Suvestinė redakcija nuo 2006-07-26
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 43-1380, i. k. 1052250ISAK000V-182
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL 2005-2008 M. PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2005 m. kovo 22 d. Nr. V-182
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 181-6703), 9.6 punktą ir siekdamas stiprinti psichikos sveikatą, gerinti medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, bei pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai 2005 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 3/7 „Dėl priklausomybės ligų 2005–2008 m. programos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto“:
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2005 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-182
2005–2008 M. PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2005–2008 metų priklausomybės ligų programa (toliau – Programa) siekiama įgyvendinti nuostatas, išdėstytas:
1.2. Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos rekomendacijose, rezoliucijose ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnyje, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnyje ir kituose teisės aktuose.
2. Pastarąjį dešimtmetį alkoholizmo ir narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, didinantis savižudybių, nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių, keliantis grėsmę gyventojų sveikatai.
3. Ankstyvas alkoholio ir narkotikų vartojimo bei piktnaudžiavimo nustatymas padeda išvengti priklausomybės atsiradimo, o ankstyva diagnostika ir gydymas – suteikia galimybę išvengti medicininių komplikacijų bei socialinių pasekmių. Medicininė ir socialinė reabilitacija padeda asmeniui grįžti į visuomenę.
II. ESAMA SITUACIJA
5. Priklausomybės ligos pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimams (TLK-10, F10–F19).
6. Priklausomybės ligų gydymą ir priežiūrą atlieka gydytojai psichiatrai, šeimos gydytojai, sveikatos priežiūros įstaigų psichologai, socialiniai darbuotojai ir slaugos specialistai.
7. Priklausomybės ligomis sergantiems pacientams ambulatorinė ir stacionarinė pagalba pagal jiems sudarytą individualią gydymo ir reabilitacijos programą teikiama priklausomybės ligų centruose (5 specializuoti priklausomybės ligų centrai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kauno), psichiatrijos ligoninėse ir specializuotose medicininės reabilitacijos įstaigose (šiuo metu yra tik du medicininės ir socialinės reabilitacijos padaliniai, finansuojami biudžeto lėšomis ir turintys licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas: Vilniaus priklausomybės ligų centro Reabilitacijos skyrius (12 vietų) ir Lietuvos AIDS centro narkomanų socialinės psichologijos bendruomenė (13 vietų). Priklausomybės ligomis sergantiems pacientams ambulatorinė pagalba teikiama ir psichikos sveikatos centruose (Lietuvoje veikia 64 psichikos sveikatos centrai).
8. Būtinoji (skubi) pagalba teikiama pacientams, kai juos ištinka koma ar apsinuodijus narkotinėmis, kitomis psichotropinėmis medžiagomis, taip pat esant abstinencijos būklei, psichozinei simptomatikai. Tokie asmenys guldomi į asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančius reanimacijos skyrius ir/ar toksikologijos skyrius. Greita detoksikacija asmenims, vartojantiems narkotikus, taikoma ligoninių toksikologijos skyriuose, priklausomybės ligų centruose bei privačiose toksikologijos klinikose.
9. Ambulatoriniam gydymui medikamentai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų nekompensuojami.
10. Priklausomybės ligų centrams biudžetinio finansavimo nepakanka visoms numatytoms funkcijoms vykdyti.
11. Ne visi asmenys, priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, net esant indikacijoms gali gauti ambulatorinio gydymo paslaugas.
12. Priklausomybės ligų centrai dėl nepakankamo finansavimo ir prastos materialinės bazės negali atlikti pagal nuostatus priskirtų funkcijų. Apskričių priklausomybės ligų centrai rajonų pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos centrams teikia tik minimalią metodinę pagalbą dėl priklausomybės ligų diagnostikos ir gydymo. Dėl finansų stokos negali užtikrinti visavertės profilaktikos, gydymo ir medicininės reabilitacijos.
13. Siekiant pagerinti medicinos paslaugų prieinamumą sergantiesiems priklausomybės ligomis ir priklausomybės ligų centrų infrastruktūrą, 2003 m. buvo parengta ir 2003 m. rugsėjo 23 d. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimu Nr. 6/7 patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-614 Medicininių paslaugų sergantiesiems priklausomybės ligomis prieinamumo bei gerinimo 2003–2004 m. programa.
14. Siekiant įgyvendinti priklausomybės ligų profilaktiką, Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX-2110 patvirtinta ir vykdoma Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa (Žin., 2004, Nr. 140-5114).
III. PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ STATISTIKA
16. Kiekvienais metais daugėja jaunų žmonių, pradedančių vartoti alkoholį ir narkotikus, skaičius. Ypač sparčiai priklausomybės formuojasi jaunimui ir vaikams, kuriems brendimo metu atsiranda asmenybės pakitimų, somatinių komplikacijų. 2003 m. Lietuvos ESPAD (alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo Europos mokyklose projektas) tyrimo duomenimis, bet kokį narkotiką Lietuvoje bent kartą yra vartoję 15,6 proc. 15–16 metų moksleivių, o alkoholio vartojimas bendrojo lavinimo mokyklose to paties amžiaus grupėse siekė 97,9 %. 1995–1999 m. Lietuvoje narkotikų vartojimo paplitimas išaugo 5 kartus, o marihuanos/hašišo vartojimas net 12 kartų. 1999–2003 m. narkotikų paplitimą pasisekė stabilizuoti. 2003 metais narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių stabilizavosi ir sudaro 15,6 % bent kartą pavartojusių narkotinių medžiagų. Narkotikų vartojimas tarp vaikų kaip ir anksčiau išliko didžiųjų miestų problema. Dažniausiai 2003 m. narkotikus vartojo Klaipėdos (32,6%), Vilniaus (22,7%), Kauno (20,1%) ir Panevėžio (19,5%) mokyklų moksleiviai. Anot specialistų, esant didesniam negu 10% narkotikų vartojimui tam tikroje populiacijoje, tai jau problema ir grėsmė tos populiacijos saugumui.
17. Asmenų, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl priklausomybės alkoholiui, narkotikams ir psichotropinėms medžiagoms, skaičius palaipsniui didėja. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2001 metais buvo užregistruoti 69 968 pacientai, 2002 metais – 70 144 pacientai, 2003 metais – 69 031 pacientas.
18. Dėl priklausomybės nuo alkoholio į asmens sveikatos priežiūros įstaigų medikus pagalbos 2001 metais kreipėsi 63 752 pacientai, 2002 metais – 63 489 pacientai, 2003 metais – 61 930 pacientų (tarp jų trys iki 18 metų amžiaus).
19. Asmenų, kurie kreipiasi dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų į gydymo įstaigas, skaičius vis dar didėja: 2001 metais užregistruoti 4087 pacientai, 2002 metais – 4405, o 2003 metais – 4689 pacientai (tarp jų 62 paaugliai iki 18 metų amžiaus). Nuo 2001 metų iki 2003 metų sergančiųjų skaičius padidėjo 602 asmenimis.
20. Iš gautos medicininės statistinės dokumentacijos statistinių formų galima spręsti, kad opioidų vartojimas didėja: 2001 metais užregistruoti 3168 pacientai, 2002 m. – 3496 pacientai, o 2003 metais – 3697 pacientai (tarp jų dvidešimt devyni asmenys iki 18 metų amžiaus).
20.1. Dalis registruotų pacientų vartoja kelis narkotikus ir, palyginti su ankstesniaisiais duomenimis, tokių asmenų skaičius palaipsniui didėja: 2001 metais buvo 508 pacientai, 2002 metais – 514, o 2003 m. – 576 pacientai (tarp jų septyni asmenys iki 18 metų amžiaus).
20.2. Palaipsniui mažėja raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas: 2001 metais buvo užregistruota 118 pacientų, 2002 metais – 95, 2003 m. užregistruoti 88 pacientai.
20.3. Vartojančių kanapes pacientų skaičius išlieka panašus. 2001 metais buvo 27 pacientai, 2002 metais – 27, o 2003 metais užregistruoti 25 pacientai.
20.4. Vartojančių lakiąsias medžiagas pacientų skaičius didėja ir 2001 metais buvo užregistruoti 154 pacientai, 2002 metais – 155, 2003 metais – 171 pacientas (tarp jų dvidešimt pacientų iki 18 metų amžiaus).
20.5. Nesikeičia vartojančių haliucinogenus asmenų skaičius: 2001 metais buvo užregistruoti 9 pacientai, 2002 metais – 10, 2003 m. užregistruoti 9 pacientai (tarp jų du iki 18 metų amžiaus).
21. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruotų priklausomybės simptomų turinčių asmenų amžius yra: iki 14 m. turi 5 paaugliai ir 1 paauglė, 15–19 m. – 279 paaugliai ir 223 paauglės, 20–24 m. – 1063 jaunuoliai ir 223 jaunuolės, 25–34 – 1472 vyrai ir 312 moterų, 1253 asmenys, vyresni nei 35 m. amžiaus.
22. Pacientų, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas pagalbos, amžiaus vidurkis Europos Sąjungoje 2001 metais buvo 28,05 metų. Lietuvoje tais pačiais metais į gydymo įstaigas kreipėsi asmenys, kurių amžius buvo 23,9 metų, 2002 metais – 23,5 ir 2003 metais – 24,9 metų.
23. Pasiskirstymas pagal amžių ir gyvenamąją vietą nesikeičia keletą metų. Vyrai narkotikus vartoja beveik 4 kartus dažniau (vyrai – 81,6 %, moterys – 18,4 %).
IV. MEDICININIŲ PASLAUGŲ, TEIKIAMŲ SERGANTIESIEMS PRIKLAUSOMYBĖS LIGOMIS,
PRIEINAMUMO IR GERINIMO 2003–2004 M. PROGRAMOS VYKDYMO REZULTATAI
25. Įgyvendinant Medicinos paslaugų, teikiamų sergantiesiems priklausomybės ligomis, prieinamumo ir gerinimo programą, 2003–2004 m. Vilniaus priklausomybės ligų centrui skirta 896,4 tūkst. litų, Kauno priklausomybės ligų centrui – 765,6 tūkst. litų, Klaipėdos priklausomybės ligų centrui – 448,2 tūkst. litų, Šiaulių – 463,4 tūkst. litų, Panevėžio – 416,4 tūkst. litų.
26. Pagal programos priemones priklausomybės ligų centruose atlikta:
26.1. Vilniaus priklausomybės ligų centro Dienos centre nuo 2004 m. vasario 1 d. pradėta taikyti Abstinencijos gydymo ir reabilitacijos programa asmenims, sergantiems priklausomybių ligomis. Pagal programą buvo taikomas ambulatorinis abstinencijos gydymas buprenorfinu (Subutex) ir palaikomasis gydymas naltreksonu (Revia), derinant su intensyviąja psichologine pagalba ir šeimos terapija. Iš programos lėšų pagal indikacijas buvo taikomas opioidinės abstinencijos ambulatorinis ir stacionarinis gydymas buprenorfinu, alkoholinės abstinencijos ambulatorinis gydymas (metadoksiliu, raminamaisiais, vitaminais) bei priklausomybės nuo alkoholio palaikomasis gydymas disulfiramu (Lidevine).
26.1.1. 2003–2004 m. lėšos buvo panaudotos taip:
26.2. Kauno priklausomybės ligų centre įsigyta vaistų (metadoxil, cipralex, coaxil). Taip pat buvo taikytas ambulatorinis abstinencijos gydymas vaistu Subutex. Įkurtas prevencijos kabinetas, užimtumo terapijos kabinetas, pradėjo veikti ambulatorinė šeimų programa, palaikomoji grupė asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, renovuotas priklausomybės ligų skyrius, padidintas psichologinės socialinės reabilitacijos skyriaus lovų skaičius.
26.2.1. 2003–2004 m. lėšos buvo panaudotos taip:
26.3. Šiaulių priklausomybės ligų centre 2003 m. stacionare buvo gydyta 550, 2004 m. – 560 pacientų. Parengtas ir apmokėtas architektūrinis pastato rekonstrukcijos projektas, atlikta projekto valstybinė ekspertizė. Atliktas ilgalaikio turto remontas (atnaujinta vandentiekio ir šildymo sistema). Siekiant greičiau ir kokybiškiau pagerinti infrastruktūrą, vykdant pastato rekonstrukciją, ir 2004 metais panaudota dalis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų: parengtas ir apmokėtas pastato investicinis projektas.
26.3.1. 2003–2004 m. lėšos buvo panaudotos taip:
26.4. Panevėžio priklausomybės ligų centras gautas lėšas panaudojo Minesotos programai įgyvendinti, somatinėms ligoms gydyti, psichoterapinei pacientų reabilitacijai, prevenciniam darbui su mokyklomis, moksleiviais, vaikų namais, miesto visuomene bei kitomis bendruomenėmis. Panevėžio priklausomybės ligų centre išplėstas stacionarinis skyrius – nuo 10 lovų, finansuojamų iš biudžeto, iki 35 lovų stacionariniam gydymui.
26.4.1. 2003–2004 m. lėšos buvo panaudotos taip:
26.5. Klaipėdos priklausomybės ligų centras. Kooperuojant finansavimą su Klaipėdos miesto savivaldybe, įrengtas detoksikacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyrius su paauglių poskyriu. Įsteigtas 16 lovų skyrius – 12 lovų skirta suaugusiesiems ir 4 lovos vaikams ir paaugliams. Skyrius dirba nuo 2004 m. lapkričio 2 d. ir jame gydyti 44 pacientai, iš jų 2 vaikai.
26.5.1. 2003–2004 m. lėšos buvo panaudotos taip:
27. Pakaitinis gydymas metadonu taikytas Vilniaus priklausomybės ligų centre bei Klaipėdos priklausomybės ligų centre. Vilniuje pakaitinė terapija taikyta nuolat. Nemokamai medikamentus gavo Vilniaus priklausomybės ligų centro, Antakalnio, Centro, Karoliniškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Šeškinės, Vilniaus rajono bei Druskininkų pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientai. Vilniaus mieste poreikis tenkintas apie 20%, Druskininkuose – 100%. Vilniuje ir Klaipėdoje metadonu gydyti asmenys, sergantis tuberkulioze, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ir sukėlėjo nešiotojai, nėščios moterys, moterys, turinčios mažamečių vaikų.
28. Vilniaus ir Kauno priklausomybės ligų centruose sukurtos ir veikia interneto svetainės, informuojančios apie priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugas. Vilniuje 2003 m. pabaigoje sukurta interaktyvi interneto svetainė www.vplc.lt, išsamiai informuojanti apie VPLC ir kitų sveikatos priežiūros ir reabilitacijos centrų paslaugas. Svetainė administruojama centro biudžeto lėšomis, nuo 2004 m. pradžioje apsilankė daugiau nei 2400 skirtingų svetainės lankytojų.
29. Organizuotos išvažiuojamosios specialistų konsultacijos pirminės sveikatos priežiūros centruose. Jų metu rajonų centruose ir kituose miestuose buvo surengtos konsultacijos su psichikos sveikatos centrų specialistais. Išvažiuojamųjų konsultacijų metu dėl žalingo alkoholio vartojimo ir priklausomybės konsultuoti pacientai, buvo skirtas abstinencijos gydymas ir palaikomasis gydymas. Gydymą tęsė psichikos sveikatos centrų specialistai.
30. Siekiant gerinti paslaugos patrauklumą, suremontuoti stacionarinio ir ambulatorinio gydymo skyriai beveik visuose priklausomybių ligų centruose. Įsigyta priemonių, ambulatoriniai ir stacionariniai skyriai aprūpinti inventoriumi (medikamentų tirpalų dozatoriai, alkotesteriai, elektrokardiografai, kt.).
V. 2005–2008 M. PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ PROGRAMOS TIKSLAS
31. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytus tikslus sveikatos apsaugos srityje – stiprinti psichikos sveikatą, vykdant priklausomybės ligų sveikatos priežiūrą, gerinti specializuotų paslaugų prieinamumą, organizuoti ir plėtoti ankstyvą priklausomybės ligų diagnostiką, teikti kokybiškas medicinines, psichologines paslaugas tiek vaikams ir paaugliams, sergantiems priklausomybės ligomis, tiek suaugusiesiems, sergantiems žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ir sukėlėjo nešiotojams bei tuberkulioze, nėščioms moterims, moterims, turinčioms mažamečių vaikų, socialinės atskirties grupių atstovams, ir mažinti jų socialinę atskirtį, gerinti šių pacientų reabilitaciją ir integraciją į bendruomenę.
VI. UŽDAVINIAI
32. Vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant pacientų teisių ir orumo, gerinti ir užtikrinti priklausomybės ligų centruose medicininių paslaugų prieinamumą ir kokybę žalingai vartojantiems alkoholį ir narkotines medžiagas bei sergantiems priklausomybės ligomis, teikiant prioritetą tam tikrų kategorijų pacientams:
32.1. Tėvų, policijos atvežtiems ir visiems besikreipiantiems vaikams:
32.1.1. teikti alkoholio ir narkotinių medžiagų ankstyvosios diagnostikos paslaugas:
32.1.1.1. organizuoti medicinos specialistų – gydytojų psichiatrų, gydytojų priklausomybės ligų psichiatrų, psichologų ir socialinių darbuotojų konsultacijas;
32.1.1.2. diagnostikai naudoti narkotinių medžiagų greito nustatymo testus: monotestus ir multitestus;
32.2. Vaikams, sergantiems priklausomybės ligomis:
32.2.1. užtikrinti gydymą vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 47-1824):
32.3. Suaugusiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu:
32.3.1. teikti gydymo paslaugas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“:
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMO TVARKA
34. PSDF biudžete skirtos lėšos Programai finansuoti paskirstomos teritorinėms ligonių kasoms (toliau – TLK), atsižvelgiant į statistinį jų veiklos zonoje esančių gyventojų skaičių.
35. TLK kas ketvirtį gautas lėšas skiria priklausomybės ligų centrams, kontroliuoja jų panaudojimą ir vertina ataskaitas pagal suformuluotus uždavinius.
36. Negavus ataskaitų ar įvertinus, kad programa yra įgyvendinama nepakankamai, TLK direktorius informuoja priklausomybių ligų centro steigėją apie lėšų pervedimo sustabdymą kitam ketvirčiui.
37. TLK raštu informuoja priklausomybės ligų centrų vadovus apie skirtas lėšas Programai įgyvendinti.
38. Pagrindinis dokumentas, kuris numato Programai apmokėti skiriamų PSDF biudžeto lėšų dydį, tikslinę paskirtį bei paskirstymą metų ketvirčiais, yra Programos (išlaidų) sąmata, forma BFP-1, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1K-301 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programos sąmatos ir skaičiavimų formų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 124-5645).
39. Priklausomybės ligų centro direktorius, gavęs TLK pranešimą apie skirtas lėšas, parengia Programos (išlaidų) sąmatą, vadovaudamasis Programoje numatytais uždaviniais, ir pateikia ją tvirtinti TLK. Sąmata sudaroma 2 egzemplioriais -po vieną Priklausomybės ligų centrui ir TLK. Naudoti Programai skirtas PSDF biudžeto lėšas be patvirtintos sąmatos neleidžiama. Sudarant išlaidų sąmatą, lėšos priklausomybės ligų centrams, išskyrus Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, paskirstomos taip: medikamentams – 45 proc., mokos fondui – ne daugiau kaip 27 proc., infrastruktūrai gerinti -ne daugiau kaip 18 proc., kitoms išlaidoms – ne daugiau kaip 10 procentų. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Priklausomybės ligų programos išlaidų sąmatoje lėšos paskirstomos taip: medikamentams – 34 proc., mokos fondui – ne daugiau kaip 40 proc., infrastruktūrai – ne daugiau kaip 5 proc., kitoms išlaidoms – ne daugiau kaip 21 procentas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-617, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3218 (2006-07-25), i. k. 1062250ISAK000V-617
40. Atlikus programoje numatytus darbus, priklausomybės ligų centro direktorius pateikia TLK lėšų paraišką bei juridinę galią turinčių ir išlaidas pateisinančių dokumentų patvirtintas kopijas.
42. Gavusi išvardytus dokumentus ir juos patikrinusi, TLK teikia Valstybinei ligonių kasai (toliau – VLK) lėšų paraišką.
44. Priklausomybės ligų centrų vadovai atsiskaito už PSDF lėšų panaudojimą kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos, teikdami TLK Biudžeto išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą (forma Nr. 2), patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-413 „Dėl Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 2-21).
45. Priklausomybių ligų centrų vadovai uždavinių įvykdymo ataskaitas ir rodiklius, nurodytus Programos 50 p., teikia kas ketvirtį TLK ir steigėjui. Metinė ataskaita teikiama steigėjui metų pabaigoje.
VIII. LAUKIAMI REZULTATAI
49. Asmenims, kurie kreipiasi į priklausomybės ligų centrus, sergantiems priklausomybės ligomis ir apdraustiems PSDF lėšomis, iš šios Programos lėšų bus pagerintas reikiamų medicininių paslaugų prieinamumas ir kokybė.
50. Siekiant užtikrinti priklausomybės ligų centruose teikiamų medicininių paslaugų kokybę ir efektyvų lėšų panaudojimą, besikreipiantiems ir gydytiems pacientams bus taikoma pacientų gydymo rezultatų stebėsena, kurios pagrindiniai rodikliai – pasiektų ilgalaikių remisijų skaičius, naujai išaiškintų pacientų skaičius, kiek asmenų, vartojančių alkoholį ir narkotikus, išrašyti iš įskaitos.
51. Pagerinus paslaugų prieinamumą, priklausomybės ligų centruose nuolat didės asmenų, gydytų dėl abstinencijos ir priklausomybės sindromo stacionare ir ambulatoriškai, skaičius.
52. Siekiant išaiškinti naujus atvejus, užtikrinti gydymo tęstinumą, priklausomybės ligų centrai:
52.1. daugiau pacientų gydys bendradarbiaudami su psichikos sveikatos centrais, darbo biržomis, nevyriausybinėmis organizacijomis;
53. Programa sudarys prielaidas palaipsniui gerinti kitus šalies sveikatos rodiklius:
53.1. plečiant asmenų, priklausomų nuo alkoholio, gydymą ir reabilitaciją, bus sudarytos prielaidos mažėti alkoholinių psichozių, apsinuodijimų alkoholiu, nelaimingų atsitikimų ir savižudybių skaičiui;
VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VIETA
54. Vilniaus m. priklausomybės ligų centras, vadovas E. Subata. Adresas: Gerosios Vilties g. 3, Vilnius, 213 72 74.
55. Kauno aps. priklausomybės ligų centras, vadovas T. Zikaras. Adresas: Giedraičių g. 8, Kaunas, 33 74 37.
56. Klaipėdos aps. priklausomybės ligų centras, vadovas A. Slatvickis. Adresas: Taikos g. 46, Klaipėda.
57. Šiaulių aps. priklausomybės ligų centras, vadovas E. Pr. Zevertas. Adresas: Pramonės g. 15a, Šiauliai, 45 75 11.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-617, 2006-07-17, Žin., 2006, Nr. 81-3218 (2006-07-25), i. k. 1062250ISAK000V-617
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-182 "Dėl 2005-2008 m. Priklausomybės ligų programos patvirtinimo" pakeitimo