Suvestinė redakcija nuo 2007-11-23 iki 2008-06-19

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 135-5109, i. k. 1062070ISAKSAK-2301

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MOKYKLOS STRUKTŪROS TOBULINIMO 2006-2009 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2006 m. gruodžio 5 d. Nr. ISAK-2301

Vilnius

Siekdama įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-39), 2 krypties 1.2 priemonę,

tvirtinu Mokyklos struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programą (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2006 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. ISAK-2301

MOKYKLOS STRUKTŪROS TOBULINIMO 2006–2009 M. PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programa (toliau vadinama – programa) skirta bendrojo lavinimo mokykloms (toliau vadinama – mokykla), siekiančioms sukurti mokiniams ir mokytojams saugią ir tinkamą ugdymosi ir ugdymo aplinką, tobulinti ir modernizuoti veiklos valdymą, stiprinti atvirumą vietos bendruomenei.

2. Programa parengta atsižvelgiant į Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX4700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kuriose numatyta baigti formuoti lanksčią 3 pakopų bendrojo ugdymo struktūrą, Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), keliamus uždavinius plėtoti pagalbą mokiniams ir mokytojams, kelti į kokybės užtikrinimą orientuotą vadybos kultūrą.

II. ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ

3. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė skirta programos tikslams, uždaviniams bei priemonėms pagrįsti:

3.1. stiprybės:

3.1.1. nuo linijinio programų išdėstymo pereita prie ugdymo turinio koncentrų 4 + (4 + 2) + 2, t.y. prie ugdymo tikslų, uždavinių, didaktinių nuostatų, ugdymo programų turinio bei siektinų rezultatų reglamentavimo ugdymo tarpsniais;

3.1.2. mokymo lėšos vienam sutartiniam mokiniui skiriamos atsižvelgiant į mokyklos tipą ir ugdymo koncentrą (1–4 klasių, 5–8 klasių, 9–10 klasių ir 11–12 klasių) iš valstybės biudžeto pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339);

3.1.3. miestuose kuriasi atskiros mokyklos, įgyvendinančios pradinio ugdymo programą, mokyklos, įgyvendinančios pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, ir mokyklos, įgyvendinančios pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo programas. Mokyklose, kuriose ugdomi atskirų amžiaus tarpsnių vaikai, labiau pritaikoma ugdymo aplinka (mokymosi ir poilsio erdvės), geriau aprūpinama mokymo priemonėmis, geresnė vaikų savijauta ir saugumas;

3.1.4. plėtojamos švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai paslaugos;

3.1.5. mokyklų valdymo funkcijų, ugdymo planų vykdymas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas ir aprūpinimas mokymo priemonėmis finansuojamas iš valstybės biudžeto pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką;

3.1.6. mokyklos savo veiklą planuoja rengdamos strateginius planus ir metines veiklos programas. Diegiama švietimo valdymo informacinė sistema, vykdomas mokyklos vidaus ir išorės vertinimas. Į mokyklų ugdymo turinio kūrimą įtraukiamos mokyklų tarybos, mokytojų tarybos, mokytojų metodinės tarybos;

3.1.7. išaugę mokyklų vadovų ir pedagogų vadybiniai ir kompiuterinio raštingumo gebėjimai. Iniciatyvios mokyklos pradėjo kurti ir naudoti veiklos administravimui ir visuomenės informavimui skirtą programinę įrangą;

3.1.8. dėl valstybės ir savivaldybių vykdomų mokyklų renovacijos, energijos taupymo programų, mokyklų tinklo pertvarkos planų vis didesnė dalis mokinių mokosi sveikatai palankesnėmis sąlygomis;

3.2. silpnybės:

3.2.1. kiekviename ugdymo turinio koncentre keliami vis aukštesni tikslai, o atitinkami mokyklos organizacinės struktūros ir valdymo sistemos pakeitimai vyksta pernelyg lėtai. Mokytojai dalykininkai, dirbantys nuo 5 iki 12 klasės, turi didelę darbų apimtį: jie turi aprėpti kelių ugdymo turinio koncentrų tikslus, uždavinius, didaktines nuostatas, ugdymo turinio programas, mokymo ir vertinimo metodikas. Vienu metu jiems dirbant su įvairaus amžiaus vaikais sudėtinga greitai persiorientuoti ir lanksčiai pereiti nuo vieno prie kito amžiaus mokinių ugdymo specifikos. Dėl to mokymo lygis ir reikalavimai mokiniams neretai per aukšti, taikomi ne patys tinkamiausi mokymo metodai;

3.2.2. neretai lėšos mokyklose perskirstomos tarp atskirų ugdymo koncentrų: vieniems mokiniams jos sumažinamos, kitiems padidinamos;

3.2.3. vidurinių mokyklų pertvarkymas į gimnazijas ir pagrindines mokyklas išsitęsęs laike. Kaimo vidurinės mokyklos turi nepakankamą mokinių skaičių, kad galėtų formuotis gimnazija ir pagrindinė mokykla viename pastate. Mokyklų vidaus struktūrų pokyčiai taip pat nevyksta;

3.2.4. dar nepasiekta, kad visi vaikai galėtų mokytis, o mokytojai – dirbti saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, mokytojų padėjėjų etatai mokyklai skiriami priklausomai nuo mokinių skaičiaus. Mažą mokinių skaičių turinčios mokyklos pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistų praktiškai neturi. Didesnėse mokyklose jau yra tokių specialistų, tačiau jų darbas per mažai koordinuojamas tarpusavyje ir nepakankamai atsižvelgiama į mokinių, kuriems reikalinga pagalba, amžių;

3.2.5. mokykloje valdymas išlikęs pakankamai centralizuotas. Mokyklai vadovauja direktorius, jis skiria pavaduotojus ugdymui. Tik pradinio ugdymo koncentrui paprastai vadovauja vienas pavaduotojas. Pavaduotojų funkcijos orientuotos į „mokytojų dalykininkų kuravimą“ arba popamokinės veiklos organizavimą. Mokykloje mokinių patiriami mokymosi sunkumai neretai susiję su netolygiu vadovų ir personalo dėmesio paskirstymu atskiriems ugdymo koncentrams;

3.2.6. mokyklose, kuriose mokosi visų amžiaus tarpsnių vaikai, planuojant mokyklos veiklą neatsižvelgiama į skirtingo amžiaus vaikų gyvenimo mokykloje ir ugdymosi poreikius;

3.2.7. silpna mokyklos savivalda ir centralizuota mokyklos valdymo struktūra tampa rimta kliūtimi tolesnei mokyklos kultūros, bendruomenės demokratinių santykių plėtotei, racionaliam išteklių naudojimui, ugdymo proceso organizavimo tobulinimui, pokyčiams tinkamam klimatui rastis. Į mokyklų tarybas paprastai renkami tik aukštesniųjų klasių mokiniai ir jų tėvai. Mokytojai, mokiniai, jų tėvai, kartais ir platesnė bendruomenė turi mažai galių daryti poveikį įvykių eigai ir būti atsakingi už mokyklos gerovę. Mokyklos mokytojų tarybos sprendžia visų ugdymo koncentrų pedagogines problemas (pvz., pradinių klasių mokytojai tik formaliai dalyvauja svarstant pagrindinių ir vidurinių klasių ugdymo planus, o mokytojai dalykininkai – pradinių klasių mokinių ugdymo organizavimą). Nėra padalinių vadovų, kurie atsakytų už ugdymo proceso organizavimą atskiruose ugdymo koncentruose, mokytojų metodinės veiklos, švietimo pagalbos specialistų darbo koordinatorių, mokyklos veiklos įsivertinimo, planavimo ar projektų vadovų;

3.2.8. mokyklose informacijos apdorojimui trūksta koordinavimo, žmogiškųjų išteklių. Klasių vadovai sugaišta daug laiko rengdami ir tvarkydami dokumentus, tiesioginam darbui su mokiniais jo lieka vis mažiau. Elektroninis veiklos administravimas, galintis padėti spręsti kylančias problemas, pradėtas taikyti tik atskirose iniciatyviose mokyklose;

3.2.9. reta mokykla turi mokinių poreikius, amžių ir jų galimybes atitinkančią mokymosi aplinką, kuri reikalinga ugdymo turinio koncentrų programų skirtingo sudėtingumo mokymo ir mokymosi tikslams įgyvendinti. Didžiuma mokyklų pastatų statyti 1200 mokinių (1–12 kl.). Kasmet daugėja mokinių, turinčių regos, laikysenos sutrikimų. Po 1990 metų daugelis mokyklų buvo atsisakiusios kabinetinės sistemos, mokiniai turėjo savo klases. Palikti buvo tik tie kabinetai, kuriuose vykdomi praktiniai, laboratoriniai darbai. Tačiau klasių sistemos vėl pradedama atsisakyti, atkuriami dalykų kabinetai;

3.3. galimybės:

3.3.1. ugdymo turinio išdėstymas koncentrais (4 + 4 + 2 + 2 arba 4 + 4 arba 4 + 4 + 2) ir mokymo lėšų skyrimas atsižvelgiant į mokyklos tipą ir ugdymo koncentrą leidžia mokyklai grupuoti mokinius pagal amžiaus tarpsnius ir ugdymą organizuoti atskiruose skyriuose, kuriems vadovautų skyrių vedėjai;

3.3.2. mokymo lėšas mokyklose paskirstyti atsižvelgiant į sutartinių vaikų skaičių kiekviename ugdymo koncentre;

3.3.3. panaudoti programoje dalyvaujančių mokyklų veiklos organizavimo, mokyklos aplinkos mokymuisi, poilsiui ir individualiam mokinių darbui pritaikymo patirtį;

3.3.4. burti švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų komandas ir plėtoti jų kompetencijas (tarpusavio bendradarbiavimą, komandinį darbą, bendrą planavimą, mokymosi naujovių sklaidą ir kt.);

3.3.5. veiksmingiau panaudoti mokykloms skirtas valstybės biudžeto lėšas;

3.3.6. panaudoti mokyklų personalo vadybinius ir kompiuterinio raštingumo gebėjimus. Į mokyklos veiklos planavimą, vertinimą, organizavimą labiau įtraukti mokytojus, švietimo pagalbos specialistus, vidurinės grandies vadovus ir savivaldos institucijas;

3.3.7. didinti mokyklose ugdymo procesą aptarnaujančio personalo pareigybių skaičių ir dalį vadovams ir mokytojams nebūdingų funkcijų perduoti sekretoriatams;

3.3.8. renovuojant mokyklas jų patalpas įrengti pagal atitinkamų amžiaus tarpsnių vaikų ugdymosi poreikius;

3.4. grėsmės:

3.4.1. programoje dalyvaujančių mokyklos vadovų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų gebėjimų tobulinti mokyklų vidaus struktūrą ir valdymą trūkumas;

3.4.2. nepakankamai lanksčios moksleivio krepšelio lėšų panaudojimo galimybės gali neleisti mokykloms veiksmingai panaudoti turimus finansinius išteklius;

3.4.3. kvalifikuotų švietimo pagalbos specialistų trukumas;

3.4.4. esama teisinė bazė gali riboti programos įgyvendinimo darbus;

3.4.5. nepakankamas mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika;

3.4.6. lėti mokyklų renovacijos tempai. Mokyklų renovacijos projektai parengti nepritaikant mokyklų patalpų ir aplinkos atitinkamoms mokinių amžiaus grupėms;

3.4.7. nepritarimas vykstantiems pokyčiams.

III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI

4. Programos tikslas – sudaryti prielaidas veiksmingai mokyklų veiklai.

5. Programos uždaviniai:

5.1. parengti ir išbandyti mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelius;

5.2. sukurti, pritaikyti turimą ir išbandyti mokyklos vidaus dokumentų tvarkymo programinę įrangą veiklai administruoti;

5.3. patobulinti programoje dalyvaujančių mokyklų vadovų ir specialistų vadybinius gebėjimus, kompiuterinį raštingumą ir parengti juos mokyklos vidaus struktūros, valdymo tobulinimo ir dokumentų tvarkymo konsultantais;

5.4. informuoti visuomenę apie programos vyksmą ir jos rezultatus;

5.5. užtikrinti tinkamą programos administravimą.

IV. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

6. Numatomi programos įgyvendinimo rezultatai:

6.1. pagerėjęs programoje dalyvavusių mokyklų mokinių pažangumas, sumažėjęs praleistų pamokų skaičius, padidėjęs mokinių ir mokytojų saugumas;

6.2. pagerėję programoje dalyvavusių mokyklų vadovų ir kitų darbuotojų gebėjimai veiksmingiau valdyti mokyklos išteklius, administruoti veiklą. Jie bus parengti konsultuoti programoje nedalyvavusių mokyklų vadovus ir specialistus;

6.3. parengti mokyklų struktūros ir valdymo modeliai;

6.4. parengti nauji teisės aktai ir jau esančių teisės aktų pakeitimai ir papildymai, sudarantys prielaidas mokyklų steigėjams ir mokykloms diegti naujus mokyklų struktūros ir valdymo modelius;

6.5. parengta ir suderinta su mokinių ir mokytojų duomenų bazėmis mokyklos dokumentų tvarkymo sistemos programinė įranga ir dokumentų tvarkymo sistemos vartotojų instrukcijos;

6.6. parengtos mokymo programos šioje programoje nedalyvavusių mokyklų vadovų, specialistų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų mokymams;

6.7. apie programos vykdymo eigą ir jos rezultatus informuota visuomenė;

6.8. veiksmingai panaudotos programai skirtos lėšos.

7. Programos įgyvendinimas vertinamas pagal:

7.1. mokyklų, dalyvavusių įgyvendinant programą, mokinių pažangumo, pamokų lankomumo pokyčius, mokyklų bendruomenių apklausos rezultatus;

7.2. mokyklų struktūros ir valdymo modelių skaičių;

7.3. parengtų mokyklos vidaus struktūros, valdymo tobulinimo ir dokumentų tvarkymo konsultantų skaičių;

7.4. atsiliepimus visuomenės informavimo priemonėse.

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

8. Preliminarus lėšų poreikis programai įgyvendinti – 3542 tūkst. Lt: 2006 m. – 400 tūkst. Lt, 2007 m. – 1300 tūkst. Lt, 2008 metais – 1677 tūkst. Lt, 2009 metais – 165 tūkst. Lt.

9. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamiems metams Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

10. Pagrindinė programos vykdymą organizuojanti ir koordinuojanti institucija – Švietimo ir mokslo ministerija. Kiti programos vykdytojai – Informacinių technologijų centras, Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo plėtotės centras, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras ir kitos institucijos.

11. Už programos įgyvendinimą atsakingi valstybės tarnautojai bus paskirti atskiru Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Programai įgyvendinti bus atrinktos konkurso būdu 3 savivaldybės ir 26 šių savivaldybių mokyklos.

12. Programos priede pateikiamas programos įgyvendinimo priemonių planas: priemonės, partneriai, įvykdymo terminai, lėšų poreikis.

______________

Mokyklos struktūros tobulinimo

2006–2009 m. programos

priedas

MOKYKLOS STRUKTŪROS TOBULINIMO 2006–2009 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.	Uždaviniai, priemonės	Įvykdymo laikas	Partneriai	Lėšų poreikis pagal metus (tūkst. Lt)
				2006	2007	2008	2009
1.	Parengti ir išbandyti mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelius
1.1.	Atrinkti programoje dalyvausiančias savivaldybes ir jų mokyklas	2006 m. gruodis–2007 m. vasaris	Informacinių technologijų centras (toliau – ITC)	19,0	0	0	0
1.2.	Išanalizuoti šalies ir užsienio mokyklų valdymo patirtį ir parengti mokyklos vidaus struktūros ir funkcijų tobulinimo gaires	2006 m. gruodis–2007 m. vasaris	Savivaldybių administracijų švietimo padalinių ir mokyklų vadovų ir specialistų komandos (toliau – savivaldybių komandos)	3,0	27,0	0	0
1.3.	Atlikti programoje dalyvaujančių mokyklų struktūros, valdymo funkcijų (veiklų), jų ciklo įvertinimą bei nustatyti funkcijas, kurias galima atlikti taikant techninę ir programinę įrangą	2007 m. kovas–balandis	Savivaldybių komandos ITC	0	52,0	0	0
1.4.	Parengti programoje dalyvaujančių mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelių projektus	2007 m. balandis–gegužė	Savivaldybių komandos	0	94,0	0	0
1.5.	Parengti teisės aktus, įteisinančius programoje dalyvaujančių mokyklų vidaus struktūras, valdymo modelius ir dokumentų tvarkymą programos vykdymo metu	2007 m. gegužė	Savivaldybių komandos	0	22,0	0	0
1.6.	Parengti programoje dalyvaujančių mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelių projektų įgyvendinimo priemonių planus ir pasiruošti juos įgyvendinti	2007 m. gegužė–rugpjūtis	Savivaldybių komandos	0	23,0	0	0
1.7	Įgyvendinti mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelių projektus programoje dalyvaujančiose mokyklose	2007 m. rugsėjis – 2008 m. rugpjūtis	Savivaldybių komandos	0	393,0	1165,0	0
1.8.	Atlikti mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelių projektų įgyvendinimo sėkmės vertinimą	2008 m. rugsėjis–gruodis	Savivaldybių komandos	0	0	32,0	0
1.9.	Aprašyti mokyklų vidaus struktūros, valdymo ir dokumentų tvarkymo modelius	2008 m. balandis–spalis	Savivaldybių komandos	0	0	13,0	0
1.10.	Parengti teisės aktus, įteisinančius naujus mokyklų vidaus struktūros, valdymo ir dokumentų tvarkymo modelius	2008 m. gruodis–2009 m. kovas	Savivaldybių komandos	0	0	0	15,0
1.11	Įgyvendinti eksperimentinį etatinį mokytojų darbo apmokėjimą 12 programoje dalyvaujančiose mokyklose	2007 m. rugsėjis – 2008 m. rugpjūtis	Mokyklos	0	898,0	1983,0	0
2.1.	Aprūpinti programoje dalyvaujančių savivaldybių administracijų švietimo padalinius ir mokyklas kompiuterine technika ir kt. priemonėmis	2006 m. lapkritis–2007 m. balandis	ITC	324,0	130,0	0	0
2.2.	Parengti mokykloms reikalingą programinę įrangą ir vidaus dokumentų tvarkymo sistemos vartotojų instrukcijų projektus	2007 m. balandis–liepa	ITC	0	182,0	0	0
2.3.	Įdiegti programoje dalyvaujančiose mokyklose programinę įrangą	2007 m. sausis–2008 m. lapkritis	ITC Savivaldybių komandos	0	143,0	351,0	0
2.4.	Patobulinti mokyklos vidaus dokumentų tvarkymo sistemos vartotojų instrukcijas	2008 m. spalis–2009 m. rugsėjis	Savivaldybių komandos	0	0	0	44,0
2.5.	Parengti reikalavimus programinei įrangai ir duomenų perdavimo standartus, užtikrinančius suderinamumą su kitomis informacinėmis sistemomis	2009 m. sausis	ITC	0	0	0	10,0
3.	Patobulinti programoje dalyvaujančių mokyklų vadovų ir specialistų vadybinius gebėjimus, kompiuterinį raštingumą ir parengti juos mokyklos vidaus struktūros, valdymo tobulinimo ir dokumentų tvarkymo konsultantais
3.1.	Organizuoti įvadinį teorinį mokymą programoj e dalyvaujančioms savivaldybių komandoms dėl mokyklos struktūros ir vidaus valdymo modelių įgyvendinimo	2007 m. kovas	Pedagogų profesinės raidos centras (toliau – PPRC) Savivaldybių komandos	0	9,0	0	0
3.2.	Išmokyti programoje dalyvaujančių mokyklų personalą kompiuterinio raštingumo	2007 m. kovas–rugsėjis	PPRC Savivaldybių komandos	0	12,0	0	0
3.3.	Išmokyti programoje dalyvaujančių mokyklų personalą dirbti su mokykloms pateikta programine įranga	2007 m. birželis–rugpjūtis	PPRC Savivaldybių komandos	0	30,0	0	0
3.4.	Parengti programoje dalyvaujančių mokyklų vadovus ir specialistus dirbti naujoje mokyklos struktūroje	2007 m. rugsėjis–spalis	PPRC Savivaldybių komandos	0	12,0	0	0
3.5.	Organizuoti programoje dalyvaujančių mokyklų vadovų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų stažuotę užsienio mokyklose	2008 m.	PPRC Savivaldybių komandos	0	0	40,0	0
3.6.	Parengti mokyklos vidaus struktūros, valdymo tobulinimo ir dokumentų tvarkymo konsultantus	2008 m. kovas–gegužė	PPRC Savivaldybių komandos	0	0	0	23,0
4.	Informuoti visuomenę apie programos vyksmą ir jos rezultatus
4.1.	Parengti informacijos apie programos vyksmą sklaidos planą ir jį įgyvendinti	2007 m. vasaris–2009 m. birželis	Savivaldybių komandos	0	30,0	40,0	45,0
4.2.	Organizuoti programos įgyvendinimo baigiamąją konferenciją	2009 m. birželis	Savivaldybių komandos	0	0	0	4,0
5.	Užtikrinti tinkamą programos administravimą
5.1.	Parengti Mokyklos struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programą	2006 m. kovas–lapkritis	ITC	17,0	0	0	0
5.2.	Administruoti Mokyklos struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programos įgyvendinimą	2006 m. gruodis–2009 m. rugpjūtis	ITC PPRC Savivaldybių administracijų švietimo padaliniai	37,0	36,0	36,0	24,0
	Iš viso			400,0	2070,0	3660,0	165,0

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-2209, 2007-11-16, Žin., 2007, Nr. 120-4913 (2007-11-22), i. k. 1072070ISAKSAK-2209

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2209, 2007-11-16, Žin., 2007, Nr. 120-4913 (2007-11-22), i. k. 1072070ISAKSAK-2209

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-2301 "Dėl Mokyklos struktūros tobulinimo 2006–2009 m. programos patvirtinimo" pakeitimo