Nutarimas netenka galios 2001-10-04:

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. IX-511, 2001-09-18, Žin., 2001, Nr. 84-2921 (2001-10-03); Žin., 2001, Nr. 86-0 (2001-10-10), i. k. 1011010NUTA00IX-511

Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2000-09-01 iki 2001-10-03

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 25-733, i. k. 0921010NUTA00I-2710

TAR pastaba. Įsigaliojus šiam įstatymui, Kauno technologijos universiteto statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-2710 „Dėl Kauno technologijos universiteto statuto“ (Žin., 1992, Nr. 25-733); galioja tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

N U T A R I M A S

DĖL KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO STATUTO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Kauno technologijos universiteto statutą (pridedamas).

2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. spalio 1 d. teisiškai įregistruoti Kauno technologijos universitetui perduodamą valstybės turtą.

3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. liepos 2 d.

Nr. I-2710

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos

1992 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. I-2710

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO
STATUTAS

Kauno technologijos universitetas kildina save iš 1920 m. įsteigtų Aukštųjų kursų, kurie 1922 m. buvo perorganizuoti į Lietuvos universitetą, 1930 m. pavadintą Vytauto Didžiojo universitetu, o 1946 m. – Kauno valstybiniu universitetu.

1950 m. Kauno valstybinio universiteto techniškųjų fakultetų pagrindu įkurtas Kauno politechnikos institutas, kuris nuo 1990 m. vadinamas Kauno technologijos universitetu.

Kauno technologijos universiteto administracinis centras yra Kaune, K. Donelaičio g. 73.

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1. Kauno technologijos universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė studijų ir mokslo įstaiga.

2. Universitetas turi Lietuvos Respublikos įstatymų ir Universiteto statuto (toliau – Statuto) nustatytą autonomiją. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą. Nesant Senato sutikimo, Vyriausybės teikimu sprendimą priima Aukščiausioji Taryba.

3. Svarbiausieji Universiteto tikslai:

1) rengti kvalifikuotus aukštos kultūros specialistus ir mokslininkus;

2) ugdyti humanitarinę kultūrą, dvasingumą, pilietiškumą;

3) plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą, laikantis nuostatos, kad mokslas ir studijos yra neatskiriami;

4) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius, organizuoti mokslines konferencijas ir seminarus;

5) kelti specialistų kvalifikaciją bei juos perkvalifikuoti.

4. Universitetas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

5. Universitetas pats nusistato organizacinę ir valdymo struktūrą bei vidaus tvarkos taisykles.

6. Universitetas savarankiškai sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis ir kitomis institucijomis.

7. Universitetas turi teisę neterminuotai saugoti savo archyve Universiteto mokslininkų rankraščius bei kitą mokslo ir technikos istorijai vertingą medžiagą.

8. Universitete vadovaujamasi demokratinės savivaldos principais.

9. Universitete garantuojama darbuotojų, daktarantų, studentų ir klausytojų pasaulėžiūros laisvė, toleruojamos įvairios pažiūros.

10. Universitetas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia mokslo laipsnius ir pedagoginius (mokslo) vardus.

II. UNIVERSITETO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMAS

11. Universitetą sudaro fakultetai, institutai, katedros, laboratorijos, bibliotekos, centrai, skyriai, įmonės ir kiti padaliniai, kurie savo veikloje vadovaujasi nustatyta tvarka patvirtintais įstatais, nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis.

Organizaciniu požiūriu fakulteto teisėmis naudojasi fakultetai, moksliniai centrai-institutai, biblioteka. Mokslinių centrų – institutų, bibliotekos vadovus rektoriaus siūlymu tvirtina Senatas.

Universiteto padaliniai Senato teikimu Vyriausybės nustatyta tvarka gali įgyti juridinio asmens teises.

12. Universitete yra šie nuolat veikiantys valdymo organai:

Sprendžiantieji:

– Senatas;

– fakultetų, institutų ir kitų padalinių tarybos;

– studentų atstovybė;

Vykdomieji:

– rektorius, rektoratas;

– dekanai, dekanatai, institutų ir kitų padalinių vadovai ir direkcijos;

– Statuto priežiūros ir profesinės etikos kolegija (toliau – Kolegija).

13. Aukščiausias Universiteto valdymo organas yra Senatas.

Svarbiausieji Universiteto klausimai sprendžiami mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turinčių Universiteto darbuotojų konferencijoje (toliau – Konferencijoje), kuri šaukiama priimant arba keičiant Statutą bei pasiūlius Senatui, rektoratui, Kolegijai arba bent vieno fakulteto tarybai. Ją per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos organizuoja Senatas. Konferencijai pirmininkauja jos išrinktas pirmininkas. Atstovavimo normą Konferencijoje nustato Senatas, bet ji turi būti ne mažesnė kaip 1/3 visų universiteto mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turinčių darbuotojų. Konferencijos sprendimai yra rekomenduojantys Senatui ir rektoratui.

III. SENATAS

14. Senatą sudaro 10% mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turinčių darbuotojų. Be to, Konferencija į Senatą gali išrinkti ne daugiau kaip septynis narius, atstovaujančius Lietuvos ar užsienio studijų, mokslo, pramonės institucijoms. Taip pat į Senatą išrenkami trys studentų atstovybės nariai.

Fakultetai ar kitam organizaciniu požiūriu fakulteto teises turinčiam padaliniui Senate skiriama vietų priklausomai nuo to, kurią Universiteto darbuotojų dalį sudaro padalinio darbuotojai, turintys mokslo vardus arba laipsnius, bet ne mažiau kaip viena vieta.

Su patariamojo balso teise Senato posėdžiuose pagal pareigas dalyvauja neišrinkti į Senatą rektorato nariai.

15. Senatas:

1) nustato Universiteto organizacinę ir valdymo struktūrą;

2) svarsto ir priima nutarimus studijų, mokslo, finansų, socialiniais ir kitais klausimais;

3) reiškia nuomonę svarbiausiais Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo, įstatymų leidybos ir kitais klausimais;

4) tvirtina Universiteto reguliaminus, vidaus tvarkos taisykles ir savarankiškų padalinių įstatus;

5) renka ir atšaukia rektorių;

6) rektoriaus siūlymu slaptu balsavimu tvirtina ir atšaukia prorektorius bei kitus nerenkamus Universiteto padalinių vadovus;

7) tvirtina neįeinančių į fakultetų sudėtį katedrų vedėjų išrinkimą arba atšaukimą;

8) priima nutarimus dėl fakultetų, katedrų, institutų ir kitų analogiškų padalinių įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo;

9) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinės veiklos ataskaitą;

10) tvirtina Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatą;

11) tvirtina visų iš Valstybės biudžeto ir centralizuotai gaunamų lėšų paskirstymą padaliniams, nustato darbuotojų pareiginius atlyginimus, daktarantų bei studentų valstybės stipendijų dydį ir skaičių;

12) sudaro Universiteto konkursinę, revizijos ir kitokias nuolatines bei laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas;

13) fakultetų arba kitų savarankiškų padalinių tarybų siūlymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikia docento, profesoriaus pedagoginius (mokslo) vardus, taip pat garbės daktaro vardą;

14) fakultetų, kitų savarankiškų padalinių tarybų arba Kolegijos siūlymu sprendžia, ar renkamas pareigas užimantis darbuotojas gali toliau jas eiti;

15) turi teisę pareikalauti atšaukti rektoriaus, rektorato, studentų atstovybės, fakultetų tarybų, dekanų ir kitų Universiteto savarankiškų padalinių vadovų ir valdymo organų nutarimus, jeigu jie prieštarauja šiam Statutui ar Lietuvos Respublikos norminiams aktams;

16) tvirtina fakultetuose rengiamų daktarantų ir studentų specialybių sąrašus, priimamų daktarantų ir studentų skaičių;

17) tvirtina bendramokslinių studijų planus;

18) skiria lėšas Senato narių iš kitų institucijų, Senato pirmininko, pavaduotojų, Senatą aptarnaujančio personalo bei tarybų pirmininkų darbui apmokėti;

19) viešai skelbia savo nutarimus.

IV. REKTORIUS

16. Vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymų bei šio Statuto reikalavimus ir Senato valią, išreikštą jo nutarimuose, rektorius vadovauja Universitetui, veikia jo vardu, jam atstovauja be specialių įgaliojimų, valdo Universiteto turtą.

17. Rektorių slaptu balsavimu renka ir atšaukia Senatas.

18. Rektorius renkamas ketveriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

18. Rektorius:

1) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi Universiteto darbuotojams, daktarantams, studentams ir klausytojams;

2) įsakymais tvirtina fakultetų, institutų ir kitų savarankiškų padalinių išrinktus vadovus, profesorius, docentus ir visus kitus renkamųjų pareigybių darbuotojus;

3) skelbia konkursus pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti, įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, juos materialiai ir moraliai skatina bei skiria drausmines nuobaudas;

4) kviečia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja;

5) siūlo Senatui tvirtinti padalinių nerenkamų vadovų kandidatūras;

6) pateikia Senatui tvirtinti pajamų bei išlaidų sąmatą ir užtikrina jos vykdymą;

7) sudaro Senato darbui būtinas organizacines, finansines ir materialines sąlygas.

20. Rektorius kasmet atsiskaito Senatui. Jeigu rektoriaus veiklai slaptu balsavimu nepritaria 2/3 Senato posėdyje dalyvaujančių narių, skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.

V. REKTORATAS

21. Rektoratas – rektoriaus vadovaujamas kolegialus patariamasis valdymo organas. Jį sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir kitų fakultetams prilygstančių padalinių vadovai.

22. Rektoratas:

1) įgyvendina Senato priimtus nutarimus;

2) svarsto ir priima nutarimus organizaciniais studijų, mokslo, ūkiniais ir kitais klausimais;

3) koordinuoja fakultetų, institutų ir kitų savarankiškų padalinių vykdomųjų valdymo organų veiklą;

4) koordinuoja Universiteto, fakultetų ir institutų ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis bei kitomis institucijomis;

5) registruoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Universiteto darbuotojų bei studentų visuomenines organizacijas ir tvirtina jų įstatus.

VI. STATUTO PRIEŽIŪROS IR PROFESINĖS ETIKOS KOLEGIJA

23. Kolegija renkama iš septynių narių, kurie negali būti Senato, rektorato, padalinių vykdomųjų valdymo organų atstovais bei tarybų pirmininkais. Ji renkama ir atšaukiama Konferencijoje. Kolegijos darbo kadencija – penkeri metai.

24. Kolegija:

1) prižiūri, kad Universitete būtų laikomasi Statuto ir profesinės etikos, tiria Statuto pažeidimus, siūlo būdus jiems pašalinti, priima pasiūlymus dėl Statuto pakeitimų ar papildymų;

2) nagrinėja darbuotojų ar daktarantų nesutarimus ir konfliktus bei mokslinės ir profesinės etikos pažeidimus, gavusi vienos iš besiginčijančių pusių, fakulteto arba universiteto vadovų pareiškimą, priima nutarimus, privalomus ginčo šalims, jeigu tie ginčai nenagrinėtini kitokia įstatymų nustatyta tvarka;

3) pareiškia nuomonę Senate dėl universiteto valdymo organų, taip pat atskirų padalinių nesutarimų;

4) gavusi oficialų pareiškimą, tiria rektoriaus, dekanų ir kitų administracijos pareigūnų įsakymų ir nurodymų teisėtumą; nustačiusi pažeidimus, siūlo priemones teisėtumui atstatyti.

25. Kolegija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Statutu.

VII. STUDENTŲ ATSTOVYBĖS

26. Studentų atstovybės gina studentų teises, atstovauja studentams Senate, fakultetų tarybose per renkamus į jas atstovus.

27. Studentų atstovybės vadovaujasi Senato patvirtintais įstatais.

28. Universiteto studentų atstovybės nariai renkami fakultetų atstovybių susirinkimuose, o fakultetų atstovybių nariai – fakultetų studentų ir klausytojų susirinkimuose.

29. Studentų atstovybės padeda organizuoti studijų procesą bei spręsti studentų buities, stipendijų skirstymo ir vidaus tvarkos taisyklių nustatymo bei laikymosi klausimus.

VIII. FAKULTETO STRUKTŪRA IR VALDYMAS

30. Fakultetas susideda iš katedrų, mokslinių laboratorijų bei kitų jam pavaldžių padalinių. Jo ūkinė ir finansinė veikla yra savarankiška.

31. Fakultete yra šie valdymo organai:

Sprendžiantieji:

– visuotinis darbuotojų susirinkimas;

– fakulteto taryba;

– fakulteto studentų atstovybė;

Vykdomieji:

– dekanas;

– dekanatas.

32. Visuotinis fakulteto darbuotojų susirinkimas:

1) reiškia fakulteto darbuotojų nuomonę svarbiausiais fakulteto ir Universiteto gyvenimo klausimais;

2) nustato fakulteto tarybos narių skaičių ir atstovavimo fakultetą sudarantiems padaliniams normas;

3) iš kelių Universiteto konkursinės komisijos atrinktų kandidatų slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka ir atšaukia dekaną.

Visais atvejais, išskyrus Senato narių rinkimus, kvorumas skaičiuojamas ir balso teisė suteikiama visiems fakulteto darbuotojams, turintiems aukštąjį išsilavinimą.

33. Visuotinis fakulteto darbuotojų susirinkimas kviečiamas fakulteto tarybos pirmininko, dekano arba bent vieno fakulteto padalinio iniciatyva. Susirinkimui pirmininkauja jo išrinktas pirmininkas. Susirinkimo data ir darbotvarkė skelbiama ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

IX. FAKULTETO TARYBA

34. Fakulteto taryba priima nutarimus svarbiausiais fakulteto veiklos klausimais. Jos nutarimai neturi prieštarauti Senato nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams, daktarantams, studentams ir klausytojams. Šiuos nutarimus gali atšaukti pati fakulteto taryba arba Senatas. Į fakulteto tarybą įeina ne mažiau kaip du studentų atstovybės išrinkti nariai.

Su patariamojo balso teise fakulteto tarybos posėdžiuose pagal pareigas dalyvauja fakulteto padalinių vadovai ir dekanato nariai, nepatekę į ją per rinkimus.

35. Fakulteto taryba:

1) priima nutarimus svarbiausiais studijų ir mokslo organizavimo, finansų ir kitais klausimais;

2) koordinuoja fakulteto padalinių darbą, nagrinėja jų įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus;

3) skirsto fakulteto padaliniams visas centralizuotai gaunamas lėšas;

4) tvirtina fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatą;

5) siūlo fakultete rengiamų daktarantų ir studentų specialybių sąrašą, priimamų daktarantų ir studentų skaičių ir pateikia Senatui tvirtinti;

6) tvirtina katedrų bendrainžinerinių ir specialybinių studijų planus;

7) sudaro konkursinę bei kitas komisijas;

8) tvirtina išrinktąjį katedros (mokslinės laboratorijos) vedėją (iš fakulteto konkursinės komisijos atrinktų kandidatų) arba jį atšaukia;

9) dekano siūlymu tvirtina ir atšaukia prodekanus;

10) konkurso būdu renka pedagoginius ir mokslo darbuotojus, tvirtina atestavimo rezultatus;

11) tvirtina dekano pateiktą metinės veiklos ataskaitą;

12) teikia Senatui pasiūlymus dėl docento, profesoriaus ir garbės daktaro vardų suteikimo;

13) viešai skelbia savo nutarimus.

X. DEKANAS

36. Vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymų bei Statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, išreikštą jos nutarimuose, dekanas vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja bei tvarko bendrą fakulteto turtą ir atsako už ūkinę ir finansinę veiklą.

37. Dekanas renkamas ketveriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

38. Dekanas:

1) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi fakulteto darbuotojams, daktarantams, studentams ir klausytojams;

2) rūpinasi studijomis ir mokslu fakultete, užtikrina sąmatos vykdymą;

3) tvarko daktarantų ir studentų priėmimo bei šalinimo klausimus, kelia juos į aukštesnį kursą, skatina daktarantus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas;

4) sudaro tarybos darbui būtinas organizacines, finansines ir materialines sąlygas.

39. Dekanas kasmet atsiskaito tarybai. Jeigu dekano veiklai slaptu balsavimu nepritaria 2/3 tarybos posėdyje dalyvaujančių narių, skelbiami nauji dekano rinkimai.

XI. DEKANATAS

40. Dekanatas – dekano vadovaujamas kolegialus patariamasis fakulteto valdymo organas. Jį sudaro dekanas, prodekanai, fakulteto padalinių vadovai.

41. Dekanatas:

1) organizuoja fakulteto veiklą, įgyvendina Senato, rektorato ir fakulteto tarybos nutarimus bei rektoriaus ir dekano įsakymus;

2) organizuoja ir kontroliuoja studijų procesą;

3) rūpinasi, kad būtų laikomasi Universiteto vidaus tvarkos taisyklių.

XII. KATEDROS IR MOKSLINĖS LABORATORIJOS

42. Katedra yra studijų ir mokslo padalinys. Prie katedrų gali būti steigiamos mokslinės laboratorijos ir kiti moksliniai padaliniai.

43. Katedra:

1) dirba mokslinį darbą ir organizuoja studijas;

2) sudaro specialybinių studijų planus ir disciplinų programas;

3) rengia kvalifikuotus specialistus ir mokslininkus;

4) rengia studijoms būtiną literatūrą ir kitas priemones.

44. Mokslinė laboratorija yra katedros arba fakulteto padalinys. Jos paskirtis – sudaryti sąlygas, kad mokslinis, pedagoginis personalas ir studijuojantieji galėtų dirbti mokslinį darbą ir prisidėti prie specialistų rengimo.

45. Katedros (mokslinės laboratorijos) darbuotojų susirinkimas nagrinėja jos veiklos klausimus, renka ir atšaukia fakulteto tarybos narius. Susirinkimas šaukiamas katedros (mokslinės laboratorijos) vedėjo iniciatyva arba 1/3 darbuotojų reikalavimu. Susirinkimo priimti nutarimai privalomi visiems katedros (mokslinės laboratorijos) darbuotojams ir vedėjui, jei jie neprieštarauja fakulteto tarybos nutarimams.

46. Katedros (mokslinės laboratorijos) darbuotojų susirinkimo kvorumą sudaro 2/3 jos darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Balso teisę turi visi aukštąjį mokslą baigę darbuotojai.

47. Katedrai (mokslinei laboratorijai) vadovauja ir už jos darbo rezultatus atsako vedėjas.

48. Fakultetinės katedros (mokslinės laboratorijos) vedėją iš fakulteto konkursinės komisijos ir katedros (laboratorijos) atrinktų kandidatų renka ir atšaukia katedra (laboratorija), tvirtina fakulteto taryba. Konfliktines situacijas nagrinėja Kolegija.

49. Savarankiškų katedrų vedėją iš Universiteto konkursinės komisijos aprobuotų kandidatų renka ir atšaukia katedra ir tvirtina Senatas.

50. Katedros (laboratorijos) vedėjas renkamas ketveriems metams. Katedros vedėjas renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

XIII. PROCEDŪRINIAI KLAUSIMAI

51. Senato nutarimai yra teisėti, jei į Senatą yra išrinkta ne mažiau kaip 3/4 Statuto 13 punkte numatyto narių skaičiaus ir posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 išrinktų narių. Kitų kolektyvinių organų (susirinkimų, tarybų) posėdžiai teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. Sprendimai priimami paprasta dalyvių balsų dauguma, jei posėdis nepriima kitokio sprendimo.

52. Visi personaliniai klausimai sprendžiami slaptu balsavimu. Asmuo išrenkamas (tvirtinamas) posėdžio dalyvių balsų dauguma (50% plius vienas balsas), o atšaukiamas 2/3 posėdžio dalyvių balsų.

53. Senato narius (išskyrus kitų institucijų atstovus) renka ar atšaukia mokslo laipsnius arba pedagoginius (mokslo) vardus turintys darbuotojai fakultetų (institutų) susirinkimuose.

54. Fakultetų (institutų) tarybų nariai tvirtinami jų visuotiniuose susirinkimuose. Balso teisę turi visi aukštąjį mokslą baigę darbuotojai. Susirinkimas teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 šių darbuotojų.

55. Senato ir tarybų sudėtis atnaujinama kiekvienais metais, jei to reikia dėl personalinių pasikeitimų. Nauji nariai renkami darbui iki Senato (tarybos) kadencijos pabaigos.

56. Senato ir tarybų kadencija – ketveri metai.

57. Į renkamas vykdomosios valdžios pareigas ir į Kolegiją negali balotiruotis pensinio amžiaus asmenys.

58. Katedrų ir mokslinių laboratorijų vedėjais galima dirbti iki 65 metų amžiaus.

59. Rektorato nariai negali būti renkami Senato ir jo komisijų pirmininkais.

60. Dekanas ir prodekanai negali būti fakulteto tarybos ir jos komisijų pirmininkais.

61. Universiteto (fakulteto) konkursinė komisija ieško galimų kandidatų ir kitose organizacijose, susipažįsta su konkurso dalyviais ir konkursui pateiktais dokumentais, pareiškia Senatui (tarybai) savo nuomonę dėl to, ar pretendentas atitinka konkurso sąlygas.

62. Senatas (taryba) išsirenka pirmininką, jo pavaduotojus, sekretorių, komisijų pirmininkus ir tvirtina išrinktąsias ar komisijų pirmininkų pateiktąsias komisijų sudėtis.

63. Konferencijos, Senato, susirinkimo, tarybos nutarimai priimami balso teisę turinčių posėdžių dalyvių balsų dauguma (50% plius vienas balsas). Jie yra teisėti, jeigu neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Statutui.

64. Senato (tarybos) posėdžiai yra atviri, apie juos viešai informuojama prieš septynias dienas. Darbuotojai, daktarantai ir studentai, nesantys Senato (tarybos) nariais, gali dalyvauti posėdžiuose ir turi teisę pasisakyti, laikydamiesi reglamento.

XIV. UNIVERSITETO DARBUOTOJAI

65. Universiteto darbuotojai yra pedagoginis, mokslo, inžinerinis, techninis, pagalbinis, administracijos ir ūkio personalas.

66. Pedagoginį personalą sudaro profesoriai, docentai, vyr. asistentai ir asistentai. Kvalifikaciniai reikalavimai pedagogams nustatomi Universiteto reguliamine, remiantis Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Mokslo personalą sudaro asmenys, dirbantys mokslinį darbą ir turintys mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą, bei darbuotojai, baigę aukštąjį mokslą ir dirbantys mokslinį darbą.

67. Visos pedagoginio ir mokslo personalo pareigos užimamos konkurso būdu, sudarant darbo sutartis. Sutartyje numatomas jos galiojimo laikas, atlyginimas, sutarties nutraukimo sąlygos, kūrybinių atostogų suteikimo tvarka ir kitokios sąlygos, neprieštaraujančios įstatymams. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

68. Pedagoginiam personalui ir kitiems Universiteto darbuotojams suteikiamos įstatymo nustatyta tvarka apmokamos atostogos. Mokslo darbuotojams suteikiamos tokios pat trukmės apmokamos atostogos, kaip ir pedagoginiam personalui, jeigu jie per mokslo metus atliko Senato nustatytos apimties pedagoginį darbą.

69. Pedagogams, turintiems mokslo laipsnį arba pedagoginį (mokslo) vardą, kas šešeri metai suteikiamos metų trukmės kūrybinės atostogos kvalifikacijai kelti ir paliekamas vidutinis atlyginimas.

70. Universitetas turi teisę keistis su kitomis Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigomis mokslo ir pedagoginiais darbuotojais.

71. Universiteto darbuotojams sudaroma galimybė kelti savo kvalifikaciją daktarantūroje, stažuotėje bei kūrybinių atostogų metu, taip pat studijuoti.

72. Pedagoginio ir mokslo personalo nariais gali būti asmenys nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, politinių ir religinių įsitikinimų bei tautybės, taip pat pilietybės.

XV. DAKTARANTAI, MAGISTRANTAI, STUDENTAI, KLAUSYTOJAI IR STUDIJŲ TVARKA

73. Universitete studijuoja daktarantai, magistrantai, studentai, laisvieji klausytojai ir keliantys kvalifikaciją bei persikvalifikuojantys asmenys. Doktorantūros nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

74. Studentais ir laisvaisiais klausytojais priimami asmenys, baigę vidurinį, o daktarantais – aukštąjį mokslą. Priėmimo taisykles ir sąlygas nustato Senatas ir paveda rektoriui derinti su Vyriausybe. Asmenys, norintys pakelti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, priimami pagal sutartį.

75. Specialistų rengimo metodus ir pakopas bei teikiamų diplomų laipsnius nustato Senatas Vyriausybės nustatyta tvarka.

76. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Senato nutarimu gali būti dėstoma ir kitomis kalbomis.

77. Daktarantai ir studentai turi teisę studijuoti pagal individualius planus ir baigti studijas pirma laiko. Įskaitos ir egzaminai laikomi sesijų metu, tačiau daktarantai, studentai ir klausytojai turi teisę juos laikyti per visą semestrą.

XVI. MOKSLINĖ VEIKLA

78. Mokslinės veiklos organizavimo struktūriniai padaliniai yra moksliniai institutai, katedros ir mokslinės laboratorijos. Mokslinių darbų rezultatams įgyvendinti Universitete Senato nutarimu gali būti steigiami gamybiniai padaliniai.

79. Mokslo ir pedagoginio personalo bei daktarantų ir studentų mokslinis darbas finansuojamas iš valstybės biudžeto ir kitų lėšų šaltinių. Vadovaudamasis Senato patvirtintais mokslinės veiklos organizavimo Universitete nuostatais, mokslinio darbo vadovas finansų ir organizacinius klausimus sprendžia savarankiškai ir atsako už darbo rezultatus.

80. Mokslo laipsnius Universitetas teikia Lietuvos Respublikos norminių aktų nustatyta tvarka. Universiteto garbės daktaro vardą teikia Senatas žymiems mokslininkams ir visuomenės veikėjams.

XVII. TURTAS, LĖŠOS, DARBO APMOKĖJIMAS

81. Universiteto turtą sudaro žemės sklypai, pastatai, materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Šiuo turtu Universitetas, kaip juridinis asmuo, disponuoja savarankiškai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Darbuotojai, daktarantai ir studentai naudojasi šiuo turtu, laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

82. Subsidijos Universitetui išlaikyti skiriamos iš valstybės biudžeto.

83. Universitetas savarankiškai disponuoja visomis papildomomis lėšomis, gautomis Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančiu būdu. Papildomos lėšos neturi mažinti Universiteto finansavimo iš biudžeto asignavimų.

84. Visas lėšas ir turtą Universitetas tvarko savarankiškai, naudodamas įvairias finansinės ir ūkinės veiklos formas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

85. Universitetas savarankiškai nustato darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Mokant už darbą, atsižvelgiama į kvalifikaciją, darbo apimtį ir rezultatus. Reguliamine nustatomos pedagoginio, mokslinio, administracinio darbo ir darbo sprendžiančiuosiuose organuose krūvio normos. Biudžetinės lėšos darbo apmokėjimui neturi viršyti Vyriausybės patvirtinto darbo užmokesčio fondo, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima specialius reguliuojančius potvarkius.

86. Universiteto ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Senato sudaryta revizijos komisija ne rečiau kaip kartą per metus. Revizijos komisija sudaroma trejiems metams, nebūtinai iš Senato narių.

XVIII. DARBUOTOJŲ IR STUDENTŲ VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS

87. Darbuotojų ir studentų visuomeninės organizacijos (sąjungos, draugijos ir pan.) steigiamos jų iniciatyva profesiniams, kūrybiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti. Šios organizacijos veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo įstatus, kuriuos priima suvažiavime (konferencijoje) ir registruoja rektorate.

XIX. SOCIALINĖS GARANTIJOS

88. Sėkmingai dirbantys mokslininkai ir pedagoginiai darbuotojai negali būti atleisti administracijos iniciatyva iš einamų neadministracinių pareigų, jei Universitete dirbo ne mažiau kaip dvidešimt penkerius metus ir iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip dveji metai.

89. Profesoriai, parengę penkis mokslininkus arba išleidę vadovėlį (monografiją) ir toliau sėkmingai dirbantys, negali būti atleisti administracijos iniciatyva iš einamų neadministracinių pareigų, jei iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai.

XX. ATRIBUTAI

90. Universitetas ir jo savarankiški padaliniai gali turėti savo vėliavas, ženklus ir kitus atributus. Juos ir jų naudojimo taisykles tvirtina Senatas.

91. Universiteto istorija fiksuojama metraštyje ir atspindima Universiteto muziejuje.

XXI. STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA

92. Pasiūlymus papildyti ar keisti Statutą priima Kolegija. Senatas organizuoja Konferenciją, kuri paprasta balsų dauguma (dalyvaujančių) priima, papildo ar keičia Statutą.

93. Statutas ir jo pakeitimai įsigalioja, kai juos patvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

XXII. UNIVERSITETO LIKVIDAVIMAS

94. Universitetą Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas