Suvestinė redakcija nuo 1992-12-11 iki 1992-12-28

 

Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 201-0; Žin. 1992, Nr.31-970, i. k. 0921100NUTA00000747

 

TAR pastaba. Nepanaudotos prekių, išvežamų iš Lietuvos Respublikos, licencijos, išduotos po 1992 m. spalio 13 dienos, kurių galiojimo laikas baigėsi, galioja, iki bus įvesta prekių importo bei eksporto tarifinio reguliavimo tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 938, 1992-12-11, Žin., 1993, Nr. 1-14 (1993-01-10), i. k. 0921100NUTA00000938

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 747 dalinio pakeitimo

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PREKIŲ, EKSPORTUOJAMŲ (IŠVEŽAMŲ) IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS, LICENCIJAVIMO TVARKOS LIBERALIZAVIMO

 

1992 m. spalio 8 d. Nr. 747

Vilnius

 

Siekdama užtikrinti tarpvalstybinių sutarčių (susitarimų) vykdymą ir geriau tenkinti vidaus rinkos poreikius, atsižvelgiant į 1992 metų sausros padarinius žemės ūkyje, skatinti gatavos produkcijos, o ne žaliavų eksportą, apriboti prekių, kurioms teikiamos valstybinės subsidijos, eksportą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. licencijuojamų prekių sąrašą;

1.2. Prekių, eksportuojamų (išvežamų) iš Lietuvos Respublikos, licencijų išdavimo tvarką;

1.3. Reeksportuojamo vario ir jo lydinių, jų laužo bei atliekų privalomo 10 procentų pardavimo Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“ tvarką.

2. Nustatyti, kad:

2.1. šiame nutarime vartojamos sąvokos:

2.1.1. „prekių išvežimas“ – kai Lietuvos Respublikos ūkio subjektai gabena per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną prekes perdirbti ar komplektuojamosioms dalims gaminti, taip pat mainyti į analogišką ar kitą lygiavertę tos pačios rūšies produkciją;

2.1.2. „prekių eksportas“ – kai Lietuvos Respublikos ūkio subjektai gabena per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną prekes, norėdami jas parduoti užsienyje (įskaitant ir prekių mainus);

2.1.3. „prekių reeksportas“ – kai Lietuvos Respublikos ūkio subjektai gabena per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną įvežtas į Lietuvos Respubliką prekes, ir jų įvežimo faktas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos muitinės importo deklaracija bei krovinių lydimaisiais dokumentais (važtaraščiais).

Prekės, įvežtos į Lietuvos Respubliką iki deklaravimo įvedimo, iš Lietuvos Respublikos negali būti reeksportuojamos;

2.2. visų Lietuvos Respublikos ūkio prekių, reikalingų tarpvalstybinėms sutartims (susitarimams) vykdyti, kvotas nustato ir vykdytojams (ministerijoms, monopolinėms įmonėms) išduoda Ekonomikos ministerija;

2.3. ūkio subjektams, kurie išveža, eksportuoja ir reeksportuoja prekes už valiutą, mokesčiai nustatomi pagal kainas, ne mažesnes negu ministerijų nustatytos kontrolinės eksporto kainos;

2.4. kontrolines eksporto kainas nustato Ekonomikos ministerija, išskyrus vaistinių medžiagų bei vaistų kainas (jas nustato Sveikatos apsaugos ministerija);

2.5. licencijas eksportuoti (išvežti) licencijuojamas prekes ūkio subjektams išrašo:

2.5.1. Pramonės ir prekybos ministerija:

2.5.1.1. vežant prekes, skirtas tarpvalstybinėms sutartims (susitarimams) vykdyti, – laikydamasi Ekonomikos ministerijos patvirtintų ir ministerijų paskirstytų (pagal reguliavimo sferą) gamintojams kvotų;

2.5.1.2. vežant spalvotuosius metalus ir jų laužą, juodąjį ir valcuotąjį metalą, juodojo metalo laužą, metalo vamzdžius, vielą, laidus, kabelius, linų pluoštą, lininius verpalus;

2.5.1.3. vežant prekes, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu arba pagal valstybinį užsakymą skirtas Pramonės ir prekybos ministerijos mainų fondui sudaryti; taip pat ūkio subjektams atliekant valstybės žinioje paliekamų prekių eksportuotojų funkcijas (pagal nustatytąja tvarka patvirtintus mėnesinius eksporto (mainų) grafikus).

Šio mainų fondo prekių eksporto licencijose pažymima „mainų fondas“;

2.5.2. Žemės ūkio ministerija – vežant maisto produktus, maisto pramonės žaliavas, gyvus gyvulius, paukščius, daržoves, bulves, cigaretes, kombinuotuosius pašarus, endokrinines medžiagas, linų stiebelius ir šiaudelius, kazeiną;

2.5.3. Sveikatos apsaugos ministerija – vežant vaistines medžiagas ir vaistus;

2.5.4. Valstybinė veterinarijos tarnyba – vežant veterinarinius vaistus ir preparatus;

2.5.5. Miškų ūkio ministerija – vežant padarinę, pjautinę ir malkinę medieną bei technologines skiedras;

2.5.6. Energetikos ministerija – vežant aviacinį kurą, automobilinį benziną, dyzelinius degalus, tepalus ir alyvas, suskystintąsias dujas, mazutą;

2.6. ūkio subjektai kas mėnesį pateikia dokumentus apie įvežtas mainų pagrindu prekes bei perdirbtų (apdorotų) prekių grįžimą atgal ministerijai ar kitai valstybinei tarnybai, išdavusiai licenciją išvežti šias prekes. Ministerija ar kita licenciją išdavusi valstybinė tarnyba privalo kontroliuoti prekių mainų (perdirbimo) ekvivalentiškumą ir tai, kaip vykdomos sutartys;

2.7. tais atvejais, kai ūkio subjektas eksportuoja prekes, skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kontroliuojamoms tarpvalstybinėms sutartims (susitarimams) vykdyti, taip pat prekes, skirtas Pramonės ir prekybos ministerijos mainų fondui sudaryti, tačiau pirkėjas raštu atsisako jas pirkti, Pramonės ir prekybos ministerija privalo per 5 dienas po ūkio subjekto oficialaus pranešimo nurodyti jam kitus šių prekių pirkėjus. Nenurodžius kitų pirkėjų, prekes gamintojas parduoda savo nuožiūra;

2.8. generalines licencijas eksportuoti naftos produktus, pagamintus Mažeikių valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Nafta“ iš naftos, neįskaitytos į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą, išduoda Energetikos ministerija, kai naftos tiekėjai pateikia jos įsigijimo dokumentus ir Rusijos Federacijos kuro ir energetikos ministerijos licencijas, kad nafta įsigyta savarankiškai ir neįskaityta į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą, nustatytą tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose).

Generalinės licencijos išduodamos, jeigu šie naftos tiekėjai sutinka realizuoti Lietuvos Respublikoje pagal to meto kainas iki 20 procentų produktų, gautų perdirbus jų naftą.

Ūkio subjektui, patiekusiam perdirbti naftą, turi būti grąžinta tiek naftos produktų, kiek nustatyta sutartyje dėl tiekėjo naftos, neįskaitytos į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą, perdirbimo.

Naftos tiekėjams pageidaujant, vienkartines licencijas išvežti naftos produktus, pagamintus nenaudojant Lietuvos Respublikai skirtos kvotos, išrašo Mažeikių valstybinė naftos perdirbimo įmonė „Nafta“, remdamasi Energetikos ministerijos išduotomis generalinėmis licencijomis;

2.9. ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos, išduodamos licencijas, turi kontroliuoti, kaip laikomasi tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose) nustatytų kvotų ir kaip realizuojamos Lietuvos Respublikos mainų fonde numatytos prekės;

2.10. iki bus įvestas eksporto ir importo reguliavimas muitų tarifais, licencijas reeksportuoti prekes išrašo Ekonomikos ministerija;

2.11. licencijos reeksportuoti prekes išrašomos pateikus šių prekių įvežimą bei teisę išvežti prekes patvirtinančius dokumentus – Lietuvos Respublikos muitinės importo deklaraciją, krovinių lydimuosius dokumentus (važtaraščius), ūkio subjekto teisę prekiauti, prekių pardavimo (eksporto) sutartį. Be to, vežant kai kurias prekes (jeigu jos yra įvežtos iš šalies, kurioje prekių įsigijimo momentu galiojo šių prekių eksporto į Lietuvos Respubliką kvotos, ir įsigytos įmonėje, kuri pagal šias kvotas privalo patiekti Lietuvos Respublikai prekes), reikia suderinimo licencijos 18 skiltyje. Atitinkama ministerija ar kita valstybinė tarnyba tuo pažymi, kad prekės įsigytos savarankiškai, o ne iš kvotų, nustatytų Lietuvos Respublikai tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose). Suderinimą licencijos 18 skiltyje pasirašo:

vaistinėms medžiagoms ir vaistams – Sveikatos apsaugos ministerija;

veterinariniams vaistams ir preparatams – Valstybinė veterinarijos tarnyba;

spalvotiesiems metalams ir jo laužui, juodiesiems ir valcuotiesiems metalams, juodojo metalo laužui, metalo vamzdžiams, vielai, laidams, kabeliui, padarinei, pjautinei ir malkinei medienai bei technologinėms skiedroms – Pramonės ir prekybos ministerija;

aviaciniam kurui, automobiliniam benzinui, dyzeliniams degalams, tepalams ir alyvoms, suskystintosioms dujoms, mazutui – Energetikos ministerija.

Ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos pasirašo suderinimą, reeksportuotojui pateikus atitinkamo užsienio valstybės kvotų turėtojo patvirtinimą (originalą), kad šis prekių kiekis neįskaitytas į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą. Suderinimą licencijos 18 skiltyje ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos turi pasirašyti ne vėliau kaip per 5 dienas, o neigiamą sprendimą pateikti atskirai raštu;

2.12. licencijas reeksportuoti vario ir jo lydinių laužą bei atliekas išduoda Ekonomikos ministerija tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 437p sudarytai komisijai pritarus;

2.13. 10 procentų reeksportuojamo vario ir jo lydinių, jų laužo bei atliekų ūkio subjektai privalomai parduoda Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“, laikydamiesi šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos.

Tuo atveju, skaičiuojant mokestį nuo pelno (pajamų), gauto reeksportuojant nurodytąsias prekes, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl pajamų konvertuojama valiuta apskaičiavimo ir panaudojimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 5-88) 3 punkto reikalavimai taikomi įplaukoms (pajamoms), sumažintoms šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytomis lėšomis;

2.14. reeksportuodami licencijuojamas prekes, ūkio subjektai moka muitą – 3 procentus prekės kainos, kurią jie deklaruoja pardavimo sutartyje. Jeigu deklaruojama prekės kaina mažesnė už nustatytą minimalią kontrolinę prekės eksporto kainą, muitas skaičiuojamas nuo minimalios kontrolinės eksporto kainos. Kvitas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, jog muitas sumokėtas, pateikiamas muitinės kontrolei, pildant eksporto deklaraciją;

2.15. reeksportuojant licencijuojamas prekes, 3 procentų muitas mokamas valiuta (pagal Lietuvos banko nustatytą konvertuojamos valiutos sąrašą) arba vidaus pinigais (reeksportuojant į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis);

2.16. už importuojamus į Lietuvos Respubliką rektifikuotą (geriamąjį) spiritą, degtinę, degtinės ir likerio gaminius, konjaką, šampaną, vyną, išskyrus įvežamas žaliavas šioms prekėms gaminti, imamas muitas, lygus Finansų ministerijos nustatytam individualiam akcizui už šiuos gaminius (šiuo atveju individualus akcizas už juos neimamas).

Muitas mokamas iš anksto arba pateikiant krovinį muitinės kontrolei.

Lietuvos Respublikos muitinės departamentas, laiduojant ūkio subjekto bankui, gali atidėti muito mokėjimą ir 60 dienų imti palūkanas – 0,02 procento muito už kiekvieną dieną.

Jeigu šiame punkte nurodytas prekes norima reeksportuoti, šitai reikia atlikti per 60 dienų nuo jų įvežimo į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju imamas tik 3 procentų reeksporto muitas 2.14 punkte nustatyta tvarka.

Per nustatytą laiką nereeksportavus prekių arba laiku nesumokėjus muito (įskaitant atidėtą laiką), mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos muitinės departamento teikimu neginčo tvarka išieško iš ūkio subjekto muitą kartu su delspinigiais (0,4 procento muito kasdien nuo krovinio pateikimo muitinės kontrolei dienos) ir bauda, trigubai viršijančia muito ir delspinigių sumą.

Ūkio subjektas, sumokėjęs atidėtą muitą, pateikia Lietuvos Respublikos muitinės departamentui kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, jog muitas sumokėtas;

2.17. ūkio subjektams, vežantiems į užsienį krovinį arba keleivius bei vykstantiems jų parsivežti oro, jūrų, geležinkelio ar automobilių transportu, leidžiama pasiimti tik tiek kuro (degalų), kiek telpa standartiniuose kuro (degalų) bakuose, numatytuose transporto priemonės techniniame aprašyme.

3. Ūkio subjektai, generalinių licencijų pagrindu išrašantys vienkartines licencijas, kiekvieno mėnesio 5 dieną privalo pateikti ministerijai ar kitai valstybinei tarnybai, išdavusiai generalinę licenciją, informaciją apie išrašytas licencijas.

4. Ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos, išrašiusios generalines licencijas, per 5 dienas turi pateikti Lietuvos Respublikos muitinės departamentui jų trečiuosius egzempliorius.

5. Ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos, išdavusios licencijas, kas 15 dienų turi pateikti Ekonomikos ministerijai informaciją apie išduotas licencijas, nurodydamos prekių kiekį, kainą ir pinigines sumas.

6. Ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos kas ketvirtį turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie tai, kiek išduota prekių eksporto (išvežimo) ir reeksporto licencijų, nurodydamos prekių kiekį, kainą ir pinigines sumas.

7. Lietuvos Respublikos muitinės departamentas turi:

7.1. užtikrinti, kad įvežant prekes į Lietuvos Respubliką, kiekviename įvežamų prekių važtaraštyje būtų padaryta atitinkama muitinės (muitinės posto) žyma;

7.2. kas ketvirtį statistinio muito, įvežimo ir išvežimo bei tranzitinių deklaracijų pagrindu teikti Finansų ministerijai informaciją apie prekių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos, nurodydamas prekių kiekį, kainą ir pinigines sumas;

7.3. kas mėnesį teikti nustatytąja tvarka Ekonomikos ministerijai, Pramonės ir prekybos ministerijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie prekių eksportą ir importą.

8. Pavesti ministerijoms ir kitoms valstybinėms tarnyboms, išrašančioms licencijas, iki 1992 m. spalio 10 d. pateikti Lietuvos Respublikos muitinės departamentui asmenų, turinčių teisę pasirašyti licencijas, pavardes, pareigas, telefono numerius, parašų ir antspaudų pavyzdžius.

9. Nustatyti, kad prekių išvežimo licencijos ir leidimai, išduoti iki 1992 m. spalio 13 d., galioja iki juose nurodyto realizavimo termino, bet ne ilgiau kaip iki 1992 m. gruodžio 1 dienos.

10. Pavesti Lietuvos Respublikos muitinės departamentui kartu su Ekonomikos ministerijos Skaičiavimo centru detalizuoti licencijuojamų prekių sąrašą pagal Harmonizuotą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą ir iki 1992 m. spalio 10 d. pateikti jį tvirtinti Ekonomikos ministerijai.

11. Nustatyti, kad:

11.1. Ekonomikos ministerija prireikus gali patikslinti licencijuojamų prekių sąrašą, informuodama apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos muitinės departamentą ir suinteresuotas ministerijas bei kitas valstybines tarnybas;

11.2. šio nutarimo sąlygų ir reikalavimų turi laikytis visi Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose).

12. Pripažinti netekusiais galios nuo 1992 m. spalio 13 dienos:

12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 135 „Dėl prekių, išvežamų iš Lietuvos Respublikos, licencijų išdavimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 12-339);

12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 254 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 135 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 17-489);

12.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 467 „Dėl prekių, eksportuojamų (išvežamų) iš Lietuvos Respublikos, licencijavimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 24-726);

12.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 467 dalinio pakeitimo“;

12.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 601 „Dėl valstybinės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo sausros“ 12 punktą;

12.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl kai kurių maisto prekių gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai 1992 metų II pusmečio valstybinės užduoties patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 467 dalinio pakeitimo“ 4 punktą;

12.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 467 papildymo“.

13. Šis nutarimas įsigalioja nuo 1992 m. spalio 13 d. ir galioja, iki bus įvesta prekių importo bei eksporto tarifinio reguliavimo tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 907, 1992-11-27, Žin., 1992, Nr. 36-1122 (1992-12-31), i. k. 0921100NUTA00000907

Nr. 938, 1992-12-11, Žin., 1993, Nr. 1-14 (1993-01-10), i. k. 0921100NUTA00000938

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas                                                             Aleksandras Abišala


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 747

 

Licencijuojamos prekės

 

Prekės pavadinimas

Kodas pagal Harmonizuotą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą

Maisto produktai ir žaliava maisto pramonei

 

Gyvi gyvuliai

01011, 0102-0104

Gyvi naminiai paukščiai

0105

Mėsa ir mėsos produktai

0201-0207, 02081, 0208903, 0209-0210, 1601-1602

Pienas ir pieno produktai

0401, 0402, 0405, 0406

Kiaušiniai

0407

Bulvės

0701

Kopūstai

0704

Morkos

070611

Burokėliai

07069

Grūdai ir grūdų produktai

1001-1008, 1101-1104

Daugiamečių žolių sėklos

12092

Kombinuotieji pašarai

1103, 1214, 2309

Aliejinės kultūros ir augalinis aliejus

1201, 1202, 1204-1207, 1507-1515

Cukriniai runkeliai

121291

Cigaretės

24022

Endokrininės ir vaistinės medžiagos, vaistai

3000

Kazeinas

35011

Lengvosios pramonės produkcija ir žaliava

 

Lininiai verpalai

5306

Linų stiebeliai ir šiaudeliai

53011

Linų pluoštas

53012

Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonės produkcija

 

Spalvotieji metalai ir jų laužas

7401-7403, 74032, 740321, 740322, 7404-7410, 7501-7506, 7601, 7610 76012, 7602-7607, 7609, 7801-7804 7901, 79012, 7902-7905, 8001, 80012, 8002-8005

Metalo vamzdžiai

7303-7306, 7411, 7507, 7608, 7805, 7906, 8006

Juodieji ir valcuotieji metalai

7201, 7203, 7205-7210, 7211,7212 7213-7229, 73143

Juodųjų metalų laužas

7204

Kabeliai ir laidai

7312, 7413, 7614, 8544

Miško, celiuliozės ir popieriaus bei medienos apdirbimo pramonės produkcija

 

Mediena (padarinė ir pjautinė)

4403, 4407, 4409

Malkinė mediena ir technologinės skiedros

44011-44013

Energetikos ir kuro pramonė

 

Aviacinis kuras

271000510

Automobilinis benzinas

271000309

Dyzeliniai degalai

271000609

Tepalai ir alyvos

2710009

Suskystintosios dujos

271111

Mazutas

271000709

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 747

 

Reeksportuojamo vario ir jo lydinių, jų laužo bei atliekų privalomo 10 procentų pardavimo Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“ tvarka

 

1. Ūkio subjektai, reeksportuojantys varį ir jo lydinius, jų laužą bei atliekas, privalomai parduoda 10 procentų šio metalo Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“ už vidaus pinigus (pagal Lietuvos banko nustatytą laisvai konvertuojamos valiutos supirkimo kursą, buvusį sutarties sudarymo dieną).

2. Privalomai parduodamo Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“ metalo vertė apskaičiuojama pagal ūkio subjekto deklaruojamą pardavimo sutartyje kainą, bet ne didesnę už Ekonomikos ministerijos Kainų ir konkurencijos departamento reguliariai nustatomas minimalias eksportuojamų (reeksportuojamų) prekių kainas.

3. Ūkio subjektas, privalomai parduodamas Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“ šios tvarkos 1 punkte nurodytą metalą, sudaro pardavimo ir priėmimo sutartį, kurioje turi būti nurodoma pardavimo ir priėmimo data, kaina (konvertuojama valiuta), bendra suma, sumokėta vidaus pinigais, Lietuvos banko nustatytas laisvai konvertuojamos valiutos kursas, buvęs sutarties sudarymo dieną, taip pat transportavimo bei atsiskaitymo sąlygos ir kitos su sandoriu susijusios sąlygos. Sutartis sudaroma trimis egzemplioriais per 7 dienas nuo ūkio subjekto pareiškimo padavimo gamyklai datos. Panevėžio valstybinė gamykla „Lietkabelis“ privalo atsiskaityti su ūkio subjektu per tris savaites.

4. Ūkio subjektas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais dėl prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos, pateikia Pramonės ir prekybos ministerijai vieną sutarties su Panevėžio valstybine gamykla „Lietkabelis“ egzempliorių su žyma, patvirtinta „Lietkabelio“ gamyklos antspaudu ir atsakingo darbuotojo parašu, jog gamykla gavo šios tvarkos 1 punkte nurodytą produkciją.

5. Pramonės ir prekybos ministerija, išduodama ūkio subjektui leidimą reeksportuoti metalą, pažymi apie tai ūkio subjekto sutarties su Panevėžio valstybine gamykla „Lietkabelis“ egzemplioriuje bei licencijoje.

6. Ekonomikos ministerija, atsižvelgdama į Pramonės ir prekybos ministerijos žymas, nurodytas šios tvarkos 5 punkte, išrašo ūkio subjektui reeksporto licenciją.

7. Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“ atsisakius pirkti šios tvarkos 1 punkte nurodytą metalą, ūkio subjektas įregistruoja atsisakymą Pramonės ir prekybos ministerijoje, kuri per 3 dienas turi priimti sprendimą.

8. Pramonės ir prekybos ministerija, suderinusi klausimą su Panevėžio valstybine gamykla „Lietkabelis“ ir gavusi ūkio subjekto garantinį raštą, gali išduoti ūkio subjektui leidimą reeksportuoti metalą, jeigu jis pasižada privalomą metalo kiekį (ne blogesnės kokybės ir ne didesne kaina) pateikti per 3 mėnesius. Neįvykdęs šių sąlygų, ūkio subjektas moka valiuta (pagal Lietuvos banko nustatytą konvertuojamos valiutos sąrašą) arba vidaus pinigais (reeksportuojant į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis) į Lietuvos valstybės valiutos fondą baudą, lygią 10 procentų reeksportuoto metalo kiekio, padauginto iš deklaruojamos kainos (bet ne mažesnės negu Ekonomikos ministerijos nustatyta minimali kontrolinė prekės eksporto (reeksporto) kaina, buvusi garantinio rašto pateikimo metu).

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 747

 

Prekių, eksportuojamų (išvežamų) iš Lietuvos Respublikos, licencijų išdavimo tvarka

 

1. Lietuvos Respublikos ūkio subjektai turi teisę eksportuoti (išvežti) iš Lietuvos Respublikos žaliavas, medžiagas, gatavą produkciją tik pateikę licencijas, jeigu prekės yra įtrauktos į šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą licencijuojamų prekių sąrašą. Prekės, neįtrauktos į licencijuojamų prekių sąrašą, eksportuojamos (išvežamos) be licencijų. Visais atvejais prekės deklaruojamos nustatytąja tvarka.

2. Ūkio subjektai, norėdami gauti licenciją, kreipiasi į ministerijas, nurodytas šiame nutarime, ir pateikia atitinkamą paraišką, dokumentus, patvirtinančius, kaip įgytos eksportuojamos prekės (įvežimo deklaraciją, pirkimo sutartis, krovinio dokumentus), taip pat dokumentus, patvirtinančius teisę jas išvežti (registracijos pažymėjimą, įstatus, pardavimo sutartis). Visus pateiktus pirminius dokumentus saugo licenciją išdavusi ministerija.

3. Licencijos gali būti generalinės – bendros visam eksportuojamų (išvežamų) ne vienu metu prekių kiekiui arba vienkartinės – konkrečiam eksportuojamų (išvežamų) vienu metu prekių kiekiui. Vienkartinę licenciją, remdamasis generaline licencija, tvirtina ūkio subjektas.

4. Licenciją pildo pats eksportuotojas trimis egzemplioriais, kiekviename iš jų nurodydamas, kam skiriama. Ministerija privalo pateikti jam prekių klasifikatorius bei visus kodus, kurių reikia licencijai įforminti. Išduodamos licencijos registruojamos žiniaraščiuose eilės tvarka. Licencija laikoma galiojančia, jeigu užpildytos visos jos skiltys (išskyrus 18 ir 20 skiltis) ir ji patvirtinta galiojančiais parašais bei antspaudais.

5. Licencijos originalas skiriamas eksportuotojui, antrasis egzempliorius – licenciją išdavusiai organizacijai, o trečiasis – muitinei (kai licencija vienkartinė) arba Lietuvos Respublikos muitinės departamentui (kai licencija generalinė).

6. Iškilus ginčams dėl licencijų išdavimo, sprendimas turi būti priimtas per savaitę.

7. Ūkio subjektai, pagal turimą generalinę licenciją išrašydami vienkartines licencijas, vadovaujasi Ekonomikos ministerijos 1991 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 188 patvirtinta Prekių ir paslaugų eksporto ir importo licencijos pildymo instrukcija ir licencijų apskaitos tvarka, išdėstyta šiame nutarime. Vienkartinėje licencijoje, išrašomoje pagal generalinę licenciją, būtina nurodyti generalinės licencijos numerį. Šias vienkartines licencijas ūkio subjektai registruoja žiniaraščiuose eilės tvarka. Antrieji jų egzemplioriai perduodami Ekonomikos ministerijai.

8. Muitinės (muitinės posto) kontrolei pateikiamas vienkartinės licencijos trečiasis egzempliorius, kuris po kontrolės lieka muitinėje (muitinės poste). Jeigu prekės išvežamos remiantis generaline licencija (be vienkartinės licencijos), išvežus prekes, generalinė licencija netenka galios (nepriklausomai nuo to, ar išvežamas visas licencijoje nurodytas prekių kiekis, ar tik jo dalis). Jeigu licencijos duomenys neatitinka deklaracijos duomenų, muitinės kontrolė nevykdoma ir krovinys grąžinamas siuntėjui.

9. Parduodant vidaus rinkoje produkciją, įtrauktą į licencijuojamų prekių sąrašą, arba parduodant produkciją per tarpininkus, kartu gali būti perduodama ir licencija ją išvežti. Licenciją performina ją išdavusi ministerija.

10. Ūkio subjektai, vykdantys statybos ir montavimo, remonto ir melioracijos darbus už Lietuvos Respublikos ribų, norėdami įforminti šiems darbams reikalingų licencijuojamų prekių išvežimo dokumentus, pateikia licenciją išdavusios ministerijos ar kitos valstybinės tarnybos patvirtintą medžiagų ir įrengimų, skirtų visai darbų apimčiai, sąrašą.

11. Laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos prekes ir grąžinti laikinai įvežtas prekes, įtrauktas į licencijuojamų prekių sąrašą, licencijų nereikia. Laikinai išvežamomis laikomos prekės, kurios grįžta tuo pačiu pavidalu arba iš dalies apdorotos (perrūšiuotos, sufasuotos, supjaustytos ir pan.), ir nekinta prekės kodas. Gabenamos prekės yra deklaruojamos nustatytąja tvarka, nurodant laikinąjį išvežimą ar įvežimą atitinkantį muitų režimą.

12. Ministerijos ar kitos valstybinės tarnybos, išrašančios licencijas išvežti produkciją, prireikus gali derinti licencijos išdavimo klausimą su kitomis ministerijomis bei valstybinėmis tarnybomis.

______________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 907, 1992-11-27, Žin., 1992, Nr. 36-1122 (1992-12-31), i. k. 0921100NUTA00000907

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 747 dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 938, 1992-12-11, Žin., 1993, Nr. 1-14 (1993-01-10), i. k. 0921100NUTA00000938

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 747 dalinio pakeitimo