LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS

PRAMOGINIO IR ASMENINIO LAIVO TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS Nr. 00000000

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA

TA atlikimo vieta

Mokėjimo data

TA atliko

Spaudas ir parašas

TA atlikimo data

PRAMOGINIO IR ASMENINIO (LAIVO) DUOMENYS

Įsakymas netenka galios 2018-10-01:

Lietuvos transporto saugos administracija, Įsakymas

Nr. 2BE-308, 2018-09-14, paskelbta TAR 2018-09-14, i. k. 2018-14533

Dėl Pramoginių ir asmeninių laivų techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2018-03-24 iki 2018-09-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 69-3467, i. k. 110221SISAK0000V-72

Nauja redakcija nuo 2014-04-29:

Nr. V-93, 2014-04-28, paskelbta TAR 2014-04-28, i. k. 2014-04845

,,LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

,,DĖL PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“

2010 m. birželio 7 d. Nr. V-72

Klaipėda

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-245 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių techninės priežiūros atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu,

tvirtinu Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisykles (pridedama).

Direktorius Evaldas Zacharevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos saugios laivybos administracijos

direktoriaus 2010 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-72

(2014 m. balandžio 28 d.

įsakymo Nr. V-93 redakcija)

PRAMOGINIŲ IR ASMENINIŲ LAIVŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ

ATLIKIMO TAISYKLĖS

I. BENDROJI DALIS

1. Pramoginių ir asmeninių laivų techninės apžiūros tikslas – vadovaujantis tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų bei standartų reikalavimais, identifikuoti laivus, įvertinti jų techninę būklę, nustatyti plaukiojimo rajonus ir sąlygas, kurioms esant laivas gali būti saugiai eksploatuojamas.

2. Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja:

2.1. pirminių techninių apžiūrų atlikimą pramoginiams ir asmeniniams laivams ir jų varikliams bei vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamiesiems varikliams (toliau – Pakabinamieji varikliai) prieš įregistruojant juos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre (toliau – Registras);

2.2. techninių apžiūrų atlikimą Registre įregistruotiems pramoginiams ir asmeniniams laivams, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms priklausantiems laivams, pastatytiems ir atitinkantiems Pramoginių laivų ir jų sudedamųjų dalių projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl Pramoginių laivų ir jų sudedamųjų dalių projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), reikalavimus, tačiau naudojamiems ne pramogai, o su šių institucijų funkcijomis susijusiai tarnybinei veiklai vykdyti (toliau – tarnybinis laivas);

Punkto pakeitimai:

Nr. 2BE-118, 2018-03-23, paskelbta TAR 2018-03-23, i. k. 2018-04447

2.3. nesavaeigiams laivams ir laivams su elektriniais pakabinamaisiais varikliais techninės apžiūros neatliekamos, išskyrus tarnybinius laivus bei laivus, naudojamus nuomai ir kitai komercinei ar tarnybinei veiklai, kurių ilgis daugiau kaip 6 m.

3. Pramoginių, tarnybinių, asmeninių laivų (toliau – Laivas) ir Pakabinamųjų variklių pirmines technines apžiūras ir Laivų technines apžiūras atlieka Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija);

Punkto pakeitimai:

Nr. 2BE-118, 2018-03-23, paskelbta TAR 2018-03-23, i. k. 2018-04447

4. Administracijai gavus Laivo savininko (valdytojo) ar jo įgalioto asmens prašymą atlikti pirminę techninę apžiūrą ir įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę arba prašymą įregistruoti Pakabinamąjį variklį Registre, kurių formos nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 3-13 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“, 2 ir 7 priedais, per 10 darbo dienų atliekama pirminė techninė apžiūra.

Punkto pakeitimai:

Nr. 2BE-118, 2018-03-23, paskelbta TAR 2018-03-23, i. k. 2018-04447

5. Įregistruojant Laivą Registre, savininko (valdytojo) ar jo įgalioto asmens prašymu Laivo pirminė techninė apžiūra, taip pat Registre įregistruoto Laivo techninė apžiūra gali būti atliekama ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išlaidas, susijusias su Laivo, esančio ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirminės techninės apžiūros ir/ar techninės apžiūros atlikimu, atlygina Laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-114, 2014-05-23, paskelbta TAR 2014-05-23, i. k. 2014-05644

6. Neteko galios nuo 2018-03-24

Punkto naikinimas:

Nr. 2BE-118, 2018-03-23, paskelbta TAR 2018-03-23, i. k. 2018-04447

7. Atliekant technines apžiūras tarnybiniams laivams, kurie yra suprojektuoti ir gamintojo dokumentuose ar gamintojo lentelėje turi atitinkamai pažymėtą A, B, C ar D laivų projektavimo kategoriją, taikomi pramoginiams laivams nustatyti techniniai ir kiti reikalavimai.

8. Už Laivų pirminių techninių apžiūrų, techninių apžiūrų atlikimą ir atitinkamų dokumentų, jų dublikatų išdavimą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

II. PIRMINIŲ TECHNINIŲ IR TECHNINIŲ APŽIŪRŲ ATLIKIMO TVARKA

9. Pirminės techninės apžiūros atlikimo tvarka:

9.1. Pirminė Laivo ar Pakabinamojo variklio techninė apžiūra atliekama:

9.1.1. įsigytą Laivą ar Pakabinamąjį variklį įregistruojant Registre;

9.1.2. Registre įregistruojant statomą Laivą;

9.1.3. atliekant Laivo duomenų keitimą;

9.1.4. keičiantis Laivo ar Pakabinamojo variklio savininkui, jei Laivas ar Pakabinamasis variklis buvo išregistruotas.

9.2. Pirminės techninės apžiūros metu Laivas identifikuojamas, sutikrinami jo korpuso bei variklio numeriai, pagaminimo metai, pagrindiniai gabaritiniai matmenys, gamintojo lentelė, CE ženklas ir atitikties deklaracijos bei sertifikatai, jų atitiktis pateiktų laivo dokumentų duomenims bei Reglamente nustatytiems techniniams reikalavimams. Įsitikinama, ar Laivo atitinkamos sudedamosios dalys atitinka Reglamento reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-114, 2014-05-23, paskelbta TAR 2014-05-23, i. k. 2014-05644

9.3. Pirminės techninės apžiūros metu Pakabinamasis variklis identifikuojamas, sutikrinama ar variklio modelis, numeris, pagaminimo metai, tipas, galingumas, gamintojo lentelė bei CE ženklinimas atitinka pateiktų Pakabinamojo variklio dokumentų duomenims. Tikrinama, ar prie Pakabinamojo variklio pateikiama rašytinė atitikties deklaracija bei naudotojo vadovas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-114, 2014-05-23, paskelbta TAR 2014-05-23, i. k. 2014-05644

9.4. Atlikus pirminę techninę apžiūrą, Laivo ar Pakabinamojo variklio savininkui (valdytojui) arba jo įgaliotam asmeniui išduodamas Pramoginio ar asmeninio laivo pirminės techninės apžiūros aktas (2 priedas) arba Pakabinamojo variklio pirminės techninės apžiūros aktas (4 priedas). Pirminės techninės apžiūros aktų kopijos saugomos Administracijoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-114, 2014-05-23, paskelbta TAR 2014-05-23, i. k. 2014-05644

9.5. Laivo savininkui (valdytojui) arba jo įgaliotam asmeniui pageidaujant, kartu su pirmine Laivo technine apžiūra gali būti atliekama ir Laivo techninė apžiūra.

10. Techninės apžiūros atlikimo tvarka:

10.1. Laivo techninė apžiūra atliekama Laivo savininko (valdytojo) arba jo įgalioto asmens prašymu (1 priedas) pagal Administracijos interneto svetainėje (www.ltsa.lrv.lt) paskelbtą grafiką Lietuvos Respublikos vidaus vandens telkiniuose ir kitose vietose, ne vandens telkiniuose:

10.1.1. Laivų, nuo kurių pastatymo (pagaminimo) datos praėjo ne daugiau kaip 1 metai, pirmą kartą atlikta techninė apžiūra galioja trejus metus. Kita techninė apžiūra atliekama 10.1.2 papunktyje nurodytu periodiškumu;

10.1.2. Laivų, nuo kurių pastatymo (pagaminimo) datos praėjo daugiau kaip 1 metai, techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus;

10.1.3. Techninė apžiūra atliekama įvykus Laivo avarijai ar incidentui;

10.1.4. Techninė apžiūra atliekama modernizavus (pertvarkius) Laivą, nekeičiant jo tipo ir paskirties;

10.1.5. Techninė apžiūra atliekama po Laivo remonto, rekonstrukcijos, kai keičiamas jo tipas, paskirtis ir pan.;

Punkto pakeitimai:

Nr. 2BE-118, 2018-03-23, paskelbta TAR 2018-03-23, i. k. 2018-04447

10.2. Pasikeitus Laivo savininkui, turint galiojantį Laivo techninės apžiūros aktą, techninė apžiūra galioja iki kitos akte nurodytos techninės apžiūros atlikimo datos.

10.3. Laivo techninės apžiūros metu tikrinama:

10.3.1. Laivo korpuso ir denio konstrukcijos, rangautas, takelažas;

10.3.2. Laivo stacionarūs (bortiniai) ir pakabinamieji eigos varikliai, pagalbiniai varikliai, jų mechanizmai ir sistemos;

10.3.3. Laivo vairavimo mechanizmas (pavairavimo mechanizmas);

10.3.4. distancinio valdymo mechanizmas (jeigu yra);

10.3.5. Laivo elektros įranga (jeigu yra);

10.3.6. Laivo švartavimosi ir inkaravimosi įrangos būklė;

10.3.7. Laivo radijo navigacinės ir ryšio priemonės, jų būklė;

10.3.8. priešgaisrinės įrangos ir priemonių būklė;

10.3.9. dujinės įrangos būklė (jeigu yra);

10.3.10. gelbėjimosi priemonių būklė;

10.3.11. pirmosios pagalbos rinkinys;

10.3.12. nusausinimo sistemų būklė;

10.3.13. aplinkos apsaugos nuo taršos įrenginiai.

10.4. Savaeigis Laivas techninei apžiūrai pristatomas su pakabinamuoju ar stacionariu (bortiniu) vidaus degimo varikliu. Po Laivo techninės apžiūros savininkui (valdytojui) ar įgaliotam asmeniui išduodamas Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros aktas (toliau – TA aktas) (3 priedas), kurio išvadose nurodomas konkretus techninei apžiūrai pateikto pakabinamojo ar stacionaraus (bortinio) vidaus degimo variklio galingumas, markė/modelis ir jo numeris. Techninės apžiūros galiojimo laikotarpiu pakeitus pakabinamąjį ar stacionarų (bortinį) variklį, reikia atlikti Laivo techninę apžiūrą.

10.5. Atlikus Laivo techninę apžiūrą, surašomas ir laivo savininkui (valdytojui) ar jo įgaliotam atstovui išduodamas TA akto originalas. Techninės apžiūros galiojimo laikas nustatomas, atsižvelgiant į Laivo ir variklio pastatymo (pagaminimo) metus.

10.6. Esant neigiamiems techninės apžiūros rezultatams, surašomas ir jo savininkui (valdytojui) ar jo įgaliotam atstovui išduodamas TA aktas su nurodytais trūkumais, dėl kurių Laivą eksploatuoti draudžiama.

10.7. Pakartotinė Laivo techninė apžiūra, pašalinus TA akte nurodytus trūkumus, atliekama Laivo savininko (valdytojo) ar jo įgalioto atstovo prašymu (1 priedas). Atlikus Laivo techninę apžiūrą, išduodamas naujas TA aktas.

10.8. Techninės apžiūros metu paaiškėjus, kad Laivas nevisiškai atitinka nustatytus techninius ir kitus reikalavimus, neturinčius esminės įtakos navigacinėms bei manevrinėms Laivo savybėms, TA akte gali būti įrašomi atitinkami apribojimai.

III. LAIVO KORPUSO APŽIŪROS APIMTIS

11. Laivo korpusas tikrinamas techninės apžiūros metu. Pramoginių ir asmeninių laivų korpusų tvarumas ir konstrukcijos, atsižvelgiant į jų pagaminimo metus, turi atitikti Reglamento ir šiems laivams taikomų Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-512 „Dėl Minimalių techninių reikalavimų vidaus vandenų transporto priemonėms, plaukiojančioms Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis, ir Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus.

12. Vandens telkinyje tikrinamas laivo korpuso hermetiškumas. Korpusas turi būti nepralaidus vandeniui, be įtrūkimų.

13. Atliekant senesnių kaip 10 metų Laivų plieninės povandeninės korpuso dalies techninę apžiūrą, Laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo privalo Administracijai pateikti laivo korpuso apkalos likutinių storių matavimus arba remontą atlikusios įmonės patvirtinančius dokumentus. Korpusų likutinių storių matavimai atliekami vieną kartą per 5 metus. Šiuos darbus atlieka įmonės, turinčios įmonių atestavimo pažymėjimus, išduotus vadovaujantis Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 48 ,,Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

14. Metalinis korpusas yra tinkamas eksploatuoti, jeigu:

14.1. korpusas nepraleidžia vandens;

14.2. korpuso konstrukcijos elementų sujungimas yra patikimas;

14.3. pertvaros nepraleidžia vandens, o plūdrumo atsargos dėžės (oro dėžės) yra hermetiškos;

14.4. korpuso apkalos storio nusidėvėjimas nuo statybinio (gamyklinio) nėra didesnis kaip 25 %.

15. Korpusą iš aliuminio lydinių galima eksploatuoti, jeigu korpuso apkalos storio nusidėvėjimas nuo statybinio (gamyklinio) nėra didesnis kaip 15–20 %.

16. Medinis korpusas yra tinkamas eksploatuoti, jeigu:

16.1. medinio korpuso apkalos (lentų) storis yra ne mažesnis kaip 20 mm ir nepraleidžia vandens;

16.2. korpuso išorės apkalos, denio dangos, karkaso, konstrukcinių elementų nusidėvėjimas (įtrūkimai, medienos išsisluoksniavimas, puvimas, mechaniniai pažeidimai ir kt.) neviršija nustatytų nusidėvėjimo normų;

16.3. likutiniai dugno, bortų, denio apkalos storiai yra ne mažesni kaip 25–30 % statybinio (gamyklinio) storio.

17. Plastikinių ar stiklo pluošto korpusų būklė įvertinama pagal stiklo pluošto sluoksnių, oro pūslių (osmozės) susidarymą, plyšių, įtrūkimų bei mechaninių pažeidimų dydį. Korpuso storio nusidėvėjimas nuo statybinio (gamyklinio) neturi viršyti 30 % ir korpusas turi nepraleisti vandens.

18. Pripučiamos motorinės valtys tinkamos eksploatuoti, jeigu:

18.1. pripūsto oro slėgis pastebimai nesikeičia.

18.2. vizualiai apžiūrint nepastebėta mechaninių įpjovimų arba smulkių gumos įtrūkimų nuo temperatūros poveikio ar kitokių gumos senėjimo požymių.

IV. LAIVO STACIONARIŲ (BORTINIŲ) IR PAKABINAMŲJŲ EIGOS BEI PAGALBINIŲ VARIKLIŲ APŽIŪROS apimtis

19. Variklių, jų mechanizmų ir sistemų techninė būklė vertinama pagal jų tvarkingumą, veikimo patikimumą, atitiktį triukšmo skleidimo ir išmetamųjų teršalų normoms, dūmų kiekį ir spalvingumą. Laivuose leidžiama montuoti variklius, kurių galia neviršija Laivų gamintojo nustatytos maksimalios variklio galios konkrečiam Laivui. A, B ir C projektavimo kategorijų motorinių pramoginių ir asmeninių laivų bei jų sudedamųjų dalių kapitalinį remontą, pertvarkymo ar modernizavimo darbus gali vykdyti tik atestuotos tiems darbams įmonės, turinčios kvalifikuotus darbuotojus.

20. Tikrinama, ar Laivo stacionarių (bortinių) variklių įrengimas atitinka Reglamento 1 priedo reikalavimus:

20.1. Bortiniai varikliai. Visi bortiniai varikliai turi būti montuojami patalpoje, atskirtoje nuo gyvenamųjų patalpų, ir montuojami taip, kad gaisro ar gaisro išplitimo rizika bei toksiškų dujų, šilumos, triukšmo ar vibracijos poveikis gyvenamosiose patalpose būtų sumažintas iki minimumo. Variklių dalys ir pagalbiniai įtaisai, kuriuos būtina dažnai tikrinti ir (ar) prižiūrėti, turi būti lengvai prieinami. Izoliacinės medžiagos variklių erdvėse turi būti nedegios.

20.2. Vėdinimas. Variklio skyrius turi būti vėdinamas. Būtina užtikrinti, kad vanduo nepatektų į variklio skyrių per jokią angą.

20.3. Išsikišusios dalys. Jei variklis neapsaugotas gaubtu, jo išsikišusios judančios ar karštos dalys, galinčios sužeisti žmones, turi būti tinkamai uždengtos.

21. Pakabinamojo variklio apžiūros metu tikrinama:

21.1. variklio tipo, modelio, numerio ir galios atitiktis registracijos dokumente įrašytiems duomenims;

21.2. variklio komplektiškumas;

21.3. variklio tvirtinimo Laive patikimumas;

21.4. kuro, tepimo ir aušinimo sistemų patikimumas (hermetiškumas) darbo režimu. Stebima, ar neatsirado kuro, tepalo dėmių ant vandens paviršiaus;

21.5. distancinio valdymo (jei toks yra) patikimumas;

21.6. paleidimo starteriu ir rankiniu būdu patikimumas;

21.7. variklio veikimo stabilumas esant mažiems, vidutiniams ir maksimaliems apsisukimams;

21.8. kuro iš bako į pakabinamąjį variklį tiekimas: jis turi būti tiekiamas žarnomis, turinčiomis automatiškai uždaromus abiejų pusių vožtuvus.

22. Distancinis valdymas privalo užtikrinti Laivo valdymo patikimumą, variklių apsisukimų skaičiaus pakeitimą, reverso įjungimą atbuline eiga, avarinį variklio sustabdymą.

23. Draudžiama eksploatuoti Laivo pakabinamuosius variklius, jeigu yra šie gedimai (trūkumai):

23.1. paleidimo ir reverso mechanizmo gedimai;

23.2. variklio sraigto menčių įtrūkimai ar lūžiai;

23.3. pagalbinių mechanizmų, užtikrinančių variklio veikimą, gedimai;

23.4. pašaliniai garsai variklyje ir vibracija veleno ašyje;

23.5. variklio galingumas didesnis, negu nustatyta Laivo projektinėje dokumentacijoje arba registracijos dokumentuose.

24. Visi Laivai su pakabinamaisiais varikliais turi turėti įtaisą, neleidžiantį paleisti variklio esant įjungtai pavarai.

25. Asmeniniame laive (vandens motocikle) privalo būti automatinis elektroninis variklio išjungimas, suveikiantis vairuotojui įkritus į vandenį.

26. Kuro talpyklos, vamzdžiai:

26.1. Benzinas į pakabinamuosius variklius gali būti tiekiamas iš bakų, kurie nėra korpuso dalis ir yra izoliuoti nuo variklių skyriaus ir visų kitų uždegimo šaltinių bei atskirti nuo gyvenamųjų patalpų.

26.2. Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama Laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Jei reikia, atsižvelgiant į Laivo konstrukciją, gali būti naudojama atsparumo ugniai požiūriu lygiavertė medžiaga. Šie reikalavimai netaikomi talpykloms, kurių talpa ne didesnė kaip 12 litrų ir kurios buvo integruotos į pagalbinius įrenginius juos gaminant. Kuro talpyklos negali turėti bendrų skiriamųjų sienų su geriamojo vandens talpyklomis.

26.3. Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų patekti į Laivo vidų. Talpyklų sklendės, skirtos kuro mėginiams imti arba vandeniui nubėgti, turi užsidaryti automatiškai.

26.4. Kuro talpyklų negali būti prieš taraninę pertvarą.

26.5. Kuro talpyklos ir jų jungiamosios detalės negali būti montuojamos tiesiai virš variklių arba išmetamųjų vamzdžių.

26.6. Kuro talpyklų įleidžiamieji liečiai turi būti aiškiai pažymėti.

26.7. Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį. Jei talpyklos yra tarpusavyje sujungtos, jungiamųjų vamzdžių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.

26.8. Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio. Šis reikalavimas netaikomas tiesiai ant variklio sumontuotoms talpykloms.

26.9. Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempimus. Kuro vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio. Turi būti galima apžiūrėti visą jų ilgį.

26.10. Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas. Talpos matavimo prietaisų rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai veiksmingai apsaugomi nuo smūgių, prie jų pagrindo sumontuojamas automatinis uždaromasis įtaisas, o viršutinis galas prijungiamas prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Stikliniams matavimo prietaisams gaminti naudojama medžiaga, kuri nesideformuoja esant normaliai aplinkos temperatūrai. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose. Matavimo vamzdžiuose, kurių galas yra mašinų skyriuje, įrengiami tinkami automatiniai uždaromieji įtaisai.

26.11. Kuro talpyklos nuo kuro išsiliejimo kuro atsargų pildymo metu apsaugomos atitinkamais Laive montuojamais techniniais įtaisais, kurie įrašomi Europos Bendrijos sertifikato 52 punkte arba kitame Laivo dokumente.

26.12. Jei kuras pilamas iš kuro atsargų pildymo stočių, kuriose yra techniniai įtaisai, apsaugantys nuo kuro išsiliejimo Laive kuro atsargų pildymo metu, 26.11 ir 26.13 papunkčių reikalavimai įrangai netaikomi.

26.13. Jei kuro talpyklose yra sumontuotas automatinis uždaromasis įtaisas, pripildžius 97 % talpyklos, davikliai turi sustabdyti kuro pylimą; ši įranga turi atitikti „veikimo be gedimų“ reikalavimus. Jei daviklis įjungia elektros įtaisą, kuris gali pertraukti grandinę, kurią kuro atsargų pildymo stotis sujungia dvinariu signalu, signalą į kuro atsargų pildymo stotį turi būti galima perduoti per vandeniui nelaidų jungiamąjį kištuką, atitinkantį IEC leidinio 60309-1:1999 reikalavimus, taikomus 40–50 V DC baltos korpuso spalvos įtaisams, kurių įžeminimo kontakto padėtis atitinka dešimtos valandos rodyklę.

26.14. Kuro talpyklose turi būti angos, kurias galima sandariai uždaryti, kad talpyklas būtų galima valyti ir tikrinti.

26.15. Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai Laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.

26.16. Kuro talpyklose, iš kurių kuras tiesiogiai tiekiamas pagrindiniams varikliams ir varikliams, būtiniems saugiai Laivo eksploatacijai užtikrinti, turi būti įtaisas, įjungiantis vaizdo ir garso signalus vairinėje, jei jose nepakanka kuro tolesnei saugiai eksploatacijai.

26.17. Stacionarių ir pakabinamųjų variklių montavimas, identifikacija, išmetamų teršalų kiekis, patvarumas, atsižvelgiant į jų pagaminimo metus, turi atitikti Reglamento reikalavimus.

V. LAIVO VAIRAVIMO (PAVAIRAVIMO) MECHANIZMO APŽIŪROS APIMTIS

27. Laivų su stacionariais eigos varikliais vairavimo įranga tikrinama įjungus ir neįjungus iriamojo sraigto įvairiais režimais.

28. Pagrindinis vairavimo mechanizmas tikrinamas keletą kartų pasukant vairą „nuo borto į bortą“.

29. Avarinis (jei toks yra) vairavimo mechanizmas tikrinamas esant mažiems variklio sūkiams, permetant vairą „nuo borto į bortą“, stebint vairo padėčių rodyklės prietaiso (aksiometro) rodmenis. Vairo padėties rodyklės turi funkcionuoti veikiant ir pagrindinei, ir avarinei vairo pavarai.

30. Vairavimo įranga tvarkinga, jeigu:

30.1. vairo plokštė pasisuka 35° kampu į abi puses nuo Laivo korpuso diametraliosios plokštumos;

30.2. Laivui plaukiant maksimaliu greičiu, vairą spėjama pasukti ne ilgiau kaip per 28 s;

30.3. Laivuose, kurių korpuso ilgis daugiau negu 5 m ir esant tik vienam varytuvui, turi būti įrengtas avarinis vairavimas (valdymas), t. y. ant vairo balerio viršutinės dalies uždedama avarinio vairavimo vairalazdė (rumpelis). Esant dviem ar daugiau nepriklausomiems varytuvams ir užtikrinant pakankamą Laivo manevringumą vairavimo įrangos gedimo atveju, atskira avarinė vairavimo sistema nereikalinga.

31. Pavairavimo mechanizmo veikimo patikimumas tikrinamas įjungus pagrindinį varytuvą.

32. Laivų su pakabinamaisiais varikliais vairavimo mechanizmas privalo būti toks, kad jį laisvai galėtų valdyti vienas žmogus.

33. Vairavimo įtaisas per vairaratį (šturvalą) privalo užtikrinti pakabinamojo variklio pervedimą (pasukimą) nuo vieno borto iki kito ne ilgiau kaip per 10 s.

34. Minimalus pasukimo kampas į kiekvieną bortą turi būti ne mažesnis kaip 35° nuo Laivo korpuso diametraliosios plokštumos.

VI. LAIVO ELEKTROS ĮRANGOS APŽIŪROS apimtis

35. Patikrinama, ar akumuliatorių baterijos gerai įtvirtintos ir apsaugotos nuo vandens įsiskverbimo. Eigos variklio akumuliatorinių baterijų talpa turi būti tokia, kad užtikrintų ne mažiau kaip 10 paleidimų be papildomo jų įkrovimo. Akumuliatorių baterijos negali turėti korpuso įtrūkimų, baterijos privalo turėti polių žymėjimą, baterijos turi būti tvirtinamos taip, kad judant Laivui nepasislinktų. Baterijos turi būti išdėstytos taip, kad nepatirtų pernelyg didelio karščio ar šalčio, garo ar rūko poveikio ir nebūtų taškomos vandens purslais. Akumuliatorių baterijos turi būti lengvai pasiekiamos ir iš jų išsiskiriantys garai negali gadinti šalia esančių įtaisų. Akumuliatorių baterijos negali būti statomos vairinėje, gyvenamosiose patalpose arba triumuose. Visų ertmių, dėžių, spintų, lentynų ar kitų sudėtinių darinių, specialiai skirtų akumuliatorių baterijoms, vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo ardančio elektrolito poveikio, juos nudažant arba išklojant medžiagomis, atspariomis elektrolitui. Kai akumuliatorių baterijos statomos į uždaras patalpas, spintas ar dėžes, turi būti užtikrintas veiksmingas vėdinimas. Oras turi srūti iš apačios ir būti šalinamas per viršų taip, kad būtų užtikrintas visiškas dujų pašalinimas. Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti įtaisų, galinčių kliudyti orui srūti (pavyzdžiui, uždarymo vožtuvų). Jeigu reikalaujamo vėdinimo negali užtikrinti natūralus oro srautas, turi būti įrengtas ventiliatorius, ypač ištraukiamasis ventiliatorius, kurio variklis veikdamas nekeltų dujų ar oro srauto. Turi būti sumontuoti specialūs įtaisai, kad dujos nepatektų į variklį. Ventiliatoriai turi būti suprojektuoti ir pagaminti iš tokių medžiagų, kad, ventiliatoriaus mentei atsitrenkus, į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų statinių elektros krūvių. Ant patalpų, dėžių ar spintų, kuriose yra akumuliatorių baterijos, durų ar dangčių turi būti priklijuotas ne mažesnis kaip 0,10 m skersmens ženklas „Rūkyti draudžiama“. Neleistinas rūgštinių ir šarminių akumuliatorių laikymas vienoje patalpoje. Šarminių akumuliatorių patalpose neturi būti rūgštinių akumuliatorių įrangos ir detalių, nes ir labai mažas rūgšties (arba jos garų) kiekis suardo šarminius akumuliatorius.

36. Tikrinamų Laivų elektros instaliacija (laidai, jungikliai, saugikliai, sujungimai, kabeliai, įžeminimai ir kt.) turi būti izoliuota ir tvarkinga.

VII. LAIVŲ, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 v įtampa, ELEKTROS ĮRANGOS APŽIŪROS apimtis

37. Tikrinama, ar laivuose, kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V įtampa, kasmet atliekami elektros laidų, kabelių varžų matavimai. Varžų matavimus atlieka įmonės, turinčios įmonių atestavimo pažymėjimus, išduotus vadovaujantis Tvarkos aprašu. Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos. Metalinės dalys, su kuriomis galimas fizinis sąlytis ir kuriomis įprastos eksploatacijos metu neteka elektros srovė, pavyzdžiui, variklių rėmai ir korpusai, prietaisai ir apšvietimo įranga, turi būti įžeminamos atskirai, jei jas sumontavus jos neturi elektros kontakto su Laivo korpusu.

38. Įsitikinama, kad:

38.1. elektros energijos šaltiniai, elektros armatūra, elektros energijos imtuvai, elektros įvadai yra patikimai pritvirtinti ir pritaikyti Laivo konstrukcijai;

38.2. įrengta lydžiųjų saugiklių automatinė apsauga;

38.3. laidai apsaugoti nuo vandens, tepalo, kuro ir aukštos temperatūros poveikio;

38.4. nėra laidų tvirtinimo su nusvyrimais;

38.5. laidai apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų;

38.6. visi elektros energijos vartotojai ir elektros armatūra neišdėstyti patalpose, kur galimas kuro garų susikaupimas, ir patalpose, kur yra akumuliatoriai;

38.7. jungikliai, kištukiniai lizdai neišdėstyti vietose, kur gali patekti vanduo.

39. Įsitikinama, kad elektrolitas uždengia plokšteles 1–2 cm.

40. Įsitikinama, kad, elektros sistemos, atsižvelgiant į jų sumontavimo metus, atitinka Reglamento reikalavimus.

41. Įsitikinama, kad, laivų vizualioji signalizacija (žiburiai) atitinka Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (1972) (COLREGS-72) ir Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių (CEVNI) reikalavimus.

VIII. LAIVO švartavimo ir inkaravimo ĮRANGOS APŽIŪRos apimtis

42. Tikrinant Laivo švartavimo įrangą, apžiūrima gervių (jei tokios yra) techninė būklė, knechtai, jų tvirtinimo prie Laivo korpuso patikimumas, švartavimo virvių (lynų) būklė.

43. Laivuose, išskyrus asmeninius laivus, turi būti trys švartavimo lynai. Mažiausias jų ilgis turi būti ne mažesnis negu:

43.1. pirmojo lyno: L + 20 m, tačiau ne daugiau negu 100 m;

43.2. antrojo lyno: 2/3 pirmojo lyno ilgio;

43.3. trečiojo lyno: 1/3 pirmojo lyno ilgio;

43.4. trumpiausias lynas nebūtinas Laivuose, kurių ilgis L yra mažesnis negu 20 m.

44. Švartavimosi lynai tikrinami išmatuojant lyno diametrą, atidedama 8 diametrų atkarpa ir, jei šioje atkarpoje pastebima 10 sutrūkusių vielelių, toks lynas negali būti naudojamas.

45. Inkaravimo įranga:

45.1. ketaus inkarai draudžiami;

45.2. ant inkarų iškilaus reljefo ilgaamžiškais ženklais turi būti nurodoma jų masė;

45.3. jei inkarų masė didesnė negu 50 kg, laive turi būti sumontuoti suktuvai (gervės).

iX. PRIEŠGAISRINĖS ĮRANGOS IR PRIEMONIŲ APŽIŪRos apimtis

46. Patikrinama, ar pramoginiuose ir tarnybiniuose laivuose, kurių ilgis iki 6 m, yra bent vienas nešiojamasis miltelinis gesintuvas, kurio užpildo svoris ne mažesnis kaip 2 kg.

47. Patikrinama, ar laivuose, kurių ilgis daugiau kaip 6 m (kuriuose yra kajutės, variklių skyriai ir pan.), yra bent vienas nešiojamasis miltelinis gesintuvas, kurio užpildo svoris ne mažesnis kaip 6 kg ir 1,5 x 2 m dydžio priešgaisrinis audeklas.

48. Jeigu laivuose, kurių ilgis daugiau kaip 12 m, nėra įrengtos stacionarios gesinimo sistemos, privalo būti bent du nešiojamieji milteliniai gesintuvai, kurių užpildo svoris ne mažesnis kaip 6 kg ir 1,5 x 2 m dydžio priešgaisrinis audeklas.

49. Įsitikinama, kad nešiojamieji, kilnojamieji gesintuvai laivuose yra tikrinami atestuotose įmonėse kartą per metus.

50. Jei laive yra sumontuota stacionari (tūrinė) gaisro gesinimo sistema, įsitikinama, ar ji tikrinama atestuotose įmonėse arba Laive (šiuos tikrinimus atlieka įrenginių gamintojai arba jų įgalioti atstovai) kartą per metus, o hidrauliniai bandymai atliekami kartą per 10 metų.

51. Patikrinama, ar priešgaisrinis inventorius, gesintuvai yra patikimai pritvirtinti, laikomi matomose ir lengvai prieinamose vietose, patikrinti ir paruošti naudoti.

52. Jei nešiojamieji, kilnojamieji gesintuvai yra įrengti taip, kad jų nesimato, įsitikinama, ar juos dengiantis skydas yra paženklintas gesintuvo simboliu.

X. DUJINĖS ĮRANGOS aPŽIŪROS APIMTIS

53. Tikrinant buitinės paskirties suskystintųjų dujų įrenginius, įsitikinama, ar:

53.1. deginamas tik pramoninis propanas;

53.2. suskystintųjų dujų įrenginiai visą eksploatacijos laiką tinkami propanui deginti;

53.3. suskystintųjų dujų įrenginiai nenaudojami kitokiose nei buitinės paskirties patalpose;

53.4. nė viena suskystintųjų dujų įrenginio dalis nėra sumontuota mašinų skyriuje;

53.5. naudojamos tik patvirtintos 5–35 kg talpos talpyklos;

53.6. ant talpyklų yra oficialus antspaudas, liudijantis, kad jos buvo priimtos atlikus privalomus bandymus;

53.7. tiekimo blokai įrengti denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje negyvenamosiose patalpose ir netrukdo judėjimui Laive (jie negali būti įrengti prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto; juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės; spinta turi būti padedama taip, kad skirstomieji vamzdžiai į dujų naudojimo vietas būtų kaip įmanoma trumpesni).

53.8. tiekimo blokai įrengti taip, kad nutekėjusios dujos iš spintos galėtų patekti į atvirą erdvę be pavojaus, kad jos prasiskverbs į Laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinį;

53.9. spintos pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas; talpyklos spintose turi būti pastatomos stačiai taip, kad negalėtų apvirsti;

53.10. spintos yra pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50° C; žodžiai „Suskystintosios dujos“ ir pavaizduotas bent 10 cm skersmens simbolis „Atsargiai su ugnimi, draudžiama rūkyti“ yra pritvirtinti prie išorinės spintos sienelės;

53.11. dujas naudojantys prietaisai prie talpyklų prijungti tik per skirstomąją sistemą, kurioje yra sumontuoti vienas ar keli slėgio reguliatoriai dujų slėgiui sumažinti iki naudojimo slėgio;

53.12. galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų yra sumontuotas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus veikimui; įsitikinama, kad iš apsauginio įtaiso nutekėjusios dujos gali patekti į atvirą orą be pavojaus, kad jos prasiskverbs į Laivo vidų arba pasieks uždegimo šaltinįl;

53.13. apsauginiai įtaisai ir ventiliacijos angos yra apsaugotos nuo vandens patekimo;

53.14. jei naudojamos dviejų etapų reguliuojamosios sistemos, vidutinis slėgis yra ne daugiau negu 2,5 barais didesnis už oro slėgį. Slėgis paskutinio slėgio reguliatoriaus išleidžiamojoje angoje turi būti ne daugiau negu 0,05 barų didesnis už atmosferos slėgį, o leistinasis nuokrypis yra 10 %.

54. Tikrinant vamzdynus ir lanksčiuosius vamzdžius įsitikinama, kad:

54.1. vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai, tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai yra propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Dujas naudojantys prietaisai, jei jie nėra montuojami stacionariai, yra prijungti tinkamais ne ilgesniais negu 1 m ilgio lanksčiaisiais vamzdžiais;

54.2. vamzdžiai yra atsparūs, ypač normaliomis eksploatavimo Laive sąlygomis, galimai korozijai ir įtempimams, o jų charakteristikos bei išdėstymas turi būti tokie, kad į dujas naudojančius prietaisus būtų tiekiama pakankamai tinkamo slėgio dujų;

54.3. vamzdžiuose yra kuo mažiau sujungimų, vamzdžiai ir sujungimai yra nelaidūs dujoms ir nepraleidžia dujų net veikiami vibracijos ar plėtimosi;

54.4. vamzdžiai yra lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis, ypač jeigu vamzdžiai yra pakloti per plienines pertvaras arba metalines sieneles. Visi plieninių vamzdžių paviršiai yra apdoroti, kad nerūdytų;

54.5. lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi išlaikyti visus normaliomis eksploatacijos sąlygomis Laive galimus įtempimus. Patikrinama, ar šie vamzdžiai sumontuoti taip, kad nebūtų įtempti, negalėtų pernelyg įkaisti ir kad būtų galima patikrinti visą jų ilgį.

55. Tikrinant vėdinimą ir degimo dujų šalinimą, įsitikinama:

55.1. ar į patalpas, kuriose yra dujas naudojančių prietaisų, kurių degimo procesas priklauso nuo oro, grynas oras tiekiamas ir degimo dujos iš jų šalinamos per pakankamo dydžio vėdinimo angas, kiekvienos iš kurių skerspjūvio prošvaisa turi būti ne mažesnė negu 150 cm²;

55.2. ar vėdinimo angose nėra uždaromųjų įtaisų ir jos nėra išvestos į miegamąsias ir buitines patalpas;

55.3. ar šalinimo įtaisai yra suprojektuoti taip, kad užtikrintų saugų degimo dujų šalinimą, veikia patikimai ir yra iš nedegių medžiagų. Jų veikimui neturi daryti įtakos vėdinimas dirbtiniu srautu.

XI. LAIVO RADIONAVIGACINIŲ, RYŠIO IR GELBĖJIMOSI PRIEMONIŲ aPŽIŪROS APIMTIS

56. Įsitikinama, kad A, B ir C projektavimo kategorijų pramoginiuose laivuose, kurių ilgis daugiau kaip 6 m ir kuriems leidžiamas „jūrinis“ arba „pakrančių“ plaukiojimo rajonas, yra:

56.1. gelbėjimosi liemenės visiems laivo įgulos nariams bei kitiems laive esantiems asmenims;

56.2. ne mažiau kaip du gelbėjimo ratai su 30 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais. Vienas gelbėjimo ratas turi būti su pritvirtintu prie jo signaliniu plūduru, turinčiu savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Ant kiekvieno gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris;

56.3. plaukiojantis ir atitinkamos masės inkaras, kuris išlaikytų laivą priekiu į bangą, dreifuojant ar užgesus varikliui;

56.4. koreguoti jūrlapiai ir locijos plaukiojimo rajonui, o laivai, naudojantys elektroninius jūrlapius, yra aprūpinti koreguotais elektroniniais jūrlapiais, kurie naudojami kaip pagalbinė navigacinė priemonė, būtinai turint popierinius jūrlapius ir locijas;

56.5. atsižvelgiant į žmonių skaičių, automatiškai pripučiami gelbėjimo plaustai, atitinkantys laivų plaukiojimo rajoną;

56.6. magnetinis kompasas;

56.7. A ir B projektavimo kategorijų pramoginiuose laivuose – navigacinė radiolokacinė stotis;

56.8. navigaciniai prietaisai (įrankiai, naudojami grafiniam skaičiavimui jūrlapyje, žiūronai, GPS ir kt.);

56.9. veikianti UTB radijo stotis ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti šią laivo stotį;

56.10. iš plastiko ir stiklo pluošto pastatytuose laivuose – radiolokacinis atšvaitas;

56.11. ne mažiau kaip trys raudonos spalvos signalinės raketos arba trys raudonos spalvos falšvejeriai.

57. Įsitikinama, kad A, B ir C projektavimo kategorijų pramoginiuose laivuose, kurių ilgis iki 6 m ir kuriems leidžiamas „jūrinis“ arba „pakrančių“ plaukiojimo rajonas, yra:

57.1. gelbėjimosi liemenės visiems laivo įgulos nariams bei kitiems laive esantiems asmenims;

57.2. gelbėjimo ratas su 30 m ilgio plūduriuojančiu gelbėjimo lynu. Gelbėjimo ratas turi būti su pritvirtintu prie jo signaliniu plūduru, turinčiu savaime užsidegantį žiburį, veikiantį su baterija, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Ant gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris;

57.3. pripučiamuose laivuose – 30 m ilgio plūduriuojanti virvė su kilpa be gelbėjimo rato;

57.4. plaukiojantis ir atitinkamos masės inkaras, kuris išlaikytų laivą priekiu į bangą, dreifuojant ar užgesus varikliui;

57.5. magnetinis kompasas;

57.6. navigaciniai prietaisai (žiūronas, GPS ir pan.);

57.7. veikianti UTB radijo stotis ryšiui palaikyti 9 ir 16 jūriniais kanalais bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti šią laivo stotį;

57.8. ne mažiau kaip trys raudonos spalvos signalinės raketos arba trys raudonos spalvos falšvejeriai.

58. Asmeniniuose laivuose (vandens motocikluose) privalo būti:

58.1. gelbėjimosi liemenės (priklausomai nuo sėdimų vietų skaičiaus);

58.2. vandens motociklo apsauginis raktas, skirtas plaukiant pritvirtinti prie rankos riešo arba gelbėjimosi liemenės.

59. Įsitikinama, kad A, B, C ir D projektavimo kategorijos pramoginiuose laivuose, nepriklausomai nuo jų ilgio, kuriems leidžiamas „vidaus vandenų“ plaukiojimo rajonas, yra:

59.1. gelbėjimosi liemenės visiems laivo įgulos nariams bei kitiems laive esantiems asmenims;

59.2. gelbėjimo ratas su 30 m ilgio plūduriuojančiu gelbėjimo lynu. Ant gelbėjimo rato turi būti užrašytas laivo registro numeris;

59.3. atitinkamos masės inkaras;

59.4. pripučiamuose laivuose – 30 m ilgio plūduriuojanti virvė su kilpa be gelbėjimo rato.

60. Įregistruotos Registre irklinės valtys privalo turėti:

60.1. gelbėjimosi liemenes kiekvienam valtyje esančiam žmogui;

60.2. gelbėjimo ratą (išskyrus pripučiamas valtis) su 30 m ilgio plūduriuojančiu gelbėjimo lynu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-114, 2014-05-23, paskelbta TAR 2014-05-23, i. k. 2014-05644

XII. APLINKOS APSAUGOS NUO TARŠOS ĮRENGINIŲ aPŽIŪROS APIMTIS

61. Įsitikinama, kad nėra atsitiktinio teršalų (kuro, tepalų, fekalijų, nutekamojo vandens) patekimo už borto galimybės.

62. Laivuose, turinčiuose laikinai įrengtus surinkimo bakus, patikrinamos standartinės išleidimo jungtys, leidžiančios priėmimo įrenginių pompas sujungti su Laivo išleidimo vamzdžiais, ir per korpusą einančių vamzdžių, skirtų fekalijoms, sklendžių uždarymo sandarumas.

63. Laivuose, kuriuose įgulos ir keleivių skaičius daugiau kaip 10 žmonių, patikrinama nutekamojo vandens surinkimo arba laikymo (apdorojimo) cisternos ir įranga nuotekoms išleisti už borto arba joms perduoti į priėmimo įrenginius, taip pat patikrinama šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo (susmulkinimo), sudeginimo arba jų saugojimo iki perdavimo į kranto priėmimo įrenginius įtaisai. Įsitikinama, kad šiukšlių surinkimo konteineriai yra vietose, izoliuotose nuo gyvenamųjų ir bendro naudojimosi patalpų, konteineriai turi dangčius, yra plaunami ir dezinfekuojami. Šiukšlių surinkimo, jų apdorojimo ir saugojimo įrengimų našumas atitinka Lietuvos higienos normoje HN 113:2001 „Laivai. Higienos normos ir taisyklės“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 671, nustatytus reikalavimus.

XIii. LAIVŲ ATITIKTIES NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS VERTINIMO KRITERIJAI

64. Laivo atitikties nustatytiems įrengimo, aprūpinimo ir techniniams reikalavimams vertinimo kriterijai, atliekant techninę apžiūrą:

64.1. Be trūkumų (toliau – BT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivas visiškai atitinka nustatytus techninius reikalavimus ir pateikti visi reikalingi dokumentai.

64.2. Nedideli trūkumai (toliau – NT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivo įrengimo, aprūpinimo ir nustatytų techninių reikalavimų neatitikimai neturi akivaizdžios neigiamos įtakos saugiam plaukiojimui, Laivo navigacinėms ir eksploatacinėms savybėms, žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu TA akte techninių reikalavimų įvertinimo 1.2, 3.3 ir 9.5 papunkčiuose pažymėta NT, Laivo eksploatacija galima. Pakartotinė techninė apžiūra neprivaloma.

64.3. Dideli trūkumai (toliau – DT). Šis vertinimo kriterijus reiškia, kad Laivo įrengimo ir techninių savybių, nustatytų dydžių ir reikalavimų neatitikimai gali kelti (kelia) pavojų saugiai laivybai, žmonių sveikatai ir aplinkai.

64.4. DT laikomi Laivo sistemų, įrangos, saugos, mazgų, mechanizmų bei detalių techninės būklės, veikimo, konstrukcijos ir efektyvumo sutrikimai, kai:

64.4.1. visiškai ar pavojingai sutrikusi konstrukcijos elemento funkcinė paskirtis;

64.4.2. pastebimai sumažėjo elemento atsparumo ar standumo savybės;

64.4.3. pažeista geometrinė forma ir tai sukelia kitą neigiamą poveikį;

64.4.4. Laivo eigos metu girdimi aiškūs, nebūdingi tam elementui bildesiai, ūžesiai, triukšmai, vibracijos;

64.4.5. matoma, juntama nebūdinga sujungtų elementų tarpusavio padėtis ar jos pasikeitimas;

64.4.6. elemento pažeidimas / nebuvimas lemia greitesnį jo ar kitų elementų susidėvėjimą;

64.4.7. nepasiekiami reglamentuoti veikimo ir / ar efektyvumo rodikliai;

64.4.8. matomas eksploatacinių medžiagų, skysčių pratekėjimo ar kitų energijos nešėjų prasiskverbimas;

64.4.9. akivaizdi konstrukcinio elemento išsinėrimo, atsisukimo, kritinio pavojingo kontakto tikimybė;

64.4.10. akivaizdūs kitokie Laivo įrengimo, aprūpinimo savybių nustatytų reikalavimų neatitikimai, tiesiogiai keliantys pavojų laivybos saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai.

64.5. DT taip pat priskiriami esminiai Laivo identifikavimo nustatytų reikalavimų neatitikimai bei privalomų pateikti dokumentų (Laivo registracijos bilieto, gesintuvų patikros, apkalos storio matavimo akto, Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo, gelbėjimosi plausto patikrinimo akto ir kt.) nebuvimas.

64.6. Jei TA akte nors vienas punktas pažymėtas DT, Laivo eksploatacija draudžiama, atliekama pakartotinė Laivo techninė apžiūra.

65. Vykdant Laivo techninę apžiūrą, atliekant techninės būklės ir atitikties reikalavimams įvertinimą, esant trūkumams, TA akte atitinkami punktai pažymimi simboliu „S“. Išvadose nurodoma bendra trūkumų grupė (BT, NT, DT).

XIv. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

66. Laivo savininkas (valdytojas) arba įgaliotas atstovas turi dalyvauti atliekant Laivo pirminę bei technines apžiūras, Pakabinamojo variklio savininkas (valdytojas) arba įgaliotas asmuo – atliekant Pakabinamojo variklio pirminę apžiūrą ir gauti reikiamą informaciją apie Laivo ar Pakabinamojo variklio apžiūros rezultatus ir jų techninę būklę.

67. TA akte įrašytos pastabos, apribojimai ir išvados privalomos vykdyti Laivo savininkui (valdytojui) ir laivavedžiui.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-93, 2014-04-28, paskelbta TAR 2014-04-28, i. k. 2014-04845

Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių

1 priedas

(Prašymo formos pavyzdys)

________________________________________________________________________________

(fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)

________________________________________________________________________________

(fizinio asmens adresas, telefono numeris arba juridinio asmens duomenys)

Lietuvos saugios laivybos administracijai

PRAŠYMAS
ATLIKTI TECHNINĘ APŽIŪRĄ

________________________

(data)

Prašau atlikti techninę apžiūrą (pakartotinę techninę apžiūrą) Laivui, kurio registro numeris _______________. Apžiūrai pateikiu Laivą ir jo registracijos dokumentą Nr. _______

__________________________________________________________

(savininko (valdytojo) ar įgalioto asmens vardas, pavardė, parašas)

Techninę apžiūrą atliko ____________ ___________________________________

(parašas) (pareigūno pareigos, vardas, pavardė)

Atlikimo data: ____________________

Išduoto Techninės apžiūros akto Nr. ______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-139, 2011-07-11, Žin., 2011, Nr. 90-4311 (2011-07-19), i. k. 111221SISAK000V-139

Nr. V-93, 2014-04-28, paskelbta TAR 2014-04-28, i. k. 2014-04845

Pramoginių ir asmeninių laivų

techninių apžiūrų atlikimo

taisyklių

2 priedas

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA

PRAMOGINIO IR ASMENINIO LAIVO PIRMINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS

____________ Nr. ____

(data)

1. Laivo pavadinimas ____________________________________________________________

2. Laivo tipas, modelis ___________________________________________________________

3. Laivo projektavimo kategorija ___________________________________________________

4. Gamintojas __________________________________________________________________

5. Statybos data ________________________________________________________________

6. Korpuso Nr. _________________________________________________________________

7. Korpuso medžiaga ____________________________________________________________

8. Korpuso spalva ______________________________________________________________

9. Maksimalus ilgis (m) __________________________________________________________

10. Maksimalus plotis (m) ________________________________________________________

11. Viršvandeninis borto aukštis (m) ________________________________________________

12. Maksimali grimzlė nuo vaterlinijos (m) __________________________________________

13. Keleivių skaičius (žm.) _______________________________________________________

14. Keliamoji galia (kg arba t) _____________________________________________________

15. Vandentalpa (m³ arba t) _______________________________________________________

16. Varikliai: stacionarus / pakabinamasis, skaičius ________, modelis ____________________

bendras galingumas _________ kW_______ AG, pagaminimo vieta ___________________

17. Variklių numeriai _____________________________, pagaminimo metai ______________

18. Gamintojo lentelė____________________________________________________________

19. „CE“ ženklas ir atitikties vertinimo dokumentai ____________________________________

20. Naudotojo vadovas __________________________________________________________

Laivo pirminės techninės apžiūros atlikimo vieta:_________________________________________

Laivą pirminei apžiūrai pateikė:______________________________________________________

(asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris)

________________________________________________________________________________

Apžiūrą atliko: ___________________________________________________________________

(Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūno pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Priedo pakeitimai:

Nr. V-139, 2011-07-11, Žin., 2011, Nr. 90-4311 (2011-07-19), i. k. 111221SISAK000V-139

Nr. V-93, 2014-04-28, paskelbta TAR 2014-04-28, i. k. 2014-04845

3 priedas. Neteko galios nuo 2011-07-20

Priedo naikinimas:

Nr. V-139, 2011-07-11, Žin. 2011, Nr. 90-4311 (2011-07-19), i. k. 111221SISAK000V-139

Pramoginių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių

3 priedas

(Pramoginio ir asmeninio laivo techninės apžiūros akto forma)

TIPAS: Nesavaeigis laivas □ Savaeigis laivas □ Vandens motociklas □

PASKIRTIS: Pramoginis laivas □ Tarnybinis laivas □ Asmeninis laivas □

REGISTRO Nr.........................................

MARKĖ/MODELIS....................................................................................VARIKLIO MODELIS.......................................................

KORPUSO Nr.................................................................................. VARIKLIO Nr. ..................................GALIA....................(AG)

PROJEKTAVIMO KATEGORIJA............PAGAMINIMO METAI............... LAIVO REGISTRAVIMO LIUDIJIMO Nr. ......

LAIVO SAVININKAS (VALDYTOJAS)...................................................................................................................................

TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ ĮVERTINIMAI

1. Laivo korpusas

2. Laivo elektros įranga

3. Priešgaisrinė įranga ir priemonės

1.1. Laivo antstatas

□

2.1. Akumuliatoriai

□

3.1. Stacionari gaisro gesinimo įranga

□

1.2. Laivo žiburiai, atšvaitai

□

2.2. Generatorius, starteris

□

3.2. Nešiojamas (-i) gesintuvas (-ai)

□

1.3. Garsinė signalizacija

□

2.3. Laidai, jungikliai, saugikliai

□

3.3. Priešgaisrinis audeklas

□

4. Stacionarūs ir pakabinamieji varikliai

5. Variklių mechanizmai ir sistemos

6. Gelbėjimo priemonės

4.1. Paleidimo įtaisas (-ai)

□

5.1. Kuro tiekimo sistema

□

6.1. Gelbėjimo liemenės

□

4.2. Paleidimo blokavimo mechanizmas

□

5.1.1. Kuro bakas

□

6.2. Gelbėjimo ratas (-ai)

□

4.3. Distancinis valdymas

□

5.1.2. Kuro žarnos, vožtuvai

□

6.3. Gelbėjimo plaustas

□

4.4. Rankinis valdymas

□

5.2. Tepimo sistema

□

6.4. Gelbėjimo lynai, plūdurai

□

4.5. Reverso mechanizmas

□

5.3. Aušinimo sistema

□

6.5. Signalinės raketos, falšvejeriai

□

4.6. Automatinis variklio išjungimas

□

5.4. Hidraulinis mechanizmas

□

6.6. Nusausinimo sistemos

□

4.7. Perdavimo pavara (reduktorius)

□

5.5. Tepalo žarnos

□

6.7. Pirmos pagalbos rinkinys

□

4.8. Varytuvas (-ai)

□

5.6. Hidrocilindrai

□

9. Aplinkosaugos reikalavimai

7. Laivo vairavimo mechanizmas

8. Navigacinė įranga

9.1. Teršalai (naftos produktai, atliekos)

□

7.1. Vairaratis (šturvalas)

□

8.1. Magnetinis kompasas

□

9.2. Tualetai, praustuvai

□

7.2. Pavairavimo mechanizmas

□

8.2. Radiolokacinė stotis

□

9.3. Nuotekų surinkimo talpos

□

7.3. Avarinis laivo valdymas

□

8.3. UTB, radijo stotis

□

9.4. Fekalijų surinkimo talpos

□

10. Laivo įrenginiai ir sistemos

8.4. GPS, echolotas

□

9.5. Šiukšlių surinkimo talpos

□

10.1. Švartavimo įranga

□

8.5. Jūrlapiai, locijos

□

Pastaba. Langelius žymėti kryželiu tik esant trūkumams.

10.2. Inkaravimosi įranga

□

LEIDŽIAMAS PLAUKIOJIMO RAJONAS

TA PERIODIŠKUMAS

Vidaus vandenų

A.V.

Pakrančių

A.V.

Jūrinis

A.V.

MĖN.

PASTABOS, APRIBOJIMAI, IŠVADOS

............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Be trūkumų (BT) □ Nedideli trūkumai (NT) □	Dideli trūkumai (DT) □ Pakartotinė apžiūra □
*Leidžiama eksploatuoti*	*Draudžiama eksploatuoti*

Su techninės apžiūros rezultatais susipažinau:

...........................................................................................................................................

(savininko (valdytojo) vardas, pavardė, parašas)

Kitos TA atlikimo data

Papildyta priedu:

Nr. V-93, 2014-04-28, paskelbta TAR 2014-04-28, i. k. 2014-04845

Pramoginių ir asmeninių laivų

techninių apžiūrų atlikimo

taisyklių

4 priedas

Giedrius-Raveikis

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA

PAKABINAMOJO VARIKLIO PIRMINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS AKTAS

____________ Nr. ____

(data)

1. Variklio modelis ____________________________________________________________

2. Variklio Nr. _______________________________________________________________

3. Variklio pagaminimo metai ____________________________________________________

4. Variklio tipas________________________________________________________________

5. Variklio galingumas ______________________________________________ kw (AG)

6. Šalis gamintoja _____________________________________________________________

7. Gamintojo lentelė____________________________________________________________

8. „CE“ ženklas ir atitikties vertinimo dokumentai ____________________________________

9. Naudotojo vadovas ___________________________________________________________

10. Pastabos ___________________________________________________________________

Pakabinamojo variklio pirminės techninės apžiūros atlikimo vieta:________________________

Pakabinamajį variklį pirminei apžiūrai pateikė:________________ ________________________

(asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris)

________________________________________________________________________________

Apžiūrą atliko: ___________________________________________________________________

(Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūno pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Papildyta priedu:

Nr. V-114, 2014-05-23, paskelbta TAR 2014-05-23, i. k. 2014-05644

Pakeitimai: