Suvestinė redakcija nuo 2024-06-26
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 36-1700, i. k. 1111010NUTA0XI-1277
Nauja redakcija nuo 2024-06-26:
Nr. XIV-2849, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11594
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO IR BUVEINĖS NUSTATYMO
2011 m. kovo 15 d. Nr. XI-1277
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalimi, nutaria:
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2011 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. XI-1277
(Lietuvos Respublikos Seimo
2024 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. XIV-2849
redakcija)
Vilniaus Gedimino technikos UNIVERSITETO
STATUTAS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ištakos siekia 1956 metus. 1969 metais įsteigta savarankiška aukštoji mokykla – Vilniaus inžinerinis statybos institutas. 1990 m. spalio 31 d. jis buvo pavadintas Vilniaus technikos universitetu, o 1996 m. jam suteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla.
3. Universitetas turi antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu ir atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.
6. Universitetas yra Lietuvos mokslinės minties ugdymo centras ir neatskiriama Europos bei pasaulio akademinės bendruomenės dalis.
7. Universitete:
7.1. pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo bei akademinės bendruomenės nuostatos;
7.3. skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, jų dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje ir meninėje veikloje;
II SKYRIUS
TIKSLAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
9. Universitetas perteikia naujausias mokslo žinias, ugdo darbo rinkos ir tolesnių studijų poreikiams reikalingas kompetencijas, ugdo kūrybingus, gebančius spręsti įvairias problemas ir prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų žmones, plėtoja perspektyvias mokslinių tyrimų kryptis, kuria inovacijas, prisideda prie valstybės ir regiono darnaus vystymosi bei integracijos į globalias rinkas, siekia tarptautinio mokslinės veiklos pripažinimo, ugdo kūrybingą, žiniomis grįstą ir inovacijoms atvirą visuomenę. Siekiant užtikrinti sėkmingą Universiteto veiklos efektyvumą, Universitetui keliami šie tikslai:
9.1. ugdyti kūrybiškus ir socialiai aktyvius profesionalus, kurie gebėtų sėkmingai dirbti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir darbo rinkose;
9.2. vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, koncentruojant mokslinę veiklą aukščiausios kompetencijos mokslo padaliniuose ir įgyvendinant pripažintų mokslininkų pritraukimo politiką;
10. Universitetas savo tikslų siekia, strateginiuose planavimo dokumentuose nustatydamas veiklos uždavinius ir jų įgyvendinimo būdus.
11. Universitetas, įgyvendindamas savo tikslus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintais mokslo ir studijų principais.
12. Universitete atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos studijos, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.
III SKYRIUS
AUTONOMIJA IR ATSKAITOMYBĖ
14. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve.
IV SKYRIUS
VALDYMAS
16. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos ir efektyvumo principais.
17. Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Universiteto tarybą (toliau – Taryba) ir Universiteto senatą (toliau – Senatas), taip pat vienasmenį valdymo organą – Universiteto rektorių (toliau – rektorius).
pirmasis SKIRSNIS
TARYBA
18. Taryba yra strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis Universiteto autonomiją, Universiteto bendruomenės savivaldą, jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.
20. Taryba:
20.1. suderinusi su Senatu, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl Statuto pakeitimų, Universiteto reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano;
20.2. įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;
20.3. įvertinusi Senato nuomonę, tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
20.4. įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
20.5. įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;
20.7. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato Universiteto bendruomenei;
20.8. svarsto ir tvirtina rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
20.9. tvirtina rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
21. Taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:
21.1. vieną narį skiria ir atšaukia Universiteto Studentų atstovybė (toliau – Studentų atstovybė) savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinė studentų atstovų konferencija savo nustatyta tvarka.
21.2. kiti Universiteto akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka renka ir atšaukia 5 narius;
21.3. Senato nustatyta tvarka viešo konkurso būdu renkami ir atšaukiami 4 nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams, 1 narį skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinė studentų atstovų konferencija savo nustatyta tvarka;
21.4. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš 10 vietų, Senato apibrėžtų atsižvelgiant į skirtingus Universiteto interesus;
22. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
23. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat Universiteto darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui, Senato nariai bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose Universitetas visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai.
24. Tarybos kadencija – 5 metai. Naujai sudaromos Tarybos sudėties paskelbimo tvarką nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
25. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmame Tarybos posėdyje pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas. Į pirmąjį Tarybos posėdį kviečiami Senato ir kiti Universiteto bendruomenės nariai. Tarybos narių įsipareigojimas parengiamas Senato nustatyta tvarka.
26. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininkas turi pavaduotoją, kurį iš Tarybos pirmininko pasiūlytų kandidatų renka Taryba. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas. Tarybos pirmininko pavaduotoju renkamas asmuo, priklausantis Universiteto personalui.
27. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 8 Tarybos nariai. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje.
28. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statute, Tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo Statuto 25 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą (instituciją) su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį. Senato nustatyta tvarka Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta Tarybos narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto (institucijos) sprendimu, jeigu Tarybos narys praranda nepriekaištingą reputaciją. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Mokslo ir studijų įstatyme nustatytų kriterijų, dėl kurių asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos.
29. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui Statuto 21 punkte nustatyta tvarka skiria subjektas (institucija), skyręs (-usi) Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 25 punkte nurodytą įsipareigojimą.
31. Tarybos nariams atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų, išskyrus atvejus, kai Tarybos nariai atsisako atlygio. Išmokos mokamos vieną kartą per metus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po paskutinio einamųjų metų Tarybos posėdžio. Išmokų dydžiai nustatomi pagal kiekvieno Tarybos nario faktiškai posėdžiuose dirbtą laiką, fiksuojamą Tarybos posėdžio protokoluose, taikant:
31.1. Tarybos nariams, išskyrus Tarybos pirmininką, – Universiteto Senato patvirtintą Tarybos nario valandinio darbo užmokesčio dydį;
antrasis SKIRSNIS
SENATAS
33. Senatas:
33.2. tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
33.3. tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos kokybę ir lygį;
33.5. svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą ir teikia dėl jo nuomonę Tarybai;
33.6. svarsto rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę Tarybai;
33.7. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
33.9. atsižvelgdamas į Studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – į visuotinės studentų atstovų konferencijos siūlymus, nustato studentų, neišlaikiusių egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, nemokamo pakartotinio laikymo tvarką;
33.10. įvertinęs profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus, nustato kriterijus į Universiteto trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimamiems asmenims, turintiems ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą;
33.12. nustato į konkursines eiles įrašomų stojančiųjų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas studijų vietas ir į studijų stipendijas, specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų papildomas sąlygas;
33.13. atsižvelgdamas į Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus principus, nustato asmenų, studijuojančių valstybės nefinansuojamose studijų vietose, perkėlimo į atsilaisvinusias valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką;
33.14. nustato vertinamojo laikotarpio, per kurį apibendrinami modulių (dalykų) vertinimai ir nustatomas vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo, trukmę;
33.16. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
33.19. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti, apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki susirinkimo datos;
34. Senatas apie savo sprendimus informuoja Universiteto bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą Universiteto interneto svetainėje.
36. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, Universiteto administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinė studentų atstovų konferencija. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Pagal pareigas į Senatą patekti gali ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių, tarp jų gali būti ir kitų mokslo bei studijų institucijų darbuotojai. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Senato narių pagal užimamas pareigas proporcijos, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo bei Statuto reikalavimus, nustatomos Senato tvirtinamame Senato darbo reglamente.
37. Senato narių rinkimų teisę ir teisę būti renkamas Senato nariu turi kiekvienas mokslininkas, meno daktaras ir pripažintas menininkas, Universitete konkurso būdu užėmęs dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas.
38. Į Senatą paskirti studentai turi atstovauti visoms studijų pakopoms ir visiems Universiteto fakultetams arba jiems prilygintiems akademiniams padaliniams.
39. Senato nariai renkami tokia tvarka:
39.1. kiekvieno fakulteto arba jam prilyginto akademinio padalinio mokslininkų susirinkime išrenkami trys Senato nariai;
39.2. fakultetų arba jiems prilygintų akademinių padalinių atstovų į Senatą rinkimus rengia Universiteto rinkimų komisija, patvirtinta Senato pirmininko potvarkiu;
39.3. susirinkimą, kuriame renkami fakultetų arba jiems prilygintų akademinių padalinių atstovai į Senatą, šaukia fakulteto dekanas (akademinio padalinio vadovas) arba fakulteto (akademinio padalinio) tarybos pirmininkas;
39.4. susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė fakulteto arba jam prilyginto akademinio padalinio mokslininkų;
39.5. atstovų į Senatą kandidatus siūlo fakultetų arba jiems prilygintų akademinių padalinių tarybos. Kandidatus į Senatą gali siūlyti ir susirinkime dalyvaujantys mokslininkai;
39.6. susirinkime išrenkama balsų skaičiavimo komisija, kuri išdalija balsavimo biuletenius, prižiūri slapto balsavimo eigą, skaičiuoja balsus. Balsavimo rezultatus skelbia balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas;
39.7. biuletenis laikomas galiojančiu, jeigu jame palikti neišbraukti ne daugiau kaip 3 kandidatai. Išrinktais į Senatą laikomi asmenys, kurie gavo daugiausia dalyvavusių susirinkime rinkėjų balsų;
39.8. jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, o išrinktų narių turi būti mažiau, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tik vienodą skaičių balsų gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų.
40. Senato nario įgaliojimams pasibaigus anksčiau, fakultete ar jam prilygintame akademiniame padalinyje, kuriame jis buvo išrinktas, renkamas naujas Senato narys. Rinkimai į atsilaisvinusias Senato narių vietas organizuojami likus ne mažiau nei pusei metų iki Senato kadencijos pabaigos.
41. Įsteigus ar panaikinus fakultetą, Senato narių skaičius ir sudėtis nėra keičiami iki Senato kadencijos pabaigos. Pasikeitus Senato nario einamoms pareigoms Universitete, jis išlieka Senato nariu iki Senato kadencijos pabaigos.
42. Senato nario įgaliojimai pasibaigia:
43. Kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai pasibaigia, kai naujos kadencijos Senatas susirenka į pirmąjį posėdį.
44. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo dienos šaukia rektorius.
45. Senatui vadovauja Senato pirmininkas. Senato pirmininkas turi pavaduotoją. Senato pirmininkas ir jo pasiūlytas pavaduotojas renkami slaptu balsavimu paprasta Senato narių balsų dauguma. Pirmininko pavaduotojo rinkimai vykdomi po Senato pirmininko rinkimų. Pirmininkauti posėdžiui, kuriame renkami Senato vadovai, išrenkamas Senato narys. Rektorius, prorektoriai ir kancleris negali būti renkami Senato pirmininku ar jo pavaduotoju.
46. Senatas gali slaptu balsavimu ne mažiau kaip 2/3 Senato narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Senato pirmininku arba pavaduotoju ir skelbti naujus jų rinkimus.
47. Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato valdyba, susidedanti iš Senato pirmininko, jo pavaduotojo, nuolatinių komitetų pirmininkų ir studento Senato nario. Senato, valdybos ir nuolatinių komitetų veiklą reglamentuoja Senato darbo reglamentas.
48. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą pagal iš anksto Senato patvirtintą planą. Neeilinį posėdį Senato pirmininkas gali šaukti savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Senato narių rašytiniu siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui dienos. Tokiu atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.
49. Senato priimti sprendimai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skelbiami viešai Universiteto interneto svetainėje. Senato sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo dienos, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato sprendimo galiojimą rektorius gali laikinai sustabdyti įsakymu, išleistu ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Senato sprendimo paskelbimo dienos. Tokiu atveju Senatas, savo posėdyje išklausęs rektoriaus argumentus, vėl aptaria tą patį sprendimą. Pakartotinai priimto Senato sprendimo galiojimo rektorius sustabdyti negali. Senato sprendimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams.
trečiasis SKIRSNIS
REKTORIUS
50. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.
51. Rektoriumi gali būti renkamas nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą kriterijų, dėl kurio asmuo nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos.
52. Rektorius:
52.1. vadovauja Universitetui, organizuoja Universiteto veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
52.4. atsižvelgdamas į Senato nuomonę skiria Universiteto prorektorių, kanclerį, fakultetų dekanus, institutų, centrų, katedrų vadovus. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia prorektorių ir kanclerio įgaliojimai. Rektoriui, prorektoriams ir kancleriui, pasibaigus jų įgaliojimams, garantuojama teisė grįžti į Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas ir jas eiti 5 metus, jeigu iki paskyrimo į vadovaujančias pareigas jie dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas ėjo pagal terminuotą 5 metų darbo sutartį. Jeigu iki paskyrimo į vadovaujamas pareigas dienos šie asmenys dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas ėjo pagal neterminuotą darbo sutartį, eilinė atestacija grįžus į dėstytojo arba mokslo darbuotojo pareigas nukeliama 5 metų laikotarpiui nuo administracinio darbo sutarties pabaigos;
52.5. fakultetų dekanų teikimu, jų kadencijos laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 5 metai, skiria fakultetų prodekanus;
54. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą. Per pakartotinį balsavimą nė vienam iš kandidatų nesurinkus 3/5 visų Tarybos narių balsų, ne anksčiau kaip po vienos darbo dienos rengiamas antras pakartotinis balsavimas. Jeigu per antrą pakartotinį balsavimą nė vienas iš kandidatų nesurinko 3/5 visų Tarybos narių balsų, skelbiamas naujas konkursas rektoriaus pareigoms eiti.
55. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
56. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
57. Pasibaigus rektoriaus kadencijai, rektoriui Senato nustatyta tvarka gali būti suteiktas rektoriaus emerito statusas. Senato nustatyta tvarka rektoriui emeritui gali būti mokama Tarybos nustatyto dydžio rektoriaus emerito mėnesinė išmoka.
58. Jeigu Tarybos posėdyje rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.
59. Universitete veikia rektoriaus patariamoji kolegiali institucija – Rektoratas, kurį sudaro rektorius, prorektoriai, kancleris, fakultetų dekanai, fakultetams prilygintų institutų, centrų ar kitų akademinių padalinių vadovai, Studentų atstovybės, jeigu jos nėra, – visuotinės studentų atstovų konferencijos deleguotas narys ir kiti rektoriaus paskirti darbuotojai.
V SKYRIUS
universiteto STRUKTŪRA
pirmasis SKIRSNIS
struktūriniai padaliniai
60. Universitetą sudaro akademiniai ir neakademiniai padaliniai. Prie akademinių padalinių priskiriami padaliniai, kurių pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai, ir eksperimentinė plėtra.
61. Padaliniai, nevykdantys studijų, mokslinių tyrimų arba eksperimentinės plėtros, priskiriami prie neakademinių padalinių.
62. Universiteto akademiniai padaliniai yra fakultetai, akademijos ir kiti jiems prilyginti padaliniai, mokslo ir (arba) studijų, ir (arba) menų institutai, centrai, katedros, laboratorijos.
63. Padalinių veiklos tikslai, uždaviniai, teisės, valdymas ir atsakomybė nustatomi jų nuostatuose. Fakultetai ir katedros vadovaujasi Senato patvirtintais bendraisiais fakultetų ir katedrų nuostatais, kitų akademinių ir neakademinių padalinių nuostatus tvirtina rektorius.
64. Universitetas, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Sprendimus dėl Universiteto filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo priima Taryba.
antrasIS SKIRSNIS
AKADEMINIAI PADALINIAI
65. Akademiniai padaliniai savo veikloje vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu, Statutu, padalinių nuostatais.
66. Pagrindinis universiteto struktūrinis akademinis padalinys yra fakultetas ar kitas fakulteto teisėmis veikiantis akademinis padalinys.
68. Fakulteto dekanas (akademinio padalinio vadovas), remdamasis Statutu, Tarybos, Senato ir fakulteto (akademinio padalinio) tarybos rekomendacijomis, vadovauja fakultetui (akademiniam padaliniui) ir atsako už jo darbo rezultatus.
69. Dekanas veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja. Atsižvelgdamas į strateginius universiteto tikslus, kartu su fakulteto taryba jis formuoja fakulteto studijų ir mokslo politiką ir ją įgyvendina.
70. Dekano kandidatūrą rektoriui siūlo fakulteto taryba. Rektoriui nepritarus pasiūlytai kandidatūrai, fakulteto taryba gali dar vieną kartą siūlyti kitą kandidatūrą. Rektorius teikia Senatui svarstyti fakulteto tarybos pasiūlytą arba kitą dekano kandidatūrą. Senatui pritarus, dekaną 5 metų kadencijai skiria rektorius. Tas pats asmuo fakulteto dekanu gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Fakulteto dekanas kiekvienais metais fakulteto mokslininkų susirinkimui pateikia fakulteto veiklos ataskaitą. Fakulteto taryba įvertina dekano ataskaitą ir teikia išvadą rektoriui.
71. Pasibaigus dekano ir prodekanų kadencijai, šias pareigas ėjusiems asmenims garantuojama teisė grįžti į Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas ir jas eiti 5 metus, jeigu iki paskyrimo į dekano ar prodekano pareigas ėjo dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas pagal terminuotą 5 metų darbo sutartį. Jeigu asmenys iki jų paskyrimo į dekano ar prodekano pareigas ėjo dėstytojo arba mokslo darbuotojo pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį, eilinė atestacija grįžus į dėstytojo arba mokslo darbuotojo pareigas nukeliama 5 metų laikotarpiui nuo administracinio darbo sutarties pabaigos.
72. Katedra yra fakulteto, instituto ar akademijos mokslo ir studijų padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalį, taip pat atliekantis mokslinius tyrimus. Katedrai vadovauja katedros vedėjas. Katedros vedėju gali būti katedros veiklą atitinkančios mokslo ir (arba) studijų krypties mokslininkas. Katedros vedėjo kandidatūrą rektoriui teikia dekanas. Rektorius teikia Senatui svarstyti dekano pasiūlytą arba savo teikiamą kandidatūrą. Atsižvelgdamas į Senato nuomonę, katedros vedėją skiria rektorius.
73. Mokslo institutas yra mokslinių tyrimų padalinys, atliekantis tam tikros krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, apimančius vieno fakulteto mokslo sritis.
74. Mokslo laboratorija yra akademinio padalinio struktūrinis mokslinių tyrimų padalinys, atliekantis tam tikrą dalį padalinio, į kurio sudėtį įeina, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų.
75. Mokslo centras yra mokslinių tyrimų padalinys, atliekantis tarpkryptinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, apimančius ne vieno fakulteto mokslo sritis.
vI SKYRIUS
MOKSLO, MENO IR STUDIJŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO, MENO IR STUDIJŲ VIENOVĖ
78. Universiteto akademinė bendruomenė plėtoja tarptautinio lygmens fundamentinius ir taikomuosius mokslinius ir meno tyrimus, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, atlieka mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (meno) darbus ūkio subjektams. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su Universiteto vykdomos mokslinės (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla privaloma. Universitetas skatina akademinės bendruomenės mokslines ir menines iniciatyvas.
79. Mokslinė veikla apima mokslinių žinių kūrimą, kaupimą ir sklaidą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros (meno) darbus, taip pat inovacinę veiklą.
80. Mokslinių tyrimų kryptis ir apimtį, tematiką ir terminus nustato Senatas, atsižvelgdamas į Universiteto mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvai, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą Europos bei pasaulio mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal viešojo ir privataus sektorių institucijų užsakymus.
81. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą.
82. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas gali kurti integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus (slėnius) bei mokslo ir technologijų parkus ir (arba) dalyvauti jų veikloje.
83. Universitete vykdomos pakopinės studijos (pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam bakalauro, magistro laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti), vientisosios, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas, studijos. Universitetas pagal Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą tvarką vykdo trumposios ir pirmosios pakopų koleginių studijų programas ir teikia aukštąjį koleginį išsilavinimą. Universitete gali būti organizuojamos ir kitokios studijos, neprieštaraujančios teisės aktams.
84. Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopų studijas.
85. Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
86. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis su informacija apie įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos turinį.
87. Studentams, ypač gerai įvykdžiusiems pirmosios ir antrosios pakopų arba vientisųjų studijų programas ir pasižymėjusiems mokslo tiriamojoje bei meno veikloje, išduodami diplomai „Su pagyrimu“, „Cum Laude“ ar „Magna Cum Laude“. Šių diplomų išdavimo tvarką nustato Senatas.
89. Universitetas gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualų studijų planą Senato patvirtintuose Universiteto studijų nuostatuose (toliau – Studijų nuostatai) nustatyta tvarka.
90. Asmenims, baigusiems kolegines studijas, Universitete gali būti organizuojamos studijos, skirtos per trumpesnį laiką baigti pirmosios pakopos studijas.
91. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formos. Baigus skirtingų formų studijas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
92. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal trumpųjų studijų programą, studijų programos dalį ar pavienius studijų dalykus (dalinės studijos), išduodamas tai patvirtinantis dokumentas.
94. Asmenims, kurių įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija ir pasirengimas nėra pakankami studijuoti pagal aukštesnės studijų pakopos programas, organizuojamos papildomosios studijos, kurių apimtis ir sandara nustatyti Studijų nuostatuose.
95. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai, neformaliuoju ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas atliekamas Senato nustatyta tvarka.
96. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas su užsienio ir (arba) kitomis Lietuvos Respublikos aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias studijas, suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis arba dvigubas kvalifikacinis laipsnis, numatytas šalių sutartyse.
97. Pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų bei trumpųjų studijų organizavimo ir vykdymo tvarka nustatoma Studijų nuostatuose.
98. Asmenys į Universitete vykdomas studijas priimami pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias priėmimą į aukštąją mokyklą.
99. Studentų priėmimą į visų pakopų studijas ir profesines studijas organizuoja rektoriaus įsakymu sudaryta komisija. Priėmimas į Universitetą vykdomas laikantis lygiateisiškumo, skaidrumo ir viešumo principų. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Senatas, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
100. Į Universitetą priimami asmenys konkurso būdu, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Mokslo ir studijų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti minimalūs reikalavimai. Asmenims, kurių įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija ir pasirengimas nėra pakankami studijuoti antrosios studijų pakopos programose, organizuojamos papildomosios studijos, kurių apimtį ir sandarą nustato Senatas, laikydamasis Mokslo ir studijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
101. Studentų teisės ir pareigos, paskatų ir nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuojama Mokslo ir studijų įstatymo ir Senato nustatyta tvarka.
102. Studijų ir dėstymo Universitete turinys nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į mokslo ir meno laimėjimus bei jų raidos tendencijas.
103. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstyti galima Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais.
104. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, gali veikti studentų mokslo draugijos, organizuojamos jaunųjų mokslininkų konferencijos, rengiami studentų mokslinių, meno darbų konkursai.
105. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas Universitete, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka Universitetas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRTINIMAS
107. Universiteto mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principai atitinka bendruosius vidinio ir išorinio studijų ir mokslo kokybės užtikrinimo principus, įtvirtintus Lietuvos ir tarptautiniuose švietimo politikos dokumentuose.
108. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybę užtikrina Senato tvirtinama Universiteto vidinė kokybės užtikrinimo sistema, kuri apima strateginį veiklos planavimą, finansų, žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymą, veiklos procesų ir numatytų rodiklių stebėseną, kokybės gerinimo bei rizikų valdymo kontrolę.
109. Vidinė mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistema yra grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, Senato patvirtinta Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategija, numatančia veikimo priemones ir būdus, kurie įtraukia į kokybės gerinimo veiklą Universiteto akademinę bendruomenę, kitus darbuotojus ir socialinius partnerius.
110. Universitetas savo interneto svetainėje ir kitais būdais viešai skelbia informaciją apie studijų programas, suteikiamas kvalifikacijas, svarbiausius mokslo ir studijų kokybės rodiklius.
VII SKYRIUS
UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ
112. Universiteto bendruomenę sudaro:
113. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro Universiteto studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, kiti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
114. Universiteto alumnai – tai Universiteto absolventai. Jie skatinami palaikyti ryšius su Universitetu, dalyvauti Universiteto alumnų organizacijos veikloje.
115. Universiteto bendruomenei laiduojama Mokslo ir studijų įstatyme numatyta akademinė laisvė, kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, lygios teisės dalyvauti konkursuose, nešališkas ir viešas darbų recenzavimas.
116. Universiteto bendruomenės nariai privalo laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso (toliau – Akademinės etikos kodeksas), vadovautis lygių galimybių užtikrinimo politikos nuostatomis, atlikti Statute, darbo sutartyse ir Universiteto valdymo organų teisės aktuose nustatytas pareigas.
117. Universiteto darbuotojų ginčai dėl darbo santykių nagrinėjami Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
pirmasis SKIRSNIS
DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI
118. Universiteto dėstytojai gali užimti profesoriaus, docento, asistento, jaunesniojo asistento, vyresniojo lektoriaus ir lektoriaus pareigas. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius nei numatyti Mokslo ir studijų įstatyme, nustato Senatas.
119. Universiteto mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius nei numatyti Mokslo ir studijų įstatyme, nustato Senatas.
120. Pirmosios pakopos, antrosios pakopos ar vientisųjų studijų studentai gali eiti tyrėjo padėjėjo pareigas.
121. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų konkursų pareigoms eiti organizavimo ir atestavimo tvarką nustato Senatas.
122. Universiteto Senato nustatyta tvarka Universiteto dėstytojams ir pedagoginį darbą dirbantiems mokslo darbuotojams teikiami pedagoginiai Universiteto profesoriaus ir Universiteto docento vardai.
123. Į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas asmenys priimami ir iš jų atleidžiami Mokslo ir studijų įstatymo, Darbo kodekso nustatyta tvarka. Su dėstytojais ir mokslo darbuotojais, sulaukusiais 65 metų amžiaus, neterminuotos darbo sutartys turi pasibaigti ne anksčiau kaip mokslo metų, kuriais dėstytojas ar mokslo darbuotojas sulaukia 65 metų, pabaigos dieną. Su šiais asmenimis terminuotos darbo sutartys ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui gali būti sudaromos gavus Senato pritarimą. Tokia sutartis universiteto Senato pritarimu vieną kartą gali būti sudaroma pakartotinai.
124. Siekdamas užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę, rektorius gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti kitų mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, atitinkančius pirmaujančiojo ar pripažinto tyrėjo karjeros pakopos reikalavimus. Šiems darbuotojams suteikiamas Universiteto kviestinio dėstytojo ar mokslo darbuotojo statusas.
125. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi visas teises ir pareigas, numatytas Darbo kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
126. Darbo kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir Universiteto teisės aktų nustatyta tvarka dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako už savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.
127. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kitiems akademinės bendruomenės nariams. Darbo sutartys su profesoriais emeritais nesudaromos. Profesoriui emeritui Senato patvirtintuose Universiteto emeritų nuostatuose nustatyta tvarka mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. Senato nustatyta tvarka mokslininkui ar dėstytojui gali būti suteikiamas afilijuotojo mokslininko ar dėstytojo statusas.
antrasis SKIRSNIS
ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI
129. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, išskyrus Universiteto akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.
130. Be administracinių pareigų, administracijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą.
131. Administracijos ir kitų Universiteto darbuotojų skaičių nustato rektorius. Darbuotojų teisės, pareigos, socialinės garantijos nustatytos Darbo kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme, kituose teisės aktuose, Universiteto valdymo organų patvirtintuose teisės aktuose ir rektoriaus patvirtintuose darbuotojų pareigybių aprašymuose.
trečiasis SKIRSNIS
STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
133. Universiteto studentas yra asmuo, studijuojantis Universitete pagal studijų programą arba doktorantūroje.
134. Universiteto klausytojas yra asmuo, besimokantis Universitete pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius).
135. Studento ir Universiteto santykiai įforminami studijų sutartimi Studijų nuostatų nustatyta tvarka. Klausytojo ir Universiteto santykiai įforminami sutartimi, kurios formą tvirtina rektorius.
136. Studentams, turintiems negalią, Universitetas užtikrina jų individualius poreikius atitinkančias studijų sąlygas. Šios sąlygos pateikiamos Studijų nuostatuose.
137. Studentai turi teisę:
137.2. įgyti studijų sutartyje nurodytos studijų programos išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto ir Studijų nuostatų apibrėžtus studijų apimties ir kokybės standartus;
137.3. studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Senato patvirtinta studijų tvarka;
137.4. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą, studijuoti kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;
137.5. naudotis Universitete esama studijų programai vykdyti reikalinga mokymo metodine bei moksline literatūra ir materialiaisiais bei informaciniais ištekliais, studijoms skirtomis Universiteto patalpomis, bibliotekomis, laboratorijomis, moksline įranga, kultūros, sporto, poilsio ir praktikos įstaigomis;
137.6. iš fakulteto dekano, prodekanų gauti būtiną su savo studijomis susijusią informaciją, dalyvauti studijų kokybės vertinimo procese ir teikti pasiūlymus dėl studijų kokybės tobulinimo;
137.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti studijų rezultatai;
137.8. kreiptis Senato nustatyta tvarka į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
137.9. kreiptis į Universiteto administraciją, Ginčų tarp studentų ir administracijos bei kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;
137.12. Senato nustatyta tvarka vieną kartą nemokamai pakartoti neišlaikytą egzaminą ar kitą galutinį atsiskaitymą;
138. Studentai privalo:
138.1. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Akademinės etikos kodekso, Studijų nuostatų, kitų Universiteto vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų;
139. Studentams ir klausytojams gali būti skiriamos tokios nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, griežtas papeikimas, šalinimas iš Universiteto.
140. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato rektorius, suderinęs su Studentų atstovybe.
141. Studijų sutartis šalių susitarimu gali būti nutraukiama studento prašymu. Universiteto iniciatyva studijų sutartis vienašališkai nutraukiama studentui negrįžus iš akademinių atostogų, dėl studijų sutarties su Universitetu nevykdymo, už šiurkščius Statuto, Akademinės etikos kodekso ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, studento mirties atveju.
142. Šalių susitarimu nutrauktos studijos gali būti atnaujinamos asmens prašymu. Jeigu atnaujinus studijas dėl kurių nors priežasčių nėra galimybių tęsti tos pačios studijų programos studijų, asmuo gali būti priimtas į pasirinktą studijų programą Studijų nuostatų nustatyta tvarka, įskaitant jo ankstesnių studijų rezultatus.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ IR ADMINISTRACIJOS GINČŲ NAGRINĖJIMAS
143. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus (toliau – prašymai), privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. Studentas, nesutinkantis su sprendimu dėl jo prašymo arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų, turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją.
144. Ginčų nagrinėjimo komisija sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Ši komisija yra nuolatinė. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ir ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, suderinęs su Studentų atstovybe (jei jos nėra – su visuotine studentų atstovų konferencija) tvirtina rektorius. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją skiriama po lygiai rektoriaus ir Studentų atstovybės, jeigu jos nėra, – visuotinės studentų atstovų konferencijos, įgaliotų asmenų.
145. Ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų dauguma. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu.
PENKTASIS SKIRSNIS
STUDENTŲ ATSTOVYBĖ
147. Studentų interesams Universiteto ir jo fakultetų valdymo, patariamuosiuose ir studentų ginčų sprendimo organuose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Studentų atstovybė yra visų Universiteto studentų (visų fakultetų ir visų studijų formų studentų) savivaldos institucija. Studentų atstovybę sudaro visuotinės Universiteto studentų atstovų konferencijos išrinkti studentai.
149. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.
150. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių visais studijų klausimais.
152. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto skirtas lėšas Studentų atstovybė atsiskaito Studentų atstovybės nariams Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka ir Universitetui jo nustatyta tvarka.
153. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Universiteto valdymo organui priėmus sprendimą studentams rūpimu klausimu, ji ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali raštu kreiptis į šį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtą sprendimą. Universiteto valdymo organas, atsižvelgęs į Studentų atstovybės argumentus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį priima naują sprendimą, kuriuo ankstesnis sprendimas gali būti pakeistas arba paliktas galioti.
viii SKYRIUS
turtas
154. Valdydamas, naudodamas turtą ir juo disponuodamas, Universitetas vadovaujasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
155. Universitetas naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti Universiteto panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo bei studijų reikalams ir perduoto valdyti Universitetui patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.
156. Universiteto teritorijoje valstybės, savivaldybių ir kitos institucijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.
157. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
157.2. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, taip pat pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
157.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
157.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Universiteto nuosavų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
157.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekės ženklų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
158. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja įstatymų ir Tarybos nustatyta tvarka.
159. Valstybės pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasis Tarybos nustatytos tvarkos.
160. Universiteto darbuotojai ir studentai naudojasi Universiteto turtu vadovaudamiesi vidaus teisės aktais.
161. Universitetas pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Universiteto nuosavybės teise valdomas turtas gali būti nuomojamas Tarybos nustatyta tvarka. Universiteto išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusio Universiteto ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rašytinis sutikimas.
iX SKYRIUS
lėšos
163. Universiteto lėšas sudaro:
163.2. lėšos, skirtos Universiteto specialiai sutarčiai su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija vykdyti;
163.4. pajamos, gautos kaip apmokėjimas už studijas, pajamos iš mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, meno veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
163.5. lėšos, gautos kaip programinio konkursinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo lėšos;
165. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Universitetui skiriamos:
165.2. lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti ir studijų stipendijoms;
166. Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos skiriamos skatinti už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos pasiekimus ir už studijų veiklos pasiekimus.
167. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
167.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka;
168. Studijų kainą rektoriaus teikimu nustato Senatas. Studijų kaina nurodoma priėmimo į Universitetą taisyklėse.
169. Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir meno veikla finansuojami:
169.1. iš valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai;
170. Universiteto pajamos, gautos iš mokslo, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, naudojamos Tarybos nustatyta tvarka. Šiomis lėšomis Universitetas disponuoja savarankiškai Statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.
171. Universitetas turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasis Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Universitetas už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Universitetas negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.
172. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais iki kovo mėnesio viešai paskelbia ir teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
173. Statuto pakeitimus Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę, tvirtina Seimas. Taryba, suderinusi su Senatu, teikia Statuto pakeitimų projektą Vyriausybei. Tarybos sprendimas teikti Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimamas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.
174. Universiteto vieši pranešimai skelbiami Universiteto interneto svetainėje ir (ar) kitose Universiteto viešajai komunikacijai naudojamose elektroninių ryšių priemonėse. Vieši pranešimai apie Universiteto reorganizavimą skelbiami VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame informaciniame leidinyje.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XI-2150, 2012-06-28, Žin., 2012, Nr. 81-4230 (2012-07-12), i. k. 1121010NUTA0XI-2150
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo" 1 priedėlio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. XIV-2849, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11594
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1277 „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo