Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 60-3049, i. k. 112505ANUTA0003-122
LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo
2012 m. gegužės 22 d. Nr. 03-122
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233; 2011, Nr. 49-2371, Nr. 121-5706, Nr. 146-6851) 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. N-91 „Dėl Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 100-3741);
2.2. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. N-57 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. N-91 „Dėl Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1927);
2.3. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. N-162 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. N-91 „Dėl Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 113-4333);
2.4. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2011 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. N-216 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. N-91 „Dėl Audito įmonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 76-3717).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 03-122
AUDITO ĮMONIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO
TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos apraše (toliau – aprašas) reglamentuojamos pagrindinės audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos.
2. Sudarius draudimo sutartį, šiame apraše nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
3. Pagrindinės šiame apraše vartojamos sąvokos:
3.1. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimą.
3.3. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką. Sąvoka „kita Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.
3.4. Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas, suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) arba atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo ir (ar) priežiūros organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių).
3.5. Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo (užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo), kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris šiame apraše nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Nukentėjusiu trečiuoju asmeniu laikomas užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo, kuriam padaryta žala dėl neteisėtų draudėjo veiksmų ar neveikimo (toliau – veiksmai) atliekant auditą.
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
5. Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą šiose įmonėse:
6. Draudimo sutartyje nurodoma draudėjo pasirinkta draudimo apsaugos apimtis, atsižvelgiant į šio aprašo 5.1 arba 5.2 punktuose nurodytas įmones, kuriose atliekamas auditas. Draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su audito atlikimu šio aprašo 5.1 arba 5.2 punkte nurodytose įmonėse.
III. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
7. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas draudėjui arba draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų draudėjo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
7.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šio aprašo 5 punkte;
7.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šio aprašo 5 punkte, dėl neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą;
8. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
9. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, atsiradusi dėl neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant auditą, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo jau pareiškė draudėjui ar draudikui šio aprašo 7 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus šio aprašo 7.3 punkte nustatytam terminui, bet ne vėliau kaip 3 metai po žalos padarymo, yra draudžiamasis įvykis.
IV. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
10. Nedraudžiamasis įvykis yra pateikimas reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius):
10.4. kilusią dėl netinkamo sutarties dėl audito atlikimo vykdymo, kai sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos sutarties sąlygose, viršija civilinės atsakomybės ribas, numatytas įstatyme. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja tokia apimtimi, kokios yra sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos įstatyme;
10.7. tiesiogiai arba netiesiogiai nulemtą šių įvykių (neatsižvelgiant į tai, kad žalai (nuostoliams) atsirasti ar jos dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės):
10.7.1. karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (nepaisant to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų, pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo, mastą;
10.7.2. bet kokio pobūdžio teroristinio akto (sukėlusio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz.: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus arba mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti arba įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
10.8. kilusią dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijoje esančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų veikų padarymo;
10.10. dėl kurios reikalavimus reiškia su draudėju susiję asmenys – tai juridiniai arba fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies;
10.11. padarytą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;
10.12. kilusią dėl draudėjui patikėto, jo žinioje esančio turto, dokumentų (nesvarbu, koks jų išraiškos būdas ar forma), daiktų (tarp jų magnetinių juostų, diskų, diskelių ir kitų duomenų laikmenų, pinigų) visiško arba dalinio praradimo, sunaikinimo, pametimo, netekimo;
10.13. kilusią dėl draudėjo veiksmų, atliktų po draudėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, išbraukimo iš Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašo, draudėjo auditorių pažymėjimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo dienos, darbo sutarties su draudėjo darbuotojais pasibaigimo (nutraukimo) dienos, nušalinimo nuo darbo metu, kai draudėjui teismo sprendimu laikinai uždrausta atlikti auditą arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atimta teisė atlikti auditą;
10.14. padarytą dėl kasos tvarkymo trūkumų arba mokėjimo tvarkos pažeidimų bei dėl draudėjo personalo įvykdyto išeikvojimo;
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
12. Metinė profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti:
12.1. ne mažesnė kaip 29 000 Eur, jeigu draudėjas atlieka auditą tik kitose negu viešojo intereso įmonėse;
12.2. ne mažesnė kaip 58 000 Eur vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 Eur visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, kai profesinės civilinės atsakomybės objektas yra ir draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta trečiajam nukentėjusiajam asmeniui atliekant auditą viešojo intereso įmonėse.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-245, 2014-10-30, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15712
13. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu. Draudimo įmokos dydis ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo liudijime.
14. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos arba jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
15. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas dėl draudžiamojo įvykio savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kurios dydis privalo būti nurodomas draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – tai suma, kuria draudikas dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dieną ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Besąlyginė išskaita negali būti didesnė kaip 5 procentai draudimo sumos.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
16. Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas audito įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas: „Audito įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas“ ir nuoroda į šį aprašą (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
17. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, draudikui pareikalavus privalo pateikti raštišką prašymą sudaryti draudimo sutartį. Sudarius draudimo sutartį, prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
18. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), jei tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui, kurias draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurių papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
19. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šio aprašo 18 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis ir gali būti skundžiamas teismui.
20. Jeigu draudėjas neįvykdo šio aprašo 18 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad aprašo 18 punkte nurodyta pareiga nebuvo įvykdyta.
21. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką arba pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAS
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS
25. Draudimo rizika padidėja arba sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu arba sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui arba sumažėjimui.
26. Jeigu draudimo rizika padidėja jau sudarius draudimo sutartį, draudėjas privalo tuoj pat, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kai pats apie tai sužinojo arba turėjo sužinoti, raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti sumokėti papildomą draudimo įmoką. Draudikas draudimo sutartyje privalo nurodyti tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka.
IX. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
28. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu toks reikalavimas atitinka šio aprašo 7 punkte nurodytas sąlygas.
29. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.
30. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies arba visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
31. Draudikas privalo šio aprašo XIV skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šio aprašo 29 punkte.
32. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kai pats apie tai sužinojo arba turėjo sužinoti, privalo informuoti draudiką.
33. Draudikas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Jeigu draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas šio aprašo XIV skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui patirtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
X. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
35. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo.
36. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
37. Kai teismas yra priėmęs sprendimą arba nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba įsiteisėjusią teismo nutartį, patvirtinančią taikos sutartį.
38. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, tyrimo atlikimo ir išvadų pateikimo tvarką.
39. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.
XI. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
40. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
40.2. dokumentus apie neteisėtus draudėjo veiksmus atliekant auditą, dėl kurių atsirado žala, šių veiksmų aplinkybes ir padarinius;
41. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
42. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų arba šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
43. Jeigu praėjus šio aprašo 41 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, nukentėjusį trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
44. Draudėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio reikalavimo gavimo, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
XII. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
45. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų nuorašus:
46. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XIII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
48. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
49. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIV. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS
50. Draudėjo išlaidos, nurodytos šio aprašo 31 ir 33 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
51. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šio aprašo 31 ir 33 punktuose, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
52. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą arba stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (šio aprašo 29 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XV. DVIGUBAS DRAUDIMAS
XVI. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
55. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
56. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudimo sutartis nutraukiama. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už laikotarpį, už kurį draudimo apsauga nebuvo suteikta.
XVII. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
XVIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59. Visi šiame apraše numatyti šalių prašymai, pranešimai, reikalavimai, susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
60. Draudimo sutarties sąlygos, nenustatytos šiame apraše, reglamentuotos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
61. Visi draudėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens ir draudiko ginčai, kylantys iš draudimo sutarties arba susiję su ja, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-245, 2014-10-30, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15712
Dėl Lietuvos banko valdybos 2012 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 03-122 „Dėl Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo