Suvestinė redakcija nuo 2004-02-13 iki 2006-01-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 22-949, i. k. 103110CISAK0001S-26

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL PREKIŲ IR PASLAUGŲ VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2003 m. vasario 26 d. Nr. 1S-26

Vilnius

Vadovaudamasis 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296) 7 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 8 straipsnio 4 dalimi:

1. Tvirtinu Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodiką (pridedama).

2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinta Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika taikoma atliekant viešuosius pirkimus pagal 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą Nr. IX-1217.

DIREKTORIUS                                                                                      RIMGAUDAS VAIČIULIS

Patvirtinta

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės direktoriaus

2004 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. 1S-4

PREKIŲ IR PASLAUGŲ VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS NUSTATYMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika (toliau tekste – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos nustatydamos prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertes atliekant viešuosius pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 123-5579).

2. Šioje metodikoje vartojamos pagrindinės sąvokos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme.

3. Viešojo pirkimo (toliau tekste – pirkimo) vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas prasideda vienais finansiniais metais ir pasibaigia kitais finansiniais metais, sudaromos sutarties vertė įtraukiama į pirkimų vertes tų finansinių metų, kuriais pirkimas prasidėjo.

4. Už prekių ar paslaugų pirkimo vertės apskaičiavimą atsakinga perkančioji organizacija, vykdanti prekių ar paslaugų pirkimą. Nustatydama prekių ar paslaugų pirkimo vertę perkančioji organizacija:

4.1. neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei;

4.2. pirkimo vertės nustatymo būdo negali pasirinkti taip, kad būtų galima išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo taikymo.

II. VIEŠOJO PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMAS

5. Prekių ar paslaugų viešojo pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į numatomą prekių ar paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau tekste – pirkimo sutarčių) vertę, kurią sudaro pirkimo sutartyje nustatyti mokėjimai tiekėjui.

6. Jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių ar kelių kategorijų paslaugų, šios pirkimo sutarties vertė yra visų prekių ar paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis verčių suma.

7. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudaromos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.

8. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

8.1. pirkimo vertė yra faktinė panašių pasikartojančių pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į pirkimo metu sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus perkamų prekių ar paslaugų kiekio ir/ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo;

8.2. pirkimo vertė yra numatoma bendra visų panašių pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų pateikimo arba per visą pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, vertė.

9. Perkančioji organizacija sutarčių panašumą nustato vienu iš šių būdų:

9.1. panašiomis sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies (paskirties) prekių arba tos pačios kategorijos paslaugų;

9.2. panašiomis sutartimis yra sutartys, kurių sudarymu suinteresuotas arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas (sąvoka „tas pats tiekėjas“ nereiškia, kad perkančioji organizacija įpareigota pirkimo sutartį sudaryti su tuo tiekėju, iš kurio ankščiau pirko prekes ar paslaugas).

10. Tos pačios rūšies (paskirties) prekėmis laikytinos tos prekės, kurių naudojimas yra identiškas arba panašus (pavyzdžiui, tos pačios rūšies (paskirties) prekėmis atitinkamai laikytini visi baldai, medikamentai, degalai ir pan.). Perkamų paslaugų kategorijos nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje.

11. Perkančioji organizacija turi laikyti, kad tiekti reikalingas prekes ar teikti reikalingas paslaugas yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas, jeigu:

11.1. perkančioji organizacija prekes ar paslaugas, dėl kurių numatoma sudaryti sutartis anksčiau, pirko iš to paties tiekėjo (pavyzdžiui, jeigu statybiniai dažai ir sausi tinko mišiniai buvo pirkti iš to paties tiekėjo, sutartys dėl šių prekių laikytinos panašiomis);

11.2. perkančiajai organizacijai tas pats tiekėjas yra pasiūlęs tiekti prekes ar teikti paslaugas, dėl kurių numatoma sudaryti sutartis (pavyzdžiui, jeigu ta pati įmonė perkančiajai organizacijai yra atsiuntusi reklaminius lankstinukus, kuriuose siūlo išspausdinti ir išplatinti perkančiosios organizacijos leidinius, sutartys dėl šių paslaugų laikytinos panašiomis);

11.3. remdamasi žiniasklaidos ar kitų informacijos šaltinių pateikiama informacija perkančioji organizacija žino, kad prekes ar paslaugas, dėl kurių numatoma sudaryti sutartis, teikti gali tas pats tiekėjas (pavyzdžiui, jeigu dienraštyje paskelbtas pranešimas, kad įmonė valo gatves, kiemus ir išveža statybines šiukšles, sutartys dėl šių paslaugų laikytinos panašiomis);

11.4. atsižvelgiant į prekių ar paslaugų ypatybes ir vadovaujantis protingumo kriterijais galima manyti, kad sutarčių dėl šių prekių ar paslaugų sudarymu gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas (pavyzdžiui, sutartys dėl lengvųjų automobilių remonto ir aptarnavimo laikytinos panašiomis, tačiau sutartys dėl lengvųjų automobilių ir katilinių įrangos remonto yra nepanašios).

12. Jeigu perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, ar sudaromos sutartys yra panašios, ji privalo jas laikyti panašiomis.

13. Perkančioji organizacija pasirinkdama, kurį iš šios metodikos 8 punkte nurodytų pirkimo vertės apskaičiavimo būdų arba kurį iš šios metodikos 9 punkte nurodytų prekių ar paslaugų panašumo nustatymo būdų taikyti, vadovaujasi šios tvarkos 4.2 punkto nuostata.

14. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatoma pirkimo sutarties pratęsimo galimybė (opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.

15. Jeigu numatoma, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 65 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytais atvejais ateityje neskelbiamų derybų arba supaprastintų neskelbiamų derybų būdu bus vykdomas papildomas paslaugų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti paslaugų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes.

16. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė skaičiuojama:

16.1. jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);

16.2. jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

17. Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija į šią vertę įtraukia:

17.1. pirkdama draudimo paslaugas – draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

17.2. pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – bankui mokamas įmokas, komisinius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas (bankų paskolų atveju į paslaugų pirkimo vertę pačios paskolos vertės įtraukti nereikia);

17.3. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis – numatomą perkamų paslaugų vertę;

17.4. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais, premijomis ar jiems taikomos kitokios atlygio formos – bendrą visų prizų, premijų ir kitokių išmokų vertę.

18. Jeigu numatomoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo verte laikoma:

18.1. terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;

18.2. neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

19. Kai perkamos tos pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti kelias pirkimo sutartis, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šia metodika, suma.

20. Kai perkamos paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šios metodikos nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.

21. Preliminariosios pirkimo sutarties vertė nustatoma susumuojant visų pagal šią sutartį numatytų vykdyti pirkimų (pirkimų, kurių metu pagal preliminariąją sutartį sudaromos pagrindinės sutartys) vertes.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22. Siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi:

22.1. parengti perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas ir nustatyti kiekius ar apimtis;

22.2. numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių) savybes (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė (opcionas) ir t. t.);

22.3. remiantis skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę;

22.4. nustatyti vadovaujantis šios metodikos nuostatomis kitų, į pirkimo vertės skaičiavimą įtrauktinų sutarčių vertę;

22.5. apskaičiuoti vadovaujantis šios metodikos nuostatomis pirkimo vertę.

23. Perkančioji organizacija tinkamam prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų verčių nustatymui turėtų kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus viešuosiuos pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes, prekių ir paslaugų rinkos sąlygas ir pan.

24. Perkančioji organizacija turėtų įdiegti viešųjų pirkimų apskaitos ir planavimo priemones, kurios leistų numatyti būsimus prekių ir paslaugų pirkimus ir galimas jų vertes.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1S-4, 2004-02-02, Žin., 2004, Nr. 23-730 (2004-02-12), i. k. 104110CISAK00001S-4

Pakeitimai:

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Įsakymas

Nr. 1S-4, 2004-02-02, Žin., 2004, Nr. 23-730 (2004-02-12), i. k. 104110CISAK00001S-4

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1S-26 "Dėl prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos patvirtinimo" pakeitimo