pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718

viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcija

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcija (toliau vadinama – ši Koncepcija) parengta siekiant reformuoti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemą, kad būtų gaunama patikima ir objektyvi informacija, kurios reikia ekonominiams sprendimams priimti. Ji turi prisidėti prie veiksmingesnio valstybės išteklių valdymo visais lygiais ir skaidresnio jų naudojimo.

2. Šioje Koncepcijoje viešasis sektorius apima biudžetines įstaigas, valstybės ir savivaldybės įmones, akcines ir uždarąsias akcines bendroves ir viešąsias įstaigas, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, taip pat Lietuvos banką, valstybės socialinės apsaugos fondus, kitus valstybės pinigų fondus, valstybę ir savivaldybes, kaip atskirus juridinius asmenis. Akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių bei viešųjų įstaigų, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, valstybės ir savivaldybės įmonių, Lietuvos banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo buhalterinės apskaitos principų keisti neketinama, kadangi šie ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko kaupimo principu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

3. Šioje Koncepcijoje, atsižvelgiant į išteklių valdymo kontrolės laipsnį, aptariami tokie apskaitos informacijos kaupimo ir naudojimo lygiai:

3.1. žemiausiasis lygis – biudžetinės įstaigos, valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės ir viešosios įstaigos, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus;

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

3.2. vidurinis lygis – visi viešojo sektoriaus subjektai, turintys pavaldžių įstaigų ar ūkio subjektų, rengiantys suvestinę finansinę atskaitomybę ir teikiantys šią suvestinę finansinę atskaitomybę Finansų ministerijai arba savivaldybėms, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), arba Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ligonių kasa);

3.3. aukštesnysis lygis – savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė ligonių kasa ir valstybė kaip atskiras juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lygiu), išskyrus šios Koncepcijos 3.4 punkte nurodytą atvejį;

3.4. aukščiausiasis lygis – valstybė kaip atskiras juridinis asmuo, rengiantis konsoliduotą finansinę atskaitomybę, apimančią informaciją apie valstybės, savivaldybių ir valstybės pinigų fondų turtą, įsipareigojimus, pajamas ir išlaidas.

4. Aukščiausiojo ir aukštesniojo lygio viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojai yra Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tarptautinės institucijos, visuomenė; vidurinio ir žemiausiojo lygio – asignavimų valdytojai, savivaldybių administracijos, Finansų ministerija ir kitos įstaigos, turėsiančios rengti konsoliduotą savo įstaigos finansinę atskaitomybę, taip pat biudžetinių įstaigų vadovai ir visuomenė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

II. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA

5. Šiuo metu veikianti Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa. Ji tvarkoma taip:

5.1. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir viešosios įstaigos, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, valstybės ir savivaldybės įmonės tvarko buhalterinę apskaitą kaupimo principu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

5.2. Biudžetinės įstaigos tvarko buhalterinę apskaitą modifikuotu pinigų principu.

5.3. Valstybės socialinės apsaugos fondų ir kitų valstybės pinigų fondų (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinė apskaita tvarkoma pinigų principu.

5.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo buhalterinė apskaita tvarkoma kaupimo principu, o atskaitomybė rengiama pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus tarptautinius finansinius atskaitomybės standartus.

5.5. Lietuvos banko buhalterinė apskaita tvarkoma kaupimo principu, o atskaitomybė rengiama vadovaujantis Europos centrinio banko rekomendacijomis, nustatytomis Europos centrinių bankų sistemoje dalyvaujantiems centriniams bankams.

[Papildyta punktu nuo 2006-08-12]

5.6. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo buhalterinė apskaita tvarkoma pinigų principu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

6. Dabartinės viešojo sektoriaus (išskyrus akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir viešąsias įstaigas, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, valstybės ir savivaldybių įmones, Lietuvos banką ir Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai:

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

6.1. Biudžetinių įstaigų, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pinigų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarka reglamentuota skirtingai, ji nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojų poreikius, tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus, reglamentavimas nėra aiškus arba jo nepakanka.

6.2. Dalis turto neįtraukiama į buhalterinę apskaitą, todėl neparodoma finansinėje atskaitomybėje.

6.3. Buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje rodoma turto vertė ne visada atitinka tikrąją jo vertę.

6.4. Ne visi įsipareigojimai traukiami į buhalterinę apskaitą, todėl neparodomi finansinėje atskaitomybėje.

6.5. Ne visas turtas ir ne visi įsipareigojimai teisingai klasifikuojami į ilgalaikius ir trumpalaikius.

6.6. Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus skirtingai parengtą finansinę atskaitomybę kito lygio suvestinei finansinei atskaitomybei rengti padaugėja rankų darbo, kartu didesnė ir klaidų tikimybė. Dėl to nukenčia gaunamos informacijos kokybė.

7. Dėl šios Koncepcijos 6 punkte nurodytų viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumų buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudingos jų vartotojams, nes:

7.1. Sprendimai gali būti priimami remiantis informacija, kuri nei išsami, nei objektyvi.

7.2. Neįgyvendinamas vienas iš svarbiausiųjų finansinės atskaitomybės tikslų – teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą (grynasis turtas – po įsipareigojimų padengimo likęs turtas), pajamas ir sąnaudas.

7.3. Viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė atskaitomybė negali būti rengiama dėl skirtingų apskaitos principų.

8. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai minimi ir Valstybės kontrolės išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, išvadoje dėl 2003 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybinės skolos ataskaitos.

9. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais, kuriuos tvirtina Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). Biudžetinių įstaigų apskaitos standartų parengimas neišspręstų dabar esančių biudžetinių įstaigų, savivaldybių, valstybės pinigų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės problemų. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant pašalinti šios Koncepcijos 6 punkte nurodytus trūkumus, siūloma vykdyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą (toliau vadinama – reforma).

III. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS

10. Daugelis Europos Sąjungos valstybių narių jau reformavo arba reformuoja viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemas, viešajame sektoriuje pereidamos nuo apskaitos pinigų principu prie apskaitos kaupimo principu. Apskaita kaupimo principu yra pranašesnė už apskaitą pinigų principu, nes teikia išsamesnę informaciją vartotojams.

11. Per pastaruosius kelis dešimtmečius prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu viešajame sektoriuje pereina vis daugiau valstybių (Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Švedija, Suomija, Islandija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, JAV ir kitos). Kiekvienoje valstybėje egzistavo skirtingos finansų valdymo, šalies administravimo sistemos, istoriškai buvo susiklostę skirtingi apskaitos ir biudžeto sudarymo reglamentavimo pagrindai, todėl kiekvienoje jų apskaitos sistemų reformos vyko skirtingai.

12. Kai kurios valstybės (Australija, Naujoji Zelandija, JAV) ne tik perėjo prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu, bet šį principą taiko ir sudarydamos biudžetą.

13. Daugelis valstybių, taikančių kaupimo principą, rengia centrinės valdžios konsoliduotą finansinę atskaitomybę (į ją nepatenka vietinės savivaldos finansinė atskaitomybė).

IV. REFORMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

14. Reformos tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie apskaitos tvarkymo kaupimo principu. Kaupimo principo taikymas pagerintų valstybės išteklių valdymą ir naudojimą, teiktų išsamesnę ir objektyvesnę informaciją jos vartotojams, o tai leistų užtikrinti priimamų ekonominių sprendimų pagrįstumą ir kokybę, sudarytų sąlygas efektyviau įgyvendinti finansų kontrolę visais valdymo lygiais.

15. Siekiant reformos tikslo, reikės įgyvendinti šiuos pagrindinius uždavinius:

15.1. reglamentuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą kaupimo principu, taip pat finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą ir teikimą;

15.2. tobulinti finansinės atskaitomybės rengėjų ir jos vartotojų kvalifikaciją, kad jie sugebėtų tvarkyti apskaitą kaupimo principu;

15.3. suderinti buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinės atskaitomybės ir valdymo ataskaitų rengimo principus;

15.4. optimizuoti informacijos kaupimo, apdorojimo ir teikimo sistemas bei procesus.

V. REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR JŲ VYKDYMAS

16. Reformos įgyvendinimo priemonės turėtų būti vykdomos etapais. Pirmajame etape (2005–2008 metai) būtų parengtos pagrindinės reformos įgyvendinimo priemonės, kurių planas pateiktas šios Koncepcijos priede.

17. Pagal reformos įgyvendinimo priemones skirtinos šios pagrindinės sritys:

17.1. būtinų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinės atskaitomybės rengimą kaupimo principu, parengimas;

17.2. informacinių technologijų sistemų optimizavimas.

18. Baigus pirmąjį etapą, būtina išanalizuoti pirmajame etape įvykdytų priemonių rezultatus ir parengti antrojo etapo (2009–2010 metai) priemones.

VI. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO PRANAŠUMAI

19. Kaupimo principu parengta finansinė atskaitomybė apima pajamas, sąnaudas, turtą, įsipareigojimus ir grynąjį turtą. Finansinę atskaitomybę, parengtą kaupimo principu, pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus turėtų sudaryti finansinės būklės ataskaita arba balansas, finansinės veiklos rezultatų ataskaita, grynojo turto arba nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas prie finansinės atskaitomybės.

20. Finansinės atskaitomybės, parengtos kaupimo principu, pranašumai:

20.1. Ji parodo tikrą ir teisingą esamą finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus per tam tikrą laikotarpį. Išsamus turto ir įsipareigojimų pateikimas leidžia įvertinti, kiek ateityje reikės skirti lėšų turto naudingosioms savybėms palaikyti ir įsipareigojimams vykdyti.

20.2. Ji parodo, iš kokių šaltinių – nuosavų išteklių ar skolintų lėšų – finansuojama valstybės veikla.

20.3. Ji padeda teikti išsamią ir objektyvią informaciją, kuri leidžia biudžetines įstaigas vertinti ne pagal tai, kaip gebama kontroliuoti išlaidas, bet ar gerai dirbama, ar rezultatai pasiekiami ekonomiškiausiu būdu.

20.4. Ji sudaro sąlygas racionaliau planuoti, o tai leidžia nustatyti, kiek ateityje bus realių įsipareigojimų, pareikalausiančių papildomų finansinių išteklių, arba kiek esamų finansinių išteklių reikės perskirstyti.

20.5. Ji padeda įvertinti apyvartinio kapitalo valdymo efektyvumą.

VII. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO SUNKUMAI

21. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu susijęs su šiais sunkumais:

21.1. Padidės sistemos sukūrimo, įgyvendinimo ir palaikymo sąnaudos, kurias lems tai, kad reikės:

21.1.1. identifikuoti ir įvertinti esamą turtą, kurio apskaita nėra tvarkoma;

21.1.2. sukurti apskaitos politiką ir buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo bei teikimo procedūras;

21.1.3. pertvarkyti arba įsigyti naujas kompiuterines apskaitos programas;

21.1.4. tobulinti ne tik finansinės atskaitomybės rengėjų, bet ir jos vartotojų kvalifikaciją.

21.2. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu vyks laipsniškai, todėl tam tikru pereinamuoju laikotarpiu informacija bus rengiama vadovaujantis skirtingais apskaitos principais, nebus įmanoma palyginti kelių laikotarpių finansinės atskaitomybės.

21.3. Didės apskaitos specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, mokymo poreikis.

21.4. Pereinamasis laikotarpis bus gana ilgas.

21.5. Neišvengiamas apskaitos sistemos, skirtos biudžeto vykdymo priežiūrai, dubliavimas arba transformavimas. Pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamas apskaitos dvigubinimas (t.y. būtų rengiama konsoliduota valstybės finansinė atskaitomybė pagal kaupimo principą, o už biudžetą būtų atsiskaitoma laikantis pinigų principo). Ateityje galima būtų svarstyti ir biudžeto sudarymą bei atsiskaitymą už jo įvykdymą kaupimo principu. Taip pat būtina sukurti visų apskaitos informacijos naudojimo lygių atskaitomybės ir informacijos tvarkymo bei teikimo sistemą ir nustatyti valstybės konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimo organizavimo tvarką.

VIII. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ IR FINANSINĘ ATSKAITOMYBĘ

22. Vienas iš svarbiausiųjų klausimų yra ilgalaikio materialiojo turto apskaita. Įgyvendinant reformą, visas ilgalaikis turtas turi būti parodytas jį valdančio, naudojančio ir juo disponuojančio nuosavybės arba patikėjimo teise subjekto finansinės būklės ataskaitoje (balanse).

23. Apskaitos tikslais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose būtų galima nurodyti pagrindines ilgalaikio materialiojo turto grupes, tokias kaip žemė ir vandens telkiniai, infrastruktūros turtas, pastatai, statiniai, mašinos ir įrengimai, kitas ilgalaikis materialusis turtas, nebaigta statyba, išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą, vertybės.

24. Viena iš pagrindinių ilgalaikio materialiojo turto dabartinės apskaitos problemų yra tai, kad dalis ilgalaikio materialiojo turto (pavyzdžiui, dalis kelių, žemės, miškų ir panašiai) neįtraukta į apskaitą ir finansinę atskaitomybę, o dalis įtraukta neteisingai. Dalis ilgalaikio materialiojo turto rodoma indeksuota verte, kita dalis – įsigijimo verte, tačiau pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus leidžiama rodyti ilgalaikį materialųjį turtą įsigijimo verte arba perkainota verte. Perkainojimas pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus turi būti atliekamas periodiškai. Indeksuoti pagal juos neleidžiama, nes tai neparodo konkretaus turto vieneto tikrosios vertės.

25. Kad finansinė atskaitomybė tikrai ir teisingai parodytų finansinę būklę, visas viešajam sektoriui priklausantis turtas turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Tam reikia visas turto grupes apimančių valstybės registrų, kuriuose būtų kaupiama visa informacija apie turto vienetus: tokio turto natūrinis matas ir kiekinė išraiška, įsigijimo (pasigaminimo) kaina, jeigu ją galima nustatyti, perkainota vertė, jeigu perkainojimas buvo atliktas, nusidėvėjimo normatyvai, jeigu tokio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas, įsigijimo ir perleidimo datos, buvimo ar naudojimo vieta, turto vieneto sudėtis ir kita informacija. Kad visas turtas būtų įtrauktas į valstybės registrus, būtina jį inventorizuoti tiek kiekine, tiek vertine išraiška. Valstybės turto paiešką turto registruose turėtų užtikrinti numatoma sukurti valstybės turto informacinė paieškos sistema.

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

26. Ilgalaikis materialusis turtas į apskaitą turi būti įtrauktas įsigijimo (pasigaminimo) verte arba perkainota verte, kad jo apskaitos principai atitiktų tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Turto periodinis perkainojimas reikštų išaugusias turto įvertinimo sąnaudas, todėl perkainoti visą turtą, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių grupių turto vertė dažnai nesikeičia, ir į tai, kad kai kurių grupių turtas sudėvimas per gana trumpą laiką, būtų ekonomiškai nenaudinga. Tačiau tokias turto grupes, kaip pastatai ir statiniai, atsižvelgiant į tai, kad šioms turto grupėms priskirtas turtas gali būti naudojamas gana ilgai ir jo vertė gali keistis priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusių aplinkybių, taip pat siekiant, kad finansinė atskaitomybė rodytų tikrąją tam tikrų juridinių asmenų ir viso viešojo sektoriaus valdomo valstybės ir savivaldybių turto būklę, reikėtų perkainoti periodiškai, pavyzdžiui, kas 5 metai. Turtas, kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatyti neįmanoma, į apskaitą pirmą kartą turi būti įtrauktas nepriklausomo turto vertintojo nustatyta verte, kuri toliau tvarkant apskaitą būtų laikoma įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, ir vėliau perkainojamas, jeigu priklauso ilgalaikio materialiojo turto grupei, kuriai perkainojimas taikomas. Visą turtą apskaitoje rodyti įsigijimo (pasigaminimo) arba dar vadinama istorine savikaina būtų neteisinga, nes taip būtų iškreipta valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto tikroji vertė, o neteisingos vertės naudojimas priimant su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius sprendimus tik apsunkintų turto valdymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins ir patvirtins Finansų ministerijos Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų tarybos (toliau vadinama – Standartų taryba) pateiktą valstybės ir savivaldybių ilgalaikio turto grupių, kurias reikėtų periodiškai perkainoti, sąrašą.

27. Viešojo sektoriaus ūkio subjektų finansinėje atskaitomybėje, balanse turėtų būti parodyti visi įsiskolinimai ir įsipareigojimai, įskaitant atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, o viešojo sektoriaus konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti parodoma visa viešojo sektoriaus skola, atskleisti neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai.

IX. KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS RENGIMAS

28. Numatoma, kad viešojo sektoriaus konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudarys tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų reglamentuojamos ataskaitos:

28.1. finansinės būklės ataskaita (balansas) – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas konsoliduotas valstybės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;

28.2. veiklos rezultatų ataskaita – viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė ataskaita, kurioje nurodomos per visą ataskaitinį laikotarpį viešojo sektoriaus uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai;

28.3. grynojo turto/nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie grynojo turto/nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį;

28.4. pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos viešojo sektoriaus ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos. Ši atitinkamai reglamentuota ataskaita galėtų sutapti su biudžeto įvykdymo ataskaita;

28.5. aiškinamasis raštas – neatskiriama finansinės atskaitomybės dalis, kurioje pateikiama informacija apie svarbiems finansinių ataskaitų straipsniams taikytus principus ir atskleidžiama papildoma svarbi, patikima ir objektyvi informacija, nepateikta minėtose finansinėse ataskaitose.

29. Galimi tokie etapai ir jų poveikis viešojo sektoriaus konsoliduotai finansinei atskaitomybei:

29.1. pereinamasis etapas – pradėjus kurti viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau vadinama – VSAA standartai), būtų pradėtos rengti bandomosios atskirų asignavimų valdytojų konsoliduotos finansinės atskaitomybės bei valstybės ir savivaldybių konsoliduotos finansinės atskaitomybės, į kurias būtų įtrauktos tik biudžetinių įstaigų ir valstybės pinigų fondų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, finansinės atskaitomybės;

29.2. antrasis konsolidavimo etapas – įsigaliojus visiems VSAA standartams ir juos įdiegus, būtų rengiamos asignavimų valdytojų konsoliduotos finansinės atskaitomybės bei valstybės ir savivaldybių konsoliduotos finansinės atskaitomybės, į kurias būtų įtrauktos biudžetinių įstaigų, valstybės pinigų fondų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, valstybės ir savivaldybių įmonių ir viešųjų įstaigų, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, finansinės atskaitomybės;

29.3. galutinis konsolidavimo etapas – būtų rengiama viso viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė atskaitomybė, į kurią būtų įtrauktos biudžetinių įstaigų, valstybės pinigų fondų, valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, finansinės atskaitomybės. Tokia viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė atskaitomybė parodytų visą valstybės ir savivaldybių kontroliuojamą turtą, viešojo sektoriaus įsipareigojimus, grynąjį turtą, veiklos rezultatą ir pinigų srautus per ataskaitinį laikotarpį.

X. REFORMOS ORGANIZAVIMAS

30. Reformai koordinuoti sudaroma Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisija, atsakinga už strateginį vadovavimą reformai ir bendrą reformos eigos priežiūrą.

31. Atskirų reformos įgyvendinimo priemonių įgyvendinimui organizuoti ir rezultatų priežiūrai numatoma sudaryti atitinkamas darbo grupes iš kompetentingų valstybės institucijų, profesinių organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų.

32. Kai kurioms reformos įgyvendinimo priemonėms vykdyti numatoma samdyti išorės paslaugų teikėjus. Samdant išorės paslaugų teikėjus, priemonės būtų įgyvendinamos sparčiau ir efektyviau, be to, specializuotas paslaugas teikiančių ūkio subjektų darbuotojų turimos tarptautinių standartų ir užsienio šalių praktikos žinios, stipri techninė bazė užtikrintų geresnę paslaugų kokybę. Išorės paslaugų teikėjams numatoma pavesti šiuos darbus (bet tuo neapsiriboti):

32.1. parengti VSAA standartų projektus;

32.2. atsižvelgiant į VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti standartinio bendro sąskaitų plano projektą;

32.3. atsižvelgiant į VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti atskirų pavyzdinių buhalterinės apskaitos vadovų (toliau vadinama – apskaitos vadovai) projektus šiems viešojo sektoriaus subjektams: biudžetinėms įstaigoms, savivaldybėms, pinigų fondams ir Valstybės iždui, taip pat konsolidavimo vadovą, bendrojo sąskaitų plano naudojimo rekomendacijas ir finansinės atskaitomybės formų pildymo rekomendacijas;

Punkto pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

32.4. parengti medžiagą, skirtą biudžetinių įstaigų darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius VSAA standartus; surengti seminarus lektoriams, kurie mokys dirbti pagal VSAA standartus, ir viešojo sektoriaus įstaigų atstovų grupei;

32.5. atlikti informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos diagnostinę inventorizaciją/tyrimą visame viešajame sektoriuje;

32.6. parengti informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos optimizavimo plano projektą.

33. VSAA standartų projektus svarstys ir teiks Finansų ministerijai tvirtinti Standartų taryba. Standartų taryba bus atsakinga už VSAA standartų parengimą ir aiškinimą. Ją sudarys valstybės institucijų atstovai, profesionalai (t.y. buhalteriai), ekspertai, akademinio sluoksnio atstovai.

34. VSAA standartus turės taikyti valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, sudarydamos savo ir konsoliduotą valstybės ir savivaldybių finansinę atskaitomybę. VSAA standartai nurodytuose viešojo sektoriaus subjektuose bus pradėti taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į galimybes, kurios priklausys nuo konkretaus VSAA standarto patvirtinimo metu esamo apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio reglamentavimo.

––––––––––––––––

Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos

priedas

VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Priemonės pavadinimas	Atsakinga institucija	Įvykdymo terminas	Pastabos
1. Parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau vadinama – VSAA standartai)	Finansų ministerija	2005–2008 metai	iš viso turėtų būti parengta 24–30 standartų: kasmet po 6–8 standartus
2. Atsižvelgiant į numatomus VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti bendrą standartinį sąskaitų planą	Finansų ministerija	2005 metai	siūlomas sąskaitų planas turėtų būti parengtas taip, kad leistų sudaryti ne tik atskiro asignavimų valdytojo, bet ir viešojo sektoriaus konsoliduotą finansinę atskaitomybę, taip pat apibendrinti duomenis finansinei atskaitomybei ir biudžeto įvykdymo ataskaitoms rengti: pagal tą patį sąskaitų planą būtų rengiama tiek finansinė atskaitomybė, tiek ir biudžeto vykdymo ataskaitos
3. Parengti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą	Finansų ministerija	2006 metai	Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyti viešojo sektoriaus atskaitomybės sudėtį, atskaitomybės sudarymo reikalavimus, finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sudėtį ir atsakomybę už atskaitomybės sudarymą ir pateikimą.
4. Siekiant suderinti teisės aktus su VSAA standartų nuostatomis, parengti šių teisės aktų pakeitimų projektus:	Finansų ministerija	2006–2007 metai
4.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo			Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytus biudžetinių įstaigų apskaitos standartus pakeisti viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais ir suderinti šio įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatomis.
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 1429 „Dėl Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo“			Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarime Nr. 1429 nustatyta, kad turtas, perduotas valstybės įmonei Valstybės turto fondui, apskaitomas valstybės įmonės Valstybės turto fondo užbalansinėse sąskaitose, o šį turtą perdavusios įstaigos nurašo jį iš savo apskaitos. Vadinasi, turtas nėra apskaitomas jokio juridinio asmens finansinėje atskaitomybėje, o tai prieštarauja kaupimo principui
4.3. kitų teisės aktų (kad jų nuostatos leistų taikyti kaupimo principą)
5. Parengti konsolidavimo vadovą	Finansų ministerija	2007 metai	konsolidavimo vadove pateikiama viešojo sektoriaus konsolidavimo schema (apskaitos informacijos ir atskaitomybės srautų sistema, apimanti informacijos šaltinius, aiškinanti tarpusavio ryšius kaupiant ir perduodant informaciją iš vieno apskaitos lygio kitam), konsolidavimo principai ir konsolidavimo procedūros viešojo sektoriaus ūkio subjektams kiekvienu konsolidavimo lygiu.
„6. Atsižvelgiant į VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti:
6.1. pavyzdinį buhalterinės apskaitos vadovą biudžetinėms įstaigoms	Finansų ministerija	2007 metai	apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir atskirų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys
6.2. pavyzdinį buhalterinės apskaitos vadovą savivaldybėms	Finansų ministerija	2007 metai	apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir atskirų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys
6.3. pavyzdinį buhalterinės apskaitos vadovą valstybės pinigų fondams	Finansų ministerija	2007 metai	apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir atskirų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys
6.4. pavyzdinį buhalterinės apskaitos vadovą Valstybinio socialinio draudimo fondui	Finansų ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	2007 metai	apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir atskirų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys
6.5. pavyzdinį buhalterinės apskaitos vadovą Privalomojo sveikatos draudimo fondui	Finansų ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos	2007 metai	apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir atskirų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys
6.6. pavyzdinį buhalterinės apskaitos vadovą Valstybės iždui	Finansų ministerija	2007 metai	apskaitos vadove pateikiami apskaitos politikos ir atskirų finansinių ataskaitų elementų apskaitos principai, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo buhalterinėse sąskaitose rekomendacijos, finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys
6.7. bendrojo sąskaitų plano naudojimo rekomendacijas	Finansų ministerija	2006 metai	bendrojo sąskaitų plano naudojimo rekomendacijose aprašoma kiekviena buhalterinė sąskaita, pateikiama schema, kuriems viešojo sektoriaus ūkio subjektams kurios sąskaitos taikomos, ir perėjimo nuo naudojamo sąskaitų plano prie bendrojo sąskaitų plano nurodymai
6.8. finansinės atskaitomybės formų pildymo rekomendacijas	Finansų ministerija	2007 metai	finansinės atskaitomybės formų pildymo rekomendacijose aprašomas kiekvienas finansinės ataskaitos straipsnis, nurodoma, kurios buhalterinės sąskaitos į jį patenka.
7. Parengti medžiagą, skirtą biudžetinių įstaigų darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius VSAA standartus	Finansų ministerija	2005–2008 metai
8. Organizuoti seminarus lektoriams, kurie mokys dirbti pagal VSAA standartus, ir viešojo sektoriaus ūkio subjektų buhalteriams	Finansų ministerija	2005–2008 metai
9. Atlikti informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos diagnostinę inventorizaciją/tyrimą valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose	Finansų ministerija	2006–2007 metai	ši priemonė būtina informacijos apdorojimo ir teikimo sistemoms bei procesams optimizuoti. Atsižvelgiant į darbo mastą ir sudėtingumą, jai įvykdyti reikės didelių išlaidų
10. Parengti viešojo sektoriaus informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos optimizavimo plano projektą ir pateikti jį Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisijai	Finansų ministerija	2007 metai

Priedo pakeitimai:

Nr. 774, 2006-08-04, Žin., 2006, Nr. 88-3460 (2006-08-12)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS reformos koncepcijos IR KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS SUDARYMO