Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.27)

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.I-1626, 91.07.30

Dėl ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMAS

( žin., 1991, Nr. 23-593)

Švietimas - prioritetiška valstybės remiama Lietuvos

Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos

ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei

visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas

lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina

žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.

Šis įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikos

švietimo sistemos sandaros, veiklos ir valdymo pagrindus.

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai

Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:

1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti

tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo

intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei;

2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį

išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;

3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi

galimybes;

4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai,

tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį

dalyvauti Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame

ir politiniame gyvenime.

2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema

Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą,

mokyklinį bei papildomą mokymą, įgyvendinamą šių tipų švietimo

įstaigose:

ikimokyklinėse ugdymo įstaigose;

vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose;

profesinėse mokyklose;

aukštesniosiose mokyklose;

papildomo mokymo įstaigose.

Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi

perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.

3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, tėvams (globėjams,

rūpintojams) pageidaujant, ugdomi lopšeliuose ir darželiuose.

Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.

Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose,

teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio

amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos

teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.

4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų

trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali

sudaryti atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę

ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja

vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir

atitinkamo lygio profesinėje mokykloje.

Suaugusieji bendrajį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų

bendrojo lavinimo mokyklose (vakarinėse, neakivaizdinėse ir kt.).

Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali

įsigyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,

namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi

Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.

Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo

bendrojo lavinimo bei profesinės mokyklos.

5 straipsnis. Profesinis mokymas

Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio

mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose

mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose

švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju

lavinimu.

Į profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį

ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal

vieno ar kelių lygių programas. Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys

pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15

metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas

Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia

aukštesniosios mokyklos (kolegijos ir kt.). Į aukštesniąsias

mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį išsilavinima.

6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas

Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.

Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo,

studijų tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų

mokyklų statutai.

Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys,

gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas,

neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir

organizuoti jose mokymą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

7 straipsnis. Papildomas mokymas

Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis

organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų,

technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.

8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas

Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas:

pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.

9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas

ir likvidavimas

Valstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija

bei aukštesniosios pakopos savivaldybės (toliau -

savivaldybės), kultūros ir švietimo ministerijai sutikus.

Valstybės švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir

likviduoti gali kitos ministerijos bei departamentai, Kultūros ir

švietimo ministerijai sutikus.

Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir

likviduoja, Kultūros ir švietimo ministerijai leidus, Lietuvos

Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos

piliečiai. Šių švietimo įstaigų nuostatai registruojami

savivaldybėse.

Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia

Lietuvos Respublikos įstatymus, Kultūros ir švietimo ministerija

gali savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus

išspręstas teismine tvarka.

Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra

pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo

tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

10 straipsnis. Dėstomoji kalba

Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra

lietuvių kalba.

Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos

tautinėms mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar

valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo

mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai)

parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą

atitinkama dėstomąja kalba.

Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms

gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo

lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,

taip pat sekmadieninės mokyklos.

Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir

literatūra dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams

pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių

kalba.

Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti

lietuvių kalbos mokėjimą pagal Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatytą standartą.

Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės

mokytis lietuvių kalba.

11 straipsnis. Sveikatos apsauga

Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų

sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir departamentai,

savivaldybės, organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje

švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose nustatytas

auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio,

medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose

mokyklose.

12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir

psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas

Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais

ar psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų

bendrosiose ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse

įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse

klasėse, specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios

vietos.

Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia

specialiosios diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto

pobūdį, sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su

specialiosios diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto

respublikinė diagnostikos komisija.

Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės

pagalbos teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Kultūros ir

švietimo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą

Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,

profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas

valstybinėse ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos),

mokymasis valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo

institucijose yra iš dalies apmokamas.

Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal

susitarimą.

14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams

Valstybė teikia stipendijas, pašalpas moksleiviams, kuriems

reikalinga materialinė parama.

15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas

Valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą

pagal pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą

kvalifikaciją ir atliktą darbą.

Valstybinėse švietimo įstaigose pedagogams apmokama už

papildomą nepamokinį darbą.

Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo

įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių

plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams

teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos

Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo

organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę,

pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda

tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų

veikla grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir

neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam

įstatymui ir įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir

jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.

17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo

įstaigose

Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų)

pageidavimu dvasinės vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos

(norimų konfesijų).

Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal

jų šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.

Nelankantiems tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su

doroviniu ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-1626, 91.07.30

II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė

18 straipsnis. Moksleivių teisės

Moksleiviai turi teisę:

1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas

ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir

t.t.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;

2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos

mokymosi;

3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų

veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;

4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos

nuostatuose numatyta tvarka;

5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio

lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.

19 straipsnis. Moksleivių pareigos

Moksleiviai privalo:

1) įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų

bendrojo lavinimo arba kito tipo mokykloje;

2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės

Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;

1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba

nevalstybinę švietimo įstaigą:

2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba

kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo

mokyklą;

3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;

4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų

mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.

21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos

Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:

1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas,

laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių

plėtotę, dorovinį brendimą;

2) leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,

jei jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę

vaiko psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali

leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6

metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;

3) bendrauti su švietimo įstaigomis, sprendžiant vaikų bei

moksleivių mokymosi klasimus, užtikrinti bendrojo lavinimo ar

kito tipo mokyklos lankomumą iki 16 metų (imtinai).

22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą

Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos)

švietimo įstaigose turi asmenys, įgiję išsilavinimą pedagogus

rengiančiose institucijose, kurioms Lietuvos Respublikos

Vyriausybė yra pripažinusi teisę išduoti dokumentus,

patvirtinančius atitinkamą kvalifikaciją.

Asmenims, neturintiems pedagoginio išsilavinimo, suteikiama

teisė dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo

įstaigose, jeigu jiems atestacinė komisija pripažįsta pedagoginę

kvalifikaciją, numatytą pedagogų atestacijos nuostatuose.

Teisė į pedagoginį darbą gali būti atimama įstatymų

nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Pedagogų teisės

Pedagogas turi teisę:

1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus

ir formas;

2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją

atitinkantį atlyginimą;

3) į tinkamas darbo sąlygas;

4) į kasmetines pailgintas (48 darbo dienų) atostogas;

5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje, jeigu

jis nėra tos įstaigos administracijos darbuotojas;

6) jungtis į visuomenines organizacijas.

24 straipsnis. Pedagogų pareigos

Pedagogai privalo:

1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią

ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;

2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;

3) laikytis pedagoginės etikos normų;

4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti

moksleivių saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų

kultūrinius interesus;

5) tobulinti savo kvalifikaciją;

6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais,

rūpintojais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.

25 straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų,

rūpintojų) ir pedagogų atsakomybė

Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo

įstaigos nuostatuose numatyta tvarka.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo

pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius,

atsako įstatymų numatyta tvarka.

III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas

26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas

Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros

ir švietimo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka

suderintus mokymo planus ir programas. Mokymo turinys ir metodai

turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės

poreikius.

Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį,

religinį, socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti

militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai

pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo principams.

Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali

būti papildomos etnokultūros elementais.

Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos

taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos

galimybes.

Bendrojo lavinimo mokykloje nedėstomos karinio pobūdžio

disciplinos.

27 straipsnis. Mokslo metų pradžia

Mokslo metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą

dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai

Valstybinės švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų

savivaldos organų patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais,

kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos

įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendriesiems

veiklos nuostatams.

Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami

Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka ir

registruojami savivaldybėse.

29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai

Asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba

atskiras jų pakopas, išduodamas Kultūros ir švietimo ministerijos

nustatyto pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą

išsilavinimą.

Asmenims, baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas,

analogiškas dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas

išsilavinimas atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo

dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami

Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės

veiklos priežiūra

Kultūros ir švietimo ministerija kartu su atitinkamų

aukštesniosios pakopos savivaldybių švietimo padaliniais prižiūri

visų švietimo įstaigų pedagoginę veiklą ir bendrojo lavinimo

dalykų mokymą.

Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,

valstybinės mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose

numatyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą tik

gavę jo sutikimą.

31 straipsnis. Kultūros ir švietimo ministerijos

kompetencija švietimo srityje

Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija:

1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias

švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;

2) aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių

švietimo įstaigų steigimą ir reorganizavimą;

3) gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą,

jeigu ji prieštarauja įstatymams;

4) tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių

arba jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;

5) teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir

jaunimo organizacijų nuostatų registravimo;

6) tvirtina bendrajį mokymo turinį (mokymo planus,

programas, vadovėlius) valstybinėms švietimo įstaigoms;

7) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių

ugdymo priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;

8) nustato įvairių ugdymo pakopų bendrojo išsilavinimo

valstybinį standartą;

9) raštu aprobuoja savivaldybių kultūros ir švietimo

padalinių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų padalinių

vadovų, kuriuos siūlo savivaldybė, bei savivaldybėms pavaldžių

kultūros ir švietimo įstaigų vadovų kandidatūras. Šie vadovai

gali būti atleisti ministerijos arba savivaldybės iniciatyva,

Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus;

10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos

tobulinimu bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų

atestaciją;

11) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo

užsakytų numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų

architektūrinius projektus;

12) nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį ir aukštesnįjį

išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

32 straipsnis. Kitų ministerijų, departamentų

kompetencija švietimo srityje

Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai:

1) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, steigia,

reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria

ir atleidžia jų vadovus;

2) suderinę su Kultūros ir švietimo ministerija, tvirtina jų

reguliavimo sferai priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų

bendruosius veiklos nuostatus;

3) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus,

programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;

4) derina su Kultūros ir švietimo ministerija pavaldžių

švietimo įstaigų bendrojo lavinimo dalykų mokymo planus ir

programas;

5) kartu su Kultūros ir švietimo ministerija nustato

pavaldžių profesinių bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo

išsilavinimo valstybinį standartą;

6) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų

kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.

33 straipsnis. Savivaldybių kompetencija

švietimo srityje

Savivaldybės:

1) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, steigia,

reorganizuoja, likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas;

2) Kultūros ir švietimo ministerijai sutikus, registruoja

nevalstybines švietimo įstaigas bei jų veiklos nuostatus.

Suderinusios su ministerija, gali sustabdyti šių įstaigų

veiklą, jeigu ji prieštarauja įstatymams;

3) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų veiklos

materialines- technines sąlygas;

4) Kultūros ir švietimo ministerijai aprobavus, skiria ir

atleidžia savivaldybės kultūros ir švietimo padalinių bei

pavaldžių švietimo įstaigu vadovus;

5) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo moksleivių,

gyvenančių toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir

atgal;

6) kontroliuoja, ar visi savivaldybės teritorijoje

gyvenantys vaikai iki 16 metų mokosi bendrojo lavinimo ar kito

tipo mokykloje.

34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba

Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti

mokslinio eksperto bei konsultanto vaidmenį sprendžiant

strateginius Respublikos švietimo plėtotės klausimus.

Taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų

savivalda

Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organai (mokyklos

taryba, pedagogų taryba, tėvų komitetas ir kt.):

1) remdamiesi atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų

bendraisiais nuostatais, tvirtina įstaigos veiklos nuostatus;

2) nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės

veiklos perspektyvas;

3) kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę

veiklą.

Savivaldos organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti

iš administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.

Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija

apibrėžiama atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų

bendruosiuose veiklos nuostatuose.

36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas

Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo

šaltiniai yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės

biudžetai. Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių

įstaigų veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra

Lietuvos švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir

švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.

Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.

Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį

standartą atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami

biudžetiniai asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.

37 straipsnis. Švietimo fondai

Lietuvos švietimo fondo bei miestų (rajonų) švietimo fondų

sudarymo šaltiniai yra:

1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;

2) pajamos iš paties fondo veiklos;

3) užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat

tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės

vertybės.

Lietuvos švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų)

švietimo fondų bendruosius nuostatus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

IV. Tarptautiniai ryšiai

38 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir

lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse.

Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.

Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per

tarpvalstybinius susitarimus.

Lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse

organizuojamos bei finansinė-materialinė parama joms teikiama

tarpvalstybiniais susitarimais nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės

pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje

Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti

pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir

darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato atitinkami

Lietuvos Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.

40 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias

numato šis įstatymas, taikomos tarptautinėje sutartyje nurodytos

taisyklės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS

Vilnius, 1991 m. birželio 25 d.

Nr. I-1489