Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.27)
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.I-1626, 91.07.30
DĖL ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMAS
( žin., 1991, Nr. 23-593)
Švietimas - prioritetiška valstybės remiama Lietuvos
Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos
ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei
visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas
lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina
žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo
sistemos sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias
mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.
Preambulės pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:
1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti
tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo
intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį
išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi
galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai,
tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį
dalyvauti Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame
ir politiniame gyvenime.
2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą,
bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį
mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių
tipų švietimo įstaigose:
ikimokyklinėse ugdymo įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklose,
profesinio mokymo įstaigose,
aukštesniosiose mokyklose,
aukštosiose mokyklose,
papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi
perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
Švietimo įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti
nesiekianti pelno institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo,
mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas."
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai,
rūpintojai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir
darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi
vaikų globos įstaigose.
Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose,
teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio
amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos
teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų
trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali
sudaryti atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę
ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo
įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.
Atskiras bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.
Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir
atitinkamo lygio profesinėje mokykloje.
Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų
bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo
mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali
įsigyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,
namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi
Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo
bendrojo lavinimo bei profesinės mokyklos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
5 straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio
mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose
mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose
švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju
lavinimu.
Į profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį
ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal
vieno ar kelių lygių programas. Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys
pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15
metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia
aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į
aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį
išsilavinimą.
Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir
profesinio rengimo skyrius.
Aukštesniosios mokyklos gali rengti studentus bakalauro
kvalifikaciniam laipsniui, kurį suteikia aukštosios mokyklos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo,
studijų tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų
mokyklų statutai.
Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys,
gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas,
neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir
organizuoti jose mokymą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7 straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis
organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų,
technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.
8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas:
pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija
bei aukštesniosios pakopos savivaldybės (toliau -
savivaldybės), kultūros ir švietimo ministerijai sutikus.
Valstybės švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir
likviduoti gali kitos ministerijos bei departamentai, Kultūros ir
švietimo ministerijai sutikus.
Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja, Kultūros ir švietimo ministerijai leidus, Lietuvos
Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos
piliečiai. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali
steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai, gavę Kultūros ir švietimo ministerijos kolegijos
leidimą.
Valstybinės švietimo įstaigos gali steigti bendras su
užsieniu švietimo įstaigas, gavusios steigėjo sutikimą bei
Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą.
Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia
Lietuvos Respublikos įstatymus, Kultūros ir švietimo ministerija
gali savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus
išspręstas teismine tvarka.
Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra
pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo
tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
10 straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra
lietuvių kalba.
Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos
tautinėms mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar
valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama dėstomąja kalba.
Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms
gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo
lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,
taip pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir
literatūra dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams
pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių
kalba.
Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti
lietuvių kalbos mokėjimą pagal Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatytą standartą.
Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės
mokytis lietuvių kalba.
11 straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų
sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir departamentai,
savivaldybės, organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje
švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose nustatytas
auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio,
medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose
mokyklose.
12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir
psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas
Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais
ar psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų
bendrosiose ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse
įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse
klasėse, specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios
vietos.
Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia
specialiosios diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto
pobūdį, sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su
specialiosios diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto
respublikinė diagnostikos komisija.
Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės
pagalbos teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Kultūros ir
švietimo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,
profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas
valstybinėse ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos),
mokymasis valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo
institucijose yra iš dalies apmokamas.
Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal
susitarimą.
14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams ir
studentams
Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia materialinės
paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir
kreditams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
Valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą
pagal pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą
kvalifikaciją ir atliktą darbą.
Valstybinėse švietimo įstaigose pedagogams apmokama už
papildomą nepamokinį darbą.
Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo
įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių
plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams
teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
15-1 straipsnis. Pedagogų rengimas
Pedagogus Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir
aukštesniosios mokyklos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Aukštosiose mokyklose rengtinų pedagogų skaičių,
atsižvelgdama į valstybės reikmes, užsako Lietuvos Respublikos
Vyriausybė Kultūros ir švietimo ministerijos teikimu.
Aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei
specialybes nustato Kultūros ir švietimo ministerija.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos
Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo
organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę,
pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda
tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų
veikla grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir
neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam
įstatymui ir įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir
jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.
17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo
įstaigose
Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų)
pageidavimu dvasinės vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos
(norimų konfesijų).
Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal
jų šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.
Nelankantiems tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su
doroviniu ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-1626, 91.07.30
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė
18 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas
ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir
t.t.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos
mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų
veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos
nuostatuose numatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio
lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.
19 straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai privalo:
1) įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų
bendrojo lavinimo arba kito tipo mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti
mokymo įstaigą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės
Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba
nevalstybinę švietimo įstaigą:
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba
kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo
mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų
mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas,
laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių
plėtotę, dorovinį brendimą;
2) leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,
jei jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę
vaiko psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali
leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6
metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei
moksleivių mokymosi klausimus, užtikrinti pagrindinio
išsilavinimo įgijimą arba bendrojo lavinimo ar kito tipo mokyklos
lankomumą iki 16 metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos)
švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį
aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą
pedagoginę kvalifikaciją.
Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir
asmenys tik su profesiniu išsilavinimu. Šie asmenys privalo įgyti
pedagoginę kvalifikaciją Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
22-1 straipsnis. Pedagogų atestacija
Pedagogams, švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams
sudaromos sąlygos atestuotis. Atestavimo tvarką ir kvalifikacines
kategorijas nustato Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtinti
atestavimo nuostatai.
Atestuotis privaloma ne rečiau kaip kas penkeri metai.
Švietimo įstaigų vadovai ir inspektoriai, per penkerius
darbo metus nepatvirtinę žemiausios kvalifikacinės kategorijos,
netenka teisės užimti šių pareigų. Pedagogai, per penkerius metus
nepatvirtinę mokytojo (pedagogo) kvalifikacinės kategorijos,
netenka teisės dirbti pedagoginį darbą.
Įsatatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
23 straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogas turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus
ir formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją
atitinkantį atlyginimą;
3) į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas atostogas;
5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje;
6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas visuomenines
organizacijas;
7) gauti iki vienerių metų mokamų atostogų vadovėliams
rašyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
24 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią
ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti
moksleivių saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų
kultūrinius interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais,
rūpintojais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
25 straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų,
rūpintojų) ir pedagogų atsakomybė
Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo
įstaigos nuostatuose numatyta tvarka.
Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo
pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius,
atsako įstatymų numatyta tvarka.
III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas
26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros
ir švietimo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka
suderintus mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys
ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius
bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo
turinys derinamas tarpusavyje.
Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį,
religinį, socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti
militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai
pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali
būti papildomos etnokultūros elementais.
Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos
taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos
galimybes.
Bendrojo lavinimo mokykloje nedėstomos karinio pobūdžio
disciplinos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
27 straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą
dieną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
Valstybinės švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų
savivaldos institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais
įstaigos nuostatais, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems
Lietuvos Respublikos įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo
įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.
Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami
Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
Asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba
atskiras jų pakopas, išduodamas Kultūros ir švietimo ministerijos
nustatyto pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą
išsilavinimą.
Asmenims, baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas,
analogiškas dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas
išsilavinimas atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo
dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės
veiklos priežiūra
Visų švietimo įstaigų pedagoginę veiklą prižiūri vieninga
valstybinė švietimo inspekcija, sudaryta iš Kultūros ir švietimo
ministerijos bei aukštesniosios pakopos savivaldybių švietimo
padalinių inspektorių ir veikianti pagal Kultūros ir švietimo
ministerijos patvirtintus nuostatus. Valstybinė švietimo
inspekcija periodiškai informuoja visuomenę apie Lietuvos ir
atskirų jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų teikiamo
ugdymo kokybę Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta
tvarka.
Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,
valstybinės mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose
numatyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą tik
gavę jo sutikimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
31 straipsnis. Kultūros ir švietimo ministerijos
kompetencija švietimo srityje
Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias
švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių
švietimo įstaigų steigimą ir reorganizavimą;
3) gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą,
jeigu ji prieštarauja įstatymams;
4) tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių
arba jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;
5) teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir
jaunimo organizacijų nuostatų registravimo;
6) tvirtina bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus,
bendrąsias programas, vadovėlius) valstybinėms švietimo
įstaigoms;
7) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių
ugdymo priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
8) kartu su darbdavių ir dirbančiųjų atstovais nustato visų
lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir doktorantūrą)
išsilavinimo valstybinius standartus;
9) raštu aprobuoja savivaldybių kultūros ir švietimo
padalinių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų padalinių
vadovų, kuriuos siūlo savivaldybė, bei savivaldybėms pavaldžių
kultūros ir švietimo įstaigų vadovų kandidatūras. Šie vadovai
gali būti atleisti ministerijos arba savivaldybės iniciatyva,
Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus;
10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos
tobulinimu bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų,
švietimo įstaigų vadovų bei Valstybinės mokyklų inspekcijos
inspektorių atestaciją;
11) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo
užsakytų numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų
architektūrinius projektus;
12) nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį ir aukštesnįjį
išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).
13) nustato bendruosius švietimo įstaigų finansavimo
principus;
14) finansuoja valstybines švietimo programas;
15) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;
16) nustato ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
pasiūlymus, kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti
aukštosios mokyklos;
17) derina ir kartu su aukštosiomis mokyklomis tvirtina jų
pedagogikos bakalauro ir pedagogikos magistro studijų planus;
18) organizuoja bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių
mokymo dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro komisijas egzaminų
užduotims parengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;
19) organizuoja švietimo įstaigų ir aukštesniojo bei
profesinio mokymo specialybių registravimą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
32 straipsnis. Kitų ministerijų, departamentų
kompetencija švietimo srityje
Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai:
1) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, steigia,
reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria
ir atleidžia jų vadovus;
2) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, tvirtina jų
reguliavimo sferai priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų
bendruosius veiklos nuostatus;
3) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus,
programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) derina su Kultūros ir švietimo ministerija pavaldžių
švietimo įstaigų bendrojo lavinimo dalykų mokymo planus ir
programas;
5) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių bei
aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
6) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų
kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
33 straipsnis. Savivaldybių kompetencija
švietimo srityje
Savivaldybės:
1) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, steigia,
reorganizuoja, likviduoja kultūros ir švietimo padalinius bei
pavaldžias švietimo įstaigas;
2) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, registruoja
nevalstybines švietimo įstaigas bei jų veiklos nuostatus.
Suderinusios su ministerija, gali sustabdyti šių įstaigų
veiklą, jeigu ji prieštarauja įstatymams;
3) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų veiklos
materialines- technines sąlygas;
4) Kultūros ir švietimo ministerijai aprobavus, skiria ir
atleidžia savivaldybės kultūros ir švietimo padalinių bei
pavaldžių švietimo įstaigu vadovus;
5) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo moksleivių,
gyvenančių toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir
atgal;
6) kontroliuoja, ar visi savivaldybės teritorijoje
gyvenantys vaikai iki 16 metų mokosi bendrojo lavinimo ar kito
tipo mokykloje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti
mokslinio eksperto bei konsultanto vaidmenį sprendžiant
strateginius Respublikos švietimo plėtotės klausimus.
Taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų
savivalda
Kiekvienoje valstybinėje švietimo įstaigoje turi veikti
savivaldos institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų
taryba, gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.
Savivaldos institucijos:
1) aprobuoja švietimo įstaigos nuostatus;
2) nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės
veiklos perspektyvas;
3) kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę
veiklą.
Savivaldos organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti
iš administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija
apibrėžiama atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendruosiuose veiklos nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo
šaltiniai yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetai. Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių
įstaigų veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir
švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.
Steigiant bendras su užsieniu švietimo institucijas,
užsienio kapitalo dydis neribojamas.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto
išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos biudžeto
lėšos, kaip atitinkamo profilio valstybinėms švietimo įstaigoms.
Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam
vaikui, moksleiviui atitinkamo profilio valstybinėse ugdymo
įstaigose.
Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį
standartą atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami
biudžetiniai asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
37 straipsnis. Švietimo fondai
Lietuvos švietimo fondo bei miestų (rajonų) švietimo fondų
sudarymo šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3) užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat
tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
Lietuvos švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų)
švietimo fondų bendruosius nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
IV. Tarptautiniai ryšiai
38 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir
lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse.
Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.
Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per
tarpvalstybinius susitarimus.
Lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse
organizuojamos bei finansinė-materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybiniais susitarimais nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės
pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje
Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti
pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir
darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato atitinkami
Lietuvos Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.
40 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos
Respublika, nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias
numato šis įstatymas, taikomos tarptautinėje sutartyje nurodytos
taisyklės.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Vilnius, 1991 m. birželio 25 d.
Nr. I-1489