Įsakymas netenka galios 2017-01-01:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-738, 2016-11-07, paskelbta TAR 2016-11-11, i. k. 2016-26687
Dėl statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2008-12-14 iki 2016-12-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 122-5541; Žin. 2004, Nr.166-0, i. k. 103301MISAK00000568
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.05.08:2003 „STATINIO PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖS IR KONSTRUKCINĖS DALIŲ BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO TAISYKLĖS IR GRAFINIAI ŽYMĖJIMAI“ PATVIRTINIMO
2003 m. lapkričio 19 d. Nr. 568
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“ (pridedama).
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas reglamentas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ir taikomas po šio termino pradedamiems projektuoti statiniams.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 568
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 1.05.08:2003
STATINIO PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖS IR KONSTRUKCINĖS DALIŲ BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO TAISYKLĖS IR GRAFINIAI ŽYMĖJIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. NUORODOS
2. Reglamento tekste pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
2.2. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80);
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-656, 2008-12-05, Žin., 2008, Nr. 143-5747 (2008-12-13), i. k. 108301MISAK00D1-656
2.3. LST 1516 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai;“‘
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-656, 2008-12-05, Žin., 2008, Nr. 143-5747 (2008-12-13), i. k. 108301MISAK00D1-656
2.4. LST EN ISO 128-20 Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai. Linijos. Pagrindinės nuostatos;
2.5. LST EN ISO 128-21 Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai. Linijos kompiuterinėse projektavimo (CAD) sistemose;
2.6. LST ISO 128-23 Techniniai brėžiniai. Bendrieji vaizdavimo principai. Statybinių brėžinių linijos;
2.7. LST EN ISO 5455 „Techniniai brėžiniai. Masteliai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-656, 2008-12-05, Žin., 2008, Nr. 143-5747 (2008-12-13), i. k. 108301MISAK00D1-656
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
3. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [2.1] bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ [2.2]
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-656, 2008-12-05, Žin., 2008, Nr. 143-5747 (2008-12-13), i. k. 108301MISAK00D1-656
4. Kita vartojama sąvoka:
statinio architektūrinė ir konstrukcinė projekto dalys – statinio projekto visumos dalys, kuriose yra pateikti architektūros ar statinio konstrukcijų projektiniai sprendiniai (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, techninės specifikacijos, brėžiniai, darbų ir statybos produktų žiniaraščiai).
IV. ARCHITEKTŪRINIŲ IR KONSTRUKCINIŲ BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO TAISYKLĖS
5. Brėžinių, tekstų ir skaičiavimų lapų formatai turi atitikti LST EN ISO 5457 [2.8] reikalavimus. Brėžinio tekstas ir įrašų lentelės brėžinių lapuose išdėstomi pagal 1 priedo reikalavimus.
6. Naudojami šie formatai:
7. Pagrindinio ir papildomų užrašų lentelių formos, jų svarbiausi duomenys, užpildymo tvarka nustatyta LST 1516 [2.3].
8. Brėžiniuose linijos turi atitikti LST EN ISO 128-20; LST EN ISO 128-21 ir LST ISO 128-23 [2.4]; [2.5] ir [2.7] reikalavimus.
10. Masteliai turi atitikti LST EN ISO 5455 [2.7] reikalavimus. Optimalus brėžinio mastelis parenkamas pagal atvaizdo sudėtingumą, informacijos gausumą ir brėžinio paskirtį.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-656, 2008-12-05, Žin., 2008, Nr. 143-5747 (2008-12-13), i. k. 108301MISAK00D1-656
STR 1.05.08:2003
1 priedas
BRĖŽINIO IR TEKSTO BEI ĮRAŠŲ LENTELIŲ VIETOS BRĖŽINIŲ LAPUOSE
I. BENDROS NUOSTATOS
1. Vieta ant brėžinio lapo yra padalijama į:
II. VIETA BRĖŽINIUI
3. Paveikslai, kurie sudaro brėžinį, turi būti išdėstyti horizontaliomis eilėmis ir vertikaliais stulpeliais. Pagrindinis paveikslas, jei yra toks nustatomas, turi būti patalpinamas brėžinio kairiojoje viršutinėje dalyje arba paveikslų grupės kairiojoje viršutinėje dalyje. Jei įmanoma, braižant brėžinį reikėtų atsižvelgti į A4 formato brėžinio lapo lankstymo vietas.
III. VIETA TEKSTUI
4. Bendrieji reikalavimai. Tekstui skirtoje vietoje brėžinio lape turi būti pateikiama informacija, kuri būtina brėžinio turinio supratimui (žr. 5 punktą), išskyrus tą tekstą, kuris turi būti patalpinamas šalia paveikslų, kurie išdėstomi brėžiniui skirtoje vietoje.
Vieta tekstui turi būti numatoma dešiniajame arba apatiniame brėžinio lapo krašte (žr. 1 ir 2 paveikslus); tekstui numatytos vietos aukštis turi būti pasirenkamas pagal poreikį. Tekstui skirta vieta turi būti suskirstyta į tinkamo pločio stulpelius; jei įmanoma, parenkant stulpelių plotį, turi būti atsižvelgta į sulankstyto brėžinio lapo lenkimo vietas.
5. Informacija, kuri įrašoma į tekstui skirtą vietą. Tekstui skirtoje vietoje yra pateikiama tokia informacija:
5.1. paaiškinimai. „Paaiškinimuose“ turi būti pateikiama informacija, kuri reikalinga brėžinio skaitymui, t. y. specifinių simbolių, žymėjimų, sutrumpinimų ir matavimo vienetų paaiškinimas;
5.2. instrukcijos. „Instrukcijose“ turi būti pateikiama papildoma informacija, kuri reikalinga tam, kad būtų galima atlikti tai, kas yra parodyta brėžinyje, t. y. instrukcijos, susijusios su medžiagomis, paviršiaus apdirbimu, surinkimo vietomis, vienetų skaičiumi ir kombinuotais matmenimis.
Jei brėžinyje vaizduojami keli objektai, tekstui skirtoje vietoje turi būti pateikiamos bendrosios instrukcijos, o specialiosios instrukcijos turi būti patalpinamos šalia atitinkamų paveikslų;
5.3. nuorodos. „Nuorodose“ turi būti pateikiamos nuorodos į papildomus brėžinius bei kitus dokumentus;
5.4. padėties vaizdas. Padėties vaizdas turi būti patalpintas taip, kad jis liktų matomas ir po to, kai brėžinys bus sulankstytas.
Padėties vaizde turi būti:
– schematinis tos vietos planas su pažymėta teritorija, su šiaurės kryptį žyminčia rodykle, pastatu, pastato dalimi ir t. t. (žr. 3 paveikslą);
– schematinis pastato planas su nurodyta teritorija, dalimi ir t. t. (žr. 4 paveikslą);
– schematinis pastato skerspjūvis su nurodytu aukšto vaizdu (žr. 5 paveikslą);
5.5. brėžinio laidų užrašo lentelė. Šioje lentelėje eilės tvarka surašoma informacija apie visų ankstesnių brėžinių laidas, viršutinėje eilutėje įrašant informaciją apie paskutinę brėžinio laidą. Nauja brėžinio laida atliekama padarius brėžinio pakeitimus, koregavimus ir/arba pataisymus.
Kiekvienoje lentelės eilutėje, aprašančioje konkrečią brėžinio laidą, pateikiama tokia informacija:
– laidų žymėjimai ir, jei reikia, skaičius vietų, kur buvo atlikti koregavimai;
– su laida susijusi smulkesnė informacija;
– laidos data;
– už laidą atsakingo asmens parašas.
Brėžinio laidų užrašo lentelės plotis turi būti lygus vienam iš žemiau paminėtų pločių:
– užrašo lentelės pločiui, jei laidos lentelė yra patalpinama tiesiai virš užrašo lentelės; arba
– mažiausiai 100 mm pločio, jei laidos lentelė patalpinama kairėje užrašo lentelės pusėje.
Laidų lentelės išdėstymo pavyzdys yra pateiktas 6 paveiksle.
Pastaba. Laidų užrašo lentelė gali būti ir pagal LST 1516 [2.3.].
STR1.05.08:2003
2 priedas
BENDROSIOS BENDRO VAIZDO IR SURINKIMO BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO TAISYKLĖS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1. Pastato komponentai, kurie yra detalizuojami ar apibrėžiami kituose dokumentuose (pvz., detaliuose brėžiniuose ir specifikacijose) bendruosiuose bendro vaizdo ir surinkimo brėžiniuose gali būti vaizduojami supaprastintai.
2. Supaprastinimo laipsnis priklauso nuo vaizduojamo objekto tipo, brėžinio mastelio ir dokumentacijos paskirties.
3. Supaprastintame vaizdavime turi būti parodomi tik pagrindiniai požymiai, jei įmanoma, pateikiant tik kontūrus. Objektas turi būti braižomas pagal mastelį.
II. LINIJOS
7. Turi būti naudojamos tokio pločio linijos:
siauroji linija – santykinis plotis 1;
plačioji linija – santykinis plotis 2;
labai plati linija – santykinis plotis 4.
9. Dalių kontūrai skerspjūvyje yra paprastai braižomi platesnėmis linijomis, nei tos linijos, kurios matomos vaizde (žr. 1 paveikslą).
Skerspjūvyje matomų dalių vaizdavimui turi būti naudojamos ištisinės plačios linijos arba ištisinės labai plačios linijos.
Vaizde matomų dalių vaizdavimui turi būti naudojamos ištisinės plačios arba siauros linijos priklausomai nuo to, kokio pločio linijos buvo naudojamos skerspjūviuose (linijų pločių santykis turi būti 1:2).
10. Norint atskirti skerspjūvyje pavaizduotas dalis vienas nuo kitų arba nuo vaizde pavaizduotų dalių, skerspjūvyje pavaizduotų dalių plotai gali būti braižomi skirtingų pločių linijomis arba užbrūkšniuojami ar užtušuojami (žr. 1 paveikslą).
11. Skirtingų medžiagų, rodomų vaizde, ribos turi būti braižomos ištisine siaura arba plačia linija (žr. 1 paveikslą).
Medžiagų pobūdis, pavyzdžiui, marmuro ir parketo grindų danga paprastai nėra vaizduojamas. Jei reikia, jie turėtų būti vaizduojami atskiruose brėžiniuose.
12. Nuožulnios grindys, stogai ir t. t. turi būti vaizduojami plano brėžiniuose ištisine siaura linija. Jei būtina, lygiai gali būti išreiškiami skaitmeniniais dydžiais, o nuolydis gali būti nurodomas rodykle, nukreipta žemėjimo kryptimi, kartu su nuolydžio koeficientu (žr. 3 paveikslą).
1 paveikslas. Dalių kontūrų pavyzdžiai skerspjūviuose ir vaizduose
2 paveikslas. Skirtingų medžiagų ribos
3 paveikslas. Grindų su nuolydžiu pavyzdys
13. Laiptai plano brėžiniuose turi būti vaizduojami taip (žr. 4 paveikslą):
13.2. Kryptį žyminti rodyklė turi būti ant centrinės laiptų linijos ir turi būti nubrėžta ištisa siaura linija su tuščiaviduriu apskritimu, žyminčiu apatinę laiptų pakopą, ir atviros rodyklės smaigaliu, žyminčiu viršutinę pakopą.
13.3. Laiptatakio nukirtimas turi būti parodomas simboliškai siaura ištisine įžambia linija su zigzagais [žr. 4 b) paveikslą].
14. Rampos plano brėžiniuose turi būti vaizduojamos taip (žr. 5 paveikslą):
14.2. Kryptį žyminti rodyklė turi būti ant centrinės rampos linijos ir turi būti nubrėžta ištisa siaura linija, su tuščiaviduriu apskritimu, žyminčiu apatinį laiptų pakopos lygmenį, ir atviros rodyklės smaigaliu, žyminčiu viršutinį lygmenį.
III. SUPAPRASTINTAS DURŲ IR LANGŲ VAIZDAVIMAS
15. Durys ir langai turi būti vaizduojami taip (žr. 6 paveikslą):
15.2. Turi būti parodomos durų angos. Šoniniais vyriais tvirtinamų durų angos turi būti vaizduojamos nubraižant varčią 30° kampu be varčios atidarymo lanko arba 90° kampu su varčios atidarymo lanku (žr. 6 paveikslą).
15.3. Didesnio mastelio (1:50 ir didesniuose) brėžiniuose durys ir langai turi būti braižomi pavaizduojant jų tipą, sustatymą, slenksčius ir t. t.
PASTABA: Jei būtina, lango stiklai gali būti vaizduojami ištisine siaura linija.
h) langai
6. paveikslas. Didelio mastelio plano brėžiniuose vaizduojamų durų ir langų
pavyzdžiai
16. Mažo mastelio brėžiniuose, taip pat brėžiniuose, kurie naudojami ankstyvuosiuose projektavimo etapuose, durys ir langai gali būti braižomi paprastesniu būdu, nei tas, kuris parodytas 15.2 ir 15.3 punktuose (žr. 7 paveikslą).
7 paveikslas. Mažo mastelio plano brėžiniuose vaizduojamų durų ir langų pavyzdžiai
IV. PAKABINAMŲ LUBŲ IR ANGŲ VAIZDAVIMAS
17. Pakabinamos lubos. Plano brėžiniuose pakabinamos lubos turi būti vaizduojamos įstrižaine, siaura linija su pertrūkiuose įterpiamais dviem brūkšneliais (LST EN ISO 128-23) [2.6]. Pakabinamų lubų apačios lygis turėtų būti nurodomas skaitmenine verte arba nurodant patalpos aukštį (žr. 8 paveikslą).
Pakabinamų lubų kontūras, kuris nesiliečia prie sienų, turėtų būti vaizduojamas siaura linija su pertrūkiuose įterpiamais dviem brūkšneliais (žr. 8 paveikslą).
8 paveikslas. Pakabinamos lubos
18. Angos, kiaurymės ir nišos.
18.1. Jei būtina, angos ir kiaurymės vaizde ir skerspjūvyje turi būti vaizduojamos dviem įstrižainėmis, kurios nubrėžtos ištisine siaura linija (LST EN ISO 128-23) [2.6]. Įstrižainės gali būti nerodomos tose vietose, kur žymėjimo reikšmė yra aiškiai suprantama iš konteksto (žr. 9 paveikslą).
9 paveikslas. Angos ir kiaurymės
V. RODYKLIŲ SIMBOLIAI
STR 1.05.08:2003
3 priedas
PJŪVIŲ IR VAIZDŲ PLOTŲ VAIZDAVIMAS. BENDRIEJI PRINCIPAI
1. Pagrindiniai plotai turi būti paryškinti storesniu kontūru, jei brėžinio pjūviai arba vaizdai nėra pakankamai besiskiriantys nuo svarbiausių linijų (žr. 1 paveikslą).
1 paveikslas
2. Jei šis metodas (1.) pasirodytų netinkamas, galima pasitelkti paprastus užbrūkšniavimo arba užtušavimo būdus (žr. 2 ir 3 paveikslus).
2 paveikslas
3 paveikslas
3. Prieš pasirenkant tinkamą užbrūkšniavimo arba užtušavimo būdą, reikia atsižvelgti į naudojamus nubraižymo ir kopijavimo metodus.
5. Užbrūkšniavimai gali būti daromi siauromis linijomis, tęstinėmis arba su pertrūkiais, tarp kurių gali būti įvairaus dydžio tarpai (žr. 4 paveikslą), kurių kryptys (žr. 5 paveikslą) ir formos (žr. 6 paveikslą) gali būti skirtingi. Paveiksluose pateikiami pavyzdžiai.
4 paveikslas
5 paveikslas
6 paveikslas
6. Užtušuojama gali būti taškeliais arba suteikiant bendrą atspalvį visam plotui (žr. 7 paveikslą).
7 paveikslas
7. Tarpai tarp linijų arba taškelių gali būti pritaikomas taip, kad atitiktų ploto dydį, ir brėžinio mastelį (žr. 8 paveikslą).
8 paveikslas
8. Kai plotai dideli, užbrūkšniavimas arba užtušavimas gali būti ribojamas iki kontūrais apibrėžtos zonos (žr.9 paveikslą).
9 paveikslas
9. Užbrūkšniavimas arba užtušavimas turi būti nutraukiamas vietose, skirtose raidiniams išmatavimų ir simbolių žymėjimams (žr. 10 paveikslą). (Jei įmanoma, geriau yra pratęsti išmatavimų žymėjimo liniją ir nurodyti išmatavimą už to ploto ribų).
10 paveikslas
STR 1.05.08:2003
4 priedas
SUPAPRASTINTAS IŠARDYMŲ IR PERSTATYMŲ VAIZDAVIMAS
I. BENDRIEJI PRINCIPAI
1. Išardymai ir perstatymai gali būti nurodyti arba ant esamo brėžinio, kuriame pavaizduota pirminė darbų būklė, arba ant naujų brėžinių, kuriuose vaizduojami nauji darbai.
2. Parodant išsaugomas dalis, atitinkamai turėtų būti siekiama gauti aiškų kontrastą tarp pašalinamų ir naujų dalių.
4. Siekiant aiškumo būsimuose perplanavimuose, patartina turėti pirminį (esamos) pastato būklės brėžinį, kuriame būtų pažymėti planuojami pakeitimai, taip pat ir naują perplanuoto pastato brėžinį.
II. KONTŪRAI, MATMENYS IR TEKSTINĖ INFORMACIJA
Nr. |
Tikslas |
Žymėjimai, kurie turi būti |
|
esamame brėžinyje |
naujame brėžinyje |
||
1. |
Esama dalis, kuri turi būti išsaugota |
|
- siaura linija |
2. |
Esama dalis, kuri turi būti išardyta |
|
- kryžmai perbraukta siaura linija |
3. |
Nauja dalis |
- plati linija
- linija, platesnė už kitas brėžinyje |
- plati linija
|
4. |
Esami matmenys ir informacija, kurie turi būti išsaugoti 1 |
|
1370 INFORMACIJA |
5. |
Matmenys ir informacija, parodanti esamas dalis, kurios turi būti išardytos 1 |
- siaura linija perbraukti matmenys ar tekstas |
|
6. |
Matmenys ir informacija, skirta naujoms dalims 1 |
1370 INFORMACIJA |
III. PASTATO KONSTRUKCIJOS IR PASTATŲ DALIŲ VAIZDAVIMAS
Nr. |
Tikslas |
Žymėjimai, kurie turi būti |
|
esamame brėžinyje |
naujame brėžinyje |
||
1. |
Esama dalis, kuri turi būti išsaugota |
|
|
2. |
Esama dalis, kuri turi būti išardyta |
|
|
3. |
Nauja dalis |
- užbrūkšniavimas ar užtušavimas turi aiškiai skirtis nuo esamo užbrūkšniavimo
|
- užbrūkšniavimas ar užtušavimas pagal 2 priedą |
4. |
Atviros dalies esamoje konstrukcijoje užtaisymas |
- užbrūkšniavimas ar užtušavimas turi aiškiai skirtis nuo esamo užbrūkšniavimo
|
- užbrūkšniavimas ar užtušavimas pagal 2 priedą |
5. |
Nauja anga esamoje konstrukcijoje |
NAUJA ANGA
|
|
6. |
Esamos konstrukcijos remontas po prijungtos konstrukcijos išardymo |
|
|
7. |
Pakeičiamas paviršiaus sluoksnis |
|
|
______________
STR 1.05.08:2003
5 priedas
SURENKAMŲJŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMO BRĖŽINIAI
I. BENDRIEJI PRINCIPAI
2. Surenkamasis konstrukcinis elementas – elementas, kuris pristatomas į statybvietę kaip specialiai pagamintas surenkamai konstrukcijai.
3. Surenkamųjų konstrukcijų montavimo dokumentaciją sudaro:
II. IŠDĖSTYMO BRĖŽINIAI
4. Išdėstymo brėžinys yra supaprastintas surenkamosios konstrukcijos ir tam tikslui skirtų konstrukcinių elementų išdėstymo pavaizdavimas. Elementai gali būti pavaizduojami labai plačia linija (žr. 1, 3 ir 4 paveikslus) arba kontūru.
5. Kiekvienai surenkamųjų konstrukcijų, kurios sujungiamos panašiomis konstrukcinėmis sąlygomis, elementų grupei išdėstymo brėžiniai turėtų būti pateikiami tokia seka, kokia jie bus naudojami surinkimo metu.
6. Jei reikia, išdėstymo brėžiniuose turi būti pateikiamos skaičiavimų lentelės ar apkrovų schemos, kuriose nurodomos apkrovos, jų deriniai, apribojimai, montavimo procedūros bei kita informacija, susijusi su montavimo ir surinkimo darbais, ar turi būti nurodyti dokumentai, kuriuose tokia informacija yra pateikta.
7. Surenkamųjų konstrukcijų elementų išdėstymo brėžiniuose turi būti nurodyta:
8. Konstrukciniai elementai parodomi planuose, profiliuose ar vaizduose, kaip iliustruojama nuo 1 iki 6 paveikslo.
9. Išdėstymo brėžiniai sudėtingoms trimatėms konstrukcijoms turėtų būti atliekami skirtingose projekcijose.
11. Surenkamųjų pamatų bei kitų požeminių konstrukcijų išdėstymo brėžiniuose parodoma:
12. Pamatų bei kitų požeminių konstrukcijų išdėstymo brėžiniai turi būti pavaizduoti su prielaida, kad gruntas yra permatomas.
13. Surenkamųjų grindų išdėstymo brėžinio užrašo lentelėje turėtų būti pateikiama nuoroda į aukšto numerį arba tarpinio aukšto ar laiptų aikštelės lygį.
III. DETALIŲ BRĖŽINIAI
15. Detalės gali būti parodomos atskiruose brėžiniuose arba gali būti įtraukiamos į išdėstymo brėžinius kaip papildoma informacija.
18. Sujungimų vaizdavimas yra pagrindinė detalių brėžinio dalis. Sujungimai paprastai yra parodomi atskiruose lapuose. Sujungimų vaizdavimas parodo sąryšį tarp surenkamųjų konstrukcinių elementų jų susijungimo vietoje ir turi parodyti:
18.3. išdėstymo brėžinyje parodytų elementų žymėjimus ir, jei reikia, papildomus žymėjimus, nurodančius paviršius, kurie turi susijungti sujungimų vietose;
18.4. sujungimo metodus, pvz., suvirinimas, sujungimas varžtais ar naudojamas, nepertraukiamas armavimas kartu su statybvietėje klojamu betonu;
19. Du sujungimai, kurių vienas yra veidrodinis kito sujungimo vaizdas, turi būti parodomi kaip du nepriklausomi sujungimai ir turi turėti atskirus pažymėjimus.
20. Jei būtina atskirti sujungimų, kuriuos reikia sumontuoti ir surinkti, grafinį pavaizdavimą ir tuos pavaizdavimus, kurie apibūdina sujungimo apdailą (t. y. antikorozinė apsauga, temperatūriniai pasislinkimai ir pan.), arba atskirti atraminius sujungimus, sandarinius sujungimus bei atvirus sujungimus vienus nuo kitų, tai turi būti padaryta naudojant atskirus žymėjimus arba simbolius, kurie paaiškinami brėžinyje.
IV. ELEMENTŲ ŽINIARAŠTIS
23. Elementų žiniaraštis yra dokumentas, kuriame pateikiamas surenkamųjų konstrukcijų elementų sąrašas.
24. Elementų žiniaraštyje turi būti pateikiama žemiau nurodyta informacija tokia tvarka:
25. Elementų žiniaraštyje taip pat turėtų būti žemiau nurodyta informacija:
V. SURENKAMŲJŲ KONSTRUKCINIŲ ELEMENTŲ ŽYMĖJIMAS
29. Konstrukciniai elementai, kurie montuojami rankiniu būdu, turi būti pažymimi atskirais žymėjimais.
30. Elementų žymėjimas išdėstymo brėžiniuose ir detalių brėžiniuose turi būti parodomas šalia grafinio elemento pavaizdavimo [žr. 9a) ir 9b) paveikslą] arba su nuvedimo linijomis [žr. 9c) paveikslą].
31. Paveikslai nuo 1 iki 10 yra susiję su atskira tipine konstrukcija ir yra naudojami tik iliustraciniais tikslais.
Matmenys nurodyti milimetrais,
išskyrus aukščius, kurie nurodyti metrais
PASTABA. PP1, PP2 ir PP3 pagrindiniai dydžiai yra pavyzdiniai ir taikytini pagrindams su panašiomis charakteristikomis.
1 paveikslas. Pamatų ir pamatų sijų išdėstymo brėžinio (plano) pavyzdys
(Mastelis 1:200)
Matmenys nurodyti milimetrais
PASTABA. Nuvedimo linijų naudojimas yra nepageidaujamas, išskyrus būtinose vietose.
2 paveikslas. Grindų plokščių išdėstymo brėžinio (plano) pavyzdys
(Mastelis 1:200)
Matmenys nurodyti milimetrais
3 paveikslas. Karkaso elementų išdėstymo brėžinio (plano) pavyzdys
(Mastelis 1:200)
Matmenys nurodyti milimetrais,
išskyrus aukščius, kurie nurodyti metrais
4 paveikslas. Tipinio pjūvio pavyzdys
(Mastelis 1:200)
Matmenys nurodyti milimetrais,
išskyrus aukščius, kurie nurodyti metrais
5 paveikslas. Sienų plokščių išdėstymo brėžinio (vaizdo) pavyzdys
(Mastelis 1:200)
Matmenys nurodyti milimetrais
6 paveikslas. Sienų plokščių išdėstymo brėžinio (plano) pavyzdys
(Mastelis 1:200)
Matmenys nurodyti milimetrais
PASTABA. Šie žymėjimai gali būti atskirai sunumeruoti.
7 paveikslas. Sujungimo, sutvirtinto varžtais, pavyzdys. Horizontalus profilis
Matmenys nurodyti milimetrais
PASTABA. Šie žymėjimai gali būti atskirai sunumeruoti.
8 paveikslas. Sujungimo su nepertraukiamu armavimu ir statybvietėje klojamu betonu pavyzdys. Vertikalus profilis
9 paveikslas. Gaminių žymėjimas išdėstymo brėžiniuose
Matmenys nurodyti milimetrais,
išskyrus aukščius, kurie nurodyti metrais
10 paveikslas. Žymėjimas parodant papildomą informaciją
(Mastelis 1:100)
______________
STR 1.05.08:2003
6 priedas
GELŽBETONIŲ KONSTRUKCIJŲ ARMAVIMO VAIZDAVIMAS
I. PAPRASTA ARMATŪRA (NEĮTEMPTOJI)
1. Supaprastintas neįtemptosios armatūros vaizdavimas betone yra parodytas 1 lentelėje.
1 lentelė
Supaprastintas armatūros vaizdavimas betone be išankstinio įtempimo
Nr. |
Aprašymas |
Supaprastintas vaizdavimas |
1. |
Strypas, bendras vaizdavimas, ištisinė labai plati linija |
|
2. |
Strypo skerspjūvis |
|
3. |
a) Profilis strypo, kuris baigiasi 90° alkūne
b) Profilis strypo, kuris baigiasi 180° kabliu
c) Planas strypo, kuris baigiasi alkūne arba kabliu |
|
4. |
Strypas be galinių tvirtinimų, jei būtina nurodyti daugiau nei vieno strypo galus, kur strypai nėra atskiriami brėžinyje
|
|
5. |
Tvirtinimo žiedas arba plokštė a) Profilis arba plano vaizdas
b) Vaizdas iš galo |
|
6. |
Strypas, sulenktas stačiu kampu kryptimi tolyn nuo stebėtojo (bet standartiniam galų inkaravimui naudokite 1.3 c) |
|
7. |
Strypas sulenktas stačiu kampu kryptimi link stebėtojo (bet standartiniam galų inkaravimui naudokite 1.3 c) |
|
8.
8.1.
|
Strypai sujungti mechaninėmis jungtimis Bendras vaizdavimas:
a) įtempiamoji jungtis
b) gniuždomoji jungtis |
|
8.2. |
Specialus vaizdavimas:
a) kūginė-srieginė jungtis
b) šalto kalimo galai ir lygiagretūs sriegiai
c) užmaunami lygiagretūs sriegiai
d) į strypą įpjauti lygiagretūs sriegiai
e) ant sriegio štampuota jungtis
f) jungtis, smeigėmis pritvirtinta prie strypo |
|
9.
|
Suvirintasis tinklas, pjūvis |
|
10. |
Suvirintasis tinklas, vienas tinklas plane |
|
11. |
Suvirintasis tinklas, identiški tinklai eilėje |
II. ĮTEMPTA ARMATŪRA
2. Supaprastintas įtemptos armatūros vaizdavimas betone yra parodytas 2 lentelėje.
2 lentelė
Supaprastintas įtemptos armatūros vaizdavimas betone
Nr. |
Aprašymas |
Supaprastintas vaizdavimas |
1. |
Įtemptas strypas ar lynas, ištisinė labai plati linija su dviem brūkšneliais pertrūkiuose |
|
2. |
Armatūros po įtempimo vamzdžiuose ar izoliaciniuose vamzdžiuose skerspjūvis |
|
3. |
Įtemptos armatūros skerspjūvis |
|
4. |
Tvirtinimas ties įtempimo galu 1) |
|
5. |
Fiksuotas tvirtinimas 1) |
|
6. |
Tvirtinimo galinis vaizdas |
|
7. |
Paslanki sandūra 1) |
|
8. |
Fiksuota sandūra 1) |
|
1) Kai nėra galimybės, kad gali susimaišyti įprastinė armatūra su išankstinio įtempimo armatūra, pastaroji gali būti vaizduojama ištisine labai plačia linija. |
III. BRAIŽYMO TVARKA
3. Braižymo sutartinė tvarka, kurios laikomasi supaprastintai vaizduojant betono armatūrą, yra pateikiama 3 lentelėje.
3 lentelė
Supaprastintas armatūros vaizdavimas
Nr. |
Aprašymas |
Supaprastintas vaizdavimas |
|
1. |
Paprastai sulenkimai brėžiniuose turi būti vaizduojami nurodant spindulius. |
|
|
2. |
Strypų ryšulys gali būti vaizduojamas nubrėžiant vieną liniją, galuose pažymint strypų skaičių ryšulyje. PAVYZDYS Ryšulys su trimis identiškais strypais. |
|
|
3. |
Kiekvienas identiškų strypų, apkabų ar ryšių komplektas turi būti vaizduojamas vienu strypu, apkaba ar ryšiu, nubrėžiant storesnę liniją ir ištisinę ploną liniją skersai komplekto, kuri užbaigiama įstrižomis linijomis, žyminčiomis galinius strypus, apkabas ar ryšius. Ištisinės plonos linijos apskritimas jungia „komplekto liniją“ su atitinkamu strypu, apkaba ar ryšiu.
|
|
|
4. |
Strypai, išdėstyti grupėmis vienodu atstumu ir turintys vienodą skaičių vienodų strypų, gali būti vaizduojami taip, kaip parodyta šiame pavyzdyje. |
|
|
5. |
Dvipusė armatūra turi būti parodyta skerspjūvyje arba pažymėta tekstu ar rodykle su dviem smaigaliais, kaip parodyta pavyzdyje, siekiant plane ar profilyje parodyti strypų kryptis išoriniame kiekvienos konstrukcijos paviršiaus sluoksnyje. |
||
6. |
Armatūros sluoksnių išdėstymas plano brėžiniuose turi būti žymimas šitaip, kai:
A (angl. B-bottom) = apatinis sluoksnis V (angl. T-top) = viršutinis sluoksnis 1 = sluoksnis, esantis arčiausiai betono paviršiaus 2 = antras sluoksnis nuo betono paviršiaus
a) apatinis ir viršutinis sluoksniai vaizduojami atskiruose planuose; b) apatinis ir viršutinis sluoksniai vaizduojami tame pačiame plane; apatinis sluoksnis turi būti žymimas punktyrine storesne linija.
|
||
7. |
Armatūros sluoksnių išdėstymas pjūvių (vertikalios projekcijos) brėžiniuose turi būti žymimas šitaip, kai:
N (angl. N-near) = netoli paviršiaus T (angl. F-far) = toli nuo paviršiaus 1 = sluoksnis, esantis arčiausiai betono paviršiaus 2 = antras sluoksnis nuo betono paviršiaus
a) netoli paviršiaus ir toli nuo paviršiaus esanti armatūra vaizduojama atskiruose pjūviuose;
b) arti paviršiaus ir toli nuo paviršiaus esanti armatūra vaizduojama tame pačiame pjūvyje; toli nuo paviršiaus esantis sluoksnis turi būti žymimas punktyrine storesne linija.
|
||
8. |
Jei armatūros išdėstymas nėra aiškiai parodytas skerspjūvyje, už skerspjūvio ribos gali būti nubraižoma papildoma detalė, kurioje būtų parodyta armatūra. |
||
9. |
Brėžinyje turi būti žymimi visų tipų esantys ryšiai. Jei išdėstymas yra sudėtingas, jis gali būti paaiškinamas detalės pagalba, kuri pateikiama šalia skerspjūvio. |
IV. BRĖŽINIO PASTABŲ UŽRAŠYMAS
4. Informacija apie armatūros strypus brėžinyje turi būti užrašyta išilgai strypų arba iškeltinių linijų, kurios žymi tuos strypus.
Informacija apie suvirintą armatūros tinklą turi būti užrašyta išilgai įstrižainės. Tinklo lakštų skaičius turi būti nurodytas kartu su informacija apie tinklo tipą.
Strypo kokybė ir profilis gali būti žymimas viena raide, jei jis yra tinkamai apibrėžtas, pvz., B=Fe B 500 (briaunotas) pagal Europos standartą EN 10080.
5. Brėžinyje turi būti nurodyta tokia informacija apie armatūrinius strypus:
|
Pavyzdys |
a) skaičius |
19 |
b) kokybė |
B |
c) nominalus matmuo milimetrais |
20 |
d) strypo markė |
23 |
e) išdėstymas milimetrais |
200 |
f) vieta plokštėje arba sienoje (žr. 3 lentelės 6 ir 7 punktus) |
V |
Pavyzdyje pateikta informacija turi būti užrašoma taip:
19B20-23-200V
6. Apie armatūrinių strypų ryšulius brėžinyje turi būti pateikiama tokia informacija:
|
Pavyzdys |
a) ryšulių skaičius |
5 |
b) strypų skaičius ryšulyje |
3 |
c) kokybė |
B |
d) nominalus matmuo milimetrais |
40 |
e) ryšulio markė |
27 |
f) ryšulių išdėstymas milimetrais |
400 |
g) vieta (žr. 3 lentelės 6 ir 7 punktus) |
A |
Pavyzdyje pateikta informacija turi būti užrašoma taip:
5x3B40-27-400A
V. STRYPŲ LANKSTYMO MATMENŲ ŽYMĖJIMAS
8. Matmenys turi būti išoriniai, išskyrus spindulius, o standartinis lenkimo spindulys turi būti mažiausias leidžiamas žiniaraštyje nurodyto strypo dydžiui pagal standartą. Jei standartas nurodo kitokį standartinį spindulį, tada naudojamas spindulys turi būti įrašytas žiniaraščio stulpelyje e/R.
9. Visi sulankstyti strypai, išskyrus tuos, kurių formų kodai yra 12, 13, 33, 67 ir 77, bus laikomi esantys su standartiniais spinduliais. Joks matmuo neturi būti nulinės vertės.
10. „Laisvi“ matmenys, parodyti skliausteliuose, turi apimti įžambų pjaustymą ir leistinus lenkimo nuokrypius; šio matmens nereikia rodyti žiniaraštyje.
11. Visas ilgis (pjovimo ilgis) turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į atitinkamus išlankstymo matmenis su išlenkimų korekcijomis.
1 paveikslas. Išlankstymo matmenys. Formos kodas 26
2 paveikslas. Išlankstymo matmenys. Formos kodas 25
3 paveikslas. Išlankstymo matmenys. Formos kodas 44
4 paveikslas. Išlankstymo matmenys. Formos kodas 99 (nestandartinis)
|
5 paveikslas. Išlankstymo matmenys. Formos kodas 77 |
VI. STRYPŲ FORMŲ KODAVIMO SISTEMA
12. Formos kodo numeris turi būti sudarytas iš dviejų skaitmenų, kaip nurodyta 4 lentelėje.
4 lentelė
Kodo numerio sudėtis
Pirmas skaitmuo |
Antras skaitmuo |
0 – be lenkimų (pasirinktinai) |
0 – tiesūs strypai (pasirinktinai) |
1 – 1 lenkimas |
1 – 90º alkūnė (-ės), standartinio spindulio, visos lenktos ta pačia kryptimi |
2 – 2 lenkimai |
2 – 90º alkūnė (-ės), nestandartinio spindulio, visos lenktos ta pačia kryptimi |
3 – 3 lenkimai |
3 – 180º alkūnė (-ės), nestandartinio spindulio, visos lenktos ta pačia kryptimi |
4 – 4 lenkimai |
4 – 90º alkūnės, standartinio spindulio, ne visos lenktos ta pačia kryptimi |
5 – 5 lenkimai 1) |
5 – alkūnės < 90º, visos lenktos ta pačia kryptimi |
6 – apskritimų lankai |
6 – alkūnės < 90º, ne visos lenktos ta pačia kryptimi |
7 – spiralės |
7 – lankai arba spiralės |
99 – ypatingos nestandartinės formos, nubraižytos eskize. Formos kodas 99 turi būti naudojamas visoms nestandartinėms formoms. Lenkimo spinduliai formai 99 turi būti laikomi standartiniais (r), nebent jie žiniaraštyje nurodomi kitaip (R) 2). |
|
PASTABA. Ši lentelė paaiškina logiką, kuri slypi už formų numeracijos 5 lentelėje. Ji nėra skirta naudoti kuriant kodus papildomoms formoms. |
|
1) Formos kodas 51 yra vienintelė pageidautina forma, kuriai leidžiama turėti daugiau nei keturis lenkimus. Penki ir daugiau lenkimų yra nepageidautini ir gali būti nepraktiški leistinų nuokrypių diapazone, bet jie privalo būti visiškai nubraižyti ir jiems turi būti suteiktas kodas 99. 2) Išskyrus kodus 12 ir 67, jei reikalingas nestandartinis spindulys, formos kodas tampa 99, o R nurodomas eskize. |
VII. PAGEIDAUTINŲ FORMŲ SĄRAŠAS
VIII. STRYPŲ ŽINIARAŠTIS
14. Strypų žiniaraštis yra dokumentas, kuris naudojamas tiksliam armatūrinių strypų apibūdinimui ir identifikavimui. 15 punkte pateikiama informacija apie pageidautinų formų naudojimą.
15. Žiniaraštyje nurodoma informacija.
15.1. Strypų žiniaraštyje pateikiamos informacijos seka:
15.1.5. kiekvieno strypo ilgis milimetrais (pjovimo ilgis, įvertinantis pailgėjimus ties lenkimais, skaičiuojant pagal matmenis ir spindulius, pateiktus 15.1.11 punkte; žr. V skyrių);
15.1.9. bendras ilgis [15.1.5. × 15.1.8.] milimetrais (suapvalintas iki artimiau-sio dauginio 25 mm);
15.1.12. elemento laidos raidė (turi būti įvedama raidė, pradedant A, B, C ir t. t., jei keičiamas žiniaraštis, kuri nurodo, pagal kurios laidos žiniaraštį strypas. Ta pati raidė turi būti ir pagrindinio, ir papildomo užrašo lentelėje);
17. Ypatingos formos. Kai reikalingos ypatingos formos, jos turi būti parodomos eskize su matmenimis, kuris nubraižomas virš 6 lentelės stulpelių nuo a iki e/R (žr. 6 lentelę), ir turi būti pažymimos formos kodu 99.
18. Užrašų lentelė.
Užrašų lentelė turi būti patalpinta žiniaraščio apačioje. Ji pildoma pagal LST 1516 [2.3].
Elementas |
Strypo markė |
Plieno tipas |
Dydis |
Kiekvieno strypo ilgis |
Elementų skaičius |
Strypų skaičius kiekvie-name elemente |
Iš viso skaičius |
Bendras ilgis |
Formos kodas |
Lenkimo matmenys |
Elemento brėžinio laidos raidė |
|||||
a |
b |
c |
d |
e/R |
||||||||||||
Pirmo aukšto plokštės |
01 |
B |
12 |
4 000 |
6 |
50 |
300 |
1 200 000 |
00 |
4 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
„A“ siena |
02 |
B |
16 |
6 000 |
1 |
25 |
25 |
150 000 |
11 |
2 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rezervuaro siena |
03 |
B |
20 |
12 000 |
1 |
100 |
100 |
1 200 000 |
67 |
12 000 |
|
|
|
9 000 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sija 23 |
04 |
B |
10 |
3 800 |
6 |
25 |
150 |
570 000 |
44 |
1 000 |
1 500 |
300 |
1 500 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pagrindinio ir papildomo užrašo pagal LST 1516 vieta |
|||||||||||||||
|
||||||||||||||||
______________
STR 1.05.08:2003
7 priedas
METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROFILIŲ IR STRYPŲ VAIZDAVIMAS I. SUPAPRASTINTO STRYPŲ IR PROFILIŲ SKERSPJŪVIŲ VAIZDAVIMO TAISYKLĖS
1. Supaprastintas strypų ir profilių skerspjūvių vaizdavimas turi susidėti iš jų atitinkamo standarto žymėjimo, po kurio, jei būtina, turi būti nurodomas jų pjovimo ilgis, kurio žymėjimas atskiriamas brūkšneliu. Šitoks žymėjimas taip pat gali būti naudojamas pildant gaminių žiniaraštį.
PAVYZDYS
Lygių kraštinių kampinis profilis pagal ISO 657-1 su išmatavimais 50mm x 50mm x 4 mm ir kurio pjovimo ilgis 1000 mm turi būti žymimas taip:
Kampinis profilis ISO 657-1-50 x 50 x 4
2. Jei standarte ar kitame atitinkamame dokumente nėra tiksliai nurodytas žymėjimas, tai toks žymėjimas turi būti sudarytas iš grafinio simbolio, po kurio turi sekti būtini matmenys pagal l ir 2 lenteles.
1 lentelė
strypo profilio skerspjūvio vaizdavimas
Strypo profilio skerspjūvio apibūdinimas |
Matmenys |
Žymėjimas |
|
Grafinis simbolis |
Būtini matmenys |
||
Apskritas ištisinis skerspjūvis
Vamzdis |
|
Æ |
d
d´t |
Kvadratinis ištisinis skerspjūvis
Kvadratinis tuščiaviduris skerspjūvis
|
|
¨ |
b
b´t |
Stačiakampis ištisinis skerspjūvis
Stačiakampis tuščiaviduris skerspjūvis
|
|
— |
b´h
b´h´t |
Šešiakampis ištisinis skerspjūvis
Šešiakampis tuščiaviduris skerspjūvis |
|
|
s
s´t |
Trikampis ištisinis skerspjūvis
|
|
△ |
b |
Pusapvalis ištisinis skerspjūvis |
|
|
b´h |
______________
2 lentelė
Profilių skerspjūvių vaizdavimas
Profilio skerspjūvio apibūdinimas |
Žymėjimas |
||
Grafinis simbolis |
Alternatyvus raidės simbolis |
Matmenys |
|
Kampučio skerspjūvis |
|
L |
Būdingi matmenys |
Tėjinis skerspjūvis |
T |
||
Dvitėjis skerspjūvis |
I |
||
Plačiajuosčio dvitėjo skerspjūvis |
H |
||
Lovinis skerspjūvis |
U |
||
Z-formos skerspjūvis |
Z |
||
Bėgio skerspjūvis |
|
||
Sustorinto kampučio skerspjūvis |
|
||
Sustorintos juostos skerspjūvis |
|
1 lentelė taikoma strypų skerspjūvių žymėjimui.
PAVYZDYS
Vaizduojant 100 mm ilgio stačiakampio vientiso strypo 50 mm x 10 mm skerspjūvį turi būti žymima taip:
|
50 x 10 – 100 |
2 lentelė taikoma profilių skerspjūvių žymėjimui ir nurodo, kokie grafiniai simboliai gali būti pakeičiami didžiosiomis raidėmis, jei tinka, supaprastinimo tikslais.
PAVYZDYS
500 mm ilgio kampuotis, kurio skerspjūvio matmenys 89 mm x 60 mm x 7 mm vaizduojant turi būti žymimas vienu iš šių būdų:
|
89 x 60 x 7 – 500 |
arba
L 89 x 60 x 7 – 500
Žymima turi būti labai arti atitinkamo elemento (žr. paveikslus nuo 1 iki 3). 3 paveiksle parodyti L-formos profiliai, kurių grafiniai simboliai yra nurodyti pagal profilių išdėstymą.
II. METALINIŲ KONSTRUKCIJŲ SCHEMATINIS VAIZDAVIMAS
Metalinės konstrukcijos schematiškai vaizduojamos plačiomis ištisinėmis linijomis (LST EN ISO 128-23) [3.7], nurodant susikertančių elementų centro linijas. Tokiu atveju, atstumų tarp centro linijų atskaitos taškų vertės turi būti nurodytos tiesiogiai ant vaizduojamų elementų (žr. 4 paveikslą).
Leidžiamos uždaros matmenų grandinės. Tačiau kumuliacinių tolerancijų atveju turi būti nurodomas išlyginimas per vieną iš matmenų.
______________
STR 1.05.08:2003
8 priedas
BENDROSIOS SURENKAMŲJŲ KONSTRUKCINIŲ ELEMENTŲ BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS TAISYKLĖS
1. Surenkamųjų konstrukcinių elementų darbo brėžiniuose turi būti nurodyta elementų forma ir struktūra. Juose turi būti nurodyti visi matmeniys ir pateikta visa informacija, būtina elementus gaminant, prižiūrint ir naudojant, būtent:
2. Pageidautini masteliai yra tokie:
4. Pageidautina, kad dydžiai būtų nustatomi nuo bendro atskaitos taško. Apvalių nišų ir kiaurymių dydžiai turi būti pažymimi iki jų centro linijos, o stačiakampių nišų ir kiaurymių – iki jų kraštų.
II. ŽYMĖJIMAS
6. Surenkamųjų konstrukcinių elementų žymėjimas turi būti aiškiai nurodytas brėžinyje, pageidautina, užrašo lentelėje. Jei viename brėžinyje yra daugiau nei vienas elementas, žymėjimas (-ai) turi būti šalia pagrindinio atitinkamo elemento brėžinio.
IV. paviršiaus reikalavimai
9. Reikalavimai paviršiaus apdailai paprastai pateikiami specifikacijoje. Paviršiams, kuriems reikalinga speciali apdaila, ribos brėžinyje turi būti nurodomos plačių ilgių ir trumpų brūkšnių linija, kaip nurodyta antrame paveiksle.
PASTABA – A reiškia nuorodą į specifikaciją.
2 paveikslas. Paviršiaus apdailos vaizdavimo pavyzdys.
V. ĮMONTUOTOS DALYS
VI. SĄLYGOS PAGAMINTAM ELEMENTUI LENGVAI IŠIMTI IŠ KLOJIMO
VII. KĖLIMO SAUGOS PRIEMONĖS BEI NAUDOJIMO, GABENIMO IR LAIKYMO SĄLYGOS
13. Brėžinyje turi būti nurodytos padėtys, kur tiesiogiai elemente gali būti naudojami kobiniai ar kitokia kėlimo ar parėmimo įranga, pavyzdžiui, mažesniame mastelyje supaprastintai vaizduojant elementą, kaip parodyta 3 paveiksle. Šių padėčių vieta ir išdėstymas turi būti žymimi matmenimis su tolerancijomis (žr. 5 punktą).
3 paveikslas. Kobinių pozicijų vaizdavimo pavyzdys.
14. Jei ant elemento būtina pažymėti kėlimo ir parėmimo padėtis, žymėjimas turi būti paaiškintas brėžinyje arba specifikacijoje.
STR 1.05.08:2003
9 priedas
RIBINĖS NUOKRYPOS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
II. RIBINIŲ NUOKRYPIŲ ŽYMĖJIMAS
2. Kai tikslumo reikalavimus reikia apibūdinti ribiniais nuokrypiais, turi būti naudojami šie metodai nuokrypio žymėjimui:
2.2. Nuokrypiai nurodomi antraštėje arba šalia brėžinio vaizdo, kai informacija apie ribinį nuokrypį taikoma tik tiems dydžiams, kurie priklauso tik tam brėžinio vaizdui (pavyzdžiui, detalės skerspjūviui).
3. Dydžių ribiniai nuokrypiai turi būti žymimi nurodant tikslinį dydį ir ribinius nuokrypius. Tikslinis dydis ir ribinių nuokrypių vertės turi būti nurodomos milimetrais (žr. 1 ir 2 paveikslus). Kampų atveju pageidautina, kad tikslinis dydis ir ribiniai nuokrypiai būtų pateikiami laipsniais.
Simetrinių ribinių nuokrypių informacija, kuri rodoma brėžiniuose, turi būti pateikiama pagal pavyzdį, kuris parodytas 1 a) paveiksle, o asimetrinių ribinių nuokrypių informacija – pagal pavyzdžius, pateiktus 1 b) arba 1 c) paveiksluose.
1 paveikslas. Dydžių ribinių nuokrypių žymėjimo pavyzdžiai
4. Pozicijos matmenų ribiniai nuokrypiai yra ribiniai nuokrypiai, skirti matmenims, kurie nustato vieno daikto vietą kito daikto atžvilgiu, pavyzdžiui, vienos ašinės linijos į kitą atžvilgiu, komponento linijos į ašinę liniją atžvilgiu (žr. 2 a) paveikslą) arba užbaigtų grindų lygį atskaitos lygio atžvilgiu (žr. 2 b) paveikslą).
Lygiai yra susieti su statybvietės nulinės atskaitos lygiu ir yra nurodyti metrais su trimis dešimtainės trupmenos skaitmenimis.
a) Kolonos centro linija susieta b) Užbaigtų grindų lygis
su ašine linija susietas su atskaitos lygiu
2 paveikslas. Pozicijų matmenų ribinių nuokrypių pavyzdžiai
______________
STR 1.05.08:2003
10 priedas
STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ IR STATINIŲ ELEMENTŲ SĄLYGINIS VAIZDAVIMAS
1 lentelė
Grafiniai žymenys medžiagoms vaizduoti
Medžiaga |
Žymuo |
|
I. PJŪVIUOSE |
|
|
1. Gruntas |
||
2. Smėlis |
||
3. Žvyras |
||
4. Mūras (iš keraminių, silikatinių medžiagų) |
||
5. Mūras (iš lengvų – efektyvių gaminių) |
||
6. Mūras (iš natūralaus akmens gaminių) |
||
7. Armuotas betonas (gelžbetonis) |
||
8. Nearmuotas betonas |
||
9. Lengvasis betonas |
||
10. Surenkamo betono, gelžbetonio elementai |
||
11. Mediena |
||
12. Garsą izoliuojantis sluoksnis |
||
13. Hidro- arba termoizoliacinis sluoksnis |
||
14. Sintetinė medžiaga (folija) |
||
15. Metalo folijos tarpiklis |
||
16. Lietas asfaltas |
||
17. Metalas |
||
18. Stiklas |
||
PASTABOS: 1. Pjūviai, kurių plotis brėžinyje yra mažesnis už 2 mm, užjuodinami, paliekant tarp jų ne mažesnį už 0,5 mm tarpelį. |
||
2. Esant mažesniam pjūvio pločiui (storiui), medžiagą galima nurodyti užrašu, o dideliame pjūvio plote – užštrichuojant juosteles prie linijų.
|
|
|
2 lentelė
Statinių elementų sąlyginis vaizdavimas
Pavadinimas |
Vaizdavimas |
|
|
planuose |
pjūviuose |
1. Siena, pertvara
1.1. Siena, pertvara (M 1:200 ir smulkesniame)
|
||
1.2 Anga sienoje, pertvaroje, nesiekianti grindų |
||
1.3 Anga sienoje, pertvaroje, siekianti grindis |
||
2. Laiptai
2.1 Vertikalūs metaliniai laiptai (kopėčios) |
||
2.2 Sraigtiniai laiptai |
||
3. Priegrinda
PASTABA. Priegrinda vaizduojama planuose M 1:50 ir stambesniuose. |
3 lentelė
Langų varstymo žymėjimas
Pavadinimas |
Vaizdavimas |
4.1 Vyriai šone, rėmai atidaromi į vidų |
|
4.2 Vyriai šone, rėmai atidaromi į išorę |
|
4.3 Vyriai apačioje, rėmai atidaromi į vidų |
|
4.4 Vyriai apačioje, rėmai atidaromi į išorę |
|
4.5 Vyriai viršuje, rėmai atidaromi į vidų |
|
4.6 Vyriai viršuje, rėmai atidaromi į išorę |
|
4.7 Horizontalūs vyriai viduryje |
|
4.8 Vertikalūs vyriai |
|
4.9 Rėmai stumdomi |
|
4.10 Rėmai pakeliami |
|
4.11 Rėmai nedarinėjami |
|
4.12 Vyriai šone ir apačioje, rėmai atidaromi į vidų |
|
PASTABA. Ženklo viršūnė nukreipta į staktą, kurioje vyrių nėra.
|
|
4 lentelė
Ryšių, sujungimų ir angų žymėjimai
Pavadinimas |
Vaizdavimas |
|||
|
planuose |
pjūviuose |
||
5. Metaliniai ryšiai |
|
|
||
5.1 Vertikalūs |
||||
5.2 Horizontalūs |
||||
5.3 Dviejų plokštumų |
||||
5.4 Atotampos |
||||
6. Medinių konstrukcijų elementų sujungimai ir tvirtinimo detalės |
|
|||
6.1 Elementų sandūra schematiškuose brėžiniuose mastelyje 1:100 ir smulkesniame |
||||
6.2 Sujungimas sprausteliais |
||||
6.3 Sujungimas apkabomis |
||||
6.4 Sujungimas dygliuotais antdėklais |
||||
6.5 Sujungimas kaiščiais |
||||
a) plokščiaisiais |
||||
b) cilindriniais |
||||
6.6 Sujungimas varžtais su poveržlėmis |
||||
Pavadinimas |
Vaizdavimas masteliuose |
|||
|
1:50 ir 1:100 |
1:200 |
||
7. Dūmtraukiai ir ventiliacijos kanalai |
|
|
||
7.1 Ventiliacijos šachtos ir kanalai |
|
|||
7.2 Dūmtraukiai (kietas kuras) |
||||
7.3 Dūmtraukiai (skystas kuras) |
||||
7.4 Dūmtraukiai (dujinis kuras) |
||||
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-656, 2008-12-05, Žin., 2008, Nr. 143-5747 (2008-12-13), i. k. 108301MISAK00D1-656
Dėl aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 568 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.08:2003 "Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai" patvirtinimo" pakeitimo
1 Gali būti naudinga skirtingai pažymėti pirminius ir naujus matmenis ir tekstinę informaciją. Tai gali būti padaryta parašant skaičius ir tekstą skirtingo dydžio ir stiliaus šriftais.