@D1=19950518;D2=19960521;D3=19960614

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#19950703AA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19951221AA1156 ;} Nr. 1-1156, 95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO,

ĮMONIŲ ĮSTATYMO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

{#19960521AA1345 ;} Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 12, 17, 20 IR 21

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ALKOHOLIO KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

1995 m. balandžio 18 d. Nr.I-857

Vilnius

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

Etilo alkoholis (toliau - alkoholis) - narkotinio veikimo

medžiaga, galinti lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jos.

Alkoholio produktai - nedenatūruotas etilo alkoholis,

denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis,

alkoholiniai gėrimai, ingredientai ir žaliavos, kuriuose yra

etilo alkoholio.

Alkoholiniai gėrimai - gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio

koncentracija sudaro nuo 1 iki 50 procentų.

Alkoholio reklama - su alkoholiniais gėrimais

supažindinančios, jų gamybą, prekybą, importą, aptarnavimo būdus

ar vartojimą remiančios audio arba vizualinės informacijos

neasmeniškas perdavimas įvairiais būdais ir priemonėmis,

įskaitant netiesioginę alkoholio reklamą tiesioginiam ar

netiesioginiam alkoholinių gėrimų rėmimo efektui gauti.

Netiesioginė alkoholio reklama - alkoholinių gėrimų

realizavimo ir vartojimo rėmimas populiarinant alkoholinius

gėrimus gaminančių, importuojančių ar realizuojančių įmonių

pavadinimus, naudojant prekės ženklus, simbolius, kitus būdingus

alkoholinių gėrimų požymius, taip pat Lietuvos Respublikoje

realizuojamas prekes, gaminius, kitas materialines informacijos

laikmenas, paslaugas, tiesiogiai nesusietas su alkoholiniais

gėrimais ir jų vartojimu.

Alkoholinių gėrimų rėmimas - į vartotoją orientuoti

informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, turintys įtakos apsispręsti

pirkti alkoholinius gėrimus.

Alkoholio kontrolė - šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose numatytų alkoholio produktų gamybos, importo, vidaus

prekybos, vartojimo, alkoholio reklamos valstybinio reguliavimo

priemonių, skirtų alkoholinių gėrimų bendrajam suvartojimui, taip

pat alkoholinių gėrimų, kitų produktų, kuriuose yra etilo

alkoholio, vartojimo nulemtoms kenksmingoms pasekmėms sveikatai

ir ūkiui mažinti, visuma.

Stacionarinės prekybos įmonės ir stacionarinės viešojo

maitinimo įmonės - prekybos ir viešojo maitinimo įmonės, kurių

pastatams, kaip nekilnojamajam turtui, Lietuvos Respublikos

įstatymai ir kiti teisės aktai nustato valstybinę teisinę

registraciją.

2 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis ir

jo reguliuojami santykiai

Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis - mažinti bendrąjį

alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą

sveikatai ir ūkiui, nustatyti alkoholio produktų gamybos ir

prekybos valstybės monopolio įvedimo bei valstybės monopolinės

teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame įstatyme nustatytus

alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius

pagrindus.

Šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su alkoholio

produktų, maisto produktų su alkoholio priedais, kitų produktų,

kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, vidaus prekyba, laikymu,

importu, eksportu, vartojimu, bei nustato valstybės alkoholio

kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus.

3 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos

principai

Valstybės alkoholio kontrolės politikos principai yra:

1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ;

2) valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti privatų pelną,

gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir prekybos

alkoholiniais gėrimais;

3) skatinti įmones gaminti, importuoti ir realizuoti

alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija

mažesnė kaip 22 procentai;

4) riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo

rėmimą;

5) papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už

alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir

įgyvendinti;

6) skatinti privačias įmones prisidėti įgyvendinant

valstybės alkoholio kontrolės politiką;

7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo

daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui

klausimais;

8) didinti nevartojančių ar retai alkoholinius gėrimus

vartojančių gyventojų skaičių remiant blaivybės organizacijų

veiklos programas;

9) remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą;

10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos

planavimą;

11) skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplinkos

formavimą ir socialinę veiklą.

Jeigu šio įstatymo 2 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti

santykiai nėra įstatymų sureguliuoti ir jiems negalima pritaikyti

teisės aktų, reguliuojančių panašius santykius, nuostatų, tai

sprendžiant kilusius ginčus, taikomi šio straipsnio pirmojoje

dalyje išvardinti principai.

II SKYRIUS. ALKOHOLIO IR KITŲ PRODUKTŲ, KURIUOSE YRA

ETILO ALKOHOLIO, GAMYBOS, PREKYBOS, IMPORTO, EKSPORTO

BEI VARTOJIMO REGULIAVIMO YPATUMAI, ALKOHOLIO PRODUKTŲ

KLASIFIKAVIMO, KOKYBĖS BEI VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS

REIKALAVIMŲ IR RODIKLIŲ REGLAMENTAVIMAS

4 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos, prekybos ir

importo reguliavimo ypatumai

Alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams,

kurių gamybai, importui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus

įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio

reguliavimo režimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, remdamasi Prekybos įstatymo

4 straipsnio pirmąja dalimi, ypatingais atvejais gali įvesti

alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos valstybės

monopolį. Monopolio įvedimo pagrindus ir sąlygas, jo įgyvendinimo

tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ypatingais atvejais, kai

Lietuvos gyventojų ligotumas alkoholinėmis psichozėmis viršija

nustatytą rodiklį, gali nustatyti alkoholinių gėrimų grupių

gamybos ir importo kvotas. Ligotumo alkoholinėmis psichozėmis

rodiklį, kurį viršijus įvedamos alkoholinių gėrimų grupių gamybos

ir importo kvotos, šias kvotas bei jų įvedimo terminus nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos

teikimu.

5 straipsnis. Produktų, kuriuose yra etilo alkoholio,

gamybos, prekybos, importo ir vartojimo

valstybinio reguliavimo ypatumai

Jei skysčiai (technologiniai, parfumerijos ir kosmetikos

pramonės gaminiai ir kt.), kuriuose yra etilo alkoholio,

vartojami kaip apsvaigimą sukeliantys gėrimai, tai Lietuvos

Respublikos Vyriausybė turi teisę, remdamasi Sveikatos apsaugos

ministerijos pateiktais šių skysčių vartojimo ir jo sąlygojamų

žalingų pasekmių sveikatai statistikos atrankinių tyrimų

duomenimis, reguliuoti jų gamybą, importą, vidaus prekybą ir

vartojimą pagal šio įstatymo normas.

Maisto produktų su alkoholio priedais gamybos, importo bei

vidaus prekybos tvarką, remdamasi šiuo ir kitais įstatymais bei

teisės aktais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6 straipsnis. Alkoholio produktų kokybės ir higieninių

rodiklių reglamentavimas

Lietuvos Respublikoje įmonių gaminami, į ją importuojami ir

Lietuvos Respublikoje realizuojami alkoholio produktai (toliau -

alkoholio produktai) pagal kokybės ir higieninius rodiklius

privalo atitikti Lietuvos Respublikos norminius dokumentus.

Reikalavimai alkoholio produktų kokybei nustatomi

norminiuose dokumentuose, kuriuos rengia ir tvirtina Lietuvos

standartizacijos tarnyba prie Valdymo reformų ir savivaldybių

reikalų ministerijos.

Alkoholio produktų higieniniai rodikliai nustatomi

norminiuose dokumentuose, kuriuos rengia ir tvirtina Sveikatos

apsaugos ministerija.

Kiekvienai Lietuvos Respublikoje pagamintų alkoholio

produktų siuntai įmonė gamintoja privalo išduoti Lietuvos

valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos

ir vartotojų teisių gynimo tarnybos nustatyto pavyzdžio šių

produktų kokybę liudijantį pažymėjimą (sertifikatą).

Asmenys, atsakingi už alkoholio produktų, kurie neatitinka

kokybės ir (ar) higieninių rodiklių, nustatytų Lietuvos

Respublikos norminiuose dokumentuose, pagaminimą ir išleidimą į

apyvartą, atsako pagal įstatymus bei kitus teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

7 straipsnis. Alkoholio produktų atitikimo norminių

dokumentų reikalavimams nustatymas

Ar alkoholio produktai atitinka šio įstatymo bei Lietuvos

Respublikos norminių dokumentų reikalavimus, pagal kompetenciją

kontroliuoja Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija prie

Lietuvos standartizacijos tarnybos, Valstybinė higienos

inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros

tarnybos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba

prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kitos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos kontrolės institucijos. Alkoholio

produktų tyrimus atlieka nustatyta tvarka akredituotos

laboratorijos. Alkoholinių gėrimų kokybės ir higieninės

ekspertizės pagrindus, tvarką ir įkainius nustato atitinkamai

Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija prie Valstybinės

konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos ir Sveikatos

apsaugos ministerija.

Jeigu šio įstatymo ir kitų teisės aktų įgaliotos kontrolės

institucijos, tirdamos nustatyta tvarka paimtus alkoholio

produktų pavyzdžius, nustato, kad šie neatitinka norminių

dokumentų reikalavimų, tai laikoma, kad šių reikalavimų

neatitinka visa alkoholio produktų siunta, iš kurios buvo paimti

pavyzdžiai. Alkoholio produktų siuntų, kurios pagal kontrolės

institucijų užsakymu atliktos ekspertizės išvadas pripažintos

neatitinkančiomis šio įstatymo ir norminių dokumentų reikalavimų,

realizavimo sustabdymo ir tolesnio naudojimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

8 straipsnis. Alkoholinių gėrimų klasifikavimas

Lietuvos Respublikoje įmonių gaminamų, į ją importuojamų ir

Lietuvos Respublikoje realizuojamų alkoholinių gėrimų rūšys

(toliau - alkoholiniai gėrimai) klasifikuojamos į grupes,

atsižvelgiant į jų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją.

Kiekvienai alkoholinių gėrimų grupei turi būti nustatyta

maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija. Alkoholinių

gėrimų grupes ir etilo alkoholio koncentraciją jose nustato

norminiai dokumentai, kuriuos rengia Valstybinė tabako ir

alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

(toliau - VTAKT) ir tvirtina Lietuvos standartizacijos tarnyba

prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.

9 straipsnis. Alkoholinių gėrimų prekinis žymėjimas

Alkoholinių gėrimų prekinio žymėjimo reikalavimus nustato

Lietuvos Respublikos norminiai dokumentai, kuriuos rengia ir

tvirtina Lietuvos standartizacijos tarnyba prie Valdymo reformų

ir savivaldybių reikalų ministerijos.

Lietuvos Respublikoje gaminamų ir realizuojamų alkoholinių

gėrimų etiketėse privalo būti nurodyta tūrinė etilo alkoholio

koncentracija juose.

III SKYRIUS. ALKOHOLIO PRIEINAMUMO RIBOJIMAS

I skirsnis. Alkoholio produktų gamybos

valstybinis reguliavimas

10 straipsnis. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų

gaminimo reguliavimas

Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti naminę degtinę,

brogą, kitus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus.

Alkoholinių gėrimų pripažinimo namų gamybos stipriais

alkoholiniais gėrimais kriterijus nustato VTAKT.

11 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos Lietuvos

Respublikoje valstybinio reguliavimo

ypatumai

Alkoholinių gėrimų, maisto produktų etilo alkoholio priedų

gamybai naudojamas etilo alkoholis turi būti pagamintas tik iš

maisto žaliavų ir nedenatūruotas. Alkoholio produktų pripažinimo

denatūruotais kriterijus nustato norminiai dokumentai, kuriuos

rengia ir tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos Respublikoje įmonėms draudžiama gaminti vyną

pramoniniu būdu iš sulfituotų sulčių.

Lietuvos Respublikoje draudžiama diegti tokias užsienio

šalių alkoholinių gėrimų gamybos technologijas, kurios skirtos

žemesnės kokybės alkoholiniams gėrimams gaminti negu tose pačiose

šalyse ir Lietuvoje išleidžiama analogiška aukštesnės kokybės

produkcija.

12 straipsnis. Teisės gaminti alkoholio produktus

suteikimas įmonėms

Įmonėms leidžiama gaminti alkoholio produktus tik turint

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu VTAKT trejiems

metams išduotą leidimą. Leidimas gaminti alkoholio produktus

įmonėms išduodamas tik turint nustatyta tvarka patvirtintus

norminius dokumentus, nustatančius šių produktų gamybos technines

sąlygas (įrangą), kokybės ir higieninius reikalavimus bei

rodiklius, alkoholinių gėrimų kokybės tyrimo laboratoriją ir

nustatytos kvalifikacijos personalą. Personalo kvalifikacinius

reikalavimus nustato VTAKT. Įmonės, gaminančios per metus iki

2000 dekalitrų alaus ir neturinčios galimybės įsirengti nuosavos

laboratorijos, naudojasi kitų žinybų maisto produktų kokybės

tyrimo laboratorijų paslaugomis pagal sutartis.

Leidimuose turi būti įrašytos leidžiamų gaminti alkoholio

produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, rūšys.

Leidimų gaminti alkoholio produktus išdavimo ir atšaukimo

sąlygas bei tvarką, atsisakymo juos išduoti pagrindus, remdamasi

šiuo bei Įmonių įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960521AA1345 ;} Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

13 straipsnis. Teisės gaminti atskirus alkoholio

produktus suteikimas nustatytų rūšių

įmonėms

Tik valstybės (valstybinėms) įmonėms ir specialiosios

paskirties bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka suteikiama teisė gaminti nedenatūruotą etilo alkoholį bei

alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija

viršija 22 procentus. Šis reikalavimas netaikomas šio

straipsnio antrojoje dalyje nurodytai įmonei ir jai nustatytam

alkoholinių gėrimų asortimentui bei AB "Sema", gaminančiai

nedenatūruotą etilo alkoholį, kaip pagrindinės mielių gamybos

papildomą produktą.

Tik UAB "Lietuviškas midus" šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka suteikiama teisė gaminti iki šio įstatymo

priėmimo gamintus alkoholinius gėrimus.

Kitų rūšių įmonėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka suteikiama teisė gaminti kitus alkoholio

produktus, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo

alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų.

Šio straipsnio pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių

nuostatos galioja iki 2000 m. gruodžio 31 d. Nuo 2001 m. sausio 1

d. teisė gaminti alkoholio produktus, kurių tūrinė alkoholio

koncentracija viršija 22 procentus, suteikiama tik valstybinėms

įmonėms. Alkoholio produktų gamybos valstybės monopolio įvedimo

sąlygas ir tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimai.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

II skirsnis. Alkoholio produktų importo ir eksporto

valstybinis reguliavimas

14 straipsnis. Alkoholinių gėrimų įvežimo į Lietuvos

Respubliką reguliavimo ypatumai

Lietuvos Respublikos piliečiams, užsieniečiams, užsienio

valstybių diplomatinėms atstovybėms, laivų ir lėktuvų atsargoms

priskiriamą alkoholinių gėrimų kiekį, kurį leidžiama įvežti į

Lietuvos Respubliką, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

VTAKT teikimu. Leidžiamas įvežti į Lietuvos Respubliką

alkoholinių gėrimų kiekis nustatomas pagal alkoholinių gėrimų

grupes.

Alkoholio produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir gabenimo

tranzitu per jos teritoriją tvarką įmonėms nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

15 straipsnis. Alkoholio produktų importo valstybinio

reguliavimo ypatumai

Tik įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

jos pavedimu VTAKT išduotą leidimą gaminti alkoholio produktus,

šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama

importuoti nedenatūruotą etilo alkoholį be teisės jį realizuoti

kitoms įmonėms.

16 straipsnis. Alkoholio produktų importo tvarka

Importuoti alkoholio produktus įmonėms leidžiama tik, kai

jos turi:

1) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

nustatyta tvarka išduotą leidimą;

2) įmonės gamintojos - užsienio šalies ūkio subjekto išduotą

pažymėjimą (sertifikatą), liudijantį alkoholio produktų kokybę;

3) nustatytą alkoholinių gėrimų talpų specialų ženklinimą.

Dokumentų, nurodytų šio straipsnio pirmosios dalies 2

punkte, įforminimo reikalavimus nustato Lietuvos valstybinė

kokybės inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų

teisių gynimo tarnybos.

Importuojamų alkoholinių gėrimų talpų specialaus ženklinimo

ir jo taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Įmonės, kurios importavo alkoholio produktus, privalo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais

juos užpajamuoti.

Alkoholio produktų importo tvarką, remdamasi šiuo įstatymu,

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

17 straipsnis. Leidimų importuoti alkoholio produktus

išdavimo tvarka

Vienerius metus galiojančius leidimus importuoti alkoholio

produktus, remdamasi šiuo įstatymu, išduoda Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos pavedimu VTAKT.

Leidžiamų kiekvienais metais išduoti leidimų importuoti

alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) skaičių nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos pavedimu VTAKT, remdamasi alkoholio

bendrojo suvartojimo tendencijomis, alkoholio vartojimo nulemtų

kenksmingų pasekmių sveikatai ir ūkiui statistikos duomenimis,

tačiau kiekvienais metais galiojančių leidimų importuoti

alkoholinius gėrimus (išskyrus alų) skaičius neturi viršyti

dešimties. Leidimų importuoti alų skaičius yra neribojamas.

Leidimai importuoti alkoholinius gėrimus išduodami pagal

viešą konkursą, kurio sąlygas bei tvarką nustato ir visuomenės

informavimo priemonėse skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Leidimai importuoti alkoholinius gėrimus (išskyrus vyną ir

alų) išduodami tik toms įmonėms, kurios pateikia dokumentus,

liudijančius apie sudarytas sutartis tik su tokiais ūkio

subjektais, kurie dėl savo produkcijos kokybės patikimumo yra

įtraukti į alkoholinių gėrimų gamintojų asociacijų leidžiamus

biuletenius.

Leidimuose importuoti alkoholio produktus įrašomi leidžiamų

importuoti alkoholio produktų rūšys, taip pat alkoholinių gėrimų

grupės.

Įmonėms, kurios turi leidimus importuoti alkoholio

produktus, draudžiama pagal sutartį perduoti kitiems ūkio

subjektams teisę importuoti alkoholio produktus naudojant

gabenimo dokumentuose įmonių, turinčių šią teisę, pavadinimus.

Leidimų importuoti alkoholio produktus išdavimo ir atšaukimo

sąlygas bei tvarką, atsisakymo juos išduoti pagrindus, remdamasi

šiuo bei Įmonių įstatymu, nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

{#19960521AA1345 ;} Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

18 straipsnis. Alkoholio produktų eksporto valstybinis

reguliavimas

Alkoholio produktų eksporto tvarką, remdamasi šiuo įstatymu,

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

III skirsnis. Vidaus prekybos alkoholio produktais reguliavimas

19 straipsnis. Vidaus prekybos alkoholio produktais

leidimai

Didmeninė prekyba alkoholio produktais leidžiama tik turint

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos pavedimu VTAKT vieneriems

metams išduotus leidimus. Didmeninės prekybos leidimai išduodami

konkurso tvarka.

Leidimai, kurie nustatyta tvarka išduodami įmonėms gaminti

ar importuoti alkoholio produktus, galioja, išskyrus šio įstatymo

15 straipsnyje nustatytus atvejus, ir didmeninei prekybai

alkoholio produktais, tačiau tik tomis jų rūšimis, taip pat

alkoholinių gėrimų grupėmis, kurios yra įrašytos į leidimą

gaminti ar importuoti alkoholio produktus. Didmeninės prekybos

apimtys privalo atitikti alkoholio produktų gamybos ar importo

apimtis.

Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama tik

turint atitinkamos savivaldos vykdomosios institucijos

vieneriems metams pagal šio įstatymo 20, 21 straipsnių nuostatas

išduotus, esant atitinkamo policijos komisariato sutikimui,

leidimus. Sezoninės prekybos alumi ir alkoholiniais gėrimais,

kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22

procentų, leidimai išduodami kurortinio sezono laikotarpiui.

Savivaldos vykdomosios institucijos leidžiamų kiekvienais

metais išduoti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais

prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse leidimų konkretų skaičių

nustato, remdamosi alkoholio bendrojo suvartojimo tendencijomis

atitinkamos teritorijos administraciniame vienete, alkoholio

vartojimo nulemtų kenksmingų pasekmių sveikatai ir ūkiui

statistikos duomenimis.

Savivaldybė nustato išduodamų vienkartinių leidimų prekybos

ir viešojo maitinimo įmonėms prekiauti alkoholiniais gėrimais,

kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 12 procentų,

masiniuose, sporto, kultūros, religiniuose, šventiniuose

renginiuose, mitinguose, manifestacijose ir parodose skaičių ir

juos išduoda.

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir prekybos

alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse leidimai

išduodami pagal viešą konkursą, kurio sąlygas ir tvarką nustato

ir visuomenės informavimo priemonėse skelbia savivaldybės.

Leidimų išdavimo tvarką savivaldybėse kontroliuoja VTAKT

atstovai.

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir

viešojo maitinimo įmonėse leidimuose turi būti įrašyta leidžiamų

realizuoti alkoholinių gėrimų rūšys, alkoholinių gėrimų grupės

bei prekybos jais laikas ir vieta.

Leidimų įmonėms užsiimti vidaus prekyba alkoholio produktais

išdavimo bei atšaukimo sąlygas ir tvarką, atsisakymo juos išduoti

pagrindus, remdamasi šiuo bei Įmonių įstatymu, taip pat prekybos

alkoholio produktais tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

20 straipsnis. Alkoholio produktų realizavimo

reikalavimai

Lietuvos Respublikoje realizuoti draudžiama:

1) alkoholio produktus be įmonės gamintojos išduoto

atitikimo pažymėjimo, liudijančio kiekvienos alkoholio produktų

siuntos kokybę;

2) tokių rūšių alkoholio produktus, taip pat alkoholinius

gėrimus pagal jų grupes, kurie neįrašyti į leidimus juos

importuoti, realizuoti;

3) importuotus alkoholinius gėrimus be nustatyto specialaus

ženklinimo, taip pat tuos importuotus alkoholinius gėrimus, kurių

ženklinimas neturi įmonės, turinčios importo ir (ar) didmeninės

prekybos alkoholiniais gėrimais teisę, papildomos specialios

žymos;

4) alkoholinius gėrimus, kurių etilo alkoholis pagamintas ne

iš maisto žaliavų;

5) importuotus ar Lietuvos Respublikoje pagamintus alkoholio

produktus, kurių kokybės ir (ar) higieniniai rodikliai neatitinka

Lietuvos Respublikos norminių dokumentų reikalavimų;

6) importuotus ir Lietuvos Respublikoje pagamintus

alkoholinius gėrimus, kurių prekinis žymėjimas neatitinka Codex

Alimentarius reikalavimų bei Lietuvos Respublikoje galiojančių

prekių ženklinimo taisyklių;

7) falsifikuotus alkoholio produktus;

8) alų, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė

kaip 9,5 procento;

9) vynus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė

kaip 22 procentai;

10) distiliuoto etilo alkoholio gaminius, kurių tūrinė etilo

alkoholio koncentracija didesnė kaip 50 procentų. Šis

reikalavimas netaikomas UAB "Lietuviškas midus" gaminamiems

gėrimams;

11) namų gamybos alų (išskyrus pagamintą pagal norminius

dokumentus, kai turimas nustatyta tvarka išduotas leidimas jį

gaminti) ar namų gamybos vyną;

12) nedenatūruotą, denatūruotą etilo alkoholį bei techninį

etilo alkoholį gyventojams, išskyrus nedenatūruotą etilo

alkoholį, realizuojamą gyventojams vaistinėse Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka;

13) pilstomus alkoholinius gėrimus, išskyrus prekybą jais

stacionarinėse viešojo maitinimo įmonėse (be teisės išsinešti) ir

pilstomą alų, parduodamą firminėse alaus daryklų parduotuvėse;

14) alkoholinius gėrimus nestacionarinėse prekybos įmonėse,

išskyrus kioskuose parduodamą alų, gamyklų supilstytą į tarą;

15) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;

16) alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims;

17) alkoholinius gėrimus uniformuotiems pareigūnams.

Importuotų alkoholinių gėrimų (išskyrus alų) specialaus

ženklinimo papildymo specialia įmonės, turinčios didmeninės

prekybos alkoholiniais gėrimais teisę, žyma tvarką nustato

VTAKT.

Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, reikalui esant,

reikalauti iš asmenų, kurie perka alkoholinius gėrimus, pateikti

asmens amžių liudijantį dokumentą.

Didmeninės prekybos įmonėms, turinčioms teisę parduoti

alkoholinius gėrimus, leidžiama juos realizuoti tik toms

mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo įmonėms, kurios turi

šios prekybos leidimus.

Įmonėms, turinčioms leidimą gaminti alkoholio produktus,

leidžiama juos realizuoti didmeninės, mažmeninės prekybos ar

viešojo maitinimo įmonėms, turinčioms leidimus užsiimti šia

veikla.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, gaminantys arba

realizuojantys nekokybiškus, falsifikuotus alkoholio produktus,

suklastoję ar pateikę melagingus alkoholio produktų kokybę

liudijančius atitikimo pažymėjimus ar nustatytą specialųjį

ženklinimą bei žymas, atsako pagal šį ir kitus įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

{#19960521AA1345 ;} Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

21 straipsnis. Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės

prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse

tvarka

Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais

gėrimais:

1) sveikatos priežiūros, ugdymo, sporto įstaigose ir jų

teritorijose, prie maldos namų (atstumu, kurį nustato

savivaldybės kartu su religinėmis bendruomenėmis);

2) vaikams ir paaugliams skirtų prekių prekyvietėse;

3) masiniuose sporto, kultūros, religiniuose, šventiniuose

renginiuose, mitinguose, manifestacijose (išskyrus alkoholinius

gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 12

procentų);

4) iš prekybos automatų;

5) tarptautinių ir respublikinių kelių pakelėse, išskyrus

Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose nustatytu atstumu

nuo jų įrengtose stacionarinėse viešojo maitinimo įmonėse;

6) prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, kurios įrengtos

degalinėse ir prie jų (savivaldybių nurodytu atstumu);

7) asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;

8) kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais

atvejais.

Prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama tik išimtinai

tokiai prekybai skirtose stacionarinėse prekybos įmonėse arba jų

specializuotuose skyriuose, skirtuose tokiai prekybai, ir viešojo

maitinimo įmonėse, išskyrus prekybą kioskuose ir prekybos įmonių

nespecializuotuose skyriuose alumi, gamyklų supilstytu į tarą.

Prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo

maitinimo įmonėse, įrengtose ar įrengiamose daugiabučiuose

gyvenamuosiuose namuose, leidžiama Daugiabučių namų savininkų

bendrijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų

įstatymo įgyvendinimo" nustatyta tvarka.

Prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse leidžiama prekiauti

alkoholiniais gėrimais tik nuo 11 valandos iki kitos dienos 6

valandos ryto (prekyba alumi leidžiama nuo 8 valandos ryto). Už

leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos įmonėse po 22

valandos, o viešojo maitinimo įmonėse - po 24 valandos išdavimą

imamas dvigubo tarifo žyminis mokestis.

Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę riboti

nustatytą alkoholinių gėrimų pardavimo laiką pagal nustatytas

alkoholinių gėrimų grupes, atsižvelgdamos į įmonių padarytus

prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus ir į

atitinkamų policijos komisariatų pasiūlymus.

Prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo ir

prekybos įmonėse, įskaitant neapmuitinamas parduotuves,

taisykles, remdamasi šiuo įstatymu, tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Atitinkamų policijos komisariatų vadovai turi teisę už

prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus sustabdyti

prekybą alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo

įmonėse iki 24 valandų.

Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę riboti ar

uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais valstybinių bei

religinių švenčių ir masinių renginių dienomis.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

{#19960521AA1345 ;} Nr. 1-1345, 96.05.21, Žin., 1996, Nr. 53-1247 (96.06.05)

22 straipsnis. (Panaikintas)

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

IV SKYRIUS. ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMO

MAŽINIMAS IR KONTROLĖ

I skirsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo

mažinimo organizacinės priemonės

23 straipsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo

planavimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veiklos programoje

privalo nustatyti savo kadencijos laikotarpiui alkoholio bendrojo

suvartojimo mažinimo rodiklius.

24 straipsnis. Alkoholio produktų gamybos, prekybos,

importo, eksporto, vartojimo, jo daromos

žalos sveikatai ir ūkiui statistika

Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka tvarkoma alkoholio

produktų gamybos, vidaus ir užsienio prekybos apskaita ir

statistikos informacija.

Visos įmonės, kurios gamina ir realizuoja Lietuvos

Respublikoje alkoholio produktus, privalo tvarkyti jų gamybos ir

vidaus prekybos apskaitą bei nustatyta tvarka teikti apie tai

statistikos informaciją Statistikos departamentui prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos užsienio prekybos alkoholio produktais

apskaita tvarkoma pagal muitinėms pateikiamų krovinių deklaracijų

duomenis. Statistikos informaciją apie Lietuvos Respublikos

užsienio prekybą Statistikos departamentui prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Muitinės

departamentas prie Finansų ministerijos.

Alkoholio produktų gamybos, vidaus ir užsienio prekybos

statistikoje naudojamos apskaitos ir statistikos informacijos

teikimo bei skelbimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Lietuvos Respublikoje ne rečiau kaip kartą per metus

atliekami alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos

sveikatai ir ūkiui valstybiniai ir žinybiniai atrankiniai

statistikos tyrimai.

Alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai

ir ūkiui valstybinių ir žinybinių atrankinių statistikos tyrimų

organizavimo teisinius pagrindus nustato Statistikos įstatymas.

25 straipsnis. Alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimas

Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus

draudžiama:

1) visose ugdymo, sveikatos priežiūros, karinėse ir

sukarintos tarnybos, policijos įstaigose ir jų teritorijose;

2) valstybės valdžios ir valdymo institucijose, išskyrus

oficialius priėmimus;

3) visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo

susisiekimo traukinius, laivus, kur yra atskirai įrengtos viešojo

maitinimo vietos, taip pat lėktuvus, skrendančius už Lietuvos

Respublikos ribų.

Savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę nustatyti

viešąsias vietas, kuriose draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus

ar jų atitinkamas grupes.

26 straipsnis. Visuomenės informavimas apie alkoholį, jo

vartojimo lemiamą žalą sveikatai ir ūkiui

Švietimo ir mokslo ministerija privalo parengti sveikatos

ugdymo visose bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose švietimo

įstaigose programas bei įtraukti sveikatos ugdymo klausimus į

naujai leidžiamus vadovėlius.

Visos švietimo įstaigos, suderinusios su Sveikatos apsaugos

ministerija, privalo į ugdymo programas įtraukti žinias apie

alkoholinius gėrimus, jų daromą žalą sveikatai ir ūkiui,

sveikatai palankios aplinkos, užkertančios kelią alkoholio

vartojimo daromai žalai, sveikos gyvensenos formavimą.

Lietuvos radijo ir televizijos laidose ne rečiau kaip du

kartus per savaitę ir ne mažiau kaip po 5 minutes bendro laiko

televizijos žiūrovams ir radijo klausytojams patogiausiu laiku

turi būti transliuojamos laidos sveikatos ugdymo klausimais.

27 straipsnis. Alkoholio kontrolės programos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia, tvirtina ir

įgyvendina valstybės alkoholio kontrolės programą. Valstybės

alkoholio kontrolės programa finansuojama iš Valstybinio

sveikatos fondo lėšų. Valstybinio sveikatos fondo steigimo ir jo

lėšų šaltinių formavimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimai.

Valstybės alkoholio kontrolės programos tikslams pasiekti

savivaldybės rengia ir įgyvendina savivaldybių alkoholio

kontrolės programas. Savivaldybių alkoholio kontrolės programos

finansuojamos iš savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Savivaldybių

sveikatos fondų steigimo ir jų lėšų šaltinių formavimo tvarką

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali rengti ir kitas

alkoholio kontrolės programas, dėl jų rengimo ir įgyvendinimo

teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei

sveikatos tarybai (toliau - NST), VTAKT ir kitoms valstybės

alkoholio kontrolės politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms

institucijoms.

Alkoholio kontrolės programos rengiamos, finansuojamos,

įgyvendinamos ir kontroliuojamos pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintus sveikatos programų rengimo, tvirtinimo,

finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės nuostatus.

28 straipsnis. Blaivybės organizacijų veiklos programų

rėmimas

Blaivybės organizacijų veiklos programos nustatyta tvarka

remiamos:

1) iš Sveikatos sistemos įstatyme nustatyto Valstybinio

sveikatos fondo ir savivaldybių sveikatos fondų, labdaros ir

paramos davėjų;

2) įmonių, įstaigų ir organizacijų Labdaros ir paramos

įstatymo nustatyta tvarka;

3) iš kitų teisėtai įgytų lėšų.

Tvarką, pagal kurią iš Sveikatos sistemos įstatyme nustatytų

sveikatos fondų remiamos blaivybės organizacijų veiklos

programos, nustato šių fondų nuostatai.

II skirsnis. Alkoholinių gėrimų rėmimo ribojimas

29 straipsnis. Alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo

ribojimas

Įmonėms, turinčioms teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais,

draudžiama naudoti tokius jų pardavimo rėmimo būdus:

1) dalį prekių išduoti veltui arba kaip premiją;

2) taikyti fiksuotas nuolaidas kuponų, išspausdintų

visuomenės informavimo priemonėse, savininkams;

3) organizuoti nemokamą naujų alkoholinių gėrimų pavyzdžių

platinimą;

4) teikti savo produkciją į loterijas, konkursus, žaidimus

kaip prizus arba kartu su jais, išskyrus alų ir šampaną;

5) organizuoti mažmeninės prekybos subjektų konkursus dėl

alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įmonėms, kurios turi

nustatyta tvarka išduotus leidimus prekiauti alkoholiniais

gėrimais, turi teisę nustatyti ir kitus alkoholinių gėrimų

pardavimo rėmimo ribojimus.

30 straipsnis. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas

Lietuvos Respublikoje alkoholinių gėrimų reklama

draudžiama:

1) per Lietuvos radijo ir televizijos stotyse pagamintas

radijo ir televizijos programas, taip pat per Lietuvos spaudą;

2) panaudojant užsienio šalyse atspausdintus, įvežtus į

Lietuvos Respubliką ir joje realizuojamus specializuotus

reklaminius leidinius, skirtus alkoholio reklamai;

3) paštu (naudojant atvirlaiškius, vokus, pašto ženklus);

4) kitais audio arba vizualinės informacijos perdavimo

būdais, priemonėmis, įskaitant netiesioginę alkoholinių gėrimų

reklamą.

Kaip įgyvendinamas alkoholio reklamos draudimas,

kontroliuoja VTAKT, Visuomenės informavimo priemonių valdyba

prie Teisingumo ministerijos, savivaldybės.

Audio arba vizualinės informacijos turinio,

apipavidalinimo, jos perdavimo būdų pripažinimo alkoholio

reklama kriterijus, alkoholio reklamos draudimo kontrolės tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

{#95KTAA1156 ;} Nr. 1-1156, 95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)

31 straipsnis. Alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos

įmonių populiarinimo ribojimas

Lietuvos Respublikos ir užsienio alkoholinių gėrimų gamybos

ir prekybos įmonės gali užsiimti sporto, kultūros ir kitų

renginių, kurie nesusieti su alkoholiniais gėrimais ir jų

vartojimu, rėmimu. Rėmimas nesuteikia jokių teisių alkoholio

reklamos srityje.

III skirsnis. Alkoholio bendrojo suvartojimo

mažinimo ekonominės priemonės

32 straipsnis. Importo muito mokesčio ir akcizų tarifų už

alkoholio produktus diferencijavimas

Alkoholio produktų apmokestinimo muito mokesčiu ir akcizais

tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimai.

Muito mokesčio bei akcizų už Lietuvos Respublikoje

realizuojamus ir importuojamus alkoholinius gėrimus tarifai

diferencijuojami pagal nustatytas alkoholinių gėrimų grupes.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė muito mokesčio ir akcizų

tarifus turi reguliuoti taip, kad alkoholinių gėrimų kainos

didėtų greičiau negu gyventojų pajamos.

33 straipsnis. Žyminio mokesčio už leidimus gaminti,

importuoti, prekiauti alkoholio produktais

tarifų diferencijavimas

Žyminio mokesčio už leidimus gaminti, parduoti, importuoti

alkoholio produktus tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į

nustatytas alkoholinių gėrimų rūšis, jų grupes, prekybos

alkoholiniais gėrimais laiką ir kitas šio įstatymo nustatytas

sąlygas.

34 straipsnis. Minimalaus gyvenimo lygio nustatymo

ypatumai

Alkoholinius gėrimus įtraukti į minimalų maisto produktų ir

ne maisto prekių bei paslaugų rinkinį minimaliam gyvenimo lygiui

apskaičiuoti draudžiama.

IV skirsnis. Piktnaudžiavimo alkoholiu ribojimas

35 straipsnis. Vairavimo kontrolės tvarka

Asmenys, vairuojantys transporto priemones Lietuvos

Respublikoje, gali būti tikrinami dėl neblaivumo, girtumo ir

alkoholio kiekio kraujuje. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad jų

darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų

transporto priemones, prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl

neblaivumo (girtumo).

Asmenis, vairuojančius transporto priemones, vairavimo metu

dėl neblaivumo ir girtumo tikrina policija. Įtarusi, kad šie

asmenys neblaivūs (girti), policija panaudoja norminiuose aktuose

numatytas priemones apsvaigimo laipsniui nustatyti. Asmenys,

nesutinkantys su patikrinimo rezultatais, pristatomi į Sveikatos

apsaugos ministerijos įgaliotas sveikatos priežiūros įstaigas

apsvaigimo laipsniui nustatyti. Sveikatos priežiūros įstaigų

išvada dėl neblaivumo (girtumo) yra galutinė. Sveikatos apsaugos

ministerijos įgaliotos neblaivumui (girtumui) nustatyti sveikatos

priežiūros įstaigos atlieka pristatytų ar besikreipiančių asmenų

medicininę apžiūrą.

Asmenų, vairuojančių transporto priemones, neblaivumo

(girtumo) tikrinimo tvarką, vairavimo metu leidžiamą maksimalią

etilo alkoholio koncentraciją asmenų, vairuojančių antžeminio,

vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje,

iškvepiamame ore ir kraujuje nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Neblaivių vairuotojų vairavimas transporto priemonių,

leidimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims arba

perdavimas vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims

užtraukia įstatymų nustatytą baudžiamąją ar administracinę

atsakomybę.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

36 straipsnis. Narkologinės priežiūros organizavimas

Narkologinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje Sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją atlieka

akredituotos valstybinės ir nevalstybinės sveikatos priežiūros

įstaigos, medicinos personalas, besiverčiantis privačia

narkologinės priežiūros praktika.

Narkologinę priežiūrą Lietuvos Respublikoje koordinuoja

Lietuvos narkologijos centras, kurį steigia ir jo nuostatus

tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Narkologinės priežiūros

tvarką nustato įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimai, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai.

Lietuvos Respublikoje asmenys, apsinuodiję alkoholiu, gali

būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka detoksikuojami

savivaldybių detoksikacijos centruose ir kitose sveikatos

priežiūros įstaigose. Šiuos asmenis policija gali priverstinai

hospitalizuoti detoksikacijos centruose ir kitose sveikatos

priežiūros įstaigose tik tuo atveju, kai:

1) jie savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar

aplinkinių sveikatai, gyvybei;

2) jų būklė nesąmoninga.

Asmenų, apsinuodijusių alkoholiu, savivaldybių

detoksikacijos centrų veiklos, detoksikavimo tvarką ir sąlygas

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Įstatymų numatytais atvejais ir tvarka gali būti apribotas

asmenų, sergančių priklausomybės nuo alkoholio sindromu,

veiksnumas ir jiems taikomos socialinės bei psichologinės

reabilitacijos priemonės.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

V SKYRIUS. VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS VALDYMO

INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA

37 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos

formavimo sistema

Valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją

formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė,

Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos

įstatymų nustatytos institucijos. Jų įgaliojimus alkoholio

kontrolės srityje nustato šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

38 straipsnis. Nacionalinės sveikatos tarybos

kompetencija alkoholio kontrolės srityje

Nacionalinės sveikatos tarybos bendrąją kompetenciją ir

teises sveikatos politikos koordinavimo srityje, jos sudarymo

pagrindus nustato Sveikatos sistemos įstatymas.

Nacionalinė sveikatos taryba alkoholio kontrolės srityje:

1) prisideda formuojant ir įgyvendinant valstybės alkoholio

kontrolės politiką;

2) prisideda rengiant, aprobuojant valstybės alkoholio

kontrolės programą ir koordinuojant jos įgyvendinimą;

3) prižiūri, kaip VTAKT ir kitos Vyriausybės institucijos

įgyvendina alkoholio kontrolės politiką;

4) kaupia, apibendrina informaciją apie alkoholio kontrolės

politikos efektyvumą ir teikia ją Lietuvos Respublikos Seimui ir

Vyriausybei;

5) skelbia mokslinę, informacinę ir analitinę medžiagą,

leidžia leidinius apie alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje;

6) dalyvauja tarptautinių organizacijų, tiriančių ir

koordinuojančių šalių alkoholio kontrolės politiką, veikloje;

7) kiekvienais metais daro Seime pranešimą apie alkoholio

kontrolės būklę Lietuvoje;

8) atlieka kitas funkcijas, priskirtas jai pagal šį ir kitus

įstatymus bei NST nuostatus.

39 straipsnis. Valstybės alkoholio kontrolės politikos

vykdomųjų institucijų sistema

Valstybės alkoholio kontrolę pagal kompetenciją atlieka

ministerijos, VTAKT, kitos Vyriausybės institucijos, valstybinės

tarnybos, valstybinės inspekcijos, savivaldos vykdomosios

institucijos, policija, sveikatos sistemos įstaigos. Jų

kompetenciją alkoholio kontrolės srityje nustato šis ir kiti

įstatymai bei teisės aktai.

40 straipsnis. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės

tarnyba

Šio įstatymo įgyvendinimui užtikrinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybė steigia Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės

tarnybą. Jos kompetenciją nustato Sveikatos sistemos įstatymas,

šis įstatymas bei VTAKT veiklos nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

41 straipsnis. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės

tarnybos veiklos kontrolė

Kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš Valstybės

kontrolės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus

reikalų ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos atstovų

skiria komisiją, kuri tikrina, kaip VTAKT vykdo šio įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimus, įgyvendina valstybės alkoholio

kontrolės politiką.

VI SKYRIUS. ATSAKOMYBĖS UŽ ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO

PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA

42 straipsnis. Atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo

pažeidimus

Asmenys, pažeidę Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus,

atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Administracinės atsakomybės už Alkoholio

kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo

tvarka

Piliečius ir pareigūnus administracinėn atsakomybėn už

Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka

traukia ir administracines nuobaudas skiria valstybės įgaliotų

institucijų pareigūnai.

Piliečių ir pareigūnų patraukimas administracinėn

atsakomybėn neatleidžia jų nuo prievolės atlyginti Alkoholio

įstatymo pažeidimais padarytą žalą sveikatai ir turtui.

Lietuvos Respublikoje pagaminti falsifikuoti, į ją įvežti

kaip kontrabanda bei joje realizuojami alkoholio produktai, kurie

neatitinka kokybės reikalavimų, reglamentuotų Lietuvos

Respublikos norminiuose dokumentuose, Administracinių teisės

pažeidimų kodekso nustatyta tvarka gali būti VTAKT ar kitų tam

įgaliotų institucijų, kontroliuojančių įmonių komercinę ir ūkinę

ar sveikatinimo veiklą, konfiskuojami.

Konfiskuotų alkoholio produktų realizavimo ar sunaikinimo,

jei jie neatitinka norminių dokumentų kokybės klausimais

reikalavimų, ir už juos gautų lėšų panaudojimo, specialių

sandėlių ir parduotuvių konfiskuotiems alkoholio produktams

realizuoti steigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

44 straipsnis. Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės

įstatymo pažeidimus taikymas

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT)

arba Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės

sveikatos priežiūros tarnybos, arba Lietuvos valstybinė kokybės

inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių

gynimo tarnybos, arba Visuomenės informavimo priemonių valdyba

prie Teisingumo ministerijos, arba Valstybinė mokesčių

inspekcija prie Finansų ministerijos, arba policija pagal savo

kompetenciją turi teisę skirti įmonėms, įstaigoms,

organizacijoms baudas už šio įstatymo pažeidimus.

Įmonės, pagaminusios ir išleidusios alkoholio produktus,

neatitinkančius kokybės ar higienos normų reikalavimų,

gaminančios, importuojančios alkoholio produktus ar jais

prekiaujančios ir neturinčios šiai veiklai atitinkamo leidimo,

nesilaikančios šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 1-12

punktuose, ketvirtojoje ir penktojoje šio straipsnio dalyse

numatytų alkoholio produktų realizavimo reikalavimų ar

pažeidusios prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, privalo

sumokėti iki 10 procentų jų metinės bendrosios apyvartos dydžio

baudą.

Už šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 13-17

punktuose numatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės moka dviejų

tūkstančių litų baudą, o jei šiuos reikalavimus pažeidžia

pakartotinai - 1 procento jų metinės bendrosios apyvartos dydžio

baudą.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, remiančios alkoholinių

gėrimų pardavimą šio įstatymo 29 straipsnyje numatytais būdais

ir (ar) pažeidžiančios šio įstatymo 30 straipsnio reikalavimus,

moka 5 procentų jų metinės bendrosios apyvartos dydžio baudą

(įstaigos ir organizacijos, neužsiimančios komercine-ūkine

veikla, moka dešimties tūkstančių litų baudą).

Baudas už alkoholio produktų, neatitinkančių kokybės normų

reikalavimų, gamybą ir išleidimą į apyvartą, šio įstatymo 20

straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose numatytų alkoholio

produktų realizavimo reikalavimų nesilaikymą skiria Lietuvos

valstybinė kokybės inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir

vartotojų teisių gynimo tarnybos.

Baudas už alkoholio produktų, neatitinkančių higienos normų

reikalavimų, gamybą ir išleidimą į apyvartą, šio įstatymo 20

straipsnio pirmosios dalies 5 ir 12 punktuose numatytų alkoholio

produktų realizavimo reikalavimų nesilaikymą skiria Valstybinė

higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos.

Baudas už šio įstatymo 20 straipsnio pirmosios dalies 2, 3,

6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 punktuose, šio straipsnio

ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytų reikalavimų

nesilaikymą bei prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir

viešojo maitinimo įmonėse tvarkos pažeidimus skiria policija.

Policijos vardu skirti baudas turi teisę policijos komisariatų

vadovai.

Kitais šio įstatymo pažeidimų atvejais, taip pat baudas už

alkoholio produktų gamybą, importą, eksportą ar prekybą be šiai

veiklai reikalingo leidimo, kaip ir už alkoholinių gėrimų

pardavimo rėmimą ir (ar) reklamą, skiria VTAKT (už reklamą

spaudoje, per radiją ir televiziją baudą skiria Visuomenės

informavimo priemonių valdyba prie Teisingumo ministerijos).

Šiame straipsnyje numatytos baudos išieškomos įstatymų

nustatyta tvarka ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo

padarymo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

{#95KTAA1156 ;} Nr. 1-1156, 95.12.21, Žin., 1996, Nr. 8-195 (96.01.26)

45 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų

institucijų nutarimas dėl piniginės baudos skyrimo už šio

įstatymo pažeidimus, kuriame nurodomas baudos dydis (suma),

siunčiamas teisės aktų pažeidėjui.

Piniginė bauda turi būti sumokama į šio įstatymo 44

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų sąskaitas banke

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo

pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą.

46 straipsnis. Nesumokėtų piniginių baudų išieškojimas ir

delspinigių už laiku nesumokėtas pinigines

baudas skaičiavimas

Ūkio subjektų nesumokėtas pinigines baudas kartu su

delspinigiais, kurie už kiekvieną dieną sudaro 0,2 procento

piniginės baudos, išieško šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje

dalyje nurodytos institucijos ne ginčo tvarka.

47 straipsnis. Nutarimo taikyti ekonominę sankciją

vykdymo atidėjimas

Jei yra aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą

taikyti ekonominę sankciją negalima, šio įstatymo 44 straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytų institucijų pareigūnas, kuris priėmė

nutarimą, pagal ūkio subjektų, dėl kurių priimtas nutarimas,

motyvuotą pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki mėnesio.

Nutarimų taikyti ekonomines sankcijas atidėjimo pagrindus

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

48 straipsnis. Nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo

apskundimas

Ūkio subjektai, nesutinkantys su šio įstatymo 44 straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimu dėl ekonominių

sankcijų taikymo, gali per vieną mėnesį nuo nutarimo paskelbimo

dienos kreiptis į teismą dėl šio nutarimo atšaukimo arba jo

pakeitimo ir nuostolių atlyginimo.

Kreipimasis į teismą nesustabdo šio įstatymo 44 straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimų dėl ekonominių

sankcijų taikymo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos

institucijos nutarimas dėl ekonominių sankcijų už teisės aktų

pažeidimus taikymo ir jo pagrindimas skelbiami viešai.

49 straipsnis. Nuostolių atlyginimo tvarka

Nuostoliai, ūkio subjektų patirti dėl šio įstatymo 44

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų nutarimų,

pažeidžiančių šio įstatymo reikalavimus, atlyginami iš nutarimus

priėmusių institucijų lėšų, kurios vėliau išieškomos iš kaltųjų

asmenų.

50 straipsnis. Išieškotų ekonominių sankcijų sumų

skirstymo tvarka

Lėšos, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka išieškomos į šio

įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos institucijos

sąskaitą pagal šios institucijos pareigūnų priimtus nutarimus

taikyti ekonomines sankcijas, naudojamos tokia tvarka:

1) 50 procentų pagal pavedimus pervedama į pagal Sveikatos

sistemos įstatymą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto

Valstybinio sveikatos fondo specialiąją sąskaitą;

2) 25 procentai pagal pavedimus skiriama savivaldybių, kurių

teritorijoje yra ūkio subjektai, kuriems taikomos ekonominės

sankcijos, sveikatos fondams, o 5 procentai iš jų - savivaldybių

švietimo fondams sveikatos ugdymo mokyklose tikslams;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dalys jos

nustatyta tvarka skiriamos šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje

dalyje nurodytos institucijos pareigūnams ir asmenims,

padėjusiems išaiškinti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus,

dėl kurių buvo skirta piniginė bauda, skatinti (iki 5 procentų,

bet ne daugiau 10 000 litų už kiekvieną išaiškintą pažeidimą).

Asmens, padėjusio išaiškinti Alkoholio kontrolės įstatymo

pažeidimus, anonimiškumą garantuoja šis įstatymas.

Ekonominių sankcijų sumos, kurias išieško ne ginčo tvarka

šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos

institucijos, Sveikatos sistemos įstatymo nustatytiems sveikatos

fondams turi būti pervedamos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tų

sumų patekimo į šio įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje

nurodytos institucijos sąskaitą.

51 straipsnis. Ginčai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo

pažeidimų

Juridinių ir fizinių asmenų ginčai dėl šio įstatymo

pažeidimų bei materialinės atsakomybės už juos sprendžiami

teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos ir užsienio juridinių bei fizinių

asmenų ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų sprendžiami Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitaip.

VII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

52 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo įsigaliojimas

Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio antroji ir

trečioji dalys, 5 straipsnio antroji dalis, 6 straipsnio antroji,

trečioji ir ketvirtoji dalys, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 9

straipsnio pirmoji dalis, 10 straipsnis, 11 straipsnio pirmoji

dalis, 12 straipsnis, 13 straipsnio pirmoji ir ketvirtoji dalys,

14 straipsnis, 16 straipsnio antroji, trečioji, ketvirtoji ir

penktoji dalys, 17 straipsnio antroji, trečioji ir septintoji

dalys, 18 straipsnis, 19 straipsnio aštuntoji dalis, 20

straipsnio antroji dalis, 21 straipsnio šeštoji dalis, 24

straipsnis, 30 straipsnio trečioji dalis, 32 straipsnio antroji

dalis, 33 straipsnis, 35 straipsnio trečioji dalis, 36 straipsnio

antroji ir ketvirtoji dalys, 43 straipsnio ketvirtoji dalis, 47

straipsnio antroji dalis, 50 straipsnio pirmosios dalies 3

punktas įsigalioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 52 straipsnyje

nurodytų straipsnių įgyvendinimo" nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

{#95FBAA0987 ;} Nr. 1-987, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 61-1527 (95.07.26)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS