Suvestinė redakcija nuo 2023-07-01 iki 2023-07-05
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 153-0; Žin. 1991, Nr.23-593, i. k. 0911010ISTA00I-1489
Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-07-01:
Nr. XI-1281, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 38-1804 (2011-03-31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO
ĮSTATYMAS
1991 m. birželio 25 d. Nr. I-1489
Vilnius
Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Šio įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms viešosios informacijos saugumą, smurto prevenciją ir kontrolę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Akreditavimas – procedūra, kurios metu įgaliota institucija pripažįsta, kad įvertinta švietimo programa, švietimo teikėjas atitinka nustatytus reikalavimus.
3. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti.
4. Išsilavinimas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens tam tikro lygio branda, kompetencija, kvalifikacija.
5. Karjera – asmeniui ir visuomenei reikšminga jo mokymosi, saviraiškos ir darbo veiklų bei vaidmenų visuma per visą jo gyvenimą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
6. Karjeros specialistas – asmuo, teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo, ugdymo karjerai paslaugas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
7. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
8. Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
9. Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo veikla.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
10. Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
11. Lituanistinis švietimas – lietuvių kalbos, Lietuvos valstybės istorijos, kultūros mokymas ir supažindinimas su Lietuvos dabartimi, taip pat sąlygų saviraiškai lietuvių kalba užsienio valstybėse sudarymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
12. Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
13. Mokyklos bendruomenė – mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
14. Mokyklos ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos mokyklos ūkiui valdyti ir naudoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms skiriamos lėšos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
15. Mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
16. Mokymosi forma – švietimo teikėjo siūlomas ir asmens pasirinktas mokymosi organizavimo būdas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
17. Mokinys – asmuo, kuris mokosi.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
18. Mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
19. Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
20. Nevalstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar savivaldybė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
21. Pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
22. Pedagogo kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų mokiniams ugdyti, visuma.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
221. Prevencinė programa – planingų ir sistemingų priemonių, padedančių stiprinti mokinio asmenybės ir aplinkos apsauginius veiksnius ir mažinti rizikos veiksnių įtaką, visuma.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
23. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
24. Savišvieta – savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
25. Savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
251. Smurtas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Šiame įstatyme išskiriamos šios smurto formos:
1) patyčios – psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą;
2) patyčios kibernetinėje erdvėje – patyčios iš kito asmens naudojantis informacinėmis technologijoms ir (ar) informacinės visuomenės informavimo priemonėmis, siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui;
3) vaiko nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ir (ar) už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
26. Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
27. Švietimas – ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
28. Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
29. Švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
30. Švietimo pagalbos įstaiga – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimo pagalbos teikimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
31. Švietimo programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
32. Švietimo programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos dalis.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
33. Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
34. Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
35. Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
36. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
37. Valstybinė mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
38. Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
39. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-398, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)
3 straipsnis. Švietimo tikslai
Švietimo tikslai yra šie:
1) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;
2) nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo rinkoje, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;
3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių darnų vystymąsi, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;
4) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;
4 straipsnis. Ugdymo turinys
1. Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.
2. Ugdymo turinys kuriamas šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams įgyvendinti. Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo ir studijų tikslus, besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių ir studentų turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui, studijoms aukštosiose mokyklose skirtas švietimo programas ar jų modulius, ugdymo planus ar studijų krypčių reglamentus, mokymosi pasiekimų patikrinimų programas, vadovėlius, kitas mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.
5 straipsnis. Švietimo sistemos principai
Švietimo sistemos principai yra šie:
1) lygios galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;
2) kontekstualumas – švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes;
3) veiksmingumas – švietimo sistema siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą, remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;
4) tęstinumas – švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą;
5) įtrauktis – švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
51 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
4) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO SISTEMOS SANDARA
6 straipsnis. Švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima:
1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas);
2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą);
7 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius gebėjimus, ugdyti vaiko kognityvinius įgūdžius, padėti vaikui pasirengti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
2. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Kitiems vaikams privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą gali būti skiriamas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais kriterijais ir tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
3 dalies redakcija nuo 2023-09-01 iki 2024-08-31:
3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 4 metų amžiaus.
3 dalies redakcija nuo 2024-09-01 iki 2025-08-31:
3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus.
3 dalies redakcija nuo 2025-09-01:
3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
4. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.
5. Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomam ikimokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
8 straipsnis. Priešmokyklinis ugdymas
1. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
2. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
3. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Socialinę riziką patiriančiam vaikui priešmokyklinis ugdymas užtikrinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
4. Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomam priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
9 straipsnis. Pradinis ugdymas
1. Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
2. Pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Pradinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
3. Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, kai vaikas tėvų (globėjų) sprendimu buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau, kaip nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
4. Neteko galios 2018-02-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
7. Pagal pradinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
10 straipsnis. Pagrindinis ugdymas
1. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pagrindinio ugdymo programų pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Į pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.
5. Pagal pagrindinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
11 straipsnis. Vidurinis ugdymas
1. Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis.
2. Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.
3. Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu. Jeigu vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau negu dvejus metus.
4. Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programų moduliai gali būti įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
5. Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų. Vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymosi rezultatai apibendrinami ir fiksuojami dalykų metiniais ir išlaikytų brandos egzaminų įvertinimais. Asmens brandos egzaminų įvertinimai atitinka aukštesnįjį, pagrindinį ar patenkinamą pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-655, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25024
6. Pagal vidurinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
12 straipsnis. Profesinis mokymas
1. Profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.
3. Pirminis profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų mokiniams. Mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaromos sąlygos tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. Atskirais atvejais, nustatytais švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąraše, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, jis gali būti teikiamas neturint reikiamo išsilavinimo.
4. Tęstinis profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją arba aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jis skirtas tobulinti turimą pirmąją kvalifikaciją ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti profesinį standartą atitinkančias kompetencijas, siekiant įgyti kitą kvalifikaciją (arba jos dalį). Tęstinis profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
5. Atitinkamo lygio kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą.
6. Profesinį mokymą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (toliau – Profesinio mokymo įstatymas).
7. Pagal pirminio profesinio mokymo programą mokomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
13 straipsnis. Aukštojo mokslo studijos
1. Aukštojo mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį ir ūkio poreikius atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją, pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai.
2. Aukštojo mokslo studijos yra visuotinės. Jos teikiamos asmeniui, įgijusiam ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, įstojusiam į aukštąją mokyklą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.
3. Aukštojo mokslo studijos vykdomos pagal akredituotas studijų programas. Studentas gali studijuoti dalimis įvairiose aukštosiose mokyklose. Dalines studijas ir jų rezultatų įskaitymą nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas).
4. Baigus aukštojo mokslo studijų programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, atitinkanti Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį.
14 straipsnis. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas
1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės nustatomos ir jų specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius švietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
3. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės komisija. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina Pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, atskirais atvejais – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
4. Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
5. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programos prireikus pritaikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, studijų programos – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
6. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos. Jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-484, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15863
7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti.
8. Vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos), ugdomiems (mokomiems) pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, pirminio profesinio mokymo programas, ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-484, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15863
15 straipsnis. Kitas neformalusis vaikų švietimas
1. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.
2. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, sporto mokyklos, Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą veiklą vykdančios švietimo įstaigos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-339, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12790
3. Neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos yra priskiriamos atitinkamos grupės ir (ar) tipo formaliojo švietimo mokykloms. Muzikos, dailės, meno, sporto krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jeigu tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkos apraše, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę švietimo ir mokslo ministro patvirtintą atitinkamą neformaliojo švietimo programą.
4. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos valstybinės ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas
1. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų.
2. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų.
3. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.
4. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Savišvieta
1. Savišvietos paskirtis – suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (bibliotekomis, visuomenės informavimo priemonėmis, internetu, muziejais ir kita) ir iš kitų perimama gyvenimo patirtimi.
18 straipsnis. Profesinis orientavimas ir švietimo informacinė pagalba
1. Profesinio orientavimo paskirtis – teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
2. Profesinis orientavimas vykdomas kartu su socialiniais partneriais bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose ir kitose institucijose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
3. Švietimo informacinės pagalbos paskirtis – padėti mokyklai ir kitam švietimo teikėjui, mokytojams, mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams gauti informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo paklausą darbo rinkoje.
4. Švietimo informacinė pagalba apima informacinių švietimo programų kūrimą ir įgyvendinimą, informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą. Informacinė pagalba garantuoja nuolatinę ir prieinamą informaciją apie reikiamo išsilavinimo įgijimo galimybes.
5. Švietimo informacinę pagalbą valstybės, savivaldybės, mokyklos lygiais teikia švietimo, kultūros, mokslo ir kitos įstaigos bei asmenys.
6. Karjeros specialistai teikia ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose, palaiko ryšius su darbdaviais, konsultuoja profesinio mokymo įstaigų mokinius ir aukštųjų mokyklų studentus dėl darbo galimybių pagal įgyjamą kvalifikaciją, dalyvauja vykdant baigusių profesinio mokymo ir studijų programas asmenų karjeros stebėseną. Karjeros specialistui keliamus išsilavinimo ir (ar) profesinių žinių reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo bei ūkio ministrais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
7. Profesinis orientavimas teikiamas pradėjusiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą ir vyresniems asmenims.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
8. Profesinis orientavimas teikiamas Lietuvos gyventojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
9. Savivaldybės vykdomoji institucija profesinį orientavimą planuoja, organizuoja ir administruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
19 straipsnis. Psichologinė pagalba
1. Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).
2. Asmenybės ir ugdymosi problemų turinčiam, taip pat smurtaujančiam ar smurtą patyrusiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
3. Psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją. Psichologinės pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
20 straipsnis. Socialinė pedagoginė pagalba
1. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), kad būtų įgyvendinta vaiko teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.
2. Mokykla, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.
3. Socialinę pedagoginę pagalbą teikia švietimo įstaigose, vaikų globos įstaigose ir kitose įstaigose ar organizacijose dirbantys socialiniai pedagogai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikams ir mokiniams tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
21 straipsnis. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba
1. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.
2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
Nr. XIV-484, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15863
3. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
4. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
22 straipsnis. Sveikatos priežiūra mokykloje
1. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis − saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).
2. Sveikatos priežiūra mokykloje apima Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo reglamentuotą savivaldybių vykdomą visuomenės sveikatos priežiūrą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1614, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06359
3. Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias mokyklas) nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su švietimo ir mokslo ministru. Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos.
4. Mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, asmens sveikatos priežiūra vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Valstybė skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų, taip pat valstybėje narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, iniciatyvas, kurios padeda saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą Lietuvoje.
6. Mokyklos rengia ir įgyvendina sveikatos stiprinimo programas. Jos gali būti remiamos iš valstybės ir (ar) savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo tikslinių programų ir kitų lėšų.
23 straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui
1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę, psichologinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.
2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją.
3. Savivaldybėje koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, o tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos) ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinavimą užtikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus kvalifikacinius reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:
1) koordinuoja koordinuotai teikiamas švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą savivaldybėje, nustato šios pagalbos ir paslaugų poreikį;
2) inicijuoja ir kartu su savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, kitomis institucijomis ir organizacijomis rengia koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtros planą, buria specialistų grupę, teikiančią socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugas;
3) atlieka koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėseną, vadovaudamasis švietimo, mokslo ir sporto ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir sveikatos apsaugos ministru nustatytais koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėsenos rodikliais ir tvarkos aprašu;
4) informuoja vietos bendruomenę apie vaikų ir jų atstovų pagal įstatymą galimybes gauti švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje;
5) atlieka Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-484, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15863
4. Pagalbą mokykloms ir mokytojams teikia kompetencijų tobulinimo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti teikėjai.
5. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Ne rečiau kaip kartą per trejus metus pedagoginiai darbuotojai (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus), atsižvelgdami į savo pedagoginės veiklos specifiką, privalo tobulinti savo kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo ir kitose srityse. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais nuostatais. Aukštųjų mokyklų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
6. Pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai ir akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos. Reikalavimus pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
7. Nacionalines pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programas prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias trejų metų laikotarpiui tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir (ar) akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis. Reikalavimus nacionalinėms pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programoms, jų vertinimo, akreditavimo ir registravimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose
1. Švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta:
2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams), ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.
4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką.
6. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad jo vadovaujamos švietimo įstaigos mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
1. Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt.
2. Asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
4. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją.
5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę dėti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.
6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ
24 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis
1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją.
2. Valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
21. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija kartu su švietimo įstaiga vykdo vaikų įtraukimo į ikimokyklinį ugdymą programas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
3. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja:
1) priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
4. Mokinys, nutraukęs mokymąsi ar studijas, teisės aktuose ar sutartyse nustatyta tvarka gali jas atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje.
5. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
5 dalies redakcija nuo 2023-09-01:
5. Asmeniui, įgijusiam pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus savo lėšomis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1261, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15488
25 straipsnis. Lituanistinis švietimas užsienyje ir galimybė mokytis lietuvių kalbos
1. Lituanistinio švietimo užsienyje paskirtis – padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti, išsaugoti tautinį tapatumą, supažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba.
2. Valstybė finansuoja ir kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje, užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą.
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaromos galimybės užsienio lietuviams mokytis lietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose. Užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas; šio pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
5. Vyriausybės nustatyta tvarka remiami ir skatinami asmenys, vykdantys ar vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje. Asmenų pedagoginės veiklos laikotarpis lituanistinio švietimo srityje užsienyje įskaitomas į pedagoginio darbo stažą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
6. Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga), skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Lituanistinio švietimo įstaigos turi būti registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre. Bendruosius iš valstybės biudžeto finansuojamų lituanistinio švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Valstybės biudžeto lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms skiriamos atsižvelgiant į mokinių skaičių ir valstybės finansines galimybes. Lėšos apskaičiuojamos, skiriamos ir naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-796, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27373
7. Lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-796, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27373
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2010, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18318
Nr. XIV-796, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27373
26 straipsnis. Informavimas apie švietimą
1. Informavimo apie švietimą paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją.
2. Mokykla informaciją apie mokykloje vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos išorinio vertinimo rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus skelbia viešai.
3. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes pagal profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programas, mokymosi galimybes kitų užsienio valstybių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo rinkoje ir konsultavimas. Šios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo centruose, konsultavimo tarnybose, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal švietimo ir mokslo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-955, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21668
27 straipsnis. Galimybė pasirinkti švietimo programas
1. Asmuo, rinkdamasis švietimo programas, laikosi šio įstatymo 7–13 straipsniuose nustatyto programų nuoseklumo.
2. Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
3. Mokinys, be privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų.
4. Neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programą) ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
28 straipsnis. Švietimo teikėjų tinklas
1. Švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.
2. Švietimo teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
3. Švietimo teikėjų tinklas kuriamas:
4. Švietimo ir mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir Vyriausybė užtikrina pakankamą valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklą: Vyriausybė – valstybinių kolegijų tinklą, Seimas – valstybinių universitetų tinklą.
5. Kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.
6. Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.
7. Vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos.
8. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šioms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Profesinio mokymo įstaigų tinklas kuriamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
29 straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas ir perkėlimas į kitą mokyklą
2. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
21. Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
TAR pastaba. Straipsnio papildymas 21 dalimi įsigalioja 2026-01-01.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2894, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10796
3. Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
4. Į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą ir bendrojo ugdymo mokyklą, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, į ikimokyklinio ugdymo mokyklos grupę ir bendrojo ugdymo mokyklos klasę, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, priimami asmenys, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
5. Priėmimo į nevalstybinę mokyklą, vykdančią formaliojo ir (ar) neformaliojo vaikų švietimo programas, tvarką nustato savininkas (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasis šio įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas reikalavimais.
6. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą kriterijus ir tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
8. Asmenų priėmimą į profesinio mokymo įstaigas ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas nustato Profesinio mokymo įstatymas ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.
10. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.
30 straipsnis. Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba
1. Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.
2. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose:
1) ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programose ne mažiau kaip po 5 valandas per savaitę skiriama ugdymui lietuvių kalba;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3361, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-12, i. k. 2020-23809
2) pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų;
3. Ugdymo lietuvių kalba tvarką bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje nustato švietimo ir mokslo ministras.
4. Tautinei mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.
5. Asmens, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, valstybine kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.
6. Kurčiajam ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos mokytis gimtosios (gestų) kalbos.
7. Visos bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrąsias programas.
8. Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba mokymą vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba (išskyrus gimtąją kalbą).
31 straipsnis. Teisė mokytis tikybos
1. Tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas ir savišvieta.
2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
3. Jaunesniam negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką parenka vaiką globojanti institucija.
4. Tikybos mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštąją mokyklą) programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo ministras.
5. Tikybos mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.
6. Mokykla, negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.
7. Tikybai mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pačios sąlygos kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vykdyti.
311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje
1. Vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.
2. Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį.
3. Mokinius konsultuoja, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2593, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20026
32 straipsnis. Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims
1. Darbdavys sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
33 straipsnis. Švietimo prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims
1. Socialinę atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, pabėgėlių, nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, taip pat asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, ir prie visuomenės nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems socialines paslaugas ir švietimo pagalbą.
2. Tikslines socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai arba per mokyklas. Šias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybinės organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
34 straipsnis. Švietimo prieinamumas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
1. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono) mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokyklą vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba.
2. Profesinio mokymo įstaiga, aukštoji mokykla nustato priėmimo į šias mokyklas tvarką asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rūpinasi savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena. Švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.
35 straipsnis. Švietimo prieinamumas riboto judumo asmenims
1. Vaikui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus, gydytojui leidus – mokytis stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nuo antros patekimo į šią įstaigą dienos. Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2537, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20659
2. Asmeniui, kuriam atimta ar apribota laisvė, sudaromos sąlygos mokytis vaikų socializacijos centre ar bausmės atlikimo vietoje, kad šis asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją, savarankiškai lavintis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1223, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15589
36 straipsnis. Vežimas, apgyvendinimas, maitinimas
1. Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu, vežami keleiviniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
2. Mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo programas (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka ir atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
3. Studentai, profesinio mokymo įstaigų mokiniai, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą vežami vietinio (miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu. Kelionės į mokyklą ir atgal lengvatos jiems suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais.
TAR pastaba. 3 dalis netenka galios 2024-09-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
4. Mokinys, priimtas mokytis į bendrojo ugdymo mokyklą iš nepriskirtos tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu apgyvendinamas bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato mokyklos valdymo organas.
5. Mokinys už gyvenimą valstybinės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei aukštosios mokyklos bendrabutyje moka iš dalies. Atlyginimo dydį ir lengvatas, atsižvelgus į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį, už gyvenimą bendrabutyje nustato mokyklos valdymo organas. Šios lėšos skiriamos bendrabučio išlaikymo išlaidoms padengti.
6. Mokinių gyvenimo valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje išlaidos apmokamos iš mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) skirtų ūkio lėšų. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už mokinių maitinimą moka švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
7. Ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, mokinių maitinimas turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
8. Mokiniai maitinami nemokamai Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais.
9. Už sąlygų sudarymą vaikų ir mokinių maitinimui organizuoti valstybinėje ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje atsako savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas). Už maitinimo organizavimą šioje dalyje nurodytose mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, atsako mokyklos vadovas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-553, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 114-5683 (2013-11-01)
37 straipsnis. Švietimo kokybė
1. Už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Formaliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė, neformaliojo švietimo kokybę, įskaitant ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybę, valstybė užtikrina iš dalies.
2. Švietimo programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kreipdamiesi į švietimo valdymo subjektus, švietimo teikėjus.
3. Švietimo kokybės samprata kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo valdymo subjektų. Švietimo valdymo subjektai inicijuoja ir organizuoja viešus švietimo paskirties, tikslų, jų siekimo būdų ir principų svarstymus, teikia svarstymams tyrimais ir analize pagrįstus švietimo būklės įrodymus, pagal savo kompetenciją įteisina susitarimus ir priima strateginius sprendimus.
4. Švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas, švietimo įstaigos vadovai teikia mokyklos bendruomenei ir tarybai svarstyti metų veiklos ataskaitą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi pasiekimų vertinimo ugdymo (ugdymosi) procese paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti individualią mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais standartais, rekomenduoti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
2. Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
3. Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokymosi pasiekimų vertinimas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai pritaikomas.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas mokymosi pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).
4 dalies redakcija nuo 2024-09-01:
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1261, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15488
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
5. Profesinio mokymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimai vertinami Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Mokymosi pasiekimų įteisinimas
1. Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių bendrojo ugdymo programų baigimą ir išsilavinimo įgijimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
2. Mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų įteisinimo dokumentai išduodami:
4) pažymėjimas – baigusiam formaliojo švietimo programas, nurodytas šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje;
5) mokymosi pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo arba įgijusiam vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą, patvirtintą išduotu brandos atestatu ar kitu vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą patvirtinančiu dokumentu, ir papildomai ir (ar) pakartotinai besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo dalykų programas ir jas baigusiam, ir (ar) papildomai, ir (ar) pakartotinai išlaikiusiam brandos egzaminus.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
3. Kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių profesinio mokymo programų baigimą, kompetencijų įvertinimą, kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.
4. Mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą, išdavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
5. Asmeniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas pažymėjimas.
6. Išsilavinimas ir kvalifikacija, įgyti pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstami Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimai dėl išsilavinimo ir kvalifikacijos pripažinimo gali būti skundžiami Vyriausybės įgaliotų institucijų sudarytoms apeliacinėms komisijoms.
391 straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
1. Kvalifikacijų sistemos paskirtis – užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą.
2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu.
3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą.
4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija).
5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas.
6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi.
7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus.
8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru.
9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše.
11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas arba aukštoji mokykla, gavę kompetencijų įvertinimo rezultatus.
12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
40 straipsnis. Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis
1. Mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą.
2. Ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais švietimo aprūpinimo standartais.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKYKLŲ, PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS
41 straipsnis. Mokyklų grupės ir tipai
1. Formaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:
2. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1909, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11181
4. Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą.
5. Pagrindinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas.
6. Netenka galios nuo 2017-09-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1909, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11181
7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus; mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ir sunkų neįgalumą turintys mokiniai; savivaldybės kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2090, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07327
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
8. Bendrojo ugdymo mokyklos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka gali vykdyti profesinio mokymo programas.
9. Tenkinant skirtingus mokinių ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į skirtingas švietimo programų vykdymo sąlygas, bendrojo ugdymo mokyklos gali būti įvairių paskirčių. Bendrojo ugdymo mokyklų paskirčių ir vykdomų ugdymo programų galimą įvairovę nustato Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės.
11. Profesinio mokymo įstaigos gali vykdyti pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
13. Neformaliojo švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:
14. Ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos į tipus neskirstomos.
42 straipsnis. Mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų steigimas
1. Mokyklas ir švietimo pagalbos įstaigas (toliau – pagalbos įstaigos) gali steigti:
2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, prireikus vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis – švietimo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga;
3) Švietimo ir mokslo ministerija – profesinio mokymo įstaigas, prireikus – bendrojo ugdymo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą; neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas, gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą;
4) kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
5) savivaldybės taryba – neformaliojo švietimo mokyklas – savarankiškai, pagalbos įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis;
6) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys – bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, pagalbos įstaigas.
3. Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos dalyviais negali būti užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys.
4. Užsienio mokyklų filialai ir tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvoje gali būti steigiamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiems filialams ir mokykloms netaikomas finansavimas iš valstybės biudžeto, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar specialūs įstatymai nenustato kitaip.
43 straipsnis. Mokyklos veikla
1. Valstybinė ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas). Profesinio mokymo įstaigų teisinę formą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
2. Mokykla savo veiklą pradeda įregistravus mokyklą Juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
3. Mokykla veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau – įstatai), mokyklos steigimo sandorį. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio normas, atsižvelgdama į Pedagogų etikos kodekso reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
4. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) įstatai rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimais.
5. Aukštosios mokyklos veiklą nustato jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
6. Mokslo metų pradžią ir trukmę pagal priešmokyklinio ugdymo programas, bendrojo ugdymo programas, pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo ministras, pagal neformaliojo švietimo programas (išskyrus priešmokyklinio ugdymo ir tęstinio profesinio mokymo programas) – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
7. Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
8. Mokykla (išskyrus aukštąją mokyklą) ar kitas švietimo teikėjas mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją ir (ar) rašytinį sutikimą, jeigu jie yra privalomi.
9. Valstybinė ir savivaldybės formaliojo švietimo mokykla savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitos formaliojo švietimo mokyklos – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo švietimo programas.
10. Mokykla gali:
1) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) arba mokyklos įstatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis;
2) savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) leidimu steigti filialus ir atstovybes;
4) nustatyti teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų);
5) Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius švietimo projektus;
11. Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, įgyvendinant pateiktas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
12. Švietimo įstaigose saugios ir palankios mokiniams aplinkos kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atsižvelgdama į švietimo įstaigos poreikius, teikia švietimo įstaigos vadovui siūlymus dėl švietimo ir mokslo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
13. Mokykloje gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių dorinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę ir socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
14. Mokykloje veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais jų veiklą skatinti valstybė, valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
44 straipsnis. Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas
1. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi mokyklos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus. Valstybinės neformaliojo švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavusi mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus.
2. Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos (viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
3. Nevalstybinė mokykla, nevalstybinė pagalbos įstaiga reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.
4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos (išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.
5. Mokyklos vadovas apie savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo arba mokyklos grupės ar tipo pakeitimo privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Mokykla privalo vykdyti mokymo sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus mokiniams.
6. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) mokyklą, pagalbos įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas), pagalbos įstaigos reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1 d., – iki mokslo metų pradžios).
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIO, TĖVŲ (globėjų, rūpintojų), MOKYTOJO IR KITO ŠVIETIMO TEIKĖJO TEISĖS IR PAREIGOS
45 straipsnis. Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai
2. Mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesais.
4. Mokymo sutartyje nurodomos mokymo sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, mokymo sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.
5. Švietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutartys sudaromos iki pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutarties nuostata, prieštaraujanti šiam ir kitiems įstatymams, negalioja. Mokymo sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.
451 straipsnis. Mokinio pažymėjimas
1. Mokinio pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis mokinio statusą. Mokinio pažymėjimas išduodamas mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo arba formaliojo profesinio mokymo programą.
2. Mokinio pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokinio pažymėjimą išduoda mokykla arba kitas švietimo teikėjas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
46 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos
1. Mokinys turi teisę:
2) pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją;
5) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius ir jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;
6) į apsaugą nuo smurto, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
7) mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir aplinką;
11) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;
12) į nuoseklų ir ilgalaikį socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą mokykloje.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
2. Mokinys privalo:
1) sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų;
2) lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
3) mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
4) dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
47 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos
1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:
2) dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją;
3) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1261, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15488
4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
5) dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus;
6) leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, arba, jeigu toks vaikas jau yra baigęs priešmokyklinio ugdymo programą, pagal pradinio ugdymo programą;
1 dalies 6 punkto redakcija nuo 2024-01-01:
6) leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, o pagal pradinio ugdymo programą – ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
7) tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
8) reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
9) naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
2. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
2 dalies 1 punkto redakcija nuo 2024-01-01:
1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 6 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
7) užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklą;
9) pranešti mokyklos vadovui apie žinomą smurto švietimo įstaigoje atvejį.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
48 straipsnis. Teisė dirbti mokytoju
1. Dirbti mokytoju turi teisę:
2) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją; asmenys per vienus metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalo išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą;
3) asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas;
5) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas;
2. Kvalifikacijų, priskiriamų pedagogo kvalifikacijai, aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atvejus, kada asmenys laikomi turinčiais pedagogo kvalifikaciją, nustato švietimo ir mokslo ministras.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokytojai privalo turėti švietimo ir mokslo ministro nustatytą kvalifikaciją.
4. Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją valstybėje narėje arba Šveicarijos Konfederacijoje, kuriam Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija ir kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, gali dirbti mokytoju Lietuvoje.
5. Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją užsienio valstybėje, išskyrus kvalifikaciją, įgytą valstybėje narėje arba Šveicarijos Konfederacijoje, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija ir kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, gali dirbti mokytoju Lietuvoje.
6. Jeigu kiti įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai.
7. Mokykloje Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka gali dirbti užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės.
8. Mokytoju negali dirbti asmuo:
2) kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
3) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
6) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai;
49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos
1. Mokytojas turi teisę:
2) ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programose ir renginiuose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba iš psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
6) siūlyti mokyklos vadovui Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančiuose dokumentuose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
2. Mokytojas privalo:
2) ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui laiduoti mokinių asmenybės galių plėtotę, suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;
3) laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų;
4) tobulinti savo kvalifikaciją prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
5) ugdyti remdamasis mokinių gebėjimais ir polinkiais, stiprinti mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savo gebėjimais, suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikyti jiems dalyko programą, turinį, metodus;
7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
50 straipsnis. Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos
1. Laisvasis mokytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo švietimo programas, formaliojo švietimo programų modulius, formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius, o įgijęs licenciją, – formaliojo profesinio mokymo programas.
2. Laisvasis mokytojas turi teisę:
3. Laisvasis mokytojas privalo:
51 straipsnis. Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos
1. Kitas švietimo teikėjas turi teisę:
1) vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo švietimo programas, formaliojo švietimo programų modulius, formaliojo švietimo programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius;
2. Kitas švietimo teikėjas privalo:
2) suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO VALDYMAS. SAVIVALDA
52 straipsnis. Švietimo valdymas ir valdymo subjektai
1. Švietimo valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu ir priežiūra.
2. Švietimo valdymo subjektai yra:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
53 straipsnis. Švietimo stebėsena
1. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
2. Valstybės švietimo stebėseną, vadovaudamosi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija bei kitos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, mokyklos.
3. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija kiekvienais metais paskelbia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose.
4. Asmens duomenys Švietimo valdymo informacinėje sistemoje tvarkomi Vyriausybės tvirtinamuose Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai nustačius, kad mokykloje nesudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija gali kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl kokybiško valdymo užtikrinimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
54 straipsnis. Švietimo planavimas
1. Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės švietimo poreikius, nustatyti švietimo politikos vystymosi kryptis, strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir priemones šiems uždaviniams įgyvendinti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
2. Lietuvos švietimo politikos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Švietimo politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
3. Savivaldybės, įgyvendindamos švietimo politikos pažangos uždavinius, suplanuoja priemones ir projektus jiems įgyvendinti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
4. Mokykla rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos strateginį planą tvirtina mokyklos vadovas.
5. Mokykla rengia metinį veiklos planą. Mokyklos tarybos pritarimu mokyklos metinį veiklos planą tvirtina mokyklos vadovas.
55 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje
Vyriausybė:
1) vykdo švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo nutarimus, tvirtina Nacionaliniame pažangos plane švietimo politikos strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
2) koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą švietimo klausimais;
3) steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko valstybines kolegijas, švietimo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, prireikus – švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai įgyvendinti įstaigos prie ministerijos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą);
4) neteko galios nuo 2021-01-01.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
56 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
1) formuoja valstybinę švietimo politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;
3) rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
5) teikia Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
6) valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigia ir valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
7) bendradarbiauja su savivaldybių administracijų švietimo padaliniais dėl valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;
8) koordinuoja profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
9) organizuoja ir koordinuoja informacijos apie profesinio mokymo įstaigas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio mokymo patrauklumą;
10) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, finansuoja ar kitaip skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
11) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
12) organizuoja ir koordinuoja valstybės paramos ir pagalbos teikimą lituanistiniam švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoja, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje;
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
1) tvirtina vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; nustato prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką; kas dveji metai atnaujina ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtina bendruosius ugdymo planus;
3) tvirtina valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus ir kompetencijų aprašą, pedagogų rengimo reglamentą, švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarkos aprašą;
4) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, vykdantiems švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;
6) nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
7) tvirtina mokinių, išskyrus besimokančius pagal aukštojo mokslo programas, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkos aprašą;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
561 straipsnis. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras
2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai, profesiniai standartai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
4. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatai. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatuose nurodomos konkrečios registro tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
5. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenys tvarkomi ir saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
562 straipsnis. Švietimo valdymo informacinė sistema
1. Švietimo valdymo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta teikti duomenis ir informaciją, reikalingą švietimo subjektams analizuoti ir vertinti švietimo būklę įvairiais aspektais, prognozuoti švietimo kaitą, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
3. Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) teisės aktu, kuriuo tvirtinami Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatai. Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nurodomos konkrečios Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija telkia lyderystės gebėjimų turinčius atstovus į švietimo įstaigų vadovų rezervą (toliau – rezervas) ir padeda jiems pasirengti eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Rezervas sudaromas ir administruojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.
3. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Asmenims, įrašytiems į rezervą, sudaromos galimybės tobulinti vadovavimo švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijas. Jie apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą informuojami elektroniniu būdu ir, jeigu atitinka švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, jiems pranešama apie galimybę dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
5. Iš rezervo išbraukiami asmenys, kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį nėra nepriekaištingos reputacijos ar nebeatitinka į rezervą įrašomiems asmenims keliamų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
564 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos įgaliojimai
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:
1) vykdo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimus), nacionalinius ir tarptautinius mokinių pasiekimų tyrimus;
7) atlieka vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą;
8) administruoja ir (ar) įgyvendina, ir (ar) finansuoja priemones, projektus, skirtus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos tęstinės veiklos ir (ar) pažangos uždaviniams įgyvendinti, priima sprendimus dėl finansavimo skyrimo šias priemones įgyvendinantiems projektams;
9) konsultuoja savivaldybių administracijų švietimo padalinius dėl valstybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politikos įgyvendinimo;
10) vykdo mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą;
11) kiekvienais metais iki rugpjūčio 31 dienos parengia pranešimą apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo būklę šalyje ir regionuose ir teikia išvadas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl reikalingo ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemos tobulinimo;
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai švietimo valdymo srityje
1. Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
3) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, vadovų metų veiklos vertinimą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
4) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės, kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
2. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo klausimais nustato Vyriausybė.
58 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai švietimo valdymo srityje
1. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
1) įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, suplanuoja priemones ir projektus švietimo politikos pažangos uždaviniams įgyvendinti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
3) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą.
2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
2) organizuoja ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, kitą vaikų neformalųjį švietimą, suaugusiųjų neformalųjį švietimą;
3) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą, tvirtina prevencinių programų kriterijus, sudaro sutartis su psichologinės pagalbos teikėjais, teikiančiais švietimo pagalbą šio įstatymo 231 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
4) Neteko galios nuo 2023-04-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
5) Neteko galios nuo 2018-09-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
6) organizuoja savivaldybės mokyklų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
7) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
9) įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad kiekvienas jos teritorijoje gyvenantis mokinys būtų vežamas į mokyklą ir atgal, pagal šio įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis organizuoja nemokamą mokinių vežimą į mokyklas;
59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, funkcijos, vertinimas ir atleidimas
1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą, parengtą pagal šiame straipsnyje nustatytas švietimo įstaigos vadovo funkcijas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo.
2. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba, jeigu jis vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų ir jam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimui prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos vadovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, valstybinės ar savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos vadovas – aukštąjį koleginį išsilavinimą. Asmuo skiriamas į švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimo užduotys yra konfidenciali informacija.
4. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai ir jis sutinka eiti pareigas. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.
5. Likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo kadencijos pabaigos, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba paskiriamas buvęs kitos švietimo įstaigos vadovas penkerių metų kadencijai šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką.
7. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas skiriami asmenys, kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka.
8. Švietimo įstaigos vadovas:
1) organizuoja švietimo įstaigos veiklą, įgyvendindamas strateginį švietimo įstaigos valdymą; vadovauja rengiant švietimo įstaigos strateginį ir metinį planus, užtikrina jų įgyvendinimą; organizuoja švietimo įstaigos veiklos įsivertinimą ir stebėseną, analizuoja išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
2) vadovauja kuriant lyderystės ugdymui kultūrą, išlaikant ir stiprinant kiekvienam mokiniui mokytis ir savo galimybėms atskleisti palankią aplinką;
3) įgyvendina personalo valdymo priemones, sudaro galimybes ir skatina darbuotojus, užtikrina jų profesinį tobulėjimą ir Pedagogų etikos kodekso normų laikymąsi;
4) bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene ir partneriais, siekdamas švietimo įstaigos tikslų, kartu su švietimo įstaigos savivaldos institucijomis sprendžia svarbiausius įstaigos veiklos klausimus; bendradarbiauja su institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis siekdamas efektyvaus įstaigos valdymo, ugdymo kokybės ir mokinių saugumo;
5) kiekvienais metais iki sausio 20 dienos valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, o jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
9. Buvusiam švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją) gali būti pasiūlyta valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės mero, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimo ar jo įgalioto asmens per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas penkerių metų kadencijai, jeigu jis atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) yra atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, į kurią jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d., ir jo visų metų veikla kadencijos, kurios metu jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, laikotarpiu buvo įvertinta gerai ir labai gerai;
2) yra pabaigęs penkerių metų kadenciją, kurios metu visais metais jo veikla buvo įvertinta gerai ir labai gerai, ir yra atsisakęs būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
10. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria asmenį, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos, laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.
11. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją. Į viešo konkurso mokyklų vadovo pareigoms eiti komisiją 2 narius siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo, po vieną narį siūlo skirti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, švietimo įstaigų vadovų ar atitinkamo tipo švietimo įstaigų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių biudžetinių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, savivaldybių viešųjų švietimo įstaigų atveju – dalyvių susirinkimas ar jo įgaliotas asmuo kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 2 narius siūlo skirti mokyklos taryba savo sprendimu (mokinys gali būti siūlomas, jei jam yra sukakę 16 metų). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
12. Viešo konkurso švietimo pagalbos įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
13. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos tarybos ir socialinio partnerio teikiamų asmenų.
14. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
15. Kiekvienais metais į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos tarybai, įvertina valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą, o dalyvaujant švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijoms, jeigu jos yra (jeigu švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijų nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims), – valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovo praėjusių kalendorinių metų veiklą. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veikla įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą atleisti valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
60 straipsnis. Mokyklos savivalda
1. Mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai.
3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
5. Kiekvienais metais mokyklos taryba vertina mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
6. Mokykloje veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) mokyklos nuostatuose (įstatuose) nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3022, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13239
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
7. Aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
61 straipsnis. Savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
1. Savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos savivaldybės švietimo ir atskirų švietimo sričių tarybos.
2. Savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos.
4. Savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, pritaria švietimo politikos strateginius tikslus ir pažangos uždavinius įgyvendinančioms priemonėms ir projektams ir telkia visuomenę jiems siekti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos
Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
4) Neteko galios nuo 2022-12-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-1041, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08796
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
63 straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
2. Mokytojų asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turinį, sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu.
3. Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais.
64 straipsnis. Švietimo priežiūra
1. Švietimo priežiūros paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę ir skatinti švietimo tobulinimą, konsultuoti ir vertinti veiklą.
2. Švietimo priežiūra apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, švietimo teikėjų, pagalbos įstaigų ir švietimo valdymo subjektų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, išorinį vertinimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo tobulinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.
3. Valstybinę švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos priežiūrą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
4. Mokyklos veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), prireikus pasitelkdami išorinius vertintojus.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas rekomendacijas, vadovo metų veiklos vertinimo rezultatus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO FINANSAVIMAS
65 straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai
66 straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę
1. Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti ir kt.) skiriamos švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančiose nacionalinėse plėtros programose suplanuotoms priemonėms įgyvendinti. Jos paskirstomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka.
2. Savivaldybių lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nustatytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas.
3. Valstybės lėšos kapitalo investicijoms skiriamos savivaldybėms atsižvelgus į mokyklų tinklo pertvarkos veiksmingumą ir kitus švietimo kokybę laiduojančius kriterijus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
67 straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
2. Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
3. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms (išskyrus mokyklas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies 1 punkte) ūkio lėšas skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
4. Ūkio lėšos mokykloms (išskyrus aukštąsias mokyklas) skiriamos:
1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
5. Mokyklose, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programos finansuojamos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, mokinių (jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bei rėmėjų teisės aktų nustatyta tvarka, kitose mokyklose šios programos finansuojamos mokyklos įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programoms vykdyti gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
6. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, finansuojamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kitos neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos finansuojamos jų įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokykloms, pagalbos įstaigoms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
9. Ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
10. Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje.
11. Neteko galios nuo 2015-04-28
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1614, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06359
12. Įstaigos, įmonės ir organizacijos gali gauti biudžeto lėšų švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programoms, projektams vykdyti.
13. Ugdymo, maitinimo ir pavėžėjimo lėšos socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojant, paskirstant ir naudojant jas pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
14. Visuotiniam ikimokykliniam ugdymui Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos visoms ugdymo reikmėms.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-131, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)
Nr. XII-398, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)
68 straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimas
1. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, jo pavaduotojo ugdymui darbo užmokestis priklauso nuo mokykloje ugdomų mokinių skaičiaus, pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.
2. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.
3. Valstybinės (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos mokytojo (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialisto darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.
4. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
5. Nevalstybinės mokyklos vadovo, mokytojo ir kito darbuotojo darbo užmokestis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.
6. Valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams už darbą mokama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
7. Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1396, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11324
69 straipsnis. Materialinė parama
1. Mokiniams, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius, stipendijų ar kitos materialinės paramos mokėjimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIV-537, 2021-09-23, paskelbta TAR 2021-09-29, i. k. 2021-20296
3. Mokiniui, kuris mokosi pagal neformaliojo švietimo programas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.
4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
5. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
70 straipsnis. Apmokėjimas už švietimą
1. Valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.
2. Nevalstybinėje mokykloje atlyginimą už ugdymą, mokymą nustato mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas). Atlyginimas mokamas sutarties pagrindu.
3. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai.
4. Mokinys, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
5. Individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).
6. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje specialiosiomis mokymo priemonėmis aprūpinamas nemokamai.
7. Atlyginimo dydį už ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos įstatuose nustatytas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kita) nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų).
8. Atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo ministras.
9. Atlyginimo dydį už mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) teikiamą neformalųjį vaikų švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas už neformalųjį vaikų švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.
10. Profesinio mokymo įstaigų teikiamos papildomos (nenumatytos mokymo programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemonės yra mokamos. Atlyginimo dydį už teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.
11. Atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas gali būti mažinamas mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) nustatytais atvejais ir tvarka.
12. Apmokėjimas už studijas aukštojoje mokykloje nustatomas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Atlyginimo dydį už aukštosios mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą nustato aukštoji mokykla.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
71 straipsnis. Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
1. Lietuvos švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių švietimo sistemų subjektais.
2. Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
3. Jeigu įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitas negu šis įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
72 straipsnis. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia šio įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos (stabdomos) Vyriausybės nustatyta tvarka gavus švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.
2. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų studijų programos Lietuvoje vykdomos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos mokyklose gali būti vykdomos ne lietuvių kalba. Asmenims, Lietuvoje baigusiems užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, išduodami atitinkamų užsienio valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr. I-1626, 91.07.30
DĖL ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1593, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-854, 1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr. 40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
8.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292, 2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymo įgyvendinimas pakeistas:
12.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-347, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3803 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1066, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1210, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1266, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 5 dalys įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 2, 3 straipsniai įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-346, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2, 48 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai, ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 2–4 dalių reikalavimai netaikomi mokytojams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-382, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-668, 2010-01-21, Žin., 2010, Nr. 15-701 (2010-02-04)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1281, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 38-1804 (2011-03-31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis pripažįstama netekusia galios 2015 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punktas pripažįstamas netekusiu galios 2011 m. rugsėjo 1 d.
Švietimo teikėjai, vykdantys užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) Lietuvos Respublikoje ir neturintys švietimo ir mokslo ministro rašytinio sutikimo, jį privalo gauti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas, turintys aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu neturintys Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyto išsilavinimo ir ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas bei studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.
Mokytojai per šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimai mokytojams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, netaikomi.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-131, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 67 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-398, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-553, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 114-5683 (2013-11-01)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21 STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35 STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1614, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06359
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56-1, 56-2 straipsniais įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1909, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11181
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2010, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18318
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2537, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20659
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23-1, 23-2 straipsniais įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT26-N15/2015, 2015-09-29, paskelbta TAR 2017-01-02, i. k. 2017-00001
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56-1, 62, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1396, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11324
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-955, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21668
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 26 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1781, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20999
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2090, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07327
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT25-N11/2019, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-09-19, i. k. 2019-14836
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2764, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21570
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2593, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20026
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31-1 straipsniu įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5-1, 37, 53, 56-3, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3022, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13239
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 60 straipsnio pakeitimo įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3101, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15306
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55, 56, 58, 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3268, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15543
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 45-1 straipsniu įstatymas
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3361, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-12, i. k. 2020-23809
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio pakeitimo įstatymas
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3416, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24587
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 24, 36, 47 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-484, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15863
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2894, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10796
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-339, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12790
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-537, 2021-09-23, paskelbta TAR 2021-09-29, i. k. 2021-20296
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 69 straipsnio pakeitimo įstatymas
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-655, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25024
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymas
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-796, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27373
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymas
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-895, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00752
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1261, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15488
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1041, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08796
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymas
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1223, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15589
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymas
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1726, 2022-12-22, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00140
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56-4 straipsniu įstatymas