Suvestinė redakcija nuo 1995-02-11 iki 1995-03-08

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 49-919, i. k. 0941100NUTA00000508

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL ŪKININKŲ RĖMIMO

 

1994 m. birželio 22 d. Nr. 508

Vilnius

 

Siekdama didinti valstybės paramą ūkininkams ir sudaryti palankesnes sąlygas jiems kurtis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad:

1.1. Finansų ministerijos įsteigtas Ūkininkų rėmimo fondas formuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto tam numatytų lėšų, dividendų, gaunamų už Ūkininkų rėmimo fondo lėšomis įsigytas komercinio Žemės banko akcijas, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų paramos fondų, labdaros lėšų Lietuvos ūkininkams remti, 5 procentų dydžio atskaitymų iš Agrarinės reformos fondo, palūkanų už ūkininkams suteiktas paskolas ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimuose numatytų šaltinių.

Ūkininkų rėmimo fondo lėšos kaupiamos Lietuvos žemės ūkio banke, atskiroje sąskaitoje. Šio fondo lėšomis disponuoja Žemės ūkio ministerija;

1.2. iš Ūkininkų rėmimo fondo lėšų:

1.2.1. finansuojamos ūkininkų bendrojo naudojimo objektų statybos (sodybų elektrifikavimo, ryšių sistemų kūrimo, kelių tiesimo bei remonto, esant galimybei, – ir dujofikavimo bei artezinių šulinių įrengimo) išlaidos, teikiama parama ūkininkams, kurie patyrė nuostolių dėl gaisrų, stipraus vėjo, liūčių, šalčio ir gyvulių užkrečiamųjų ligų;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1265, 1994-12-16, Žin., 1994, Nr. 99-1975 (1994-12-23), i. k. 0941100NUTA00001265

 

1.2.2. kompensuojama dalis (30 procentų) traktoriaus arba kombaino (javų, bulvių, linų, cukrinių runkelių) vertės kooperatyvui, pirkusiam šią techniką savo lėšomis ir po 1994 m. vasario 20 d. sudariusiam su ūkininkais agroserviso paslaugų, atitinkančių metinę nupirktos technikos išdirbio normą, sutartis;

1.2.3. kompensuojama paskolas suteikusiam bankui dalis palūkanų, priskaičiuotų už ūkininkams suteiktas iki šio nutarimo įsigaliojimo ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas;

1.2.4. teikiamos lengvatinės paskolos ūkininkams;

1.2.5. apmokama dalis žemės ūkio konsultavimo tarnybos išlaikymo išlaidų;

1.2.6. finansuojamos kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatomos ūkininkų rėmimo priemonės.

2. Patvirtinti Ūkininkų rėmimo fondo formavimo ir naudojimo tvarką (pridedama).

3. Pavesti Žemės ūkio ministerijai atstovauti komercinio Žemės banko veikloje priklausomai nuo to, kiek šio banko akcijų įsigyta Ūkininkų rėmimo fondo lėšomis.

4. Pripažinti netekusiais galios:

4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl ūkininkų rėmimo“ (Žin., 1992, Nr. 12-332);

4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 138 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 88 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 13-375);

4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 275 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 88 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 17-500);

4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 835 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 88 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1056);

4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 973 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 88 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 74-1387).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       RIMANTAS KARAZIJA

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 508

 

ŪKININKŲ RĖMIMO FONDO FORMAVIMO IR NAUDOJIMO TVARKA

 

1. Ūkininkų rėmimo fondas formuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto tam numatytų lėšų, dividendų, gaunamų už Ūkininkų rėmimo fondo lėšomis įsigytas komercinio Žemės banko akcijas, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų paramos fondų, labdaros lėšų Lietuvos ūkininkams remti, 5 procentų dydžio atskaitymų iš Agrarinės reformos fondo, palūkanų už ūkininkams suteiktas paskolas ir kitų Lietuvos Vyriausybės sprendimuose numatytų šaltinių.

2. Žemės ūkio ministerija Ūkininkų rėmimo fondo lėšoms laikyti turi Lietuvos žemės ūkio banko Operacinėje valdyboje atidarytą sąskaitą Nr. 705701.

Rajonų valdybų žemės ūkio skyriai Ūkininkų rėmimo fondo lėšoms laikyti turi savo rajono bankų skyriuose atidarytas sąskaitas Nr. 705XXX.

3. Finansų ministerija Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skirtas Ūkininkų rėmimo fondui, perveda į nurodytąją Žemės ūkio ministerijos sąskaitą kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki finansuojamo ketvirčio pradžios.

4. Žemės ūkio ministerija 5 procentų dydžio atskaitymų iš Agrarinės reformos fondo lėšas perveda į Ūkininkų rėmimo fondą kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos.

Atskaitymai iš Agrarinės reformos fondo skaičiuojami nuo praėjusio mėnesio įplaukų į šį fondą (be Lietuvos valstybės biudžeto tam numatytų lėšų) sumos.

5. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių ir fizinių asmenų paramos fondų, labdaros lėšos Lietuvos ūkininkams remti įskaitomos į Ūkininkų rėmimo fondą jas gavus.

6. Bankų priskaičiuotos palūkanos už ūkininkams suteiktas paskolas įskaitomos į Ūkininkų rėmimo fondą jas sumokėjus.

7. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kiek numatoma gauti į Ūkininkų rėmimo fondą lėšų, kasmet sudaro šio fondo pajamų ir išlaidų sąmatą, kurią tvirtina žemės ūkio ministras. Sąmatoje pajamos bei išlaidos paskirstomos ketvirčiais, atsižvelgiant į prognozuojamą ūkininkų skaičiaus kitimą per metus. Atitinkamai pasikeitus Ūkininkų rėmimo fondo lėšoms arba ūkininkų rėmimo sąlygoms, šio fondo pajamų ir išlaidų sąmata gali būti tikslinama.

8. Žemės ūkio ministerija iš Ūkininkų rėmimo fondo lėšų:

8.1. kompensuoja dalį banko priskaičiuotų palūkanų už ūkininkams, gaminantiems prekinę žemės ūkio produkciją ir turintiems ne mažiau kaip 15 hektarų žemės ūkio naudmenų, suteiktas iki šio nutarimo įsigaliojimo ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas.

Banko skyriams, suteikusiems ūkininkams ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas iki 1993 m. gruodžio 23 d., kompensuojama 65 procentai tuose banko skyriuose imamų rinkos palūkanų. Banko skyriams, suteikusiems ūkininkams paskolas nuo 1993 m. gruodžio 23 d. iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, kompensuojama 70 procentų priskaičiuotų palūkanų už suteiktas ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas. Ši lengvata taikoma tik tais atvejais, kai ūkininkas paima paskolą su metinėmis palūkanomis, ne didesnėmis kaip 70 procentų. Jeigu ūkininkas paima paskolą su didesnėmis kaip 70 procentų metinėmis palūkanomis, ši lengvata netaikoma sumai, didesnei už nurodytąją. Bendra lengvatinės ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos suma vienam ūkininkui negali būti didesnė kaip 30 tūkst. litų. Šiai sumai nepriskiriamos paskolos, gautos iš Lietuvos Respublikos paramos žemės ūkiui bei JAV paramos fondų, taip pat paskolos ūkininkų agroservisui kurti.

Kad dalis palūkanų būtų kompensuota iš Ūkininkų rėmimo fondo lėšų, bankas, suteikęs ūkininkui paskolą, turi pateikti mokamąjį reikalavimą – pavedimą (4 egzempliorius), pridėdamas ūkininkų sąrašą (1 egzempliorių). Ūkininkų sąraše nurodoma ūkininko vardas, pavardė, priskaičiuota ir kompensuojama palūkanų suma bei paskolos gavimo data – kai paskola išduota iki 1993 m. gruodžio 23 dienos. Jeigu bankui kompensuojamos palūkanos už paimtą po 1993 m. gruodžio 23 d. paskolą, ūkininkų sąraše atskiroje skiltyje nurodomas paskolos įsiskolinimas. Jeigu palūkanos kompenuojamos už paskolą, išduotą ūkininkui, sukūrusiam agroservisą, šioje skiltyje nurodoma: „Agroservisas“.

Kad būtų galima kontroliuoti, ar pagal paskirtį naudojamos Ūkininkų rėmimo fondo lėšos (kai bankui kompensuojama dalis palūkanų už ūkininkams suteiktas paskolas), rajonų valdybų žemės ūkio skyriai iki 1994 m. liepos 13 d. pateikia (papildo) Žemės ūkio ministerijai ūkininkų, gaminančių prekinę žemės ūkio produkciją ir turinčių ne mažiau kaip 15 hektarų žemės ūkio naudmenų, sąrašus;

8.2. išmoka pašalpas ūkininkams, kurie patyrė nuostolių dėl gaisrų, stipraus vėjo, liūčių, šalčio ir gyvulių užkrečiamųjų ligų. Pašalpos (iki 60 procentų nelaimės padarytos žalos dydžio) skiriamos iš šio fondo žemės ūkio ministro įsakymu, įvertinus rajonų valdybų žemės ūkio skyrių pateiktus dokumentus, patvirtinančius įvykusią nelaimę, nurodančius jos padarytos žalos dydį, draudimo įstaigų išmokėto žalos atlyginimo sumą, taip pat kitus su nelaime susijusius dokumentus. Ūkininko prašyme dėl žalos dalies atlyginimo turi būti nurodoma jo turimos žemės plotas ir sąskaita banke.

Gyvulių užkrečiamosios ligos, dėl kurių veterinarijos specialistai nurodo, jog būtina sunaikinti gyvulį arba jo skerdieną, yra šios:

snukio ir nagų liga (Foot and mouth disease; FMD), A010;

galvijų maras (Rinderpest), A040;

atrajojančiųjų gyvulių maras (Peste des petits ruminants), A050;

kontagiozinė galvijų pleuropnemonija (Contagious bovine pleuropneumonia), A060;

Rifto slėnio karštligė (Rift Valley fever), A080;

mėlynojo liežuvio liga (Bluetongue), A090;

avių ir ožkų raupai (Sheep pox and goat pox), A100;

vezikulinis stomatitas (Vesicular stomatitis; VS), A020;

afrikinis arklių maras (African horse sickness), A110;

afrikinis kiaulių maras (African swine fever), A120;

klasikinis kiaulių maras (Hog cholera, clasical swine fever), A130;

Tešeno liga (Teschen disease), A140;

paukščių maras (Fowl plague), A150;

Niūkaslio liga (Newcastle disease), A160;

arklių infekcinė anemija (Equine infectious anaemia), B205;

arklių įnosės (Glanders), B209;

pasiutligė (Rabies), B058;

juodligė (Anthrax), B051;

trichineliozė (Trichinellosis suis), B255;

galvijų spongiforminė encefalopatija (Bovine spongiforme encephalopathy; BSE), B115;

kiaulių vėlyvasis abortas (Porcine reproductive and respiratory syndrome);

Punkto pakeitimai:

Nr. 1265, 1994-12-16, Žin., 1994, Nr. 99-1975 (1994-12-23), i. k. 0941100NUTA00001265

 

8.3. Neteko galios nuo 1995-02-11

Punkto naikinimas:

Nr. 173, 1995-02-03, Žin. 1995, Nr. 13-299 (1995-02-10), i. k. 0951100NUTA00000173

 

9. Ūkininkų rėmimo fondo pajamų ir išlaidų sąmatoje numatytos lėšos investicijoms ir kooperatyvų pirktų traktorių arba kombainų vertei iš dalies (30 procentų) kompensuoti paskirstomos rajonų valdybų žemės ūkio skyriams proporcingai visų ūkininkų užimamam žemės ūkio naudmenų plotui. Kiekvienų metų I pusmetį šios lėšos rajonams paskirstomos pagal sausio 1 d. duomenis, o II pusmetį – pagal liepos 1 d. duomenis.

Žemės ūkio ministerija kiekvieną ketvirtį perveda Ūkininkų rėmimo fondo lėšas, skirtas rajonų valdybų žemės ūkio skyriams, į šios tvarkos 2 punkte nurodytą sąskaitą.

10. Rajonų valdybų žemės ūkio skyriai sudaro komisiją, kuri turi skirstyti Ūkininkų rėmimo fondo lėšas, skirtas investicijoms ir kooperatyvų pirktų traktorių arba kombainų vertei iš dalies (30 procentų) kompensuoti. Šiuo atveju išlaidoms sąmata nesudaroma, o skirtos lėšos naudojamos:

10.1. elektros 10 ir 0,4 kW linijoms (prireikus – ir 10, 0,4 kW transformatorinėms pastotėms statyti) projektuoti ir tiesti iki įvado į ūkininko sodybą;

10.2. ryšių linijoms projektuoti ir įrengti nuo artimiausios gyvenvietės automatinės telefono stoties iki įvado į ūkininko sodybą arba mobilaus ryšio telefono aparatams įsigyti, jeigu jų įsigijimo išlaidos yra mažesnės už ryšių linijų įrengimo išlaidas ir yra rašytinis ūkininko sutikimas. Telefono įjungimą nuo įvado abonentas finansuoja savo lėšomis;

10.3. bendro naudojimo keliams, kuriais naudosis grupė ūkininkų, taip pat kelio atkarpai nuo šio (bendro naudojimo) kelio iki ūkininkui skirto žemės sklypo ribos, projektuoti, tiesti ir remontuoti. Ūkininko sklype kelio tiesimą ir remontą finansuoja būsimasis kelio savininkas;

10.4. žemo slėgio bendro naudojimo dujotiekiui nuo dujų paskirstymo stoties projektuoti ir tiesti. Įvadų nuo šių linijų iki ūkininko sodybos tiesimą finansuoja dujų ėmėjas. Rekomenduojama žemo slėgio bendro naudojimo dujotiekį nuo dujų paskirstymo stoties tiesti tik tuo atveju, jeigu ūkininkai sutinka įvadus iki jų sodybų įrengti savo lėšomis;

10.5. arteziniams gręžiniams su vandentiekio bokštais ir reikiamais elektros tinklais, kuriais naudosis du ir daugiau ūkininkų, projektuoti ir įrengti. Vandentiekio nuo artezinių gręžinių iki sodybos tiesimą finansuoja ūkininkas. Artezinio gręžinio dislokacijos vieta ir jo naudojimas turi būti aptarti ūkininkų tarpusavio sutartyse;

10.6. traktoriaus arba kombaino (javų, bulvių, linų, cukrinių runkelių) vertei iš dalies (30 procentų) kompensuoti. Kompensacija mokama kooperatyvui, pirkusiam šią techniką savo lėšomis ir po 1994 m. vasario 20 d. sudariusiam su ūkininkais agroserviso paslaugų, atitinkančių metinę nupirktos technikos išdirbio normą, sutartis 7 metams.

11. Komunikacijas ir inžinerinę įrangą rekomenduojama projektuoti ir įrengti taip, kad jos tenkintų kuo didesnės ūkininkų grupės poreikius, tinklus tiesti pagal kelius, griovius bei atsižvelgiant į kitas gamtines sąlygas.

12. Metų (ketvirčio) pabaigoje nepanaudotos Ūkininkų rėmimo fondo lėšos, esančios Žemės ūkio ministerijos ir rajonų valdybų žemės ūkio skyrių specialiai atidarytose sąskaitose, į Lietuvos valstybės biudžeto pajamas nepervedamos.

Rajonų valdybų žemės ūkio skyriams Ūkininkų rėmimo fondo lėšos pervedamos kiekvieną ketvirtį, sumažintos Ūkininkų rėmimo fondo lėšų likučio dydžiu, buvusiu rajonų valdybų žemės ūkio skyrių banko sąskaitose ketvirčio pradžioje.

13. Ketvirčiui pasibaigus, rajonų valdybų žemės ūkio skyriai per 10 dienų pateikia Žemės ūkio ministerijai (pagal jos parengtą formą) ataskaitą, kaip naudojamos Ūkininkų rėmimo fondo lėšos pagal finansuojamas priemones. Ketvirčiui pasibaigus, Žemės ūkio ministerija per 25 dienas pateikia Finansų ministerijai Ūkininkų rėmimo fondo lėšų panaudojimo suvestinę ataskaitą.

14. Iš Ūkininkų rėmimo fondo lėšų teikiamos lengvatinės ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos ūkininkams, gaminantiems prekinę žemės ūkio produkciją ir turintiems ne mažiau kaip 15 hektarų žemės ūkio naudmenų:

14.1. gyvenamiesiems namams statyti – laikotarpiui iki 25 metų – 80 procentų namo statybos kainos dydžio;

14.2. ūkiniams pastatams statyti ir pirkti – laikotarpiui iki 15 metų – ne daugiau kaip 80 procentų jų statybos arba pirkimo kainos dydžio;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1265, 1994-12-16, Žin., 1994, Nr. 99-1975 (1994-12-23), i. k. 0941100NUTA00001265

 

14.3. įrengimams ir žemės ūkio technikai pirkti – laikotarpiui iki 7 metų – ne daugiau kaip 80 procentų įrengimų ir žemės ūkio technikos rinkos kainos dydžio;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1265, 1994-12-16, Žin., 1994, Nr. 99-1975 (1994-12-23), i. k. 0941100NUTA00001265

 

14.4. pagrindinės bandos gyvuliams pirkti, sodams įveisti – laikotarpiui iki 3 metų;

14.5. gamybos išlaidoms apmokėti bei gamybos atsargoms pirkti – laikotarpiui iki 1 metų.

15. Bendra lengvatinės (ilgalaikės ir trumpalaikės) paskolos suma vienam ūkininkui negali būti didesnė kaip 50 tūkst. litų, o ūkininkams, pateikusiems ūkio vystymo planą, – ne didesnė kaip 100 tūkst. litų.

16. Lengvatinėms paskoloms, išduotoms ūkininkams iš Ūkininkų rėmimo fondo, skaičiuojamos 15 procentų metinės palūkanos, iš kurių 5 procentus sudaro banko marža, o 10 procentų įskaitoma į šį fondą. Palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį.

Ūkininkui, sutartyje numatytu laiku negrąžinusiam paskolos arba gautą paskolą panaudojusiam ne pagal paskirtį, skaičiuojamos aptarnaujančio banko vidutinės metinės rinkos palūkanos, iš kurių 15 procentų sudaro banko marža, o kita palūkanų dalis įskaitoma į Ūkininkų rėmimo fondą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1265, 1994-12-16, Žin., 1994, Nr. 99-1975 (1994-12-23), i. k. 0941100NUTA00001265

 

17. Ūkininkų rėmimo fondo lėšas, skirtas ūkininkams paskoloms teikti, skiria žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta Lengvatinių paskolų iš Ūkininkų rėmimo fondo skyrimo komisija.

18. Lengvatinių paskolų iš Ūkininkų rėmimo fondo skyrimo komisija paskolas konkretiems ūkininkams skiria vadovaudamasi rajonų valdybų žemės ūkio skyrių teikimu. Teikime turi būti nurodyta:

18.1. ūkininko vardas, pavardė ir adresas;

18.2. privatinės nuosavybės teise ar ilgalaikės nuomos teise ūkininko valdomas žemės plotas;

18.3. gamybos kryptis ir realizuojama pagrindinė produkcija (pagal pridedamą pažymą);

18.4. pageidaujamos paskolos dydis ir paskirtis;

18.5. pajamos, iš kurių bus grąžinama paskola;

18.6. ūkininką aptarnaujantis bankas;

18.7. finansuojamo objekto vertė.

19. Lengvatinių paskolų iš Ūkininkų rėmimo fondo skyrimo komisija, apskaičiavusi ir paskyrusi paskolą ūkininkui, surašo protokolą. Šio protokolo išrašus komisija pateikia Lietuvos žemės ūkio bankui, kitiems bankams ir ūkininkui.

20. Grąžintos į Ūkininkų rėmimo fondą lengvatinių paskolų lėšos ir toliau naudojamos tam pačiam reikalui.

21. Bankų skyriai:

21.1. patikrinę ir įvertinę paskolos grąžinimo perspektyvas, nustatytąja tvarka įformina ūkininkui skirtą paskolą;

21.2. dėl ūkininko kaltės neįformintą per 1 mėnesį ūkininkui skirtą paskolą arba jos laisvą likutį grąžina į Ūkininkų rėmimo fondą, apie tai informuodami raštu savo banką ir Žemės ūkio ministerijos Lengvatinių paskolų iš Ūkininkų rėmimo fondo skyrimo komisiją;

21.3. ketvirčiui pasibaigus, nustatytąja tvarka pateikia savo bankui, o bankas ne vėliau kaip per 10 dienų – Lengvatinių paskolų iš Ūkininkų rėmimo fondo skyrimo komisijai ataskaitą.

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1265, 1994-12-16, Žin., 1994, Nr. 99-1975 (1994-12-23), i. k. 0941100NUTA00001265

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 508 dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 173, 1995-02-03, Žin., 1995, Nr. 13-299 (1995-02-10), i. k. 0951100NUTA00000173

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 935 ir 1994 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 508 dalinio pakeitimo