LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO Į S A K Y M A S

Suvestinė redakcija nuo 2012-05-23 iki 2017-12-11

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 28-1115, i. k. 1092050ISAK001K-057

Nauja redakcija nuo 2012-05-23:

Nr. 1K-193, 2012-05-17, Žin. 2012, Nr. 58-2930 (2012-05-22), i. k. 1122050ISAK001K-193

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL viešųjų juridinių asmenų, KURIE VALDO, NAUDOJA VALSTYBĖS IR (ARBA) SAVIVALDYBĖS TURTĄ IR JUO DISPONUOJA, vidaus auditorių ir asmenų, dirbančių vidaus audito srityje, ATESTACIJOS nuostatų PATVIRTINIMO

2009 m. kovo 9 d. Nr. 1K-057

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5540; 2006, Nr. 141-5390) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą:

1. T v i r t i n u Viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir (arba) savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus auditorių ir asmenų, dirbančių vidaus audito srityje, atestacijos nuostatus (toliau – Nuostatai) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos departamentui atlikti Nuostatuose vidaus auditorių atestaciją koordinuojančiai institucijai priskirtas funkcijas;

2.2. Finansų ministerijos mokymo centrui atlikti Nuostatuose vidaus auditorių atestaciją organizuojančiai institucijai priskirtas funkcijas.

FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1K-057

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2012 m. gegužės 17 d. įsakymo

Nr. 1K-193 redakcija)

viešųjų juridinių asmenų, KURIE VALDO, NAUDOJA VALSTYBĖS IR (ARBA) SAVIVALDYBĖS TURTĄ IR JUO DISPONUOJA, vidaus auditorių ir asmenų, dirbančių vidaus audito srityje, ATESTACIJOS nuostatai

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir (arba) savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus auditorių ir asmenų, dirbančių vidaus audito srityje, atestacijos nuostatuose (toliau – Nuostatai) reglamentuojama viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir (arba) savivaldybės turtą ir juo disponuoja (toliau – viešieji juridiniai asmenys), vidaus auditorių ir asmenų, dirbančių vidaus audito srityje (toliau – vidaus auditoriai):

1.1. atestacijos sistema, atestacijos tikslai ir principai;

1.2. atestacijos organizavimas;

1.3. mokymas;

1.4. egzaminai;

1.5. kvalifikacijos tobulinimas.

2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Viešųjų juridinių asmenų vidaus auditorių atestacija – viešųjų juridinių asmenų vidaus auditorių žinių ir gebėjimų, įgytų pagal vidaus auditorių mokymo programas, vertinimo procedūra.

Kitos šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5540).

II. ATESTACIJOS SISTEMA, ATESTACIJOS TIKSLAI IR PRINCIPAI

3. Vidaus auditorių atestacijos sistemą sudaro:

3.1. vidaus auditorių mokymas;

3.2. vidaus auditorių egzaminai;

3.3. vidaus auditorių kvalifikacijos tobulinimas.

4. Atestacijos tikslai:

4.1. skatinti vidaus auditorius atnaujinti ir pagilinti savo vidaus audito ir su juo susijusių sričių žinias;

4.2. skatinti vidaus auditorių nuolatinį profesinį tobulėjimą, gilinant specialiąsias profesines žinias, tobulinant gebėjimus ir įgūdžius, pritaikant naujoves vidaus audito srityje.

5. Atestacijos principai:

5.1. visuotinumas – kiekvienas vidaus auditorius gali būti atestuotas;

5.2. tęstinumas – viešojo juridinio asmens vadovas turi sudaryti sąlygas vidaus auditoriams mokytis, gauti viešųjų juridinių asmenų vidaus auditoriaus atestatą (toliau – atestatas), išlaikius vidaus auditorių egzaminus, ir tobulinti kvalifikaciją;

5.3. nešališkumas – tas pats asmuo negali būti atestacijos komisijos, egzaminų komisijos ir (ar) ekspertų komisijos nariu;

5.4. teisėtumas – atestacijoje dalyvaujančios institucijos ir komisijos savo veikloje vadovaujasi teisės aktais.

6. Pagrindas vidaus auditoriaus kompetencijai įvertinti yra žinios ir vidaus auditoriaus gebėjimai, įgyti pagal modulines (šešių modulių arba keturių modulių ir adaptacinio modulio) mokymo programas (toliau – vidaus auditorių mokymo programa).

III. ATESTACIJOS ORGANIZAVIMAS

7. Atestacijoje dalyvaujančios institucijos:

7.1. koordinuojanti institucija – Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija);

7.2. organizuojanti institucija – Lietuvos Respublikos finansų ministro įgaliota institucija;

7.3. atestacijos komisija;

7.4. egzaminų komisija;

7.5. ekspertų komisija.

8. Koordinuojanti institucija:

8.1. analizuoja vidaus auditorių atestacijos sistemos veikimą ir jos atitiktį vidaus audito poreikiams Lietuvoje;

8.2. tobulina vidaus auditorių atestacijos sistemą.

9. Organizuojanti institucija:

9.1. organizuoja savo nustatyta tvarka vidaus auditorių mokymą, vidaus auditorių egzaminus, vidaus auditorių kvalifikacijos tobulinimą;

9.2. informuoja vidaus auditorius apie organizuojamus mokymus, egzaminų (laikymo ir perlaikymo) grafikus ir tvarką, kvalifikacijos tobulinimo galimybes. Aktualią informaciją skelbia organizuojančios institucijos interneto svetainėje;

9.3. rengia egzaminų užduotis pagal atitinkamų vidaus auditorių mokymo programų dėstytojų parengtus egzaminų klausimus;

9.4. inicijuoja vidaus auditorių mokymo programų, dalijamosios medžiagos peržiūras ir jų keitimą (prireikus);

9.5. informuoja vidaus auditorius (vidaus auditorių egzamino dalyvius) apie jų egzamino rezultatus, o vidaus auditoriui paprašius leidžia susipažinti su jo atliktomis ir ištaisytomis egzamino užduotimis;

9.6. priima vidaus auditorių prašymus dėl mokymosi, atestacijos, kvalifikacijos tobulinimo, apeliacijas (motyvuotus prašymus atestacijos komisijai atlikti pakartotinį vidaus auditoriaus atliktos egzamino užduoties vertinimą), dokumentus, kuriais pagrindžiamas vidaus auditoriaus tinkamumas atestuotis;

9.7. informuoja vidaus auditorius apie atestacijos komisijos priimtus sprendimus;

9.8. rengia išvadas dėl vidaus auditorių išsilavinimo, įgytos kvalifikacijos ir praktinio darbo patirties atitikties vidaus auditoriams, siekiantiems gauti atestatą, keliamiems reikalavimams (šių Nuostatų 36 punktas) ir teikia jas atestacijos komisijai;

9.9. rengia išvadas dėl vidaus auditorių kvalifikacijos, įgytos kitoje kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje, atitikties kvalifikacijai, įgyjamai pagal vidaus auditorių mokymo programas, teikia jas atestacijos komisijai;

9.10. teikia vidaus auditoriams pasiūlymus dėl mokymų, jei jų kvalifikacija, įgyta kitoje kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje, neatitinka kvalifikacijos, įgyjamos pagal vidaus auditorių mokymo programas;

9.11. rengia suderinusi su koordinuojančia institucija vidaus auditorių mokymo programas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;

9.12. informuoja atestacijos komisiją apie vidaus auditorių mokymą ir egzaminų rezultatus;

9.13. išklausiusiems vidaus auditorių mokymo programų atskirus modulius (atitinkamai I–VI arba adaptacinį modulį) išduoda tai patvirtinančius dokumentus – pažymėjimus, kuriuos pasirašo organizuojančios institucijos vadovas;

9.14. išduoda vidaus auditoriams atestatus;

9.15. išduoda atestato dublikatus vidaus auditoriams, pateikusiems organizuojančiai institucijai motyvuotą prašymą (sugadinus atestatą, jį pametus ar kitaip praradus);

9.16. skelbia atestuotų vidaus auditorių sąrašus organizuojančios institucijos interneto svetainėje;

9.17. sudaro egzaminų komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

9.18. sudaro ekspertų komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

9.19. aptarnauja (suteikia patalpas posėdžiams, aprūpina kanceliariniais reikmenimis) atestacijos komisiją, egzaminų komisiją, ekspertų komisiją; kartu su atitinkamos komisijos pirmininku atstovauja komisijoms, kai esama santykių su kitomis institucijomis, dėl atitinkamos komisijos priimtų sprendimų ar atliktų (neatliktų) funkcijų;

9.20. tvarko ir saugo vidaus auditorių atestacijos dokumentus Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka;

9.21. saugo ir traukia į apskaitą atestatų blankus laikydamasi reikalavimų, keliamų saugiesiems dokumentų blankams;

9.22. atlieka kitas organizuojančiai institucijai priskirtas funkcijas.

10. Atestacijos komisiją sudaro Lietuvos Respublikos finansų ministras iš 7 narių. Komisijos pirmininką ir 3 komisijos narius deleguoja Finansų ministerija, 3 komisijos narius – organizuojanti institucija. Atestacijos komisijos nariais gali būti Finansų ministerijos valstybės tarnautojai, organizuojančios institucijos darbuotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, turintys mokslo laipsnius, viešųjų juridinių asmenų vidaus audito specialistai. Atestacijos komisijos sudėtis atnaujinama 2 nariais ne rečiau kaip kas dveji metai, keičiant po vieną Finansų ministerijos ir organizuojančios institucijos deleguotą komisijos narį.

11. Atestacijos komisija:

11.1. tvirtina atestacijos komisijos darbo reglamentą;

11.2. nagrinėja dokumentus ir informaciją ir priima sprendimus dėl:

11.2.1. atestuoto viešųjų juridinių asmenų vidaus auditoriaus vardo suteikimo;

11.2.2. vidaus auditorių kvalifikacijos, įgytos kitoje kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje, atitikties kvalifikacijai, įgyjamai pagal vidaus auditorių mokymo programas;

11.2.3. vidaus auditorių, nesutinkančių su egzamino vertinimu, apeliacijų pagrįstumo;

11.2.4. leidimo eksternu (neišklausius modulio mokymo) laikyti atskirų modulių egzaminus vidaus auditoriams, turintiems daugiau kaip penkerių metų praktinio darbo patirtį viešųjų juridinių asmenų vidaus audito srityje, taip pat vidaus auditoriams, aukštosiose mokyklose įgijusiems auditoriaus kvalifikaciją, turintiems daugiau kaip trejų metų praktinio darbo patirtį viešųjų juridinių asmenų vidaus audito srityje ir kėlusiems kvalifikaciją vidaus audito srityje;

11.3. atlieka kitas atestacijos komisijai priskirtas funkcijas.

12. Atestacijos komisija turi teisę prašyti organizuojančios institucijos, kad ši kreiptųsi į kitus asmenis (įstaigas, institucijas, vidaus auditorius ir pan.) dėl informacijos, kuri reikalinga jos funkcijoms atlikti.

13. Atestacijos komisija gali atšaukti atestatą, jeigu paaiškėja, kad vidaus auditorius, teikdamas prašymą dėl atestacijos, pateikė negaliojančius, netikrus ar suklastotus dokumentus.

14. Atšaukus atestatą, vidaus auditoriui išduotas atestatas laikomas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos.

15. Egzaminų komisiją kiekvieno modulio egzaminui iš 5 narių sudaro organizuojančios institucijos vadovas. Egzaminų komisijos nariais gali būti vidaus audito, teisės, apskaitos, finansų ir (ar) vadybos sričių specialistai ir atitinkamo modulio mokymų dėstytojai.

16. Egzaminų komisija atlieka šias funkcijas:

16.1. peržiūri ir tvirtina egzaminų užduotis;

16.2. vertina kiekvieno vidaus auditoriaus atliktas egzaminų užduotis;

16.3. atlieka kitas egzaminų komisijai priskirtas funkcijas.

17. Kiekvieno vidaus auditoriaus atliktų egzamino užduočių vertinimas įforminamas egzamino vertinimo protokolu, kurio formą tvirtina organizuojančios institucijos vadovas.

18. Egzaminų komisijos nariai privalo:

18.1. užtikrinti egzaminų užduočių konfidencialumą (neatskleisti egzamino užduočių iki egzamino pradžios);

18.2. išsaugoti informaciją apie vidaus auditorių atliktų egzaminų užduočių vertinimą iki egzamino rezultatų paskelbimo.

19. Ekspertų komisiją iš 5 narių sudaro organizuojančios institucijos vadovas, suderinęs su koordinuojančia institucija. Ekspertų komisijos nariais gali būti vidaus audito srities aukštųjų mokyklų dėstytojai, turintys mokslo laipsnius, ir viešųjų juridinių asmenų vidaus audito specialistai.

20. Ekspertų komisija koordinuojančios institucijos, organizuojančios institucijos arba egzaminų komisijos prašymu ne rečiau kaip kartą per dvejus metus peržiūri vidaus auditorių mokymo programas ir mokymo medžiagą, vertindami jų aktualumą ir atitiktį vidaus audito poreikiams, ir organizuojančiai institucijai dėl jų tobulinimo teikia nuomonę (konkrečius siūlymus, kai siūloma tobulinti).

21. Atestacijos komisijos, egzaminų komisijos ir ekspertų komisijos nariai, prieš pradėdami darbą atitinkamoje komisijoje, pasirašo organizuojančios institucijos vadovo patvirtintos formos konfidencialumo pasižadėjimus.

IV. VIDAUS AUDITORIŲ MOKYMAS

22. Vidaus auditorių mokymą sudaro:

22.1. vidaus auditorių šešių modulių mokymas:

22.1.1. „Vidaus audito samprata ir teisinis reglamentavimas“ (I modulis, 40 akad. val.);

22.1.2. „Vidaus audito rūšys“ (II modulis, 40 akad. val.);

22.1.3. „Administracinių gebėjimų tobulinimas“ (III modulis, 24 akad. val.);

22.1.4. „Strateginis planavimas, apskaita ir mokesčių administravimas“ (IV modulis, 40 akad. val.);

22.1.5. „Pagrindinių teisės normų taikymas viešajame sektoriuje“ (V modulis, 20 akad. val.);

22.1.6. „ES paramos lėšų auditas“ (VI modulis, 20 akad. val.);

22.2. adaptacinio modulio mokymas (40 akad. val.), skirtas vidaus auditorių, išklausiusių vidaus auditorių keturių modulių mokymo programą arba kitoje kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje įgijusių kvalifikaciją, atitinkančią kvalifikaciją, įgyjamą pagal vidaus auditorių keturių modulių mokymo programą, mokymui.

23. Vidaus auditorių mokymo programų turinys turi atitikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintus valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimus.

V. VIDAUS AUDITORIŲ EGZAMINAI

24. Vidaus auditoriai laiko egzaminus pagal organizuojančios institucijos vadovo patvirtintą tvarkaraštį.

25. Egzaminai laikomi raštu.

26. Kiekvieno modulio egzamino užduotys, priklausomai nuo modulio trukmės, sudaromos iš 25–50 uždarų klausimų (pateikiamas klausimas ir keturi galimi atsakymų variantai, iš kurių vienas yra teisingas) ir vienos situacijos analizės.

27. Pagal sudėtingumo lygį egzamino užduočių klausimai yra trijų lygių:

27.1. I lygio (L1) – vidaus auditorius turi parodyti pagrindines dalyko žinias: pateikti apibrėžtį, išskirti, surūšiuoti tam tikro elemento sudedamąsias dalis. Už kiekvieną I lygio klausimo teisingą atsakymą skiriamas 1 balas;

27.2. II lygio (L2) – vidaus auditorius turi parodyti ne tik pagrindines, bet ir specialiąsias dalyko žinias – pritaikyti teorines žinias įvairiose situacijose. Už kiekvieną II lygio klausimo teisingą atsakymą skiriami 2 balai;

27.3. III lygio (L3) – situacijos analizės klausimai, į kuriuos atsakydamas vidaus auditorius turi išsamiai išanalizuoti pateiktą situaciją, kritiškai ją įvertinti. Už kiekvieną III lygio teisingą atsakymą skiriami 5 balai.

28. I, II, IV modulių ir adaptacinio modulio mokymo egzaminų trukmė – trys valandos be pertraukų, III, V ir VI modulių egzaminų trukmė – dvi valandos be pertraukų.

29. Egzamino užduočių lapuose vidaus auditorius nurodytoje vietoje užrašo kodą, pateiktą ant egzamino užduoties voko.

30. Per egzaminą vidaus auditorius negali:

30.1. naudotis papildoma informacine medžiaga ar kitų asmenų pagalba;

30.2. naudotis programuojamais skaičiuotuvais;

30.3. naudotis mobiliaisiais telefonais ir kitais elektroniniais prietaisais;

30.4. blaškyti kitų vidaus auditorių ir egzaminų komisijos narių dėmesio.

31. Egzaminas laikomas išlaikytu aukštu balu, jeigu teisingų atsakymų balų suma sudaro 75 procentus ir daugiau teisingų atsakymų maksimalios balų sumos.

32. Vidaus auditorius, neišlaikęs egzamino aukštu balu, gali jį perlaikyti.

33. Su egzaminų rezultatais vidaus auditoriai supažindinami elektroniniu būdu arba vidaus auditoriaus pageidavimu raštu.

34. Įvertintos vidaus auditorių atliktos egzaminų užduotys saugomos organizuojančioje institucijoje.

35. Vidaus auditorius, norėdamas susipažinti su savo atliktomis ir įvertintomis egzamino užduotimis, kreipiasi su prašymu į organizuojančią instituciją.

36. Vidaus auditorius, siekiantis gauti atestatą ir įgyti atestuoto viešųjų juridinių asmenų vidaus auditoriaus vardą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

36.1. turėti aukštąjį išsilavinimą;

36.2. turėti praktinio darbo patirties vidaus audito srityje (ne mažiau kaip dvejus metus), taip pat viešųjų juridinių asmenų vidaus audito srityje (ne mažiau kaip vienus metus);

36.3. būti išklausęs vidaus auditorių šešių modulių mokymą (I–VI) ir galintis tai patvirtinti pažymėjimais, išlaikęs visų mokymo modulių (I–VI) egzaminus, iš jų – aukštu balu I ir II modulių ir pasirinktinai du iš III–VI modulių;

36.4. būti išklausęs adaptacinio modulio mokymą ir galintis tai patvirtinti pažymėjimu, išlaikęs aukštu balu adaptacinio modulio egzaminą, jei vidaus auditorius yra baigęs vidaus auditorių keturių modulių mokymą arba yra atestacijos komisijos sprendimas, kad jo kvalifikacija, įgyta kitoje kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje, atitinka kvalifikaciją, įgyjamą pagal vidaus auditorių keturių modulių mokymo programą.

37. Jeigu kitoje kvalifikacijos tobulinimo įstaigoje įgyta kvalifikacija neatitinka kvalifikacijos, įgyjamos pagal vidaus auditorių mokymo programas, vidaus auditorius turi išklausyti organizuojančios institucijos pasiūlytą mokymą ir išlaikyti atitinkamus egzaminus.

38. Vidaus auditorius, siekiantis gauti atestatą, organizuojančiai institucijai pateikia prašymą dėl atestacijos ir dokumentus, kuriais įrodoma, kad vidaus auditorius atitinka reikalavimus (šių Nuostatų 36 punktas).

39. Atestatas išduodamas vidaus auditoriui, privalomų ir jo pasirinktų modulių egzaminus išlaikiusiam aukštu balu ir atitinkančiam kitus Nuostatų 36 punkte nustatytus reikalavimus. Vidaus auditorius, kuriam išduotas atestatas, laikomas atestuotu.

40. Atestato blanke turi būti šie rekvizitai:

40.1. atestato pavadinimas;

40.2. atestato numeris;

40.3. asmens, kuriam išduotas atestatas, vardas, pavardė;

40.4. atestatą išdavusios institucijos pavadinimas;

40.5. atestato išdavimo data;

40.6. atestato registracijos numeris.

41. Atestatą pasirašo Lietuvos Respublikos finansų viceministras pagal priskirtą veiklos sritį, atestacijos komisijos pirmininkas ir organizuojančios institucijos vadovas.

VI. VIDAUS AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

42. Atestuotas vidaus auditorius kiekvienais metais turi tobulinti kvalifikaciją Finansų ministerijos mokymo centre arba kitose kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Per metus rekomenduojama išklausyti ne mažiau kaip 40 akademinių valandų mokymus.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43. Vidaus auditorius, nesutinkantis su jo atliktos egzamino užduoties vertinimu, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie egzamino rezultatus gavimo dienos turi teisę kreiptis į organizuojančią instituciją, pateikdamas apeliaciją.

44. Organizuojanti institucija perduoda apeliaciją atestacijos komisijai, kuri paskiria (ne mažiau kaip tris) atestacijos komisijos narius, kad šie parengtų išvadas dėl apeliacijos ir pateiktų atestacijos komisijai, kuri priima galutinį sprendimą dėl apeliacijos.

45. Apeliacija turi būti išnagrinėta per 20 darbo dienų nuo apeliacijos gavimo organizuojančioje institucijoje dienos.

46. Apie atestacijos komisijos sprendimą organizuojanti institucija raštu informuoja vidaus auditorių, pateikusį apeliaciją, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

47. Vidaus auditorius, nesutikdamas su atestacijos komisijos sprendimu dėl apeliacijos, gali jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

48. Nagrinėjant skundą dėl atestacijos komisijos sprendimo atestacijos komisijai atstovauja atestacijos komisijos pirmininkas arba jo nurodymu kitas atestacijos komisijos narys ir organizuojančios institucijos atstovas.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-193, 2012-05-17, Žin., 2012, Nr. 58-2930 (2012-05-22), i. k. 1122050ISAK001K-193

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-252, 2010-08-09, Žin., 2010, Nr. 97-5063 (2010-08-14), i. k. 1102050ISAK001K-252

Dėl finansų ministro 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1K-057 "Dėl Viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir (arba) savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus auditorių ir asmenų, dirbančių vidaus audito srityje, atestacijos nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-199, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 66-3110 (2011-05-31), i. k. 1112050ISAK001K-199

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-193, 2012-05-17, Žin., 2012, Nr. 58-2930 (2012-05-22), i. k. 1122050ISAK001K-193