Suvestinė redakcija nuo 2020-02-14 iki 2023-12-31

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 120-5657, i. k. 1111100NUTA00001131

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių lietuvos respublikos vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios

2011 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1131

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1, 9 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 924, 2017-11-15, paskelbta TAR 2017-11-20, i. k. 2017-18305

1. Patvirtinti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 48-1840);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 238 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 30-1099);

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1471 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 125-6394).

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924
redakcija)

MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMO KITOMIS NAUDMENOMIS IR KOMPENSAVIMO UŽ MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMĄ KITOMIS NAUDMENOMIS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, kompensavimo pinigais ar miško įveisimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis taikymo tvarką, piniginių kompensacijų apskaičiavimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

3. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.

4. Aprašas taikomas visais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, neatsižvelgiant į šios žemės nuosavybės formą. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį arba jos nekeičiant, atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį. Kai dėl planuojamos veiklos pobūdžio įgyvendinant detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, ar vietovės lygmens bendrųjų planų, ar žemės valdos projektų sprendinius atskirtas miško žemės plotas tampa mažesnis nei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytas minimalus miško plotas ir dėl to negali būti laikomas mišku, jis prijungiamas prie bendro ploto, kuriame miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis.

5. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose suplanuotas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, tik tada, kai patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 2-6 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, išskyrus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

6. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

II SKYRIUS

PINIGINĖ KOMPENSACIJA

7. Piniginę kompensaciją sudaro:

7.1. kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis. Ji apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka;

7.2. kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos:

7.2.1. miško želdinių įveisimo;

7.2.2. miško želdinių priežiūros ir apsaugos;

7.2.3. jaunuolynų ugdymo kirtimų;

7.2.4. kasmetinės miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos;

7.3. prarasto medienos prieaugio, kurį kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augantis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis.

8. Piniginę kompensaciją už kitomis naudmenomis paverčiamą miško žemę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (Biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5442) privaloma sumokėti prieš teikiant prašymą iškirsti mišką ir/ar tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Sumokėta piniginė kompensacija įtraukiama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas, taip pat į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą ir naudojama naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti.

9. Kai pagal detaliojo plano arba specialiojo teritorijų planavimo dokumento, arba vietovės lygmens bendrojo plano, arba žemės valdos projekto sprendinius miško žemė kitomis naudmenomis verčiama dalimis, kompensacija skaičiuojama ir mokama atskirai už kiekvieną kitomis naudmenomis paverčiamą miško žemės dalį.

10. Piniginės kompensacijos dydį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir Aprašo priedu, per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo apskaičiuoja ir planavimo organizatoriui pateikia Valstybinė miškų tarnyba. Planavimo organizatoriaus prašyme apskaičiuoti kompensaciją už miško žemę, kurią planuojama paversti kitomis naudmenomis, turi būti nurodytas miško žemės sklypo kadastro numeris (jeigu yra suteiktas) ir pridėtas planuojamo paversti kitomis naudmenomis miško žemės sklypo planas, parengtas Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

KOMPENSAVIMAS MIŠKO ĮVEISIMU

11. Kompensuodamas miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis miško įveisimu, privačios miško žemės savininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, privalo įveisti mišką jam nuosavybės teise priklausančiame ne miško žemės plote, patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir įregistruoti įveistą miško plotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“.

IV SKYRIUS

MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMO KITOMIS NAUDMENOMIS TVARKA

12. Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju. Sprendimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis priimamas po sprendimo patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą, arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, ar privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (toliau – Pareiškėjai), prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis, o privačios miško žemės savininkai prašymą leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikia sprendimą priimančiai institucijai, kuri pateiktą prašymą išnagrinėja per 20 darbo dienų. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.

Jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje išnagrinėtas galimas tokių teritorijų formavimo ne miško žemėje alternatyvas.

Jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, Pareiškėjai, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikia ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo kreipimosi išduotą pažymą apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžiančią nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje. Šiais atvejais sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis ir šioje pastraipoje nurodyta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduota pažyma.

Jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo Pareiškėjo kreipimosi išduota pažyma, kurioje nurodoma leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo data, telkinio eksploatavimo pradžia, išeksploatuota telkinio dalis ir likusi neišeksploatuota telkinio dalis, patenkanti į miško žemę, arba kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje, sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis ir šioje pastraipoje nurodyta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduota pažyma, kurioje nurodoma leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo data, telkinio naudojimo šiuo metu faktas, išeksploatuota telkinio dalis, likusi neišeksploatuota telkinio dalis, patenkanti į miško žemę, ar kita informacija, pagrindžianti, kad nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.

Jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir pasirinkti kompensavimo būdą pateikiami sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai (archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų, įskaitant kartografinę medžiagą, arba teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) ir asmens teisę atstatyti šią sodybą įrodantys dokumentai (archyviniai dokumentai iš valstybės archyvų arba valstybės archyvuose saugomų dokumentų pagrindu išduotos pažymos, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti šių dokumentų nuorašai ir / ar šių dokumentų išrašai, o tais atvejais, kai archyviniai dokumentai nėra išlikę, – teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; kai prašymą atstatyti buvusią sodybą pateikia tos sodybos savininko pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, – savininko nuosavybės teisę į buvusią sodybą patvirtinantys dokumentai ir nurodytų įpėdinių paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai). Jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje, esančioje gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje ar valstybiniame parke, atstatyti ir nėra teismo sprendimo dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kartu su prašymu miško žemę paversti kitomis naudmenomis teikiamas sprendimas leisti atstatyti buvusią sodybą nurodytame sklype, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarka. Šiuo atveju reikalavimas pateikti asmens teisę atstatyti buvusią sodybą įrodančius dokumentus netaikomas. Pagal pateiktus dokumentus, vadovaujantis detaliuoju arba specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, arba vietovės lygmens bendruoju planu, arba žemės valdos projektu, suformuojamas žemės sklypas buvusiai sodybai atstatyti ir priimamas sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Minėtas prašymas išnagrinėjamas ir sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis priimamas mutatis mutandis šiame punkte nustatyta tvarka ir terminais.

Jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, kartu su nutarimo dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis projektu pateikiamos siūlomų paversti kitomis naudmenomis miško žemės plotų schemos M 1:10000, parengtos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu, ir siūlomų paversti kitomis naudmenomis miško žemės plotų (miško kvartalų ir jų dalių) sąrašai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 107, 2020-02-12, paskelbta TAR 2020-02-13, i. k. 2020-03219

13. Miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis numatančiame detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, arba vietovės lygmens bendrajame plane, arba žemės valdos projekte turi būti nurodytas plotas, kuriame miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis.

14. Sprendime paversti miško žemę kitomis naudmenomis nurodoma:

14.1. žemės sklypo savininkas arba valstybinės miško žemės patikėtinis;

14.2. žemės sklypo plotas ir kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas;

14.3. žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas;

14.4. miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygos, įskaitant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo būdą (atsižvelgiant į būdą – mokėtinos kompensacijos dydį arba minimalų ne miško žemėje įveisiamą miško plotą), ir kitos įstatymų ir kitų teisės aktų nurodytos sąlygos.

15. Žemės sklypo, kuriame teritorijų planavimo dokumentą arba žemės valdos projektą tvirtinančios institucijos sprendimu ar Vyriausybės nutarimu miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, išskyrus Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas, duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre keičiami tik kompensavus miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis Aprašo II arba III skyriuose nustatyta tvarka. Valstybinė miškų tarnyba žemės sklypo duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pakeičia per 10 darbo dienų, gavusi Pareiškėjo arba privačios miško žemės savininko prašymą ir patikrinusi piniginės kompensacijos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą arba kompensavimo įveistu mišku faktą.

16. Pareiškėjai arba privačios miško žemės savininkai kartu su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką lydimo kirtimais pagal detaliojo plano arba specialiojo teritorijų planavimo dokumento, arba vietovės lygmens bendrojo plano, arba žemės valdos projekto sprendinius, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia:

16.1. detaliojo plano arba specialiojo teritorijų planavimo dokumento, arba vietovės lygmens bendrojo plano, arba žemės valdos projekto kopiją, išskyrus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytą atvejį;

16.2. sprendimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis kopiją arba nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo datą ir numerį.

17. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis iškirsta mediena disponuoja valstybinės miško žemės patikėtiniai, valdantys šią miško žemę iki jos pavertimo kitomis naudmenomis, arba kitomis naudmenomis paverčiamos privačios miško žemės savininkai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 924, 2017-11-15, paskelbta TAR 2017-11-20, i. k. 2017-18305

Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis

ir kompensavimo už miško žemės pavertimą

kitomis naudmenomis tvarkos aprašo

priedas

PINIGINĖS KOMPENSACIJOS UŽ MIŠKO ŽEMĖS PAVERTIMĄ KITOMIS NAUDMENOMIS APSKAIČIAVIMO TVARKA

1. Piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (toliau – piniginė kompensacija) apskaičiuojama pagal formulę sumuojant piniginės kompensacijos sudedamąsias dalis (toliau – kompensacijos dalis):

K = KŽ + KI + Kp^.

Šioje formulėje:

K_Ž– kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, apskaičiuojama pagal Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 7.1 papunčio reikalavimus, eurais;

KI – kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos, eurais;

Kp – prarasto medienos prieaugio, kurį kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augantis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis, eurais.

2. Piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis apskaičiuojama atskirai kiekvienam taksaciniam miško sklypui pagal medyno charakteristikas, įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis visame miško žemės sklype nustatoma susumavus pinigines kompensacijas už atskirus taksacinius miško sklypus ar jų dalis, patenkančius į kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypą. Piniginė kompensacija už III grupės miškuose kitomis naudmenomis paverčiamą miško žemę didinama du kartus, už II grupės miškuose esančią miško žemę – tris kartus.

3. Kompensacijos dalies už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimą ir išauginimą iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, dydį (KI, eurais) sudaro miško įveisimo, želdinių priežiūros ir apsaugos, jaunuolynų ugdymo kirtimų, miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos iki medyno amžiaus, kurį jis pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos. Kompensacijos dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

Šioje formulėje:

I_Ž– miško želdinių įveisimo išlaidos, Eur/ha; išlaidas sudaro miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimo (projekto sudarymas, želdinamo ploto matavimas ir pažymėjimas natūroje), želdavietės paruošimo (nepageidaujamų medžių ir krūmų iškirtimas, paviršinio vandens nuleidimas ir panašiai), miško sodmenų įsigijimo ir vežimo, dirvos miško želdiniams paruošimo ir miško želdinių sodinimo išlaidos;

I_P – miško želdinių / žėlinių priežiūros išlaidos, Eur/ha (minkštųjų lapuočių želdiniuose jos skaičiuojamos iki 6 metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki 8 metų); išlaidas sudaro miško želdinių priežiūros nuo nepageidaujamos žolinės ir sumedėjusios augalijos, mineralizuotų priešgaisrinių juostų įrengimo ir kasmetinio atnaujinimo, žuvusių miško želdinių atsodinimo (sodmenų įsigijimo, vežimo, sodinimo) išlaidos;

I_A – miško želdinių / žėlinių apsaugos išlaidos, Eur/ha (minkštųjų lapuočių želdiniuose jos skaičiuojamos iki 6 metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki 8 metų); išlaidas sudaro miško apsaugos priemonių (tvorų, individualių apsaugos priemonių ir panašiai įrengimo ir remonto, repelentų įsigijimo ir kasmetinio jų naudojimo želdiniams apsaugoti) išlaidos;

w– medyno tipo identifikatorius (6 – minkštieji lapuočiai, 8 – kietieji lapuočiai ir spygliuočiai);

t₁– laikotarpis I, praėjęs po miško želdinių įveisimo, apvalinamas iki sveiko metų, suėjusių nuo įveisimo momento, skaičiaus;

I_U – jaunuolynų ugdymo kirtimų išlaidos, Eur/ha;

t₂– laikotarpis II, praėjęs po miško želdinių įveisimo, apvalinamas iki sveiko metų, suėjusių nuo įveisimo momento, skaičiaus;

I_S – kasmetinės miško sanitarinės apsaugos (biologinių, fizinių-mechaninių, cheminių ir kitų apsaugos priemonių taikymas) išlaidos, Eur/ha;

I_G – kasmetinės miško priešgaisrinės apsaugos (miško gaisrų stebėjimo sistemų, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemų eksploatavimas, priešgaisrinių komandų išlaikymas, vandens paėmimo vietų įrengimas ir kita) išlaidos, Eur/ha;

A_p – medyne vyraujančios medžių rūšies amžius, kurį ji pasieks miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu, metais;

Q – kitomis naudmenomis paverčiamame miško žemės sklype esančio taksacinio miško sklypo ar jo dalies plotas, ha.

4. Kompensacijos dalies už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklype augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, sudedamųjų dalių dydis, Eur/ha:

Eil. Nr.	Medyno rūšinės sudėties grupės pagal medyne vyraujančią medžio rūšį	Miško želdinių įveisimo išlaidos	Miško želdinių apsaugos išlaidos	Želdinių priežiūros išlaidos	Jaunuolynų ugdymo kirtimų išlaidos	Sanitarinės apsaugos išlaidos per metus	Priešgaisrinės apsaugos išlaidos per metus
Eil. Nr.		(I_Ž)	(I_A)	(I_P)	(I_U)	(I_S)	(I_G)
1.	Spygliuočiai	1015	1130	1145	261	0,4	1,2
2.	Minkštieji lapuočiai	1015	870	1145	231	0,4	1,2
3.	Kietieji lapuočiai (iki 75 proc.)	1304	2406	1188	261	0,4	1,2
4.	Gryni (76 proc. ir daugiau) kietieji lapuočiai ir liepynai	1565	2406	1275	261	0,4	1,2

5. Kompensacijos dalis dėl prarasto medienos prieaugio apskaičiuojama atsižvelgiant į medyno tūrį, kurį medynas sukauptų iki minimalaus pagrindinių kirtimų amžiaus, ir vertę (eurais). Ši piniginė kompensacija prilyginama nuliui už medynus, kurių amžius yra iki 10 metų (įskaitytinai), ir už medynus, pasiekusius minimalų pagrindinių kirtimų amžių (toliau – kirtimo amžius) ir vyresnius:

5.1. kirtimo amžius nustatomas atsižvelgiant į medžių rūšį ir miškų grupę pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamas Miško kirtimų taisykles;

5.2. medyno tūris apskaičiuojamas kirtimo amžiuje, atsižvelgiant į medyno skalsumą, kurį medynas pasieks iki kirtimo amžiaus, medyno vidutinį aukštį kirtimo amžiuje (nustatomą pagal medynų našumo modelį (A. Kuliešis, 1993), medžių rūšį ir augavietės našumo indeksą, kuris nustatomas pagal kiekvienos medžių rūšies vidutinį aukštį ir amžių miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu) bei rūšinę sudėtį:

5.2.1. medyno skalsumas kirtimo amžiuje nustatomas atsižvelgiant į medyno skalsumą ir šio medyno vyraujančios medžių rūšies amžių medyno pavertimo kitomis naudmenomis metu:

5.2.1.1. jeigu vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra mažesnis už pusę kirtimo amžiaus, medyno skalsumas kirtimo amžiuje prilyginamas 0,8;

5.2.1.2. jeigu vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už kirtimo amžių, medyno skalsumas kirtimo amžiuje prilyginamas medyno skalsumui miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;

5.2.1.3. jeigu vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra lygus arba didesnis už pusę kirtimo amžiaus ir daugiau kaip 10 metų mažesnis už kirtimo amžių, medyno skalsumas, kurį medynas pasieks kirtimo amžiuje, tikslinamas dydžiu (Ak – Ap) * k (šių simbolių reikšmės apibrėžtos 3 ir 6 punktuose). Skaičiuojant taikomi šie apribojimai: jei medyno skalsumas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra mažesnis už 0,8, pagal formulę apskaičiuotas rezultatas neturi viršyti 0,8, jei medyno skalsumas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra didesnis už 0,8, pagal formulę apskaičiuotas rezultatas turi būti ne mažesnis kaip 0,8, priešingu atveju rezultatas taisomas ir prilyginamas 0,8;

5.2.1.4. jeigu medyne išskirtas antras ardas, medyno antro ardo skalsumas kirtimo amžiuje prilyginamas medyno antro ardo skalsumui miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;

5.2.2. medyno rūšinė sudėtis kirtimo amžiuje prilyginama medyno rūšinei sudėčiai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;

5.2.3. kiekvienai medyno sudėtinei medžių rūšiai nustatomas standartinis medžių stiebų tūris kirtimo amžiuje pagal tos rūšies medžių aukštį kirtimo amžiuje ir skalsumą, nustatytą pagal 5.2.1 papunkčio reikalavimus ir paskirstytą pagal medyno rūšinę sudėtį kiekvienam miško elementui miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu. Medyno sudėtinių medžių rūšių standartiniai medžių stiebų tūriai nustatomi pagal Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus tvirtinamą Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, atsižvelgiant į medžių rūšies medžių vidutinį aukštį kirtimo amžiuje;

5.3. medyno tūrio vertė kirtimo amžiuje nustatoma padauginus atitinkamos medžių rūšies tūrį iš atitinkamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamos vidutinės nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal atskiras medžių rūšis kainos, indeksuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą kasmetinį vartotojų kainų indeksą (indeksavimo koeficientas prilyginamas kasmetiniam gruodžio mėnesio vartotojų kainų indeksui, skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 3 dalį).

6. Medynų, kurių vyraujančios medžių rūšies amžius medyno pavertimo kitomis naudmenomis metu yra didesnis kaip 10 metų ir mažesnis už kirtimo amžių, kompensacijos dalies dėl prarasto medienos prieaugio, kurį medynas sukauptų iki minimalaus pagrindinių kirtimų amžiaus, dydis (Kp, eurais) nustatomas pagal formulę:

Šioje formulėje:

R_i– i-tosios medžių rūšies rūšinės sudėties koeficientas, nustatomas pagal medyno medžių rūšių sudėtį miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;

S – medyno skalsumas, kurį medynas pasieks kirtimo amžiuje, nustatomas pagal medyno skalsumą miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu;

k – medyno skalsumo tikslinimo dėl medyno augimo konstanta:

k = -0,005 – kai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu medyno skalsumas yra didesnis kaip 0,8;

k = 0,005 – kai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu medyno skalsumas yra mažesnis kaip 0,8;

k = 0 – kai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu medyno skalsumas yra lygus 0,8 arba medyno vyraujančios medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už kirtimo amžių;

A_k – medyne vyraujančios medžio rūšies kirtimo amžius, metais;

M_bi – i-tosios rūšies medžių standartinis tūris kirtimo amžiuje, apskaičiuojamas pagal atitinkamos medžio rūšies standartines tūrio lenteles, nurodytas Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 11 priede, m³/ha;

M_pi – i-tosios rūšies medžių standartinis tūris amžiuje, kurį jie pasiekė miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu (jei apskaičiuotas medžių rūšies amžius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis metu yra didesnis už šių medžių rūšies kirtimo amžių, tai standartinis tūris prilyginamas šios medžių rūšies standartiniam tūriui kirtimo amžiuje), apskaičiuojamas pagal atitinkamos medžių rūšies standartines tūrio lenteles, nurodytas Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 11 priede, m³/ha;

C_i – i-tosios medžių rūšies nenukirsto miško medienos kaina, eurais už kietmetrį;

i – medžio rūšies indeksas.

Simbolių A_p ir Q reikšmės apibrėžtos 3 punkte.

________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 924, 2017-11-15, paskelbta TAR 2017-11-20, i. k. 2017-18305

Pakeitimai: