Įsakymas netenka galios 2001-11-24:
Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Įsakymas
Nr. 10, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 98-3510 (2001-11-23), i. k. 101517AISAK00000010
Dėl požeminio vandens gavybos ataskaitos 1-PV formos patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2000-08-31 iki 2001-11-23
Įsakymas paskelbtas: , i. k. 092517VISAK00000054
PATVIRTINTA
Valstybinės geologijos tarnybos
1992 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 54
Lietuvos Respublikos valstybinio žemės gelmių išteklių kadastro nuostatai
1. Lietuvos Respublikos valstybinis žemės gelmių išteklių kadastras yra Lietuvos Respublikos gamtos išteklių kadastro atskira sudėtinė dalis, jungianti geologines, ūkines ir kitas žinias, reikalingas žemės gelmių naudojimo valdymui, aplinkos apsaugai bei ūkio vystymui ir orientavimui.
2. Valstybinis žemės gelmių išteklių kadastras yra vieningas geologinės informacinės sistemos dalis.
3. Valstybinio žemės gelmių kadastro objektai yra visi Lietuvos Respublikos išžvalgyti ir įvertinti naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens telkiniai, naudingųjų iškasenų perspektyvūs plotai (struktūros), lokalios zonos bei apraiškos, geoterminiai laukai ir pavieniai vandens eksploataciniai gręžiniai (gręžtiniai šuliniai).
4. Vieningoje geologinėje informacinėje sistemoje valstybinio žemės gelmių išteklių kadastro rodikliai sutampa su atitinkamų objektų geologinių tyrimų rezultatų rodikliais.
5. Valstybiniame žemės gelmių išteklių kadastre objektai numeruojami ir grupuojami pagal miestus, rajonus (apskritis), apylinkes (valsčius), telkinių priklausomybę atitinkamam fondui, naudingųjų iškasenų rūšis bei jų grupes ir ištirtumo laipsnį:
5.2. kietosios naudingos iškasenos;
5.2.2. nemetalų naudingosios iškasenos:
- klintis, dolomitas, opoka, gipsas, anhidritas, kreida ir kitos uolinės padermės;
- smėlis ir žvyras (birios padermės);
- molis, priemolis, priesmėlis (rišlios padermės);
- gintaras;
- glaukonitas;
- durpė ir sapropelis.
5.3. Požeminio vandens objektai grupuojami atskiriant gėlą ir mineralinį vandenį, o taip pat pagal vandeningus horizontus ir kompleksus.
5.7. geoterminis laukas, įskaitant požeminį terminį vandenį.
Visi išžvalgyti kietųjų naudingųjų iškasenų (nemetalų) ir požeminio vandens telkiniai pagal priklausomybę bei žvalgybos finansavimo šaltinį grupuojami (skirstomi) į valstybinio fondo ir įmonių fondo telkinius.
Valstybinį fondą sudaro valstybės biudžeto lėšomis išžvalgyti neeksploatuojami telkiniai.
Įmonių fondą sudaro eksploatuojami telkiniai, neatsižvelgiant į žvalgybos finansavimo šaltinius ir neeksploatuojami telkiniai išžvalgyti įmonių lėšomis. Įmonių fondui priskiriami ir valstybinio fondo telkiniai, kuriems yra patvirtintas telkinio naudojimo ir rekultivacijos projektas.
6. Valstybiniame žemės gelmių išteklių kadastre įrašomi ir duomenys atspindintys išžvalgyto telkinio eksploataciją: eksploatuojančios įmonės pavadinimas, gavybos dydis, gavybos nuostolis, išteklių prieaugis ir nurašymas, išteklių likutis, žaliavos perdirbimas-atliekų, produkcijos rūšys ir kiekiai, skirtas žemės sklypas, pažeistos ir rekultivuotos žemės plotai.
7. Visi valstybinio žemės gelmių išteklių kadastro objektai sutartiniais ženklais žymimi 1:100000 mastelio žemėlapiuose ir 1:10000 mastelio žemės naudojimo planuose, o sukūrus informacines grafines duomenų bazes-skaitmeniniuose žemėlapiuose.
8. Visų rūšių naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens išžvalgytų ir įvertintų telkinių dislokacijos aprašymas turi sutapti su jų aprašymu valstybiniame žemės kadastre, nurodant žemės savininko ar naudotojo kodą, o eksploatuojamiems telkiniams išskirto žemės sklypo numerį, kurį suteikia rajono (apskrities) žemėtvarkos tarnyba ir kt.
10. Naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai kadastre priklausomai nuo ištirtumo laipsnio pagal veikiančias naudingųjų iškasenų išteklių bei požeminio vandens išteklių klasifikacijas įrašomi atitinkamais masės ir tūrio matais vieno tūkstančio tikslumu pagal pridedamą priedėlį I.
11. Kiekvienų metų gavybos dydis atskiruose kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose skaičiuojamas tik pagal markšeiderinius apmatavimus, o naftos ir požeminio vandens (įskaitant ir pavienius gręžinius) – pagal skaitiklius.
12. Kadastrui reikalingus duomenis Valstybinei geologijos tarnybai teikia:
12.1. Įmonės, įstaigos, organizacijos, bendrovės atliekančios geologinius darbus (telkinių žvalgybą, įvertinimą ir prognozavimą) ir įrengiančios gręžtinius šulinius – ne vėliau kaip per 45 dienas po išteklių tvirtinimo, aprobacijos ir šulinio įrengimo-pagal Valstybinės geologijos tarnybos nustatytą tvarką.
Žemės naudojimo planai M 1:10000, kuriuose nužymėti išžvalgytų ir įvertintų telkinių bei prognozinių plotų kontūrai be Valstybinės geologijos tarnybos pateikiami Valstybiniam žemėtvarkos institutui, rajono (apskrities) žemėtvarkos tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui ir regionų agentūroms.
12.2. Įmonės, firmos, bendrovės eksploatuojančios kietųjų naudingųjų iškasenų, naftos ir dujų bei požeminio vandens telkinius pagal patvirtintas statistinių ataskaitų formas.
Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių statistines ataskaitas gali pateikti įmonių įgalioti subjektai (asociacijos, centrai, direkcijos ir pan.).
13. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkinių duomenys pateikti pagal priedėlių 2 ir 3 pavyzdžius ir sugrupuoti šių nuostatų 5 punkte nurodyta tvarka sudaro atitinkamus kietųjų naudingųjų iškasenų bei naftos ir dujų balansus.
Kiekvienais metais šie balansai papildomi įrašytų telkinių pokyčių (gavyba, išteklių likutis ir kt.) ir naujų telkinių duomenimis.
Naujai balansai sudaromi kas 4 metai.
14. Kadastro suvestiniai duomenys Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kiti duomenys Aplinkos apsaugos departamentui, suinteresuotoms ministerijoms ir tarnyboms pateikiami nustatyta tvarka.
PRIEDĖLIS 1
prie Lietuvos Respublikos valstybinio
žemės gelmių išteklių kadastro nuostatų
Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų ir
požeminio vandens apskaitos masės ir tūrio
vienetai
Naudingoji iškasena, požeminis vanduo |
Išteklių apskaitos vienetas |
Nafta |
geologiniai |
išgaunami tūkst. t. |
|
Dujos |
„ tūkst. kub. m. |
Rūda |
tūkst. t. |
Klintis |
tūkst. t arba tūkst. kub. m |
Dolomitas |
„ |
Gipsas |
tūkst. t arba „ |
Anhidritas |
tūkst. t arba „ |
Kreida ir kreidos mergelis |
tūkst. t |
Gintaras |
kg/m3 |
Kristalinės uolienos |
tūkst. kub. m |
Molis |
tūkst. t arba tūkst. kub. m |
Smėlis |
„ |
Žvyras |
tūkst. kub. m |
Požeminis gėlas vanduo |
tūkst. kub. m per parą |
Požeminis mineralinis vanduo |
kub. m per parą |
Požeminis terminis vanduo |
kub. m per parą |
Durpė |
tūkst. t prie atitinkamos |
santykinės drėgmės |
|
Sapropelis |
„ |
______________
2 priedas. Neteko galios nuo 2000-08-31
Priedo naikinimas:
Nr. 23, 2000-08-23, Žin. 2000, Nr. 72-2248 (2000-08-30), i. k. 100517AISAK00000023
3 priedas. Neteko galios nuo 2000-08-31
Priedo naikinimas:
Nr. 23, 2000-08-23, Žin. 2000, Nr. 72-2248 (2000-08-30), i. k. 100517AISAK00000023
Pakeitimai:
1.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Įsakymas
Nr. 23, 2000-08-23, Žin., 2000, Nr. 72-2248 (2000-08-30), i. k. 100517AISAK00000023
Dėl žinybinių statistinių ataskaitų tvirtinimo