Suvestinė redakcija nuo 2014-05-21 iki 2021-02-11

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1990, Nr. 18-468, i. k. 0901010ISTA000I-281

Nauja redakcija nuo 2014-05-21:

Nr. XII-862, 2014-05-06, paskelbta TAR 2014-05-20, i. k. 2014-05522

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Vilniaus universiteto statuto patvirtinimas

1. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas patvirtina Vilniaus universiteto statutą (toliau – Statutas) (pridedama).

2. Šiuo įstatymu patvirtintas Statutas apibrėžia Vilniaus universiteto (toliau – Universitetas) misiją, nustato jo struktūrą ir reglamentuoja jo veiklą bei valdymą.

3. Šio įstatymo nuostatos Vilniaus universitetui taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui.

2 straipsnis. Vilniaus universiteto autonomijos garantijos

Universitetas naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šiuo įstatymu patvirtinto Statuto suteikta autonomija, apimančia akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Universiteto autonomija įgyvendinama šiuo įstatymu patvirtintame Statute ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.

3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Statutą sudarytų Universiteto valdymo organų - Universiteto senato, Universiteto tarybos ir Universiteto rektoriaus – įgaliojimai pratęsiami iki tol, kol pagal šį įstatymą ir juo patvirtintą Statutą bus sudaryti nauji Universiteto valdymo organai. Nauji Universiteto valdymo organai turi būti sudaryti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto senatą netaikomos Statuto 33 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Statuto 34 straipsnio 7 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą sudarant Universiteto tarybą netaikomos Statuto 39 straipsnio 12 dalies nuostatos ir Statuto 39 straipsnio 8, 9 ir 11 dalyse nustatyti terminai; šiuos terminus nustato Universiteto senatas, tačiau jie negali būti trumpesni negu vienas mėnuo.

4. Įsigaliojus šiam įstatymui, pirmą kartą renkant Universiteto rektorių netaikomas Statuto 44 straipsnio 4 dalyje nustatytas 4 mėnesių terminas.

5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti kiti Universiteto savivaldos organai, išrinkti ar paskirti Universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai dirba iki jų kadencijos pabaigos. Prorektorių įgaliojimai nutrūksta, kai šiuo įstatymu patvirtintame Statute nustatyta tvarka bus paskirti nauji prorektoriai.

6. Įsigaliojus šiam įstatymui, ne vėliau kaip per 4 mėnesius turi būti suformuotas Universiteto dalininkų kapitalas įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Universiteto dalininkų kapitalas suformuojamas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Universiteto patikėjimo teise valdomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto. Šį turtą, jeigu jis nebus investuotas formuojant Universiteto dalininkų kapitalą, Universitetas valdo patikėjimo teise, išskyrus valstybės turtą, kuris buvo valdomas pagal panaudos sutartis. Universiteto dalininkų kapitalas gali būti didinamas ir iš kito valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. birželio 12 d.

Nr. I-281

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

1990 m. birželio 12 d.

įstatymu Nr. I-281

(Lietuvos Respublikos

2014 m. gegužės 6 d.

įstatymo Nr. XII-862 redakcija)

VILNIAUS UNIVERSITETO

STATUTAS

Vilniaus universiteto bendruomenė,

suvokdama, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegija ir popiežiaus Grigaliaus XIII tų pačių metų spalio 30 d. bule įsteigta ir Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu pavadinta, 1832 m. Rusijos valdžios uždaryta, Lietuvos Valstybės Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu atgaivinta ir Vilniaus universiteto vardą gavusi, okupacijas pergyvenusi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. birželio 12 d. įstatymu Nr. I-281 „Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ autonomiją atgavusi, šiandien Lietuvai pasaulyje plačiai atstovaujanti seniausia šalies nacionalinės reikšmės mokslo ir studijų institucija visada buvo ir yra tas pats Vilniaus universitetas (toliau – Universitetas);

nuosekliai įgyvendindama steigėjų siekį, kad Universitetas būtų per amžius gyvuojantis tarptautinis mokslo centras, kad ir kokia būtų visuomenės sankloda, šalies politinė santvarka, vyraujančios idėjos ar kalbos;

suprasdama ypatingą Universiteto vaidmenį visose klasikinio universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo ir studijų srityse;

pasitikdama dabarties iššūkius, kuriuos globaliame pasaulyje mokslui ir studijoms meta vis intensyvėjantys žmonių, bendruomenių, tautų ir valstybių ryšiai;

atsižvelgdama į vykstančią Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sistemos pertvarką ir būdama įsitikinusi, kad bet kokia šios srities pertvarka turi būti tokia, kad skatintų Lietuvos visuomenės pažangą ir Tautos gerovę, gausintų šalies materialinius ir dvasinius išteklius, pažintines ir kūrybines galias;

suvokdama savo atsakomybę Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei būtinumą;

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, laiduojančiais Universiteto misijos ir veiklos tęstinumą, aukštųjų mokyklų autonomiją, kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę,         

Universiteto misiją, struktūrą, veiklą ir valdymą grindžia šiuo Vilniaus universiteto statutu (toliau – Statutas).                    

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statutas – Universiteto veiklos teisinis pagrindas

Statutas yra teisės aktas, apibrėžiantis Universiteto misiją, nustatantis jo struktūrą ir reglamentuojantis jo veiklą ir valdymą.

2 straipsnis. Universiteto pavadinimas, statusas, buveinė

1. Oficialus Universiteto pavadinimas lietuvių kalba – Vilniaus universitetas, lotynų kalba – Universitas Vilnensis, anglų kalba – Vilnius University, prancūzų kalba – Université de Vilnius.

2. Universitetas yra mokslo ir studijų institucija – valstybinė aukštoji mokykla.

3. Universiteto teisinė forma – viešoji įstaiga.

4. Universiteto savininkė yra Lietuvos valstybė.

5. Universiteto buveinės adresas: Universiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, Lietuvos Respublika.

3 straipsnis. Universiteto autonomija

1. Universitetas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir šio statuto laiduojamą autonomiją, visais galimais teisėtais būdais ir priemonėmis užtikrina, saugo ir gina kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę.

2. Universiteto autonomija apima visų valstybės institucijų pripažįstamą Universiteto akademinių, administracinių, ūkio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, jo teritorijos, valdomų pastatų, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultūrinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas.

3. Universiteto teritorijos ribas, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojus keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Universiteto tarybos (toliau – Taryba) sutikimu, o jeigu Taryba su pakeitimu nesutinka – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

4. Universiteto autonomija derinama su atsakomybe Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumu ir atskaitomybe visuomenei.

5. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinti Universiteto atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei principai negali būti aiškinami kaip sudarantys pagrindą siaurinti Universiteto autonomiją, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose neįtvirtintais pagrindais riboti kultūros, mokslo, tyrinėjimų ir dėstymo laisvę, Universiteto akademinių, administracinių, ūkio ir finansų reikalų tvarkymo laisvę, panaikinti ar kitaip paneigti Universiteto valdomų pastatų, teritorijos, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultūrinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS, RŪŠYS IR PRINCIPAI

4 straipsnis. Universiteto misija ir veiklos tikslai

1. Universiteto misija – iš praeities kylanti, dabarties iššūkių skatinama ir ateities kartoms perduodama nepaneigiama Universiteto pareiga ir neatimama teisė stiprinti Lietuvos ir pasaulio pažintines ir kūrybines galias, puoselėti akademines ir kitas dvasines ir socialines vertybes, ugdyti aktyvius ir atsakingus Lietuvos valstybės piliečius ir visuomenės lyderius. Ši misija grindžiama akademinės laisvės, Universiteto atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei principais, taip pat suvokimu, kad Universiteto, per šimtmečius tapusio nacionalinės reikšmės mokslo ir kultūros židiniu, statusas sukuria ypatingas priedermes Universiteto bendruomenei ir visuomenei, kurios dalis ši bendruomenė yra.

2. Vykdydamas savo misiją, Universitetas:

1) užtikrina akademinės kultūros tęstinumą ir per šimtmečius išsaugotų tradicijų ir naujų idėjų plėtotę;

2) puoselėja minties laisvę ir nuomonių įvairovę, atvirumą pasaulio idėjoms ir inovacijoms, kolegialumo, tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir akademinės etikos vertybes;

3) siekia išsaugoti ir stiprinti lyderystę visose klasikinio universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo bei studijų srityse ir skatina tarptautinio lygmens mokslinius ir meno tyrimus;

4) sudaro sąlygas studijuojantiems asmenims įgyti universalų, mokslo ir studijų vienove pagrįstą išsilavinimą ir tapti veikliais, atsakingais specialistais, pasižyminčiais dideliais pažinimo ir profesinio tobulėjimo visą gyvenimą poreikiais ir gebėjimais, aktyviais valstybės veiklos ir visuomenės gyvenimo dalyviais;

5) užtikrina, kad visų formų studijų kokybė atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus ir tenkintų studijuojančiųjų, visuomenės ir valstybės poreikius.

3. Universiteto veiklos tikslai yra šie:

1) vykdyti aukšto tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius ir meno tyrimus, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbus, įtraukiant į juos ir visų pakopų studentus;

2) įgyvendinti mokslo ir studijų vienove grįstas visų pakopų universitetines studijų programas, ugdančias kūrybingą, kritišką, atsakingą ir nuolat tobulėjančią asmenybę, rengti kompetentingus, plačios erudicijos mokslininkus (tyrėjus), kitus aukštos kvalifikacijos specialistus;

3) laiduoti tokį tyrimų ir studijų lygį, kuris leistų Universiteto bendruomenės nariams deramai dalyvauti tarptautinėje mokslininkų ir dėstytojų bendradarbiavimo veikloje, būti aktyviais ir atsakingais tarptautinės akademinės bendruomenės nariais;

4) stiprinti mokslo, studijų, žinių ir inovacijų vaidmenį ir poveikį visuomenės raidai;

5) sudaryti sąlygas aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims kelti savo kompetencijos lygį;

6) puoselėti tradicines akademines vertybes, mokslo, meno, dėstymo, mokslo ir meno sklaidos ir kitų rūšių Universiteto veiklą grįsti nešališkumo, sąžiningumo, tarptautinio mokslinio bendruomeniškumo ir kitais visuotinai pripažintais garbingos ir etiškos akademinės ir su ja susijusios veiklos principais;

7) saugoti visus nuo Universiteto įkūrimo sukauptus turtus ir kultūros paveldą, tęsti ir puoselėti humanistines Universiteto tradicijas.

4. Universitetas savo misiją vykdo ir tikslų siekia strateginio planavimo dokumentuose nustatydamas savo veiklos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Šie dokumentai rengiami, tvirtinami ir vykdomi Statute ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Universiteto valdymo organų pagal kompetenciją parengtais teisės aktais.

5. Vykdydamas savo misiją Universitetas ir jo vidiniai organizaciniai dariniai pagal Universiteto rektoriaus (toliau – rektorius) įgaliojimą užmezga ir palaiko partnerystės ryšius su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, sudaro su jomis atitinkamas sutartis ar kitokius susitarimus. Pavyzdinė socialinės partnerystės tvarka ir Universiteto socialinio partnerio statusas apibrėžiami Vilniaus universiteto socialinės partnerystės nuostatuose (toliau – Universiteto socialinės partnerystės nuostatai), kuriuos rektoriaus teikimu, Universiteto senatui (toliau – Senatas) pritarus, tvirtina Taryba.

5 straipsnis. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys ir rūšys

1. Pagrindinės Universiteto veiklos sritys yra šios:

1) mokslas,

2) menas,

3) studijos,

4) neformalusis švietimas,

5) technologijos,

6) žmogaus sveikata,

7) kita šios dalies 1-5 punktuose nepaminėta švietimo ir kultūros veikla.

2. Pagrindinės Universiteto veiklos rūšys yra šios:

1) visų rūšių moksliniai ir meno tyrimai, eksperimentinė, socialinė, kultūrinė, technologinė plėtra ir meno kūryba;

2) visų pakopų universitetinės studijos;

3) klausytojų kvalifikacijos kėlimas ir kitokia šviečiamoji arba mokymo (dėstymo) veikla;

4) konsultavimo ir ekspertinė veikla;

5) mokslo, meno ir technologijų sklaida ir dalyvavimas sveikatinimo veikloje.

3. Universiteto veikla gali apimti ir kitų sričių bei rūšių veiklą, jeigu tai neprieštarauja Universiteto misijai, veiklos tikslams, uždaviniams ir principams.

4. Statute vartojama sąvoka „akademinė veikla“ apima visas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas veiklos sritis ir rūšis.

5. Kilus abejonių, ar Universiteto arba jo vidinių organizacinių darinių veikla, Universiteto akademinės bendruomenės nario veikla atitinka Universiteto misiją, veiklos tikslus, principus ar uždavinius, šiuos klausimus akademinės etikos aspektu nagrinėja ir atitinkamus sprendimus Senatui, Tarybai, rektoriui, Universiteto vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organams (vadovams) ar Universiteto studentų atstovybei (toliau – Studentų atstovybė) arba Universiteto ar jo kamieninių akademinių padalinių studentų organizacijoms pagal kompetenciją priimti siūlo Vilniaus universiteto centrinė akademinės etikos komisija (toliau – Centrinė akademinės etikos komisija) ir kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijos.

6 straipsnis. Universiteto veiklos principai

1. Universiteto veikla ir santykiai tarp bendruomenės narių grindžiami šiais svarbiausiais principais:

1) mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės;

2) dorovės;

3) mokslo ir studijų vienovės;

4) visuomenės moralinės, kultūrinės, eksperimentinės, socialinės, ekonominės ir technologinės raidos skatinimo;

5) tarptautinės partnerystės stiprinimo;

6) veiklos kokybės užtikrinimo;

7) bendruomenės narių solidarumo, bendradarbiavimo ir pagarbos;

8) Universiteto vidinių organizacinių darinių interesų derinimo ir bendradarbiavimo;

9) subsidiarumo priimant sprendimus;

10) viešumo;

11) skaidrumo paskirstant ir naudojant išteklius bei priimant kitus sprendimus;

12) lygių galimybių ir sąžiningos konkurencijos, kitų visuotinai pripažintų akademinės etikos principų;

13) atsakomybės Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumo ir atskaitomybės visuomenei.

2. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokslo, tyrinėjimų, kūrybos ir dėstymo laisvės principas ir bet kuris kitas Universiteto veiklos principas negali būti aiškinamas kaip sudarantis teisinį pagrindą Universiteto bendruomenės nariui savo mokslines pažiūras skleisti ar saviraišką įgyvendinti nukrypstant nuo Universiteto misijos, veiklos tikslų, principų ar uždavinių.

3. Nė vienas šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Universiteto veiklos principas negali būti aiškinamas kaip sudarantis teisinį pagrindą kurio nors Universiteto vidinio organizacinio darinio interesus priešinti visos Universiteto bendruomenės interesams.

4. Universiteto valdymo organų veikla, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų svarbiausių Universiteto veiklos principų, grindžiama Universiteto atskaitomybe Universiteto bendruomenei.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKSLO, MENO VEIKLA IR STUDIJOS

7 straipsnis. Mokslo, meno veiklos ir studijų organizavimas

1. Universitete atliekami visų rūšių moksliniai ir meno tyrimai, vyksta eksperimentinė, socialinė, kultūrinė bei technologinė plėtra ir skatinama meno kūryba, vykdomos visų pakopų ir formų universitetinės studijos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

2. Pagrindines mokslo, meno veiklos ir studijų programų rengimo ir įgyvendinimo vadybos nuostatas įtvirtina, kitus su mokslo, meno veikla ir studijomis Universitete susijusius santykius reguliuoja Senato patvirtintas Mokslo, meno veiklos ir studijų reguliaminas (toliau – Reguliaminas).

3. Vadovaudamiesi Reguliaminu, mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuoja ir prižiūri nuolatiniai ir laikinieji komitetai, kuriuos sudaro arba kurių sudėtį tvirtina Senatas.

8 straipsnis. Kvalifikaciniai ir mokslo (meno) laipsniai, diplomai, pažymėjimai

1. Bakalauro studijas baigusiems asmenims suteikiamas bakalauro laipsnis, baigusiems magistro studijas – magistro laipsnis.

2. Studijas pagal laipsnį suteikiančią studijų programą baigusiems asmenims Universitetas išduoda suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantį diplomą. Pirmosios pakopos, antrosios pakopos arba vientisųjų studijų programas baigusiems asmenims kartu su diplomu išduodamas ir diplomo priedėlis, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį ir gautus studijų dalykų įvertinimus.

3. Studijas pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą baigusiems asmenims Universitetas (Reguliamine numatytais atvejais – jo kamieniniai akademiniai padaliniai) išduoda pažymėjimą, patvirtinantį baigtas studijas ir (arba) įgytą kvalifikaciją. Reguliamine numatytais atvejais pažymėjime arba jo priede nurodomi studijų turinys ir gauti studijų dalykų įvertinimai.

4. Doktorantūros arba meno aspirantūros studijas baigusiems ir (arba) disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnis ir išduodamas diplomas, liudijantis įgytą mokslo (meno) laipsnį.

5. Universitetas greta šio straipsnio 1 ir 4 dalyse išvardytų laipsnių Senato nustatyta tvarka gali teikti ir kitus tarptautinės akademinės bendruomenės pripažįstamus laipsnius.

6. Rektorius Senato pritarimu panaikina asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Akademinės etikos kodeksą.

7. Asmeniui suteikto laipsnio (kartu ir atitinkamo diplomo) ar studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimo (kartu ir atitinkamo pažymėjimo) panaikinimo, nurodyto šio straipsnio 6 dalyje, ir su tokiu panaikinimu susijusių ginčų sprendimo tvarka nustatoma Reguliamine.

TREČIASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO VEIKLOS KOKYBĖ IR VIEŠUMAS

9 straipsnis. Universiteto veiklos kokybė

1. Universitetas nuolat kontroliuoja savo veiklos kokybę.

2. Mokslo, meno veiklos ir studijų kokybės užtikrinimo sistema ir jos veikimo kontrolė apibrėžiamos Reguliamine.

3. Visi Universiteto darbuotojai nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją. Kvalifikacijos kėlimo reikalavimai ir tvarka nustatomi atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose Universiteto vidaus teisės aktuose.

10 straipsnis. Mokslo ir studijų vienovė

1. Studijų ir dėstymo Universitete turinys nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į mokslo ir meno laimėjimus ir jų raidos tendencijas.

2. Universiteto studentams pagal jų sugebėjimus laiduojama galimybė dalyvauti Universiteto moksliniuose ir meno tyrimuose, meno kūryboje, Universiteto vykdomoje eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, mokslo, meno ir technologijų sklaidos veikloje.

3. Universiteto studentų dalyvavimo Universitete atliekamuose moksliniuose ir meno tyrimuose, meno kūryboje, Universiteto vykdomoje eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, mokslo, meno ir technologijų sklaidos veikloje formos ir tvarka nustatomos Reguliamine.

11 straipsnis. Universiteto veiklos viešumas ir socialinė atskaitomybė

1. Informacija apie Universitete atliktus mokslo ir meno tiriamuosius darbus, eksperimentinę, socialinę, kultūrinę, technologinę plėtrą, meno kūrybą ir studijas skelbiama viešai – tiek, kad nebūtų sudaryta prielaidų pažeisti asmens privatumą, intelektinės nuosavybės ar kitas teisės aktų saugomas teises ir teisėtus interesus, atskleisti valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą saugomą paslaptį ar informaciją.

2. Statute vartojama sąvoka „viešas informacijos skelbimas“ apima informacijos skelbimą Universiteto interneto svetainėje, prireikus – ir Universiteto spaudiniuose ir (arba) kitais būdais Tarybos patvirtintuose Informacijos apie Vilniaus universiteto veiklą teikimo nuostatuose (toliau – Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatai) nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka.

3. Universitetas kiekvienais metais iki kovo 31 dienos viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Juridinių asmenų registrui ir steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

4. Tarybos sprendimai skelbiami viešai Universiteto interneto svetainėje. Remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešu paskelbimu laikomas ir toks paskelbimas, kai viešai skelbiama tik ta Tarybos sprendimo dalis, kurią paskelbus nebus pažeistos Universiteto ar kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai.

5. Senato sprendimai skelbiami viešai Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose nustatyta tvarka.

6. Taryba prižiūri, kad Universiteto veikla ir valdymas atitiktų Statute ir Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose įtvirtintus viešumo reikalavimus.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO BENDRUOMENĖS SAVIVALDA IR SUDĖTIS

12 straipsnis. Universiteto bendruomenės savivalda

1. Universiteto misiją įgyvendina, jo veiklos tikslų siekimą ir uždavinių įgyvendinimą užtikrina Universiteto bendruomenė.

2. Universiteto bendruomenė savo savivaldą įgyvendina ir Universiteto reikalus tvarko per Universiteto akademinės bendruomenės sudaromus Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organus.

3. Svarbūs Universiteto veiklos klausimai aptariami Universiteto bendruomenės ar jos dalies susirinkimuose (konferencijose) arba atliekant Universiteto bendruomenės ar jos dalies narių apklausas nuotoliniu balsavimu, naudojant elektroninių ryšių priemones. Senatas nustato Universiteto bendruomenės susirinkimų (konferencijų) tvarką ir apklausų organizavimo tvarką, kuria negali būti ribojama Universiteto bendruomenės (ar jos dalies) narių teisė pareikšti savo nuomonę jai rūpimais klausimais.

4. Teisę rinkti Universiteto ir jo vidinių organizacinių akademinių darinių valdymo (savivaldos) organus turi dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, dirbantys Universitete pagal neterminuotas darbo sutartis, bei dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai dirbantys Universitete pagal terminuotas darbo sutartis, jeigu jų darbo laikas Universitete atitinka Reguliamine apibrėžtą darbo laiko normą, įskaitant ir darbo laiką einant Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, o Reguliamine nustatytais atvejais ir tvarka – ir darbo laiką Vilniaus universiteto ligoninėse (toliau - Universiteto ligoninės) ir kitose Universiteto įsteigtose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Sudarant Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių valdymo (savivaldos) organus dalyvauja ir Universiteto studentai Lietuvos Respublikos įstatymuose, Statute, Reguliamine ar kituose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Universiteto bendruomenės sudėtis

Universiteto bendruomenę sudaro:

1) Universiteto akademinės bendruomenės nariai;

2) Universiteto darbuotojai – ne akademinės bendruomenės nariai;

3) Universiteto alumnai;

4) nė vienai iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų grupių nepriklausantys asmenys, kuriems suteiktas Universitetui nusipelniusio asmens garbės vardas (statusas) – Universiteto garbės daktarai, Universiteto garbės profesoriai, Universiteto mecenatai, Universiteto bendruomenės garbės nariai ir kt.;

5) Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti Tarybos nariai.

ANTRASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

14 straipsnis. Universiteto akademinės bendruomenės sudėtis

1. Universiteto akademinės bendruomenės narys yra asmuo, dalyvaujantis Universiteto mokslo, meno, studijų ar dėstymo veikloje.

2. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro:

1) Universiteto dėstytojai ir Universiteto mokslo (meno) darbuotojai (įskaitant asocijuotuosius dėstytojus ir mokslininkus, mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus bei mokslo (meno) darbuotojus ir kitus dėstytojus bei mokslo (meno) darbuotojus, Universiteto akademinėje veikloje dalyvaujančius pagal mainų ar bendradarbiavimo programas);

2) Universiteto profesoriai emeritai (toliau – profesoriai emeritai);

3) Universiteto akademinėje veikloje dalyvaujantys asmenys, kuriems suteiktas Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus ar afilijuotojo menininko vardas (statusas) ir (arba) kitas Universitetui nusipelniusio asmens garbės vardas (statusas);

4) Universiteto studentai ir klausytojai (toliau - studentai ir klausytojai), įskaitant asmenis, studijuojančius pagal mainų ar bendradarbiavimo programas.

15 straipsnis. Universiteto dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai

1. Universiteto dėstytojų pareigybės yra profesorius, docentas ir kitos Reguliamine nustatytos dėstytojų pareigybės. Universiteto mokslo (meno) darbuotojų pareigybės yra vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas ir kitos Reguliamine nustatytos mokslo (meno) darbuotojų pareigybės. Reguliamine nustatytais atvejais ir tvarka Universiteto dėstytojams ir pedagoginį darbą dirbantiems mokslo (meno) darbuotojams teikiami pedagoginiai Universiteto profesoriaus ir Universiteto docento vardai.

2. Dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas pirmą kartą priimamas į pareigas atitinkamame Universiteto kamieniniame akademiniame padalinyje viešo konkurso būdu 5 metams, išskyrus Statute nustatytas išimtis. Su asmeniu, laimėjusiu konkursą į dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigas, šiam laikotarpiui sudaroma terminuota darbo sutartis.

3. Baigiantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos gali būti rengiamas viešas konkursas toms pačioms pareigoms eiti.

4. Jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas antrą kartą laimi konkursą toms pačioms pareigoms eiti, su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis. Ši sutartis pasibaigia paskutinę mokslo metų, kuriais tam darbuotojui sukaks 65 metai, dieną.

5. Jeigu su dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotoju sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ar pakeista dėl darbo vietos pasikeitimo nepasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 5 metų laikotarpiui, dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas, antrą kartą laimėjęs konkursą toms pačioms pareigoms eiti, neįgyja teisės sudaryti su Universitetu neterminuotos darbo sutarties.

6. Universiteto akademinio padalinio sujungimas su kitu akademiniu padaliniu, prijungimas prie kito akademinio padalinio, išskaidymas ar kitoks valdymo struktūros, pavaldumo ar pavadinimo pakeitimas, net jeigu dėl to buvo pakeista su dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotoju 5 metams sudaryta darbo sutartis ar buvo sudaryta nauja darbo sutartis, nėra pagrindas laikyti tą mokslo (meno) darbuotoją ar dėstytoją nutraukusiu darbą atitinkamame padalinyje nepasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 5 metų laikotarpiui ir taikyti jam šio straipsnio 5 dalies nuostatą. Tokiu pagrindu nelaikoma ir tai, kad dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas buvo Statute ir juo grindžiamuose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka išrinktas į vadovaujamas pareigas Universitete ar jo vidiniame organizaciniame darinyje ir dėl to buvo nutraukta ar pakeista su juo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis Universitete dirbo dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotoju.

7. Mokslo darbuotojas, jeigu yra galimybė, gali būti jo paties prašymu nesurengus viešo konkurso perkeltas į lygiavertes dėstytojo, o dėstytojas – į lygiavertes mokslo darbuotojo pareigas, jeigu jis atitinka toms pareigoms nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Tokiu atveju šio straipsnio 5 dalies nuostata jam netaikoma ir laikoma, kad 5 metų laikotarpis nenutrūksta.

8. Į dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigas asmuo rektoriaus sprendimu gali būti priimamas ir nesurengus viešo konkurso pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgiau kaip 2 metams, išskyrus Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

9. Dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, su kuriais yra sudaryta neterminuota darbo sutartis, yra atestuojami kas 5 metai. Pirmoji tokia atestacija rengiama likus ne daugiau kaip 3 mėnesiams iki 5 metų po neterminuotos darbo sutarties sudarymo pabaigos. Jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas nėra atestuojamas, darbo sutartis su juo nutraukiama. Atsižvelgiant į neatestuoto asmens profesinę kvalifikaciją, dalykines savybes ir kitas svarbias aplinkybes, jam gali būti pasiūlytos kitos dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai gali dirbti Universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai.

10. Universiteto teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti rengiama neeilinė dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo atestacija. Jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas nėra atestuojamas, darbo sutartis su juo nutraukiama. Atsižvelgiant į neatestuoto asmens profesinę kvalifikaciją, dalykines savybes ir kitas svarbias aplinkybes, jam gali būti pasiūlytos kitos dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigos, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

11. Dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas gali būti Statute ir juo grindžiamuose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka išrinktas arba paskirtas į vadovaujamas pareigas Universitete arba jo vidiniame organizaciniame darinyje.

12. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, konkursų į dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų pareigas tvarka, dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų skyrimo be konkurso ir atleidimo iš pareigų tvarka, dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų atestavimo tvarka (apimanti ir neeilinio atestavimo pagrindų nustatymą bei pedagoginių vardų teikimo sąlygas ir tvarką), terminuotų sutarčių su jais sudarymo sąlygos ir tvarka, dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų akademinės karjeros sąlygos ir tvarka nustatomi Reguliamine.

13. Šio straipsnio nuostatos nėra taikomos Statuto 17 straipsnyje numatytiems mokslininkams (menininkams) stažuotojams, Statuto 18 straipsnyje numatytiems kviestiniams dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams, taip pat Statuto 19 straipsnyje numatytiems dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams, kurie Universiteto akademinėje veikloje dalyvauja pagal mainų ar bendradarbiavimo programas ir nėra Statuto 18 straipsnyje numatyti kviestiniai dėstytojai ar mokslo (meno) darbuotojai ir su kuriais nėra sudaroma darbo sutartis.

16 straipsnis. Asocijuotieji dėstytojai ir mokslininkai (menininkai)

1. Universiteto dėstytojui ar mokslo (meno) darbuotojui Senatas gali suteikti asocijuotojo dėstytojo ar mokslininko (menininko) statusą, jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas laikinai, t. y. ne ilgiau kaip iki su juo sudarytos darbo Universitete sutarties pabaigos, dirba kitur, tačiau palaiko su Universitetu mokslinius ar kitokius akademinius ryšius.

2. Asocijuotasis dėstytojas ar mokslininkas (menininkas), jeigu tam pritaria Senatas, gali be viešo konkurso grįžti į ankstesnes pareigas. Jeigu su asocijuotuoju dėstytoju ar mokslininku (menininku) buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, naujai sudaromos darbo sutarties terminas apibrėžiamas kalendorine data, kuri negali būti vėlesnė už anksčiau su juo sudarytos darbo Universitete sutarties pabaigos datą.

3. Asocijuotojo dėstytojo ar mokslininko (menininko) statusas, jo statuso suteikimo tvarka ir grįžimo į ankstesnes pareigas tvarka nustatomi Reguliamine.

17 straipsnis. Mokslininkai (menininkai) stažuotojai

Į Universitetą teisės aktų nustatyta tvarka gali būti priimami mokslininkai (menininkai) stažuotojai.

18 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai

1. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai yra kitų Lietuvos ar užsienio institucijų darbuotojai, be viešo konkurso pakviesti į Universitetą tam tikrą laiką dėstyti ar vykdyti mokslinius ir meno tyrimus.

2. Įstatymų nustatyta tvarka su kviestiniu dėstytoju ar mokslo (meno) darbuotoju sudaroma terminuota darbo sutartis.

3. Kviestinio dėstytojo ir mokslo (meno) darbuotojo statusas, kviestinių dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų priėmimo į pareigas Universitete sąlygos ir tvarka nustatomos Reguliamine.

19 straipsnis. Dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, Universiteto akademinėje veikloje dalyvaujantys pagal mainų ar bendradarbiavimo programas

1. Pagal mainų ar bendradarbiavimo programas Universiteto akademinėje veikloje taip pat gali dalyvauti kitų Lietuvos ar užsienio institucijų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai, kurie nėra Statuto 18 straipsnyje numatyti kviestiniai dėstytojai ar mokslo (meno) darbuotojai ir su kuriais nėra sudaroma darbo sutartis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų statusas, dalyvavimo Universiteto akademinėje veikloje bendrosios sąlygos ir tvarka nustatomi Reguliamine. Universiteto sutartyse su kitomis institucijomis, pagal kurias vykdomi mainai ar bendradarbiavimas, ir Universiteto kamieninių akademinių padalinių aktuose, jų susitarimuose su kitomis (ne Universiteto) institucijomis gali būti numatytos ir kitos tokio dalyvavimo sąlygos ir tvarka.

20 straipsnis. Universiteto profesoriai emeritai ir kiti Universitetui nusipelnę asmenys – Universiteto akademinės bendruomenės nariai

1. Už ypatingus mokslo, meno ar mokymo veiklos nuopelnus įstatymuose nustatytą pensinio amžiaus ribą pasiekusiam ir su Universitetu sudarytą darbo sutartį nutraukiančiam profesoriui, taip pat buvusiam Universiteto profesoriui gali būti suteiktas profesoriaus emerito vardas (statusas). Profesoriaus emerito vardą (statusą) suteikia Senatas.

2. Profesoriui emeritui mokama Tarybos nustatyto dydžio mėnesinė išmoka ir sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto akademinėje ir kitoje veikloje.

3. Kitiems įstatymuose nustatytą pensinio amžiaus ribą pasiekusiems ilgamečiams Universiteto dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams Senato nustatyta tvarka gali būti suteiktas Universiteto afilijuotojo dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo ir (arba) kitas Universitetui nusipelniusio dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo garbės vardas (statusas).

4. Universiteto afilijuotiesiems dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams, kitiems Universitetui nusipelniusiems dėstytojams ir mokslo (meno) darbuotojams sudaromos sąlygos palaikyti su Universitetu mokslinius, pedagoginius ir kūrybinius ryšius.

5. Profesoriaus emerito vardo (statuso) suteikimo sąlygos, tvarka ir dalyvavimo Universiteto akademinėje ir kitoje veikloje garantijos, Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus ar afilijuotojo menininko garbės vardo (statuso) suteikimo sąlygos ir tvarka bei tokių asmenų mokslinių, pedagoginių ir kūrybinių ryšių su Universitetu palaikymo sąlygos nustatomos Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatuose.

21 straipsnis. Universiteto studentai ir klausytojai

1. Universiteto studentas – asmuo, studijuojantis pagal laipsnį suteikiančią Universiteto studijų programą, doktorantūroje, meno aspirantūroje arba rezidentūroje. Kitų Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys Universitete pagal mainų ar bendradarbiavimo programas, laikomi visaverčiais Universiteto studentais.

2. Studentui gali būti išduodamas Universiteto studento pažymėjimas. Pažymėjimo forma, išdavimo tvarka ir teisės, kuriomis naudojasi jo turėtojas, Studentų atstovybei pritarus, nustatomos Reguliamine.

3. Universiteto klausytojas – asmuo, studijuojantis pagal Universiteto neformaliojo švietimo programą, kitą laipsnio nesuteikiančią Universiteto studijų programą arba atskirus Universitete dėstomus studijų dalykus (jų grupes, modulius). Klausytojui gali būti išduodamas Universiteto klausytojo pažymėjimas. Pažymėjimo forma, išdavimo tvarka ir teisės, kuriomis naudojasi jo turėtojas, Studentų atstovybei pritarus, nustatomos Reguliamine.

4. Studentus ir klausytojus į Universitetą priima ir iš Universiteto šalina rektorius, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį.

5. Studentų ir klausytojų priėmimo į Universitetą ir šalinimo iš Universiteto pagrindai ir tvarka nustatomi Reguliamine. Jame gali būti numatyti atvejai, kai klausytojus į Universitetą (jo kamieninį akademinį padalinį) priima ir iš Universiteto (jo kamieninio akademinio padalinio) šalina ne rektorius, bet Universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai.

6. Studentai ir klausytojai turi visas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Reguliamine numatytas teises ir pareigas. Priimant ar keičiant Reguliamino nuostatas, įtvirtinančias studentų ir klausytojų teises ir pareigas, įvertinama Studentų atstovybės nuomonė. Jeigu Reguliamino pataisai negaunama Universiteto atstovybės pritarimo, atitinkamame Senato nutarime turi būti nurodomi tokios pataisos motyvai.

7. Universiteto studentų ir klausytojų registro nuostatus tvirtina rektorius.

8. Visų Universiteto studentų ir klausytojų interesams atstovauja ir jų teises gina Studentų atstovybė – studentų ir klausytojų savivaldos institucija.

9. Studentų atstovybė turi teisę iš Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių gauti informaciją ir paaiškinimus studijų klausimais, gali pareikšti savo nuomonę ir siūlyti svarstyti kitus studentams rūpimus klausimus. Studentų atstovybė gali teikti pakartotinai apsvarstyti Universiteto ar jo vidinio organizacinio darinio valdymo (savivaldos) organo priimtus sprendimus studijų ar kitais studentams rūpimais klausimais.

10. Teisę kandidatuoti į Universiteto studentų visuotinės konferencijos delegatus ir teisę rinkti jos delegatus turi kiekvienas Universiteto studentas.

11. Reikalavimus studentų atstovams, kurių kandidatūros keliamos į Universiteto ar jo kamieninio akademinio padalinio valdymo (savivaldos) organus, studentų atstovų rinkimų ir atšaukimo tvarką, išrinktų atstovų atsakomybę ir atskaitomybę studentų bendruomenei nustato Studentų atstovybė. Nustatant studentų atstovavimo kvotas turi būti užtikrintas atstovavimas visų trijų studijų pakopų studentams.

12. Studentų atstovybės veiklai reikalingos organizacinės ir materialinės sąlygos užtikrinamos Statute, Reguliamine, kituose Universiteto teisės aktuose nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

KITI UNIVERSITETO BENDRUOMENĖS NARIAI

22 straipsnis. Universiteto darbuotojai – ne akademinės bendruomenės nariai

1. Universiteto darbuotojai – ne akademinės bendruomenės nariai – užtikrina Universiteto ir jo vidinių organizacinių darinių administravimą (įskaitant darbuotojų ir lankytojų aptarnavimą, ūkinę veiklą, išorės ryšių palaikymą, kitų su administravimu susijusių neakademinių funkcijų vykdymą) ir kitą neakademinę veiklą. Su Universiteto darbuotojų – ne akademinės bendruomenės narių – funkcijų atlikimu susiję santykiai reguliuojami atitinkamų Universiteto vidinių organizacinių darinių nuostatuose ir šių darbuotojų pareigybių aprašymuose ar kituose Universiteto teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių darinių funkcijas ir veiklą.

2. Jeigu asmens, kuris iki išrinkimo ar paskyrimo į vadovaujamas pareigas Universitete ar jo vidiniame organizaciniame darinyje buvo Universiteto dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas, įgaliojimai Universitete ar jo vidiniame organizaciniame darinyje nutrūksta šalių susitarimu, suėjus terminui, darbuotojo pareiškimu, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių ar darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, šis asmuo turi teisę grįžti į ankstesnes dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigas arba joms lygiavertes pareigas tame pačiame Universiteto kamieniniame akademiniame padalinyje. Tokiu atveju su juo sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metams. Jeigu pasibaigus 5 metų terminui darbuotojas laimi konkursą toms pačioms pareigoms eiti, su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis. Vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma ši garantija, sąrašą rektoriaus teikimu, Senatui pritarus, tvirtina Taryba.

23 straipsnis. Universiteto alumnai

1. Universiteto alumnai – Universiteto absolventai, dalyvaujantys vienos iš Universiteto ar jo padalinio alumnų draugijų veikloje.

2. Universiteto ar jo padalinio alumnų draugijos – Universiteto ar jo padalinio auklėtinių organizacijos, siekiančios palaikyti tvirtus Universiteto absolventų tarpusavio ryšius ir ryšius su Alma mater ir talkinti Universitetui vykdant jo misiją.

24 straipsnis. Universiteto garbės daktarai, Universiteto garbės profesoriai, Universiteto mecenatai ir kiti Universitetui nusipelnę asmenys – ne Universiteto akademinės bendruomenės nariai

Už ypatingus nuopelnus vykdant veiklą, atitinkančią Universiteto misiją, Senatas gali suteikti Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno ar kitą Universiteto garbės vardą (statusą) arba Statuto 20 straipsnio 3 dalyje nurodytą garbės vardą (statusą).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GINČŲ TARP UNIVERSITETO BENDRUOMENĖS NARIŲ NAGRINĖJIMAS

25 straipsnis. Ginčų tarp Universiteto bendruomenės narių nagrinėjimas

1. Ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla, tarp studentų ir kitų Universiteto bendruomenės narių, išskyrus ginčus dėl akademinės etikos ir ginčus dėl darbo santykių, pagal savo kompetenciją nagrinėja nuolat veikiančios kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijos ir Centrinė ginčų nagrinėjimo komisija.

2. Ginčus dėl Universiteto akademinės bendruomenės narių etikos pagal savo kompetenciją nagrinėja kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijos ir Centrinė akademinės etikos komisija. Šios komisijos pagal kompetenciją taip pat nagrinėja Statuto 5 straipsnio 5 dalyje nurodytus ginčus.

3. Centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ir jos pirmininką skiria Senatas, kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijas sudaro ir jų pirmininkus skiria to padalinio taryba. Į atitinkamą komisiją skiriama po lygiai Universiteto ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Komisiją gali sudaryti ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 8 nariai.

4. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, ginčai nagrinėjami uždaruose šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų komisijų posėdžiuose. Komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžio pirmininko balsas.

5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos komisijos ginčus sprendžia vadovaudamosi šalių autonomijos, procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo, konfidencialumo, ekonomiškumo, kooperacijos ir operatyvumo principais.

6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos komisijos veikia vadovaudamosi Senato patvirtintais šių komisijų nuostatais.

7. Kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijų sprendimai gali būti skundžiami Centrinei ginčų nagrinėjimo komisijai, o Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis.

8. Ginčai dėl darbo santykių nagrinėjami ir priimti sprendimai įgyvendinami darbo įstatymų ir kitų darbo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO VALDYMO ORGANAI IR VIDINIAI ORGANIZACINIAI DARINIAI

26 straipsnis. Universiteto valdymo organai

Universiteto bendruomenės savivaldą pagal savo kompetenciją įgyvendina Universiteto valdymo organai – Senatas, Taryba ir rektorius.

27 straipsnis. Pareigų nesuderinamumas

1. Tas pats asmuo negali vienu metu būti Senato nariu ir Tarybos nariu.

2. Jeigu Senato narys išrenkamas (paskiriamas) Tarybos nariu, jis iki pirmojo Tarybos posėdžio, kuriame turi dalyvauti, privalo atsistatydinti iš Senato narių, o jeigu Tarybos narys išrenkamas (paskiriamas) Senato nariu, jis iki pirmojo Senato posėdžio, kuriame turi dalyvauti, privalo atsistatydinti iš Tarybos narių. To nepadaręs išrinktasis (paskirtasis) Tarybos narys arba Senato narys nustatyta tvarka netenka ir savo ankstesniųjų pareigų atitinkamai Senate arba Taryboje, ir naujųjų pareigų atitinkamai Taryboje arba Senate.

28 straipsnis. Universiteto vidiniai organizaciniai dariniai

1. Universiteto vidiniai organizaciniai dariniai pagal statusą skirstomi į kamieninius ir šakinius padalinius, o pagal funkcijas – į akademinius ir neakademinius padalinius. Universiteto akademiniai padaliniai yra fakultetai, departamentai, institutai, katedros, skyriai ir kiti padaliniai. Universiteto vidinis organizacinis darinys (padalinys) sui generis yra Vilniaus universiteto biblioteka (toliau - Universiteto biblioteka). Universitetas Statute nustatyta tvarka gali steigti ir kitus sui generis vidinius organizacinius darinius (padalinius), filialus ir atstovybes.

2. Universiteto kamieniniai akademiniai padaliniai yra vidiniai organizaciniai dariniai, kuriuose vykdoma visų rūšių pagrindinė Universiteto veikla. Šie organizaciniai dariniai turi vidinę autonomiją, kurios ribas nustato Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių pavyzdiniai nuostatai (toliau - Pavyzdiniai kamieninių akademinių padalinių nuostatai). Pavyzdinius kamieninių akademinių padalinių nuostatus rektoriaus teikimu tvirtina Senatas.

3. Pavyzdiniuose kamieninių akademinių padalinių nuostatuose, be kita ko, turi būti nustatyta, kad kamieninio akademinio padalinio kolegialus savivaldos organas yra kamieninio akademinio padalinio taryba, sudaroma 4 metams. Tarybos narius, išskyrus to padalinio studentų atstovus, deleguojamus Studentų atstovybės nustatyta tvarka, tiesioginiuose rinkimuose renka Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys to padalinio mokslo (meno) darbuotojai ir dėstytojai. Ne mažiau kaip penktadalis kamieninio akademinio padalinio tarybos narių turi būti atitinkamo padalinio profesoriai ir vyriausieji mokslo (meno) darbuotojai, ne mažiau kaip penktadalis – docentai ir vyresnieji mokslo (meno) darbuotojai, ne mažiau kaip penktadalis – studentų atstovai. Šakinių akademinių padalinių vadovai gali būti renkami į padalinio tarybą.

4. Vienintelis padalinio tarybos narys pagal pareigas yra kamieninio akademinio padalinio vadovas, renkamas slaptu balsavimu padalinio taryboje ir teikiamas skirti rektoriui. Kamieninio akademinio padalinio vadovo kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo gali būti kamieninio akademinio padalinio vadovu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo kamieninio akademinio padalinio vadovu buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų). Kamieninio akademinio padalinio vadovu gali būti skiriamas asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties ir padalinio vadovo pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekęs įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. Kamieninio akademinio padalinio vadovas negali eiti padalinio tarybos pirmininko pareigų. Padalinio taryba dviejų trečdalių visų padalinio tarybos narių balsų dauguma gali pati pareikšti nepasitikėjimą arba paprasta balsų dauguma pritarti rektoriaus pareikštam nepasitikėjimui kamieninio akademinio padalinio vadovu, kuris tokiu atveju turi nedelsdamas atsistatydinti.

5. Kiekvieno kamieninio akademinio padalinio struktūra, padalinio tarybos narių skaičius ir padalinio tarybos sudarymo tvarka nustatomi to padalinio nuostatuose, kurie turi būti parengti remiantis Pavyzdiniais kamieninių akademinių padalinių nuostatais. Kamieninius akademinius padalinius, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir likviduoja bei jų nuostatus rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatų pakeitimus Senatas tvirtina rektoriaus teikimu, pritarus kamieninio akademinio padalinio tarybai. Naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus skiria ir atleidžia rektorius. Naujai įsteigto kamieninio akademinio padalinio taryba turi būti išrinkta ir teikimas dėl padalinio tarybos išrinkto padalinio vadovo paskyrimo rektoriui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kamieninio akademinio padalinio nuostatų patvirtinimo.

6. Universiteto kamieniniai neakademiniai padaliniai steigiami paslaugoms, užtikrinančioms akademinių padalinių veiklą, teikti ir kitoms neakademinėms Universiteto funkcijoms atlikti. Šių organizacinių darinių vieta Universiteto valdymo struktūroje nustatyta Pavyzdiniuose Vilniaus universiteto kamieninių neakademinių padalinių nuostatuose (toliau - Pavyzdiniai kamieninių neakademinių padalinių nuostatai), kuriuos tvirtina rektorius.

7. Kamieninius neakademinius padalinius, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia, likviduoja ir jų nuostatus tvirtina rektorius. Kiekvieno kamieninio neakademinio padalinio nuostatai turi būti parengti pagal Pavyzdinius kamieninių neakademinių padalinių nuostatus.

29 straipsnis. Vilniaus universiteto biblioteka

1. Vilniaus universiteto biblioteka yra Universiteto vidinis organizacinis darinys (padalinys), turintis įstatymu suteiktą valstybinės reikšmės Lietuvos Respublikos bibliotekos statusą ir finansavimo iš valstybės biudžeto garantijas priskirtoms funkcijoms atlikti.

2. Pagrindiniai Universiteto bibliotekos uždaviniai – formuoti ir skleisti informacijos išteklius, atitinkančius akademinės bendruomenės poreikius, kurti aktyvaus mokymo ir mokymosi aplinką, lavinti naudojimosi informacija įgūdžius, kaupti, saugoti ir aktualinti valstybinės reikšmės kultūros paveldą.

3. Biblioteka veikia pagal Senato patvirtintus nuostatus.

30 straipsnis. Universiteto ligoninės

1. Universiteto ligoninėse teikiamos visų lygių sveikatos priežiūros paslaugos ir kartu su Universitetu vykdomos visų pakopų medicinos ir sveikatos studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija.

2. Ligoninės pavadinime vartoti Universiteto vardą – teisę vadintis Universiteto ligonine – turi tik tos viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių visuotiniuose dalyvių susirinkimuose Universitetui priklauso ne mažiau kaip 50 procentų visų įstaigos dalyvių balsų.

31 straipsnis. Universiteto filialai ir atstovybės

1. Universitetas gali steigti savo filialus ir atstovybes.

2. Universiteto filialas yra akademinis Universiteto padalinys, turintis savo buveinę, atskirą atsiskaitomąją sąskaitą ir atliekantis visas arba dalį Universiteto funkcijų. Universiteto filialui mutatis mutandis taikomos kamieninio akademinio padalinio veiklą reguliuojančios teisės normos.

3. Universiteto atstovybė yra neakademinis Universiteto padalinys, turintis savo buveinę ir galintis atstovauti Universiteto interesams, juos ginti, sudaryti sandorius ir atlikti kitus Universiteto atstovybės nuostatuose numatytus veiksmus. Universiteto atstovybei mutatis mutandis taikomos kamieninio neakademinio padalinio veiklą reguliuojančios teisės normos.

4. Universiteto filialus, įgyvendindamas Universiteto strateginės raidos planą, steigia ir likviduoja, jų nuostatus rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Universiteto filialo nuostatai rengiami remiantis Pavyzdiniais kamieninių akademinių padalinių nuostatais.

5. Universiteto atstovybes, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir jų nuostatus tvirtina rektorius. Universiteto atstovybės nuostatai rengiami remiantis Pavyzdiniais kamieninių neakademinių padalinių nuostatais.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

32 straipsnis. Senato paskirtis

1. Senatas užtikrina kultūros, mokslo, tyrimų ir dėstymo laisvę Universitete, Universiteto bendrųjų akademinių reikalų ir kitų tiesiogiai su viso Universiteto akademine veikla susijusių klausimų kolegialų aptarimą ir jiems įgyvendinti reikalingų teisės aktų priėmimą ir prižiūri, kad Tarybos ir rektoriaus veikla, taip pat bendruomenės siūlymai Tarybai, rektoriui, Universiteto vidiniams organizaciniams dariniams, kitos iniciatyvos atitiktų Universiteto misiją, veiklos tikslus, uždavinius ir principus, bendruosius akademinius interesus.

2. Vykdydamas savo įgaliojimus, Senatas priima nutarimus.

3. Universiteto bendruomenė informuojama apie Senato veiklą Statute ir Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose nustatyta tvarka.

33 straipsnis. Senato įgaliojimai

1. Senatas:

1) Senato pirmininko teikimu tvirtina Senato darbo reglamentą;

2) Senato pirmininko teikimu, laikydamasis Statuto 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, nustato naujos kadencijos Senato narių skaičių, kuris negali būti didesnis kaip 51, ir Senato narių rinkimų tvarką;

3) nustato Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų Tarybos narių rinkimų ir jų įgaliojimų nutraukimo vienu iš Statuto 39 straipsnio 19 dalyje nustatytų pagrindų tvarką;

4) svarsto asmenų, iškėlusių savo kandidatūras į rektoriaus pareigas, kandidatūras ir teikia Tarybai išvadas dėl jų atitikties šioms pareigoms nustatytiems reikalavimams;

5) priima nutarimą dėl Senato nario įgaliojimų, kai šie įgaliojimai pasibaigia vienu iš Statuto 27 straipsnyje ar 34 straipsnio 13 dalies 2-9 punktuose nustatytų pagrindų;

6) svarsto Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisas (pakeitimus ar papildymus) ir teikia savo nuomonę Tarybai;

7) svarsto teisės aktų projektus dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo, Universiteto pertvarkymo, reorganizavimo, dalyvavimo reorganizavime ar likvidavimo (veiklos nutraukimo) ir teikia savo nuomonę Tarybai;

8) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto strateginio veiklos plano projektą ir teikia savo nuomonę Tarybai;

9) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto socialinės partnerystės nuostatų projektą ir teikia savo nuomonę Tarybai;

10) rektoriaus teikimu tvirtina mokslinių ir meno tyrimų, meno, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo;

11) svarsto rektoriaus pateiktus projektus dėl bendro studijų vietų skaičiaus ir dėl Universitete vykdomų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros užsakomųjų darbų netiesioginių išlaidų dalies nustatymo ir teikia savo nuomonę Tarybai;

12) rektoriaus teikimu tvirtina Reguliaminą;

13) Senato pirmininko teikimu nustato nuolatinių ir laikinųjų mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuojančių ir prižiūrinčių komitetų sudarymo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus;

14) Senato pirmininko teikimu sudaro nuolatinius ir laikinuosius mokslo, meno veiklą ir studijas koordinuojančius ir prižiūrinčius komitetus, kurių sudarymas Reguliamine priskirtas Senato kompetencijai, ir tvirtina jų sudėtį;

15) svarsto rektoriaus teikimą panaikinti asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą, ir teikia savo išvadą rektoriui;

16) rektoriaus teikimu svarsto Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus, iš naujo parengtus Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus ir teikia savo nuomonę Tarybai;

17) kontroliuoja, kaip veikia studijų kokybės užtikrinimo sistema, vertina atliktų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų rezultatus ir visos Universiteto veiklos kokybę ir lygį;

18) Senato pirmininko teikimu tvirtina Universiteto akademinės etikos kodeksą;

19) Senato pirmininko teikimu tvirtina Universiteto akademinių apeigų protokolą;

20) Senato pirmininko teikimu tvirtina Emeritūros, afiliacijos ir garbės vardų nuostatus;

21) Senato pirmininko teikimu nustato Universiteto bendruomenės ir (arba) jos dalies susirinkimų (konferencijų) tvarką ir apklausų organizavimo tvarką svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;

22) šaukia Statuto 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus Universiteto bendruomenės susirinkimus (konferencijas);

23) rektoriaus teikimu teikia profesoriaus, docento pedagoginius vardus, profesoriaus emerito vardus (statusą), Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus, afilijuotojo menininko vardus (statusą), Universitetui nusipelniusio mokslo darbuotojo, menininko ar dėstytojo garbės vardus (statusą), Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno, kitus Universiteto garbės vardus (statusą);

24) rektoriaus teikimu svarsto vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą ir teikia savo nuomonę Tarybai;

25) Senato pirmininko teikimu tvirtina kamieninių akademinių padalinių ginčų nagrinėjimo komisijų ir Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos, kamieninių akademinių padalinių akademinės etikos komisijų ir Centrinės akademinės etikos komisijos, Centrinės rinkimų komisijos, kitų bendrai Universiteto veiklai reikalingų komisijų nuostatus;

26) Senato pirmininko teikimu sudaro Centrinę ginčų nagrinėjimo komisiją, Centrinę akademinės etikos komisiją, Centrinę rinkimų komisiją, kitas bendrai Universiteto veiklai reikalingas komisijas;

27) rektoriaus teikimu tvirtina Pavyzdinius kamieninių akademinių padalinių nuostatus;

28) rektoriaus teikimu, įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir likviduoja Universiteto kamieninius akademinius padalinius ir filialus ir tvirtina jų nuostatus; veikiančių kamieninių akademinių padalinių nuostatų pakeitimus Senatas tvirtina rektoriaus teikimu, pritarus kamieninio akademinio padalinio tarybai;

29) rektoriaus teikimu priima nutarimus dėl Universiteto bibliotekos struktūros pertvarkymo, tvirtina Universiteto bibliotekos nuostatus;

30) rektoriaus teikimu svarsto studijų Universitete kainas, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas, jiems pritaria visiškai ar su išlygomis (pataisomis) arba nepritaria ir teikia šią savo nuomonę Tarybai;

31) rektoriaus teikimu svarsto vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų prašymus sudaryti terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui;

32) vykdo kitus Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su Statuto 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta Senato paskirtimi.

2. Senatas gali svarstyti ir teikti savo nuomonę bei siūlymus Tarybai ir rektoriui dėl kiekvieno iš šių Universiteto valdymo organų kompetencijai priskirto klausimo, taip pat ir dėl rengiamo Tarybos metinės veiklos ataskaitos projekto arba paskelbtos Tarybos metinės veiklos ataskaitos.

3. Senatas dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą rektoriumi dėl priesaikos Universitetui ar kitų teisės ar moralės normų pažeidimo, nederančio su rektoriaus pareigomis. Galutinį sprendimą dėl rektoriaus atleidimo iš pareigų priima Taryba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareikšto nepasitikėjimo rektoriumi. Pakartotinai svarstyti Senate nepasitikėjimo rektoriumi pareiškimo klausimą galima tik praėjus ne mažiau kaip pusei metų nuo prieš tai buvusio tokio pobūdžio svarstymo.

4. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems klausimams Senatas pritaria ne mažesne kaip dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma.

5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išvada, kad asmuo, iškėlęs savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas, neatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų, Tarybai gali būti pateikta, jeigu už ją balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų posėdyje dalyvaujančių Senato narių.

6. Ne mažiau kaip vieno trečdalio visų Senato narių siūlymu šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 6–22, 24–30 punktuose nurodyti klausimai prieš Senatui priimant atitinkamą sprendimą pateikiami iš anksto apsvarstyti Universiteto bendruomenei (akademinei bendruomenei) susirinkimuose (konferencijose) Senato nustatyta Universiteto bendruomenės ir (arba) jos dalies susirinkimų (konferencijų) tvarka.

34 straipsnis. Senato sudėtis ir sudarymas

1. Senatas sudaromas 4 metams.

2. Senatą sudaro Senato nariai – kamieninių akademinių padalinių atstovai, studentų paskirti (išrinkti) atstovai ir rektorius.

3. Teisę kelti kandidatus į Senato narius – kamieninių akademinių padalinių atstovus, rinkti Senato narius – kamieninių akademinių padalinių atstovus, taip pat teisę būti išrinktam Senato nariu – kamieninio akademinio padalinio atstovu – turi kiekvienas mokslo (meno) darbuotojas ir dėstytojas, atitinkantis Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus. Teisę kelti šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytus kandidatus į Senato narius taip pat turi kiekvienas atitinkamo kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, susirinkimuose.

4. Studentų atstovų skyrimo (rinkimo) į Senatą ir atšaukimo iš Senato narių tvarką nustato Studentų atstovybė.

5. Rektorius yra vienintelis Senato narys pagal pareigas. Senato nariais negali būti vicerektorius, prorektoriai, kancleris, kamieninių padalinių, Universiteto filialų, atstovybių, įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose Universitetas visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip po 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai.

6. Sudarant Senatą laikomasi šios tvarkos:

1) Senato narių negali būti daugiau kaip 51 ir, neskaičiuojant rektoriaus, šis skaičius turi būti dalus iš penkių;

2) du penktadalius Senato narių (neskaičiuojant rektoriaus) turi sudaryti biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sritims atstovaujantys asmenys, du penktadalius – socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sritims atstovaujantys asmenys ir vieną penktadalį – Universiteto studentų atstovai, paskirti arba išrinkti Studentų atstovybės nustatyta tvarka;

3) kamieniniuose akademiniuose padaliniuose dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, slaptu balsavimu išrenkama tiek Senato narių – kamieninių akademinių padalinių atstovų, kiek jų numatyta pagal šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas atstovavimo kamieniniams akademiniams padaliniams normas, tačiau ne mažiau kaip po vieną Senato narį;

4) ne mažiau kaip pusė išrinktų Senato narių turi būti profesoriai ar vyriausieji mokslo (meno) darbuotojai ir ne mažiau kaip penktadalis – docentai ir vyresnieji mokslo (meno) darbuotojai;

5) rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai rinkimų teisę turinčių padalinio darbuotojų. Išrinktais laikomi kandidatai, surinkę daugiausia, bet ne mažiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu keli kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, išrinktu laikomas vyresnio amžiaus kandidatas. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip pusės rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, ne vėliau kaip per vieną savaitę rengiamas pakartotinis balsavimas, kurį laimi kandidatai, gavę daugiausia balsų.

7. Likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki Senato kadencijos pabaigos, kadenciją baigiančios sudėties Senatas, laikydamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, Senato pirmininko teikimu nustato naujos kadencijos Senato narių skaičių, akademiniame kamieniniame padalinyje renkamų Senato narių skaičių pagal to padalinio dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, skaičių (atstovavimo kamieniniams akademiniams padaliniams normas) ir Senato narių rinkimų tvarką. Siekiant įvykdyti šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą, gali būti nustatytos skirtingos atstovavimo normos biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sritims atstovaujantiems kamieniniams akademiniams padaliniams ir socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sritims atstovaujantiems kamieniniams akademiniams padaliniams.

8. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Senato narių rinkimus organizuoja ir visus išrinktus (paskirtus) naujos kadencijos Senato narius registruoja Centrinė rinkimų komisija. Senato narių – studentų atstovų – rinkimus organizuoja Studentų atstovybė. Centrinės rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į Senato narius.

9. Naujos kadencijos Senato nariai turi būti išrinkti (paskirti) likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kadenciją baigiančio Senato kadencijos pabaigos.

10. Kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai pasibaigia, kai naujos kadencijos Senatas susirenka į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusio Senato kadencijos pabaigos.

11. Naujos kadencijos Senatas laikomas sudarytu, kai yra išrinkta (paskirta) ne mažiau kaip du trečdaliai jo narių, tačiau Senato sudarymas turi būti tęsiamas, kol bus išrinkti (paskirti) visi jo nariai. Jeigu naujos kadencijos Senatas nebuvo sudarytas nustatytu laiku ar per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusio Senato kadencijos pabaigos naujos kadencijos Senatas nesusirinko į pirmąjį posėdį, kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai nepasibaigia iki tol, kol bus išrinkta (paskirta) ne mažiau kaip du trečdaliai naujos kadencijos Senato narių ir naujos kadencijos Senatas susirinks į pirmąjį posėdį.

12. Kol Senato kadencija nėra pasibaigusi, Senato narių skaičius nėra keičiamas. Naujai įsteigtuose Universiteto kamieniniuose akademiniuose padaliniuose Senato nariai renkami tik į kitos kadencijos Senatą.

13. Senato nario įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus Senato kadencijai, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį;

2) Senato nariui mirus;

3) Senato nariui atsistatydinus;

4) pasibaigus Senato nario – Universiteto dėstytojo arba mokslo (meno) darbuotojo – darbo sutarčiai su Universitetu arba jeigu šis Senato narys pradeda dirbti Universitete trumpiau, negu nurodyta Statuto 12 straipsnio 4 dalyje;

5) išbraukus Senato narį – studentų atstovą – iš Universiteto studentų ir klausytojų registro;

6) pasibaigus Senato nario pagal pareigas darbo sutarčiai su Universitetu;

7) Senato nariui pradėjus eiti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas (išskyrus rektoriaus) pareigas;

8) Senato narį atšaukus šio straipsnio 14 dalyje nustatytais pagrindais;

9) jam praradus Senato nario statusą Statuto 27 straipsnyje nustatytais atvejais.

14. Senato narys gali būti atšauktas Senato narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto sprendimu dėl Senato nario padaryto nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo, administracinio teisės pažeidimo, drausminio ar tarnybinio nusižengimo, šiurkštaus Statuto ar Akademinės etikos kodekso pažeidimo ar kito teisės ar moralės normų pažeidimo, nederančio su atsakingomis Senato nario pareigomis. Atitinkamame Senato narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto sprendime išsamiai nurodomi įgaliojimų nutraukimo motyvai. Į atšaukto Senato nario vietą arba į Senato nario, kurio įgaliojimai baigėsi šio straipsnio 13 dalies 2–7 punktuose nustatytais pagrindais, vietą likusiam Senato kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Senato narys ta pačia tvarka, kaip ir Senato narys, kuris buvo atšauktas. Šio Senato nario išrinkimo procedūrai ir įgaliojimų pradžiai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

35 straipsnis. Senato posėdžiai

1. Senato veiklos forma – posėdis.

2. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip ketvirtadalis Senato narių.

3. Pirmojo naujos kadencijos Senato posėdžio datą nustato kadenciją baigiančio Senato pirmininkas likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki kadenciją baigiančio Senato kadencijos pabaigos ir iš anksto viešai paskelbia apie šį posėdį. Jeigu pirmasis naujos kadencijos Senato posėdis nebuvo sušauktas per Statuto 34 straipsnio 11 dalyje nurodytą laiką, kitą dieną naujos kadencijos Senato nariai į posėdį renkasi patys, apie tai pranešę rektoriui.

4. Pirmajam naujos kadencijos Senato posėdžiui pirmininkauja Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pristatytas vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys. Pirmiausia šiame posėdyje slaptu balsavimu daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma yra išrenkamas Senato pirmininkas, kuris toliau pirmininkauja posėdžiui. Senato pirmininku negali būti rektorius ir Senato narys – studentų atstovas.

5. Senato pirmininkas gali turėti daugiau kaip vieną pavaduotoją. Jis (jie) Senato pirmininko teikimu išrenkamas (išrenkami) slaptu balsavimu daugiau kaip pusės Senato posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininko pavaduotoju negali būti rektorius.

6. Senato posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Senato narių.

7. Senato posėdžius gali stebėti bet kuris Universiteto bendruomenės narys, o kiti asmenys – Senato sutikimu. Senato sprendimu atskirų klausimų svarstymas gali būti uždaras.

8. Senato posėdžiuose patariamojo balso teise turi teisę dalyvauti Tarybos pirmininkas, vicerektorius, prorektoriai, kancleris ir kamieninių akademinių padalinių ir Universiteto filialų vadovai.

9. Senato posėdžiui pirmininkauja Senato pirmininkas. Kai jis nedalyvauja Senato posėdyje, posėdžiui pirmininkauja Senato pirmininko pavaduotojas (jeigu jų yra daugiau kaip vienas, pirmininkauja vyriausias pagal amžių Senato pirmininko pavaduotojas). Jeigu Senato posėdyje nėra nei Senato pirmininko, nei Senato pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų), posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Senato narys.

10. Tais atvejais, kai svarstomu klausimu yra gauta Tarybos, rektoriaus, Studentų atstovybės, kamieninio akademinio padalinio ar Universiteto filialo tarybos nuomonė, Senatas svarsto kiekvieną nuomonės argumentą ir balsuodamas jį priima arba atmeta. Kai Universiteto bendruomenė ir (arba) jos dalis Statuto 33 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta tvarka susirinkimuose (konferencijose) pareiškia nuomonę svarstomu klausimu, ši nuomonė turi būti išklausoma.

11. Senato nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma, išskyrus Statute numatytas išimtis. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Senato nario balsas. Ne mažiau kaip penktadalio visų Senato narių prašymu gali būti skelbiamas slaptas balsavimas.

12. Senato įgaliojimų vykdymas, posėdžių periodiškumas ir sušaukimo tvarka, klausimų svarstymo Senato posėdžiuose ir Senato nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka nustatomi Senato darbo reglamente, o skelbimo tvarka – Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose.

13. Senato veiklai reikiamas materialines ir organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

36 straipsnis. Senato pirmininkas

1. Senato pirmininkas organizuoja Senato darbą ir atstovauja Senatui.

2. Senato pirmininko teisės ir pareigos nustatomos šiame statute ir Senato darbo reglamente.

3. Senato pirmininkas turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

4. Jeigu Senato pirmininkas negali eiti savo pareigų, jas eina Senato pirmininko pavaduotojas (jeigu jų yra daugiau kaip vienas – vyriausias pagal amžių Senato pirmininko pavaduotojas).

5. Senato pirmininko, mutatis mutandis ir Senato pirmininko pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus jo, kaip Senato nario, įgaliojimams bet kuriuo iš Statuto 34 straipsnio 13 dalyje nustatytų pagrindų, išskyrus įgaliojimą nustatyti pirmojo naujos kadencijos Senato posėdžio datą ir apie jį iš anksto viešai paskelbti;

2) jam atsistatydinus iš Senato nario ar Senato pirmininko (Senato pirmininko pavaduotojo) pareigų;

3) Senatui slaptu balsavimu atleidus Senato pirmininką iš šių pareigų.

TREČIASIS SKIRSNIS

TARYBA

37 straipsnis. Tarybos paskirtis

1. Taryba užtikrina Universiteto autonomiją ir Universiteto bendruomenės savivaldą, atitinkančias įgyvendinamus Universiteto ilgalaikius tikslus ir eksperimentinę, socialinę, kultūrinę ir technologinę plėtrą, atsakomybę Tautai ir Lietuvos valstybei, atvirumą ir atskaitomybę visuomenei, kartu su Senatu ir rektoriumi rūpinasi Universiteto veiklos kokybe. Pagal Statute nustatytą kompetenciją Taryba prižiūri, ar Universiteto veikla ir valdymas atitinka Universiteto misiją, veiklos tikslus, uždavinius ir principus, bendruosius akademinius interesus, Statute nustatytus viešumo ir atskaitomybės visuomenei reikalavimus.

2. Vykdydama savo įgaliojimus, Taryba priima nutarimus.

3. Universiteto bendruomenė informuojama apie Tarybos veiklą Statute ir Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Tarybos įgaliojimai

1. Taryba:

1) Tarybos pirmininko teikimu tvirtina Tarybos darbo reglamentą;

2) nustato rektoriaus rinkimų tvarką;

3) renka rektorių;

4) atleidžia rektorių iš pareigų vienu iš Statuto 44 straipsnio 21 dalyje nustatytų pagrindų;

5) rektoriaus teikimu vieną iš prorektorių skiria eiti vicerektoriaus pareigas, nustato jo kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus, reglamentuoja vicerektoriaus pavadavimą ir atleidimą iš pareigų;

6) Statuto 44 straipsnio 8, 10, 11, 12 ir 23 dalyse nustatytais pagrindais Tarybos pirmininko teikimu skiria vicerektorių arba vieną iš prorektorių laikinai eiti rektoriaus pareigas iki tol, kol įgaliojimus gaus naujas rektorius, laikinai pratęsia kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių ir kanclerio įgaliojimus iki tol, kol naujasis rektorius paskirs naujus prorektorius ir kanclerį;

7) konstatuoja, kad Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė vienu iš Statuto 39 straipsnio 18 dalies 2-8 punktuose nustatytų pagrindų;

8) įvertinusi Senato nuomonę, teikia Seimui Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisas (pakeitimus ar papildymus);

9) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, teikia Vyriausybei Universiteto pritarimą arba nepritarimą dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo;

10) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, o šio statuto nustatytais atvejais įvertinusi ir Universiteto akademinės bendruomenės nuomonę, teikia Seimui sprendimų dėl Universiteto reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo projektus ir priima nutarimus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime prie jo prijungiant kitus juridinius asmenis;

11) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto strateginį veiklos planą;

12) vertina, ar Universiteto veikla atitinka Universiteto misiją ir strateginį veiklos planą, vertina Universiteto veiklos rezultatus;

13) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto socialinės partnerystės nuostatus;

14) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, svarsto Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus, iki Statuto 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino priima nutarimą dėl Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos patvirtinimo. Tais atvejais, kai Taryba nepatvirtina Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar metinės Universiteto veiklos ataskaitos, ji nustato laiką, per kurį rektorius šiuos dokumentus turi pataisyti ir (arba) patikslinti, juos pakartotinai pateiktus svarsto ir priima atitinkamą nutarimą;

15) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina studijų Universitete kainas, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas;

16) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

17) rektoriaus teikimu tvirtina Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatus;

18) teisės aktuose nustatyta tvarka teikia aukštųjų mokyklų veiklos kontrolę ir priežiūrą vykdančioms institucijoms informaciją, reikalingą siekiant užtikrinti Universiteto atskaitomybę visuomenei ir palaikyti ryšius su ja;

19) inicijuoja Universiteto finansinį ar veiklos auditą;

20) rektoriaus teikimu nustato bendruosius Universiteto darbuotojų - ne akademinės bendruomenės narių – atrankos, priėmimo ir veiklos vertinimo principus;

21) rektoriaus teikimu tvirtina Vilniaus universiteto darbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Darbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašas);

22) rektoriaus teikimu nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų steigimo ir investavimo į juos sąlygas ir tvarką;

23) rektoriaus teikimu tvirtina Universiteto lėšų (įskaitant lėšas, skirtas Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, kitų Universiteto darbuotojų – ne akademinės bendruomenės narių – darbo užmokesčiui ir išmokoms kitiems Universiteto bendruomenės nariams) naudojimo ir Universiteto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą;

24) rektoriaus teikimu tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinius;

25) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, sutinka arba nesutinka, kad tretiesiems asmenims ar valstybės turto valdytojams būtų perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Universiteto patikėjimo teise valdomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus atvejus;

26) rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą;

27) rektoriaus teikimu tvirtina Studentų atstovybės, kitų studentų organizacijų, esamų ir (arba) buvusių Universiteto darbuotojų ir studentų, taip pat akademinių, kultūros, sporto renginių ir kitų Universiteto misiją atitinkančių veiklų rėmimo tvarkos aprašą;

28) rūpinasi parama Universitetui;

29) vykdo kitus, Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su Statuto 37 straipsnio 1 dalyje apibrėžta Tarybos paskirtimi.

2. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytais Tarybos priimtais nutarimais Seimui arba Vyriausybei teikiamas ir Senato nutarimas, priimtas vykdant Statuto 33 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose numatytus įgaliojimus.

39 straipsnis. Tarybos sudėtis ir sudarymas

1. Taryba sudaroma 5 metams.

2. Tarybą sudaro 11 asmenų – Tarybos narių, kurie renkami tokia tvarka:

1) penki Tarybos nariai iš kandidatų – Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų – iškeliami ir išrenkami Senato nustatyta tvarka Universiteto akademinės bendruomenės narių, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus;

2) vienas Tarybos narys iš kandidatų – Universiteto studentų – skiriamas ar išrenkamas Studentų atstovybės nustatyta tvarka;

3) keturi Tarybos nariai iš kandidatų – ne Universiteto darbuotojų ar studentų – Senato nustatyta tvarka iškeliami ir išrenkami Universiteto akademinės bendruomenės narių, atitinkančių Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus;

4) vienas Tarybos narys iš kandidatų – ne Universiteto darbuotojų ar studentų – išrenkamas Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

3. Teisę kelti kandidatus į šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus Tarybos narius ir teisę rinkti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus Tarybos narius, taip pat teisę iškelti savo kandidatūrą į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus Tarybos narius turi kiekvienas Universiteto akademinės bendruomenės narys, atitinkantis Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus.

4. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų Tarybos narių skyrimo (rinkimo) į Tarybą ir jų įgaliojimų nutraukimo vienu iš šio straipsnio 19 dalyje nustatytų pagrindų tvarką nustato Studentų atstovybė.

5. Kandidatu į Tarybos narius gali būti keliamas ir Tarybos nariu gali būti renkamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, kurio veikla liudija, kad jis suvokia Universiteto misiją, puoselėja Universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis Universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties ir gebėjimų, reikalingų Tarybos nario pareigoms eiti.

6. Kandidatais į Tarybos narius negali būti keliami ir Tarybos nariais negali būti renkami Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

7. Tas pats asmuo gali būti Tarybos nariu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo Tarybos nariu buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų).

8. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos, Senato pirmininkas inicijuoja naujos Tarybos sudarymą.

9. Likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos, Senatas savo nutarimu viešai paskelbia, kad pradedamas kandidatų į Tarybos narius kėlimas. Tokiame Senato nutarime, priimtame Senato pirmininko teikimu, be kita ko, turi būti nustatytas kandidatų į Tarybos narius kėlimo pabaigos laikas ir iškeltų kandidatų į Tarybą, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose, registravimo būdas.

10. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų Tarybos narių rinkimus organizuoja, visus išrinktus ir paskirtus naujos kadencijos Tarybos narius registruoja Centrinė rinkimų komisija; šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų Tarybos narių skyrimą ar rinkimus organizuoja Studentų atstovybė.

11. Įregistruotų kandidatų į Tarybą sąrašai viešai paskelbiami Universiteto bendruomenei likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimų pabaigos.

12. Naujos kadencijos Tarybos nariai turi būti išrinkti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki kadenciją baigiančios Tarybos narių įgaliojimų pabaigos. Išrinkus visus naujos kadencijos Tarybos narius, Senato pirmininkas nedelsdamas viešai paskelbia naujos kadencijos Tarybos sudėtį.

13. Kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimai pasibaigia, kai naujos kadencijos Taryba susirenka į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pabaigos.

14. Jeigu naujos kadencijos Taryba nebuvo sudaryta laiku ar per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pabaigos nesusirinko į pirmąjį posėdį, kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimai atnaujinami iki tol, kol bus išrinkti visi naujos kadencijos Tarybos nariai ir naujos kadencijos Taryba susirinks į pirmąjį posėdį.

15. Prieš pradėdamas eiti pareigas išrinktasis Tarybos narys iškilmingai perskaito įsipareigojimą Universitetui ir jį pasirašo. Ši nuostata taikoma ir antrajai iš eilės kadencijai išrinktiems Tarybos nariams. Tarybos narių įsipareigojimą Universitetui priima Senato pirmininkas.

16. Išrinktojo Tarybos nario atsisakymas perskaityti įsipareigojimą Universitetui ar jį pasirašyti, įsipareigojimo Universitetui perskaitymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad išrinktasis Tarybos narys neįgyja Tarybos nario įgaliojimų ir į jo vietą turi būti renkamas kitas asmuo, mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas.

17. Tarybos nario įsipareigojimo Universitetui tekstas ir įsipareigojimo Universitetui prisiėmimo ceremonijos tvarka nustatomi Universiteto akademinių apeigų protokole.

18. Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus Tarybos kadencijai, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį;

2) Tarybos nariui mirus;

3) Tarybos nariui atsistatydinus;

4) Tarybos nariui – Universiteto mokslo (meno) darbuotojui arba dėstytojui – pradėjus dirbti Universitete trumpiau, negu nurodyta Statuto 12 straipsnio 4 dalyje;

5) išbraukus Tarybos narį – studentų atstovą – iš Universiteto studentų ir klausytojų registro;

6) pasibaigus Tarybos nario – Universiteto dėstytojo arba mokslo (meno) darbuotojo – darbo sutarčiai su Universitetu;

7) jam praradus Tarybos nario statusą Statuto 27 straipsnyje nustatytais atvejais;

8) atšaukus Tarybos narį šio straipsnio 19 dalyje nustatytais atvejais;

9) kai Tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

19. Senato nustatyta tvarka Tarybos nario įgaliojimai gali būti nutraukti Tarybos narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto sprendimu dėl Tarybos nario padaryto nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo, administracinio teisės pažeidimo, drausminio ar tarnybinio nusižengimo, šiurkštaus Statuto ar Akademinės etikos kodekso pažeidimo ar kito teisės arba moralės normų pažeidimo, nederančio su atsakingomis Tarybos nario pareigomis, taip pat jeigu Tarybos narys nesilaiko įsipareigojimo Universitetui arba jeigu Tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai buvo nutraukti, vietą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Tarybos narys ta pačia tvarka, kaip ir Tarybos narys, kurio įgaliojimai buvo nutraukti. Šio Tarybos nario išrinkimo procedūrai ir įgaliojimų pradžiai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

20. Tarybos pirmininko teikimu Taryba priima nutarimus, konstatuodama, kad Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė vienu iš šio straipsnio 18 dalies 2-7 punktuose nustatytų pagrindų. Inicijuoti tokį Tarybos nutarimo priėmimą gali ir bet kuris Tarybos narys.

21. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas atlyginama iš Universiteto lėšų pagal faktiškai dirbtą laiką, valandiniam tarnybiniam rektoriaus atlyginimui taikant šiuos koeficientus:

1) Tarybos pirmininkui – 1;

2) Tarybos pirmininko pavaduotojui – 0,85;

3) Tarybos nariui – 0,5.

22. Tarybos nariai negali būti kandidatais į rektoriaus pareigas.

40 straipsnis. Tarybos posėdžiai

1. Tarybos veiklos forma – posėdis. Tarybos posėdžius gali stebėti bet kuris Universiteto bendruomenės narys, o kiti asmenys – Tarybos sutikimu. Tarybos sprendimu atskirų klausimų svarstymas gali būti uždaras.

2. Tarybos posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas arba ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai.

3. Pirmojo naujos kadencijos Tarybos posėdžio datą nustato Senato pirmininkas likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki kadenciją baigiančios Tarybos kadencijos pabaigos ir apie jį iš anksto paskelbia viešai. Jeigu pirmasis naujos kadencijos Tarybos posėdis nebuvo sušauktas per Statuto 39 straipsnio 14 dalyje nurodytą laiką, kitą darbo dieną naujos kadencijos Tarybos nariai į posėdį renkasi patys, apie tai pranešę rektoriui.

4. Pirmajam naujos kadencijos Tarybos posėdžiui pirmininkauja Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pristatytas vyriausias posėdyje dalyvaujantis Tarybos narys. Pirmajame Tarybos posėdyje pirmiausia slaptu balsavimu iš Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų Tarybos narių visų Tarybos narių balsų dauguma išrenkamas Tarybos pirmininkas, kuris toliau pirmininkauja posėdžiui. Tarybos pirmininko teikimu Taryba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma išrenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotoju negali būti Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas Tarybos narys.

5. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip aštuoni Tarybos nariai.

6. Rektorius, Senato pirmininkas ir Studentų atstovybės prezidentas (jeigu jis nėra Tarybos narys) turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

7. Tarybos posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininkas. Jeigu jis negali dalyvauti Tarybos posėdyje, posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininko pavaduotojas. Jeigu Tarybos posėdyje nėra nei Tarybos pirmininko, nei Tarybos pirmininko pavaduotojo, posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Tarybos narys.

8. Tais atvejais, kai svarstomu klausimu yra gauta Senato, rektoriaus, Studentų atstovybės arba kamieninio akademinio padalinio ar Universiteto filialo tarybos nuomonė, taip pat kai svarstomu klausimu nuomonę Senato nustatyta Universiteto bendruomenės ir (arba) jos dalies susirinkimų (konferencijų) tvarka susirinkimuose (konferencijose) yra pareiškusi Universiteto bendruomenė ar jos dalis, Taryba svarsto kiekvieną nuomonės argumentą ir balsuodama jį priima arba atmeta.

9. Tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Statute numatytas išimtis. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

10. Tarybos veiklai reikiamas materialines ir organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

11. Tarybos įgaliojimų vykdymas, posėdžių periodiškumas ir sušaukimo tvarka, klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka nustatomi Tarybos darbo reglamente, o skelbimo tvarka – Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose.

41 straipsnis. Tarybos pirmininkas

1. Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos darbą ir atstovauja Tarybai.

2. Tarybos pirmininko teisės ir pareigos nustatomos šiame statute ir Tarybos darbo reglamente.

3. Tarybos pirmininkas turi teisę dalyvauti Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.

4. Jeigu Tarybos pirmininkas negali eiti šių pareigų, jas eina Tarybos pirmininko pavaduotojas.

5. Tarybos pirmininko, mutatis mutandis ir Tarybos pirmininko pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus jo, kaip Tarybos nario, įgaliojimams bet kuriuo iš Statuto 39 straipsnio 18 dalyje nustatytų pagrindų;

2) jam atsistatydinus iš Tarybos nario ar Tarybos pirmininko (pavaduotojo) pareigų;

3) Tarybai slaptu balsavimu atleidus Tarybos pirmininką iš šių pareigų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

42 straipsnis. Rektorius – Universiteto vadovas

1. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas ir Universiteto vadovas.

2. Į rektorių oficialiai kreipiamasi „Magnificencija“.

3. Rektorius veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.

4. Rektorius atsako už darbų, atliekamų vykdant Statute apibrėžtą Universiteto misiją ir siekiant Universiteto veiklos tikslų, organizavimą ir jų įgyvendinimo kokybę, už efektyvią Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą jais.

5. Rektorius turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

6. Vykdydamas savo įgaliojimus rektorius leidžia įsakymus ir potvarkius, kitus aktus. Jų rūšys ir forma apibrėžiamos rektoriaus tvirtinamame Vilniaus universiteto rektoriaus aktų apraše (toliau – Rektoriaus aktų aprašas).

43 straipsnis. Rektoriaus įgaliojimai

1. Rektorius:

1) skiria asmenis į prorektoriaus pareigas ir atleidžia iš jų, vieną iš prorektorių teikia Tarybai skirti į vicerektoriaus pareigas;

2) skiria ir atleidžia kanclerį;

3) nustato prorektorių ir kanclerio kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus, reglamentuoja prorektorių ir kanclerio pavadavimą;

4) tvirtina rektorato sudėtį ir darbo reglamentą;

5) tvirtina Rektoriaus aktų aprašą;

6) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo, Universiteto pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo (veiklos nutraukimo);

7) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime prie jo prijungiant kitus juridinius asmenis;

8) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisų (pakeitimų ar papildymų);

9) rengia ir teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos planą;

10) organizuoja darbus, būtinus Universiteto strateginiam veiklos planui vykdyti;

11) teikia Senatui pareikšti nuomonę ir Tarybai tvirtinti Universiteto socialinės partnerystės nuostatus;

12) teikia Senatui tvirtinti mokslinių ir meno tyrimų, meno, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų programas;

13) Senatui pritarus, tvirtina Universitete vykdomų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros užsakomųjų darbų netiesioginių išlaidų dalį;

14) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl bendro studijų vietų skaičiaus;

15) teikia Senatui tvirtinti Reguliaminą;

16) teikia Senatui svarstyti ir, atsižvelgęs į Senato išvadą, panaikina asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą;

17) viešai skelbia Universiteto bendruomenei Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus ir teikia šiuos dokumentus Tarybai tvirtinti; Tarybai patvirtinus metinę Universiteto veiklos ataskaitą, ją viešai skelbia ir pateikia Seimui ir Švietimo ir mokslo ministerijai; jeigu Taryba nepatvirtina Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar metinės Universiteto veiklos ataskaitos, jas parengia per Tarybos nustatytą laiką, viešai paskelbia ir iš naujo pateikia Tarybai;

18) teikia Tarybai tvirtinti Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatus;

19) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles, kurių tvirtinimas nėra priskirtas Senato ar Tarybos kompetencijai;

20) teikia Tarybai nustatyti bendruosius Universiteto darbuotojų - ne akademinės bendruomenės narių – atrankos, priėmimo ir veiklos vertinimo principus;

21) priima į darbą ir atleidžia iš darbo Universiteto darbuotojus, skiria jiems paskatinimus ir (arba) drausmines nuobaudas;

22) teikia Tarybai tvirtinti Darbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą ir pagal Tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato darbuotojams tarnybinių atlyginimų, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus dydžius;

23) teikia Senatui siūlymus dėl profesoriaus emerito vardų (statuso), Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus, afilijuotojo menininko vardų (statuso), Universitetui nusipelniusio mokslo darbuotojo, menininko ar dėstytojo garbės vardų (statuso), Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno, kitų Universiteto garbės vardų (statuso) suteikimo;

24) įvertinęs Studentų atstovybės nuomonę, tvirtina Universiteto stipendijų nuostatus;

25) priima į Universitetą studentus ir klausytojus ir šalina juos iš Universiteto, išskyrus Statuto 21 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus;

26) tvirtina Universiteto studentų ir klausytojų registro nuostatus;

27) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą;

28) teikia Senatui tvirtinti Pavyzdinius kamieninių akademinių padalinių nuostatus ir tvirtina Pavyzdinius kamieninių neakademinių padalinių nuostatus;

29) įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, teikia Senatui tvirtinti steigiamų Universiteto kamieninių akademinių padalinių ir filialų nuostatus;

30) įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir likviduoja Universiteto kamieninius neakademinius padalinius ir atstovybes, tvirtina jų nuostatus;

31) kamieninio akademinio padalinio tarybos teikimu skiria ir atleidžia kamieninių akademinių padalinių vadovus, skiria ir atleidžia Universiteto filialų vadovus, ne ilgiau kaip 6 mėnesiams skiria naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus. Rektoriaus sprendimas nesudaryti darbo sutarties ir (arba) pareikšti nepasitikėjimą ir nutraukti sudarytą darbo sutartį su kamieninio akademinio padalinio vadovu turi būti motyvuotas;

32) skiria ir atleidžia Universiteto kamieninių neakademinių padalinių ir atstovybių vadovus;

33) teikia Senatui siūlymus dėl Universiteto bibliotekos struktūros pertvarkymo, teikia Senatui tvirtinti Universiteto bibliotekos nuostatus;

34) teikia Tarybai tvirtinti ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų steigimo, dalyvavimo juose ir investavimo į juos sąlygų ir tvarkos aprašą;

35) užtikrina Universiteto, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą;

36) teikia Tarybai tvirtinti studijų Universitete kainas, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas;

37) teikia Tarybai tvirtinti Universiteto lėšų (įskaitant lėšas, skirtas Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, kitų darbuotojų – Universiteto ne akademinės bendruomenės narių – darbo užmokesčiui ir išmokoms kitiems Universiteto bendruomenės nariams) naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą ir, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta tvarka, priima sprendimus dėl Universiteto lėšų naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;

38) teikia Tarybai tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinius;

39) teikia Tarybai tvirtinti Studentų atstovybės, kitų studentų organizacijų, esamų ir (arba) buvusių Universiteto darbuotojų ir studentų, taip pat akademinių, kultūros, sporto renginių ir kitų Universiteto misiją atitinkančių veiklų rėmimo tvarkos aprašą;

40) nustato Universiteto disponuojamų lėšų apskaitymo tvarką;               

41) Universiteto vardu sudaro sandorius su juridiniais ar fiziniais asmenimis;

42) vykdo kitus Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su rektoriaus, kaip vienasmenio Universiteto valdymo organo ir Universiteto vadovo, pareigomis, sprendžia kitus Universiteto valdymo klausimus, jeigu jie nepriskirti Senato ar Tarybos kompetencijai.

2. Rektorius gali teikti savo nuomonę ir siūlymus Senatui ir Tarybai dėl kiekvieno iš šių Universiteto valdymo organų kompetencijai priskirto klausimo.

44 straipsnis. Rektoriaus išrinkimas ir įgaliojimų pasibaigimas

1. Rektoriumi gali būti renkamas mokslo (meno) laipsnį ir pedagoginės bei vadybinės patirties turintis nepriekaištingos reputacijos asmuo, per pastaruosius 10 metų ne mažiau kaip 5 metus ėjęs profesoriaus pareigas universiteto statusą turinčioje aukštojoje mokykloje, jeigu Mokslo ir studijų įstatyme nenustatyti kitokie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Kandidato į rektoriaus pareigas veikla turi rodyti, kad jis suvokia Universiteto misiją, puoselėja Universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis Universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų rektoriaus pareigoms eiti. Kandidatu į rektoriaus pareigas gali būti ir kandidatūros iškėlimo metu Universitete nedirbantis asmuo. Rektoriumi negali būti renkamas asmuo, kuris yra Tarybos narys arba kuris rektoriaus pareigų kadencijos pirmąją dieną bus pasiekęs įstatymų nustatytą pensinio amžiaus ribą.

2. Rektorius renkamas 5 metams.

3. Rektoriaus pareigoms asmuo renkamas viešo konkurso būdu. Rektoriaus rinkimų tvarką, vadovaudamasi šio statuto nuostatomis, nustato Taryba.

4. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki kadenciją baigiančio rektoriaus įgaliojimų pabaigos.

5. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti ir rinkimus organizuoja (taip pat ir kandidatus į rektoriaus pareigas registruoja) ir jų rezultatus nustato Centrinė rinkimų komisija. Centrinės rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į rektoriaus pareigas.

6. Savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas asmuo iškelia pats.

7. Pasibaigus Rektoriaus rinkimų tvarkos apraše nustatytam laikui, per kurį galima kelti kandidatūras į rektoriaus pareigas, Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas pristato Senatui svarstyti visų asmenų, registruotų kandidatais į rektoriaus pareigas, pareiškinius dokumentus. Senatas svarsto šias kandidatūras ir teikia Tarybai išvadas dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Senatui pateikus išvadą, kad asmuo, iškėlęs savo kandidatūrą, netinka eiti rektoriaus pareigas, Taryba privalo ją įvertinti.

8. Taryba renka rektorių slaptu balsavimu, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Jeigu iki tol, kol baigiasi kadenciją baigiančio rektoriaus įgaliojimai, naujas rektorius neišrenkamas, taip pat ir kai Tarybos nariai negali susirinkti į teisėtą posėdį dėl ligos ar force majeure aplinkybių, taikomos šio straipsnio 23 dalies nuostatos.

9. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip septyni Tarybos nariai, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

10. Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų Tarybos narių slaptu balsavimu nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas antrasis balsavimo ratas – pakartotinis balsavimas, kuriame rektorius išrenkamas paprasta balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš pirmajame balsavimo rate dalyvavusius kandidatus. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

11. Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja trys ar daugiau kandidatų ir nė vienas iš jų Tarybos narių slaptu balsavimu nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, o daugiausia ir vienodai balsų surenka keli kandidatai, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas antrasis balsavimo ratas – pakartotinis slaptas balsavimas, kuriame dalyvauja pirmajame balsavimo rate daugiausia ir vienodai balsų surinkę kandidatai. Jeigu balsuojant pakartotinai nė vienas kandidatas nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, rengiamas trečiasis balsavimo ratas, kuriame rektorius išrenkamas ne mažesne kaip penkių balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš kelių daugiausia ir vienodai balsų antrajame balsavimo rate surinkusių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

12. Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja trys ar daugiau kandidatų ir Tarybos narių slaptu balsavimu vienas kandidatas surenka daugiausia balsų, tačiau mažiau negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta balsų dauguma, ir antrą pagal dydį balsų skaičių surenka keli kandidatai, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas dviejų etapų antrasis balsavimo ratas – pakartotinis balsavimas, kurio pirmajame etape dalyvauja tik antrą pagal dydį balsų skaičių pirmajame balsavimo rate surinkę kandidatai. Šio etapo metu atrenkamas kandidatas paprasta balsų dauguma, kiekvienam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš šiame etape dalyvaujančių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas. Antrajame pakartotinio balsavimo etape dalyvauja daugiausia balsų pirmajame balsavimo rate surinkęs kandidatas ir pirmajame pakartotinio balsavimo etape atrinktas kandidatas. Šiame etape rektorius išrenkamas slaptu balsavimu šio straipsnio 9 dalyje nurodyta balsų dauguma. Jeigu antrajame pakartotinio balsavimo etape nė vienas iš dviejų kandidatų nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nurodytos balsų daugumos, rengiamas šio straipsnio 11 dalyje numatytas trečiasis balsavimo ratas.

13. Darbo sutartį su išrinktu rektoriumi Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas.

14. Tas pats asmuo gali būti rektoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo rektoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų), išskyrus laikiną rektoriaus pareigų ėjimą Statute nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka pakeičiama Universiteto teisinė forma ar pavadinimas.

15. Naujai išrinkto rektoriaus inauguracija rengiama kitą dieną po paskutinės ankstesniojo rektoriaus kadencijos dienos.

16. Prieš pradėdamas eiti pareigas, išrinktasis rektorius iškilmingai prisiekia Universitetui – perskaito rektoriaus priesaiką Universitetui ir ją pasirašo. Ši nuostata taikoma ir kitai kadencijai išrinktam rektoriui. Rektoriaus priesaiką Universitetui priima Senato pirmininkas.

17. Išrinkto rektoriaus atsisakymas žodžiu perskaityti rektoriaus priesaiką Universitetui ar ją pasirašyti, rektoriaus priesaikos Universitetui perskaitymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad išrinktasis rektorius neįgyja rektoriaus įgaliojimų ir į jo vietą turi būti renkamas kitas asmuo, mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas.

18. Rektoriaus priesaikos Universitetui tekstas ir rektoriaus inauguracijos tvarka nustatomi Universiteto akademinių apeigų protokole.

19. Rektoriaus įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam laikui;

2) rektoriui mirus;

3) rektoriui atsistatydinus;

4) Tarybai nutraukus rektoriaus įgaliojimus vienu iš šio straipsnio 21 dalyje nustatytų pagrindų.

20. Tarybos nutarimas dėl rektoriaus įgaliojimų nutraukimo priimamas ne mažesne kaip septynių Tarybos narių balsų dauguma.

21. Rektoriaus įgaliojimai gali būti nutraukti Tarybos nutarimu:

1) dėl rektoriaus padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo;

2) Tarybai nepatvirtinus rektoriaus iš naujo pateiktos Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, iš naujo pateiktos Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar Universiteto metinės veiklos ataskaitos;

3) kitais Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute nustatytais pagrindais.

22. Rektoriaus įgaliojimams pasibaigus vienu iš šio straipsnio 19 dalies 2–4 punktuose nustatytų pagrindų arba kitais atvejais pasibaigus darbo sutarčiai, Taryba nedelsdama Tarybos pirmininko teikimu paveda vicerektoriui arba vienam iš prorektorių laikinai, iki tol, kol bus išrinktas rektorius, eiti rektoriaus pareigas. Jeigu Taryba nėra priėmusi nutarimo, kam pavedama laikinai, iki tol, kol bus išrinktas rektorius, eiti rektoriaus pareigas, šias pareigas laikinai eina vicerektorius, o jeigu jo nėra - vyriausias pagal amžių prorektorius.

45 straipsnis. Prorektoriai ir vicerektorius

1. Prorektoriai administruoja rektoriaus jiems pavestą Universiteto veiklos ar valdymo sritį.

2. Prorektorius skiria ir atleidžia, jų skaičių, kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus nustato ir jų pavadavimą reglamentuoja rektorius. Rektorius gali perduoti prorektoriams vykdyti dalį savo įgaliojimų.

3. Rektoriaus teikimu vieną iš prorektorių Taryba skiria eiti pirmojo prorektoriaus - vicerektoriaus – pareigas. Vicerektorius yra nuolatinis rektoriaus pavaduotojas pagal pareigas. Kai rektorius negali eiti pareigų dėl ligos ar yra išvykęs, jį visada pavaduoja vicerektorius. Kai nėra vicerektoriaus, rektorių laikinai pavaduoja vienas iš rektoriaus įsakymu įgaliotų prorektorių.

4. Prorektoriai atskaitingi ir atsakingi rektoriui. Rektorius gali panaikinti prorektorių sprendimus.

5. Prorektoriai dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.

6. Prorektorių įgaliojimų trukmė susieta su rektoriaus įgaliojimų trukme: išrinkus rektorių, baigiasi kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių įgaliojimai. Taryba gali kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių įgaliojimus laikinai pratęsti tik tol, kol naujas rektorius paskirs naujus prorektorius.

7. Išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą prorektorių įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, prorektorių atleidimui iš pareigų taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

46 straipsnis. Kancleris

1. Kancleris padeda rektoriui valdyti Universiteto ūkį ir turtą, tvarkyti finansus, užtikrinti Universiteto vidaus tvarką ir reikiamas materialines ir organizacines sąlygas Senato ir Tarybos veiklai.

2. Kancleris atskaitingas ir atsakingas rektoriui. Rektorius gali panaikinti kanclerio sprendimus.

3. Kanclerį skiria ir atleidžia, jo kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus nustato ir jo pavadavimą reglamentuoja rektorius. Rektorius gali perduoti kancleriui vykdyti dalį savo įgaliojimų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą šios pareigybės paskirtį, taip pat pavesti jam vadovauti atitinkamame rektoriaus įsakyme nurodytoms Universiteto administravimo sritims.

4. Kancleris dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.

5. Kanclerio įgaliojimų trukmė susieta su rektoriaus įgaliojimų trukme: išrinkus rektorių, baigiasi kadenciją baigusio rektoriaus paskirto kanclerio įgaliojimai. Taryba gali kadenciją baigusio rektoriaus paskirto kanclerio įgaliojimus laikinai pratęsti tik iki tol, kol naujasis rektorius paskirs naują kanclerį.

6. Išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą kanclerio įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, kanclerio atleidimui iš pareigų taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

47 straipsnis. Rektoratas ir patariamieji dariniai

1. Rektoratas yra rektoriui patarianti kolegija.

2. Rektorato nariai pagal pareigas yra vicerektorius, prorektoriai, kancleris, kamieninių padalinių vadovai, Studentų atstovybės prezidentas ir kiti rektoriaus paskirti nariai.

3. Rektorato sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina rektorius.

4. Rektorius taip pat gali sudaryti strateginio planavimo ir kitus nuolat ar laikinai jam patariančius darinius.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO TURTAS IR LĖŠOS

48 straipsnis. Universiteto turtas

1. Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Universiteto valdomas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

2. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra šis:

1) valstybės investuotas turtas;

2) lėšos iš mokslinės veiklos, studijų įgyvendinimo, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, ūkinės veiklos ir kitų teikiamų paslaugų, neatsižvelgiant į jų šaltinį;

3) lėšos ir kitas turtas, gautas kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) dovanotas turtas;

6) paveldėtas turtas;

7) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, tarp jų ir mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų, kitų intelektinės nuosavybės objektų;

8) dalys (akcijos) ar kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys juridinio asmens dalyvio ar kitas turtines teises;

9) kitas teisėtai įgytas turtas, išskyrus turtą, kuris pagal kitus įstatymus negali priklausyti Universitetui nuosavybės teise.

3. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas Statute nustatyta tvarka valdo, naudoja ir juo disponuoja savarankiškai. Universiteto teisinės formos ar pavadinimo pakeitimas nepanaikina ir nepakeičia Universiteto teisių į turtą, valdytą iki tokio pakeitimo.

4. Tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka Universitetas steigia ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir (arba) į juos investuoja ir priima kitus su tokiais juridiniais asmenimis susijusius sprendimus, jeigu jie yra susiję su studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir yra būtini šiems tikslams pasiekti. Universiteto, kaip juridinių asmenų steigėjo (dalyvio), turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą užtikrina rektorius.

5. Universiteto bendruomenės nariai naudojasi Universiteto turtu, laikydamiesi Universiteto vidaus teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

6. Istoriškai susiformavęs Universiteto architektūrinis ansamblis, užimantis Vilniaus senamiesčio kvartalą tarp Universiteto, Šv. Jono, Pilies ir S. Skapo gatvių, yra UNESCO saugomas kultūros paveldo paminklas ir Universiteto veiklos istorinio tęstinumo simbolis. Jis negali būti perleidžiamas trečiųjų asmenų nuosavybėn.

49 straipsnis. Universiteto lėšos

1. Universiteto lėšos valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama Tarybos nustatyta tvarka Universiteto misijai, veiklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

2. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatą.

3. Universiteto disponuojamos lėšos apskaitomos įstatymų ir rektoriaus nustatyta tvarka.

4. Iš Universiteto lėšų Tarybos nustatyta tvarka gali būti remiami esami ir (arba) buvę Universiteto darbuotojai ir studentai, akademiniai, kultūros, sporto renginiai ir kita Universiteto misiją atitinkanti veikla.

50 straipsnis. Parama studentams

1. Iš Universiteto lėšų finansuojama ir remiama Studentų atstovybė, taip pat gali būti remiamos kitos studentų organizacijos, studentų akademiniai, kultūros ir sporto renginiai ir suteikiamos Studentų atstovybės ir kitų studentų organizacijų veiklai reikalingos patalpos.

2. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki vasario 15 dienos, Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos privalo atsiskaityti rektoriui už Universiteto skirtas lėšas. Šios ataskaitos skelbiamos viešai.

3. Universiteto lėšų dalis gali būti skiriama studentų stipendijoms.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis. Universiteto reorganizavimas

1. Universitetas gali būti reorganizuojamas visais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) numatytais būdais.

2. Sprendimą dėl Universiteto reorganizavimo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę.

3. Sprendimus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime, kai prie Universiteto prijungiami kiti juridiniai asmenys, priima Seimas Tarybos teikimu arba, kai yra Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, Taryba rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę. Universitetui dalyvaujant reorganizavime Statutas nėra keičiamas ar pildomas.

52 straipsnis. Universiteto pertvarkymas

1. Sprendimą dėl Universiteto pertvarkymo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę. Kartu su sprendimu pertvarkyti Universitetą tvirtinamas naujas Statutas.

2. Universiteto teisinės formos pasikeitimas negali būti teisėtu pagrindu siaurinti Universiteto autonomijos ribas, pakeisti, panaikinti ar kitaip paneigti Universiteto valdomų pastatų, teritorijos, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultūrinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas.

53 straipsnis. Universiteto likvidavimas

1. Universitetas gali būti likviduojamas Civiliniame kodekse nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

2. Sprendimą dėl Universiteto likvidavimo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę. Taryba sprendimą dėl teikimo arba nuomonės dėl Universiteto likvidavimo priima tik įvertinusi Senato ir Universiteto akademinės bendruomenės nuomones.

3. Sprendimas dėl Universiteto likvidavimo priimamas įstatymu.

54 straipsnis. Statuto keitimas ir aiškinimas

1. Statuto pakeitimus, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šiuo statutu suteiktos autonomijos, Tarybos teikimu tvirtina Seimas.

2. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Statuto garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

___________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-860, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 48-1834 (2002-05-14), i. k. 1021010ISTA00IX-860

Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo" pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-624, 2006-05-25, Žin., 2006, Nr. 65-2388 (2006-06-10), i. k. 1061010ISTA000X-624

Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-862, 2014-05-06, paskelbta TAR 2014-05-20, i. k. 2014-05522

Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo Nr. I-281 pakeitimo įstatymas