delegavusios į jį savo atstovą.

 

 

 

     199 straipsnis. Nuolatinės komisijos, papildomai

nagrinėjančios įstatymo projektą, taip pat kitos nuolatinės

komisijos, deputatų grupės, paskiri deputatai, Vyriausybė raštu

pateikia pastabas, pasiūlymus, papildymus įstatymą rengiančiai

komisijai ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki įstatymo projekto

svarstymo Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu įstatymo projektas

paskelbtas visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami tai

pačiai komisijai.

 

 

 

     200 straipsnis. Įstatymą rengianti komisija turi projektą

išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, kad jos

galėtų atsiųsti atsiliepimus.

     Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei

apibendrina įstatymą rengianti komisija. Ji iniciatorių pateiktą

arba savo perredaguotą, jeigu komisijai tai buvo pavesta, projektą

perduoda Juridiniam skyriui. Jeigu Aukščiausiojoje Taryboje

nuspręsta svarstyti iniciatorių pateiktą projekto tekstą, įstatymą

rengianti komisija turi teisę pirmajam svarstymui pateikti ir savo

variantą.

 

 

 

     201 straipsnis. Jeigu nuolatinė komisija per nustatytą laiką

nespėja parengti įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo turi

kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą. Dėl termino pratęsimo

preliminarioms išvadoms pateikti nuolatinė komisija turi kreiptis

į Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių, o dėl termino pratęsimo

papildomoms išvadoms pateikti - į įstatymą rengiančią komisiją.

 

 

 

        23 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas

                   Aukščiausiosios Tarybos posėdyje

 

 

     202 straipsnis. Pirmojo svarstymo metu aptariamas įstatymo

projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos

ir principai. Svarstoma tokia tvarka:

     1) nuolatinės komisijos, rengiančios įstatymo projektą,

pranešimas;

     2) alternatyvių projektų, jeigu tokių yra, iniciatorių

atstovų pranešimai;

     3) kitų nuolatinių komisijų papildomi pranešimai;

     4) bendros diskusijos - Vyriausybės, kitų nuolatinių

komisijų, frakcijų ir paskirų deputatų pasisakymai;

     5) baigiamasis pranešėjo ir alternatyvių projektų pranešėjų

žodis.

 

 

 

     203 straipsnis. Po pirmojo svarstymo Aukščiausioji Taryba

nusprendžia:

     1) pritarti projektui arba vienam iš alternatyvių projektų iš

esmės ir paskirti antrojo svarstymo datą. Jei reikia, nuolatinei

komisijai pavedama padaryti būtinas pataisas ir papildymus pagal

diskusijoje išsakytas pastabas. Jeigu diskusijoje daug kritinių

pastabų bei pasiūlymų deputatai nepateikė ir projektas nėra

sudėtingas, Aukščiausioji Taryba gali nutarti antrojo svarstymo

nerengti, t.y. toliau taikyti skubesnio svarstymo procedūrą;

     2) jeigu pirmajame punkte nurodyti pasiūlymai yra priimti,

paskelbti projektą visuomenės svarstymui. Gautus šio svarstymo

rezultatus apibendrina įstatymą rengianti komisija. To paties

įstatymo projektas du kartus visuomenei svarstyti neskelbiamas;

     3) atidėti projektą tobulinti iš esmės. Atidėtas įstatymo

projektas grąžinamas nuolatinei komisijai arba sudaroma laikina

parengiamoji komisija. Atidėti galima tai pačiai arba kitai

sesijai. Pataisytam įstatymo projektui kartojama pirmojo svarstymo

procedūra;

     4) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.

     Priėmus pirmajame arba antrajame punkte nurodytą sprendimą,

Aukščiausioji Taryba gali pavesti kitoms nuolatinėms komisijoms

papildomai nagrinėti projektą.

     Kai projektui pritarta pirmuoju svarstymu, alternatyvūs

projektai nepriimami.

 

 

     204 straipsnis. Antrasis projekto svarstymas gali būti

surengtas ne anksčiau kaip po keturių dienų nuo pirmojo.

     Pirmojo svarstymo metu pasiūlytų pataisų ir papildymų

autoriai jas raštu turi perduoti įstatymą rengiančiai komisijai ne

vėliau kaip per dvi dienas.

     Įstatymo projektas arba rengiančios komisijos padarytos

pataisos ir papildymai ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki

antrojo svarstymo turi būti įteikti deputatams ir Vyriausybei.

 

 

     205 straipsnis. Antrojo svarstymo metu aptariamos projekto

pataisos ir papildymai. Pranešėjas informuoja Aukščiausiąją

Tarybą, kurios ir kieno siūlytos pataisos ir papildymai priimtos,

kurios ne. Išklausomos naujai paskirtų papildomai nagrinėti

projektą nuolatinių komisijų ir, jeigu gautos, Vyriausybės

išvados.

     Po to rengiama bendroji diskusija naujai įstatymo redakcijai

aptarti, o po jos - specialioji diskusija projekto struktūrai,

atskiriems skyriams, skirsniams ir straipsniams svarstyti,

pataisoms ir pasiūlymams dėl jų teikti.

     Specialiosios diskusijos metu posėdžio pirmininkas,

atsižvelgdamas į pranešėjo ir kitų deputatų nuomonę, turi

deputatams pasiūlyti, kurios projekto dalys bus svarstomos

atskirai, kurios kartu. Kilus prieštaravimams, be diskusijų

sprendžia Aukščiausioji Taryba paprasta balsavusiųjų skaičiaus

dauguma. Taip pat Aukščiausioji Taryba gali nutarti svarstyti visą

projektą iš karto. Prireikus specialioji diskusija gali būti

pertraukta ir tęsiama kituose Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.

 

 

 

     206 straipsnis. Po antrojo svarstymo Aukščiausioji Taryba

nusprendžia:

     1) pritarti projektui ir paskirti tręčiąjį svarstymą. Šis

svarstymas negali būti surengtas anksčiau negu kitą artimiausią

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dieną. Jeigu nuolatinei komisijai

pavedama pateikti pagal deputatų pastabas perredaguotą projektą,

tečiasis svarstymas rengiamas ne anksčiau kaip po keturių dienų;

     2) grąžinti projektą nuolatinei komisijai patobulinti. Toks

sprendimas įstatymo projektui gali būti priimtas tik vieną kartą.

Nuolatinė komisija turi pristatyti patobulintą projektą ne vėliau

kaip po 10 dienų. Po to kartojama antrojo svarstymo procedūra;

     3) padaryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu išaiškėja,

kad deputatams reikia papildomos informacijos įstatymo priėmimui,

arba Reglamento 98 straipsnyje numatytais atvejais. Pertrauka

negali tęstis iki kitos sesijos. Toks sprendimas įstatymo

projektui gali būti priimtas tik vieną kartą;

     4) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.

 

 

     207 straipsnis. Pirmojo ir antrojo svarstymų metu visi

sprendimai priimami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma,

išskyrus atvejus, numatytus Reglamento 75 straipsnyje, taip pat

projekto atmetimą, skubesnės svarstymo procedūros taikymą ir

paskelbimą svarstyti visuomenei, kurie gali būti priimti tik pagal

Reglamento 101 straipsnyje išdėstytas taisykles.

 

 

     208 straipsnis. Jeigu nuolatinė komisija trečiajam svarstymui

pateikia naujai suredaguotą projektą, jis turi būti išdalytas

deputatams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš dvi darbo

dienas iki posėdžio.

     Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas ir papildymus

deputatai, jų grupės, frakcijos, nuolatinės komisijos ir

Vyriausybė su savo parašais turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne

vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame numatytas

trečiasis projekto svarstymas, pradžios. Posėdžių sekretoriatas

jas perduoda įstatymą rengiančiai komisijai ir padaugina bei

išdalija visiems deputatams.

     Vyriausybė, nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios

deputatų grupės gali papildomai įteikti pataisas iki trečiojo

svarstymo pradžios, jeigu turi jas parengusios raštu ir gali

išdalyti visiems deputatams.

     Trečiojo svarstymo metu naujos pataisos ir papildymai

nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir

nebalsuojamos, o tik raštu pateikiamos rengiančiai komisijai.

     Pataisa ar papildymas turi būti tinkamai suformuluoti,

atitikti projekto esmę ir negali būti didesni kaip vienas

straipsnis.

 

 

     209 straipsnis. Trečiojo svarstymo metu pranešėjas trumpai

informuoja apie komisijos padarytus pakeitimus, pristato gautus

papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.

     Toliau rengiamas įstatymo projekto atskirų dalių svarstymas

ir balsavimas. Jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip,

svarstoma ir balsuojama projekto skyrių, skirsnių ir straipsnių

eilės tvarka. Straipsnius, kurie lemia projekto principus ir

struktūrą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsavimui pirmiau

už kitus. Tuos straipsnius, dėl kurių nėra pataisų ar pasiūlymų

visai išbraukti, galima priimti be balsavimo, jeigu tam

neprieštarauja nė vienas deputatas. Kitais atvejais balsuojama už

kiekvieną straipsnį, skirsnį, skyrių.

     Trečiojo svarstymo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų

pataisų ir papildymų autoriams (iki 5 minučių dėl kiekvieno

pasiūlymo), pranešėjui, papildomiems pranešėjams ir dėl balsavimo

motyvų, o pranešėjai neklausinėjami.

 

 

 

     210 straipsnis. Atskiras įstatymo straipsnis aptariamas bei

priimamas tokia tvarka:

     1) paskelbiami gauti pasiūlymai - pakeisti visą straipsnį,

išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius, pakeisti kai kuriuos

straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti straipsnį.

Kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti pranešėjas ar papildomi

pranešėjai (iki 3 minučių kiekvienas);

     2) balsavimu pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Kai tam

pačiam straipsniui yra keletas pasiūlymų, balsuojama šio

straipsnio 1 punkte nurodyta eile, išskyrus straipsnio išbraukimą,

o toje eilėje - pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Pataisų pataisos

balsuojamos anksčiau už pagrindines. Pasiūlymus, prieštaraujančius

anksčiau priimtiems, posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Kai

pranešėjas paskelbia, kad komisija priima pasiūlymą, dėl jo galima

nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių deputatų. Pateikėjas prieš

balsavimą gali atsiimti pasiūlymą;

     3) balsuojama už visą straipsnį. Pasiūlymai straipsnį

išbraukti traktuojami kaip balsavimas "prieš" straipsnį.

     Papildomai pateikti įstatymo straipsniai svarstomi bei

priimami tokia pat tvarka kaip kiti įstatymo straipsniai.

 

 

     211 straipsnis. Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad

priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno nuolatinės

komisijos posėdžio, arba Reglamento 98 straipsnyje numatytais

atvejais po visų straipsnių balsavimo trečiajame svarstyme gali

būti padaryta pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki kitos

artimiausios Aukščiausiosios Tarybos posėdžių dienos. Po

pertraukos apsvarstomi ir balsuojami komisijos padaryti pakeitimai

ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių

esmei. Šio svarstymo metu kiti pakeitimai ir papildymai

nepriimami.

     Jeigu balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir

struktūrą lemiantys straipsniai, taip pat atskiri skirsniai ar

skyriai, pranešėjas iki balsavimo už visą įstatymą gali pasiūlyti

atidėti projektą taisymui. Jeigu Aukščiausioji Taryba tokį

pasiūlymą priima, ji turi paskirti kito svarstymo, kuris vyks

pagal antrojo svarstymo procedūrą, datą. Šia galimybe svarstant

įstatymo projektą galima pasinaudoti tik vieną kartą.

 

 

 

     212 straipsnis. Trečiojo svarstymo metu siūlymai atmesti

projektą nepriimami. Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu

negauna reikiamo skaičiaus balsų.

     Apsvarsčius visus įstatymo straipsnius, balsuojama už visą

įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai nustatomi pagal Reglamento

101 straipsnį. Jeigu projektas nepriimamas, Aukščiausioji Taryba

gali pavesti parengti naują projektą, arba, jegu yra surinktas

reikiamas skaičius deputatų parašų, - paskelbti referendumą.

     Po įstatymo priėmimo toliau svarstomas ir tą pačią dieną gali

būti priimtas nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos ir, jei

reikia, priimamas įstatymas arba nutarimas, panaikinantis kitų

įstatymų ar jų straipsnių, prieštaraujančių priimtajam, galiojimą.

 

 

 

     212-1 straipsnis. Jeigu priimant įstatymą, nutarimą arba

kitokį aktą buvo padaryta Reglamento pažeidimų, Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, nuolatinė komisija, frakcija ar Vyriausybė ne

vėliau kaip per 1 mėnesį nuo ginčijamo akto priėmimo gali

motyvuotu raštu kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą, siūlydami

panaikinti priimtą sprendimą. Gavusi tokį teikimą, Aukščiausioji

Taryba artimiausiame posėdyje turi sudaryti laikinąją komisiją

nurodytiems faktams ištirti. Ši komisija ne vėliau kaip per 5

dienas turi pateikti Aukščiausiajai Tarybai išvadas ir pasiūlymus.

     Tais atvejais, kai komisijos išvadose konstatuojami šiurkštūs

įstatymų leidybos procedūros pažeidimai, Reglamento 101 straipsnio

reikalavimų ar kitų svarbių Reglamento nuostatų esminiai

pažeidimai, lėmę Aukščiausiosios Tarybos sprendimą, Aukščiausioji

Taryba balsavimu sprendžia, ar panaikinti, ar palikti galioti

ginčytiną aktą. Toks balsavimas turi vykti pagal Reglamento 101

straipsnio reikalavimus.

     Jeigu Aukščiausioji Taryba panaikina savo ankstesnįjį

sprendimą dėl įstatymo, nutarimo ar kito akto projekto, jo

svarstymas tęsiamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas

panaikintasis sprendimas.

 

 

     213 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl

įstatymo leidimo bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis

vėl gali būti siūlomas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Atmesti

projektai grąžinami Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

 

 

 

          24 skirsnis. Skubesnis įstatymų svarstymas

 

 

     214 straipsnis. Pagal šią procedūrą svarstomi Aukščiausiosios

Tarybos nutarimai, o jei taip nusprendžia Aukščiausioji Taryba, ir

įstatymai.

     Siūlyti skubesnę įstatymo svarstymo procedūrą turi teisę

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, kompetentinga nuolatinė

komisija, frakcija arba Vyriausybė. Toks motyvuotas siūlymas gali

būti pateikiamas projekto pristatymo metu, o nutarimas taikyti šią

procedūrą gali būti priimtas tik pagal Reglamento 101 straipsnio

taisykles. Aukščiausioji Taryba gali nutarti pereiti prie

skubesnės procedūros ir pirmojo svarstymo metu.

 

 

 

     215 straipsnis. Nusprendus taikyti šią procedūrą, pirmojo

svarstymo data paskiriama ne anksčiau kaip kitą Aukščiausiosios

Tarybos posėdžių dieną ir ne vėliau kaip po savaitės nuo tos

dienos, kai projektas buvo išdalytas deputatams.

 

 

     216 straipsnis. Nuolatinės komisijos, kuriai pavesta toliau

rengti projektą, pirmininkas tame pačiame Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje turi paskelbti, kada vyks komisijos atviras posėdis,

skirtas deputatų pasiūlytoms pataisoms ir papildymams apsvarstyti.

     Iki šio posėdžio turi būti pateikta Biudžeto komisijos išvada

dėl įstatymui ar nutarimui įgyvendinti reikalingų valstybės lėšų

ir jų galimo šaltinio. Jeigu pagal Biudžeto komisijos išvadą

įstatymui įgyvendinti reikia keisti patvirtintą valstybės

biudžetą, toliau projektas svarstomas bendra tvarka.

 

 

 

     217 straipsnis. Iniciatoriai arba įstatymą ar nutarimą

rengianti komisija bet kuriuo metu iki įstatymo ar nutarimo

trečiojo svarstymo pradžios gali pareikalauti jį svarstyti bendra

tvarka. Tokiu atveju sprendimą Aukščiausioji Taryba gali priimti

paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

 

 

 

     218 straipsnis. Taikant šią procedūrą, pirmasis ir antrasis

svarstymai sujungiami į vieną ir vyksta Reglamento 202 straipsnyje

nustatyta tvarka. Paprastai Aukščiausioji Taryba nutaria apriboti

diskusijos šiuo klausimu trukmę arba jos dalyvių skaičių. Po

projekto svarstymo Aukščiausioji Taryba nusprendžia:

     1) surengti trečiąjį svarstymą viename iš artimiausių

Aukščiausiosios Tarybos posėdžių. Jis vyksta pagal Reglamento 23

skirsnio reikalavimus;

     2) toliau svarstyti projektą bendra tvarka. Šiuo atveju

tęsiama nuo antrojo svarstymo procedūros;

     3) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.

 

 

 

     219 straipsnis. Nutarimai dėl tarptautinių Lietuvos

Respublikos sutarčių ratifikavimo svarstomi šiame skirsnyje

nustatyta tvarka. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nuolatinė

komisija, frakcija arba laikinoji deputatų grupė gali reikalauti

svarstymo bendra tvarka. Tokį sprendimą Aukščiausioji Taryba

priima paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma.

     Nutarimai dėl tarptautinių Lietuvos Respublikos sutarčių

ratifikavimo priimami daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus

balsų dauguma, o dėl sutarčių denonsavimo - ne mažesne kaip dviejų

trečdalių bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Tarptautinės

sutartys dėl Lietuvos Respublikos sienų keitimo ratifikuojamos ne

mažesne kaip keturių penktadalių visų Aukščiausiosios Tarybos

deputatų balsų dauguma.

 

 

 

     219-1 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba

Vyriausybės pasiūlymu įstatymai ir Aukščiausiosios Tarybos

nutarimai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Sprendimas

taikyti šią tvarką priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio

reikalavimus ir tik tada, jeigu tam neprieštarauja nė viena

frakcija.

     Pagal šią tvarką po pristatymo, jeigu projektas išdalytas

deputatams, iš karto gali būti pradėta trečiojo svarstymo

procedūra, o Reglamento 208 straipsnio reikalavimai netaikomi.

 

 

          25 skirsnis. Lietuvos Respublikos Laikinojo

                 Pagrindinio Įstatymo keitimas

                         (Panaikintas)

 

 

     220 straipsnis. Panaikintas

 

     221 straipsnis. Panaikintas

 

     222 straipsnis. Panaikintas

 

     223 straipsnis. Panaikintas

 

 

              26 skirsnis. Rezoliucijų priėmimas

 

 

     224 straipsnis. Rezoliucija yra Aukščiausiosios Tarybos

nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama raštiško Aukščiausiosios

Tarybos nuomonės patvirtinimo kokiu nors valstybei svarbiu

klausimu. Kiti Aukščiausiosios Tarybos nenorminiai aktai

(kreipimaisi, deklaracijos ir kt.) priimami taip pat kaip

rezoliucijos.

     Rezoliucijos iniciatyvos teisę turi Aukščiausiosios Tarybos

deputatai, Prezidiumas, nuolatinės komisijos, frakcijos ir

laikinosios deputatų grupės. Pasiūlymas svarstyti rezoliuciją gali

būti pateiktas savaitės arba dienos posėdžių darbotvarkės aptarimo

metu.

 

 

 

     225 straipsnis. Rezoliucijos tekstas turi būti įteiktas

deputatams ne vėliau kaip prieš dieną iki jos svarstymo.

     Svarstymo metu pasisako ir atsako į klausimus rezoliucijos

iniciatorių atstovas, o po to vyksta diskusija bendra tvarka.

 

 

 

     226 straipsnis. Po svarstymo Aukščiausioji Taryba

nusprendžia:

     1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti

priimtas, jei tam prieštarauja kuri nors frakcija arba laikinoji

deputatų grupė;

     2) redaguoti rezoliuciją;

     3) atmesti rezoliuciją visai arba pavesti parengti naują.

 

 

 

     227 straipsnis. Jei nutarta rezoliuciją redaguoti,

Aukščiausioji Taryba nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro

laikinąją redakcinę komisiją. Joje negali būti daugiau kaip 10

deputatų. Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš

rezoliucijos iniciatorių. Kiti deputatai savo pasiūlymus perduoda

redakcinei komisijai raštu.

 

 

 

     228 straipsnis. Redakcinei komisijai paskelbus suredaguotą

tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Aukščiausiajai

Tarybai nusprendus.

     Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė,

pasiūlymų teikėjų reikalavimu Aukščiausioji Taryba dėl jų

balsuoja. Baigus balsuoti alternatyvis pasiūlymus, balsuojama už

visą rezoliucijos tekstą.

 

 

 

             27 skirsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas.

 

 

     229 straipsnis. Vyriausybė, parengusi ateinančiųjų metų

valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki lapkričio 1 dienos

pateikia jį Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Gavęs projektą,

Sekretorius per dvi darbo dienas perduoda jo nuorašus nuolatinėms

komisijoms ir frakcijoms.

     Artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas

Vyriausybės pranešimas apie biudžeto projektą. Toliau biudžeto

projektui nagrinėti nuolatinėse komisijose ir frakcijose skiriama

ne mažiau kaip dešimt dienų. Tuo metu eiliniai Aukščiausiosios

Tarybos posėdžiai nerengiami.

 

 

 

     230 straipsnis. Nuolatinės komisijos išnagrinėja valstybės

biudžeto projektą pagal klasifikacinius padalinius, atitinkančius

jų kompetenciją, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki

lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto komisijai.

     Į nuolatinių komisijų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas

valstybės biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės ir Biudžeto

komisijos atstovai. Vyriausybė privalo pateikti nuolatinėms

komisijoms visus duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.

 

 

 

     231 straipsnis. Nuolatinės komisijos, frakcijos ir paskiri

deputatai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose

gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami

šių išlaidų finansavimo šaltinius.

     Tačiau negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto

projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Aukščiausiosios Tarybos

priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos

įsipareigojimus. Norėdama tokias išlaidas sumažinti, Aukščiausioji

Taryba pirmiausia turi pakeisti atitinkamus norminius aktus.

 

 

 

     232 straipsnis. Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto

projekte numatytas pajamas turi būti pateikiami kaip mokesčių

įstatymų ar kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės

pajamas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų įstatymų

projektai.

     Aukščiausioji Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka

kartu su valstybės biudžeto projektu.

 

 

 

     233 straipsnis. Biudžeto komisija, gavusi kitų komisijų

išvadas, frakcijų nuomonę, siūlomas pataisas, kartu su

Vyriausybės, frakcijų ir kitų nuolatinių komisijų atstovais

apsvarsto valstybės biudžeto projektą ir formuluoja apie jį savo

išvadas.

     Biudžeto komisija privalo arba priimti kitos nuolatinės

komisijos siūlomas pataisas, jeigu jos atitinka komisijos

kompetenciją, arba pateikti motyvuotą atsakymą.

     Nuolatinė komisija turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir

tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jos kompetencijai.

Šiuo atveju Biudžeto komisija neprivalo informuoti nuolatinės

komisijos apie priimtą sprendimą.

 

 

 

     234 straipsnis. Iki gruodžio 1 dienos valstybės biudžeto

projektas turi būti apsvarstytas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Jame išklausomas Biudžeto komisijos pranešimas, pateikiamos kitų

nuolatinių komisijų išvados, jei jos nepaminėtos Biudžeto

komisijos pranešime, frakcijų ir paskirų deputatų nuomonė bei

pastabos.

 

 

 

     235 straipsnis. Ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pirmojo

valstybės biudžeto projekto svarstymo skiriamas antrasis, kuriame

Vyriausybė pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą

projektą. Posėdžio metu Vyriausybės atstovas informuoja, kurie iš

nuolatinių komisijų, frakcijų ir paskirų deputatų pasiūlymų bei

pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja

atmetimo priežastis, atsako į deputatų klausimus.

     Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo trečiojo svarstymo

paskyrimo artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Iki jo

Vyriausybės atstovui pateikiami nauji pasiūlymai ir pataisos

Reglamento 208 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu yra rimtų

pastabų projektui, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti.

Tam skiriama ne daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtant prie antrojo

svarstymo procedūros.

 

 

 

     236 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su

kuriomis nesutinka Vyriausybė, bet kurios atitinka šio skirsnio

231 ir 232 straipsniuose numatytas sąlygas, gali būti priimti tik

tada, kai gauna pusės bendro deputatų skaičiaus balsų daugumą.

     Apsvarsčiusi ir priėmusi sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų,

Aukščiausioji Taryba turi priimti visą valstybės biudžeto

projektą.

 

 

 

     237 straipsnis. Jeigu Aukščiausioji Taryba atmeta valstybės

biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po penkių ir ne vėliau kaip po

dešimties dienų skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame

pateikiamas pagal nuolatinių komisijų, frakcijų ir deputatų

pastabas pataisytas projektas. Svarstymas vyksta šio skirsnio 235

straipsnyje numatyta tvarka.

     Aukščiausiajai Tarybai pakartotinai atmetus biudžeto

projektą, tame pačiame posėdyje Prezidiumas, nuolatinė komisija

arba frakcija gali pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo

Vyriausybe Reglamento 260 straipsnyje nurodyta tvarka.

 

 

 

     238 straipsnis. Biudžeto įstatymas tvirtinamas pagal Lietuvos

Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytus rodiklius.

Kartu patvirtinami asignavimai pagal biudžeto išlaidų

klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto

vykdytojams.

 

 

 

     239 straipsnis. Vyriausybei atsistatydinus dėl valstybės

biudžeto projekto nepatvirtinimo, naujos Vyriausybės pateiktas

biudžeto projektas svarstomas ir tvirtinamas šio skirsnio 229 -

237 straipsniuose numatyta tvarka. Svarstymo terminus nustato

Aukščiausioji Taryba nutarimu, priimamu ne vėliau kaip artimiausią

posėdžių dieną po naujo Ministro Pirmininko prisaikdinimo.

 

 

 

     240 straipsnis. Per metus prireikus lėšų, kurių negalima

skirti iš Vyriausybės rezervinio fondo ar papildomų lėšų,

susidarančių biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia

Aukščiausiajai Tarybai įstatymo dėl papildomų asignavimų projektą.

Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų

finansavimo šaltinis. Projektas gali būti svarstomas bendra arba

skubesne tvarka.

 

 

 

     241 straipsnis. Per metus nuolatinės komisijos, frakcijos ar

paskiri deputatai, laikydamiesi šio skirsnio 231 ir 232

straipsniuose numatytų sąlygų, gali pasiūlyti įstatymo projektą

dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimų. Projektas gali būti

svarstomas bendra arba skubesne tvarka.

     Įstatymas priimamas pagal Reglamento 101 straipsnio

reikalavimus, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė. Priešingu

atveju įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės bendro deputatų

skaičiaus balsų daugumos.

 

 

 

     242 straipsnis. Naujai sudaryta Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo jos sudarymo turi

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pateikti būsimosios veiklos

programą savo įgaliojimų laikui. Šios programos metmenys turi būti

įteikti deputatams raštu ne vėliau kaip vieną savaitę prieš

posėdį.

     Po svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Vyriausybės

programa turi būti aprobuota daugiau kaip pusės bendro deputatų

skaičiaus balsų dauguma. Jeigu Aukščiausioji Taryba programos

neaprobuoja, Vyriausybė per 2 savaites turi pristatyti pagal

išsakytas pastabas pakoreguotą programą.

     Jeigu Aukščiausioji Taryba pakartotinai neaprobuoja

Vyriausybės programos, tame pačiame posėdyje Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, nuolatinė komisija arba frakcija gali

pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Reglamento 260

straipsnyje nurodyta tvarka.

 

 

 

                            Trečioji dalis

 

                  AUKŠČIAUSIOSIOS  TARYBOS  SPRENDIMŲ

                           VYKDYMO KONTROLĖ

 

 

      28 skirsnis. Vyriausybės narių ir kitų valstybės pareigūnų

                  atskaitomybė Aukščiausiajai Tarybai

 

 

     242 straipsnis. Naujai sudaryta Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo jos sudarymo turi

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pateikti būsimosios veiklos

programą savo įgaliojimų laikui. Šios programos metmenys turi būti

įteikti deputatams raštu ne vėliau kaip vieną savaitę prieš

posėdį.

     Po svarstymo Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Vyriausybės

programa turi būti aprobuota daugiau kaip pusės bendro deputatų

skaičiaus balsų dauguma. Jeigu Aukščiausioji Taryba programos

neaprobuoja, Vyriausybė per 2 savaites turi pristatyti pagal

išsakytas pastabas pakoreguotą programą.

     Jeigu Aukščiausioji Taryba pakartotinai neaprobuoja

Vyriausybės programos, tame pačiame posėdyje Aukščiausiosios

Tarybos Prezidiumas, nuolatinė komisija arba frakcija gali

pareikalauti balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe Reglamento 260

straipsnyje nurodyta tvarka.

 

 

 

     243 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne rečiau

kaip kartą per metus už darbą, įstatymų bei biudžeto vykdymą

atsiskaito Aukščiausiajai Tarybai.

     Dėl konkrečių Aukščiausiosios Tarybos pavedimų ir

įpareigojimų vykdymo Vyriausybė atsiskaito nustatytu laiku arba

kreipiasi į Aukščiausiąją Tarybą pratęsti skirtą terminą.

 

 

 

     244 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai

Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu kartą per savaitę vieną

valandą atsakinėja į deputatų klausimus, kurie per posėdžių

sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki

posėdžio. Numatomų atsakyti klausimų sąrašą eilės tvarka nustato

seniūnas ir prieš pirmąjį tos dienos posėdį perduoda išdalinti

deputatams.

     Likus laiko, deputatai gali posėdyje dalyvaujantiems

Vyriausybės nariams užduoti kitų klausimų raštu ir žodžiu. Po to

paprastai skiriama laiko paklausimams nagrinėti.

 

 

 

     245 straipsnis. Per dvi darbo dienas po kiekvieno Lietuvos

Respublikos Vyriausybės posėdžio Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumui turi būti perduotas jo nustatytas priimtų nutarimų

kopijų skaičius. Prezidiumas juos išplatina visoms nuolatinėms

komisijoms ir frakcijoms.

 

 

 

     246 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu, ne

rečiau kaip kartą per mėnesį, Vyriausybės valandos metu į deputatų

iš anksto pateiktus klausimus turi atsakyti Lietuvos Respublikos

generalinis prokuroras, Valstybės kontrolierius ir kiti

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai.

Klausimų pateikimo ir registravimo tvarka - tokia pat kaip šio

skirsnio 244 straipsnyje.

     Likus laiko, deputatai posėdyje gali užduoti šiems

pareigūnams klausimų žodžiu. Po to paprastai skiriama laiko

paklausimams nagrinėti.

 

 

 

     247 straipsnis. Aukščiausioji Taryba savo sprendimu gali

iškviesti į posėdį bet kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės narį

ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovą

atsiskaityti už darbą. Pakviestieji atsako į deputatų paklausimus

ir klausimus, pateikia kitą informaciją apie jų ir jiems pavaldžių

organų veiklą.

 

 

 

                       29 skirsnis. Paklausimai

 

 

     248 straipsnis. Su paklausimu deputatas ar jų grupė raštu

kreipiasi į Vyriausybės narį ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

valstybės organų vadovą, reikalaudami pateikti informaciją apie jo

veiklą bei priimtus sprendimus.

     Paklausimu laikomas tik toks valstybinės ar visuomeninės

reikšmės klausimas, dėl kurio deputatas ar jų grupė kreipėsi į

valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai

išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Paklausimu gali būti

laikomas ir toks klausimas, kurio valstybinę ar visuomeninę

reikšmę pripažįsta Aukščiausioji Taryba, Prezidiumas, taip pat

kuri nors nuolatinė komisija, frakcija ar laikinoji deputatų

grupė.

 

 

 

     249 straipsnis. Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų

pareigūną, į kurį jis kreipiasi, ir laukiamo atsakymo būdą (žodžiu

ar raštu). Jeigu atsakymo būdas nenurodytas, atsakymas pateikiamas

raštu, išplatinamas nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms, o

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje nenagrinėjamas.

     Paklausimus užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda

Sekretoriui, kuris apie tai praneša Aukščiausiajai Tarybai.

     Deputatas turi teisę bet kuriuo momentu atšaukti savo

paklausimą.

 

 

     250 straipsnis. Atsakymo į paklausimą bei jo nagrinėjimo

terminas negali viršyti dviejų savaičių nuo jo pateikimo adresatui

dienos.

     Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali

nustatytu laiku duoti atsakymo, jis privalo tai motyvuoti ir

pasiūlyti savo terminą.

 

 

 

     251 straipsnis. Paklausimai nagrinėjami Aukščiausiosios

Tarybos posėdžiuose ne rečiau kaip du kartus per mėnesį sesijos

metu.

     Paklausimų sąrašas pateikiamas deputatams ne vėliau kaip

prieš vieną dieną iki jų nagrinėjimo.

     Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo pateikėjas. Kai

paklausimo pateikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo

nagrinėjimas atidedamas arba anuliuojamas, jeigu pateikėjas

nedalyvauja apie tai iš anksto nepranešęs.

     Paklausimo pateikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame

paklausimas svarstomas.

 

 

 

     252 straipsnis. Paklausimas Aukščiausiosios Tarybos posėdyje

nagrinėjamas šia tvarka:

     1) paklausimo pateikėjo pasisakymas (iki 7 minučių);

     2) pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 15

minučių);

     3) diskusija, jeigu jos reikalauja kuri nors nuolatinė

komisija, frakcija arba laikinoji deputatų grupė. Diskusijoje

žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir

nepritariantiems atsakymui į paklausimą deputatams. Jeigu

Aukščiausioji Taryba nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama

pasisakyti ne daugiau kaip keturiems deputatams.

 

 

 

           30 skirsnis. Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų ir

                  Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų

                  valstybės organų vadovų atšaukimas

 

 

     253 straipsnis. Pasiūlymas atšaukti Aukščiausiosios Tarybos

pareigūną ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų

vadovą (kelti pasitikėjimo jais klausimą) turi būti svarstomas,

kai tą motyvuotu raštu pateikia Prezidiumas, nuolatinė komisija,

frakcija ar laikinoji deputatų grupė. Nuolatinė ar laikinoji

komisija negali siūlyti atšaukti kitos komisijos pirmininką.

     Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų,

teismų teisėjų, administracinio proceso teisėjų, Valstybės

kontrolieriaus, jo pavaduotojų, vyriausiųjų kontrolierių,

Vyriausiojo valstybinio arbitro ir jo pavaduotojų atšaukimo tvarką

nustato šių valstybės organų veiklą reglamentuojantieji įstatymai.

 

 

 

     254 straipsnis. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno

atšaukimo įteikiamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, o dėl

paties Pirmininko - Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui. Toks

pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje.

     Tie patys deputatai negali vienos sesijos metu pakartotinai

reikalauti atšaukti tą patį pareigūną.

 

 

 

     255 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos pareigūnas, dėl kurio

atšaukimo vyksta diskusijos, tam posėdžiui pirmininkauti negali.

     Diskusijose dėl Aukščiausiosios Tarybos pareigūno ar

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingo valstybės organo vadovo

atšaukimo pirmiausia pasisako atšaukimo iniciatorių atstovas, po

to - pareigūnas, kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas.

Kiekvieno pasisakymo trukmė neturi viršyti pusės valandos. Abiems

skiriama dar po pusę valandos atsakyti į klausimus. Toliau

diskusijos tęsiamos bendra tvarka.

 

 

 

     256 straipsnis. Sprendimas dėl Aukščiausiosios Tarybos

pareigūnų ar Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų

vadovų atšaukimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės

bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma.

 

 

 

       31 skirsnis. Interpeliacijos ir pasitikėjimas Vyriausybe

 

 

     257 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu su

interpeliacija deputatų grupė raštu kreipiasi į Ministrą

Pirmininką, kitą Vyriausybės narį, reikalaudami paaiškinti jų

sprendimų motyvus ir tolesnės veiklos kryptis tam tikrais

Vyriausybės politikos aspektais.

     Interpeliacija gali būti pateikta Aukščiausiosios Tarybos

Prezidiumo, nuolatinės komisijos, frakcijos arba laikinosios

deputatų grupės. Jeigu interpeliaciją pasirašo mažiau deputatų

negu reikia laikinajai grupei sudaryti, interpeliacija tampa

paklausimu ir nagrinėjama tam atvejui numatyta tvarka. Po

interpeliacijos įteikimo Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui, nė

vienas parašas negali būti atšauktas.

     Ta pati komisija ar deputatų grupė negali vienos sesijos metu

dar kartą pateikti interpeliaciją tam pačiam Vyriausybės nariui.

 

 

 

     258 straipsnis. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys

privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Aukščiausiosios

Tarybos Sekretoriui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami

deputatai.

     Gavus atsakymą į interpeliaciją, Aukščiausioji Taryba turi jį

apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per penkias dienas.

 

 

 

     259 straipsnis. Interpeliacija Aukščiausiosios Tarybos

posėdyje nagrinėjama šia tvarka:

     1) interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas (iki 15

minučių);

     2) Vyriausybės nario, kuriam pateikta interpeliacija,

atsakymas (iki 30 minučių);

     3) to paties pareigūno atsakymai į deputatų klausimus (iki 30

minučių);

     4) diskusija. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas

paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą

deputatams;

     5) baigiamasis interpeliaciją gavusiojo pareigūno žodis;

     6) redakcinės komisijos interpeliacijos rezoliucijos

projektui parengti sudarymas. Joje būtinai turi dalyvauti bent

vienas iš interpeliacijos pateikėjų;

     7) interpeliacijos rezoliucijos projekto svarstymas ir

priėmimas.

 

 

 

     260 straipsnis. Interpeliacijos rezoliucijoje gali būti

pareikštas Aukščiausiosios Tarybos pritarimas arba nepritarimas

Vyriausybės, jos nario atsakymui.

     Jeigu rezoliucijos projekte pareikštas nepasitikėjimas

Ministru Pirmininku, Vyriausybe ar jos nariu, tai gali būti

priimta slaptu balsavimu daugiau kaip pusės bendro Aukščiausiosios

Tarybos deputatų skaičiaus balsų dauguma. Jeigu tokia rezoliucija

priimama, Vyriausybė ar jos narys privalo atsistatydinti.

 

 

 

             32 skirsnis. Laikinosios kontrolės komisijos

 

 

     261 straipsnis. Laikinosios kontrolės komisijos sudaromos

Aukščiausiosios Tarybos sprendimų vykdymui kontroliuoti, surinkti

ir Aukščiausiajai Tarybai pateikti informaciją bei išvadas,

reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti.

 

 

 

     262 straipsnis. Laikinosios kontrolės komisijos sudarymo

iniciatyvos teisę turi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas,

nuolatinės komisijos, frakcijos ir laikinosios deputatų grupės.

Iniciatoriai turi pateikti Aukščiausiajai Tarybai nutarimo

projektą dėl laikinosios kontrolės komisijos sudarymo, kuriame

nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos

įgaliojimai. Nutarimo projektas svarstomas Reglamento 24 skirsnyje

numatyta tvarka.

     Apie laikinosios kontrolės komisijos sudarymo iniciatyvą

Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius turi informuoti Lietuvos

Respublikos generalinį prokurorą ir, jei reikia, Vyriausybę arba

paskirus jos narius. Jeigu Generalinis prokuroras raštu praneša,

kad pagal faktus, lėmusius laikinosios komisijos sudarymo

iniciatyvą, iškelta baudžiamoji byla, tokia komisija nesudaroma,

o, jeigu jau yra sudaryta, - jos veikla nutraukiama.

 

 

 

     263 straipsnis. Laikinąją kontrolės komisiją turi sudaryti ne

mažiau kaip keturi nariai ir pirmininkas. Jie renkami Reglamento

63 straipsnyje nustatyta tvarka.

     Komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių

specialistų.

     Laikinosios kontrolės komisijos darbo trukmė - iki 6 mėnesių.

 

 

 

     264 straipsnis. Laikinosios kontrolės komisijos posėdžiai

uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius. Komisijos darbo

metu surinkti duomenys ir išvados neskelbiamos.

     Laikinoji kontrolės komisija turi teisę išreikalauti, kad

įmonės, įstaigos, organizacijos pateiktų reikiamus duomenis apie

jų veiklą, kad teisėtvarkos ir prokuratūros darbuotojai pateiktų

dokumentus bei parodymus, kad bet kuris Lietuvos pilietis pateiktų

parodymus.

 

 

 

     265 straipsnis. Laikinoji kontrolės komisija, atlikusi

pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, gautas išvadas

ir parengtą rezoliucijos projektą pateikia Aukščiausiajai Tarybai.

     Laikinosios kontrolės komisijos nagrinėtu klausimu

Aukščiausiosios Tarybos uždarame posėdyje priimama rezoliucija.

Joje gali būti išreikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, jos nariu ar

Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų organų vadovu. Šiuo atveju

rezoliucijai priimti taikomi Reglamento 260 ar 256 straipsnių

reikalavimai.

 

 

 

          33 skirsnis. Valstybės biudžeto apyskaitos kontrolė

 

 

     266 straipsnis. Valstybės biudžeto vykdymo bendrą nuolatinę

kontrolę atlieka Biudžeto komisija. Kitos nuolatinės

Aukščiausiosios Tarybos komisijos gali kontroliuoti jų

kompetenciją atitinkančių biudžeto straipsnių vykdymą.

     Aukščiausiosios Tarybos posėdyje valstybės biudžeto vykdymas

svarstomas ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius.

Nuolatinių komisijų posėdžiuose biudžeto vykdymas svarstomas ne

mažiau kaip tris kartus per jo vykdymo laiką.

 

 

 

     267 straipsnis. Vyriausybė parengia ir iki kovo 31 dienos

pateikia Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui praėjusiųjų metų

valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Taip pat iki šios datos

Valstybės kontrolierius turi pateikti Aukščiausiosios Tarybos

Sekretoriui pažymą apie valstybės biudžeto įvykdymą.

     Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius per dvi darbo dienas šios

apyskaitos ir Valstybės kontrolieriaus pažymos nuorašus pateikia

Biudžeto komisijai, kitoms nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.

     Artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje išklausomas

Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą.

Per tris savaites po šio pranešimo nuolatinės komisijos apsvarsto

valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.

 

 

 

     268 straipsnis. Ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos valstybės

biudžeto įvykdymo apyskaita turi būti apsvarstyta Aukščiausiosios

Tarybos posėdyje.

     Posėdyje išklausomas Biudžeto komisijos pranešimas, kitų

nuolatinių Aukščiausiosios Tarybos komisijų išvados. Po diskusijų

priimamas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl valstybės biudžeto

įvykdymo.

 

 

 

     269 straipsnis. Jei apyskaita nepatvirtinama, Aukščiausioji

Taryba sprendžia klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo

atstatymo. Tame pačiame posėdyje Aukščiausioji Taryba turi

balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausybe ar jos nariais Reglamento

260 straipsnyje nurodyta tvarka.

 

 

 

                         BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

 

     270 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos

Reglamentas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami arba

keičiami tik Aukščiausiosios Tarybos posėdyje dalyvaujant ne

mažiau kaip dviems trečdaliams bendro deputatų skaičiaus, o už

tokį sprendimą turi balsuoti daugiau kaip pusė bendro deputatų

skaičiaus.

 

 

 

 Lietuvos Respublikos

 Aukščiausiosios Tarybos

 Pirmininkas                        V.Landsbergis

 

 Vilnius, 1991 balandžio 18 d.

   Nr.I-1241

 

_