Suvestinė redakcija nuo 2009-10-04 iki 2015-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 105-4019, i. k. 1081100NUTA00000860
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos patvirtinimo
2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 860
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1600) 4 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. 174 „Dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos ir Valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros 2002–2004 metų veiklos programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 15-567).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 860
RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO STRATEGIJA
I. STRATEGIJOS SANTRAUKA
| RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PLĖTROS STRATEGINIS TIKSLAS Sutvarkyti visas Lietuvoje esančias ir susidarančias radioaktyviąsias atliekas – nepalikti nepelnytos naštos ateities kartoms. |
||
| Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai (efekto kriterijai) Sutvarkytų (parengtų ilgai saugoti ar palaidotų) radioaktyviųjų atliekų (išskyrus panaudotą branduolinį kurą): dabartinė reikšmė (2008 metai) – 7 procentai; siektina reikšmė (2030 metai) – 90 procentų. parengtas ilgai saugoti panaudotas branduolinis kuras: dabartinė reikšmė (2008 metai) – 26 procentai; siektina reikšmė (2020 metai) – 100 procentų. |
||
| RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (REZULTATO KRITERIJAI) |
||
| 1 tikslas Siekti aukšto lygio branduolinės ir radiacinės saugos tvarkant panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas. |
Rezultato kriterijai Radiacinių incidentų ir avarijų tvarkant radioaktyviąsias atliekas: dabartinė reikšmė (2008 metai) – 0; siektina reikšmė (2030 metai) – 0. |
|
| Uždaviniai 1. Rengti, keisti ir papildyti teisės aktus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu. 2. Įgyvendinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo projektus. 3. Atlikti mokslinius tyrimus, padėsiančius pritaikyti šiuolaikines technologijas radioaktyviosioms atliekoms Lietuvoje tvarkyti. 4. Įdiegti naują radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo sistemą. 5. Rengti kvalifikuotus specialistus ir tobulinti esamų specialistų kvalifikaciją. 6. Analizuoti užsienio valstybių turimą radioaktyvųjų atliekų tvarkymo patirtį. 7. Užtikrinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos finansavimą. |
||
| 2 tikslas Kurti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pagrįstą šiuolaikinėmis technologijomis, ir siekti sumažinti radioaktyviųjų atliekų bendrąjį aktyvumą ir tūrį. |
Rezultato kriterijai 1. Sutvarkyta panaudoto branduolinio kuro: dabartinė reikšmė (2008 metai) – 26 procentai; siektina reikšmė (2020 metai) – 100 procentų. 2. Sutvarkyta skystųjų radioaktyviųjų atliekų: dabartinė reikšmė (2008 metai) – 17 procentų; siektina reikšmė (2030 metai) – 90 procentų. 3. Sutvarkyta vidutinio aktyvumo ilgaamžių kietųjų radioaktyviųjų atliekų: dabartinė reikšmė (2008 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2030 metai) – 90 procentų. 4. Sutvarkyta labai mažo, mažo ir vidutinio aktyvumo kietųjų radioaktyviųjų atliekų: dabartinė reikšmė (2008 metai) – 0 procentų; siektina reikšmė (2030 metai) – 90 procentų. |
|
| Uždaviniai 1. Įrengti radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginius. 2. Mažinti radioaktyviųjų atliekų susidarymą ir, jeigu įmanoma, perdirbti jas ir pakartotinai panaudoti medžiagas po perdirbimo. 3. Įrengti trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų kapinynus. 4. Įrengti ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugyklas. 5. Įrengti naują Ignalinos atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklą. 6. Analizuoti bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos pertvarkymo į kapinyną galimybes ir tvarkyti bitumuotas radioaktyviąsias atliekas. 7. Perkelti panaudotą branduolinį kurą iš Ignalinos atominės elektrinės į sauso tipo panaudoto branduolinio kuro saugyklas. 8. Analizuoti galimybes panaudotą branduolinį kurą ir ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas laidoti, išvežti perdirbti ar laidoti kitose valstybėse. 9. Tvarkyti smulkiųjų gamintojų, neturinčius šeimininko ir neteisėtai laikytus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir kitas radioaktyviąsias atliekas. 10. Sutvarkyti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje esančias skystąsias radioaktyviąsias atliekas. 11. Parengti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo planą. |
||
| 3 tikslas Siekti, kad Lietuvos visuomenė suprastų pagrindinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principus ir pritartų vykdomiems projektams. |
Rezultato kriterijai 1. Gerai informuotų apie radioaktyviąsias atliekas gyventojų: dabartinė reikšmė – 20 procentų (Europos Komisijos visuomenės apklausų tyrimo Eurobarometro „Radioaktyviosios atliekos“ 2005 metų duomenys); siektina reikšmė (2015 metai) – 25 procentai. |
|
| Uždaviniai 1. Skleisti informaciją apie radioaktyviųjų atliekų susidarymą ir jų tvarkymo būdus. 2. Skleisti informaciją apie radioaktyviųjų atliekų infrastruktūros plėtros projektus. |
||
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija (toliau vadinama – ši strategija) numato pagrindines radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kryptis, atsižvelgiant į branduolinės energetikos plėtros planus, naujausius šalies ir tarptautinius aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimus, Jungtinę panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją (Žin., 2004, Nr. 36-1186). Šioje strategijoje numatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai, skirti vykdomiems radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbams tęsti, pasirengti tinkamai išmontuoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau vadinama – Ignalinos AE) reaktorius, taip pat pasirengti naudojant naujausias technologijas tvarkyti naujos atominės elektrinės eksploatavimo radioaktyviąsias atliekas.
III. RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SEKTORIAUS ESAMOS
BŪKLĖS ANALIZĖ
2. Radioaktyviosios medžiagos naudojamos branduolinėje energetikoje, taip pat technologiniams procesams pramonės įmonėse kontroliuoti, ligoms asmens sveikatos priežiūros įstaigose diagnozuoti ir gydyti, mokslo ir mokymo įstaigose. Radioaktyviųjų atliekų – panaudoto branduolinio kuro ir kitų radioaktyviųjų medžiagų, kurių tolesnis technologinis naudojimas netikslingas, tvarkymas kelia mokslinių, techninių, ekonominių problemų. Daugiausia radioaktyviųjų atliekų susidaro branduolinės energetikos objektuose.
3. Radioaktyviosios atliekos pasižymi įvairiomis fizinėmis, cheminėmis savybėmis ir pagal keliamą pavojų žmogui ir aplinkai skirstomos į labai mažo aktyvumo, mažo ir vidutinio aktyvumo ir didelio aktyvumo. Pagal radioaktyviosiose medžiagose esančių radionuklidų pusėjimo trukmę jos skirstomos į trumpaamžes ir ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas. Pagal radiologines charakteristikas ir technologines tvarkymo ypatybes radioaktyviosios atliekos skirstomos į:
3.1. trumpaamžes labai mažo aktyvumo radioaktyviąsias atliekas, kurios turi būti palaidotos radioaktyviųjų atliekų kapinynuose be sudėtingų inžinerinių barjerų;
3.2. trumpaamžes mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviąsias atliekas, kurios turi būti palaidotos radioaktyviųjų atliekų paviršiniuose kapinynuose su gelžbetoniniais rūsiais;
3.3. panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas, netinkamas laidoti radioaktyviųjų atliekų paviršiniame kapinyne, kurios turi būti palaidotos geologinėse formacijose įrengtuose radioaktyviųjų atliekų kapinynuose;
4. Šiuo metu visos Ignalinos AE nuo eksploatavimo pradžios susidariusios radioaktyviosios atliekos saugomos jos teritorijoje įrengtose radioaktyviųjų atliekų saugyklose. Ignalinos AE atlikta saugos analizė parodė, kad radioaktyviosios atliekos šiose saugyklose gali būti saugomos laikinai, nes saugyklos neatitinka ilgalaikio saugojimo reikalavimų, todėl radioaktyviąsias atliekas reikia išimti, charakterizuoti, apdoroti ir visam laikui palaidoti įrengtuose radioaktyviųjų atliekų kapinynuose, užtikrinančiuose ilgalaikę pasyvią saugą.
5. Ignalinos AE radioaktyviąsias atliekas sudaro eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidarančios radioaktyviosios medžiagos. Didžiuma eksploatavimo nutraukimo radioaktyviųjų atliekų (išskyrus reaktoriaus aktyviojoje zonoje aktyvuotus komponentus) pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir radiologinėmis savybėmis kaip ir eksploatavimo atliekos. Preliminariai apskaičiavus Ignalinos AE eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų kiekį nustatyta, kad radioaktyviosioms atliekoms galutinai sutvarkyti reikia įrengti labai mažo aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų kapinyną, skirtą 60 000 kub. metrų atliekų palaidoti, ir mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinį kapinyną, skirtą 100 000 kub. metrų atliekų palaidoti. Apie 17 000 kub. metrų mažo aktyvumo trumpaamžių bitumuotų radioaktyviųjų atliekų, atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, turės būti palaidota pertvarkius šių atliekų saugyklą į kapinyną arba mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršiniame kapinyne. Apie 6 500 kub. metrų neapdorotų vidutinio aktyvumo ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų (įskaitant 3 000 kub. metrų panaudoto grafito) numatoma saugoti kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginyje ir apie 22 000 panaudoto branduolinio kuro rinklių – sauso tipo saugyklose, iki bus priimtas sprendimas dėl galutinio jų sutvarkymo.
6. Analizuojant mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybes, atlikti laidojimo paviršiniame kapinyne galimybių tyrimai: vietos parinkimo darbai, detalūs tinkamiausių vietų tyrimai, ištirtas poveikis aplinkai ir parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, priimtas teigiamas sprendimas dėl šios planuojamos ūkinės veiklos leistinumo Stabatiškės aikštelėje poveikio aplinkai požiūriu, ištirta galimybė panaudoti Lietuvoje esančias medžiagas kapinyno inžineriniams barjerams statyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1227 „Dėl mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno projektavimo“ (Žin., 2007, Nr. 122-5006) pritarta radioaktyviųjų atliekų paviršinio kapinyno projektavimui.
7. Ignalinos AE pradėta diegti nauja radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo sistema, pradėjo veikti skystųjų radioaktyviųjų atliekų cementavimo įrenginys, kuriame pradėtos cementuoti skystųjų radioaktyviųjų atliekų koncentrato nuosėdos, panaudotos jonų kaitos dervos ir perlitas.
8. Panaudotas branduolinis kuras saugomas reaktorių patalpose įrengtuose baseinuose ir 2000 metais pradėtoje eksploatuoti Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugykloje, kuri šiuo metu jau užpildyta. Iki 2009 metų pabaigos Ignalinos AE bus panaudota apie 22 000 branduolinio kuro rinklių, arba apie 2 500 tonų urano. Vienas iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų, kuris šiuo metu įgyvendinamas, – pastatyti naują panaudoto branduolinio kuro saugyklą, į kurią iš Ignalinos AE reaktorių bus perkeltas panaudotas branduolinis kuras. Numatyta jį saugoti mažiausiai 50 metų. Pagal šį projektą parengta panaudoto branduolinio kuro saugyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir priimtas teigiamas sprendimas dėl šios planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu.
9. Įgyvendinant 2002–2006 metais Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programą 2003–2007 metams, patvirtintą valstybės įmonės Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (toliau vadinama – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra) direktoriaus 2003 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 53, analizuotos galimybės įrengti giluminį radioaktyviųjų atliekų kapinyną Lietuvoje, kelių Europos Sąjungos valstybių narių regioninį giluminį radioaktyviųjų atliekų kapinyną ir išvežti panaudotą branduolinį kurą į valstybes, turinčias tinkamus įrenginius ir prisiimsiančias visą atsakomybę už šias atliekas. Jeigu nepakis pasaulinė panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų išvežimo į kitas valstybes politika ar neatsiras naujų panaudoto branduolinio kuro perdirbimo technologijų, ne anksčiau kaip 2030 metais bus pradėta svarstyti, kurioje Lietuvos vietoje statyti kapinyną, prireikus tiriama galimybė pratęsti panaudoto branduolinio kuro saugojimo saugyklose laiką ilgiau nei 50 metų (atsižvelgiant į saugyklų ir konteinerių būklę).
10. 2004–2006 metais įvertinta ir sustiprinta Širvintų rajone, Bartkuškio miške, esančio specialaus radioaktyviųjų atliekų laidojimo punkto (toliau vadinama – Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla), kuriame 1964–1988 metais laidotos pramonės, medicinos įstaigų ir mokslo tyrimų centrų (toliau vadinama – smulkieji gamintojai) radioaktyviosios atliekos, sauga. Nustatyta, kad net pertvarkyti ilgaamžių atliekų Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos inžineriniai barjerai negali užtikrinti ilgalaikės saugos, todėl šis radioaktyviųjų atliekų laidojimo punktas gali būti eksploatuojamas tik kaip radioaktyviųjų atliekų saugykla. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 2006 metais išdavė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai licenciją, suteikiančią teisę vykdyti uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos priežiūrą. Įrengus naujus radioaktyviųjų atliekų kapinynus Ignalinos AE, Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje saugomos atliekos turi būti išimtos, galutinai apdorotos ir palaidotos šiuose kapinynuose, o teritorija perduota nekontroliuojamai naudoti Širvintų rajono savivaldybei.
11. Nuo 1989 metų visos smulkiųjų gamintojų radioaktyviosios atliekos vežamos į Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų saugyklas. Šiuo metu jose saugoma apie 40 000 panaudotų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Šios radioaktyviosios atliekos bus tvarkomos vienu metu su kitomis Ignalinos AE radioaktyviosiomis atliekomis.
12. Pastaruoju metu naudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių Lietuvoje ir toliau mažėja, kadangi diegiant naujas technologijas daugelis įmonių šių šaltinių nenaudoja ir juos keičia kita įranga. Taigi smulkiųjų gamintojų radioaktyviųjų atliekų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo apytiksliai nuo 5 kub. metrų iki 1 kub. metro per metus.
13. Aplinkos ir teisinė analizė rodo – radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būklę šalyje veikia vidaus ir išorės politiniai, ekonominiai, socialiniai, technologiniai ir teisiniai veiksniai:
13.1. Politiniai veiksniai. Lietuvoje politinė padėtis stabili, valstybės valdžios ir valdymo institucijų politinės nuostatos skirtos ekonomikos augimui, šalies konkurencingumui, investicijoms skatinti ir verslui plėtoti. Palankus valstybės valdžios ir valdymo institucijų ir visuomenės požiūris į branduolinę energetiką leidžia plėtoti branduolinę energetiką ir statyti naują atominę elektrinę. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), ir Europos Sąjungos energetikos politika sudaro politines sąlygas nustatyti tinkamus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos tikslus, prioritetines kryptis ir joms įgyvendinti reikalingas priemones.
13.2. Ekonominiai veiksniai. Senkantys pasaulio naftos ir dujų ištekliai, didėjančios naftos ir dujų kainos skatina branduolinės energetikos plėtrą ir vis opesnius daro radioaktyviųjų atliekų tvarkymo klausimus.
13.3. Socialiniai veiksniai. Lietuvos mokslo įstaigos pajėgios parengti kvalifikuotus specialistus, galinčius tvarkyti radioaktyviąsias atliekas. Ignalinos AE regione kuriamos naujos darbo vietos.
13.4. Technologiniai veiksniai. Radioaktyviosios atliekos tvarkomos naudojant moksliškai pagrįstas technologijas. Panaudoto branduolinio kuro laidojimo klausimas neišspręstas visose pasaulio valstybėse, todėl būtina toliau ieškoti panaudoto branduolinio kuro ir kitų didelio aktyvumo ilgaamžių atliekų tvarkymo būdų (giluminio radioaktyviųjų atliekų kapinyno, regioninio radioaktyviųjų atliekų kapinyno įrengimas, galimybės išvežti panaudotą kurą į valstybę, galinčią jį perdirbti ar laidoti).
14. Išteklių analizė. Lietuvoje radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nustato kontrolės ir priežiūros institucijų kompetenciją radioaktyviųjų atliekų tvarkymo klausimais, radioaktyviąsias atliekas tvarkančių įmonių pareigas ir teises:
14.1. Ignalinos AE galutinai apdoroja Lietuvoje esančias radioaktyviąsias atliekas. Apdorotos radioaktyviosios atliekos bus saugomos arba laidojamos. Projektuojamas kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas, panaudoto branduolinio kuro saugykla, labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynas, mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis kapinynas.
14.2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra prižiūri uždarytą Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, surenka ir perduoda saugoti į Ignalinos AE smulkiųjų gamintojų radioaktyviąsias atliekas, nelegalius ir rastus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius. Ignalinos AE pastatytos naujos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ar kapinynai teisės aktų nustatyta tvarka bus perduoti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai eksploatuoti.
IV. RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PATIRTIES UŽSIENIO
VALSTYBĖSE APŽVALGA
15. Galutinai neapdorotos trumpaamžės labai mažo aktyvumo radioaktyviosios atliekos laidojamos pilkapiniuose ar tranšėjiniuose radioaktyviųjų atliekų kapinynuose be sudėtingų inžinerinių barjerų (licencijuotuose sąvartynuose) Švedijos Karalystėje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikos Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje ir kitose valstybėse. Šis radioaktyviųjų atliekų tvarkymo būdas pripažįstamas vis plačiau, ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra jau rengia dokumentus, skirtus labai mažo aktyvumo klasės radioaktyviųjų atliekų kategorijai apibūdinti.
16. Trumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosios galutinai apdorotos atliekos laidojamos paviršiniuose ir geologiniuose radioaktyviųjų atliekų kapinynuose daugelyje valstybių. Per pastaruosius 30–40 metų pradėta eksploatuoti apie 120 paviršinių radioaktyviųjų atliekų kapinynų. Manoma, kad per ateinančius 15 metų jų bus pradėta eksploatuoti dar apie trisdešimt. Radioaktyviųjų atliekų kapinynų koncepcija ir techniniai sprendimai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, Prancūzijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje, Japonijoje radioaktyviųjų atliekų paviršiniai kapinynai – betoniniai statiniai, kuriuose sukraunamos pakuotės su radioaktyviosiomis atliekomis. Tai mažina galimybę radionuklidams patekti į aplinką ir leidžia išvengti tiesioginės žmogaus intervencijos, kol radioaktyviosios atliekos kels pavojų. Kai kuriose valstybėse, ypač turinčiose palankias geologines sąlygas, radioaktyviųjų atliekų kapinynai įrengti po žeme granitinėse uolienose, pavyzdžiui, Švedijos Karalystėje ir Suomijos Respublikoje.
17. Šiuo metu pasaulyje panaudotas branduolinis kuras tvarkomas dviem pagrindiniais būdais: perdirbamas arba saugomas. Pirmuoju atveju jis laikomas naudinga žaliava, nes jį perdirbant regeneruojamas uranas ir plutonis, o antruoju atveju – saugomas laukiant arba galutinio laidojimo (tuo atveju kuras laikomas radioaktyviosiomis atliekomis), arba vėlesnio perdirbimo. Panaudotas branduolinis kuras paprastai saugomas vandens baseinuose (šlapiosiose saugyklose) arba specialiuose konteineriuose sauso tipo saugyklose. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo technologijos nuolat tobulinamos. Prancūzijos Respublikoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Japonijoje, Rusijos Federacijoje ir kitur taikoma perdirbimo strategija, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijos Karalystėje ir kitur pasirinktas tiesioginis panaudoto branduolinio kuro laidojimas, o kitose valstybėse dalis panaudoto branduolinio kuro saugoma, dalis perdirbama, o ilgaamžės didelio aktyvumo atliekos, susidariusios perdirbimo metu, saugomos.
18. Radioaktyviosios atliekos susidaro ir medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje, mokymo įstaigose, atliekant mokslinius tyrimus. Vykdant šią veiklą susidaro kitai radioaktyviųjų atliekų klasei priskiriami panaudotieji uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Tokių šaltinių keliamas pavojus labai įvairus ir priklauso nuo naudojamų radionuklidų, jų fizinės ir cheminės formos ir aktyvumo. Ypač daug dėmesio reikia skirti didelio aktyvumo kobalto, stroncio, cezio šaltinių ir ilgaamžių radžio, americio ir plutonio šaltinių laidojimui, nes jų skilimo pusėjimo trukmė ilgesnė už inžinerinių barjerų tinkamumo laiką. Šias radioaktyviąsias atliekas galima laidoti tik geologinėse formacijose įrengtame radioaktyviųjų atliekų kapinyne. Šiuo metu Tarptautinė atominės energetikos agentūra svarsto patrauklų ir ekonomišką sprendimą šaltinius laidoti gręžiniuose. Afrikos regione vykdomas šios agentūros remiamas projektas – nagrinėjami 30–50 metrų gylio gręžiniai, nesudėtingos technologijos, kurios gali būti naudojamos kiekvienoje valstybėje.
V. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
19. Stiprybės:
19.3. radioaktyviųjų atliekų saugyklų ir kapinynų projektavimo, statybos ir saugos vertinimo darbus gali atlikti Lietuvos specialistai;
19.4. išplėtota radioaktyviųjų atliekų saugykloms ir kapinynams statyti reikalinga statybos, transporto, energetikos infrastuktūra;
20. Silpnybės:
20.2. Lietuvoje nėra radioaktyviųjų atliekų tvarkymo metodų rengimo specialistų, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos projektuotojų ir gamintojų;
20.3. dėl ankstyvo Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo Lietuva neišgali pati finansuoti Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo;
21. Galimybės:
22. Grėsmės:
22.1. Europos Sąjungos paramos Ignalinos AE eksploatavimui nutraukti ir jos radioaktyviosioms atliekoms sutvarkyti nutraukimas;
VI. STRATEGIJOS VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
23. Vizija – tvarkyti Lietuvoje radioaktyviąsias atliekas naudojant naujausias technologijas, apsaugoti žmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir sudaryti Lietuvoje sąlygas plėtoti branduolinę energetiką.
24. 1 tikslas – siekti aukšto lygio branduolinės ir radiacinės saugos tvarkant panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas. Uždaviniai:
24.3. atlikti mokslinius tyrimus, padėsiančius pritaikyti šiuolaikines technologijas radioaktyviosioms atliekoms Lietuvoje tvarkyti;
25. 2 tikslas – kurti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pagrįstą šiuolaikinėmis technologijomis, ir siekti sumažinti radioaktyviųjų atliekų bendrąjį aktyvumą ir tūrį. Uždaviniai:
25.2. mažinti radioaktyviųjų atliekų susidarymą ir, jeigu įmanoma, perdirbti jas ir pakartotinai panaudoti medžiagas po perdirbimo;
25.6. analizuoti bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklos pertvarkymo į kapinyną galimybes ir tvarkyti bitumuotas radioaktyviąsias atliekas;
25.7. perkelti panaudotą branduolinį kurą iš Ignalinos AE į sauso tipo panaudoto branduolinio kuro saugyklas;
25.8. analizuoti galimybes panaudotą branduolinį kurą ir ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas laidoti, išvežti perdirbti ar laidoti kitose valstybėse;
25.9. tvarkyti smulkiųjų gamintojų, neturinčius šeimininko ir neteisėtai laikytus uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir kitas radioaktyviąsias atliekas;
25.10. sutvarkyti Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje esančias skystąsias radioaktyviąsias atliekas;
26. 3 tikslas – siekti, kad Lietuvos visuomenė suprastų pagrindinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principus ir pritartų vykdomiems projektams. Uždaviniai:
VII. STRATEGIJOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
27. Strategijos įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
27.3. kiek apdorota, suklasifikuota pagal naują klasifikavimo sistemą ir parengta laidoti ar ilgai saugoti Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų;
27.4. kiek surinkta, apdorota ir perduota saugoti ar laidoti smulkiųjų gamintojų, neturinčių šeimininko ir neteisėtai laikytų uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir kitų radioaktyviųjų atliekų;
27.5. kiek apdorota ir išvežta iš Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos skystųjų radioaktyviųjų atliekų;
VIII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖ
28. Šios strategijos nuostatos įgyvendinamos vykdant programas, tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
29. Radioaktyviosios atliekos tvarkomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Ignalinos AE, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo, kitų tarptautinių fondų, smulkiųjų gamintojų ir kitomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautomis lėšomis.
30. Energetikos ministerija apie šios strategijos įgyvendinimo eigą ir rezultatus praėjusiais metais iki einamųjų metų kovo 1 d. informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1190, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 118-5067 (2009-10-03), i. k. 1091100NUTA00001190
31. Šios strategijos įgyvendinimą koordinuoja Energetikos ministerija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1190, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 118-5067 (2009-10-03), i. k. 1091100NUTA00001190
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1190, 2009-09-09, Žin., 2009, Nr. 118-5067 (2009-10-03), i. k. 1091100NUTA00001190
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 860 "Dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijos patvirtinimo" pakeitimo