Suvestinė redakcija nuo 2005-04-15 iki 2005-08-11

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 116-5282, i. k. 1031100NUTA00001568

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 9 d. Nr. 1568

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX–1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (Žin., 2002, Nr. 110–4852), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintas planas vykdomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

3. Įpareigoti ministerijas ir Vyriausybės įstaigas užtikrinti, kad būtų vykdomas šiuo nutarimu patvirtintas planas, ir kasmet iki gruodžio 1 d. apie jo vykdymo eigą informuoti Aplinkos ministeriją.

4. Pavesti Aplinkos ministerijai vykdyti šiuo nutarimu patvirtinto plano įgyvendinimo stebėseną ir prireikus siūlyti jį tikslinti ar papildyti.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.

gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

Priemonės pavadinimas

Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas

Atsakingi vykdytojai

Įgyvendinimo terminas

Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimas

 

I. BENDRŲJŲ TERITORINIŲ STRUKTŪRŲ FORMAVIMAS

 

 

 

 

Urbanistinės sistemos optimizavimas

 

 

 

 

Bendrosios nuostatos

 

 

 

1. Parengti apskričių teritorijų bendruosius planus

pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti apskričių teritorijų bendrieji planai, kurie sudarys apskričių teritorijų darnaus vystymosi, regioninių plėtros planų rengimo pagrindą, nustatys apskričių teritorijų specialiųjų planų, savivaldybių teritorijų bendrųjų ir specialiųjų planų rengimo sąlygas

apskričių viršininkų administracijos

2003–2006 metai

bus siekiama Europos Sąjungos (toliau vadinama –ES) struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Techninė parama“

2. Parengti savivaldybių teritorijų bendruosius planus(*)

pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti savivaldybių teritorijų bendrieji planai, kurie sudarys savivaldybių teritorijų darnaus vystymosi pagrindą, nustatys savivaldybių teritorijų specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo sąlygas

savivaldybės

2003–2008 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal 5 prioriteto 2 priemonę „Programos skelbimas ir informavimas“

3. Parengti teritorijų (per menko potencialo urbanistinių centrų, atliksiančių regionines aptarnavimo funkcijas) bendruosius planus

pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti Biržų, Rokiškio, Mažeikių, Raseinių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos miestų teritorijų bendrieji planai, kuriuose bus išdėstytos pagrindinės šių centrų plėtojimo nuostatos ir, be kita ko, atsižvelgiant į šiems miestams priskirtas funkcijas, nustatytos jų teritorijų specialiųjų ir detaliųjų planų rengimo sąlygos

savivaldybės

2005–2008 metai

 

4. Parengti urbanistinės integracijos ašių, palaikančių metropolinių centrų plėtrą, specialiuosius planus

atsižvelgiant į metropolinių centrų formavimo uždavinius ir poveikį gretimų teritorijų struktūroms, bus parengti specialieji planai (Vilniaus-Kauno, Šiaulių-Panevėžio ašys), palaikantys metropolinių centrų plėtrą

Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio apskričių viršininkų administracijos ir tų apskričių savivaldybės

2004–2010 metai

 

5. Parengti integralią pagrindinės šiaurės rytų Lietuvos urbanistinės struktūros (Panevėžio-Utenos-Ukmergės) plėtros koordinavimo programą

bus parengta bendra integrali plėtros koordinavimo programa, atsižvelgiant į nurodytųjų urbanistinių centrų sąveikos svarbą šiaurės rytų Lietuvos vystymuisi ir pakitusią dėl ES plėtros situaciją

Panevėžio, Utenos, Ukmergės apskričių viršininkų administracijos ir tų apskričių savivaldybės

2004–2010 metai

 

6. Parengti Lietuvos pasienio regionų teritorijų plėtros planus

bus parengti dvišaliai (su visomis kaimyninėmis valstybėmis) specialieji planai, atsižvelgiant į tikrąją regionų būklę ir plėtros galimybes, numatytos pasienio teritorijų tvarkymo kryptys, suderintos kaimyninių valstybių teritorijų planavimo dokumentų nuostatos, susijusios su jų pasienio regionų teritorijų tvarkymu. Parengti dokumentai sudarys investavimo ir koordinuoto visų lygmenų bendradarbiavimo per sieną sąlygas

Aplinkos ministerija, atitinkamų apskričių viršininkų ir tų apskričių savivaldybių administracijos, Vidaus reikalų ministerija

2004–2008 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Techninė parama“

7. Vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano operatyvųjį planavimą

bus vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo priežiūra, rengiami jų pakeitimai, rengiamos ir tikslinamos Lietuvos Respublikos bendrojo plano įgyvendinimo priemonės, organizuojama ir atliekama jo įgyvendinimo stebėsena (drauge bus naudojama ir plėtojama teritorijų planavimo informacinė sistema)

Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, valstybės institucijomis

2003–2020 metai

 

Būstas

8. Parengti Socialinio būsto fondo plėtros 2004–2006 metų programą

programa bus parengta pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188), atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį savivaldybėse, šio būsto fondo plėtros būdus, vietos sąlygas, aprūpinimo sveiku būstu reikalavimus, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano strategines nuostatas, bus nustatytas lėšų poreikis ir finansavimo būdai

Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija

2004 metai

 

9. Parengti pasiūlymus dėl ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo gyvenamiesiems namams renovuoti – jų energetiniam efektyvumui didinti (2006–2012 metai)

bus nustatytas gyvenamųjų namų renovavimo ir lėšų šiam tikslui poreikis, taip pat vadovaujantis ES struktūrinių fondų naudojimo metodika ir joje nustatytais prioritetais parengti pasiūlymai dėl šių fondų lėšų naudojimo gyvenamiesiems namams, pirmiausia stambiaplokščiams, renovuoti (rengiant šiuos pasiūlymus, numatoma bendradarbiauti su Danija)

Aplinkos ministerija, Finansų ministerija

2005 metai

 

10. Parengti Būsto plėtros ir renovavimo teritorinę (regioninę) programą

pagal bendrojo plano nuostatas ir sveiko būsto reikalavimus bus parengta Būsto plėtros ir renovavimo regioninė programa, nustatanti teisines, fiskalines ir finansines priemones programos uždaviniams įgyvendinti

Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija

2006 metai

 

11. Sukurti ir užpildyti Adresų registrą

Adresų registre bus sukaupta informacija (taip pat tiksliai geografiškai orientuota) apie pramoninių, komercinę-ūkinių objektų ir gyvenamojo fondo išsidėstymą, koncentraciją, urbanizavimo lygį, ši informacija ir išvestiniai duomenys bus naudojami urbanistinei ir transporto infrastruktūrai plėtoti, kitokiems teritorijų planavimo tikslams

Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras

2004–2008 metai

 

12. Pritaikyti grafinius ir atributinius duomenis prie žemės informacinės sistemos reikalavimų, teikti pakitusius duomenis

žemės informacinei sistemai užpildyti reikalingų žemėnaudų (žemės sklypų ribų), verčių zonų, administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių ribų grafinių ir atributinių duomenų sluoksniai bus pritaikyti prie žemės informacinės sistemos techninėse sąlygose numatytų reikalavimų, bus nuolat teikiami kintantys duomenys

Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras

2003–2006 metai

 

Žemės gelmių savybių naudojimas

Požeminio vandens naudojimas ir apsaugos planavimas(**)

13. Įvertinti gėlo požeminio vandens išteklius (to reikia teritorijoms planuoti ir vandentvarkos planams rengti)

bus sudaryti gėlo požeminio vandens išteklių pasiskirstymo apskričių ir savivaldybių teritorijose žemėlapiai – vandentvarkos planų rengimo pagrindas

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės

2003–2010 metai

 

14. Kartografuoti mineralinio vandens išteklius

bus sudaryti mineralinio vandens, tinkamo gerti, paplitimo Lietuvos teritorijoje skaitmeniniai žemėlapiai (M 1:200000), nustatyti jo ištekliai ir kokybė, parengta informacija apie mineralinio vandens gavybos galimybes

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2005–2010 metai

 

15. Parengti požeminio vandens išteklių apsaugos planus

bus įvertinta požeminio vandens gamtinė sauga Lietuvos teritorijoje, parengti teritorijų ūkio plėtros perspektyviniai planai, atsižvelgiant į požeminio vandens išteklių formavimosi ir apsaugos pobūdį

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2003–2008 metai

 

16. Įvertinti Lietuvos teritorijos seismines sąlygas ir jų poveikį statinių statybai

bus parengtas Lietuvos teritorijos seisminis žemėlapis (M 1:400000) ir reglamentuotas jo naudojimas projektavimo ir statybos darbams atlikti

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2003–2005 metai

 

Priemonės pavadinimas

Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas

Atsakingi vykdytojai

Įgyvendinimo terminas

Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimas

17. Parengti geologinės informacijos pavyzdinį metodinį paketą, skirtą geologinei informacijai naudoti rengiant apskričių teritorijų bendruosius planus

bus parengtas geologinės informacijos pavyzdinis metodinis rekomendacinis paketas ir žemėlapių maketai, skirti apskričių teritorijų bendriesiems planams rengti

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2003–2004 metai

 

18. Įvertinti karstinio proceso intensyvumą ir jo poveikį teritorijų naudojimui

bus atliekamas karstinio proceso monitoringas, kartografavimas ir vertinimas, skirti prevencinėms priemonėms pagrįsti

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2004–2012 metai

 

Kraštovaizdžio naudojimas ir apsauga

19. Įgyvendinti Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas

bus nustatyta ir įgyvendinta nacionalinė kraštovaizdžio politika pagal Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas, parengtos nacionalinės kraštovaizdžio politikos kryptys ir jų nuostatų įgyvendinimo strategija

Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija

2004–2015 metai

 

20. Parengti ir įgyvendinti pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą

bus parengtas ir įgyvendintas pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas, kuriame numatyta kompleksinė pajūrio juostos tvarkymo programa, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos priemonės, nustatytos rekreacinės infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtros gairės ir pažymėtos atitinkamo prioriteto teritorijos, nustatyti jų naudojimo ir apsaugos reglamentai, bus sukurta darni informacinių ženklų sistema, paženklintos pajūrio juostos ribos natūroje

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, savivaldybės, Aplinkos ministerija

2004–2010 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

21. Parengti ir įgyvendinti Baltijos jūros krantų tvarkymo priemones

bus parengtos ir įgyvendintos Baltijos jūros krantų tvarkymo priemonių planas, suprojektuotos ir įgyvendintos krantotvarkos priemonės, būtinos krantams tvirtinti, paplūdimiams atkurti, prižiūrėti ir valyti

Klaipėdos apskrities viršininko administracija, savivaldybės, Aplinkos ministerija

2004–2020 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

22. Parengti ir įgyvendinti Gamtinių kraštovaizdžio elementų išsaugojimo ir priežiūros programą

programoje bus numatyti bendro naudojimo teritorijų, iš jų parkų, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų planavimo ir tvarkymo darbai, naujų želdynų įveisimo, tam tikrų bendro naudojimo teritorijų apželdinimo priemonės, šios teritorijos bus tvarkomos ir prižiūrimos

savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos, Aplinkos ministerija

2004–2007 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

23. Parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo europinės ir nacionalinės svarbos struktūrų teritorijų tvarkymo planus

bus parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo europinės ir nacionalinės svarbos struktūrų specialieji teritorijų tvarkymo planai, numatantys kraštovaizdžio apsaugos, atkūrimo ir formavimo priemones

apskričių viršininkų administracijos, Aplinkos ministerija

2004–2010 metai

 

24. Parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo regioninės ir vietinės svarbos struktūrų teritorijų tvarkymo planus

bus parengti ir įgyvendinti gamtinio karkaso ir ekologinio tinklo regioninės ir vietinės svarbos struktūrų specialieji teritorijų tvarkymo, gamtotvarkos planai, numatantys kraštovaizdžio apsaugos, atkūrimo ir formavimo priemones

savivaldybės, Aplinkos ministerija

2009–2020 metai

 

25. Parengti specialiuosius paminklotvarkos planus, diferencijuojančius kultūros paveldo apsaugos politiką pagal išlikusių istoriškai susiklosčiusių agrarinio kraštovaizdžio struktūrų, etnokultūrinių regionų ir subregionų ribas

bus parengti specialieji etnokultūrinių regionų ir subregionų tradicinio kraštovaizdžio, jo gamtos ir kultūros vertybių apsaugos planai

Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija

2007–2010 metai

 

Gamtos apsauga

26. Optimizuoti saugomų teritorijų tinklą, sustabdyti jų gamtinių ir kultūrinių vertybių degradavimą

kadangi kuriamas Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“, apimsiantis Europos Bendrijos svarbos paukščių ir buveinių apsaugos teritorijas (vadovaujantis 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (su pakeitimais pagal 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 97/ 62/EB), bus atliekami šie darbai:

įsteigtos paukščių ir buveinių apsaugos teritorijos, šiuo tikslu prireikus žemė bus išpirkta iš privačių asmenų, už nustatytus veiklos apribojimus kompensuojama žemės savininkams ir valdytojams;

sukurta tinklo „Natura 2000“ teritorijų būklės nuolatinio stebėjimo (monitoringo) sistema;

atliekami rūšių ir buveinių, saugomų tinklo „Natura 2000“ teritorijose, tinkamos apsaugos palaikymo darbai;

stiprinami už tinklo „Natura 2000“ plėtrą ir tvarkymą atsakingų institucijų pajėgumai;

šviečiama ir informuojama visuomenė

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

2003–2013 metai

 

 

bus kuriamas biosferos stebėsenos teritorijų tinklas – atliekama Kuršių marių, Žemaičių vandenskyros ir karstinio regiono kompleksinių biosferos poligonų organizavimo galimybių analizė, rengiama steigimo medžiaga

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2020 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

 

bus sukurtas rezervatinių apyrubių, skirtų miško tipų etalonams išsaugoti, tinklas (įsteigtos saugomos teritorijos, skirtos miško tipų etalonams išsaugoti)

Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2010 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

 

bus parengti dokumentai, kurių reikia naujoms nacionalinės svarbos saugomoms teritorijoms įsteigti – Suvalkijos nacionaliniam parkui įsteigti (nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas, tvarkymo planas ir steigimo dokumentai), Daugų regioniniam parkui įsteigti (regioninio parko ir jo zonų ribų planas, tvarkymo planas ir steigimo dokumentai), taip pat išnagrinėtos galimybės įsteigti 4 naujus regioninius parkus (Avilių-Čičirio, Alaušo, Germanto ir Plinkšių)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija

2006 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

 

bus įvertintas pedologinių draustinių tinklas (atlikta tinklo peržiūra ir koreliacija su naująja dirvožemių klasifikacija)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija

2008 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

 

bus sukurtas istorinių nacionalinių ir istorinių regioninių parkų tinklas (išnagrinėta galimybė suteikti istorinio nacionalinio parko statusą Varnių ir Anykščių regioniniams parkams)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas

2006 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

 

bus įsteigtos naujos saugomos dendrologinę vertę turinčios teritorijos (parengti nustatymo kriterijai, naujų saugomų teritorijų nuostatai, ribų planai)

Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2003–2004 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

27. Saugoti gamtinio kraštovaizdžio elementus urbanizuotose teritorijose

bus saugomi, tvarkomi ir atkuriami želdynai:

parengta ir įgyvendinta želdynų taikomųjų mokslo ir projektinių tyrimų programa;

inventorizuoti želdynai (želdiniai), duomenys įrašomi į atitinkamus kadastrus ir registrus;

parengtas perspektyvinis sodmenų poreikio Lietuvos miestams, miesteliams, keliams, geležinkeliams ir kitiems objektams (išskyrus miško žemę) apželdinti projektas

Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, savivaldybės

2004–2007 metai 2004–2007 metai 2004–2005 metai

 

28. Rekultivuoti baigtus eksploatuoti karjerus ir renatūralizuoti durpynus

bus rekultivuoti baigti eksploatuoti ir apleisti, neturintys savininko naudingųjų iškasenų karjerai. Pagrindinės rekultivavimo kryptys – miškas, rekreacinės zonos (vandens telkiniai, sporto objektai), ekologiniai objektai. Bus rekultivuoti apleisti, neturintys savininkų durpynai, didžiuma jų renatūralizuojami – juose atkuriamas vandens režimas, jie patvenkiami. Sumažėtų durpynų gaisrų

apskričių viršininkų administracijos

2003–2010 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

29. Išsaugoti reliktinius, endeminius, retuosius ir nykstančius taksonus

bus parengtas ir įgyvendinamas veiksmų planas, kuris numatys parengti retų ir nykstančių laukinių gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos reglamentus, įgyvendinti šių rūšių apsaugos priemones, vykdyti šių rūšių stebėseną. Drauge bus įgyvendinamos šios priemonės:

sukurta ir pradėta taikyti kompensacijų už apribotą ūkinę veiklą išmokėjimo sistema;

skatinama ribota ūkinė veikla pusiau natūraliose ekosistemose, kuriose aptinkamos retos ir nykstančios rūšys;

atkuriamos pažeistos ekosistemos;

mokomi saugomų teritorijų darbuotojai ir savivaldybių ekologai

Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2003–2010 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“

30. Palaikyti biocenozių rūšinės sudėties įvairovę

bus parengtas ir įgyvendinamas veiksmų planas, kuris numatys:

tobulinti ir plėsti Buveinių ir rūšių stebėsenos programą;

stiprinti institucinius gebėjimus;

racionaliai naudoti biologinės įvairovės išteklius. Bus rūpinamasi augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimu, šiuo tikslu:

įsteigtas augalų genų banko – augalų nacionalinių genetinių išteklių centras;

palaikoma, dauginama ir atnaujinama lauko kolekcijų (ex situ) genetinė medžiaga;

charakterizuojami ir įvertinami augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, kaupiama nauja genetinė medžiaga

Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2003–2010 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos prevencija“ (išskyrus poziciją „Institucinių gebėjimų stiprinimas“)

31. Sustabdyti žuvų ir paukščių migracijos kelių destrukciją

bus parengtas ir įgyvendinamas veiksmų planas (migracijos kelių ir apsistojimo vietų nustatymas, apsistojimo vietų migracijos metu apsauga, kompleksinės priemonės)

Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerija

2003–2010 metai

 

32. Optimizuoti žuvų ir medžiojamosios faunos išteklių naudojimą

bus tobulinama žuvų ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių apskaita, šie ištekliai racionaliau naudojami (parengti atitinkami projektai, ši veikla reglamentuojama)

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija

2004–2010 metai

 

Nekilnojamosios kultūros vertybės

33. Parengti Lietuvos dvarų ir etnografinių kaimų tinklo sklaidos ir specializuotos saugomų teritorijų sistemos žemėlapius

bus sudaryta Lietuvos dvarų duomenų bazė, etnografinių kaimų duomenų bazė, šie duomenys įtraukti į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banką, naudojant skaitmeninį GIS pagrindą. Šių kultūros vertybių tinklo sklaidos žemėlapiai padės nustatyti jų apsaugos prioritetus regioniniu pagrindu ir atlikti dvarų ir etnografinių kaimų monitoringą

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerija, Teisingumo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras

2007 metai

 

34. Parengti specialiuosius kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo planus

specialieji kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo planai bus rengiami kaip apskričių, savivaldybių, miestų bendrųjų ir detaliųjų planų sudėtinės dalys, juose bus nustatyti kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo reikalavimai

Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

2020 metai

 

35. Parengti kultūros paveldo objektų tvarkymo tikslines programas pagal kultūros vertybių apsaugos prioritetus

bus parengtos tikslinės kultūros paminklų ir vertybių tyrimo, apskaitos, informacijos kaupimo, propagavimo, tvarkymo ir kitokių saugojimo (užsakomųjų) darbų programos. Bus rengiami programų projektai pagal nustatytuosius vertinimo kriterijus ir prioritetus

Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

2006 metai

 

36. Naudoti kultūros paveldą kultūriniam turizmui plėtoti ir rengti paveldo objektų pritaikymo investicinius projektus

bus rengiamos paraiškos gauti ES struktūrinių fondų paramą, siekiant kultūros paveldo objektus pritaikyti turizmui, visų pirma tuos, kurie nurodyti Regionų kultūros plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1282 (Žin., 2002, Nr. 82-3521)

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2004–2010 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal Bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 4 priemonę „Turizmo infrastruktūros plėtra“

37. Organizuoti Lietuvos kultūrai svarbaus paveldo užsienyje tyrimą, paiešką ir išsaugojimą ir prisidėti prie šių darbų

bus įgyvendinamos reikšmingų valstybės raidai, istorijai ir kultūrai teritorinių struktūrų, objektų, galinčių skatinti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis kultūros, turizmo srityse, išlaikymo priemonės

Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

nuolat

 

II. SPECIALIZUOTŲ TERITORINIŲ STRUKTŪRŲ FORMAVIMAS

Bioprodukcinio ūkio teritorijos

Žemės ūkio teritorijos

38. Baigti rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus likusiai neprivatizuotai teritorijai kaimo vietovėse ir įregistruoti visą laisvą valstybinę žemę

užbaigus atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, reikės įregistruoti likusius laisvos valstybinės žemės sklypus, kurie toliau bus parduodami ir nuomojami pagal galiojančius teisės aktus

apskričių viršininkų administracijos

2003–2006 metai

 

39. Sukurti ir įdiegti žemės informacinę sistemą

bus parengti skaitmeniniai žemėlapiai, apibūdinantys žemės ūkio naudmenų dirvožemio savybes, melioruotus plotus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ūkių žemėnaudų ribas, žemės našumą ir vertę

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2003–2010 metai

 

40. Parengti ir įgyvendinti 2004–2006 metų ES struktūrinių fondų naudojimo kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto investicines priemones

bus sudarytos sąlygos ES struktūrinių fondų lėšas naudoti Lietuvos žemės ūkiui modernizuoti, ūkių ir įmonių konkurencingumui didinti, žemės ūkio ir maisto produktų kokybei gerinti, darbo vietoms kurti, kaimo infrastruktūrai plėtoti

Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija

2004–2006 metai

bus siekiama paramos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalies pagal Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo ir žuvininkystės plėtra“ priemones

41. Parengti ir įgyvendinti kaimo plėtros 2004–2006 metų planą

bus sudarytos sąlygos ES struktūrinių fondų lėšas naudoti Lietuvos kaimo žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti – sudaryti galimybei gauti pajamų iš alternatyvios žemės ūkiui veiklos ir gamybos ekstensyvinimo, taip pat kaimo regionų plėtros netolygumams šalinti

Žemės ūkio ministerija

2004–2006 metai

bus siekiama paramos iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų dalies

42. Parengti rajonų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas

rengiamose schemose bus nustatytos teritorijos, kuriose tikslinga įveisti miškus

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2003–2006 metai

 

43. Parengti savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemas

bus parengti specialieji rajonų savivaldybių teritorijų planai, kurių pagrindu zonuojamos rajonų savivaldybių teritorijos pagal vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, geriausiai atitinkančias ūkinės veiklos kryptis ir ūkinės veiklos intensyvumą, taip pat numatyta keisti žemės naudmenų sudėtį

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos

2003–2008 metai

 

Miškininkystės plėtra ir miškų teritorijų naudojimas

44. Didinti miškingumą

įgyvendinant Miškingumo didinimo programą, patvirtintą aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 (Žin., 2003, Nr. 1-10), bus padidintas Lietuvos miškingumas (atsakingos institucijos, terminai ir lėšos numatytos programoje)

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija

2004–2020 metai

bus siekiama Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos

45. Didinti biologinę įvairovę miškuose

bus inventorizuotos kertinės miško buveinės, parengti jų tvarkymo reglamentai

Aplinkos ministerija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nacionalinių parkų direkcijos

2005 metai

 

46. Parengti ilgalaikes miško išteklių naudojimo prognozes

bus parengtos ilgalaikės miško išteklių naudojimo prognozės, atsižvelgiant į miškingumo plėtros, saugomų teritorijų steigimo poreikį. Prognozės padės ištirti galimybes aprūpinti medienos pramonę ir gyventojus mediena

Aplinkos ministerija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba

2006 metai

 

Rekreacinės teritorijos

47. Rengti turizmo infrastruktūros plėtros galimybių studijas

bus parengtos prioritetinių turizmo (rekreacinių) arealų, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852) ir Bendrajame programavimo dokumente, viešosios turizmo infrastruktūros plėtojimo teritorinės galimybių studijos

Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2003–2007 metai

 

48. Parengti turizmo infrastruktūros investicinius projektus, kuriuos būtų galima finansuoti iš ES struktūrinių fondų

bus parengti viešosios turizmo infrastruktūros, skatinančios privačias investicijas ir padedančios spręsti sezoniškumo ir užimtumo problemas kurortuose ir didelį rekreacinį potencialą turinčiuose regionuose, investiciniai projektai

Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2004–2007 metai

 

49. Organizuoti valstybiniuose parkuose pažintinių trasų (žiedų) įrengimą

bus įrengti numatyti reprezentaciniai valstybinių parkų žiedai Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos regionuose: Aukštaitijos parkų žiedas, Dzūkijos parkų žiedas, Žemaitijos parkų žiedas, Suvalkijos parkų žiedas, Pajūrio parkų žiedas ir Vidurio Lietuvos parkų žiedas

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2020 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Turizmo infrastruktūros vystymas“

50. Sukurti rekreacinės–informacinės infrastruktūros sistemą valstybiniuose parkuose

bus įgyvendintos rekreacinės infrastruktūros formavimo priemonės – įrengti kempingai, stovyklavietės, pažintiniai takai, informacijos stendai, nuorodos link lankytinų objektų

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2020 metai

bus siekiama ES struktūrinių fondų paramos pagal priemonę „Turizmo infrastruktūros vystymas“

visuose valstybiniuose parkuose bus įsteigti lankytojų (informacijos) centrai: parengta ir įgyvendinta 16 lankytojų (informacijos) centrų projektų (pastatų statyba, rekonstravimas)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2010 metai

 

51. Plėtoti gydomąją (sanatorinę) rekreaciją

bus parengta kurortinį potencialą turinčių vietovių plėtros programa, atsižvelgiant į Anykščių, Aukštadvario, Juodkrantės, Likėnų, Salantų, Smalininkų, Zarasų kurortologinį potencialą, gydomuosius ir rekreacinius išteklius

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamentas, savivaldybės, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija

2005–2010 metai

 

Techninė infrastruktūra

Transportas

Automobilių keliai

52. Vykdyti darbus transeuropinio Rytų-Vakarų IX B transporto koridoriaus šakoje Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas-Kijevas E85/E28

IX B transporto koridoriaus šaka Klaipėda-Kaunas-Vilnius-valstybės siena su Baltarusija bus prijungta prie Europos kelių transporto sistemos (TEN-T) techniniais – technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinti šie projektai:

 

nutiesti Klaipėdos pietinis ir šiaurinis išvažiavimai iš jūrų uosto. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Klaipėdos miesto savivaldybė

2003–2010 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

nutiestas Vilniaus pietinis greitkelis (gatvių rekonstravimas). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Vilniaus miesto savivaldybė

2003–2010 metai

 

modernizuotas kelias A1 Vilnius-Kaunas

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003-2010 metai

nutiestas pietinis Vilniaus aplinkkelis Paneriai-Rudamina-Skaidiškės (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2003–2010 metai

53. Vykdyti darbus transeuropiniame I transporto koridoriuje Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha E67 („Via Baltica“)

bus didinami šiaurės-pietų krypties automagistralės „Via Baltica“ pajėgumai, nutiesta Kauno vakarinio aplinkkelio antroji juosta (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003–2010 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

54. Vykdyti darbus TINA transporto koridoriuje Klaipėda-Šiauliai-Panevėžys-Vilnius-Lyda E272/E85

bus modernizuota tarptautinės reikšmės kelio Klaipėda-Šiauliai-Panevėžys-Vilnius-Lyda Lietuvos teritorijoje esanti dalis – prijungta prie Europos kelių transporto sistemos (TEN–T) techniniais – technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinti šie projektai:

 

nutiestas Vilniaus vakarinis greitkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Vilniaus miesto savivaldybė

2003–2010 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

rekonstruotos kelio Šiauliai-Panevėžys atkarpos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003–2020 metai

nutiestas Kuršėnų šiaurės-vakarų aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2010–2020 metai

 

nutiestas Kretingos šiaurinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

 

2010–2020 metai

 

55. Vykdyti darbus transeuropiniame IA koridoriuje Pskovas-Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Varšuva-Krokuva-Budapeštas E77 („Via Hanseatica“)

bus modernizuota IA transporto koridoriaus Lietuvos teritorijoje esanti dalis – prijungta prie Europos kelių transporto sistemos (TEN–T) techniniais–technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai:

 

rekonstruota kelio atkarpa Šiauliai-Bubiai (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003–2010 metai

bus siekiama ES Sanglaudos fondo lėšų

nutiestas Šiaulių pietvakarinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2003–2010 metai

nutiestas Tauragės aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2010–2020 metai

 

nutiestas Panemunės aplinkkelis su tiltu per Nemuną (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003–2010 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

nutiestas Joniškio šiaurės vakarų aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2003–2010 metai

 

Rekonstruotos kelio Ryga-Šiauliai-Kaliningradas atkarpos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

 

2010–2020 metai

 

56. Vykdyti darbus pietryčių transporto koridoriuje Lazdijai-Alytus-Vilnius-Utena su šaka iki Marijampolės

bus modernizuotas tarptautinės reikšmės kelias – prijungtas prie Europos kelių transporto sistemos (TEN-T) techniniais-technologiniais ir teisiniais aspektais. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai:

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

 

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

rekonstruotas kelias Marijampolė–Alytus–Daugai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2010–2020 metai

 

rekonstruotos kelio Vilnius–Ignalina–Zarasai atkarpos

 

2013 metai

 

57. Vykdyti darbus TINA transporto tinklo koridoriaus jungtyje Kaunas-Ukmergė-Utena-Daugpilis E262

bus plėtojamas TINA transporto tinklas Lietuvoje – nutiestos trūkstamos grandys:

Jonavos rytinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2010–2020 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

 

Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Ukmergės rajono savivaldybė

2003–2010 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

 

Zarasų rytinis aplinkkelis (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2010–2020 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

58. Vykdyti darbus kelyje Marijampolė-Vilnius E28

bus rekonstruotos tarptautinės reikšmės kelio Marijampolė-Vilnius atkarpos, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003–2020 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

59. Vykdyti darbus kelyje Kaunas-Prienai-Alytus

bus rekonstruota kelio Kaunas-Prienai atkarpa, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2005–2013 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

60. Vykdyti darbus kelyje Palanga-Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai

bus rekonstruoti kelio Palanga–Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai ruožai, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai:

 

 

toliau tiesiamas Palangos rytinis aplinkkelis – II etapas (nauja trasa). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003–2010 metai 2003–2010 metai 2003–2010 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

 

rekonstruojamas Klaipėdos rytinis aplinkkelis. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

 

rekonstruojamos kelio Klaipėda-Pagėgiai atkarpos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

61. Vykdyti darbus kelyje Pagėgiai-Jurbarkas-Šakiai-Zapyškis-Kaunas

bus rekonstruojamos kelio atkarpos, siekiant pagerinti techninius parametrus, kad jie atitiktų didėjantį eismo intensyvumą. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2003–2020 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

Geležinkelio transportas

62. Vykdyti darbus transeuropinio IX koridoriaus atšakoje IXB Minskas-Vilnius-Šiauliai-Klaipėda

bus rekonstruota IX transporto koridoriaus IXB atšaka, siekiant užtikrinti susisiekimą su Klaipėda, Vilniumi ir valstybės sienos su Baltarusija link, tobulinti esamą geležinkelių infrastruktūrą, taip pat sukurta intermodalinio transporto infrastruktūra, skatinsianti dažniau naudotis geležinkeliu. Siekiant šio tikslo, bus įgyvendinami šie projektai:

 

modernizuojami signalizacijos įrenginiai ruože Kaišiadorys–Radviliškis

Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“

2003 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

modernizuojamos telekomunikacijos IX B transporto koridoriuje

 

2004 metai

 

atnaujinami IX Kretos transporto koridoriaus keliai

2005 metai

modernizuojami elektros tiekimo įrenginiai ruože Kaišiadorys–Radviliškis

2005 metai

rekonstruojami tiltai, viadukai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2005 metai

modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai ruože Šiauliai–Klaipėda

2005 metai

rekonstruojami Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmai, peronai, tuneliai

2006 metai

rekonstruojama Kenos pasienio perdavimo stotis. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2008 metai

modernizuojamos IX Kretos koridoriaus skirstymo stotys

2007 metai

modernizuojamas radijo ryšys

2008 metai

 

modernizuojami riedmenų automatinės kontrolės prietaisai

 

2007 metai

 

modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai ruože Radviliškis-Šiauliai

Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“

2006 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

rekonstruojamas kelias traukiniams, važiuojantiems 160 kilometrų per valandą greičiu, linijoje Naujoji Vilnia-Kaunas. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2010 metai

modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai linijoje Kena–Kybartai (ruožai Kena–Vilnius-Kaišiadorys)

2010 metai

ilginami stočių keliai (iki unifikuoto ilgio – 1050 metrų). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2012 metai

įrengiamos dviejų lygių pervažos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2010 metai

elektrifikuojama linija Kena–Kybartai (ruožai Kena-Vilnius-Kaišiadorys)

2011 metai

elektrifikuojama linija Kaišiadorys-Radviliškis

2014 metai

tiesiami antrieji keliai linijoje Kaišiadorys-Klaipėda (ruožai Kaišiadorys-Radviliškis ir Šiauliai-Klaipėda). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

po 2015 metų

rekonstruojamas kelias – pritaikomas traukiniams, važiuojantiems 160 kilometrų per valandą greičiu, linijoje Kaišiadorys-Šiauliai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

po 2015 metų

elektrifikuojama linija Radviliškis-Klaipėda

po 2015 m etų

63. Vykdyti darbus transeuropinio IX koridoriaus atšakoje IXD Kaunas-Kaliningradas

bus modernizuota IX transporto koridoriaus IXD atšaka į Kaliningrado sritį, tobulinama esama infrastruktūra – pritaikoma prie didėjančio krovinių srauto ir keleivių vežimo greičio. Siekiant šių tikslų, bus įgyvendinami projektai:

 

 

 

rekonstruojama Kybartų pasienio perdavimo stotis. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“

2004 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

atnaujinami IX Kretos transporto koridoriaus keliai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2005 metai

rekonstruojami tiltai, viadukai. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2005 metai

modernizuojami telekomunikacijų įrenginiai ruože Kaišiadorys-Kybartai

2005 metai

rekonstruojami Kauno geležinkelio stoties keleivių rūmai

2005 metai

modernizuojamas radijo ryšys

2007 metai

modernizuojami riedmenų automatinės kontrolės prietaisai

2007 metai

modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai linijoje Kena-Kybartai (ruožas Kaišiadorys-Kybartai)

2010 metai

ilginami stočių keliai (iki unifikuoto ilgio – 1050 metrų). Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2012 metai

įrengiamos dviejų lygių pervažos. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2010 metai

 

elektrifikuojama linija Kena–Kybartai (ruožas Kaišiadorys–Kybartai)

 

2011 metai

 

64. Vykdyti darbus transeuropiniame I transporto koridoriuje Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas

bus modernizuota pagrindinių geležinkelių infrastruktūra šiaurės–pietų kryptimi (I transporto koridoriaus trasa „Rail Baltica“) – didinamas pajėgumas ir tiesiama trūkstama europinio standarto grandis nuo Lietuvos–Lenkijos valstybės sienos iki I ir IX transporto koridorių sankirtos (atitinkančias AGC ir AGTC standartus). Siekiant šių tikslų, bus įgyvendinami šie projektai:

 

modernizuojami telekomunikacijų įrenginiai ruožuose valstybės siena su Lenkija-Šeštokai-Kazlų Rūda, Palemonas-Gaižiūnai, Šiauliai-Joniškis-valstybės siena su Latvija

Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“

2005 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

atstatomas kelias, skirtas traukiniams, važiuojantiems 100 kilometrų per valandą greičiu, ruože valstybės siena su Lenkija-Šeštokai-Kazlų Rūda

2008 metai

modernizuojami signalizacijos ir elektros tiekimo įrenginiai ruožuose Palemonas-Gaižiūnai, Šiauliai-Joniškis-valstybės siena su Latvija

 

2014 metai

įrengiamos dviejų lygių pervažos ruožuose Palemonas-Gaižiūnai, Šiauliai-Joniškis-valstybės siena su Latvija. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

 

2015 metai

rekonstruojamas kelias – pritaikomas traukiniams, važiuojantiems 160 kilometrų per valandą greičiu, ruožuose Palemonas-Gaižiūnai, Šiauliai-Joniškis valstybės siena su Latvija. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

 

2015 metai

 

tiesiamas geležinkelis europinės vėžės ruože valstybės siena su Lenkija-Šeštokai-Kaunas. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų direkcija

2010 metai

 

Vandens transportas

65. Užtikrinti IV klasės standartus atitinkančią trasą Nemunu iki Kauno, rekonstruoti esamus uostus

bus padidintas garantinis gylis ruože Jurbarkas-Kaunas nuo 120 iki 140 centimetrų, Kauno krovininėje prieplaukoje suprojektuota ir pastatyta nauja krantinė su minimaliu gyliu prie sienutės, ne mažesniu kaip 140 centimetrų (reikės žemę paimti visuomenės poreikiams), rekonstruotas Jurbarko laivybos kanalas ir uostas – sutvarkytos krovimo vietos, pagilinta iki 200 centimetrų, Kauno žiemos uoste pastatyta papildoma krantinė konteineriams privežti, pastatyta antrosios krantinės dalis Uostadvario uoste keleiviams aptarnauti

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija

2010 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

66. Atnaujinti keleivių susisiekimą tarp Kauno ir Nidos

bus rekonstruotos Kauno ir Nidos keleivių prieplaukos

Susisiekimo ministerija, Kauno miesto ir Neringos savivaldybės, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

2006–2007 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

67. Pradėti naudoti vandens kelią Nerimi nuo Kauno iki Jonavos, pastatyti Jonavos uostą

bus pradėtas naudoti vandens kelias Kaunas-Jonava Nerimi, atliekami kelio projektavimo ir statybos darbai, pastatytas Jonavos uostas

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija, Jonavos rajono savivaldybė

2008–2010 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

68. Įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas-Klaipėda-Baltijos jūros pakrantė

bus sutvarkytas ir paženklintas vandens kelias Kaliningradas-Klaipėda per Kuršių marias, pasienio ir muitinės procedūros suderintos su atitinkamomis Rusijos Federacijos institucijomis

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės, Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija

2008–2010 metai

 

69. Modernizuoti esamą Nidos uostą, pastatyti Juodkrantės, Preilos, Pervalkos uostus

bus sukurta Nidos uosto infrastruktūra, rekonstruoti esami ir pastatyti trūkstami uostų įrenginiai, suprojektuoti ir pastatyti Juodkrantės, Pervalkos, Preilos uostai, Preiloje pastatytas krovinių uostas, sutvarkytos ir paženklintos prieigos prie uostų nuo pagrindinių farvaterių. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

Neringos savivaldybė, Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija

2010–2020 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

70. Pasirengti statyti Kauno HE laivybos šliuzą

bus parengta mokslinė studija, nagrinėjanti techninius ir ekonominius laivybos šliuzo statybos klausimus

Susisiekimo ministerija

2020 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

71. Tobulinti Klaipėdos uosto įplauką

bus rekonstruota uosto įplauka, pagilintas įplaukos kanalas ir vidinė akvatorija iki 14 metrų, Klaipėdos uosto infrastruktūra ir superstruktūra parengta naujo tipo (PANAMAX) laivams įplaukti ir naujoms technologijoms taikyti. Siekiant šių tikslų, bus įgyvendinami šie projektai:

 

 

rekonstruojamos krantinės Nr. 5, 6 (412 metrų ilgio, 14 metrų gylio), Nr. 82-89 (554 metrų ilgio, 12 metrų gylio), Nr. 119 (163 metrų ilgio, 10 metrų gylio), Nr. 67 (II eilė, 133 metrų ilgio, 12,5 metrų gylio), Nr. 90-100 (915 metrų ilgio, 12 metrų gylio)

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2003–2009 metai

 

įrengta uostą gilinant iškasto užteršto grunto aikštelė

 

2005 metai

72. Plėtoti Klaipėdos geležinkelio mazgą

remiantis akcinės bendrovės „Pramprojektas“ atlikta galimybių studija, bus parengta Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros iki 2015 metų programa, kurioje numatyti uosto geležinkelių tinklo rekonstravimo ir plėtros darbai

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“

2003–2015 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo (jungtims su XIB koridoriumi) ir ES struktūrinių fondų (geležinkelio linijoms jūrų uosto teritorijoje) lėšų

73. Įrengti kruizinių laivų terminalą

bus rekonstruotos krantinės Nr. 27-44 (kruizinių laivų terminalas). Bendras rekonstruojamų krantinių ilgis – 551 metras

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Krašto apsaugos ministerija

2003 metai

 

kruizinių laivų terminalas bus pritaikytas kariniams laivams priimti

 

2003 metai

74. Sukurti keleivinių keltų terminalo infrastruktūrą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos pavedimu (2002 m. gruodžio 6 d. posėdžio nutarimas 5. 1) uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir uosto naudotojais parengs krovininių bei keleivinių keltų terminalo statybos tikslingumo ir statybos vietos parinkimo studiją

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2005–2006 metai

 

75. Parengti giliavandenio uosto statybos galimybių studiją

bus parengta Klaipėdos uosto plėtros studija, kurioje išnagrinėtos giliavandenio uosto statybos galimybės

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2004 metai

 

76. Parengti Šventosios uosto plėtros studiją

vykdant ministrų pasitarimo 2002 m. gruodžio 9 d. protokolą Nr. 32, bus parengta Šventosios uosto plėtros studija

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

2003 metai

 

Oro transportas***

77. Modernizuoti tarptautinį Vilniaus oro uostą

kilimo ir tūpimo takas bus pailgintas iki 3000 metrų

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas

2008 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

bus įrengta aerodromo tvoros signalizacija, statomas naujas terminalas

2004, 2009 metai

bus įrengta triukšmo kontrolės sistema

2003 metai

bus įrengtas naujas kilimo ir tūpimo takas. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams

2015–2020 metai

78. Modernizuoti tarptautinį Palangos oro uostą

bus modernizuotas kilimo ir tūpimo takas (ilginamas, platinamas, įrengti signaliniai žiburiai, pastatyti vandens surinkimo ir valymo įrenginiai)

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas

2004–2006 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“–––––

bus rekonstruota keleivių terminalo ir aerodromo perimetro tvora

2006 metai

 

bus įrengtos triukšmo kontrolės sistemos

 

2003 metai

79. Modernizuoti tarptautinį Kauno oro uostą

bus rekonstruota keleivių terminalo ir aerodromo perimetro tvora

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Kauno aerouostas

2003–2006 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

bus įrengta signalinių žiburių sistema ir riedėjimo takai, išplėstas peronas

2004–2007 metai

 

bus įrengta triukšmo kontrolės sistema

 

2004 metai

80. Modernizuoti skrydžių kontrolės įrangą

bus įrengtos Vilniaus ir Palangos aerodromų tūpimo pagal prietaisus sistemos (ILS)

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė „Oro navigacija“

2003–2005 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

bus modernizuota Vilniaus regioninio skrydžių valdymo centro įranga

2005 metai

bus pakeista Vilniaus aerodromo visakrypčio radijo švyturio (VOR), toliamačio (DME), aviacijos fiksuoto tinklo įranga, įrengti Vilniaus aerodromo skrydžių lauko apžvalgos radiolokatoriai

2005–2015 metai

81. Modernizuoti tarptautinį Šiaulių oro uostą

bus rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas ir peronas

Krašto apsaugos ministerija, Šiaulių apskrities viršininko administracija

2010 metai

 

Multimodalinis transportas

82. Sukurti intermodalinių terminalų (logistikos centrų) transporto infrastruktūrą

bus sukurta reikiama transporto infrastruktūra logistikos centrams (Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje), kurią numatoma prijungti prie žemyninėje Europoje, taip pat Baltijos jūros regione, kuriamo bendro logistikos centrų tinklo

Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskričių viršininkų administracijos, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija

2006–2010 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“

Energetikos infrastruktūra

83. Nutiesti elektros tiekimo liniją Lietuva-Lenkija

bus atlikti projektavimo ir parengiamieji darbai, nutiesta 400 kV elektros tiekimo linija, jungsianti Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemas

Ūkio ministerija

2003–2008 metai

 

84. Atlikti požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo Vaškuose tyrimo darbus

bus užbaigti tyrimo darbai, siekiant nustatyti galimybę įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, – parengta statybos techninių – ekonominių vertinimų studija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo piemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 223 punktas)

Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“

2004 metai

 

85. Įrengti gamtinių dujų apskaitos stotį Lietuvos-Latvijos pasienyje

Lietuvos-Latvijos pasienyje bus įrengta dujų apskaitos valstybės sieną kertančiuose magistraliniuose dujotiekiuose stotis (Lietuvos Respublikos Vyiausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo piemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196, 222 punktas)

Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“

2004 metai

 

86. Pasirengti tiesti magistralinį dujotiekį į Mažeikius

bus išnagrinėta galimybė nutiesti magistralinį dujotiekį į Mažeikius (nustatyti potencialūs gamtinių dujų vartotojai)

Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos „, Mažeikių rajono savivaldybė

2004 metai

 

87. Nutiesti magistralinį dujotiekį į Visaginą

bus nutiestas magistralinis dujotiekis į Visaginą, siekiant aprūpinti gamtinėmis dujomis Visagino vartotojus (ūkio ministro 2003 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4-211 (Žin., 2003, Nr. 56-2498) patvirtinto valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių plano 3.5.6 punktas)

Ūkio ministerija, akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“

2004-2006 metai

 

88. Pasirengti Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui

bus pastatytos radioaktyviųjų atliekų saugyklos, panaudoto branduolinio kuro saugykla, katilinės, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai, parengti reikiami teisės aktai

Ignalinos AE, Ūkio ministerija

iki 2010 metų

 

89. Nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą

branduolinis kuras bus iškraunamas iš reaktorių, įrenginiai ir pastatai išmontuojami, radioaktyviosios atliekos tvarkomos

Ignalinos AE, Ūkio ministerija

2010-2030 metai

 

Ekoinžinerinė infrastruktūra

Vandentvarkos priemonės

90. Parengti ir įgyvendinti Nemuno žemupio (Neringos, Skuodo, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Šilutės, Šilalės, Tauragės rajonų) vandentvarkos investicinį planą

bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)

Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra

2020 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

91. Parengti ir įgyvendinti Nemuno vidurupio (Kelmės, Radviliškio, Panevėžio, Raseinių, Kėdainių, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų) vandentvarkos investicinį planą

bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)

Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra

2020 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

92. Parengti ir įgyvendinti Vento-Lielupės (Mažeikių, Naujosios Akmenės, Telšių, Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio rajonų) vandentvarkos investicinį planą

bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)

Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra

2020 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

93. Parengti ir įgyvendinti Neries (Zarasų, Utenos, Ignalinos, Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ukmergės, Jonavos, Širvintų, Vilniaus rajonų) vandentvarkos investicinį planą

bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)

Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra

2020 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

94. Parengti ir įgyvendinti Nemuno aukštupio (Kauno, Kaišiadorių, Birštono, Prienų, Trakų, Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų rajonų) vandentvarkos investicinį planą

bus inventorizuota vandentvarkos ūkio (gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų) būklė, nustatytos pirmiausia vykdytinos ūkio būklės gerinimo priemonės, regiono ekonominės galimybės, parengtas investicinis planas (trimis etapais), gautas ES finansavimas, įsteigtos finansavimo administravimo institucijos, įgyvendinamas planas (sukurta vandens tiekimo nuotekų tvarkymo infrastruktūra gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų)

Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūra

iki 2020 metų

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

95. Gerinti geriamojo vandens kokybę

bus parengtos vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo ir mažų gyvenviečių aprūpinimo požeminiu geriamuoju vandeniu investicinės programos ir jų įgyvendinimo investiciniai planai

savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija

2006 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija“

Atliekų tvarkymas

96. Sukurti modernią antrinių žaliavų rūšiavimo ir tvarkymo sistemą

bus įgyvendinta Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros 2003-2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 298 (Žin., 2003, Nr. 26-1035), ir jos įgyvendinimo priemonės

Ūkio ministerija, savivaldybės

2003-2004 metai

 

97. Siekiant geriau derinti gamybos ir aplinkosaugos interesus, plėtoti regioninę pavojingų atliekų tvarkymo sistemą

bus įgyvendinta Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa ir jos įgyvendinimo priemonės, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761 (Žin., 1999, Nr. 52-1695) (steigiamos surinkimo, rūšiavimo, laikinojo saugojimo aikštelės)

Ūkio ministerija, savivaldybės, Aplinkos ministerija

2003-2005 metai

 

98. Sukurti specifinių pavojingų atliekų tvarkymo sistemą

bus sukurta ir įdiegta pavojingų medicininių atliekų tvarkymo sistema, parengta šių atliekų šalinimo techninių sprendinių studija ir priemonės

Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

2003-2008 metai

 

99. Sukurti regionines atliekų tvarkymo sistemas****

bus sukurtos šios regioninės atliekų tvarkymo sistemos: Šiaulių apskrities, Tauragės regiono, Alytaus regiono, Marijampolės regiono, Klaipėdos regiono, Vilniaus apskrities, Telšių regiono, Utenos regiono, Kauno regiono, Panevėžio regiono

Aplinkos ministerija

2005-2009 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

100. Sukurti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą****

bus sukurta regioninė atliekų tvarkymo sistema, įrengti galutino šalinimo įrenginiai (deginimo ir sąvartynų)

Aplinkos ministerija

2006 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

101. Įgyvendinti Alytaus ir Tauragės regionų buitinių atliekų tvarkymo sistemų kūrimo II etapo priemones****

bus rekultivuoti senieji savivaldybių sąvartynai

Aplinkos ministerija

2006 metai

bus siekiama gauti ES sanglaudos fondo lėšų

Kitos funkcinės teritorinės struktūros

Pramonė ir verslas

102. Plėsti paslaugų verslui infrastruktūros tinklą šalies regionuose

šalies regionuose bus steigiamos paslaugų verslui tinklo įstaigos, remiama jų veikla

apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, Ūkio ministerija

2003-2005 metai

 

103. Sudaryti sąlygas įgyvendinti celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektą

bus rezervuoti iki 200 hektarų žemės plotai celiuliozės fabrikui statyti Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, kol iš jų bus atrinkta tinkamiausia. (Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-917 „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ (Žin., 2002, Nr. 56-2236) celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektas pripažintas valstybinės svarbos projektu)

Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskričių viršininkų administracijos

2003 metai

 

104. Skatinant verslo konkurencingumą regionuose, plėtoti naujas technologijas ir inovacijų paramos infrastruktūrą

šalies regionuose bus steigiami inovacijų paramos centrai, mokslo ir technologijų parkai

Ūkio ministerija, Lietuvos inovacijų centras

2003-2005 metai

 

Socialinės ir kultūrinės infrastruktūros teritorinė raida

105. Optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą

bus restruktūrizuojamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, suformuota efektyvi šalies apskričių ir savivaldybių sveikatos priežiūros sistema

Sveikatos apsaugos ministerija

2003-2008 metai

 

106. Įgyvendinti Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą

regioninių socialinių paslaugų objektų steigimas iš dalies bus finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pagrindinis tikslas – plėtoti šiuolaikiškų socialinių paslaugų teikimą bendruomenėje, kurti socialinių paslaugų tinklą savivaldybėse ir apskrityse, užtikrinti socialinių paslaugų teikimą pažeidžiamiausioms asmenų grupėms

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

2004-2006 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento socialinės ir ekonominės infrastruktūros prioriteto 5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo ir profesinio mokymo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“

107. Įgyvendinti kasmet pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą planą Valstybinių socialinės globos įstaigų reorganizavimo strategiją

bus reorganizuotos valstybinės socialinės globos įstaigos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

2003-2008 metai

 

108. Nustatyti, ar globos įstaigos atitinka galiojančių teisės aktų joms keliamus reikalavimus

bus parengta globos įstaigų vertinimo metodika, svarbiausieji vertinimo kriterijai, apklaustos globos įstaigos, pagal gautus duomenis nustatyta, ar jos atitinka joms keliamus reikalavimus

Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apskričių viršininkų administracijos

2003 metai

 

109. Parengti socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principus ir tvarką

bus sudarytos galimybės nustatyti, kokių socialinių paslaugų reikia asmeniui, koks jo savarankiškumo laipsnis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2003 metai

 

Švietimas ir mokslas

110. Pertvarkyti mokyklų tinklą, nustatyti mokinių vežiojimo poreikį

bus parengtas projektas mokyklų tinklo pertvarkos metodinių rekomendacijų, kurių veiksmingumą savanoriškai išbandys 6 savivaldybės. Po to rekomendacijos bus tobulinamos ir teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti. Bus parengta 12 mokyklų tinklo pertvarkos konsultantų, kurie stiprins savivaldybių gebėjimus pertvarkyti mokyklų tinklą. Bus parengtos rekomendacijos, kaip veiksmingai ir saugiai organizuoti kaimo moksleivių vežiojimą įvairiomis transporto priemonėmis. Rekomendacijos bus rengiamos remiantis 6 savivaldybėse atlikto tyrimo rezultatais. Bus parengti rodikliai, skirti apskaityti lėšoms, sutaupytoms renovuojant, optimizuojant mokyklų tinklą ir investuojant į švietimo sistemą

Švietimo ir mokslo ministerija

2004 metai

 

111. Parengti savivaldybių, apskričių, valstybės švietimo tinklų pertvarkos planus

pagal nustatytus kriterijus ir standartus bus parengti savivaldybių ir apskričių švietimo tinklo pertvarkos planai; valstybės švietimo tinklo pertvarkos planas bus rengiamas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybei, savivaldybėms ir apskritims

savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos, Švietimo ir mokslo ministerija

iki 2006 metų

 

112. Sukurti modernaus nacionalinio švietimo tinklą

glaudžiai bendradarbiaudamos, savivaldybės, apskritys ir valstybė įgyvendins švietimo tinklų pertvarkos planus, bus sukurta su šiais planais susijusi mokinių vežiojimo sistema, kaimo pagrindinės ir vidurinės mokyklos aprūpinamos mokykliniu transportu, plečiamas mokinių vežiojimo privačių paslaugų tinklas, sukurta saugi kaimo ir neįgalių moksleivių vežiojimo sistema

savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos, Švietimo ir mokslo ministerija

iki 2012 metų

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“

113. Reorganizuoti aukštesniąsias mokyklas

kai kurios mokyklos bus reorganizuotos į kolegijas ar jų padalinius, steigiamos regioninės kolegijos

Švietimo ir mokslo ministerija

2003-2006 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento 1 prioriteto priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“

Šalies teritorinės raidos erdvinis integravimas

Integruotos raidos strategija

(regioninė politika pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą)

114. Parengti socialinių paslaugų teikimo planavimo rekomendacijas apskričių viršininkams ir savivaldybėms

bus parengtos rekomendacijos, kaip apskričių viršininkams ir savivaldybėms planuoti socialines paslaugas, paskirstyti turimus išteklius joms teikti, nustatyti poreikį bendruomenėje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2004 metai

 

115. Parengti priemones, padėsiančias gyventojams prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių didelio nedarbo teritorijose, o mokytojams – spręsti vykdant švietimo reformą kylančias problemas

bus rengiami ir įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai didelio nedarbo teritorijose, telksiantys vietos bendruomenės, socialinių ekonominių partnerių, darbo rinkos ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, gyventojų pastangas kuo tinkamiau naudoti vietinius materialinius ir žmonių išteklius darbo vietoms kurti, įdarbinti bedarbius, ypač sunkiai prisitaikančius prie darbo rinkos. Projektams įgyvendinti teikiama negrąžintina valstybės finansinė parama (subsidija). Projektai įgyvendinami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės

nuolat

 

bus rengiamos ir įgyvendinamos paramos mokytojams programos, siūlančios mokytojams, netekusiems ar galintiems netekti darbo, įgyti naują kvalifikaciją ir pereiti į naujas darbo vietas švietimo ir kitose srityse. Kol šie asmenys mokysis ar ieškos naujo darbo, jiems bus skiriama finansinė parama. Bus siekiama, kad visose švietimo srityse dirbtų atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją turintys mokytojai

Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės

2004-2012 metai

bus siekiama gauti ES struktūrinių fondų lėšų pagal Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmonių išteklių plėtra“ priemones

116. Parengti ir atnaujinti apskričių ir savivaldybių strateginius plėtros planus

pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558) ir šių planų rengimo metodiką bus rengiami ir kas 2 metai atnaujinami regionų plėtros planai, rengiami savivaldybių strateginiai plėtros planai. Regionų plėtros planai nustatys prioritetinę regionų plėtros veiklą, pagrįs investicijų poreikį ir pagal svarbą išdėstys projektinius pasiūlymus, skirtus ES struktūrinių fondų paramai gauti. Regionų plėtros planų pagrindu bus rengiamos regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos, kuriose bus pateikti pasiūlymai nustatyti problemines teritorijas, kurioms teiktina valstybės parama

apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, Vidaus reikalų ministerija

2003-2020 metai

 

117. Parengti ir atnaujinti regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvas (planą)

pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo reikalavimus bus parengtos socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo iniciatyvos (planas), siūlančios Lietuvos Respublikos Vyriausybei išskirti problemines teritorijas, kurioms teiktina valstybės parama

apskričių viršininkų administracijos, Vidaus reikalų ministerija

2003-2020 metai

 

118. Parengti probleminių teritorijų plėtros programas

pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo reikalavimus parengtame dokumente bus pateiktos probleminių teritorijų plėtros priemonės ir valstybės paramos šioms priemonėms įgyvendinti formos

Vidaus reikalų ministerija

2003-2020 metai

 

119. Teikti pasiūlymus dėl struktūrinių programų, skirtų šalies (nacionalinių) programų sistemos Lietuvos regioninei politikai vykdyti, parengimo

bus teikiami Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rekomenduotos programų sistemos konceptualūs pasiūlymai, siekiant sukurti Lietuvos vidinius plėtros tikslus atitinkančius Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo šalies regioninės politikos paramos instrumentus

Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija kartu su Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat kitomis ministerijomis

2005-2006 metai

 

_________________

* Priemonė detalizuojama pamečiui skiriant lėšas atitinkamiems

planams rengti.

**Priemonės numatytos Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 107 (Žin., 2002, Nr. 10-362).

***Šių priemonių tikslas – modernizuoti ir rekonstruoti

tarptautinius oro uostus, užtikrinti skrydžių saugą, gerinti

keleivių aptarnavimą, siekti, kad oro uostų infrastruktūra

atitiktų ICAO reikalavimus ir ES standartus.

****Europos Sąjungos ISPA paramos bendrojo finansavimo programa

(programą vykdys Aplinkos ministerija)

______________

 

 

Priedo pakeitimai:

TAR pastaba. Šio nutarimo nuostatos, susijusios su Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos pavadinimo keitimu, įsigalioja nuo 2005 m. balandžio 20 dienos

Nr. 391, 2005-04-07, Žin., 2005, Nr. 48-1582 (2005-04-14), i. k. 1051100NUTA00000391

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 391, 2005-04-07, Žin., 2005, Nr. 48-1582 (2005-04-14), i. k. 1051100NUTA00000391

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo