Redaguota: 1994.05.27.
Pakeitimai:
1. Nr.1-671; 1990.10.11.; Žin., 1990, Nr.31-746;
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSINIO
APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2. Nr.1-716; 1990.10.30; Žin., 1990, Nr.32-767;
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSINIO
APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO
3. Nr.783; 1990.11.15.; Žin., 1990, Nr.33-799;
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSIJINIO
APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO
4. Nr.1-462; 1994.05.17.; Žin., 1994, Nr.39-705.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PENSINIO
APRŪPINIMO GERINIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PENSINIO APRŪPINIMO GERINIMO
Į S T A T Y M A S
Šis įstatymas reglamentuoja visų rūšių pensijų, paskirtų iki
jo įsigaliojimo, padidinimą, nustato socialines pensijas
nedarbingiems asmenims, neturintiems teisės gauti kitų rūšių
pensijų, taip pat minimalius pensijų dydžius ir kitas pensinio
aprūpinimo sąlygas bei normas, reglamentuoja pensijų skyrimo ir
mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t
a r i a:
1 straipsnis. Padidinti visų rūšių pensijas, paskirtas iki
šio įstatymo įsigaliojimo: 10 rublių, jeigu žmogus gavo iki 10
metų imtinai; 15 rublių - nuo 10 iki 15 metų; 20 rublių - nuo 15
iki 20 metų; 30 rublių - nuo 20 iki 25 metų; 40 rublių - nuo 25
metų ir daugiau.
2 straipsnis. Skirti ir mokėti socialines pensijas
nedirbantiems asmenims, jeigu jie neturi teisės į kitos rūšies
pensiją:
I, II ir III grupės invalidams, tarp jų invalidams nuo
vaikystės;
vaikams, netekusiems maitintojo, nesukakusiems 18 metų arba
vyresniems, jeigu jie tapo invalidais iki 18 metų;
vaikams invalidams iki 16 metų;
kitiems asmenims, kuriems sukako: vyrams - 60 metų, moterims
- 55 metai.
Invalidams nuo vaikystės skirti ir mokėti socialines
pensijas nepriklausomai nuo to, dirba jie ar nedirba.
3 straipsnis. Nustatyti šiuos socialinių pensijų dydžius:
a) I grupės invalidams, I ir II grupės invalidams nuo
vaikystės ir vaikams invalidams iki 16 metų - 100 procentų
minimalaus senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis), bet ne mažiau
už nustatytus mėnesinių pašalpų dydžius iki šio įstatymo
įsigaliojimo;
b) II grupės invalidams (išskyrus invalidus nuo vaikystės):
kitiems asmenims, kuriems sukako 60 metų (vyrams) ir 55 metai
(moterims), ir kiekvienam maitintojo netekusiam vaikui - 50
procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio;
c) III grupės invalidams - 30 procentų minimalaus senatvės
pensijos dydžio.
Motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5 ir daugiau vaikų
ir turinčioms teisę gauti socialinę pensiją pagal šio straipsnio
pirmosios dalies "a" - "c" punktus, šią pensiją skirti ne mažesnę
kaip 100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio. Motinoms,
pagimdžiusioms ir išauginusioms mažiau kaip 5 vaikus, skirti
socialinę pensiją po 20 procentų minimalaus senatvės pensijos
dydžio už kiekvieną vaiką, bet ne mažiau už šio straipsnio
pirmosios dalies "a" - "c" punktuose nustatytus dydžius.
Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,
Nr.31-746;
4 straipsnis. Jeigu tuo pat metu yra teisė į socialinę
pensiją ir į senatvės ar invalidumo pensijų priedą už nedarbingus
šeimos narius, suteikti gavėjui teisę pasirinkti skiriamą išmoką.
5 straipsnis. Skiriant ir mokant socialines pensijas,
atitinkamai taikyti šio įstatymo 28-34 straipsnius.
6 straipsnis. Nustatyti minimalią senatvės pensiją - 80
procentų minimalaus gyvenimo lygio
Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,
31-746; 1-783; 1990.11.15; Žin., 1990, Nr.33-799;
7 straipsnis. Suteikti teisę gauti senatvės pensiją I ir II
grupės invalidų nuo vaikystės ir vaikų-invalidų iki 16 metų
amžiaus motinoms, išauginusioms šiuos vaikus iki 8 metų,
sukakusioms 50 metų ir turinčioms ne mažesnį kaip 15 metų darbo
stažą. Kai į šį stažą įtraukiamas I grupės invalidų nuo vaikystės
ir vaikų-invalidų iki 16 metų amžiaus priežiūros laikas, senatvės
pensijai skirti reikalingas ne mažesnis kaip 20 metų darbo
stažas.
8 straipsnis. Suteikti teisę į padidintą maksimalią senatvės
pensiją anglies, metalurgijos bei kitų pramonės šakų ir statybos
darbininkams ir tarnautojams, palikusiems darbą, duodantį teisę į
pensiją, iki 1979 metų (iki padidintų maksimalių pensijų dydžių
šios kategorijos darbuotojams nustatymo). Šių šakų
darbuotojams, turintiems įstatymų nustatytą darbo stažą,
reikalingą padidintam maksimaliam senatvės pensijos dydžiui
gauti, pensiją apskaičiuoti nuo uždarbio (15 ir 26
straipsniai) ir mokėti ne daugiau kaip 210 rublių per mėnesį.
Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,
Nr.31-746;
9 straipsnis. Nustatyti šiuos minimalius invalidumo pensijų
dydžius darbininkams, tarnautojams, kolūkiečiams, moksleiviams ir
kitiems piliečiams: I ir II grupės invalidams - 80 procentų, bet
ne mažiau už nustatytus dydžius iki šio įstatymo įsigaliojimo,
III grupės - 50 procentų minimalaus gyvenimo lygio
Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,
Nr.31-746; 1-783; 1990.11.15; Žin., 1990, Nr.33-799;
10 straipsnis. Nustatyti, kad darbininkų, tarnautojų,
kolūkiečių, moksleivių ir kitų piliečių šeimų narių minimalūs
maitintojo netekimo pensijų dydžiai negali būti mažesni už
socialinę pensiją, nustatytą atitinkamai nedarbingų žmonių
kategorijai šio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies "a" -"c"
punktuose ir ne mažesni už minimalius dydžius, nustatytus iki šio
įstatymo įsigaliojimo.
Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,
Nr.31-746;
11 straipsnis. Skirti maitintojo netekimo pensijas
visiškiems našlaičiams, tai yra netekusiems abiejų tėvų vaikams
arba mirusios vienišos motinos vaikams, - 30 procentų maitintojo
darbo užmokesčio (26 straipsnis) kiekvienam vaikui, bet ne mažiau
kaip dvigubą socialinės pensijos dydį, nustatytą atitinkamai
nedarbingų žmonių kategorijai šio įstatymo 3 straipsnio pirmosios
dalies "a" - "c" punktuose. Vaikams - visiškiems našlaičiams ir
kitiems šeimos, kurioje yra vaikų - visiškų našlaičių, nariams,
turintiems teisę gauti maitintojo netekimo pensiją nors už vieną
iš mirusių visiško našlaičio tėvų, pensiją apskaičiuoti iš
bendros abiejų tėvų uždarbio sumos (26 straipsnis).
12 straipsnis. Padidinti invalidumo ir maitintojo netekimo
pensijas (tarp jų ir minimalaus dydžio) invalidams nuo vaikystės
dėl sužeidimo, kontuzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos
veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo
pasekmėmis, - 15 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio (6
straipsnis).
13 straipsnis. Pensijas, kurios pagal galiojančius įstatymus
skiriamos ne už visą darbo stažą, apskaičiuoti proporcingai
turimam stažui, tačiau nustatant jas ne mažesnes už socialinę
pensiją, nustatytą atitinkamai nedarbingų žmonių kategorijai šio
įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies "a" - "c" punktuose.
Papildomas sąlygas, kurios buvo nustatytos šioms pensijoms
skirti, panaikinti.
14 straipsnis. Nustatyti, kad reabilituotiems politiniams
kaliniams, tremtiniams bei rezistencijos dalyviams, kurie tapo
invalidais būdami kalėjime, tremtyje arba dalyvaudami
rezistencinėje kovoje, asmenims, kurie tapo armijose Antrojo
pasaulinio karo metais, būtinosios tarnybos kariams, kurie tapo
invalidais atlikdami karinę tarnybą, kariškiams bei vidaus
reikalų organų eiliniams ir viršininkams, kurie tapo invalidais
vykdydami karinės tarnybos (tarnybines) pareigas ir gauna
pensijas iš socialinio aprūpinimo įstaigos, taikomos tos pačios
pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos, kuriomis skiriamos ir
mokamos pensijos karo invalidams pagal galiojančius pensijų
įstatymus ir šį įstatymą (15-16 straipsniai, 17 straipsnio
pirmoji dalis, 18 straipsnio antroji pastraipa, 19 straipsnio
antroji ir ketvirtoji pastraipos, 20 straipsnio antroji dalis, 21
straipsnio pirmosios dalies "a" ir "b" punktai, 26-27
straipsniai).
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų, mirusių
kalėjime, tremtyje, rezistencijos būriuose ir junginiuose bei
atitinkamos tarnybos ar veiklos metu, šeimoms ir mirusių šios
kategorijos invalidų šeimoms taikomos tos pačios pensinio
aprūpinimo sąlygos ir normos, kuriomis skiriamos ir mokamos
pensijos mirusių karo invalidų šeimoms pagal galiojančius pensijų
įstatymus ir šį įstatymą (23 straipsnio antroji pastraipa, 24
straipsnio pirmoji dalis, 25-27 straipsniai).
Reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams bei
rezistencijos dalyviams, asmenims, tarnavusiems antihitlerinėje
koalicijoje dalyvavusių užsienio šalių armijose Antrojo
pasaulinio karo metais, būtinosios tarnybos kariams, kariškiams
bei vidaus reikalų organų eiliniams ir viršininkams, tarnavusiems
veikiančioje armijoje, partizanų būriuose ir junginiuose arba
dalyvavusiems karo veiksmuose, asmenims, Antrojo pasaulinio karo
metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose ir
kituose laisvės atėmimo vietose, asmenims, dirbusiems Leningrado
blokados metu įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir
apdovanotiems medaliu "Už Leningrado gynybą" arba ženklu
"Leningrado blokados gyventojui" taikomos galiojančių pensijų
įstatymų ir šio įstatymo nustatytos karo dalyviams pensinio
aprūpinimo sąlygos ir normos (15-16 straipsniai, 18 straipsnio
antroji pastraipa, 19 straipsnio antroji ir ketvirtoji
pastraipos, 20 straipsnio antroji dalis, 21 straipsnio pirmosios
dalies "a" ir "b" punktai, 22, 26-27 straipsniai). Šiomis
sąlygomis ir normomis pensijos skiriamos ir visiems nurodytųjų
kategorijų asmenims, vėliau tapusiems invalidais dėl ligos.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų mirties
atveju jų šeimoms taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos,
galiojančių įstatymų ir šio įstatymo nustatytos mirusių karo
dalyvių šeimoms (24 straipsnio antroji dalis, 25-27 straipsniai).
Kitiems kariams (išskyrus būtinosios tarnybos karius),
liktinės tarnybos kariškiams ir vidaus reikalų organų eiliniams
bei viršininkams, tapusiems invalidais per nelaimingą atsitikimą,
nesusijusį su karinės tarnybos (tarnybinių) pareigų vykdymu, arba
dėl ligos tarnybos metu ir gaunantiems pensijas iš socialinio
aprūpinimo įstaigos, taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir
normos, nustatytos galiojančių pensijų įstatymų ir šio įstatymo
kitiems kariams-invalidams (19 straipsnio 3 pastraipa).
Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų mirties
atveju jų šeimoms taikomos pensinio aprūpinimo sąlygos ir normos,
nustatytos galiojančių pensijų įstatymų ir šio įstatymo kitų
karių-invalidų šeimoms (24 straipsnio antroji dalis).
15 straipsnis. Skirti senatvės pensijas 14 straipsnio
pirmojoje ir trečiojoje dalyse nurodytiems asmenims, išskyrus
reabilituotus politinius kalinius, tremtinius ir rezistencijos
dalyvius, karo invalidams ir karo dalyviams, invalidų nuo
vaikystės motinoms (7 straipsnis) - 55 procentų uždarbio (26
straipsnis) dydžio. Be to, padidinti pensiją vienu procentu
uždarbio už kiekvienus visus darbo metus (16 straipsnis)
išdirbusiems daugiau kaip 25 metus vyrams ir daugiau kaip 20
metų - moterims, tačiau ne daugiau kaip iki 75 procentų
uždarbio. Reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir
rezistencijos dalyviams skirti senatvės pensiją 55 procentų
uždarbio už kiekvienus visus darbo metus (16 straipsnis)
išdirbusiems daugiau kaip 25 metus vyrams ir daugiau kaip 20 metų
- moterims. Jų pensijos neturi būti mažesnės kaip 120 rublių ir
didesnės kaip 300 rublių.
Straipsnio pakeitimai: 1-716; 1990.10.30; Žin., 1990,
Nr.32-767;
16 straipsnis. Įskaityti į 14 straipsnio pirmojoje ir
trečiojoje dalyse nurodytų asmenų, karo invalidų ir karo dalyvių,
invalidų nuo vaikystės motinų (7 straipsnis) darbo metus, už
kuriuos senatvės pensija didinama 1 procentu uždarbio (15
straipsnis), šiuos laikotarpius:
reabilituotų piliečių arešto laiką, bausmės atlikimo
įkalinimo vietose ir buvimo tremtyje laiką - trigubai;
karinę tarnybą veikiančioje armijoje kovos veiksmų
laikotarpiu, buvimą partizanų būriuose ir junginiuose - trigubai;
asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais
priverstiniams darbams, darbo laiką bei buvimo getuose ir kitose
laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais laiką -
trigubai;
darbą Leningrade jo blokados laikotarpiu Antrojo pasaulinio
karo metais nuo 1941 m. rugsėjo 8 d. iki 1944m. sausio 27 d. -
trugubai;
darbą, tarp jo ir laisvai samdomo personalo darbą, Antrojo
pasaulinio karo metais kariniuose daliniuose ir tarnybą, išskyrus
šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytą karinę tarnybą, -
dvigubai;
mokymosi aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose,
kadrų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo
mokyklose ir kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir
klinikinėje ordinatūroje laiką nepriklausomai nuo to, ar buvo
dirbta prieš pradedant mokytis;
I grupės invalido ir vaiko invalido iki 16 metų bei
sukakusio 80 metų asmens priežiūros laiką;
laiką, kai nedirbanti motina prižiūrėjo mažamečius vaikus,
bet ne ilgiau kaip iki tol, kol kiekvienas vaikas sukako 3 metus,
iš viso ne daugiau kaip 6 metus.
16 1 straipsnis Nustatyti šiuos priedus prie senatvės
pensijų (tarp jų ir prie minimalių pensijų), skiriamų šio
įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardytiems
invalidams ir karo invalidams, šio įstatymo 14 straipsnio
trečiojoje dalyje išvardytiems asmenims ir karo dalyviams:
a) nedirbantiems pensininkams, išlaikantiems nedarbingus
šeimos narius, kurie priskiriami prie asmenų, aprūpinamų
maitintojo netekimo pensija, - kiekvienam nedarbingam šeimos
nariui socialinės pensijos, nustatytos atitinkamai nedarbingų
asmenų kategorijai, dydžio (3 straipsnio pirmosios dalies "a" -
"c" punktai). Šį priedą priskaičiuoti tik už tuos šeimos narius,
kurie negauna socialinės ar kitokios pensijos. Esant tuo pat metu
teisei į socialinę pensiją ir į priedą prie pensijos už
nedarbingą šeimos narį, gavėjas turi teisę skiriamą išmoką
pasirinkti;
b) vienišiems pensininkams, sukakusiems 80 metų,jų
priežiūrai - socialinės pensijos dydžio.
Abu šie priedai gali būti priskaičiuojami kartu.
Straipsnio pakeitimai: 1-671; 1990.10.11; Žin., 1990,
Nr.31-746;
17 straipsnis. Padidinti senatvės pensijas šio įstatymo 14
straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems invalidams ir karo
invalidams minimalaus invalidumo pensijos dydžio pagal atitinkamą
invalidumo grupę suma, nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio
antrojoje pastraipoje.
Senatvės pensijas šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje
dalyje išvardintiems asmenims ir karo dalyviams padidinti 25
procentais minimalaus senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis).
18 straipsnis. Skirti invalidumo pensijas:
šio įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems I
ir II grupės invalidams ir I ir II grupės karo invalidams - 75
procentus, III grupės - 50 procentų uždarbio (26 straipsnis);
šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje išvardintiems I
ir II grupės invalidams - karo dalyviams 55 procentus, III
grupės - 30 procentų uždarbio (26 straipsnis).
19 straipsnis. Nustatyti šiuos minimalius invalidumo pensijų
dydžius:
šio įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems I
ir II grupės invalidams ir I ir II grupės karo invalidams
(būtinosios tarnybos kareiviams ir jūreiviams) - 150 procentų,
III grupės - 75 procentai minimalaus senatvės pensijos dydžio (6
straipsnis);
šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje išvardintiems I
ir II grupės invalidams, I ir II grupės invalidams - karo
dalyviams ir kitiems kariams - I ir II grupės invalidams (14
straipsnio penktoji dalis) - 100 procentų, bet ne mažiau už
nustatytus dydžius iki šio įstatymo įsigaliojimo, III grupės - 50
procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio;
invalidams - būtinosios tarnybos seržantams, viršiloms,
grandiniams ir vyresniesiems jūreiviams - 110 procentų,
praporščikams, mičmanams ir liktinės tarnybos kariškiams, vidaus
reikalų organų eiliniams ir jaunesniesiems viršininkams - 120
procentų, karininkams ir vidaus reikalų organų viršininkams
(išskyrus jaunesniuosius) - 130 procentų atitinkamų minimalių
invalidumo pensijų dydžių, nustatytų šio straipsnio antrojoje ir
trečiojoje pastraipose, priklausomai nuo invalidumo priežasties.
20 straipsnis. Padidinti 20 rublių invalidumo pensijas,
apskaičiuotas pagal šio įstatymo 18 ir 19 straipsnius,
karininkams, praporščikams, mičmanams ir liktinės tarnybos
kariškiams bei vidaus reikalų organų eiliniams ir viršininkams.
Kartu nustatyti, kad pensija su šiuo padidinimu neturi viršyti
150 rublių per mėnesį.
Padidinti minimalius invalidumo pensijų dydžius šio įstatymo
14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems II grupės invalidams
ir II grupės karo invalidams, neturintiems teisės gauti kitos
rūšies pensijos ir priedo priežiūrai, nustatyto šio įstatymo 21
straipsnio pirmosios dalies "b" punkte, bei III grupės šios
kategorijos invalidams 25 procentais minimalaus senatvės
pensijos dydžio (6 straipsnis).
21 straipsnis. Nustatyti šiuo priedus prie invalidumo
pensijų (tarp jų ir prie minimalių pensijų), skiriamų šio
įstatymo 14 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems invalidams
ir karo invalidms, šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje
išvardintiems asmenims ir karo dalyviams:
a) nedirbantiems I ir II grupės invalidams, išlaikantiems
nedarbingus šeimos narius, kurie priskiriami prie asmenų,
aprūpinamų maitintojo netekimo pensija,-kiekvienam nedarbingams
šeimos nariui - socialinės pensijos, nustatytos atitinkamai
nedarbingų asmenų kategorijai, dydžio (3 straipsnio pirmosios
dalies "a" - "c" punktai). Šį priedą priskaičiuoti tik už tuos
šeimos narius, kurie negauna socialinės ar kitos rūšies pensijos.
Esant tuo pat metu teisei į socialinę pensiją ir į priedą prie
pensijos už nedarbingą šeimos narį, teisę pasirinkti skiriamą
išmoką turi gavėjas;
b) I grupės invalidams ir vienišiems, kitų pagalbos
reikalingiems II grupės invalidams - jų priežiūrai 100 procentų
minimalaus senatvės pensijos dydžio.
Abu šie priedai gali būti priskaičiuojami kartu.
22 straipsnis. Padidinti invalidumo pensijas (tarp jų ir
minimalias šio įstatymo 14 straipsnio trečiojoje dalyje
išvardintiems asmenims ir karo dalyviams 25 procentais minimalaus
senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis).
23 straipsnis. Skirti šių dydžių maitintojo netekimo
pensijas:
šio įstatymo 14 straipsnio antrojoje dalyje išvardintų
mirusių asmenų ir mirusių karo invalidų kiekvienam šeimos nariui
- 40 procentų maitintojo uždarbio (26 straipsnis). Tokio pat
dydžio pensijas skirti mirusių šios kategorijos asmenų šeimoms,
kuriose yra vaikų - visiškų našlaičių;
šio įstatymo 14 straipsnio šeimos nariui - 30 procentų
maitintojo uždarbio (26 straipsnis).
24 straipsnis. Nustatyti, kad šio įstatymo 14 straipsnio
antrojoje dalyje nurodytų mirusių asmenų karo invalidų kiekvieno
šeimos nario maitintojo netekimo pensija negali būti mažesnė kaip
100 procentų minimalaus senatvės pensijos dydžio (6 straipsnis)
būtinosios tarnybos kareivių ir jūreivių šeimoms, 110 procentų
būtinosios tarnybos seržantų, viršilų, grandinių ir vyresniųjų
jūreivių šeimoms, 120 procentų praporščikų, mičmanų, liktinės
tarnybos kariškių, vidaus reikalų organų jaunesniųjų viršininkų
ir eilinių šeimoms, 130 procentų karininkų, vidaus reikalų organų
viršininkų (išskyrus jaunesniuosius) šeimoms.
Šio įstatymo 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų
mirusių asmenų šeimoms ir mirusių karo dalyvių šeimoms bei kitų
mirusių karių ir mirusių šios kategorijos karių invalidų šeimoms
(14 straipsnio šeštoji dalis) -75 procentai pensijų dydžių,
nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje atitinkamų kategorijų
asmenų šeimoms.
25 straipsnis. Skirti ir mokėti maitintojo netekimo pensijas
vaikams iki 18 metų arba vyresniems negu šio amžiaus, jeigu
pastarieji tapo invalidais iki 18 metų, o nustatyta tvarka
įregistruotų aukštųjų ir aukštesniųjų bei vidurinių mokyklų
dieninių skyrių studentams ir moksleiviams - iki šių mokyklų
baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Pakeitimai: Nr.1-462; 1994.05.17.; Žin., 1994, Nr.39-
705
26 straipsnis. Pensijas pagal šio įstatymo 7, 11, 15, 18 ir
23 straipsnius apskaičiuoti iš uždarbio šia tvarka: jeigu
uždarbis lygus keturiems minimaliems darbo apmokėjimams arba
mažesnis, pensija skaičiuojama iš viso uždarbio. Jeigu uždarbis
viršija 4 minimalius darbo apmokėjimus, tai nuo penktojo
minimalaus darbo apmokėjimo uždarbio pensijai skaičiuoti imami 85
procentai, šeštojo - 70 procentų, septintojo - 55 procentai,
aštuntojo - 40 procentų, devintojo - 25 procentai, dešimtojo - 15
procentų. Uždarbio dalis, viršijanti dešimt minimalių darbo
apmokėjimų, skaičiuojant pensiją atmetama.
27 straipsnis. Perskaičiuojant pensijas pagal šio įstatymo
normas, remtis amžiaus, stažo, uždarbio ir kitais dokumentais,
kurie perskaičiavimo metu yra pensijos byloje, taip pat
papildomais dokumentais, kuriuos pensininkas pateikia iki
perskaičiavimo laiko.
Pensininkui vėliau pateikus papildomus dokumentus,
duodančius teisę didinti pensiją pagal šį įstatymą, pensiją
perskaičiuoti už praėjusį laiką, bet ne daugiau kaip už 12
mėnesių prieš pateikiant papildomus dokumentus ir ne anksčiau
kaip nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
28 straipsnis. Nustatyti, kad pensijas pagal šį įstatymą ir
kitus galiojančius pensijų įstatymus skiria miestų ir rajonų
socialinio aprūpinimo skyrių vedėjai.
29 straipsnis. Nustatyti, kad pensijas visiems pensininkams
moka miestų ir rajonų socialinio aprūpinimo skyriai iš socialinio
draudimo lėšų ir iš Respublikos valstybės biudžeto lėšų
pensininko faktiškoje gyvenamojoje vietoje nepriklausomai nuo
priregistravimo.
30 straipsnis. Pensija gali būti mokama pagal įgaliojimą,
išduotą ne ilgiau kaip trejiems metams.
31 straipsnis. Mokėti vaikams - visiškiems našlaičiams viso
dydžio pensijas ir per tą laiką, kai juos visiškai išlaiko
valstybė.
Kitiems vaikams, kuriuos visiškai išlaiko valstybė, mokėti
25 procentu paskirtos pensijos.
32 straipsnis. Vienišiems pensininkams, gyvenantiems senelių
ir invalidų pensionatuose, mokėti 10 procentų paskirtos pensijos,
bet ne mažiau kaip 20 procentų minimalios senatvės pensijos per
mėnesį. Kai pensijos dydis viršija išlaikymo šiuose internatuose
kainą, mokėti skirtumą tarp pensijos ir išlaikymo kainos, bet ne
mažiau kaip 10 procentų paskirtos pensijos ir ne mažiau kaip 20
procentų minimalios senatvės pensijos per mėnesį (6 straipsnis).
Jeigu pensininkas, gyvenantis senelių ir invalidų
pensionate, turi išlaikomų nedarbingų šeimos narių, pensiją
mokėti šia tvarka: 10 procentų pensijos, bet ne mažiau kaip 20
procentų minimalios senatvės pensijos (6 straipsnis), mokėti
pačiam pensininkui, o likusiąją pensijos dalį, bet ne daugiau
kaip 50 procentų paskirtos pensijos dydžio, mokėto nurodytiems
šeimos nariams.
33 straipsnis. Pensininkui mirus, mokėti jo šeimai arba jį
palaidokusiems asmenims dviejų mėnesių pensijos dydžio laidojimo
pašalpą.
34 straipsnis. Skundai dėl pensijas skiriančių ir išmokančių
organų ir pareigūnų veiksmų gali būti paduodami Vyriausiajai
valstybinio socialinio draudimo valdybai arba rajono (miesto)
teismui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS Vilnius,
1990 m. liepos 28 d.
Nr. I-422
_