Suvestinė redakcija nuo 2012-08-26 iki 2012-12-14

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 151-5568, i. k. 105301MISAK00D1-624

Nauja redakcija nuo 2012-08-26:

Nr. D1-674, 2012-08-21, Žin. 2012, Nr. 99-5071 (2012-08-25), i. k. 112301MISAK00D1-674

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.09:2012 „PASTATŲ ENERGINIS NAUDINGUMAS. ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO

2005 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-624

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2005, Nr. 143-5175; 2011, Nr. 72-3476) 43¹ straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819; 2005, Nr. 147-5361; 2010, Nr. 120-6119) 1.2.27 punktu bei įgyvendindamas 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo:

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ įsigalioja nuo 2013 m. sausio 9 d.

APLINKOS MINISTRAS                                                                        ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-624

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. D1-674

redakcija)

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. energinio naudingumo sertifikavimas.

I. bendrosios nuostatos

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) [3.5] energinio naudingumo įvertinimui ir energinio naudingumo sertifikavimui.

2. Reglamento tikslai:

2.1. efektyviai, apdairiai, racionaliai ir tvariai naudoti energiją, kuriai inter alia priskiriami naftos produktai, gamtinės dujos ir kietasis kuras, kurie yra ne tik pagrindiniai energijos šaltiniai, bet ir pagrindiniai anglies dvideginio emisijos šaltiniai;

2.2. valdyti energijos poreikį, mažinti energijos vartojimą pastatuose ir didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje, kad būtų sumažinta energinė priklausomybė ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Tuo būdu sudaryti sąlygas įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą (UNFCCC), didinti energijos tiekimo saugumą, skatinti technologijų plėtrą ir sukurti galimybes užimtumui bei regioninei plėtrai, ypač kaimo vietovėse;

2.3. sudaryti prielaidas energijos poreikio valdymui, nes tai svarbi priemonė, leidžianti Europos Sąjungai daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, taip užtikrinanti energijos tiekimą žvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos;

2.4. įgyvendinti Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (KOM(2006)545 galutinis) nustatytus prioritetus, kurie sudarytų sąlygas didinti energijos vartojimo efektyvumą Europos Sąjungoje, kad būtų pasiektas tikslas iki 2020 m. 20 proc. sumažinti Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį;

2.5. mažinti ir apriboti anglies dvideginio išskyrimą į aplinką įgyvendinant 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL 2009 L 140, p. 136), kuriame reikalaujama siekti įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pasiekti privalomą tikslą, kad atsinaujinančių išteklių energija iki 2020 m. sudarytų 20 proc. bendro Europos Sąjungoje suvartojamos energijos kiekio, nustatomi nacionaliniai privalomi CO₂ kiekio mažinimo tikslai, kurių siekiant itin svarbus bus energijos vartojimo efektyvumas pastatų sektoriuje;

2.6. įgyvendinti 1988 m. gruodžio 21 d. Europos Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo (OL 1989 L 40, p. 12) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1882/2003 (OL 2003 L 284, p. 1), nuostatas, kad statybos objektai ir jų įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant į vietovės klimato ir pastato naudotojų reikmes, energijos suvartojimas būtų mažesnis;

2.7. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p.13) reikalavimus, pastatų energinio naudingumo skaičiavimams taikyti galiojančiais Europos standartais paremtą metodiką, kurioje be faktinės šiluminės pastato charakteristikos numatyti kiti faktoriai, įgaunantys vis daugiau svarbos, kaip antai šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, pastato konstrukcijų šiluminė talpa, patalpų oro kokybė, pastatų techninių sistemų efektyvumas, tinkama natūrali šviesa ir pastatų projektavimas. Energinio naudingumo skaičiavimo metodiką pagrįsti ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet apimti metinį pastato energinį naudingumą;

2.8. siekiama, kad nauji pastatai atitiktų minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad pastatų energinį naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai;

2.9. siekiama, kad kapitalinė esamų didelių pastatų renovacija turėtų būti laikoma proga imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant šių pastatų energinį naudingumą.

II. Nuorodos

3. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

3.2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936);

3.3. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4234; 2011, Nr. 28-1321);

3.4. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 4-73 „Dėl pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27-902);

3.5. statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

3.6. statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372);

3.7. statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2005, Nr. 100-3733);

3.8. statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. D1-665 (Žin., 2007, Nr. 131-5326);

3.9. organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 (Žin., 1999, Nr. 84-2507);

3.10. statybos techninis reglamentas STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-451 (Žin., 2009, Nr. 95-4047);

3.11. statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 (Žin., 2004, Nr. 54-1851);

3.12. statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (Žin., 2010, Nr. 115-5902);

3.13. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947);

3.14. statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-972 (Žin., 2011, Nr. 157-7448);

3.15. LST EN ISO 6946:2008 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas. Skaičiavimo metodas (ISO 6946:2007)“;

3.16. LST EN ISO 13370:2008 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Šilumos pernaša gruntu. Skaičiavimo metodai (ISO 13370:2007)“;

3.17. LST EN ISO 10211:2008 „Statybinių konstrukcijų šiluminiai tilteliai. Šilumos srautai ir paviršiaus temperatūros. Detalieji skaičiavimai (ISO 10211:2007)“;

3.18. LST EN ISO 10077-1:2006 „Šiluminės langų, durų ir anginių charakteristikos. Šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas. 1 dalis. Bendrieji dalykai (ISO 10077-1:2006)“;

3.19. LST EN 15217:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Pastatų energetinių charakteristikų išreiškimo ir energetinio sertifikavimo metodai“;

3.20. LST EN 15603:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Visuminis energijos suvartojimas ir energetinių parametrų apibrėžtis“;

3.21. LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“;

3.22. LST EN ISO 13790:2008 „Energetinės pastatų charakteristikos. Patalpoms šildyti ir aušinti sunaudojamos energijos skaičiavimas (ISO 13790:2008)“;

3.23. LST EN ISO 15242:2007 „Pastatų vėdinimas. Skaičiavimo metodas nustatyti pastatų oro srautą, įskaitant infiltraciją“;

3.24. LST EN 15316-1:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 1 dalis. Bendrieji dalykai“;

3.25. LST EN 15316-3-2:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3-2 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, paskirstymas“;

3.26. LST EN 15316-3-3:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3-3 dalis. Karšto buitinio vandens sistemos, karšto vandens paruošimas“;

3.27. LST EN 15316-4-3:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4-3 dalis. Šilumos gamybos sistemos, Saulės šiluminės energijos sistemos“;

3.28. LST EN 15316-4-6:2007 „Pastatų šildymo sistemos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 4-6 dalis. Šilumos gamybos sistemos, fotovoltinės sistemos“;

3.29. LST EN 15193:2007 „Energetinės pastatų charakteristikos. Energetiniai apšvietimo reikalavimai“;

3.30. LST EN 13363-1+A1:2007 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos praleidimo faktorių skaičiavimas. 1 dalis. Supaprastintas metodas“;

3.31. LST EN 13363-2:2005 „Apsaugos nuo saulės priemonės su stikliniais elementais. Saulės energijos ir šviesos pralaidumo faktoriaus skaičiavimas. 2 dalis. Detaliojo skaičiavimo metodas“;

3.32. LST EN 1873:2006 „Surenkamoji pagalbinė stogų įranga. Kupoliniai plastikiniai stoglangiai. Gaminio techniniai reikalavimai ir bandymo metodai“;

3.33. LST EN 12426:2002 „Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Pralaidumas orui. Klasifikavimas“;

3.34. LST EN 12207:2002 (LST EN 12207:2004) „Langai ir durys. Oro skverbtis. Klasifikavimas“;

3.35. LST EN 15450:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Šildymo sistemų su šilumos siurbliais projektavimas“;

3.36. LST EN 12975-2:2006 „Saulės šiluminės energijos sistemos ir komponentai. Saulės kolektoriai. 2 dalis. Bandymo metodai“;

3.37. LST EN 14511-3:2012 „Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir šilumos siurbliai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 3 dalis. Bandymo metodai“.

III. PAGRINDINĖS sąvokos

4. Šiame Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. pastato (jo dalies) energinis naudingumas – pagal Reglamento reikalavimus apskaičiuotas energijos kiekis, išreikštas pastato (jo dalies) energinio naudingumo klase, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį;

4.2. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato (jo dalies) energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato (jo dalies) energinis naudingumas priskiriant pastatą (jo dalį) energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas [3.1];

4.3. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus įvertintas pastato (jo dalies) energijos suvartojimas ir nurodoma energinio naudingumo klasė;

4.4. pastato (jo dalies) kvalifikacinis rodiklis – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotas rodiklis, pagal kurio vertę nustatoma pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

4.5. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal kvalifikacinio rodiklio vertę ir šio Reglamento reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

4.6. pirminė energija – atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių energija, kuri nebuvo kaip nors konvertuota ar transformuota;

4.7. pastato (jo dalies) norminės energijos sąnaudos – tam tikros paskirties pastatų (jų dalių) energijos sąnaudos, atitinkančios statybos techninių reglamentų reikalavimus;

4.8. pastato (jo dalies) atskaitinės energijos sąnaudos – numatomos mažiausiai energijos naudojančių 50% tam tikros paskirties pastatų vidutinės energijos sąnaudos;

4.9. pastato (jo dalies) skaičiuojamosios energijos sąnaudos – pagal šio Reglamento reikalavimus apskaičiuotos pastato (jo dalies) standartines naudojimo sąlygas atitinkančios energijos sąnaudos;

4.10. norminė šiluminio techninio rodiklio vertė – statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodyta šiluminio techninio rodiklio vertė;

4.11. atskaitinė šiluminio techninio rodiklio vertė – mažiausiai energijos naudojančių 50% tam tikros paskirties pastatų vidutinė rodiklio vertė;

4.12. skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė – pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė. Paženklintų atitikties „CE“ ženklu statybos produktų skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė atitinka šio rodiklio projektinę vertę;

4.13. pastato (jo dalies) šildomas plotas – visų šildomų pastato (jo dalies) patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus. Ši sąvoka atitinka Statybos įstatymo 43¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse esančią sąvoką „bendras naudingasis vidaus patalpų plotas“ [3.1]. Gyvenamosios paskirties pastatų atveju ši sąvoka atitinka STR 1.14.01:1999 [3.9] pateiktą gyvenamojo pastato šildomo ploto apibrėžimą;

4.14. mažai energijos naudojantys pastatai (jų dalys) – pastatai (jų dalys), atitinkantys šio Reglamento reikalavimus B, A, ir A+ klasės pastatams;

4.15. energijos beveik nevartojantys pastatai – pastatai, atitinkantys šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams, t. y. labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba energijos sunaudojimas labai mažas; didžiąją sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją;

4.16. kitos sąvokos atitinka Statybos įstatyme [3.1], Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme [3.2] ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas.

IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

5. Reglamente naudojami šie sutrumpinimai:

5.1. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikavimas – pastato (jo dalies) sertifikavimas;

5.2. pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas – sertifikatas;

5.3. ekspertas, turintis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą [3.14] – sertifikavimo ekspertas;

5.4. langai, stoglangiai, švieslangiai, įstiklintos balkonų durys ir kitos skaidrios atitvaros – langai.

6. Reglamente vartojami dydžiai, jų simboliai ir vienetai:

Simbolis	Dydis	Vienetai
A	plotas	m^2
alfa?sol	paviršiaus Saulės spinduliuotės sugerties koeficientas	-
C	pastato kvalifikacinis rodiklis	-
Cm	pastato vidaus šiluminė talpa	J/K
vwind	vėjo greitis	m/s
B?	būdingasis grindų matmuo	m
d	atitvaros sluoksnio storis	m
D	vamzdyno skersmuo	m
dt	atstojamasis grindų storis	m
g	įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas	-
hse.r	išorinio paviršiaus spindulinis šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
Isol	bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankis	W/m^2
G	oro skverbtis atitvaros ploto vienetui esant 100 Pa slėgių skirtumui	m^3/(m^2·h)
m	mėnuo, mėnesio numeris	-
eta?	naudingumo koeficientas	-
lambda?	šilumos laidumo koeficientas	W/(m·K)
pwind	vėjo slėgis	Pa
R	šiluminė varža	m^2·K/W
Rg	oro tarpo šiluminė varža	m^2·K/W
Rsi	vidinio paviršiaus šiluminė varža	m^2·K/W
Rse	išorinio paviršiaus šiluminė varža	m^2·K/W
Rt	visuminė šiluminė varža	m^2·K/W
Rs	suminė šiluminė varža	m^2·K/W
U	šilumos perdavimo koeficientas	W/(m^2·K)
U^‘v	vamzdžių apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas	W/(m·K)
V	ūris	m^3
Psi?	ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas	W/(m·K)
P	perimetras	m
w	sienos ar pamato storis	m
Theta?	temperatūra	?C
rho?air·cair	oro tūrinė šiluminė talpa, rho?air·cair =0,34 Wh/(m^3·K)	Wh/(m^3·K)

7. Reglamente vartojami poraidžiai:

air –	oras;	mv –	mechaninis vėdinimas;
avg –	vidutinė vertė, vidurkis	iH –	vidus šildymo sezono laikotarpiu;
C –	ne šildymo sezonas, energija vėsinimui;	iC –	vidus ne šildymo sezono laikotarpiu;
Ceq –	orą šaldantis įrenginys	lg –	apšvietimas;
		ls –	šilumos nuostoliai;
cp –	cirkuliacinis siurblys	m –	mėnuo, mėnesio numeris;
do –	durų varstymas;	mvH –	mechaninis vėdinimas su oro pašildymu;
ds –	projektinis;	n –	skaičius (kiekis);
dis –	paskirstymas, skirstomieji vamzdynai;	nv –	natūralus vėdinimas;
e –	išorė;	og –	kitos skaidrios atitvaros
E –	elektros energija, elektros energijos suvartojimas;	op –	nepermatoma, neskaidri atitvara;
EC –	elektros energijos suvartojimas pastate ne šildymo sezono laikotarpiu;	p –	pastatas;
EH –	elektros energijos suvartojimas pastate šildymo sezono laikotarpiu;	PR –	suminė pirminė energija iš neatsinaujinančių energijos išteklių;
eq –	įrengimai, įranga;	PRn –	pirminė energija iš neatsinaujinančių energijos išteklių;
fvSK –	fotovoltinis Saulės kolektorius;	PRr –	pirminė energija iš atsinaujinančių energijos išteklių;
gn –	šilumos pritekėjimai;	re –	rekuperacija;
H –	šildymo sezonas, energija šildymui;	reH –	rekuperacija su oro pašildymu;
HE –	hidroelektrinė;	se –	išorinis paviršius;
hs –	šildymo sistema;	si –	vidinis paviršius;
HWE –	horizontalios ašies vėjo elektrinė;	sol –	Saulės spinduliuotė;
hw –	karštas vanduo;	SW –	karšto vandens talpa;
hwSK –	Saulės kolektorius vandeniui šildyti;	t –	visuminis;
(hw+H) –	energija buitiniam karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti;	vent –	vėdinimas;
hwSW –	buitinio karšto vandens talpa;	VWE –	vertikalios ašies vėjo elektrinė;
HSW –	karšto vandens akumuliacinė talpa pastato šildymo reikmėms;	wind –	vėjas;
i –	vidus;	x –	skaičius;
inf –	infiltracija;	WE –	vėjo elektrinės.

Kitų simbolių paaiškinimai pateikiami Reglamente.

V. pastato (jo dalies) ENERGINIO NAUDINGUMO ir pastato (jo dalies) sertifikavimo REIKALAVIMŲ privalomumas

8. Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo reikalavimai privalomi Statybos įstatymo [3.1] 43¹ straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

9. Pastatų (jų dalių) sertifikavimas privalomas Statybos įstatymo [3.1] 43¹ straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

10. Pastatų (jų dalių) sertifikavimas neprivalomas ir energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi Statybos įstatymo [3.1] 43¹ straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

VI. PASTATO (jo dalies) ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMAS IR pastato (jo dalies) būklę apibūdinantys rodikliai

11. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė yra laikoma aukščiausia ir ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį) [3.2]. Pastato ir atskiros pastato dalies energinio naudingumo rodikliai gali būti netapatūs.

12. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo įvertinimas ir sertifikavimas turi būti atlikti pagal Reglamento 2 priede pateiktą mėnesinį skaičiavimo metodą, pagal kurį turi būti apskaičiuoti ir įvertinti šie pagrindiniai pastato rodikliai:

12.1. pastato (jo dalies) norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios metinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos;

12.2. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C₁ ir C₂ vertės;

12.3. pastato (jo dalies) atitvarų norminiai, atskaitiniai ir skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai;

12.4. pastato (jo dalies) skaičiuojamosios metinės atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos ir šių sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė;

12.5. pastato (jo dalies) mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemų techniniai rodikliai;

12.6. pastato (jo dalies) sandarumas.

13. Pastato (jo dalies) norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios metinės neatsinaujinančios bei atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos turi būti nustatytos pagal Reglamento 2 priedo reikalavimus, įvertinant kiekvieno mėnesio toliau išvardintas energijos sąnaudas vienam kvadratiniam metrui pastato (pastato dalies) šildomo ploto:

13.1. energijos sąnaudas šildymui, tarp jų šilumos nuostolius šildymo sistemos akumuliacinėse talpose;

13.2. energijos sąnaudas vėsinimui, įvertinant pasyvių nuo Saulės apsaugos priemonių įtaką šioms sąnaudoms;

13.3. elektros energijos sąnaudas, tarp jų elektros energijos sąnaudas patalpų apšvietimui;

13.4. karšto buitinio vandens ruošimo energijos sąnaudas, tarp jų šilumos nuostolius karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose ir karšto vandens talpose;

13.5. energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, sąnaudas.

14. Jei pastate (jo dalyje) karšto buitinio vandens ruošimo sistemos nėra, energijos sąnaudos karšto vandens ruošimui vis tiek turi būti skaičiuojamos. Skaičiavimai turi būti atlikti pagal Reglamento 2 priedo nurodymus, o sertifikate turi būti įrašas, kad karšto vandens ruošimo sistemos pastate (jo dalyje) nėra.

15. Pastato (jo dalies) sertifikavimo rezultatai turi būti pateikti sertifikate pagal Reglamento VIII skyriaus reikalavimus.

16. Pastato (jo dalies) energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingų išeities duomenų nustatymas:

16.1. pastato (jo dalies) matmenys gali būti nustatyti šiais būdais:

16.1.1. iš pastato (jo dalies) projekto;

16.1.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą (jo dalį);

16.1.3. iš pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

16.1.4. iš pastato (jo dalies) matavimų pagal Reglamento 1 ir 7 priedų reikalavimus;

16.1.5. pastato (jo dalies) matmenų nustatymo būdus pasirenka sertifikavimo ekspertas;

16.2. duomenys apie pastato (jo dalies) atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes gali būti nustatyti šiais būdais:

16.2.1. iš pastato (jo dalies) projekto;

16.2.2. iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie pastatą (jo dalį);

16.2.3. iš pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

16.2.4. iš tyrimų rezultatų, gautų atlikus Lietuvos standartais įteisintus bandymus;

16.2.5. Reglamento 2 priede pateiktais skaičiavimo būdais;

16.2.6. iš Reglamento 3, 4, 5, 6 priedų;

16.2.7. duomenų apie pastato (jo dalies) atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertes nustatymo būdus pasirenka sertifikavimo ekspertas;

16.3. duomenys apie pastato (jo dalies) vėdinimo ir vėsinimo (oro kondicionavimo) sistemas gali būti nustatyti šiais būdais:

16.3.1. iš pastato (jo dalies) projekto;

16.3.2. iš pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

16.3.3. iš pastatų vėsinimo (oro kondicionavimo) sistemų periodinių tikrinimų dokumentacijos [3.4];

16.3.4. pastato (jo dalies) patalpų, kuriose įrengtos vėdinimo ir vėsinimo sistemos, matavimų ir šių sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;

16.3.5. duomenų apie pastato (jo dalies) vėdinimo ir vėsinimo sistemas nustatymo būdus pasirenka sertifikavimo ekspertas;

16.4. duomenys apie šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas gali būti nustatyti šiais būdais:

16.4.1. iš pastato (jo dalies) projekto;

16.4.2. iš pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

16.4.3. iš pastatų šildymo sistemų periodinių tikrinimų dokumentacijos [3.4];

16.4.4. pastato (jo dalies) šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;

16.4.5. duomenų apie pastato (jo dalies) šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemas nustatymo būdus pasirenka sertifikavimo ekspertas;

16.5. duomenys apie pastato (jo dalies) patalpų apšvietimo elektros prietaisus gali būti nustatyti šiais būdais:

16.5.1. iš pastato (jo dalies) projekto;

16.5.2. iš pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

16.5.3. pastato (jo dalies) apšvietimo sistemų apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;

16.5.4. duomenų apie pastato (jo dalies) patalpų apšvietimo elektros prietaisus nustatymo būdus pasirenka sertifikavimo ekspertas;

16.6. duomenys apie pastate (jo dalyje) esančias pasyvias apsaugos nuo Saulės priemones gali būti nustatyti šiais būdais:

16.6.1. iš pastato (jo dalies) projekto;

16.6.2. iš pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovo pateiktų duomenų;

16.6.3. pastato (jo dalies) pasyvių apsaugos nuo Saulės priemonių apžiūros bei įvertinimo būdu pagal Reglamento 1 ir 2 priedų reikalavimus;

16.6.4. duomenų apie pastate (jo dalyje) esančias pasyvias apsaugos nuo Saulės priemones nustatymo būdus pasirenka sertifikavimo ekspertas;

16.7. kiti išeities duomenys pateikti Reglamento prieduose.

17. A, A+, A++ energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims) keliami tokie papildomi reikalavimai pastato (jo dalies) būklės duomenų nustatymui:

17.1. pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovas sertifikavimo ekspertui turi pateikti šių ilginių šiluminių tiltelių projektinius sprendimus:

17.1.1. tarp pastato pamatų ir išorinių sienų;

17.1.2. apie langų angas sienose;

17.1.3. apie išorinių įėjimo durų angas sienose;

17.1.4. tarp pastato sienų ir stogo;

17.1.5. fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose;

17.1.6. balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis;

17.1.7. tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų;

17.1.8. stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru;

17.2. ilginų šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti pagrįstos skaičiavimais pagal LST EN ISO 10211:2008 [3.17] reikalavimus.

VII. SERTIFIKATAS

18. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti Reglamento 9 priede nustatytą formą. Sertifikate turi būti šie duomenys:

18.1. sertifikato pirmajame lape:

18.1.1. sertifikato numeris;

18.1.2. pastato (jo dalies) unikalus numeris;

18.1.3. pastato (jo dalies) adresas;

18.1.4. pastato (jo dalies) paskirtis;

18.1.5. pastato (jo dalies) šildomas plotas;

18.1.6. viso pastato šildomas plotas;

18.1.7. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

18.1.8. skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.1.9. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos (t. y. energijos iš atsinaujinančių išteklių) sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.1.10. skaičiuojamųjų metinių atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė;

18.1.11. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.1.12. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.1.13. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.1.14. skaičiuojamosios suminės pastato (jo dalies) elektros energijos sąnaudos per metus;

18.1.15. skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos per metus pastato (jo dalies) patalpų apšvietimui;

18.1.16. pastato (jo dalies) į aplinką išmetamas anglies dvideginio (CO₂) kiekis per metus;

18.1.17. sertifikavimo eksperto pastabos;

18.1.18. sertifikato išdavimo data;

18.1.19. sertifikato galiojimo terminas;

18.1.20. sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas;

18.2. sertifikato antrajame lape:

18.2.1. sertifikato numeris;

18.2.2. pastato (jo dalies) unikalus numeris;

18.2.3. pastato (jo dalies) adresas;

18.2.4. pastato (jo dalies) paskirtis;

18.2.5. pastato (jo dalies) šildomas plotas;

18.2.6. viso pastato šildomas plotas;

18.2.7. pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė;

18.2.8. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.9. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos (t. y. energijos iš atsinaujinančių išteklių) sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.10. skaičiuojamųjų metinių atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė;

18.2.11. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.12. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.13. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.14. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.15. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.16. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.17. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.18. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.19. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.20. skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.21. skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai vienam kvadratiniam metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus;

18.2.22. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios suminės pastato (jo dalies) elektros energijos sąnaudos per metus;

18.2.23. norminės, atskaitinės ir skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos per metus pastato (jo dalies) patalpų apšvietimui;

18.2.24. duomenys apie pastato (jo dalies) šildymui naudojamus šilumos šaltinius, nurodant pagal Reglamento 2 priedo 11 punkte pateiktą vėdinimo sistemų tipų sąrašą vėdinimo sistemos tipą ir šildomus plotus, kuriuose šios vėdinimo sistemos naudojamos;

18.2.25. duomenys apie pastato (jo dalies) vėsinimui naudojamus orą šaldančių įrenginių tipus, nurodant pagal Reglamento 2 priedo 2.43 lentelėje pateiktą šių įrenginių tipų sąrašą įrenginio tipą ir šildomus plotus, kuriuose šie įrenginiai naudojami;

18.2.26. duomenys apie pastato (jo dalies) vėdinimui naudojamus vėdinimo sistemų tipus, nurodant pagal Reglamento 2 priedo 2.45 lentelėje pateiktą šilumos šaltinių sąrašą šilumos šaltinius ir šildomus plotus, kuriuose šie šaltiniai naudojami;

18.2.27. duomenys apie pastate (jo dalyje) karšto buitinio vandens ruošimui naudojamus įrangos tipus, nurodant pagal Reglamento 2 priedo 23 lentelėje pateiktą įrangų tipų sąrašą įrangos tipą ir šildomus plotus, kuriuose ši įranga naudojama;

18.2.28. pastato (jo dalies) į aplinką išmetamas CO₂ kiekis per metus;

18.2.29. pastato sandarumo matavimų duomenys pagal LST EN 13829:2002 [3.21] reikalavimus esant 50 Pa slėgių skirtumui;

18.2.30. nuorodos išsamesnei informacijai gauti apie pastato (jo dalies) ekonomiškai efektyvų energinio naudingumo gerinimą;

18.2.31. sertifikato išdavimo data;

18.2.32. sertifikato galiojimo terminas;

18.2.33. sertifikatą išdavusio eksperto vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, parašas.

19. Sertifikatas pastato daliai gali būti išduotas viso pastato sertifikato pagrindu statybos įstatymo [3.1] 43¹ straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

20. Kartu su sertifikatu pastato (jo dalies) sertifikavimo užsakovui turi būti pateiktos pastato (jo dalies) energinio naudingumo gerinimo rekomendacijos pagal Reglamento 10 priedo reikalavimus.

21. Sertifikato galiojimo trukmė turi atitikti statybos įstatymo [3.1] 43¹ straipsnio 5 dalies reikalavimus.

VIII. pastatų energiniO naudingumO reikalavimai

22. Naujai pastatytų pastatų ar pastato dalių, kurių projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o, kai minėti dokumentai neprivalomi, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu) [3.12], yra po 2006 m. sausio 4 d. [3.12], energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.

23. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.

24. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.

25. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti, yra po 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+.

26. Naujai statomi pastatai, kuriems leidimas statyti naują statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1], o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – statybos darbai pradėti, yra po 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++.

27. Rekonstruojami, atnaujinami (modernizuojami) ar remontuojami pastatai (jų dalys), kai rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto [3.1] [3.6], kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, turi atitikti tokius energinio naudingumo reikalavimus:

27.1. pastatai, kuriems leidimas rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1] iki 2014 m. sausio 1 d., o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti iki 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D;

27.2. pastatai, kuriems leidimas rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1] po 2014 m. sausio 1 d., o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C;

27.3. pastato vertės nustatymui turi būti taikomas atkuriamosios vertės metodas [3.3];

27.4. šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

28. Reikalavimai parduodamų ir išnuomojamų pastatų (pastato dalių) energinio naudingumo klasei nekeliami.

29. Projektuojant D, C ir B energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis Reglamento 2 priedo 80 punkto reikalavimams dėl:

29.1. pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;

29.2. pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C₁ ir C₂ verčių.

30. Projektuojant A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis Reglamento 2 priedo 80 punkto reikalavimams dėl:

30.1. pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;

30.2. pastato sandarumo;

30.3. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių;

30.4. pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C₁ ir C₂ verčių.

31. Projektuojant A++ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis Reglamento 2 priedo 80 punkto reikalavimams dėl:

31.1. pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;

31.2. pastato sandarumo;

31.3. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių;

31.4. pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C₁ ir C₂ verčių;

31.5. pastate sunaudojamos energijos dalies iš atsinaujinančių išteklių.

32. Projektuojant naujus pastatus, turi būti įvertinta didelio naudingumo ir (ar) iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinio sistemų naudojimo galimybė ir projekte pateikiami pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys pasirinktus projekto sprendinius.

IX. pastatų (jų dalių) energinio naudingumO sertifikavimo dalyviai

33. Pastatų (jų dalių) sertifikavimo dalyviai yra:

33.1. pastato (jų dalies) sertifikavimo užsakovas;

33.2. sertifikavimo ekspertas;

33.3. Aplinkos ministerijos paskirtoji pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija.

34. Sertifikavimo užsakovu gali būti fizinis ar juridinis asmuo.

35. Sertifikavimo užsakovas atsako už pateiktų pastato būklės duomenų teisingumą. Sertifikavimas atliekamas, kai užsakovas patvirtina pastato būklės duomenis pagal Reglamento 1 priedą.

36. Sertifikavimo ekspertas atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastato (jų dalies) sertifikavimo proceso atlikimą.

37. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinti institucija atsakinga už pastatų energinio naudingumo sertifikatų numeravimą ir teisingą pastato (jų dalies) sertifikavimo rezultatų paskelbimą.

38. Pastato (jų dalies) sertifikavimo užsakovo ir sertifikavimo eksperto santykius ir veiklą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39. Statybos įstatymo [3.1] 43¹ straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodoma sertifikate nurodyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė, kuriai yra priskirtas pastatas ar jo dalis.

40. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimui naudojama Aplinkos ministerijos aprobuota arba rekomenduojama kompiuterinė programa.

41. Asmenys, pažeidę Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-674, 2012-08-21, Žin., 2012, Nr. 99-5071 (2012-08-25), i. k. 112301MISAK00D1-674

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

1 priedas

pastato būklĖS duomenys

Sertifikavimui atlikti turi būti surinkti toliau išvardinti duomenys apie pastato būklę (žr. Reglamento 16 punkto reikalavimus).

1. Pastato naudojimo paskirtis pagal vieną iš Reglamento 2 priedo 2.4 lentelėje nurodytų paskirčių.

2. Pastato šildomas plotas 0,1 m² tikslumu.

3. Pastato šildomų patalpų tūris 1 m³ tikslumu

4. Pastato aukštis 0,1 m tikslumu.

5. Pastato vidaus šiluminė talpa pagal Reglamento 2 priedo 2.37 lentelėje išvardintus duomenis.

6. Surenkami tokie duomenys apie sienas, langus, duris ir vartus šiose fasadų dalyse: tarp patalpų ir išorės; tarp patalpų ir šiltnamio; tarp patalpų ir įstiklinto balkono; tarp šildomo ir nešildomo pastato:

6.1. Duomenys apie sienas Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.1.1. sienų atskirų dalių plotai be angų langams ir durims 0,01 m² tikslumu;

6.1.2. sienos atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra sienos sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šilumos perdavimo koeficiento vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys arba šiai vertei nustatyti naudojami Reglamento 5 priede pateikti duomenys;

6.1.3. sienų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.30 lentelėje išvardintus atvejus.

6.2. Duomenys apie langus Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.2.1. langų pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus langų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.);

6.2.2. langų plotas 0,01 m² tikslumu;

6.2.3. langų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra langų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Jei yra langų šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimo pagal lango plotą [3.18]  ne mažesnį kaip 5 % skaičiavimo tikslumą lyginant su lango bandymų rezultatais patvirtinantys dokumentai, atitinkamo dydžio lango šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimui gali būti naudojamas  LST EN ISO 10077-1 5.4.2 punkte [3.18] pateiktas skaičiavimo metodas. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys.

6.2.4. langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.2.5. langų įstiklintos dalies plotas 0,01 m² tikslumu;

6.2.6. langų skaičiuojamoji oro skverbtis esant 100 Pa slėgių skirtumui 1 m³/(m²×h) tikslumu. Jei yra lango orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta paga Reglamento 2 priedo 2.13 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

6.2.7. langų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.27 lentelėje išvardintus atvejus;

6.2.8. langų išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

6.3. Duomenys apie išorines įėjimo duris Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

6.3.1. durų pagal Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodytus durų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei durų kiekis (vnt.);

6.3.2. durų plotas 0,01 m² tikslumu;

6.3.3. durų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra durų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodyti duomenys;

6.3.4. durų skaičiuojamoji oro skverbtis esant 100 Pa slėgių skirtumui 1 m³/(m²×h) tikslumu. Jei yra durų orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.13 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.2 lentelėje nurodyti duomenys;

6.3.5. išorinių įėjimo durų, per kurias dažniausiai vaikštoma į pastatą, tipas pagal Reglamento 2 priedo 2.16 lentelėje pateiktus durų tipo apibūdinimus;

6.3.6. durų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.32 lentelėje išvardintus atvejus.

7.3. Duomenys apie vartus Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

7.3.1. vartų pagal Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodytus vartų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei durų kiekis (vnt.);

7.3.2. vartų plotas 0,01 m² tikslumu;

7.3.3. vartų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra vartų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys;

7.3.4. vartų skaičiuojamoji oro skverbtis esant 100 Pa slėgių skirtumui 1 m³/(m²×h) tikslumu. Jei yra vartų orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.13 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.3 lentelėje nurodyti duomenys;

7.3.5. vartų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.32 lentelėje išvardintus atvejus.

8. Duomenys apie stoglangius Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

8.1. stoglangių pagal Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodytus stoglangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.);

8.2. stoglangių plotas 0,01 m² tikslumu;

8.3. stoglangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra stoglangių skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys.

8.4. stoglangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra stoglangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

8.5. stoglangių įstiklintos dalies plotas 0,01 m² tikslumu;

8.6. stoglangių skaičiuojamoji oro skverbtis esant 100 Pa slėgių skirtumui 1 m³/(m²×h) tikslumu. Jei yra stoglangių orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.13 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1 lentelėje nurodyti duomenys;

8.7. stoglangių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.27 lentelėje išvardintus atvejus;

8.8. stoglangių išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

9. Duomenys apie švieslangius Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

9.1. švieslangių pagal Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodytus švieslangių tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.);

9.2. švieslangių plotas 0,01 m² tikslumu;

9.3. švieslangių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra švieslangių skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodyti duomenys.

9.4. švieslangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra švieslangių įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodyti duomenys;

9.5. švieslangių įstiklintos dalies plotas 0,01 m² tikslumu;

9.6.  švieslangių skaičiuojamoji oro skverbtis esant 100 Pa slėgių skirtumui 1 m³/(m²×h) tikslumu. Jei yra švieslangių orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta paga Reglamento 2 priedo 2.13 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.4 lentelėje nurodyti duomenys;

9.7. švieslangių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.27 lentelėje išvardintus atvejus;

9.8. švieslangių išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

10. Duomenys apie kitas skaidrias atitvaras Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV orientacijos fasadų dalyse:

10.1. kitų skaidrių atitvarų pagal Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodytus kitų skaidrių atitvarų tipus plotis ir aukštis 0,01 m tikslumu bei langų kiekis (vnt.);

10.2. kitų skaidrių atitvarų plotas 0,01 m² tikslumu;

10.3. kitų skaidrių atitvarų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra kitų skaidrių atitvarų skaičiuojamąją šilumos perdavimo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodyti duomenys.

10.4. kitų skaidrių atitvarų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas 0,01 tikslumu. Jei yra kitų skaidrių atitvarų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojama šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento vertė. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodyti duomenys;

10.5. kitų skaidrių atitvarų įstiklintos dalies plotas 0,01 m² tikslumu;

10.6. kitų skaidrių atitvarų skaičiuojamoji oro skverbtis esant 100 Pa slėgių skirtumui 1 m³/(m²×h) tikslumu. Jei yra kitų skaidrių atitvarų orinio laidžio klasę patvirtinantys dokumentai, ši skverbtis turi būti nustatyta pagal Reglamento 2 priedo 2.13 lentelės duomenis. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.5 lentelėje nurodyti duomenys;

10.7. kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.27 lentelėje išvardintus atvejus;

10.8. kitų skaidrių atitvarų išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu.

11. Duomenys apie stogą šiose fasadų dalyse: tarp patalpų ir išorės; tarp patalpų ir šiltnamio; tarp patalpų ir įstiklintų galerijų:

11.1. stogo atskirų dalių plotai be angų stoglangiams ir švieslangiams 0,01 m²  tikslumu;

11.2. stogo atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra stogo sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šilumos perdavimo koeficiento vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys arba šiai vertei nustatyti naudojami Reglamento 5 priede pateikti duomenys;

11.3. stogo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.31 lentelėje išvardintus atvejus.

12. Duomenys apie perdangas, kurios ribojasi su išore:

12.1. perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys 0,01 m tikslumu;

12.2. perdangų, kurios ribojasi su išore, plotai 0,01 m²  tikslumu;

12.3. perdangų, kurios ribojasi su išore, skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertė 0,01 W/(m²·K) tikslumu. Jei yra perdangų, kurios ribojasi su išore, sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi šilumos perdavimo koeficiento vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra, šilumos perdavimo koeficiento vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys arba šiai vertei nustatyti naudojami Reglamento 5 priede pateikti duomenys.

13. Duomenys apie perdangas virš nešildomų rūsių ir pogrindžių (žr. Reglamento 2 priedo 2.9 pav.):

13.1. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys 0,01 m tikslumu;

13.2. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių plotai 0,01 m²  tikslumu;

13.3. perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių grindų plokštės suminės šiluminės varžos R_f vertė 0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių perdangų sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  suminės šiluminės varžos R_f vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  suminės šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede pateikti duomenys. 

13.4. nešildomų rūsių ar pogrindžių sienos  storis 0,01 m tikslumu;

13.5. patalpų grindų aukštis virš žemės paviršiaus 0,01 m tikslumu;

13.6. nešildomo rūsio ar pogrindžio grindų gylis nuo grunto paviršiaus 0,01 m tikslumu;

13.7. nešildomų rūsių ir pogrindžių grindų plokštės suminės šiluminės varžos R_bf vertė  0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_bf vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.5 lentelėje pateikti duomenys.

13.8. nešildomų rūsių ir pogrindžių sienų suminės šiluminės varžos R_bw vertė 0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių sienų sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_bw vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra, šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.5 ir 3.6 lentelėse pateikti duomenys.

14. Duomenys apie grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.3 pav.):

14.1. grindų ant grunto plotas 0,01 m² tikslumu;

14.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

14.3. sienos ar pamato storis 0,01 m tikslumu;

14.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos R_f vertė  0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_f vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede 3.6 lentelėje pateikti duomenys.]

15. Duomenys apie horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.4 pav.):

15.1. grindų plotas 0,01 m² tikslumu;

15.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

15.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

15.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos R_f vertė  0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_f vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.6 lentelėje pateikti duomenys;

15.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m×K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę [3.10] patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose. Jei tokių dokumentų nėra,  projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš  Reglamento 3 priedo 3.6 lentelės;

15.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis d_ins 0,01 m tikslumu;

15.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu.

16. Duomenys apie vertikaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto (žr. Reglamento 2 priedo 2.5 pav.):

16.1. grindų plotas 0,01 m² tikslumu;

16.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

16.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

16.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos R_f vertė  0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_f vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.6 lentelėje pateikti duomenys;

16.5. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m×K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę [3.10] patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose.  Jei tokių dokumentų nėra,  projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš  Reglamento 3 priedo 3.6 lentelės;

16.6. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis d_ins 0,01 m tikslumu;

16.7. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu.

17. Duomenys apie grindis ant grunto, kurių pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai (žr. Reglamento 2 priedo 2.6 pav.):

17.1. grindų plotas 0,01 m² tikslumu;

17.2. atitvarų, kurios ribojasi su išore, ilgis 0,01 m tikslumu;

17.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

17.4. grindų plokštės suminės šiluminės varžos R_f vertė  0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_f vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.6 lentelėje pateikti duomenys;

17.5. horizontaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m×K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę [3.10] patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose.  Jei tokių dokumentų nėra,  projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš  Reglamento 3 priedo 3.6 lentelės;

17.6. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio storis d_ins 0,01 m tikslumu;

17.7. horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis D 0,01 m tikslumu;

17.8. vertikaliam termoizoliaciniam sluoksniui panaudoto statybos produkto pavadinimas ir projektinis šilumos laidumo koeficientas 0,001 W/(m×K) tikslumu. Jei yra šio statybos produkto projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę [3.10] patvirtinantys dokumentai, ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose.  Jei tokių dokumentų nėra,  projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės turi būti imamos iš  Reglamento 3 priedo 3.6 lentelės;

17.9. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio storis d_ins 0,01 m tikslumu;

17.10. vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis D 0,01 m tikslumu.

18. Duomenys apie šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (žr. Reglamento 2 priedo 2.7 pav.):

18.1. rūsio grindų plotas 0,01 m² tikslumu;

18.2. sienų, kurios ribojasi su gruntu, ilgis 0,01 m tikslumu;

18.3. pamato storis 0,01 m tikslumu;

18.4. sienų, kurios ribojasi su gruntu, suminės šiluminės varžos R_bw vertė 0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra sienų sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_bw vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.5 ir 3.6 lentelėje pateikti duomenys;

18.5. grindų plokštės suminės šiluminės varžos R_bf  vertė 0,01 m²×K/W tikslumu. Jei yra šių grindų plokštės sluoksnius sudarančių medžiagų projektines šilumos laidumo koeficientų vertes [3.10] patvirtinantys dokumentai, šie koeficientai turi būti taikomi  šiluminės varžos R_bf vertės pagal Reglamentų 2 ir 3 priedų reikalavimus skaičiavimams. Jei tokių dokumentų nėra,  šios šiluminės varžos vertės skaičiavimams turi būti taikomi Reglamento 3 priede  3.5 ir 3.6 lentelėje pateikti duomenys;

18.6. rūsio sienų požeminės dalies aukštis z 0,01 m tikslumu.

19. Duomenys apie ilginius šiluminius tiltelius:

19.1. ilginių šiluminių tiltelių tarp pamatų ir išorinių sienų ilgis 0,01 m tikslumu;

19.2. ilginių šiluminių tiltelių tarp pamatų ir išorinių sienų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y  vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 16, 17 punktų ir 6 priedo reikalavimus;

19.3. ilginių šiluminių tiltelių apie langų angas ilgis 0,01 m tikslumu;

19.4. ilginių šiluminių tiltelių apie langų angas skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 16, 17 punktų ir 6 priedo reikalavimus;

19.5. ilginių šiluminių tiltelių apie durų angas ilgis 0,01 m tikslumu;

19.6. ilginių šiluminių tiltelių apie durų angas skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 16, 17 punktų ir 6 priedo reikalavimus;

19.7. ilginių šiluminių tiltelių balkono grindų susikirtimo vietose su sienomis ilgis 0,01 m tikslumu;

19.8. ilginių šiluminių tiltelių balkono grindų susikirtimo vietose su sienomis skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 16, 17 punktų ir 6 priedo reikalavimus;

19.9. ilginių šiluminių tiltelių tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų ilgis 0,01 m tikslumu;

19.10. ilginių šiluminių tiltelių tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento Y vertė 0,01 W/(m×K) tikslumu, nustatyta pagal Reglamento 16, 17 punktų ir 6 priedo reikalavimus;

20. Duomenys apie išorinių durų tipą, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.16 lentelėje išvardintų durų tipą. Durų tipas turi būti parinktas pagal duris, per kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą.

21. Duomenys apie pastato vėdinimo sistemas:

21.1. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta natūralaus vėdinimo sistema, 0,01 m² tikslumu;

21.2. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo, 0,01 m² tikslumu;

21.3. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos be į patalpas tiekiamo oro pašildymo elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu;

21.4. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu, 0,01 m² tikslumu;

21.5. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu;

21.6. mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu šiam oro pašildymui naudojamas šilumos šaltinis pagal Reglamento 2 priedo 2.17 lentelėje pateiktą šilumos šaltinių sąrašą ir energijos šaltinis pagal Reglamento 2 priedo 2.19 lentelėje pateiktą energijos šaltinių sąrašą. Jei oro pašildymui naudojamas šiluminis siurblys, šiluminio siurblio apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.18 lentelėje nurodytus šiluminių siurblių variantus ir  skaičiuojamasis sezoninis naudingumo koeficientas η_SPF [3.35] 0,1 vnt. tikslumu. Jei yra šio naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas šiluminio siurblio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento η_SPF vertė. Jei tokių dokumentų nėra, arba nėra žinomas siurblio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.18 lentelėje pateikti duomenys;

21.7. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo, 0,01 m² tikslumu;

21.8. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos be į patalpas tiekiamo oro pašildymo rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu ir rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui ir rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas rekuperatoiaus gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, arba nėra žinomas rekuperatoriaus gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojamas 2 Wh/m³ rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui ir 0,65 rekuperatoriaus naudingumo koeficientas; 

21.9. pastato šildomas plotas, kuriame įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu, 0,01 m² tikslumu;

21.10. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui 0,01 Wh/m³ tikslumu ir rekuperatoriaus naudingumo koeficientas 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių sunaudojamą elektros energijos kiekį vienam m³ oro debitui ir rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas rekuperatoiaus gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, arba nėra žinomas rekuperatoriaus gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojamas 2 Wh/m³ rekuperatoriaus elektrinių ventiliatorių elektros energijos kiekis vienam m³ oro debitui ir 0,65 rekuperatoriaus naudingumo koeficientas;;

21.11. mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos su į patalpas tiekiamo oro pašildymu šiam oro pašildymui naudojamas šilumos šaltinis pagal Reglamento 2 priedo 2.17 lentelėje pateiktą šilumos šaltinių sąrašą ir energijos šaltinis pagal Reglamento 2 priedo 2.19 lentelėje pateiktą energijos šaltinių sąrašą. Jei oro pašildymui naudojamas šiluminis siurblys, šiluminio siurblio apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.18 lentelėje nurodytus šiluminių siurblių variantus ir  skaičiuojamasis sezoninis naudingumo koeficientas η_SPF [3.35] 0,1 vnt. tikslumu. Jei yra šio naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas šiluminio siurblio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojamos šiuose dokumentuose nurodyta koeficiento η_SPF vertė. Jei tokių dokumentų nėra, arba nėra žinomas siurblio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.18 lentelėje pateikti duomenys. 

22. Duomenys apie karšto vandens ruošimo sistemą:

22.1. karšto vandens ruošimo sistemos įrangos tipo ir įrangos reguliavimo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.23 lentelėje pateiktus duomenis;

22.2. pastato vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų ilgis  0,1 m tikslumu. Jei šis ilgis nežinomas, turi būti nurodytas didžiausias pastato ilgis ir plotis pagal pastato išorinius matmenis 0,01 m tikslumu;

22.3. vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos 0,01 W/(m·K) tikslumu. Apskaičiuojamas pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų turi būti imamas iš Reglamento 2 priedo 2.24 lentelės;

22.4. karšto vandens ruošimo sistemos paskirstymo stovų ilgis  0,1 m tikslumu. Jei šis ilgis nežinomas, turi būti nurodytas didžiausias pastato ilgis ir plotis pagal pastato išorinius matmenis 0,01 m tikslumu;

22.5. karšto vandens ruošimo sistemos paskirstymo stovų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos 0,01 W/(m·K) tikslumu. Apskaičiuojamas pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų turi būti imamas iš Reglamento 2 priedo 2.25 lentelės;

22.6. karšto vandens ruošimo sistemos patalpų skirstomųjų vamzdynų ilgis  0,1 m tikslumu. Jei šis ilgis nežinomas, turi būti nurodytas didžiausias pastato ilgis ir plotis pagal pastato išorinius matmenis 0,01 m tikslumu;

22.7. karšto vandens ruošimo sistemos patalpų skirstomųjų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos 0,01 W/(m·K) tikslumu. Apskaičiuojamas pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų turi būti imamas iš Reglamento 2 priedo 2.26 lentelės;

22.8. patalpos, kurioje įrengta karšto vandens ruošimo sistemos karšto vandens talpa,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

22.9. šilumos nuostoliai per parą karšto vandens talpoje 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

23. Duomenys apie pasyvias apsaugos nuo Saulės priemones:

23.1. atitvarų išorėje įrengtų skaidrių apsaugos nuo Saulės priemonių visuminės Saulės energijos praleisties koeficientai g_ov ir g_fin 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra koeficientų vertes [3.30], [3.31] patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose turi būti naudojama vertė 0,8;

23.2. atitvarų išorėje įrengtų stogelių ir vertikalių žaliuzių kampas α 5° tikslumu , kaip tai nurodyta Reglamento 2 priedo 2.10 – 2.12 pav.;

23.3. atitvarų šonuose įrengtų priemonių nuo Saulės spinduliuotės kampas β 5° tikslumu, kaip tai nurodyta Reglamento 2 priedo 2.13 pav., o taip pat apsaugos priemonės orientacija pasaulio šalių atžvilgiu nuo atitvaros paviršiaus, kaip tai nurodyta Reglamento 2 priedo 16.2.2 punkte.

24. Duomenys apie vandenį šildančius Saulės kolektorius:

24.1. kolektorių naudojimo apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 20.1 – 20.3 punktuose išvardintus atvejus;

24.2. kolektorių orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu;

24.3. kolektorių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.38 lentelėje išvardintus kolektorių tipus;

24.4. kolektorių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.39 lentelėje išvardintus kolektorių tipus;

24.5. kolektorių vidinis plotas (plotas be kolektoriaus rėmo užimamo ploto) 0,01 m² tikslumu;

24.6. buitinio karšto vandens talpų, prie kurių prijungti Saulės kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

24.7. pastatui šildyti naudojamų karšto vandens talpų, prie kurių prijungti Saulės kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

24.8. patalpų, kuriose įrengtos buitinio karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

24.9. patalpų, kuriose įrengtos pastatui šildyti naudojamos karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

24.10. šilumos nuostoliai per parą buitinio karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

24.11. šilumos nuostoliai per parą pastatui šildyti naudojamose karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

24.12. buitinio karšto vandens talpų ir pastatui šildyti skirtų karšto vandens talpų naudojimo apibūdinimas pagal tai, tos pati talpa naudojama šildymui ir karštam buitiniam vandeniui, ar atskiriems tikslams naudojamos atskiros talpos;

24.13. patalpų karšto buitinio vandens skirstomųjų vamzdynų apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas.

25. Duomenys apie fotovoltinius Saulės kolektorius:

25.1. kolektorių naudojimo apibūdinimas pagal Reglamento 20.4 – 20.10 punktuose išvardintus atvejus;

25.2. kolektorių orientacija pasaulio šalių atžvilgiu ir pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos 5° tikslumu;

25.3. kolektorių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.40 lentelėje išvardintus kolektorių tipus;

25.4. kolektorių pikinė galia 0,01 kW/m² tikslumu. Jei yra šios galios vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti naudojami  Reglamento 2 priedo 2.40 lentelėje pateikti duomenys

25.5. kolektorių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.41 lentelėje išvardintus kolektorių tipus;

25.6. kolektorių vidinis plotas (plotas be kolektoriaus rėmo užimamo ploto) 0,01 m² tikslumu;

25.7. buitinio karšto vandens talpų, prie kurių prijungti kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

25.8. pastatui šildyti naudojamų karšto vandens talpų, prie kurių prijungti kolektoriai, tūris 1 litro tikslumu;

25.9. patalpų, kuriose įrengtos buitinio karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

25.10. patalpų, kuriose įrengtos pastatui šildyti naudojamos karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

25.11. šilumos nuostoliai per parą buitinio karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

25.12. šilumos nuostoliai per parą pastatui šildyti naudojamose karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

25.13. buitinio karšto vandens talpų ir pastatui šildyti skirtų karšto vandens talpų naudojimo apibūdinimas pagal tai, tos pati talpa naudojama šildymui ir karštam buitiniam vandeniui, ar atskiriems tikslams naudojamos atskiros talpos;

25.14. patalpų karšto buitinio vandens skirstomųjų vamzdynų apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas.

26. Duomenys apie vėjo elektrines ir hidroelektrines:

26.1. vėjo elektrinių ir hidroelektrinių naudojimo apibūdinimas pagal Reglamento 20.12 – 20.18 punktuose išvardintus atvejus;

26.2. vietovės, kurioje įrengta vėjo elektrinė, apibūdinimas pagal Reglamento 2 priede 2.42 lentelėje išvardintas vietoves;

26.3. horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio darbinis plotas 0,01 m² tikslumu. Jei yra šio ploto vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas horizontalios ašies vėjo elektrinės sparnų ilgis, t.y. atstumas nuo vėjo elektrinės ašies iki sparno galo, 0,1 m tikslumu;

26.4. horizontalios ašies vėjo elektrinės mechaninis naudingumo koeficientas η_1,HWE 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra šio koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose turi būti naudojama koeficiento vertė 0,99;

26.5. horizontalios ašies vėjo elektrinės elektrinis naudingumo koeficientas η_2,HWE 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra šio koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose turi būti naudojama koeficiento vertė 0,96;

26.6. horizontalios ašies vėjo elektrinės auštis virš žemės paviršiaus, t.y. atstumas nuo žemės paviršiaus iki vėjo elektrinės vėjaračio ašies 0,1m tikslumu;

26.7. vertikalios ašies elektrinės galia 1W tikslumu ir vėjo greitis 0,1 m/s tikslumu, kuriam esant š galia nustatyta. Jei yra šią galios vertę ir minėtą vėjo greitį patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, skaičiavimuose vertikalios ašies elektrinė nevertinama;

26.8. aukštis nuo žemės paviršiaus iki vertikalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio centro 0,1 m tikslumu;

26.9. buitinio karšto vandens talpų, kurių šildymui naudojama elektrinių energija,  tūris 1 litro tikslumu;

26.10. pastatui šildyti naudojamų karšto vandens talpų, kurių šildymui naudojama elektrinių energija, tūris 1 litro tikslumu;

26.11. patalpų, kuriose įrengtos buitinio karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

26.12. patalpų, kuriose įrengtos pastatui šildyti naudojamos karšto vandens talpos,  šildymo/nešildymo apibūdinimas;

26.13. šilumos nuostoliai per parą buitinio karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

26.14. šilumos nuostoliai per parą pastatui šildyti naudojamose karšto vandens talpose 0,01 kWh/para tikslumu ir temperatūrų skirtumas 1 °C tikslumu, kuriam esant šie nuostoliai nustatyti. Jei yra šių šilumos nuostolių vertes ir temperatūrų skirtumo vertes patvirtinantys dokumentai, skaičiavimuose turi būti naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, turi būti nurodytas karšto vandens talpos tūris 1 litro tikslumu ir talpos apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas;

26.15. buitinio karšto vandens talpų ir pastatui šildyti skirtų karšto vandens talpų naudojimo apibūdinimas pagal tai, tos pati talpa naudojama šildymui ir karštam buitiniam vandeniui, ar atskiriems tikslams naudojamos atskiros talpos;

26.16. patalpų karšto buitinio vandens skirstomųjų vamzdynų apšiltinimo/neapšiltinimo apibūdinimas.

27. Duomenys apie pastato patalpų elektrinę apšvietimo įrangą:

27.1. patalpų plotai 0,01 m² tikslumu ir šiuose plotuose esančios apšvietimo įrangos apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.21 lentelėje išvardintus apšvietimo įrangos tipus.

28. Duomenys apie pastato šildymo sistemą:

28.1. duomenys apie šildymo sistemos reguliavimo įtaisus, nurodant vieną iš Reglamento 2 priede 2.44 lentelėje išvardintų reguliavimo įtaisų apibūdinimų;

28.2. duomenys apie šilumos šaltinių skaičiuojamuosius naudingumo koeficientus 0,01 vnt tikslumu.  Jei yra šio naudingumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas šilumos šaltinio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, arba nėra žinomas šilumos šaltinio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.45 lentelėje pateikti duomenys;

28.3. kada pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai, šilumos šaltinių apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.46 lentelėje nurodytus duomenis.

29. Duomenys apie pastato vėsinimo sistemą:

29.1. duomenys apie orą šaldančio įrenginio buvimą/nebuvimą pastate;

29.2. pastato vėsinimui naudojamo orą šaldančio įrenginio apibūdinimas pagal Reglamento 2 priedo 2.43 lentelėje nurodytus duomenis;

29.3. pastato plotas 0,01 m² tikslumu ir šiame plote vėsinimui naudojamo orą šaldančio įrenginio energinio efektyvumo koeficientas η_EER [3.37] 0,01 vnt. tikslumu. Jei yra šio energinio efektyvumo koeficiento vertę patvirtinantys dokumentai, turi būti nurodytas orą šaldančio įrenginio gamintojo pavadinimas, tipas (markė) ir skaičiavimuose naudojami šiuose dokumentuose nurodyti duomenys. Jei tokių dokumentų nėra, arba nėra žinomas orą šaldančio įrenginio gamintojas ar gaminio tipas (markė), skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 2 priede 2.43 lentelėje nurodyti duomenys; 

30. Duomenys apie pastato sandarumą:

30.1. duomenys apie pastato sandarumo matavimų atlikimą/neatlikimą pagal LST EN 13829:2002 [3.21] reikalavimus;

30.2. pastato sandarumo matavimų pagal [3.21] atveju turi būti nurodyta bandymų protokole įrašyta pastato sandarumo vertė esant 50 Pa slėgių skirtumui 0,01 karto per valandą tikslumu, bandymus atlikusios akredituotos laboratorijos pavadinimas, bandymų protokolo numeris ir bandymų protokolo išdavimo data.

___________________________

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

2 priedas

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO ĮVERTINIMO METODIKA

i. Bendrosios nuostatos

1. Metodika skirta energijos suvartojimui pastate apskaičiuoti ir pastato energiniam naudingumui įvertinti. Pastato energijos sąnaudų skaičiavimams reikalingi išeities duomenys nustatomi pagal Reglamento 16 punkto reikalavimus. Pastato energinio naudingumo klasė nustatoma pagal šių pastato rodiklių vertes: pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių; pastato sandarumo; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C₁ vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui; pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C₂ vertę, apibūdinančią pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.

ii. Atitvaros šiluminės varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas

2. Atitvaros suminė šiluminė varža R_s (m²·K/W) apskaičiuojama pagal formulę [3.7], [3.15]:

; (2.1)

čia:       R_g – nevėdinamo oro tarpo šiluminė varža (m²·K/W) imama iš 2.1 lentelės. Jei nevėdinamo oro tarpo storis nežinomas, skaičiavimuose turi būti naudojama 10 mm oro tarpo šiluminė varža;

R_q – plono sluoksnio (plėvelės) šiluminė varža (m²·K/W) imama iš 2.2 lentelės;

R₁, R₂, … R_n – atskirų atitvaros sluoksnių šiluminės varžos (m²·K/W) apskaičiuojamos pagal formulę:

; (2.2)

čia:       d – sluoksnio storis (m);

λ_ds – sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m·K). Paženklintiems atitikties „CE” ženklu statybos produktams projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė gali būti apskaičiuota  pagal [3.10] reikalavimus, kitais atvejais ji gali būti nustatyta iš Reglamento 3 priedo.

Atitvaros termoizoliacinių sluoksnių šiluminės varžos turi būti apskaičiuojamos pagal Reglamento 3 priedo nurodymus, t. y. šiuose skaičiavimuose turi būti įvertinta:

- papildomi šilumos nutekėjimai per termoizoliacinius sluoksnius kertančias metalines jungtis;

- termoizoliacinio sluoksnio tvirtinimui panaudoto karkaso įtaka šio sluoksnio šiluminei varžai.

2.1 lentelė

Nevėdinamojo oro tarpo šiluminė varža R_g (m²·K/W)

Oro tarpo storis d, mm	Šiluminė varža, Rg, m^2·K/W
	Šilumos srauto kryptis
	Horizontali  ®	Aukštyn	Žemyn ¯
5	0,11	0,11	0,11
7	0,13	0,13	0,13
10	0,15	0,15	0,15
15	0,17	0,16	0,17
25	0,18	0,16	0,19
50	0,18	0,16	0,21
100	0,18	0,16	0,22
300	0,18	0,16	0,23

2.2 lentelė

Plonų sluoksnių (plėvelių, kartono ir kt.) šiluminė varža R_q (m²·K/W)

Plono sluoksnio padėtis	Rq, m^2·K/W
Glaudžiai prispaustas prie vieno iš atitvaros sluoksnio paviršiaus	0,02
Tarp atitvaros sluoksnių *	0,04

* Šiluminė varža R_q apibūdina plono sluoksnio šiluminę varžą, įskaitant šiluminę varžą, atsirandančią dėl nepakankamo šio sluoksnio sąlyčio su kitomis atitvaros dalimis.

3. atitvarų visuminė šiluminė varža (m²·K/W) apskaičiuojama pagal formulę:

; (2.3)

čia:                R_si – atitvaros vidinio paviršiaus šiluminė varža (m²·K/W) imama iš 2.3 lentelės;

R_s – atitvaros sluoksnių suminė šiluminė varža (m²·K/W);

R_se – atitvaros išorinio paviršiaus šiluminė varža (m²·K/W) imama iš 2.3 lentelės.

2.3 lentelė

Vidaus ir išorės paviršių šiluminės varžos R_si ir R_se (m²·K/W)

Vidinio paviršiaus šiluminė varža, Rsi, m^2·K/W			Išorinio paviršiaus šiluminė varža, Rse, m^2·K/W
šilumos srauto kryptis
horizontali ®	aukštyn	žemyn ¯	Visomis kryptimis
0,13	0,10	0,17	0,04

Pastaba. Horizontaliuoju vadinamas srautas, kurio kryptis vertikaliosios plokštumos atžvilgiu nesiskiria daugiau kaip ±30º.

4. atitvaros be oro sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²·K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

; (2.4)

čia:                R_t – atitvaros visuminė šiluminė varža (m²·K/W).

Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu (žr. 2.1 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²·K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

. (2.5)

2.1 pav. Atitvaros su nevėdinamu oro sluoksniu schema

Atitvaros su vėdinamu oro tarpsluoksniu (žr. 2.2 pav.) šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m²×K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

.

(2.6)

2.2 pav. Atitvaros su vėdinamu oro sluoksniu schema

Jei atitvaros sluoksnį, kuriame yra Reglamento 3 priede 3.5 lentelėje išvardytas statybos produktas, kerta metalinės jungtys, tokios atitvaros šilumos perdavimo koeficientas turi būti skaičiuojamas Reglamento 3 priede nurodytu būdu.

Šilumos perdavimo koeficiento vertė suapvalinama vienos šimtosios dalies tikslumu (iki dviejų skaitmenų po kablelio).

iii. Pastato parametrų nustatymas pagal pastato paskirtį

5. Prieš atliekant pastato energinio naudingumo skaičiavimus, turi būti nustatyta pastato naudojimo paskirtis. Pastatas priskiriamas vienai iš 2.4 lentelėje nurodytų pastatų paskirčių. Pagal pastato paskirtį iš 2.4, 2.5 ir 2.6 lentelių surandama pastato energinio naudingumo skaičiavimams reikalingų dydžių vertė. 

iv. Mėnesinių Šilumos nuostolių per pastato sienas skaičiavimas

6. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.w,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H.w,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H.w,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato sienas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

; (2.7)

; (2.8)

(2.9)

čia:    0,001 – daugiklis W pervesti į kW;

t_m – dienų skaičius atitinkamame metų mėnesyje (vnt). Imama iš 2.8 lentelės;

24 – valandų kiekis dienoje (h);

A_w.sum – suminis sienų plotas (m²) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_w,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies plotas (m²) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_p – pastato šildomas plotas, m²;

U_N.w – sienų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)) imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.w – sienų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)) imamas iš 2.6 lentelės;

U_w,x – atitinkamos „x“ sienos ar sienos dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K));

q_iH – pastato patalpų temperatūra šildymo sezono metu (°C) imama iš 2.4 lentelės;

q_e,m – atitinkamo mėnesio „m“ vidutinė išorės oro temperatūra (°C) imama iš 2.8 lentelės

k_w,x – pataisos koeficientas atitinkamai „x“ sienai ar sienos daliai, imamas iš 2.7 lentelės.

2.4 lentelė

Įvairios paskirties pastatų įvairių rodiklių vertės pastatų  energinio naudingumo skaičiavimams [3.20]

Eil. Nr.	Pastato paskirtis [3.5]	Vidaus tempe-ratūra šildymo sezono metu, qiH, °C	Vidaus tempe-ratūra ne šildymo sezono metu (vasarą), qiC, °C	Plotas vienam žmogui*, Ao, m^2/žm.	Žmogaus išskiriama šiluma, go, W/žm.	Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio), t, h/(para)	Metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui*, yE kWh/(m^2× metai)	Elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose, fE	Išorės oro kiekis 1m^2pastato vėdinimui*, vo, m^3/(h.m^2)	Metinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui gaminti 1m^2 pastato*, yhw, kWh/(m^2×metai)
1	Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)	20	24	60	70	12	20	0,9	0,7	10
2	Kiti gyvenamieji pastatai (namai )	20	24	40	70	12	30	0,9	0,7	20
3	Administracinės paskirties pastatai	20	24	20	80	6	20	0,9	0,7	10
4	Mokslo paskirties pastatai	20	24	10	70	4	10	0,9	0,7	10
5	Gydymo paskirties pastatai	22	24	30	80	16	30	0,8	1	30
6	Maitinimo paskirties pastatai	20	24	5	100	3	30	0,8	1,2	60
7	Prekybos paskirties pastatai	20	24	10	90	4	30	0,8	0,7	10
8	Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus	18	24	20	100	6	10	0,9	0,7	80
9	Baseinai	28	28	20	60	4	60	0,9	0,7	80
10	Kultūros paskirties pastatai	20	24	5	80	3	20	0,8	1	10
11	Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai	18**	24	20	100	6	20	0,9	0,7	10
12	Sandėliavimo paskirties pastatai	18**	24	100	100	6	6	0,9	0,3	1,4
13	Viešbučių paskirties pastatai	20	24	40	70	12	30	0,7	0,7	20
14	Paslaugų paskirties pastatai	20	24	20	80	6	20	0,9	0,7	10
15	Transporto paskirties pastatai	20	24	20	80	6	20	0,9	0,7	10
16	Poilsio paskirties pastatai	18	24	20	100	6	10	0,9	0,7	80
17	Specialiosios paskirties pastatai	20	24	40	70	12	30	0,7	0,7	20

* nurodytų dydžių vertės susietos su pastato naudinguoju plotu.

** - šių temperatūrų vertės skaičiavimuose turi būti naudojamos tais atvejais, kai  pastato projektinė temperatūra pastato šildomame plote nežinoma. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojama projektinė temperatūra pastato šildomame plote.

2.5 lentelė

Įvairios paskirties pastatų įvairių atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficientų U_N (W/(m²·K)), ir ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y_N, W/(m·K), vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams [3.7] ¹⁾

Eil. Nr.	Pastato paskirtis [3.5]	Stogų, UN.r	Perdangų, kurios ribojasi su išore, UN.ce	Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UN.fg	Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UN.cc	Sienų, UN.w	Durų ir vartų, UN.d	Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UN1.wda	Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UN2.wda	Ilginių šiluminių tiltelių, YN
1	Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)	0,16·κ	0,16·κ	0,25·κ	0,25·κ	0,20·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ^3)	0,18·κ
2	Kiti gyvenamieji pastatai (namai)	0,16·κ	0,16·κ	0,25·κ	0,25·κ	0,20·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ^3)	0,18·κ
3	Administracinės paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
4	Mokslo paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
5	Gydymo paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
6	Maitinimo paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
7	Prekybos paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,9·κ ^2)	0,2·κ
8	Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
9	Baseinai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
10	Kultūros paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
11	Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai	0,25·κ	0,25·κ	0,40·κ	0,40·κ	0,30·κ	1,9·κ	1,9·κ	1,9·κ	0,25·κ
12	Sandėliavimo paskirties pastatai	0,25·κ	0,25·κ	0,40·κ	0,40·κ	0,30·κ	1,9·κ	1,9·κ	1,9·κ	0,25·κ
13	Viešbučių paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
14	Paslaugų paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
15	Transporto paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
16	Poilsio paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ
17	Specialiosios paskirties pastatai	0,20·κ	0,20·κ	0,30·κ	0,30·κ	0,25·κ	1,6·κ	1,6·κ	1,3·κ ^4)	0,2·κ

Pastabos.

¹⁾ [3.7] numatyta, kad norminė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti dauginama iš daugiklio k. Šio daugiklio vertė apskaičiuojama taip: κ =20/(q_iH -0,6).

²⁾ Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė pirmųjų dviejų aukštų langams ir kitoms skaidrioms atitvaroms.

³⁾ Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jei langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 25%  pastato sienų ploto.

⁴⁾ Šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė, jeigu langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 35%  pastato sienų ploto.

2.6 lentelė

Įvairios paskirties pastatų įvairių atitvarų atskaitinės šilumos perdavimo koeficientų U_R (W/(m²·K)), ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y_R (W/(m·K)), ir oro skverbties K_R (m³/(m²×h)), vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Pastato paskirtis [3.5]	Stogų, UR.r	Perdangų, kurios ribojasi su išore, UR.ce	Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, UR.fg	Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių, UR.cc	Sienų, UR.w	Durų ir vartų, UR.d	Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų, UR.wda.	Ilginių šiluminių tiltelių, YR
1	Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)	0,24	0,22	0,33	0,31	0,35	1,82	1,85	0,11
2	Kiti gyvenamieji pastatai (namai)	0,25	0,25	0,48	0,39	0,48	1,81	1,90	0,11
3	Administracinės paskirties pastatai	0,44	0,34	0,57	0,60	0,58	1,84	2,17	0,09
4	Mokslo paskirties pastatai	0,33	0,28	0,53	0,54	0,45	1,73	1,72	0,11
5	Gydymo paskirties pastatai	0,35	0,30	0,57	0,59	0,49	1,73	1,74	0,10
6	Maitinimo paskirties pastatai	0,23	0,22	0,34	0,35	0,31	1,74	1,76	0,15
7	Prekybos paskirties pastatai	0,23	0,22	0,34	0,35	0,31	1,74	1,76	0,15
8	Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus	0,33	0,28	0,53	0,54	0,45	1,73	1,72	0,11
9	Baseinai	0,25	0,22	0,37	0,37	0,34	1,73	1,72	0,10
10	Kultūros paskirties pastatai	0,33	0,28	0,53	0,54	0,45	1,73	1,72	0,11
11	Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai	0,38	0,32	0,60	0,60	0,52	1,92	2,05	0,12
12	Sandėliavimo paskirties pastatai	0,38	0,32	0,60	0,60	0,52	1,92	2,05	0,12
13	Viešbučių paskirties pastatai	0,23	0,22	0,34	0,35	0,31	1,74	1,76	0,15
14	Paslaugų paskirties pastatai	0,23	0,22	0,34	0,35	0,31	1,74	1,76	0,15
15	Transporto paskirties pastatai	0,38	0,32	0,60	0,60	0,52	1,92	2,05	0,12
16	Poilsio paskirties pastatai	0,23	0,22	0,34	0,35	0,31	1,74	1,76	0,15
17	Specialiosios paskirties pastatai	0,43	0,34	0,66	0,77	0,62	1,71	1,77	0,10

2.7 lentelė

Pataisos koeficiento sienoms k_w vertės

Sienos apibūdinimas	kw
Sienos tarp patalpų ir išorės	1
Sienos tarp patalpų ir šiltnamio	0,8
Sienos tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.	0,85
Sienos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų	0,75

2.8 lentelė

Dienų kiekis atitinkamą metų mėnesį t_m (vnt) ir vidutinės mėnesio išorės oro temperatūros θ_e,m (°C)

Metų mėnesio numeris
	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
tm, vnt	31	28	31	30	31	30	31	31	30	31	30	31
θe,m,°C	-5,1	-4,4	-0,7	5,5	11, 9	15,4	16,7	16,2	11,9	7,2	2	-2,4

7. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji Q_C.w,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato sienas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami pagal formules:

; (2.10)

čia:           q_iC – pastato patalpų temperatūra ne šildymo sezono metu (°C) imama iš 2.4 lentelės.

v. Mėnesinių Šilumos nuostolių per pastato stogus skaičiavimas

8. Stogų atitvaroms taip pat priskiriamos perdangos po nešildoma pastoge ir perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis daugiaaukščiuose pastatuose. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.r,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H.r,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H.r,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato stogus, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

; (2.11)

; (2.12)

; (2.13)

čia:

A_r.sum. – suminis stogo plotas (m²) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_r,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies plotas (m²) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

U_N.r – stogų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)) imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.r – stogų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)) imamas iš 2.6 lentelės;

U_r,x – atitinkamo „x“ stogo ar stogo dalies skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K));

k_r,x – pataisos koeficientas atitinkamam „x“ stogui ar stogo daliai, imamas iš 2.9 lentelės.

2.9 lentelė

Pataisos koeficiento stogams k_r  vertės

Stogo apibūdinimas	kr
Perdangos po nešildoma pastoge
Perdangos po patalpų oru vėdinamomis pastogėmis	0,13
Stogai tarp patalpų ir išorės	1
Stogai tarp patalpų ir šiltnamio	0,8
Stogai tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan.	0,85

9. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato stogus Q_C.r,m (kWh/(m²×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę:

. (2.14)

vi. Mėnesinių Šilumos nuostolių per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore, skaičiavimas

10. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.ce,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H.ce,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H.ce,.m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per su išore besiribojančias pastato perdangas, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:

; (2.15)

; (2.16)

; (2.17)

čia:

A_ce.sum – suminis perdangų plotas (m²) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_ce,x – atitinkamos „x“ perdangos plotas (m²) nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

U_N.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)) imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.ce – perdangų, kurios ribojasi su išore, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)) imamas iš 2.6 lentelės;

U_ce,x – atitinkamos „x“ perdangos, kuri ribojasi su išore, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K));

k_r,x – pataisos koeficientas atitinkamai „x“ perdangai ar jos daliai, imamas iš 2.10 lentelės.

2.10 lentelė

Pataisos koeficiento perdangoms, kurios ribojasi su išore, k_ce vertės

Perdangų, kurios ribojasi su išore, apibūdinimas	kce
Perdangos tarp patalpų ir išorės	1
Perdangos tarp patalpų ir šiltnamio	0,8
Perdangos tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.	0,85
Perdangos tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų	0,75

11. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per su išore besiribojančias pastato perdangas Q_C.ce,m (kWh/(m²×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami pagal formulę:

.

(2.18)

vii. Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato atitvaras, kurios ribojasi su gruntu, skaičiavimas 

12. Šilumos nuostolių skaičiavimuose naudojama grunto periodinio prasiskverbimo gylio d (m) vertė imama d=3,2 m. Grunto šilumos laidumo koeficientas visuose skaičiavimuose imamas l_gr = 2 W/(m·K).

Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimuose naudojama būdingojo grindų matmens B′ (m) vertė apskaičiuojama taip [3.16]:

;

(2.19)

čia:                A – grindų ant grunto plotas (m²);

P – grindų perimetras (m).

Dydžių A ir P vertėms apskaičiuoti imami pastato vidaus matmenys. Jei patalpa turi išorines ir vidines sienas, perimetrui apskaičiuoti imami tik su išore besiribojančių sienų ilgiai. Jei prie šildomo pastato priblokuotas nešildomas pastatas, skaitoma, kad šildomas pastatas ribojasi su išore, t.y. nešildomo pastato buvimas ignoruojamas.

13. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.fg,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H.fg,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H.fg,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per su gruntu besiribojančias pastato atitvaras, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

;

(2.20)

;

(2.21)

;

(2.22)

čia:    Φ_N.H.fg1,m, Φ_R.H.fg,m1, Φ_H.fg1,m – apskaičiuojami pagal 15 punkto reikalavimus atitinkamai pagal (2.24), (2.25) ir (2.26) formules (kWh/(m²×mėn));

Φ_N.H.fg2,m, Φ_R.H.fg2,m, Φ_H.fg2,m - apskaičiuojami pagal 16 punkto reikalavimus atitinkamai pagal (2.34), (2.35) ir (2.36) formules (kWh/(m²×mėn));

Φ_N.H.fg3,m, Φ_R.H.fg3,m, Φ_H.fg3,m - apskaičiuojami pagal 17 punkto reikalavimus atitinkamai pagal (2.49), (2.50) ir (2.51) formules (kWh/(m²×mėn));

Φ_N.H.fg4,m, Φ_R.H.fg4,m, Φ_H.fg4,m - apskaičiuojami pagal 18 punkto reikalavimus atitinkamai pagal (2.60), (2.61) ir (2.62) formules (kWh/(m²×mėn));

Φ_N.H.fg5,m, Φ_R.H.fg5,.m, Φ_H.fg5,m - apskaičiuojami pagal 19 punkto reikalavimus atitinkamai pagal (2.71), (2.72) ir (2.73) formules (kWh/(m²×mėn)).

14. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per su gruntu besiribojančias pastato atitvaras Q_C.fg,m (kWh/(m²×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojami pagal formulę:

;

(2.23)

čia:    Φ_C.fg1,m – apskaičiuojama pagal 15 punkto reikalavimus pagal (2.33) formulę (kWh/(m²×mėn));

Φ_C.fg2,m - apskaičiuojama pagal 16 punkto reikalavimus pagal (2.48) formulę (kWh/(m²×mėn));

Φ_C.fg3,m - apskaičiuojama pagal 17 punkto reikalavimus pagal (2.59) formulę (kWh/(m²×mėn));

Φ_C.fg4,m - apskaičiuojama pagal 18 punkto reikalavimus pagal (2.70) formulę (kWh/(m²×mėn));

Φ_C.fg5,m - apskaičiuojama pagal 19 punkto reikalavimus pagal (2.82) formulę (kWh/(m²×mėn)).

15. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis (2.3 pav.), turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

2.3 pav. Grindų ant grunto schema. Grindys gali būti neapšiltintos arba su vienodu ištisiniu termoizoliaciniu sluoksniu po grindų plokšte, jos viduje arba virš jos

15.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis F_N.H.fg1,m (W), atskaitinis F_R.H.fg1,m (W) ir skaičiuojamasis F_H.fg1,m (W) šilumos srautas per grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.16]:

;

(2.24)

;

(2.25)

;

(2.26)

čia:    A_fg1.sum – grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, suminis plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_fg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

H_pe1,x - kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.29) formulę;

U_N.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.5 lentelės;

U_R.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

U_fg1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Priklausomai nuo grindų apšiltinimo, apskaičiuojamas pagal (2.30) arba (2.31) formules;

m – atitinkamo metų mėnesio numeris. Pvz sausio mėnesį m=1, gruodžio - m=12;

τ – mėnesio su žemiausia temperatūra numeris, τ =1;

 – išorės oro temperatūros metinė amplitudė (°C). Apskaičiuojama pagal 2.8 lentelėje nurodytas vidutines sausio (-5,2 °C) ir liepos (16,7 °C) mėnesių temperatūras:

;

(2.27)

β_1,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis ant grunto pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

;

(2.28)

čia:                d_t1,x – apskaičiuojamas pagal (2.32) formulę.

Atitinkamų „x“ grindų ant grunto išoriniai savitieji šilumos nuostoliai H_pe1,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

;

(2.29)

čia:    P_1,x –  atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis,  perimetras (m).

Atitinkamų „x“ grindų ant grunto U_fg1,x vertė apskaičiuojama taip:

-           jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (d_t1,x < B′_1,x), tai:

;

(2.30)

- jei grindys gerai apšiltintos (d_t,x ≥ B′_1,x), tai:

;

(2.31)

čia:               

B'_1,x  - atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis,  būdingasis grindų matmuo (m);

λ_gr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). l_gr = 2 W/(m·K);

d_t1,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

;

(2.32)

čia:                R_f,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis, grindų plokštės šiluminė varža (m²·K/W) (žr. 2.3 pav.);

w_x – atitinkamas „x“ grindis ant grunto, kai grindys neapšiltintos arba jose įrengtas ištisinis horizontalus termoizoliacinis sluoksnis,  ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.3 pav.).

Pastaba. Galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat gali būti nevertinama.

15.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per grindis ant grunto F_C.fg1,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.16]:

.

(2.33)

16. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose (2.4 – 2.6 pav.), turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

2.4 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis

2.5 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis

2.6 pav. Grindų ant grunto apšiltinimo schema, kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai

16.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis F_N.H.fg2,m (W), atskaitinis F_R.H.fg2,m (W) ir skaičiuojamasis F_H.fg2,m (W) šilumos srautas per pakraščiuose apšiltintas grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.16]:

;

(2.34)

;

(2.35)

;

(2.36)

čia:    A_fg2.sum – grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, suminis plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_fg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

H_pe2,x - kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.38) formulę;

U_N.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

U_fg2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose,  skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Priklausomai nuo grindų apšiltinimo, apskaičiuojamas pagal (2.40) formulę.

β_2,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto, pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

;

(2.37)

čia:                d_t2,x – apskaičiuojamas pagal (2.43) formulę.

Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai  H_pe2,x (W/K),  kai grindų pakraščiuose įrengtas horizontalus termoizoliacinis sluoksnis,   apskaičiuojami pagal formulę:

;

(2.38)

čia:    D_h,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus termoizoliacinio sluoksnio plotis (m) (žr. 2.4 ir 2.6 pav.).

Atitinkamų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai H_pe2,x (W/K), kai grindų pakraščiuose įrengtas vertikalus termoizoliacinis sluoksnis, apskaičiuojami pagal formulę:

;

(2.39)

čia:    D_v,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus termoizoliacinio sluoksnio gylis (m) (žr. 2.5 ir 2.6 pav.)

Kai grindų pakraščiuose įrengti horizontalus ir vertikalus termoizoliaciniai sluoksniai, skaičiavimams naudojami to termoizoliacinio sluoksnio duomenys, kurio šilumos perdavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal (2.40) formulę, mažiausias.

Atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficientas U_fg2,x (W/(m²·K)) apskaičiuojamas pagal formulę:

;

(2.40)

čia:    U_02,x – atitinkamų „x“ grindų šilumos perdavimo koeficiento dedamoji, priklausanti nuo grindų, ploto, perimetro ir grindis ribojančių sienų storio (W/(m²·K). Apskaičiuojama pagal (2.41) arba (2.42) formules;

Y_g.e.2,x – atitinkamų „x“ grindų pakraščių apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal (2.46) arba (2.47) formules.

Atitinkamų „x“ grindų U_02,x vertė apskaičiuojama taip:

- jei grindys neapšiltintos arba mažai apšiltintos (d_t2,x < B′_2,x), tai:

;

(2.41)

- jei grindys gerai apšiltintos (d_t2,x ≥ B′_2,x), tai:

;

(2.42)

čia:       B′_2,i  - atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, būdingasis grindų matmuo (m);

λ_gr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). l_gr = 2 W/(m·K);

d_t2,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

;

(2.43)

čia:       R_f,x – atitinkamų „x“ grindų ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose, grindų plokštės šiluminė varža (m²·K/W) (žr. 2.4-2.6 pav.);

w_x – atitinkamas „x“ grindis ant grunto ribojantis sienos storis (m) (žr. 2.4-2.6 pav.).

Apskaičiuojama atitinkamų „x“ grindų ant grunto papildomosios šiluminės varžos, esant horizontaliam R′_h.ins,x (m²·K/W) ir vertikaliam R′_v.ins,x (m²·K/W) pakraščių apšiltinimui:

ir      ;

(2.44)

čia:       R_h.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m²·K/W);

R_v.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža (m²·K/W);

d_h.ins,x – atitinkamų „x“ grindų horizontalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);

d_v.ins,x – atitinkamų „x“ grindų vertikalaus pakraščių termoizoliacinio sluoksnio storis (m);

l_gr – grunto šilumos laidumo koeficientas (W/(m·K)). l_gr = 2 W/(m·K).

Apskaičiuojamas atitinkamų „x“ grindų atstojamasis papildomojo apšiltinančio sluoksnio storis (išreikštas grunto sluoksnio storiu), esant horizontaliam d′_h,x (m) ir vertikaliam d′_v,x (m) pakraščių apšiltinimui:

ir     .

(2.45)

Atitinkamų „x“ grindų Ψ_g.e.2,x vertė apskaičiuojama taip:

- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą horizontaliai (2.4 pav.):

;

(2.46)

čia:                d_t2,x – apskaičiuojamas pagal (2.43) formulę;

d’_h,x – apskaičiuojamas pagal (2.45) formulę.

Formulė (2.46) taip pat taikoma, jei horizontalusis pakraščių termoizoliacinis sluoksnis įrengtas virš grindų plokštės arba išorinėje pamatų pusėje.

- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai, pamatų vidinėje arba išorinėje pusėje (2.5 pav.):

;

(2.47)

- kai termoizoliacinis sluoksnis įrengtas pagal pastato perimetrą vertikaliai ir horizontaliai, pagal (2.46) ir (2.47) formules turi būti apskaičiuotos Y_g.e.2,x vertės ir tolimesniems skaičiavimams turi būti naudojama ta vertė, kuri labiausiai mažina U_fg2,x vertę, apskaičiuojamą pagal (2.40) formulę.

Kai pamato sienos požeminės dalies šilumos laidumo koeficientas mažesnis už grunto, gali būti priimama, kad ši pamato dalis yra vertikalusis apšiltinimas (žr. 2.6 pav.) ir Y_g.e.2,x vertė skaičiuojama pagal (2.47) formulę.

16.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis  šilumos srautas per pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto F_C.fg2,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.16]:

.

(2.48)

17. Šilumos srautų skaičiavimas per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu (2.7 pav.), turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

2.7 pav. Šildomo rūsio schema

17.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis F_N.H.fg3,m (W), atskaitinis F_R.H.fg3,m (W) ir skaičiuojamasis F_H.fg3,m (W) šilumos srautas per su gruntu besiribojančias šildomų rūsių atitvaras, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.16]:

;

(2.49)

;

(2.50)

;

(2.51)

čia:

A_fg3.sum –šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, suminis plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_bf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, grindų plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

H_pe3,x - kiekvienų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.53) formulę;

U_N.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

U_bf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Priklausomai nuo grindų apšiltinimo, apskaičiuojamas pagal (2.54) arba (2.55)  formulę;

U_bw3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.57) formulę;

z_bf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

β_3,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose,  pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

;

(2.52)

čia:                d_t3,x – apskaičiuojamas pagal (2.56) formulę.

Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai H_pe3,x  (W/K), apskaičiuojami pagal formulę:

.

(2.53)

Atitinkamų „x“ šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas U_bf3,x  apskaičiuojamas pagal formules:

a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (d_t3,x + 0,5·z_bf,x < B′_3,x):

;

(2.54)

b) gerai apšiltintų rūsio grindų (d_t3,x + 0,5·z_bf,x ≥ B′_3,x):

.

(2.55)

Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis d_t3,x apskaičiuojamas:

;

(2.56)

čia:       R_bf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m²·K/W). Apskaičiuojant R_bf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

Atitinkamų „x“ šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas U_bw3,x apskaičiuojamas pagal formulę:

;

(2.57)

(2.57) formulė naudojama, kai d_w,x ≥ d_t3,x. Jeigu d_w,x < d_t3,x, tada vietoje d_t3,x imama d_w,x:

;

(2.58)

čia:                d_w,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

R_bw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m²·K/W) (žiūr. 2.7 pav.).

Tuo atveju, jei tik po dalimi pastato yra rūsys, o kitoje dalyje – grindys ant grunto, galima skaičiuoti apytiksliai, tariant, kad po visu pastatu yra rūsys, tačiau jo įgilinimas imamas lygus pusei rūsio įgilinimo.

17.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis  šilumos srautas per su gruntu besiribojančias šildomų rūsių atitvaras F_C.fg3,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.16]:

.

(2.59)

18. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš vėdinamų pogrindžių (2.8 pav.), turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

Atitvaros grindų virš vėdinamų pogrindžių tipui priskiriamos, kai pogrindžio grindų gylis z_bf (žr. 2.8 pav.) ne didesnis už 0,5 m. Kai šis gylis didesnis, atitvaros priskiriamos grindų virš vėdinamų rūsių tipui ir jų skaičiavimas turi būti atliktas pagal 19 punkto reikalavimus. Grindų gylis z_bf turi būti nustatytas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

2.8 pav. Grindų virš vėdinamo pogrindžio schema

18.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis F_N.H.fg4,m (W), atskaitinis F_R.H.fg4,m (W) ir skaičiuojamasis F_H.fg4,m (W) šilumos srautas per grindis, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.16]:

;

(2.60)

;

(2.61)

;

(2.62)

čia:    A_fg4.sum – grindų virš vėdinamų pogrindžių suminis plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_fg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

H_pe4,x - kiekvienų „x“ grindų išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.65) formulę;

U_N.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

U_fg4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.64) formulę;

β_4,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis virš vėdinamų pogrindžių  pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

;

(2.63)

čia:                d_t4,x – apskaičiuojamas pagal (2.68) formulę.

Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių U_fg4,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

.

(2.64)

Atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai H_pe4,x (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

;

(2.65)

čia:                P_4,x –  atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių perimetras (m).

Atitinkamų „x“ grindų perdenginio tarp patalpų ir vėdinamo pogrindžio U_f,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

.

(2.66)

Atitinkamų „x“ grindų vėdinamo pogrindžio grindų plokštės U_g,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

;

(2.67)

čia:       B'_4,x  - atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, būdingasis grindų matmuo (m);

d_t4,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių, atstojamasis pogrindžio grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu (m):

;

(2.68)

Šilumos perdavimo koeficientas tarp vėdinamo pogrindžio ir išorės U_u,x (W/(m²·K)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.69)

čia:       h_x  - atitinkamų „x“ grindų pogrindžio sienų aukštis virš grunto lygio (m). Jei sienų aukštis pogrindžio perimetru nevienodas, skaičiavimuose turi būti naudojama vidutinė h_x vertė;

U_u,x - pogrindžio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Nesant duomenų, priimama U_u,x= 0,3 W/(m²·K);

e_vent,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių vėdinimo angų plotas vienam vėdinamo pogrindžio perimetro metrui (m²/m). Nesant pakankamai duomenų, priimama e_vent,x = 0,002 m²/m;

v_wind –  vidutinis vėjo greitis (m/s). Priimama v_wind = 3,5 m/s;

f_wind –  rodiklis, įvertinantis pastato išorėje esančias užtvaras vėjui. Priimama f_wind = 0,05.

18.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis  šilumos srautas per virš vėdinamų pogrindžių esančias grindis F_C.fg4,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.16]:

;

(2.70)

19. Šilumos srautų skaičiavimas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių (2.9 pav.), turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos srautai per grindis, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos srautai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

2.9 pav. Nešildomo vėdinamo rūsio schema

19.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminis F_N.H.fg5,m (W), atskaitinis F_R.H.fg5,m (W) ir skaičiuojamasis F_H.fg5,m (W) šilumos srautas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.16]:

;

(2.71)

;

(2.72)

;

(2.73)

čia:    A_fg5.sum – grindų virš nešildomų rūsių suminis plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_bf5,x – atitinkamų „x“ grindų virš nešildomų rūsių plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

H_pe5,x - kiekvienų „x“ grindų virš nešildomų rūsių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.76) formulę;

U_fg5,x – atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.75) formulę;

U_N.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

U_bf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Priklausomai nuo grindų apšiltinimo, apskaičiuojamas pagal (2.77) arba (2.78)  formulę;

U_bw,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.80) formulę;

z_bf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

β_5,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis virš nešildomų rūsių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

;

(2.74)

čia:                d_t5,x – apskaičiuojamas pagal (2.79) formulę.

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio U_fg5,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

;

(2.75)

čia:       n_x – oro pasikeitimo dažnis atitinkamame „x“ nešildomame rūsyje (h^-1). Nesant duomenų, imama n=0,3 h^-1;

V_5,x – atitinkamo „x“ nešildomo rūsio patalpų tūris (m³). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai H_pe5,x  (W/K), apskaičiuojami pagal formulę:

.

(2.76)

Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas U_bf,x  apskaičiuojamas pagal formules:

a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (d_t5,x + 0,5·z_bf,x < B′_5,x):

;

(2.77)

b) gerai apšiltintų rūsio grindų (d_t5,x + 0,5·z_bf,x ≥ B′_5,x):

.

(2.78)

Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis d_t5,x apskaičiuojamas:

;

(2.79)

čia:       R_bf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m²·K/W). Apskaičiuojant R_bf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks pats kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas U_bw,x apskaičiuojamas pagal formulę:

;

(2.80)

(2.80) formulė naudojama, kai d_w,x ≥ d_t5,x. Jeigu d_w,x < d_t3,x, tada vietoje d_t5,x imama d_w,x:

;

(2.81)

čia:       d_w,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

R_bw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m²·K/W) (žiūr. 2.9 pav.).

19.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamasis šilumos srautas per su gruntu besiribojančias nešildomų rūsių atitvaras F_C.fg5,m (W), pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti, apskaičiuojamas pagal formulę [3.16]:

.

(2.82)

viii. Mėnesinių Šilumos nuostolių per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras skaičiavimas

20. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.wda,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H.wda,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H.wda,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

;

(2.83)

;

(2.84)

;

(2.85)

čia:    A_wd.sum, A_gw.sum, A_bw.sum, A_og.sum – atitinkamai langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų suminiai plotai (m²). Nustatomi pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_wd,x, A_gw,x, A_bw,x, A_{og,x .}– atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir kitos skaidrios atitvaros plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

U_N.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). U_N.wda vertė priklauso nuo 2.5 lentelės pastabose nurodytų sąlygų. Atsižvelgiant į jas, U_N.wda vertė atitinka 2.5 lentelėje pateiktą U_N1.wda arba U_N2.wda vertę ;

U_R.wda – langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

U_wd,x, U_gw,x, U_bw,x, U_og,x – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)); Imamas iš gamintojo deklaracijos. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojami Reglamento 4 priede 4.1, 4.3 ir 4.4 lentelėse nurodyti duomenys.

k_wd,x, k_gw,x, k_bw,x, k_og,x – pataisos koeficientas atitinkamam „x“ langui, stoglangiui, švieslangiui ir kitai skaidriai atitvarai. Imamas iš 2.11 lentelės.

2.11 lentelė

Pataisos koeficientų langams k_wd , stoglangiams k_gw , švieslangiams k_bw ir kitoms skaidrioms atitvaroms k_og vertės

Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas	kwd, kgw, kbw, kog
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės	1
Langai stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio	0,8
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.	0,85
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų	0,8

21. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras Q_C.wda,m (kWh/(m²×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami pagal formulę:

.

(2.86)

ix. Mėnesinių Šilumos nuostolių per pastato išorines duris ir vartus skaičiavimas

22. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.d,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H.d,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H.d,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato išorines duris ir vartus, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojami pagal formules:

;

(2.87)

;

(2.88)

;

(2.89)

čia:    A_d.sum – suminis išorinių durų ir vartų plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_d,x – atitinkamų „x“ išorinių durų ar vartų plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

U_N.d – durų ir vartų norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

U_R.d – durų ir vartų atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

U_d,x – atitinkamų „x“ išorinių durų ar vartų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K));

k_d,x - pataisos koeficientas atitinkamoms „x“ durims ar vartams, imamas iš 2.12 lentelės.

2.12 lentelė

Pataisos koeficiento durims ir vartams k_d vertės

Durų apibūdinimas	kd
Durys ir vartai tarp patalpų ir išorės	1
Durys ir vartai tarp patalpų ir šiltnamio	0,8
Durys ir vartai tarp patalpų ir įstiklinto balkono, įstiklintų galerijų ir pan.	0,85
Durys ir vartai tarp šildomo  ir nešildomo pastato patalpų	0,8

23. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato išorines duris ir vartus Q_C.d,m (kWh/(m²×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami pagal formulę:

.

(2.90)

x. Mėnesinių šilumos nuostolių per pastato ilginius šiluminius tiltelius skaičiavimas

24. Šilumos nuostolių skaičiavimas per pastato ilginius šiluminius tiltelius turi būti atliktas šiems tilteliams:

-     tarp pastato pamatų ir išorinių sienų;

-     apie langų angas sienose;

-     apie išorinių įėjimo durų angas sienose;

-     tarp pastato sienų ir stogo;

-     fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose;

-     balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis;

-     tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų;

-     stoglangių ir švieslangių bei kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.

25. Šilumos nuostolių skaičiavimas per ilginius šiluminius tiltelius turi būti atliktas dviem atvejais: turi būti apskaičiuoti šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui šildyti ir šilumos nuostoliai, susiję su energijos poreikiais pastatui vėsinti.

25.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.Y,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H.Y,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H.Y,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

;

(2.91)

;

(2.92)

;

(2.93)

čia:

l_Y.sum – suminis ilginių šiluminių tiltelių ilgis (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Y_N – ilginių šiluminių tiltelių norminis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Imamas iš 2.5 lentelės ;

Y_R – ilginių šiluminių tiltelių atskaitinis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K)). Imamas iš 2.6 lentelės;

Ψ_f-w,x, Ψ_wdp,x, Ψ_d,x, Ψ_w-r,x, Ψ_c,x, Ψ_bc-w,x, Ψ_c-w,x, Ψ_s,x - atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m×K)), Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardinti 2.44 lentelėje;

l_Ψ.f-w,x, l _Ψ.wdp,x, l _Ψ.d,x, l _Ψ.w-r,x, l _Ψ.c,x, l _Ψ.bc-w,x, l _Ψ.c-w,x, , l _Ψ.s,x – atitinkamo „x“ ilginio šiluminio tiltelio ilgis, m. Tiltelių rūšį atitinkantys poraidžiai išvardinti 2.44 lentelėje.

25.2. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius Q_C.Y,m (kWh/(m²×mėn)), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami pagal formulę:

.

(2.94)

XI. Mėnesinių Šilumos nuostolių dėl pastato vėdinimo skaičiavimas

26. Vidutinis mėnesio į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis pastato šildomo ploto vienetui ν_inf,m (m³/m²·h) apskaičiuojamas taip [3.23]:

- kada pastato sandarumas išmatuotas pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus:

,

(2.95)

-     kada pastato sandarumas neišmatuotas pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus v_inf,m (m³/h) apskaičiuojamas taip:

;

(2.96)

čia:       0,25 – koeficientas, įvertinantis, kad oro infiltracija į pastatą vyksta ne visame atitvarų plote;

n₅₀ - bandymais pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus nustatyta oro apykaitos pastate vertė (h^-1).

0,75 – pastato aerodinaminis koeficientas [3.23].

r_air  – oro tankis (kg/m³). r =1,21 kg/m³;

0,9 – koeficientas, įvertinantis vėjo greičio sumažėjimą dėl šalia pastatų esančių įvairių barjerų [3.23];

v_wind,m – vidutinis mėnesio vėjo greitis (m/s). Imamas iš 2.14 lentelės;

50 – slėgis, kuriam esant matuojamas pastato sandarumas (Pa);

V_p – pastato šildomų patalpų tūris (m³);

n – bandymais pagal LST EN 13829 [3.21] reikalavimus nustatyta laipsnio rodiklio vertė;

G_wd,x, G_gw,x, G_bw,x, G_d1,x, G_d2,x    – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio, išorinių įėjimo durų ir vartų oro skverbties klasę atitinkančios skaičiuojamosios oro skverbties vertės (m³/(m²×h)) esant 100 Pa slėgių skirtumui. Šios vertės nustatomos pagal gamintojo deklaracijoje pateiktą gaminio orinio laidžio klasę ir 2.13 lentelėje pateiktus duomenis;

G_og,x  – atitinkamos „x“ kitos skaidrios atitvaros oro skverbties vertės (m³/(m²×h)) esant 100 Pa slėgių skirtumui. Šios vertės imamos iš Reglamento 4 priedo;

1,2 – koeficientas, įvertinantis infiltraciją per atitvaras ir jų sandūras;

A_wd,x, A_gw,x, A_bw,x, A_og,x, A_d1,x, A_d2,x – atitinkamo „x“ “ lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, išorinių įėjimo durų ir vartų plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

2.13 lentelė

Langų, stoglangių, švieslangių, išorinių įėjimo durų ir vartų skaičiuojamosios oro skverbties G_wd, G_gw, G_bw, G_d1  ir G_d2 (m³/(m²×h)) vertės esant 100 Pa slėgių skirtumui

Langų orinio laidžio klasė [3.34]			1			2			3				4
Langų oro skverbtis Gwd, m^3/(m^2×h)			50			27			10				3
Stoglangių orinio laidžio klasė [3.34]			1			2			3				4
Stoglangių oro skverbtis Ggw, m^3/(m^2×h)			50			27			10				3
Švieslangių orinio laidžio klasė [3.32]	A1			A2			A3			A4		AE
Švieslangių oro skverbtis* Gbw,m^3/(m^2×h)	1,1			0,72			0,55			0,45
Išorinių įėjimo durų orinio laidžio klasė [3.34]			1			2			3				4
Išorinių įėjimo durų oro skverbtis Gd1, m^3/(m^2×h)			50			27			10				3
Vartų orinio laidžio klasė [3.33]		1			2			3			4			5
Vartų oro skverbtis Gd2, m^3/(m^2×h)		38			19			9,5			4,8			2,4

* - AE orinio laidžio klasės švieslangių oro skvergtis apskaičiuojama pagal pateiktą lentelėje formulę, kurioje dydis P_AE – tai gamintojo deklaracijoje ar švieslangio bandymų protokole nurodytas slėgis (Pa), kuriam esant nustatyta AE orinio laidžio klasė.

2.14 lentelė

Vidutiniai mėnesio vėjo greičiai v_wind (m/s)

Metų mėnesio numeris
	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
vwind	4,1	3,8	3,8	3,5	3,2	3,0	2,9	2,7	3,2	3,6	4,0	3,9

27. Vidutinis mėnesio į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis dėl išorinių įėjimo durų varstymo pastato šildomo ploto vienetui  ν_do,m (m³/m²·h) apskaičiuojamas taip:

;

(2.97)

čia:    V_o – atidarant duris į patalpas patenkantis oro kiekis (m³). Priimama V_o =1,5 m³;

A_o – plotas vienam žmogui (m²/žmogui). Imamas iš 2.4 lentelės;

k_d1 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų varstymo dažnumą įvairios paskirties pastatuose, imamas iš 2.15 lentelės. Koeficientas nusako apibūdina durų atidarymų dažnį per parą, susijusį su vienu pastate esančiu žmogumi ((kartai per parą)/žmogui);

k_d2 – pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų tipą. Koeficiento vertė parenkama iš 2.16 lentelės pagal pastato išorinių įėjimo durų tipą: pagal duris, per kurias dažniausiai vaikštoma, arba pagal duris, kurios apibendrintai atitinka visų pastato išorinių įėjimo durų tipą;

h – pastato aukštis (m), t. y. atstumas nuo grunto paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško.

2.15 lentelė

Pataisos koeficiento durims k_d1 vertės

Pastato paskirtis	kd1
Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)	7
Kiti gyvenamieji pastatai (namai)	7
Administracinės paskirties pastatai	10
Mokslo paskirties pastatai	5
Gydymo paskirties pastatai	14
Maitinimo paskirties pastatai	14
Prekybos paskirties pastatai	2
Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus	9
Baseinai	7
Kultūros paskirties pastatai	3
Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai	5
Sandėliavimo paskirties pastatai	5
Viešbučių paskirties pastatai	7
Paslaugų paskirties pastatai	18
Transporto paskirties pastatai	50
Poilsio paskirties pastatai	10
Specialiosios paskirties pastatai	5

2.16 lentelė

Pataisos koeficiento durims k_d2 vertės

Išorinių įėjimo durų tipo apibūdinimas	kd2
Vienerios durys be tambūro tarp patalpų ir išorės	1
Vienerios durys be tambūro tarp patalpų ir nešildomų koridorių	0,9
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūro nėra	1,1
Dvejos durys tarp patalpų ir nešildomų koridorių + tambūro nėra	1
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + durų mechaninių uždarymo įtaisų nėra	0,8
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + vienų durų mechaninis uždarymo įtaisas	0,65
Dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų +  abiejų durų mechaniniai uždarymo įtaisai	0,5
Dvejos durys tarp patalpų ir nešildomų koridorių + tambūras tarp jų	0,5
Automatinės vienerios durys be tambūro	0,9
Automatinės+mechaniškai varstomos be durų mechaninių uždarymo įtaisų durys + tambūras tarp jų	0,5
Automatinės+mechaniškai varstomos su durų mechaniniais uždarymo įtaisais durys + tambūras tarp jų	0,4
Trejos durys su tambūrais tarp jų	0,4
Dvejos automatinės durys su tambūru tarp jų	0,3
Sukamosios durys	0,75
Durys su oro užuolaida	0,1

28. Šilumos nuostolių dėl pastato vėdinimo, susijusių su energijos poreikiais pastatui šildyti, skaičiavimuose turi būti įvertintos šios pastato vėdinimo sistemos:

-     natūralaus vėdinimo sistema;

-     mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo;

-     mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu;

-     mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema be į patalpas tiekiamo oro pašildymo;

-     mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema su į patalpas tiekiamo oro pašildymu.

28.1. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.H.vent,m (kWh/(m²×mėn))  ir atskaitiniai Q_R.H.vent,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules:

;

(2.98)

čia:     v_o – išorės oro kiekis 1 m² pastato vėdinimui (m³/(m²×h)). Imamas iš 2.4 lentelės.

ν_N.do,m  – norminis (taip pat ir atskaitinis)  per atitinkamą „m“ mėnesį į patalpas per valandą infiltruojamas išorės oro kiekis dėl išorinių įėjimo durų varstymo (m³/m²·h). Apskaičiuojamas pagal (2.97) formulę, priimant, kad pastato išorinių įėjimo durų tipas „dvejos durys tarp patalpų ir išorės + tambūras tarp jų + durų mechaninių uždarymo įtaisų nėra“ (žr. 2.16 lentelę).

28.2. Jei dėl oro infiltracijos ir išorinių įėjimo durų varstymo į pastato vidų patenkantis išorės oro kiekis mažesnis už norminį oro kiekį pastato vėdinimui, t.y. jei ν_inf,m+ν_do,m <v_o, kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji Q_H.vent,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami pagal formules [3.22]:

;

(2.99)

čia:       Q_H.vent.nv,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato natūralaus vėdinimo sistemose (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.100) formulę;

Q_H.vent.mv,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose nėra oro pašildymo (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.101) formulę;

Q_H.vent.mvH,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemose, kuriose yra oro pašildymas (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.102) formulę;

Q_H.vent.re,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose nėra oro pašildymo (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.103) formulę;

Q_H.vent.reH,m – skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai pastato vėdinimo su rekuperacija sistemose, kuriose yra oro pašildymas (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.104) formulę.

;

(2.100)

;

(2.101)

;

(2.102)

;

(2.103)

;

(2.104)

čia:       v_o – išorės oro kiekis 1 m² pastato vėdinimui (m³/(m²×h)). Imamas iš 2.4 lentelės;

A_nv – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos (m²);

A_mv – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m²);

A_mv,x –pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m²);

A_mvH – pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m²);

A_mvH,x – pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m²);

A_re –pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kuriose nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m²);

A_re,x –pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo (m²);

A_reH –pastato šildomas plotas, kuriame įrengtos mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemosa, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m²);

A_reH,x –pastato šildomas plotas, kuriame įrengta atitinkama „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas (m²);

h_re,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imama h_re,x=0,65;

h_reH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamasis šios sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imama h_reH,x=0,65;

h_mvH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės;

h_reH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės.

Jei vėdinimo sistemoje įrengti du nuosekliai sujungti rekuperatoriai su šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientais η_r1 ir η_r2, tokios rekuperacinės sistemos šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas η_r apskaičiuojamas taip [3.22]:

.

(2.105)

Pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemų, kuriose yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai Q_{H1.vent.mvH,m} (kWh/(m²·mėn)), kuriuos turi padengti pastato šildymo sistema, apskaičiuojami taip:

.

(2.106)

Pastato vėdinimo su rekuperacija sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamieji mėnesiniai šilumos nuostoliai Q_{H1.vent.reH,m} (kWh/(m²·mėn)), kuriuos turi padengti pastato šildymo sistema, apskaičiuojami taip:

.

(2.107)

28.3. Jei dėl oro infiltracijos ir išorinių įėjimo durų varstymo į pastato vidų patenkantis išorės oro kiekis didesnis arba lygus norminiam oro kiekiui pastato vėdinimui, t.y. jei ν_inf,m+ν_do,m ≥v_o, bet kurios vėdinimo sistemos mėnesinis šilumos poreikis toks pat, todėl atskirų vėdinimo sistemų šilumos poreikiai neskaičiuojami. Šiuo atveju, kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji Q_H.vent,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos poreikiai pastato vėdinimui, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti,  apskaičiuojami taip:

.

(2.108)

29. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji Q_C.vent,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo, pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti,  apskaičiuojami taip:

-  jei ν_inf,m+ν_do,m <v_o,

;

(2.109)

-  jei ν_inf,m+ν_do,m ³v_o,

.

(2.110)

xii. Vėdinimo sistemų su oro pašildymu mėnesinių šiluminės energijos sąnaudų pastatui šildyti skaičiavimas

30. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros Q_{H2.vent.mvH,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.111)

čia:       h_mvH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės;

Visų pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros Q_{H2.vent.mvH,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

.

(2.112)

31. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros Q_{H2.vent.reH,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.113)

čia:       h_reH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės.

Visų pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros Q_{H2.vent.reH,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

.

(2.114)

2.17 lentelė

Šilumos šaltinių, naudojamų mechaninėse vėdinimo sistemose išorės orui pašildyti,  skaičiuojamųjų naudingumo koeficientų h_mvH.air ir h_reH.air vertės

Šilumos šaltinio apibūdinimas	hmvH.air , hreH.air
Šilumos tinklai	1
Dujinis katilas	0,94
Skysto kuro katilas	0,87
Kieto kuro katilas	0,85
Šildymas elektra	1
Šiluminis siurblys	hSPF*

* - sezoninis naudingumo koeficientas (SPF) pagal LST EN 15450:2008 [3.35]. Imamas iš šiluminio siurblio techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imamas iš 2.18 lentelės.

2.18 lentelė

Šiluminių siurblių skaičiuojamųjų sezoninių naudingumo koeficientų h_SPF vertės

Šiluminio siurblio apibūdinimas	hSPF
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš oro	3,0
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš grunto	4,0
Šiluminis siurblys, kai energija imama iš vandens	4,5

XIII. Pastato savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimas

32. Atitinkamo mėnesio „m“ pastato norminiai H_N.H.p,m (W/K), atskaitiniai H_R.H.p,m (W/K) ir skaičiuojamieji H_H.p,m (W/K) savitieji šilumos nuostoliai, kurie turi būti įvertinti energijos poreikių pastatui šildyti skaičiavimuose, nustatomi taip:

,

(2.115)

,

(2.116)

,

(2.117)

,

(2.118)

,

(2.119)

;

(2.120)

čia:      Q_N.H.w,m, Q_R.H.w,m, Q_H.w,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.7), (2.8) ir (2.9) formules

(kWh/(m²·mėn));

Q_N.H.r,m, Q_R.H.r,m, Q_H.r,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.11), (2.12) ir (2.13) formules (kWh/(m²·mėn));

Q_N.H.ce,m, Q_R.H.ce,m, Q_H.ce,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.15), (2.16) ir (2.17) formules (kWh/(m²·mėn));

Q_N.H.fg,m, Q_R.H.gf,m, Q_H.fg,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.19), (2.20) ir (2.21) formules (kWh/(m²·mėn));

Q_N.H.wda,m, Q_R.H.wda,m, Q_H.wda,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.83), (2.84) ir (2.85) formules (kWh/(m²·mėn));

Q_N.H.d,m, Q_R.H.d,m, Q_H.d,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.87), (2.88) ir (2.89) formules (kWh/(m²·mėn));

Q_N.H.Ψ,m, Q_R.H.Ψ,m, Q_H.Ψ,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.91), (2.92) ir (2.93) formules (kWh/(m²·mėn)).

33. Atitinkamo mėnesio „m“ pastato norminiai H_C.H.p,m (W/K), atskaitiniai H_C.H.p,m (W/K) ir skaičiuojamieji H_C.p,m (W/K) savitieji šilumos nuostoliai, kurie turi būti įvertinti energijos sąnaudoms pastatui vėsinti skaičiavimuose, nustatomi taip:

,

(2.121)

;

(2.122)

čia:      Q_C.w,m – apskaičiuojama pagal (2.10) formulę (kWh/(m²·mėn));

Q_C.r,m – apskaičiuojama pagal (2.14) formulę (kWh/(m²·mėn));

Q_C.ce,m – apskaičiuojama pagal (2.18) formulę (kWh/(m²·mėn));

Q_C.fg,m – apskaičiuojama pagal (2.23) formulę (kWh/(m²·mėn));

Q_C.wda,m – apskaičiuojama pagal (2.86) formulę (kWh/(m²·mėn));

Q_C.d,m – apskaičiuojama pagal (2.90) formulę (kWh/(m²·mėn));

Q_C.Ψ,m – apskaičiuojama pagal (2.94) formulę (kWh/(m²·mėn)).

XIV. Mėnesinių Elektros energijos sąnaudų skaičiavimas

34. Neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai turi būti apskaičiuotos taip:

34.1. skaičiuojant mėnesines pastato elektros energijos sąnaudas, turi būti įvertintos elektrinės įrangos pastato šildomose patalpose energijos sąnaudos, elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui, elektros energijos sąnaudos ne šildomame pastato plote kitoms su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms, pastato mechaninių vėdinimo sistemų ventiliatorių elektros energijos sąnaudos, elektros energijos sąnaudos pastatui vėsinti ir fotovoltiniuose Saulės kolektoriuose bei vėjo elektrinėse pagaminta ir pastate suvartota elektros energija;

34.2. kiekvieno mėnesio „m“ norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai Q_N.PRn.E,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.123)

čia:    12 – mėnesių kiekis metuose;

y_E – metinis elektros energijos suvartojimas pastato šildomo ploto vienetui (kWh/(m²×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės;

f_N.PRn.E – norminis neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai.  Faktoriaus vertė imama iš 2.19 lentelės 11 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).

34.3. Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai Q_R.PRn.E,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.124)

čia:     f_R.PRn.E – atskaitinis neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Imama f_R.PRn.E =2,8.

34.4. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai Q_PRn.E,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip:

- jeigu pastate naudojama iš bendrų elektros tinklų tiekiama elektros energija arba elektros energija iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių tiekiama viso pastato elektros sistemai,

;

(2.125)

- jeigu atskirose pastato zonose įrengtos autonominės (viena nuo kitos atskirtos) elektros sistemos, (2.125) formulės dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto A_p (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto  A_E,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“  turi būti apskaičiuotos  kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai Q_PRn.E,m,z (kWh/(m²·mėn)), o viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai Q_PRn.E,m (kWh/(m²·mėn)) turi būti apskaičiuotos taip:

;

(2.126)

čia:     f_PRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Imama iš 2.19 lentelės;

Q_E.Eq,m – apskaičiuojama pagal 35 punkto reikalavimus;

Q_E.lg,m – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus;

Q_E.e,m – apskaičiuojama pagal 37 punkto reikalavimus;

Q_E.vent,m – apskaičiuojama pagal 38 punkto reikalavimus;

Q_C.E,m – apskaičiuojama pagal (2.417) formulę;

Q_E.SK+WE+HE.m – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintos elektros energijos sąnaudos pastate (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.413) formulę;

Q_{E.PRn.SK+WE+HE.m} – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijos gamybai (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamos pagal (2.414) formulę.

2.19 lentelė

Energijos gamybai naudojamų energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus f_PRn  (vnt), atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus f_PR,r  (vnt)   ir CO₂ emisijų faktoriaus M_CO2 (kgCO2/kWh) vertės

Eil. Nr.	Energijos šaltinis	fPRn, vnt	fPRr, vnt	MCO2, kgCO2/kWh
1	Mazutas	1,1	0	0,28
2	Orimulsija	1,1	0	0,29
3	Dyzelinas, krosninis skystas kuras, skalūnų alyva	1,1	0	0,27
4	Suskystintos dujos	1,1	0	0,23
5	Tepalai	1,1	0	0,34
6	Durpės	1,1	0	0,37
7	Akmens anglis	1,2	0	0,34
8	Biokuras (mediena, šiaudai, biodujos, bioalyva ir kt.)	0,1	1	0
9	Gamtinės dujos	1,1	0	0,2
10	Elektra, gaminama hidroelektrinėse	0,5	1	0,007
11	Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis	2,8	0	0,6
12	Fotovoltiniai Saulės kolektoriai	0,7	1	0
13	Vandenį šildantys Saulės kolektoriai	0,2	1	0
14	Vėjo elektrinės	0,3	1	0
15	Šiluma iš šilumos tinklų (Lietuvos vidurkis)	1,3	0,26	0,29
16	Šiluma iš UAB „Birštono šiluma“ šilumos tinklų	0,52	1,19	0,097
17	Šiluma iš UAB „Fortum Švenčionių energija“ šilumos tinklų	0,43	1,01	0,070
18	Šiluma iš UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ šilumos tinklų	0,23	1,60	0,017
19	Šiluma iš UAB „Lazdijų šiluma“ šilumos tinklų	0,19	1,37	0,014
20	Šiluma iš UAB „Molėtų šiluma“ šilumos tinklų	0,22	1,42	0,020
21	Šiluma iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“ šilumos tinklų	0,48	1,33	0,104
22	Šiluma iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ šilumos tinklų	0,24	1,71	0,022
23	Šiluma iš UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos tinklų	0,51	1,20	0,122
24	Šiluma iš UAB „Širvintų šiluma“ šilumos tinklų	0,21	1,13	0,019
25	Šiluma iš UAB „Tauragės šilumos tinklai“ šilumos tinklų	0,40	1,18	0,082
26	Šiluma iš UAB „Varėnos šiluma“ šilumos tinklų	0,33	1,41	0,058

35. Kiekvieno mėnesio „m“ pastato šildomose patalpose esančios įrangos norminės Q_N.E.eq,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitinės Q_R.E.eq,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos Q_E.eq,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.127)

čia:    12 – mėnesių kiekis metuose;

0,5 – elektros energijos dalis nuo bendro elektros suvartojimo pastato šildomose patalpose, prietaisams;

f_E – elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose. Imama iš 2.4 lentelės;

y_E – metinis elektros energijos suvartojimas pastato šildomo ploto vienetui (kWh/(m²×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės.

36. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios Q_E.lg,m  (kWh/(m²×mėn)) elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui [3.29] apskaičiuojamos taip:

;

(2.128)

čia:     0,5 – elektros energijos dalis nuo bendro elektros suvartojimo pastato šildomose patalpose, naudojama apšvietimui;

k_m – koeficientas, apibūdinantis elektros energijos patalpų apšvietimui naudojimą atitinkamą metų mėnesį. Imamas iš 2.20 lentelės;

25,89 – mėnesinių koeficientų k_m suma;

f_E – elektros energijos dalis, naudojama pastato šildomose patalpose. Imama iš 2.4 lentelės;

y_E – metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui (kWh/(m²×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės;

A_p,x – pastato patalpų plotas, kuriose įrengta atitinkama „x“ patalpų apšvietimo įranga (m²);

η_E,x – atitinkamos „x“ patalpų apšvietimo įrangos efektyvumo rodiklis (lm/W). Imama iš apšvietimo įrangos techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imama iš 2.21 lentelės.

Kiekvieno mėnesio „m“ norminės Q_N.E.lg,m (kWh/(m²×mėn)) ir atskaitinės Q_R.E.lg,m (kWh/(m²×mėn)) elektros energijos sąnaudos šildomų patalpų apšvietimui apskaičiuojamos pagal (2.128) formulę, imant η_E=15.

2.20 lentelė

Koeficientų k_m vertės skirtingais metų mėnesiais

Metų mėnesio numeris
	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
km	3,1	2,52	2,06	1,73	1,51	1,41	1,45	1,63	1,92	2,33	2,9	3,33

2.21 lentelė

Rodiklio η_E vertės

Patalpų apšvietimo įrangos apibūdinimas	ηE, lm/W
Šviestuvai su kaitrinėmis lempomis	15
Šviestuvai su halogeninėmis ar liuminescencinėmis (tame tarpe „taupiomis“) lempomis	50
Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis	150

37. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės Q_N.E.e,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitinės Q_R.E.e,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamosios Q_E.e,m  (kWh/(m²×mėn)) elektros energijos sąnaudos ne šildomame pastato plote kitoms su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms apskaičiuojamos taip:

.

(2.129)

38. Kiekvieno mėnesio „m“ pastato mechaninių vėdinimo sistemų ventiliatorių mėnesinės skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_E.vent,m, (kWh/(m²×mėn))  apskaičiuojamos taip:

- jei (νo – νinf,m – νdo,m)>0, , - kitu atveju QE.vent,m=0;

(2.130)

čia:       G_mv,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama G_mv,x =2 Wh/m³ ;

G_mvH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama G_mvH,x =2 Wh/m³;

G_re,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje nėra į patalpas tiekiamo oro pašildymo, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama G_re,x =2 Wh/m³;

G_reH,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, elektrinių ventiliatorių sunaudojamas elektros energijos kiekis 1 m³ oro debitui (Wh/m³). Jei šis elektros energijos kiekis nežinomas, imama G_reH,x =2 Wh/m³.

XV. Mėnesinių energijos sąnaudų karštam vandeniui ruošti skaičiavimas

39. Karšto vandens ruošimo sistemų neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos turi būti apskaičiuotos taip:

39.1. norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti turi būti įvertintos pagal karšto vandens ruošimo sistemos pastato šilumos punkte su automatiniu vandens temperatūros palaikymu energijos sąnaudas, kuriose taip pat turi būti įvertinti šilumos nuostoliai karšto vandens sistemos vamzdynuose;

39.2. kiekvieno mėnesio „m“ norminės Q_N.PRn.hw,m (kWh/(m²×mėn)) ir atskaitinės Q_R.PRn.hw,m (kWh/(m²×mėn)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip [3.24], [3.25]:

;

(2.131)

;

(2.132)

čia:       Q_N.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.142) formulę, joje vietoje U^‘_hw.avg.Lv  skaičiavimuose naudojant U^‘_N.hw.Lv vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio L_V skaičiavimams naudojant (2.143) formulę;

Q_N.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.144) formulę, joje vietoje U^‘_hw.avg.Ls  skaičiavimuose naudojant U^‘_N.hw.Ls vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio L_s skaičiavimams naudojant (2.145) formulę;

Q_N.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.146) formulę, joje vietoje U‘_hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘_N.hw.LSL vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio L_SL skaičiavimams naudojant (2.147) formulę;

Q_R.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.142) formulę, joje vietoje U^‘_hw.avg.Lv  skaičiavimuose naudojant U^‘_R.hw.Lv vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio L_V skaičiavimams naudojant (2.143) formulę;

Q_R.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.144) formulę, joje vietoje U^‘_hw.avg.Ls  skaičiavimuose naudojant U^‘_R.hw.Ls vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio L_s skaičiavimams naudojant (2.145) formulę;

Q_R.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.146) formulę, joje vietoje U‘_hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘_R.hw.LSL vertes iš 2.22 lentelės ir vamzdynų ilgio L_SL skaičiavimams naudojant (2.147) formulę;

η_N.hw.eq, η_R.hw.eq – imama iš 2.22 lentelės;

f_N.PRn - energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, norminis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.19 lentelės 15 eilutės (šiluma iš šilumos tinklų);

f_R.PRn - energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, atskaitinis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.22 lentelės;

39.3. pastato karšto vandens ruošimo sistemų mėnesinės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Q_PRn.hw,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojamos taip: [3.24], [3.25]:

- jeigu visame pastate naudojama ta pati karšto vandens ruošimo sistema,

;

(2.133)

- jeigu atskirose pastato zonose naudojamos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos arba atskirose pastato zonose karštam vandeniui ruošti naudojama skirtinga karšto vandens ruošimo įranga arba pastato atskirose zonose karštam vandeniui ruošti naudojami skirtingi energijos kiekiai iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių, (2.133) formulės dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto A_p (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto  A_hw,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“  turi būti apskaičiuotos  kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Q_PRn.hw,m,z (kWh/(m²·mėn)), o viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Q_PRn.hw,m (kWh/(m²·mėn)) turi būti apskaičiuotos taip:

;

(2.134)

čia:       - karšto buitinio vandens ruošimo sistemos mėnesinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²×mėn));

Q_hw.eq,m – karšto vandens ruošimo sistemos įrangos mėnesinės skaičiuojamosios energijos sąnaudos (kWh/(m²×mėn)). Nustatomos pagal 40 punkto reikalavimus;

Q_hw.dis,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose (kWh/(m²×mėn)). Nustatomi pagal 41 punkto reikalavimus;

Q_hwSW,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose karšto vandens ruošimo sistemoje (kWh/(m²×mėn)). Nustatomi pagal 42 punkto reikalavimus;

Q_{hw.SK+WE+HE,m} – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintas suminis energijos kiekis karštam vandeniui ruošti pastato ploto vienetui (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.409) formulę;

Q_{hw.PRn.SK+WE+HE,m} – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojamos pagal (2.410) formulę;

f_PRn,hw - energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (žr. 2.19 lentelę). Šio faktoriaus vertė nustatoma taip:

-     jei naudojami keli energijos šaltiniai karštam vandeniui ruošti (dujos  ir kietas kuras, dujos ir elektra, elektra ir kietas kuras bei panašiai), skaičiavimuose turi būti naudojama šių energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorių vidutinė vertė;

-     jei karšto vandens ruošimo sistemoje, kurioje panaudota įranga, nurodyta 2.23 lentelės 1, 2 ar 4-7 eilutėse,  įrengtas ir kombinuotas tūrinis šildytuvas,  1-3 ir 9-12 metų mėnesiais tūrinis šildytuvo energijos sąnaudos turi būti neskaičiuojamos, o  4-8 metų mėnesiais karštas vanduo ruošiamas tik tūriniuose šildytuvuose, t.y. šiais mėnesiais karštam vandeniui ruošti naudojama elektros energija;

A_hw,z – pastato plotas, kuriame naudojama atitinkama karšto vandens ruošimo sistema (m²). Jei skirtingose pastato dalyse įrengtos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos, šių pastato dalių plotai turi būti įvertinti taip, kad jų suma atitiktų pastato naudingąjį plotą, t.y. turi būti:

;

(2.135)

39.4. jeigu atitinkamai karšto vandens ruošimo sistemai priskiriamas plotas A_hw,z nežinomas arba jo nustatyti nėra kaip, šis plotas apskaičiuojamas proporcingai prie šios įrangos prijungtų karšto vandens tiekimo taškų kiekiui pagal (2.1a) formulę:

;

(2.136)

čia:    k_hw.out,z – prie atitinkamos karšto vandens ruošimo sistemos prijungtų karšto vandens tiekimo taškų kiekis (vnt.);

k_hw.out.sum – suminis karšto vandens tiekimo taškų kiekis pastate (vnt.).

2.22 lentelė

Įvairios paskirties pastatų karšto vandens ruošimo sistemų dedamųjų norminės ir atskaitinės rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Pastato paskirtis [3.5]	hN.hw.eq, vnt.	hR.hw.eq, vnt.	fR.PRn, vnt.	U^‘N.hw.Lv, W/(m·K)	U^‘R.hw.Lv, W/(m·K)	U^‘N.hw.Ls, W/(m·K)	U^‘R.hw.Ls, W/(m·K)	U‘N.hw.LSL, W/(m·K)	U‘R.hw.LSL, W/(m·K)
1	Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)	0,90	0,77	1,530	0,17	0,23	0,2	0,50	0,2	0,47
2	Kiti gyvenamieji pastatai (namai)	0,93	0,82	1,54	0,17	0,25	0,2	0,59	0,2	0,55
3	Administracinės paskirties pastatai	0,93	0,81	1,54	0,17	0,25	0,2	0,59	0,2	0,56
4	Mokslo paskirties pastatai	0,93	0,82	1,54	0,17	0,25	0,2	0,55	0,2	0,52
5	Gydymo paskirties pastatai	0,93	0,82	1,55	0,17	0,26	0,2	0,59	0,2	0,56
6	Maitinimo paskirties pastatai	0,93	0,88	1,51	0,17	0,20	0,2	0,34	0,2	0,33
7	Prekybos paskirties pastatai	0,90	0,88	1,51	0,17	0,20	0,2	0,34	0,2	0,33
8	Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus	0,93	0,82	1,54	0,17	0,25	0,2	0,55	0,2	0,52
9	Baseinai	0,93	0,83	1,54	0,17	0,25	0,2	0,55	0,2	0,52
10	Kultūros paskirties pastatai	0,90	0,82	1,54	0,17	0,25	0,2	0,55	0,2	0,52
11	Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai	0,95	0,82	1,54	0,17	0,24	0,2	0,52	0,2	0,50
12	Sandėliavimo paskirties pastatai	0,95	0,82	1,54	0,17	0,24	0,2	0,52	0,2	0,50
13	Viešbučių paskirties pastatai	0,93	0,88	1,51	0,17	0,20	0,2	0,34	0,2	0,33
14	Paslaugų paskirties pastatai	0,93	0,88	1,51	0,17	0,20	0,2	0,34	0,2	0,33
15	Transporto paskirties pastatai	0,95	0,82	1,54	0,17	0,24	0,2	0,52	0,2	0,50
16	Poilsio paskirties pastatai	0,95	0,88	1,51	0,17	0,20	0,2	0,34	0,2	0,34
17	Specialiosios paskirties pastatai	0,93	0,80	1,56	0,17	0,27	0,2	0,68	0,2	0,64

40. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės Q_N.hw,m (kWh/(m²×mėn)) ir atskaitinės Q_R.hw,m (kWh/(m²×mėn)) energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip [3.24], [3.25]:

;

(2.137)

;

(2.138)

čia:       h_N.hw, h_R.hw - karšto vandens ruošimo sistemos įrangos norminis ir atskaitinis naudingumo koeficientai. Imami iš 2.22 lentelės;

Nustatant karšto vandens ruošimo įrangos skaičiuojamąsias mėnesines energijos sąnaudas Q_hw.eq,m (kWh/(m²×mėn)) turi būti įvertinta, kad karšto vandens ruošimo sistemoje gali būti panaudotos kelių tipų įrangos:

-     jeigu karšto vandens ruošimo sistemoje panaudota vieno tipo įranga, išvardinta  2.23 lentelės 1-11 eilutėse, 

;

(2.139)

-     jeigu karšto vandens ruošimo sistemoje panaudota kelių tipų įranga, išvardinta  2.23 lentelės 1-11 eilutėse, 

;

(2.140)

-     jei karšto vandens ruošimo sistemoje, kurioje panaudota įranga, nurodyta 2.23 lentelės 1-3 ar 5-8 eilutėse,  įrengtas ir kombinuotas tūrinis šildytuvas, tada 1-3 ir 9-12 metų mėnesiais tūrinio šildytuvo energijos sąnaudas turi būti neskaičiuojamos, o  4-8 metų mėnesiais turi būti skaičiuojamos tik tūrinio šildytuvo energijos sąnaudos, t.y. šiais mėnesiais skaičiavimams turi būti naudojami tik kombinuoto tūrinio šildytuvo duomenys;

čia:       y_hw – metinis energijos poreikis karštam vandeniui pastato ploto vienetui (kWh/(m²×metai)). Imamas iš 2.4 lentelės.

h_hw.eq –karšto vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.23 lentelės 1-12 eilutės;

h_hw.eq,x – atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.23 lentelės 6-8 eilutės.

2.23 lentelė

Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos naudingumo koeficientas h _hw.eq

Eil. Nr.	Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos tipo apibūdinimas	Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos reguliavimo apibūdinimas	hhw.eq
1	Šilumos tinklai + centrinis šilumos punktas	Rankinis	0,77
		Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu	0,81
2	Šilumos tinklai + pastato šilumos punktas	Rankinis	0,88
		Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu	0,93
3	Šilumos tinklai + autonominis greitaeigis šildytuvas	-	0,95
4	Dujinis greitaeigis šildytuvas	-	0,90
5	Dujinis katilas su greitaeigiu vandens šildymu	-	0,90
6	Dujinis katilas be greitaeigio vandens šildymo	Rankinis	0,81
		Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu	0,95
		Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu	1,03
		Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną	1,08
7	Skysto kuro katilas	Rankinis	0,72
		Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu	0,76
		Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu	0,92
		Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną	0,96
8	Kieto kuro katilas	-	0,68
9	Elektrinis tūrinis šildytuvas	Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu	0,95
		Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu	1,15
		Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną	1,20
10	Elektrinis greitaeigis šildytuvas	-	1
11	Šiluminis siurblys + akumuliacinė talpa	Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu	0,66·hSPF *
		Automatinis, su temperatūros pagal užduotą režimą karšto vandens talpose reguliavimu	0,8·hSPF *
		Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną	0,84·hSPF*
12	Kombinuoto tūrinio šildytuvo duomenys	Automatinis, su pastovios temperatūros karšto vandens talpose palaikymu	0,95
		Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal užduotą režimą reguliavimu	1,15
		Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną	1,20

* - sezoninis naudingumo koeficientas η_SF (SPF) pagal LST EN 15450:2008 [3.35]. Imamas iš šiluminio siurblio techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imamas iš 2.18 lentelės.

41. Šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose turi būti apskaičiuoti taip:

41.1. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose Q_PR.hw.dis,m (kWh/(m²×mėn)), apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]:

;

(2.141)

čia:    Q_hw.Lv,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai vamzdynuose, esančiuose tarp karšto vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų (kWh/(m²×mėn)). Karšto vandens ruošimo sistemose, kuriose nėra  cirkuliacinio kontūro, Q_hw.Lv,m=0. Karšto vandens ruošimo sistemų su cirkuliaciniu kontūru Q_hw.Lv,m vertė nustatoma pagal 41.2 punkto reikalavimus;

Q_hw.Ls,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose (kWh/(m²×mėn)). Karšto vandens ruošimo sistemose, kuriose nėra cirkuliacinio kontūro, Q_hw.Ls,m=0. Karšto vandens ruošimo sistemų su cirkuliaciniu kontūru Q_hw.Ls,m vertė nustatoma pagal 41.3 punkto reikalavimus;

Q_hw.LSL,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose (kWh/(m²×mėn)). Q_hw.LSL,m vertė nustatoma pagal 41.4 punkto reikalavimus;

41.2. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose tarp vandens ruošimo įrangos ir paskirstymo stovų Q_hw.Lv,m (kWh/(m²×mėn)), apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]:

,

(2.142)

čia:      24 – karšto vandens cirkuliacijos vamzdynuose trukmė per parą (h);

50 – vidutinė paros karšto vandens temperatūra vamzdynuose (ºC);

θ_Lv – vidutinė paros temperatūra patalpose, kuriose įrengti vamzdynai (ºC). Jei vamzdynai įrengti šildomose patalpose θ_Lv= θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_Lv=13 ºC [3.25];

L_V – viso pastato vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų ilgis (m). Jei šis ilgis nežinomas, jis apskaičiuojamas pagal formulę [3.25]:

;

(2.143)

čia:      L_B – didžiausias pastato ilgis pagal pastato išorinius matmenis (m);

B_B – didžiausias pastato plotis pagal pastato išorinius matmenis (m);

U^‘_hw.avg.Lv –vamzdynų tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.24 lentelės.

2.24 lentelė

Vamzdynų, esančių tarp karšto vandens ruošimo įrenginio ir paskirstymo stovų, ilginių šilumos perdavimo koeficientų U^‘_hw.avg.Lv (W/(mK)) vertės

Vamzdynų apibūdinimas	U^‘hw.avg.Lv , W/(m·K)
Neapšiltinti vamzdynai	2,2
Iki 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,28
Iki 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,23
Po 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,17
Po 1993 metų apšiltinti vamzdynai. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,13

41.3. Mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai prie karšto vandens ruošimo sistemos įrangos prijungtuose karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose Q_hw.Ls,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]:

,

(2.144)

čia:     L_s –viso pastato karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynų ilgis (m). Jei šis ilgis nežinomas, jis apskaičiuojamas taip [3,22]:

;

(2.145)

čia:      L_B – didžiausias pastato ilgis pagal pastato išorinius matmenis (m);

B_B – didžiausias pastato plotis pagal pastato išorinius matmenis (m);

h – pastato aukštis (m), t. y. atstumas nuo grunto paviršiaus iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško;

U^‘_hw.avg.Ls –paskirstymo stovų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.25 lentelės.

2.25 lentelė

Karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U^‘_hw.avg.Ls (W/(mK)) vertės

Vamzdynų apibūdinimas	U^‘hw.avg.Ls  , W/(m·K)
Neapšiltinti vamzdynai patalpose	1,4
Neapšiltinti vamzdynai kanaluose sienose	0,7
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,25
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,21
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,16
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,13
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,26
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,22
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,16
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,13
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,33
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,25
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,19
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,14

41.4. Mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose Q_hw.LSL,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojami taip [3.24], [3.25]:

;

(2.146)

čia:       6 – priimta, kad šilumos nuostoliai patalpų skirstomuosiuose vamzdynuose atitinka nuostoliams, kurie susidarytų šiuose vamzdynuose išbūnant 50 °C temperatūrai 6 valandas per parą (h);

L_SL – skaičiuojamasis viso pastato patalpų skirstomųjų vamzdynų ilgis (m). Apskaičiuojamas taip [3.25]:

;

(2.147)

čia:       n_f – pastato šildomų aukštų kiekis (vnt);

U‘_hw.avg.LSL – patalpų skirstomųjų vamzdynų vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas tarp vamzdyno išorinio paviršiaus ir aplinkos (W/(m·K)). Apskaičiuojama pagal 8 priedo reikalavimus, o nesant pakankamai duomenų, imama iš 2.26 lentelės.

2.26 lentelė

Patalpų skirstomųjų vamzdynų ilginių šilumos perdavimo koeficientų U‘_hw.avg.LSL (W/(mK)) vertės

Vamzdynų apibūdinimas	U‘hw.avg.LSL , W/(m·K)
Neapšiltinti vamzdynai patalpose	0,66
Neapšiltinti vamzdynai kanaluose sienose	0,33
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,15
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,15
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,11
Vamzdynai kanaluose sienose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,10
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,21
Vamzdynai patalpose, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,19
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,14
Vamzdynai patalpose, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,12
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,32
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti iki 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,24
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka pusę vamzdyno skersmens	0,18
Vamzdynai sienose po tinku, apšiltinti po 1993 metų. Apytikris šiluminės izoliacijos storis atitinka vamzdyno skersmeniui	0,14

42. Šilumos nuostoliai karšto vandens talpose turi būti apskaičiuoti taip:

42.1. mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai prie atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo įrangos prijungtose atitinkamose „y“ karšto vandens talpose (tūriniuose vandens šildytuvuose ir akumuliacinėse talpose) Q_hwSW,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojami taip [3.25], [3.26]:

;

(2.148)

čia:    θ_i,x - patalpų temperatūra (°C), kuriose įrengta karšto vandens ruošimo įrangos prijungta atitinkama „x“ karšto vandens talpa. Jei „x“ talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x =13 °C [3.25];

K_SW50,x – šilumos nuostoliai per parą prie karšto vandens ruošimo įrangos prijungtose atitinkamose „x“ karšto vandens talpose, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

30 – temperatūrų skirtumas tarp 50 °C karšto vandens temperatūros ir 20 °C aplinkos;

42.2. kada karšto vandens talpos gamintojas techninėje dokumentacijoje deklaruoja duomenis apie K_SW (kWh/para) vertes ir temperatūras, kurioms esant šios vertės nustatytos, K_SW50,x (kWh/para) vertė apskaičiuojama taip:

;

(2.149)

čia:    K_SW  – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta K_SW vertė (kWh/para);

θ_hwSW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta karšto vandens temperatūra, kuriai esant nustatyta K_SW vertė (°C);

θ_i.SW – karšto vandens talpos gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyta aplinkos temperatūra, kuriai esant nustatyta K_SW vertė (°C);

42.3. kada karšto vandens talpa apšiltinta, tačiau duomenų apie K_SW (kWh/para) vertes nėra, K_SW50,x vertė apskaičiuojama taip:

;

(2.150)

čia:    V_hwSW,x – prie karšto vandens ruošimo sistemos įrangos, prijungtos atitinkamos „x“ karšto vandens talpos, tūris (litrai);

42.4. kada atitinkama „x“ karšto vandens talpa neapšiltinta, K_SW50,x (kWh/para) vertė apskaičiuojama taip:

.

(2.151)

43. Kai karšto vandens ruošimo sistemos pastate nėra, priimama, kad skaičiuojamosios mėnesinės pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti 1,2 karto didesnės už normines. Tame tarpe šilumos nuostoliai 1,2 karto didesni už norminius visuose vamzdynuose.

XVI. Mėnesinių Šilumos pritekėjimų iš išorės skaičiavimas

44. Skaičiuojant šilumos pritekėjimus iš išorės, turi būti įvertinta Saulės spinduliuotė ir dangaus skliauto ilgabangė spinduliuotė, patenkančios į pastatą per skaidrias ir nepermatomas atitvaras [3.22].

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamieji šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės Q_e,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojami pagal formulę:

(2.152)

čia:

Q_e.wda,m – mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per skaidrias atitvaras (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami pagal 45 punkto reikalavimus;

Q_e.op,m – mėnesiniai šilumos pritekėjimai į patalpas per nepermatomas atitvaras (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami pagal 47 punkto reikalavimus.

Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės Q_N.e,m (kWh/(m²×mėn)) turi būti skaičiuojami pagal (2.152) formulę taip: norminiai šilumos pritekėjimai iš išorės per skaidrias atitvaras Q_N.e.wda,m turi būti apskaičiuoti pagal (2.153) formulę, kurioje turi būti priimta  g_wd,x = g_gw,x = g_bw,x = g_og,x = 0,67 ir turi būti naudojamos langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų norminės šilumos perdavimo koeficientų vertės iš 2.5 lentelės; norminiai pritekėjimai per neskaidrias atitvaras Q_N.e,m (kWh/(m²×mėn)) turi būti apskaičiuoti pagal (2.159) formulę, skaičiavimams naudojant langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų normines šilumos perdavimo koeficientų vertes iš 2.5 lentelės.

Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitiniai šilumos pritekėjimai į pastatą iš išorės Q_R.e,m (kWh/(m²×mėn)) turi būti skaičiuojami pagal (2.152) formulę taip: atskaitiniai šilumos pritekėjimai iš išorės per skaidrias atitvaras Q_R.e.wda,m turi būti apskaičiuoti pagal (2.153) formulę, kurioje turi būti priimta g_wd,x = g_gw,x = g_bw,x = g_og,x = 0,67 ir turi būti naudojamos langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų atskaitinės šilumos perdavimo koeficientų vertės iš 2.6 lentelės; atskaitiniai pritekėjimai per neskaidrias atitvaras Q_R.e,m (kWh/(m²×mėn)) turi būti apskaičiuoti pagal (2.159) formulę, skaičiavimams naudojant langų, stoglangių, švieslangių ar kitų skaidrių atitvarų atskaitines šilumos perdavimo koeficientų vertes iš 2.6 lentelės.

45. Kiekvieno mėnesinio „m“ šilumos pritekėjimai į patalpas per skaidrias atitvaras Q_e.wda,m  (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.153)

čia:

F_sh.e – koeficientas, įvertinantis pastato išorėje esančias kliūtis Saulės spinduliuotės patekimui į pastatą (šalia esantys pastatai, medžiai, atitvarų angokraščiai ir pan.). Imama F_sh.e =0,9;

F_sh.wd,m,x , F_sh.gw,m,x, F_sh.bw,m,x, F_sh.og,m,x – koeficientai, įvertinantys kiekvieną metų mėnesį „m“ Saulės spinduliuotės sumažėjimą per atitinkamą „x“ langą, stoglangį, švieslangį ar kitą skaidrią atitvarą dėl šešėlių nuo pastato elementų arba specialiai šios spinduliuotės sumažinimui pastate įrengtų priemonių. Nustatomi pagal 46 punkto reikalavimus;

F_e.g,x – koeficientas, įvertinantis Saulės spinduliuotės sumažėjimą per atitinkamą „x“ langą, stoglangį, švieslangį ar kitą skaidrią atitvarą dėl tarp šios atitvaros ir išorės esančių kitų pastato elementų. Imamas iš 2.27 lentelės.

t_m – atitinkamo metų mėnesio trukmė (paros).

I_sol.wd,m,x, I_sol.gw,m,x, I_sol.bw,m,x, I_sol.og,m,x      – vidutinis kiekvieno metų mėnesio „m“ Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršių (W/m²). Imama iš 2.33 – 2.35 lentelių;

g_wd,x, g_gw,x, g_bw,x, g_og,x    – atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas. Kada balkonas įstiklintas, turi būti imama lango, stoglangio ar švieslangio tarp balkono ir patalpų g_wd vertė. Imamas iš gamintojo deklaracijos, o nesant duomenų, imama iš Reglamento 4 priedo.

h_se.r – išorinio paviršiaus spindulinis šilumos perdavimo koeficientas (W/m²·K). Imama h_se.r=5·ε , o atitvaros išorinio paviršiaus emisija ε imama ε=0,9;

Δθ_er – vidutinis temperatūrų skirtumas tarp išorės oro ir dangaus skliauto. Imama   Δθ_er=11 °C;

F_r.wd,x , F_r.gw,x, F_r.bw,x, F_r.og,x – koeficientai, įvertinantys kliūtis spinduliniams mainams tarp dangaus skliauto ir atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros paviršiaus. Imama iš 2.27 lentelės;

A_wd,x , A_gw,x, A_bw,x, A_og,x   –  atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ir kitos skaidrios atitvaros plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

A_wd-g,x , A_gw-g,x, A_bw-g,x, A_og-g,x   –  atitinkamo „x“ lango, stoglangio, švieslangio ar kitos skaidrios atitvaros įstiklintos dalies plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

2.27 lentelė

F_e.g, F_r.wd, F_r.gw, F_r.bw ir F_r.og  koeficientų vertės

Skaidrių atitvarų apibūdinimas, kai tarp šių atitvarų ir išorės įrengti/neįrengti skaidrūs elementai	Fe.g	Fr.wd , Fr.gw, Fr.bw, Fr.og
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir išorės	1	*
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir šiltnamio	0,9	0
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir skaidraus vėdinamo ekrano ar įstiklinto balkono su vienstikliais langais	0,9	0
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, kai balkono langai dvistikliai	0,8	0
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklinto balkono, kai balkono langai tristikliai	0,7	0
Skaidrios atitvaros tarp patalpų ir įstiklintų galerijų ir pan.	0,6	0
Skaidrios atitvaros tarp šildomų ir nešildomų pastato patalpų	0	0

* γ_wda – skaidrios atitvaros išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. pav.2.10 - 2.12). Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.

46. Kiekvienai skaidriai atitvarai kiekvienam metų mėnesiui „m“, priklausomai nuo šios atitvaros išorėje įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės, koeficientų F_sh,m (t.y. koeficientų langams F_sh.wd,m,x, stoglangiams F_sh.gw,m,x ir švieslangiams bei kitoms skaidrioms atitvaroms F_sh.bw,m,x) vertės apskaičiuojamos taip:

;

(2.154)

čia:               

F_ov,m – koeficientas, įvertinantis stogelių virš skaidrių atitvarų (žr. pav.2.10 ir pav.2.12) ir šių atitvarų išorėje įrengtų vertikalių žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės (žr. pav. 2.11) efektyvumą kiekvieną metų mėnesį „m“. Jei stogelių ir žaliuzių nėra, F_ov,m =1, kitu atveju F_ov,m vertė nustatoma pagal 46.1 punkto reikalavimus;

F_fin,m – koeficientas, įvertinantis skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės (žr. pav.2.13) efektyvumą kiekvieną metų mėnesį „m“. Jei skaidrių atitvarų šonuose apsaugos priemonių nėra, F_fin,m =1, kitu atveju F_fin,m vertė nustatoma pagal 46.2 punkto reikalavimus;

g_ov, g_fin – atitinkamų apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonių visuminės Saulės energijos praleisties koeficientai [3.30], [3.31]. Kai šios priemonės nepermatomos arba priemonių nėra, koeficientų vertė imama 0. Jei šios priemonės permatomos – koeficientų vertė imama iš gamintojo deklaracijos, o nesant duomenų imama 0,8.

Jei stogelių ar žaliuzių plotis mažesnis už skaidrios atitvaros įstiklintą plotį, koeficientas F_ov,m turi būti priskirtas tik per stogelio plotį esančiam skaidrios atitvaros įstiklintam plotui.

Jei skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonių aukštis mažesnis už skaidrios atitvaros įstiklinimo aukštį, koeficientas F_fin,m turi būti priskirtas tik per šių priemonių aukštį esančiam skaidrios atitvaros įstiklintam plotui.

46.1. Atitvarų išorėje įrengtų stogelių ir vertikalių žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės efektyvumo koeficiento F_ov,m vertė kiekvieną metų mėnesį „m“ apskaičiuojama taip:

(2.155)

čia:

k_ov,m – koeficientas, kurio vertė atitinkamam metų mėnesiui „m“ imama iš 2.28 lentelės;

α – kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.10 – pav.2.12. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu. Jei pastato išorėje įrengtos judriosios žaliuzės, imama α =50°.

2.10 pav. Vertikalių skaidrių atitvarų viršuje įrengtų apsaugos priemonių (stogelių) nuo Saulės spinduliuotės schema	2.11 pav. Vertikalių skaidrių atitvarų išorėje įrengtų žaliuzių nuo Saulės spinduliuotės schema	2.12 pav. Pasvirusių skaidrių atitvarų (stoglangių ir švieslangių) viršuje įrengtų apsaugos priemonių (stogelių) nuo Saulės spinduliuotės schema

2.13 pav. Skaidrių atitvarų šonuose įrengtų apsaugos priemonių nuo Saulės spinduliuotės schema

46.2. Kiekvienai skaidriai atitvarai, kurios šonuose įrengtos apsaugos priemonės nuo Saulės spinduliuotės,  F_fin,m vertė kiekvienam metų mėnesiui „m“ nustatoma taip:

- į Š, P, PR ir PV orientuotoms atitvaroms, kai apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės įrengtos viename skaidrios atitvaros šone, apskaičiuojama:

;

(2.156)

čia:

k_fin,m – koeficientas, kurio vertė atitinkamam metų mėnesiui „m“ imama iš 2.29 lentelės;

β – kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu;

- į Š ir P orientuotoms atitvaroms, kai apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės įrengtos abiejuose skaidrios atitvaros šonuose, apskaičiuojama:

;

(2.157)

čia:

β_R – Rytiniame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13.  Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu;

β_V – Vakariniame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13.  Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu;

- į ŠR, R, PR, PV, V ir ŠV orientuotoms atitvaroms apskaičiuojama:

;

(2.158)

čia:

β_P – Pietiniame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip tai parodyta pav.2.13. Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu. Šiauriniuose skaidrių atitvarų šonuose esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės turi būti nevertinamos.

47. Kiekvieno mėnesio „m“ šilumos pritekėjimai į pastatą per nepermatomas atitvaras Q_e.op,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojami taip:

(2.159)

čia:       F_sh.e.op – koeficientas, įvertinantis pastato išorėje esančias kliūtis Saulės spinduliuotei į nepermatomas atitvaras (šalia esantys pastatai, medžiai, pastato konfigūracija ir pan.). Imama F_sh.e.op =0,9;

α_sol – paviršių Saulės spinduliuotės sugerties koeficientas. Imama α_sol =0,65;

F_e.w,x, F_e.r,x, F_e.d,x  – koeficientas, įvertinantis kliūtis Saulės spinduliuotei per atitinkamą „x“ sieną, stogą ar išorines įėjimo duris dėl tarp šių atitvarų ir išorės esančių kitų pastato elementų. F_e.w,x imamas iš 2.30 lentelės, F_e.r,x imamas iš 2.31 lentelės, F_e.d,x  imamas iš 2.32 lentelės;

I_sol.w,m,x, I_sol.r,m,x, I_sol.d,m,x   – vidutinis kiekvieno metų mėnesio „m“ Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamos „x“ sienos, stogo ar išorinių įėjimo durų paviršių (W/m²). Imamas iš 2.33-2.35 lentelių;

F_r.w,x , F_r.r,x, F_r.d,x – koeficientai, įvertinantys kliūtis spinduliniams mainams tarp dangaus skliauto ir atitinkamo „x“ sienos, stogo ar išorinių iėjimo durų paviršių. F_r.w,x imamas iš 2.30 lentelės, F_r.r,x imamas iš 2.31 lentelės, F_r.d,x imamas iš 2.32 lentelės;

A_w,x , A_r,x, A_d,x   –  atitinkamos „x“ sienos, stogo ir išorinių durų bei vartų plotas (m²). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Kiti paaiškinimai pateikti prie (2.153) formulės.

2.28 lentelė

Koeficientų k_ov vertės skirtingais metų mėnesiais

Metų mėnuo
Atitvarų (pav.2.10-2.13) apibūdinimas	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Į Š orientuotos skaidrios ativaros	0	0	0	0	0	0,0010	0,0008	0	0	0	0	0
Į ŠR orientuotos skaidrios ativaros	0	0	0	0,0014	0,0022	0,0026	0,0024	0,0020	0,0010	0	0	0
Į R orientuotos skaidrios ativaros	0,0014	0,0015	0,0024	0,0035	0,0042	0,0045	0,0043	0,0041	0,0032	0,0025	0,0017	0,0016
Į PR orientuotos skaidrios ativaros	0,0033	0,0034	0,0041	0,0051	0,0055	0,0056	0,0054	0,0056	0,0049	0,0044	0,0038	0,0036
Į P orientuotos skaidrios ativaros	0,0037	0,0040	0,0047	0,0056	0,0059	0,0059	0,0055	0,0059	0,0055	0,0050	0,0043	0,0041
Į PV orientuotos skaidrios ativaros	0,0031	0,0034	0,0041	0,0049	0,0053	0,0054	0,0050	0,0052	0,0049	0,0046	0,0038	0,0036
Į V orientuotos skaidrios ativaros	0,0010	0,0017	0,0024	0,0033	0,0039	0,0043	0,0038	0,0036	0,0032	0,0028	0,0017	0,0014
Į ŠV orientuotos skaidrios ativaros	0	0	0	0,0012	0,0019	0,0024	0,0020	0,0016	0,0009	0	0	0

2.29 lentelė

Koeficientų k_fin vertės skirtingais metų mėnesiais

Metų mėnuo
Atitvarų (pav.2.13) apibūdinimas	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
Į Š orientuotos skaidrios ativaros	0	0	0	0	0,0029	0,0042	0,0036	0,0024	0	0	0	0
Į ŠR orientuotos skaidrios ativaros	0	0	0,0021	0,0033	0,0038	0,0039	0,0038	0,0042	0,0031	0,0017	0	0
Į R orientuotos skaidrios ativaros	0,0039	0,0032	0,0038	0,0023	0,0024	0,0025	0,0024	0,0025	0,0023	0,0046	0,0044	0,0048
Į PR orientuotos skaidrios ativaros	0,0197	0,0089	0,0058	0,0028	0,0026	0,0024	0,0024	0,0029	0,0031	0,0090	0,0163	0,0316
Į P orientuotos skaidrios ativaros	0,0047	0,0051	0,0060	0,0029	0,0024	0,0021	0,0021	0,0028	0,0033	0,0065	0,0054	0,0051
Į PV orientuotos skaidrios ativaros	0,0183	0,0091	0,0058	0,0027	0,0025	0,0024	0,0023	0,0027	0,0030	0,0094	0,0163	0,0308
Į V orientuotos skaidrios ativaros	0,0028	0,0035	0,0036	0,0021	0,0022	0,0023	0,0021	0,0022	0,0022	0,0053	0,0044	0,0043
Į ŠV orientuotos skaidrios ativaros	0	0	0,0018	0,0030	0,0033	0,0036	0,0033	0,0032	0,0029	0,0025	0	0

2.30 lentelė

F_e.w ir F_r.w koeficientų vertės sienoms

Sienų apibūdinimas	Fe.w	Fr.w
Nevėdinamos sienos tarp patalpų ir išorės	1	*
Vėdinamos sienos tarp patalpų ir išorės	0,5	*
Kitais atvejais	0	0

* γ_w – sienos išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. pav.2.10, pav.2.11). Šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.

2.31 lentelė

F_e.r ir F_r.r koeficientų vertės stogams

Stogų apibūdinimas	Fe.r	Fr.r
Nevėdinami stogai tarp patalpų ir išorės `	1	*
Vėdinami stogai tarp patalpų ir išorės	0,5	*
Kitais atvejais	0	0

* γ_r – stogo išorinio paviršiaus pasvyrimo kampas nuo horizontalios plokštumos (žr. pav.2.12). Plokštiesiems stogams, t.y. stogams, kurių nuolydis ne didesnis kaip 7 °, priimama γ_r=0. Kitais atvejais šį kampą turi nustatyti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas ne mažesniu kaip 5 ° tikslumu.

2.32 lentelė

F_e.d ir F_r.d koeficientų vertės išorinėms durims ir vartams

Durų ir vartų apibūdinimas	Fe.d	Fr.d
Durys ir vartai be tambūro tarp patalpų ir išorės	1	1
Kitais atvejais	0	0

2.33 lentelė

Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys sausio-balandžio mėnesiais

	Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras sausio-balandžio mėnesiais  priklausomai nuo atitvaros pasvyrimo kampo nuo horizontaliosios plokštumos γ (°)
Atitvarų apibūdinimas	sausis	vasaris	kovas	balandis
Į Š orientuotos ativaros	0,001·γ² - 0,163·γ + 22,3	0,0037·γ² - 0,533·γ + 51,4	0,0094·γ² - 1,36·γ + 98,1	0,0101·γ² - 1,95·γ + 149
Į ŠR orientuotos ativaros	0,001·γ² - 0,162·γ + 22,3	0,0032·γ² - 0,487·γ + 51,4	0,0057·γ² - 0,994·γ + 98,6	0,0032·γ² - 1,19·γ + 149
Į R orientuotos ativaros	-0,0004·γ² + 0,013·γ + 22,4	-0,0003·γ² - 0,076·γ + 51,6	-0,0013·γ² - 0,162·γ + 98,8	-0,0052·γ² - 0,163·γ + 149
Į PR orientuotos ativaros	-0,0022·γ² + 0,299·γ + 22,4	-0,0039·γ² + 0,461·γ + 51,6	-0,0075·γ² + 0,655·γ + 98,9	-0,0118·γ² + 0,627·γ + 149
Į P orientuotos ativaros	-0,0027·γ² + 0,406·γ + 22,4	-0,0053·γ² + 0,716·γ + 51,6	-0,0096·γ² + 0,996·γ + 98,8	-0,0145·γ² + 0,907·γ + 149
Į PV orientuotos ativaros	-0,002·γ² + 0,256·γ + 22,4	-0,0041·γ² + 0,488·γ + 51,6	-0,0073·γ² + 0,631·γ + 98,9	-0,011·γ² + 0,504·γ + 149
Į V orientuotos ativaros	-0,0002·γ² - 0,028·γ + 22,4	-0,0005·γ² - 0,005·γ + 51,6	-0,0012·γ² - 0,185·γ + 98,8	-0,0039·γ² - 0,325·γ + 149
Į ŠV orientuotos ativaros	0,001·γ² - 0,163·γ + 22,3	0,0031·γ² - 0,479·γ + 51,4	0,0058·γ² - 1,01·γ + 98,6	0,0042·γ² - 1,3·γ + 149
Į horizontalų paviršių	22	52	99	149

2.34 lentelė

Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys gegužės-rugpjūčio mėnesiais

	Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras gegužės-rugpjūčio mėnesiais priklausomai nuo atitvaros pasvyrimo kampo nuo horizontaliosios plokštumos γ (°)
Atitvarų apibūdinimas	gegužė	birželis	liepa	rugpjūtis
Į Š orientuotos ativaros	0,0085·γ² - 2,26·γ + 213	0,003·γ² - 1,82·γ + 230	0,0047·γ² - 1,87·γ + 213	0,0107·γ² - 2,23·γ + 178
Į ŠR orientuotos ativaros	0,0023·γ² - 1,43·γ + 212	- 1,25·γ + 228	0,0006·γ² - 1,22·γ + 211	0,0029·γ² - 1,28·γ + 177
Į R orientuotos ativaros	-0,0068·γ² - 0,301·γ + 212	-0,008·γ² - 0,251·γ + 228	-0,0069·γ² - 0,271·γ + 211	-0,0067·γ² - 0,097·γ + 177
Į PR orientuotos ativaros	-0,0137·γ² + 0,407·γ + 212	-0,0139·γ² + 0,271·γ + 228	-0,0124·γ² + 0,241·γ + 211	-0,0138·γ² + 0,691·γ + 177
Į P orientuotos ativaros	-0,0167·γ² + 0,594·γ + 212	-0,0164·γ² + 0,356·γ + 228	-0,0145·γ² + 0,306·γ + 211	-0,0165·γ² + 0,889·γ + 177
Į PV orientuotos ativaros	-0,0123·γ² + 0,222·γ + 212	-0,0127·γ² + 0,12·γ + 228	-0,0107·γ² + 0,013·γ + 211	-0,0118·γ² + 0,407·γ + 177
Į V orientuotos ativaros	-0,0048·γ² - 0,56·γ + 212	-0,0062·γ² - 0,481·γ + 228	-0,0043·γ² - 0,603·γ + 211	-0,0038·γ² - 0,483·γ + 177
Į ŠV orientuotos ativaros	0,0041·γ² - 1,64·γ + 212	0,0016·γ² - 1,45·γ + 228	0,003·γ² - 1,49·γ + 211	0,0054·γ² - 1,58·γ + 177
Į horizontalų paviršių	212	228	211	177

2.35 lentelė

Bendrosios Saulės spinduliuotės duomenys rugsėjo-gruodžio mėnesiais

	Vidutiniai per parą bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankiai Isol.wd, Isol.gw, Isol.bw, Isol.og, Isol.w, Isol.r ir Isol.d (W/m²) į įvairios orientacijos atitvaras rugsėjo-gruodžio mėnesiais priklausomai nuo atitvaros pasvyrimo kampo nuo horizontaliosios plokštumos γ (°)
Atitvarų apibūdinimas	rugsėjis	spalis	lapkritis	gruodis
Į Š orientuotos ativaros	0,0106·γ² - 1,7·γ + 112	0,0044·γ² - 0,75·γ + 56,3	0,0011·γ² - 0,218·γ + 22,6	0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1
Į ŠR orientuotos ativaros	0,0042·γ² - 1,08·γ + 113	0,0032·γ² - 0,64·γ + 56,5	0,001·γ² - 0,211·γ + 22,7	0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1
Į R orientuotos ativaros	-0,0036·γ² - 0,126·γ + 113	-0,0013·γ² - 0,115·γ + 56,7	-0,0005·γ² - 0,035·γ + 22,7	-0,0004·γ² + 0,017·γ + 14,2
Į PR orientuotos ativaros	-0,0105·γ² + 0,736·γ + 113	-0,0057·γ² + 0,493·γ + 56,7	-0,0022·γ² + 0,235·γ + 22,7	-0,0017·γ² + 0,242·γ + 14,2
Į P orientuotos ativaros	-0,013·γ² + 1,08·γ + 113	-0,0075·γ² + 0,811·γ + 56,7	-0,0028·γ² + 0,358·γ + 22,7	-0,0022·γ² + 0,339·γ + 14,1
Į PV orientuotos ativaros	-0,0103·γ² + 0,698·γ + 113	-0,0062·γ² + 0,586·γ + 56,7	-0,0022·γ² + 0,235·γ + 22,7	-0,0017·γ² + 0,229·γ + 14,2
Į V orientuotos ativaros	-0,0033·γ² - 0,173·γ + 113	-0,002·γ² - 0,014·γ + 56,7	-0,0005·γ² - 0,034·γ + 22,7	-0,0003·γ² + 0,007·γ + 14,2
Į ŠV orientuotos ativaros	0,0045·γ² - 1,11·γ + 113	0,0028·γ² - 0,6·γ + 56,5	0,001·γ² - 0,212·γ + 22,7	0,0005·γ² - 0,101·γ + 14,1
Į horizontalų paviršių	113	57	23	14

XVII. Vidinių šilumos išsiskyrimų skaičiavimas

48. Kiekvieno mėnesio „m“ norminiai Q_N.i„m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.i,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji vidiniai šilumos išsiskyrimai Q_i,m (kWh/(m²×mėn)), apskaičiuojami taip [3.21]:

,

(2.160)

,

(2.161)

;

(2.162)

čia:       Q_N.E.eq,m, Q_R.E.eq,m, Q_E.eq,m – apskaičiuojama pagal (2.127) formulę (kWh/(m²×mėn));

Q_N.E.lg,m, Q_R.E.lg,m, Q_E.lg,m – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus (kWh/(m²×mėn));

Q_N.hw.Ls,m, Q_R.hw.Ls,m  – apskaičiuojama pagal 39 punkto reikalavimus (kWh/(m²×mėn));

Q_hw.Ls,m – apskaičiuojama pagal (2.144) formulę (kWh/(m²×mėn));

0,5 – vidiniams šilumos išsiskyrimams priskirta pusė šilumos nuostolių karšto vandens paskirstymo stovų vamzdynuose;

Q_N.hw.LSL,m, Q_R.hw.LSL,m – apskaičiuojama pagal 39 punkto reikalavimus (kWh/(m²×mėn));

Q_hw.LSL,m – apskaičiuojama pagal (2.146) formulę (kWh/(m²×mėn));

g_o – žmogaus išskiriama šiluma (W). Imama iš 2.4 lentelės;

t – žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (h). Imamas iš 2.4 lentelės;

A_o – plotas vienam žmogui (m²). Imamas iš 2.4 lentelės.

XVIII. Mėnesinių šilumos poreikių  pastatui šildyti skaičiavimas

49. Kiekvieno mėnesio „m“  norminiai Q_N.H,m (kWh/(m²×mėn)), atskaitiniai Q_R.H,m (kWh/(m²×mėn)) ir skaičiuojamieji Q_H,m (kWh/(m²×mėn)) šilumos poreikiai pastatui šildyti apskaičiuojami taip [3.22]:

ir jeigu QN.H,m≤0,1 , tada QN.H,m =0;

(2.163)

ir jeigu QR.H,m≤0,1 , tada QR.H,m =0;

(2.164)

ir jeigu QH,m≤0,1 , tada QH,m =0;

(2.165)

čia:                Q_N.H.env,m, Q_R.H.env,m, Q_H.env,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.118), (2.119) ir (2.120) formules;

Q_N.H.vent,m, Q_R.H.vent,m – apskaičiuojama pagal (2.98) formulę;

Q_N.e,m, Q_R.e,m – apskaičiuojama pagal XVI skyriaus reikalavimus;

Q_N.i,m – apskaičiuojama pagal (2.160) formulę;

Q_H.vent,m – apskaičiuojama vadovaujantis 28.2 ir 28.3 punktų reikalavimais pagal (2.99) arba (2.108) formules;

η_N.H.gn,m, η_R.H.gn,m,η_H.gn,m – atitinkamo mėnesio „m“ šilumos pritekėjimų suvartojimo pastate norminis, atskaitinis ir skaičiuojamasis faktorius, susijęs su  energijos poreikių pastatui šildyti skaičiavimu (vnt.d.).

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamojo faktoriaus η_H.gn,m  vertė apskaičiuojama taip [3.22]:

jei γH,m>0 arba γH,m≠1,  ,	(2.166)
jei γH,m=1,  ,	(2.167)
jei γH,m<0,  ;	(2.168)
	(2.169)
;	(2.170)

čia:    C_p – pastato vidaus šiluminė talpa, J/K [3.22]. Nustatoma pagal 2.36 ir 2.37 lentelėse  pateiktus duomenis;

H_H.p,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato savitieji šilumos nuostoliai (W/K), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti. Apskaičiuojami pagal (2.117) formulę.

2.36 lentelė

Pastatų vidaus šiluminė talpa C_p ( J/K) [3.22]

Pastatų klasifikavimas pagal jų vidaus šiluminę talpą	Pastato vidaus šiluminė talpa Cp, J/K
Labai lengvas pastatas	80000·Ap
Lengvas pastatas	110000·Ap
Vidutinio masyvumo pastatas	165000·Ap
Masyvus pastatas	260000·Ap
Labai masyvus pastatas	370000·Ap

Kiekvieno mėnesio „m“ norminio η_N.H.gn,m faktoriaus vertė apskaičiuojama pagal (2.166)-(2.170) formules taip: (2.169) formulėje vietoje H_H.p,m naudojant H_N.H.p,m, apskaičiuotą pagal (2.115) formulę, (2.169) formulėje naudojant C_p =80000 J/K, formulėje (2.170) vietoje Q_i,m, Q_H.env,m ir Q_H.vent,m naudojant Q_N.i,m, Q_N.H.env,m ir Q_N.H.vent,m, apskaičiuotus atitinkamai pagal (2.160), (2.118) ir (2.98) formules.

Kiekvieno mėnesio „m“ atskaitinio η_R.H.gn,m faktoriaus vertė apskaičiuojama pagal (2.166)-(2.170) formules taip: (2.169) formulėje vietoje H_H.p,m naudojant H_R.H.p,m, apskaičiuotą pagal (2.116) formulę, (2.169) formulėje naudojant C_p =165000 J/K, formulėje (2.170) vietoje Q_i,m, Q_H.env,m ir Q_H.vent,m naudojant Q_R.i,m, Q_R.H.env,m ir Q_R.H.vent,m, apskaičiuotus atitinkamai pagal (2.161), (2.119) ir (2.98) formules.

2.37 lentelė

Įvairios vidaus šiluminės talpos pastatų lauko sienų, pertvarų, perdenginių ir grindų konstrukcijų apibūdinimas

	Karkasinės arba iš vidaus apšiltintos lauko sienos	Mūrinės arba betoninės lauko sienos	Karkasinės pertvaros	Betoninės ir/arba mūrinės pertvaros	Įvairios (betoninės, mūrinės ir karkasinės) pertvaros	Visi arba daugiau kaip pusė perdenginių mediniai	Visi arba daugiau kaip pusė perdenginių betoniniai	Visos arba daugiau kaip pusė grindų medinės, laminuotos ir pan.	Visos arba daugiau kaip pusė grindų betoninės, keraminių plytelių, linoleumo ant betono ir pan.	Pastato klasifikavimas pagal jo vidaus šiluminę talpą
1	+		+			+		+		Labai lengvas pastatas
2	+		+			+			+	Labai lengvas pastatas
3	+		+				+	+		Labai lengvas pastatas
4	+		+				+		+	Lengvas pastatas
5	+			+		+		+		Vidutinio masyvumo pastatas
6	+			+		+			+	Masyvus pastatas
7	+			+			+	+		Masyvus pastatas
8	+			+			+		+	Labai masyvus pastatas
9	+				+	+		+		Lengvas pastatas
10	+				+	+			+	Vidutinio masyvumo pastatas
11	+				+		+	+		Vidutinio masyvumo pastatas
12	+				+		+		+	Masyvus pastatas
13		+	+			+		+		Labai lengvas pastatas
14		+	+			+			+	Lengvas pastatas
15		+	+				+	+		Lengvas pastatas
16		+	+				+		+	Lengvas pastatas
17		+		+		+		+		Masyvus pastatas
18		+		+		+			+	Labai masyvus pastatas
19		+		+			+	+		Labai masyvus pastatas
20		+		+			+		+	Labai masyvus pastatas
21		+			+	+		+		Vidutinio masyvumo pastatas
22		+			+	+			+	Vidutinio masyvumo pastatas
23		+			+		+	+		Vidutinio masyvumo pastatas
24		+			+		+		+	Masyvus pastatas

XIX. Mėnesinių šiluminės energijos poreikių pastatui vėsinti skaičiavimas

50. Kiekvieno mėnesio „m“  norminiai Q_N.C,m (kWh/(m²×mėn))ir atskaitiniai Q_R.C,m (kWh/(m²×mėn)) šiluminės energijos poreikiai pastatui vėsinti lygūs nuliui:

.

(2.171)

Kiekvieno mėnesio „m“  skaičiuojamieji šiluminės energijos poreikiai pastatui vėsinti Q_C,m (kWh/(m²×mėn)) apskaičiuojami taip [3.22]:

-     jeigu Q_H,m≥0, Q_C,m=0;

-     jeigu Q_C,m, apskaičiuoto pagal žemiau pateiktą (2.172) formulę, vertė neigiama, Q_C,m=0;

-     kitais atvejais:

;

(2.172)

čia:    η_C.ls,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato šilumos nuostolių skaičiuojamasis faktorius, susijęs su  šiluminės energijos poreikių pastatui vėsinti skaičiavimu (vnt.d.).

Q_H,m -  apskaičiuojamas pagal (2.165) formulę;

2 – šiame reglamente nustatytos leistinos energijos sąnaudos pastatui vėsinti (kWh/(m²×mėn)), kai skaičiavimams naudojama [3.22] pateikta metodika.

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamojo faktoriaus η_C.ls,m  vertė apskaičiuojama taip [3.22]:

jei γC,m>0 arba γC,m≠1,  ,	(2.173)
jei γC,m=1,  ,	(2.174)
jei γC,m<0,  ;	(2.175)
	(2.176)
;	(2.177)

čia:    C_p – pastato vidaus šiluminė talpa, J/K [3.22]. Nustatoma pagal 2.36 ir 2.37 lentelėse  pateiktus duomenis;

Q_C.env,m – apskaičiuojama pagal (2.122) formulę (kWh/(m²·mėn));

Q_C.vent,m – apskaičiuojama pagal 29 punkto reikalavimus pagal (2.109) arba (2.110) formules (kWh/(m²·mėn));

H_C.p,m – atitinkamo mėnesio „m“ pastato savitieji šilumos nuostoliai (W/K), pagal kuriuos skaičiuojami energijos poreikiai pastatui vėsinti. Apskaičiuojami pagal (2.121) formulę;

- kiti paaiškinimai pateikti prie (2.162) formulės.

Sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams, kuriuose nėra vėsinimo įrenginių ir kurių projekte nenustatyta leistina patalpų temperatūra vasaros laikotarpiu, energijos sąnaudos patalpų vėsinimui neturi būti skaičiuojamos.

XX. Neatsinaujinanačios pirminės ENERGIJOS SĄNAUDŲ pastate, susijusių su energijos gamyba saulės kolektoriuose ir vėjo elektrinėse, skaičiavimas

51. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

51.1. Kiekvieną mėnesį „m“ visų karšto vandens ruošimo sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos buitiniam karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.hw.hwSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.178)

čia:    

Q_hw.hwSK,m –karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.179) formulę;

Q_E.hw.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn));

f_PRn.hwSK  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

f_PRn.E  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės.

51.2. Kiekvieną mėnesį „m“ karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms karštam vandeniui ruošti Q_hw.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) skaičiuoti naudojama žemiau pateikta formulė ir jos taikymo sąlygos [3.27]:

;

(2.179)

čia:     Q_{hw.hwSK.out,m,x} - kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengti vandenį šildantys Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.182) formulę;

Q_{hw.hwSK.dis,m,x} - kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos šilumos nuostoliai vamzdynuose nuo Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn)). Jei vamzdynai apšiltinti Q_{hw.hwSK.dis,m,x}=0,02·Q_{hw.hwSK.out,m,x}, jei neapšiltinti – Q_{hw.hwSK.dis,m,x}= 0,05·Q_{hw.hwSK.out,m,x} [3.27];

Q_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.185) formulę;

(2.179) formulės taikymo sąlygos tokios:  

-     jeigu Q_hw.hwSK,m <0, tada Q_hw.hwSK,m =0;

-     jeigu

;

(2.180)

-     tada

;

(2.181)

-     kitu atveju Q_hw.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.179) formulę;

čia:      Q_hw,m – apskaičiuojama pagal XV skyriuje nurodytą tvarką.

51.3. Kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengtų vandenį šildančių Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis Q_{hw.hwSK.out,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]:

;

(2.182)

čia:     X_m,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.183) formulę (vnt.dalys);

Y_m,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.184) formulę (vnt.dalys);

1,029; 0,065; 0,245; 0,0018; 0,0215 – Saulės kolektorių koreliacijos faktoriai [3.27];

51.4. Atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius X_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.183)

čia:     A_hwSK,x – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančių vandenį šildančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

A_hwSK,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36];

75 – projektinis karšto vandens talpos tūris vienam m² Saulės kolektoriaus ploto (ltr) [3.27];

V_hwSW,x – suminis karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai (ltr);

a_1,x,y - atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

2.38 lentelė

Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių šilumos nuostolių koeficientų a₁ (W/(m²·K)) vertės

Saulės kolektoriaus apibūdinimas	Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas a1, W/(m²·K)
Vamzdinis vakuuminis kolektorius	1,8
Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius	3,5
Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius	15

51.5. Atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Y_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.184)

čia:     IAM_x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

I_sol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

2.39 lentelė

Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių Saulės kritimo kampo pataisos koeficiento IAM (vnt.dalys) vertės

Saulės kolektoriaus apibūdinimas	Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas, vnt.dalys
Vamzdinis vakuuminis kolektorius su plokščiu šilumos sugėrikliu	0,97
Vamzdinis vakuuminis kolektorius su žiediniu šilumos sugėrikliu	1
Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius	0,94
Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius	1

51.6. Kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.185)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θ_i,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus.

51.7. Mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais Q_{E.hw.hwSK,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.27]:

;

(2.186)

čia:       t_{cp.hw.hwSK,m,x} - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.187) formulę [3.27]:

;

(2.187)

čia:       t_{cp.hw.hwSK.an} - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus karšto vandens ruošimo sistemose su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik karštam vandeniui ruošti (h). Imama t_{cp.hw.hwSK.an} =2000 h [3.27].

52. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

52.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui Q_PRn.H.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.188)

čia:     Q_H.hwSK,m – pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.189) formulę;

Q_E.H.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn));

f_PRn.hwSK  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius kai energijai gaminti naudojami karšto vandens ruošimo Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

f_PRn.E  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

52.2. kiekvieną mėnesį „m“ pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms pastatui šildyti Q_H.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) skaičiuoti naudojama žemiau pateikta formulė ir jos taikymo sąlygos [3.27]:

;

(2.189)

čia:     Q_{H.hwSK.out,m,x} - kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengti Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.192) formulę;

Q_HSW,m,x –kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo tikslams naudojamose karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.195) formulę;

(2.189) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q_H.hwSK,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q_H.hwSK,m =0,

-     jeigu

QH.hwSK,m≥QH,m,

(2.190)

-     tada 

QH.hwSK,m=QH,m,

(2.191)

-     kitu atveju Q_H.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.189) formulę.

Q_H,m - apskaičiuojamas pagal (2.165) formulę);

52.3. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis Q_{H.hwSK.out,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]:

;

(2.192)

čia:     Q_H,m - šilumos poreikiai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.165) formulę;

X_m,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.193)formulę (vnt.dalys);

Y_m,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.194) formulę (vnt.dalys);

52.4. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius X_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.193)

čia:     A_hwSK,x – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

A_hwSK,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36];

100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.27];

V_HSW,x – suminis pastato šildymo reikmėms naudojamų karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai (ltr);

a_1,x,y - atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės;

52.5. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Y_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.194)

čia:     IAM_x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

I_sol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis;

52.6. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai Q_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talpose apskaičiuojami taip:

;

(2.195)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens akumuliacinė talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C);

52.7. mėnesinės elektros energijos sąnaudos Q_E.H.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais apskaičiuojamos taip [3.27]:

;

(2.196)

čia:       t_{cp.H.hwSK,m,x} - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.197) formulę;

;

(2.197)

čia:       t_cp.H.hwSK.an - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik pastatui šildyti (h). Imama t_cp.H.hwSK.an =2000 h [3.27].

53. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

53.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų Saulės kolektorių sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(hw+H).hwSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.198)

čia:     Q_{(hw+H).hwSK,m} –Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.201) formulę;

Q_{E.(hw+H).hwSK,m} – mėnesinės elektros energijos sąnaudos sistemose su Saulės kolektoriais, kurios naudojamos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamos pagal (2.214) formulę;

f_PRn.hwSK  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

f_PRn.E  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

53.2. karštą vandenį ruošiančių Saulės kolektorių sistemų, naudojamų pastatui šildyti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti, per atitinkamą mėnesį „m“ pagamintos šiluminės energijos dalys, tenkančios karštam vandeniui ruošti f_hw.hwSK,m (vnt.dalis) ir pastatui šildyti f_H.hwSK,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.199)
;	(2.200)

53.3. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti Q_{(hw+H).hwSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.27]:

;

(2.201)

53.4. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Q^I_hw.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

,

(2.202)

čia:     Q^I_{hw.hwSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.206) formulę;

Q^I_{hw.hwSK.dis,m,x} - kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ sistemos su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai vamzdynuose tarp Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn)). Jei vamzdynai apšiltinti Q^I_{hw.hwSK.dis,m,x}=0,02·Q^I_{hw.hwSK.out,m,x}, jei neapšiltinti - Q^I_{hw.hwSK.dis,m,x}= 0,05·Q^I_{hw.hwSK.out,m,x} [3.27];

Q^I_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.209) formulę;

(2.202) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^I_hw.hwSK,m <0, tada Q^I_hw.hwSK,m =0;

-     jeigu

,

(2.203)

-     tada

,

(2.204)

-     kitu atveju Q_hw.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.202) formulę;

Q_hw.hwSK,m,x – atitinkamos „x“ vandenį šildančių Saulės kolektorių sistemos pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.179) formulę; 

53.5. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti Q^I_H.hwSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.205)

čia:     Q^I_{H.hwSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.210) formulę;

Q^I_HSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai buitinio karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.213) formulę;

(2.205) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^I_H.hwSK,m <0 arba Q_H,m =0, tada  Q^I_H.hwSK,m =0,

-     jeigu Q^I_H.hwSK,m≥Q_H,m, tada  Q^I_H.hwSK,m=Q_H,m (Q_H,m apskaičiuojamas pagal (2.165) formulę),

-     kitu atveju Q^I_H.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.205) formulę;

53.6. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintas šiluminės energijos kiekis karštam vandeniui ruošti Q^I_{hw.hwSK.out,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]:

;

(2.206)

čia:     X_m,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.207) formulę (vnt.dalys);

Y_m,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.208) formulę (vnt.dalys);

53.7. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius X_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.207)

čia:     A_hwSK,x – atitinkamoje „x“ sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

A_hwSK,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36];

f_hw.hwSK,m,x – atitinkamą mėnesį „m“ Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos dalis, tenkanti karštam vandeniui ruošti (vnt. dalys). Apskaičiuojama pagal (2.199) formulę;

a_1,x,y - atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

V^I_hwSW,x – prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris, kuriose ruošiamas karštas vanduo (ltr). Nustatomas taip:

-     jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris V^I_SW,x (ltr), tada V^I_hwSW,x=0,5· V^I_SW,x (ltr);

-     jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose turi būti naudojamas talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris (ltr);

53.8. atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Y_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.208)

čia:     IAM_x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

I_sol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis;

53.9. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose Q^I_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.209)

čia:    K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θ_i,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C);

θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

θ^I_hwSWm,x,y - atitinkamos „y“ karšto buitinio vandens talpos vidaus temperatūra atitinkamą „m“ mėnesį (°C). Nustatoma taip:

-     jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, priimama, kad 1-4 ir 10-12 metų mėnesiais θ_hwSW,m,x,y =70 °C, o 5-9 metų mėnesiais θ_hwSW,m,x,y =50 °C;

-     jeigu karštam vandeniui ruošti naudojamos atskiros talpos, bet kurį metų mėnesį θ_hwSW,m,x,y =50 (°C);

53.10. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis pastatui šildyti Q^I_{H.hwSK.out,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip [3.27]:

;

(2.210)

čia:     Q_H,m - šilumos poreikiai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.165) formulę;

X_m,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.211)formulę (vnt.dalys);

Y_m,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.212) formulę (vnt.dalys);

53.11. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius X_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.211)

čia:     A_hwSK,x – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.36];

A_hwSK,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.36];

100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.27];

a_1,x,y - atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

V^I_hwSW,x – prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų pastatui šildyti suminis tūris (ltr). Nustatomas taip:

-     jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris V^I_SW,x (ltr), tada V^I_HSW,x=0,5· V^I_SW,x (ltr);

-     jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose turi būti naudojamas talpų pastatui šildyti suminis tūris (ltr);

53.12. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Y_m,x,y (vnt.dalys) apskaičiuojamas taip:

;

(2.212)

čia:     IAM_x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.27].

I_sol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis;

53.13. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai Q^I_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talpose apskaičiuojami taip:

;

(2.213)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo ezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C);

53.14. mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais Q_{E.(hw+H).hwSK,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.27]:

;

(2.214)

čia:       t_{cp.(hw+H).hwSK,m,x} - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Apskaičiuojamas pagal (2.215) formulę;

;

(2.215)

čia:       t_{cp.(hw+H).hwSK.an} - cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Imama t_{cp.(hw+H).hwSK.an} =2000 h [3.27].

54. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienete Q_PRn.E.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)), kai ši energija naudojama tik elektros prietaisams, apskaičiuojamos taip [3.28]:

;

(2.216)

čia:      (2.216) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jei fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t.y. jeigu

(2.217)

-     tada

(2.218)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.216) formulę;

Q_E.eq,m, Q_E.lg,m, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_E.hw.hwSK,m, Q_E.H.hwSK,m, Q_{E.(hw+H).hwSK,m} – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.130), (2.186), (2.196) ir (2.214) formules;

f_PRn.fvSK  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami fotovoltiniai Saulės kolektoriai (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

Q_E.fvSK,m –Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintas elektros energijos kiekis (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.219)

čia:     I_sol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvyrimo kampą pagal 2.33 – 2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

K_fvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus pikinė galia (kW/m²). Imama iš kolektoriaus gamintojo techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imama iš  (2.36) lentelės;

f_fvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus efektyvumo faktorius (vnt.dalys). Imama iš  (2.37) lentelės;

A_fvSK,x – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus plotas neįskaitant rėmo užimamo ploto (m²);

I_fvSK.ref  – bazinė bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankio vertė lygi 1 kW/m²;

2.40 lentelė

Įvairių fotovoltinių Saulės kolektorių pikinės galios K_fvSK (kW/m²) vertės [3.28]

Fotovoltinio kolektoriaus tipas	KfvSK, kW/m²
Monokristalinio silicio kolektorius	0,15
Polikristalinio silicio kolektorius	0,13
Plonasluoksnis (plėvelės tipo) amorfinio silicio kolektorius	0,06
Plonasluoksnis (plėvelės tipo) vario-indžio-galio diselenidų kolektorius	0,105
Plonasluoksnis (plėvelės tipo) kadmio telūrido kolektorius	0,095
Kiti plonasluoksniai (plėvelės tipo) kolektoriai	0,035

2.41 lentelė

Fotovoltinių Saulės kolektorių efektyvumo faktorių f_fvSK (vnt.dalys) vertės [3.28]

Fotovoltinio kolektoriaus tipas	ffvSK, vnt.dalys
Nevėdinamas	0,70
Vidutiniškai vėdinamas	0,75
Intensyviai vėdinamas	0,80

55. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

55.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienete Q_{PRn.hw.fvSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.28]:

;

(2.220)

čia:     (2.220) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu,

;

(2.221)

-     tada,

;

(2.222)

-     kitais atvejais Q_hw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.220) formulę;

Q_hw.fvSK,m –fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.223)

čia:     jeigu Q_hw.fvSK,m <0, tada Q_hw.fvSK,m =0;

Q_{hw.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas  pagal (2.224) formulę;

Q_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.225) formulę;

Q_hw.hwSK,m,x, Q^I_hw.hwSK,m,x – atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamos atitinkamai pagal (2.179) ir (2.202) formules. 

;

(2.224)

čia: paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

55.2. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.225)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θ_i,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y vertė (°C).

56. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

56.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienete Q_PRn.H.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip [3.28]:

;

(2.226)

čia:     (2.226) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu,

;

(2.227)

-     tada,

;

(2.228)

-     kitais atvejais Q_H.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.226) formulę;

Q_H,m, Q_H.hwSK,m, Q^I_H.hwSK,m  – energijos suvartojimai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.165), (2.189) ir (2.205) formules.

Q_H.fvSK,m – atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.229)

čia:     jeigu Q_H.fvSK,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q_H.fvSK,m =0;

Q_{H.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas  pagal (2.230) formulę;

Q_HSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.231) formulę;

;

(2.230)

čia: paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

56.2. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.231)

čia: paaiškinimus žiūrėti prie (2.225) formulės

57. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

57.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(E+hw).fvSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.232)

čia:     Q^I_E.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.235) formulę;

Q^I_hw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.238) formulę.

57.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f^.I_E.fvSK,m (vnt.dalis) ir karšto vandens ruošimo sistemų energijos suvartojimui f^.I_hw.fvSK,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.233)
;	(2.234)

57.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos elektros prietaisams Q^I_E.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę ir formulės taikymo sąlygas:

;

(2.235)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

(2.235) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t.y. jeigu

;

(2.236)

-     tada

;

(2.237)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.235) formulę;

Q_E.eq,m, Q_E.lg,m,x, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_{E.hw.hwSK,m,x}, Q_E.H.hwSK,m,x, Q_{E.(hw+H).hwSK,m,x}, Q_E.fvSK,m,x – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.228), (2.186), (2.196), (2.214) ir (2.219) formules;

57.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Q^I_hw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.238)

čia:     Q^I_{hw.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.241) formulę;

Q^I_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.242) formulę;

(2.238) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^I_hw.fvSK,m <0, tada Q^I_hw.fvSK,m =0,

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu,

;

(2.239)

-     tada,

;

(2.240)

-     kitais atvejais Q^I_hw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.238) formulę;

Q_hw.hwSK,m, Q^I_hw.hwSK,m, Q_hw.fvSK,m – mėnesinės Saulės kolektorių sistemų energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamos atitinkamai pagal (2.179), (2.202) ir (2.223) formules; 

57.5. atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis karštam vandeniui ruošti Q^I_{hw.fvSK.out,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę:

;

(2.241)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

57.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q^I_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.242)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.225) formulės.

58. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir pastatui šildyti. apskaičiuojamos taip:

58.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(E+H).fvSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.243)

čia:     Q^II_E.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.246) formulę;

Q^II_H.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.249) formulę;

58.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f^.II_E.fvSK,m (vnt.dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f^.II_H.fvSK,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.244)
;	(2.245)

58.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos elektros prietaisams Q^II_E.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę ir formulės taikymo sąlygas:

;

(2.246)

čia:     f^.II_E.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.244) formulę (vnt.dalys);

kitus formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

(2.246) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t.y. jeigu

;

(2.247)

-     tada

;

(2.248)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.246) formulę;

Q_E.eq,m, Q_E.lg,m,x, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_E.hw.hwSK,m, Q_E.H.hwSK,m, Q_{E.(hw+H).hwSK,m}, Q_E.fvSK,m, Q^I_E.fvSK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)) pastate. Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.130), (2.186), (2.196), (2.214), (2.219) ir (2.235) formules;

58.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti Q^II_H.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.249)

čia:     Q^II_{H.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.252) formulę;

Q^II_HSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.253) formulę;

(2.249) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^II_H.fvSK,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q^II_H.fvSK,m =0,

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu,

;

(2.250)

-     tada,

;

(2.251)

-     kitais atvejais Q^II_H.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.249) formulę;

Q_H,m, Q_H.hwSK,m,x, Q^I_H.hwSK,m,x, Q_H.fvSK,m,x – energijos suvartojimai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.165), (2.189), (2.205) ir (2.229) formules;

58.5. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis pastatui šildyti Q^II_H.fvSK.out,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę:

;

(2.252)

čia:     f^.II_H.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.245) formulę (vnt.dalys)

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

58.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q^II_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.253)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C).

59. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

59.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(hw+H).fvSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.254)

čia:     Q^III_hw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.257) formulę;

Q^III_H.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.262) formulę;

59.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos energijos suvartojimui karštam buitiniam vandeniui ruošti f^.III_hw.fvSK,m (vnt.dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f^.III_H.fvSK,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.255)
;	(2.256)

59.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Q^III_hw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.257)

čia:     Q^III_{hw.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.241) formulę;

Q^III_hwSW,m,x –kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.242) formulę;

(2.257) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^III_hw.fvSK,m <0, tada Q^III_hw.fvSK,m =0,

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu,

;

(2.258)

-     tada,

;

(2.259)

-     kitais atvejais Q^III_hw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.257) formulę;

Q_hw.hwSK,m, Q^I_hw.hwSK,m, Q_hw.fvSK,m, Q^I_hw.fvSK,m  –Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamos atitinkamai pagal (2.179), (2.202), (2.223) ir (2.238) formules; 

59.4. aitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis karštam vandeniui ruošti Q^III_{hw.fvSK.out,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę:

;

(2.260)

čia:     f^.III_hw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.255) formulę (vnt.dalys);

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

59.5. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose Q^III_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.261)

čia:                θ^III_hwSWm,x,y - atitinkamos „y“ karšto buitinio vandens talpos vidaus temperatūra atitinkamą „m“ mėnesį (°C). Nustatoma taip:

-     jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, priimama, kad 1-4 ir 10-12 metų mėnesiais θ_hwSW,m,x,y =70 °C, o 5-9 metų mėnesiais θ_hwSW,m,x,y =50 °C;

-     jeigu karštam vandeniui ruošti naudojamos atskiros talpos, bet kurį metų mėnesį θ_hwSW,m,x,y =50 (°C);

59.6. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti Q^III_H.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.262)

čia:     Q^III_{H.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.265) formulę;

Q^III_HSW,m,x –kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.266) formulę;

(2.262) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^III_H.fvSK,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q^III_H.fvSK,m =0,

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti pastate, t.y. jeigu

Q^IIIH.fvSK,m≥QH,m – QH.hwSK,m - Q^IH.hwSK,m - QH.fvSK,m - Q^IIH.fvSK,m;

(2.263)

-     tada,

Q^IIIH.fvSK,m=QH,m – QH.hwSK,m - Q^IH.hwSK,m - QH.fvSK,m - Q^IIH.fvSK,m;

(2.264)

-     kitais atvejais Q^III_H.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.262) formulę;

Q_H,m, Q_H.hwSK,m, Q^I_H.hwSK,m, Q_H.fvSK,m, Q^II_H.fvSK,m – energijos poreikis (Q_H,m) ir sąnaudos pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.165), (2.189), (2.205), (2.229) ir (2.249) formules;

59.7. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis pastatui šildyti Q^III_H.fvSK.out,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę:

;

(2.265)

čia:     f^.III_H.fvSK,m,x – apskaičiuojamas pagal (2.256) formulę (vnt.dalys)

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

59.8. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q^III_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.266)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C).

60. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

60.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams, karštam buitiniam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(E+hw+H).fvSK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.267)

čia:     A_{p.(E+hw+H).fvSK} – pastato šildomas plotas, kuriame atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos pagaminta energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (m²);

Q^IV_E.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.271) formulę;

Q^IV_hw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.274) formulę;

Q^IV_H.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.279) formulę;

60.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f^.IV_E.fvSK,m (vnt.dalys), energijos suvartojimui karštam vandeniui ruošti f^.IV_hw.fvSK,m (vnt.dalys) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f^.IV_H.fvSK,m (vnt.dalys) apskaičiuojamos taip:

;

(2.268)

;	(2.269)
;	(2.270)

60.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos elektros prietaisams Q^IV_E.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę ir formulės taikymo sąlygas:

;

(2.271)

čia:     f^.IV_E.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.268) formulę (vnt.dalys);

kitus formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

(2.271) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas šiame plote, t.y. jeigu

Q^IVE.fvSK,m≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m – QE.fvSK,m – Q^IE.fvSK,m – Q^IIE.fvSK,m;

(2.272)

-     tada,

Q^IVE.fvSK,m=QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m – QE.fvSK,m – Q^IE.fvSK,m – Q^IIE.fvSK,m;

(2.273)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.271) formulę;

Q_E.eq,m, Q_E.lg,m, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_E.hw.hwSK,m, Q_E.H.hwSK,m, Q_{E.(hw+H).hwSK,m}, Q_E.fvSK,m, Q^I_E.fvSK,m, Q^II_E.fvSK,m – elektros energijos sąnaudos pastate atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.186), (2.196), (2.214), (2.219), (2.235) ir (2.246) formules;

60.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti Q^IV_hw.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.274)

čia:     Q^IV_{hw.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.277) formulę;

Q^IV_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.278) formulę;

(2.274) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^IV_hw.fvSK,m <0, tada Q^IV_hw.fvSK,m =0,

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu

;

(2.275)

-     tada

;

(2.276)

-     kitais atvejais Q^IV_hw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.274) formulę;

Q_hw.hwSK,m, Q^I_hw.hwSK,m, Q_hw.fvSK,m, Q^I_hw.fvSK,m, Q^III_hw.fvSK,m  – Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos mėnesinės sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamos atitinkamai pagal (2.179), (2.202), (2.223), (2.238) ir (2.257) formules; 

60.5. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis karštam vandeniui ruošti Q^IV_{hw.fvSK.out,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę:

;

(2.277)

čia:     f^.IV_hw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.269) formulę (vnt.dalys);

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

60.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q^III_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.278)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.225) formulės;

60.7. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti Q^IV_H.fvSK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.279)

čia:     Q^IV_{H.fvSK.out,m,x} - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.282) formulę;

Q^IV_HSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.283) formulę;

(2.279) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^IV_H.fvSK,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q^IV_H.fvSK,m =0,

-     jeigu fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu

Q^IVH.fvSK,m≥QH,m – QH.hwSK,m – Q^IH.hwSK,m – QH.fvSK,m – Q^IIH.fvSK,m – Q^IIIH.fvSK,m ;

(2.280)

-     tada,

Q^IVH.fvSK,m=QH,m – QH.hwSK,m – Q^IH.hwSK,m – QH.fvSK,m – Q^IIH.fvSK,m – Q^IIIH.fvSK,m ;

(2.281)

-     kitais atvejais Q^IV_H.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.279) formulę;

Q_H,m, Q_H.hwSK,m, Q^I_H.hwSK,m, Q_H.fvSK,m, Q^II_H.fvSK,m, Q^III_H.fvSK,m – energijos poreikis (Q_H,m) ir sąnaudos pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.165), (2.189), (2.205), (2.229), (2.249) ir (2.262)formules;

60.8. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis pastatui šildyti Q^IV_H.fvSK.out,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos pagal žemiau pateiktą formulę:

;

(2.282)

čia:     f^.IV_H.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.270) formulę (vnt.dalys)

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.219) formulės;

60.9. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q^IV_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.283)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C).

61. Energijos, pagamintos vandenį šildančiuose ir fotovoltiniuose Saulės kolektoriuose, suminės sąnaudos pastate apskaičiuojamos taip:

61.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių pagamintos energijos (šiluminės ir elektros) suminės sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti Q_hw.sum.SK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.284)

čia: Q_hw.hwSK,m, Q^I_hw.hwSK,m, Q_hw.fvSK,m, Q^I_hw.fvSK,m, Q^III_hw.fvSK,m, Q^IV_hw.fvSK,m –  apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.179), (2.202), (2.223), (2.238), (2.257) ir (2.274) formules;

61.2. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti Q_{PRn.hw.sum.SK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.285)

čia: f_PRn.hwSK ir f_PRn.fvSK – atitinkamai karštą vandenį ruošiančių ir fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriai (vnt). Imama iš 2.19 lentelės;

61.3. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių pagamintos energijos (šiluminės ir elektros) suminės sąnaudos pastatui šildyti Q_H.sum.SK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.286)

čia:     Q_H.hwSK,m, Q^I_H.hwSK,m, Q_H.fvSK,m, Q^II_H.fvSK,m, Q^III_H.fvSK,m, Q^IV_H.fvSK,m, – apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.189), (2.205), (2.229), (2.249), (2.262) ir (2.279) formules;

61.4. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti Q_{PRn.H.sum.SK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.287)

čia:     f_PRn.hwSK ir f_PRn.fvSK – atitinkamai karštą vandenį ruošiančių ir fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriai (vnt). Imama iš 2.19 lentelės;

61.5. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių pagamintos energijos suminės sąnaudos elektros prietaisams Q_E.sum.SK,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.288)

čia: Q_E.fvSK,m, Q^I_E.fvSK,m, Q^II_E.fvSK,m, Q^IV_E.fvSK,m – apskaičiuojama atitinkamai pagal (2.219), (2.235), (2.246) ir (2.271) formules;

61.6. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams Q_{PRn.E.sum.SK,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

.

(2.289)

62. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.E.WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)), kai ši energija naudojama tik elektros prietaisams, apskaičiuojamos taip:

;

(2.290)

čia:     f_PRn.WE  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos vėjo elektrinės. Imamas iš 2.19 lentelės;

f_PRn.HE  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos hidroelektrinės. Imamas iš 2.19 lentelės;

Q_E.WE,m, Q_E.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį pastate (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami taip:

;

(2.291)

;

(2.292)

čia:     (2.291) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jei vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t.y. jeigu

QE.WE,m≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m- QE.sum.SK,m;

(2.293)

-     tada,

QE.WE,m= QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m- QE.sum.SK,m;

(2.294)

-     kitu atveju rezultatas atitinka gautam pagal (2.291) formulę.

(2.292) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jei vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t.y. jeigu

QE.WE,m +QE.HE,m ≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m- QE.sum.SK,m;

(2.295)

-     tada,

QE.WE,m +QE.HE,m = QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m- QE.sum.SK,m

(2.296)

-     ir

QE.HE,m = QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m- QE.sum.SK,m - QE.WE,m

(2.297)

-     kitu atveju rezultatas atitinka gautam pagal (2.292) formulę;

Q_E.eq,m, Q_E.lg,m, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_E.hw.hwSK,m, Q_E.H.hwSK,m, Q_{E.(hw+H).hwSK,m}, Q_E.sum.SK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.228), (2.186), (2.196), (2.214) ir (2.288) formules.

E_m,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės skaičiuojamasis vietovės vėjo energetinis potencialas atitinkamą „m“ mėnesį (W/m²). Apskaičiuojamas pagal empirinę (2.298) formulę;

A_HWE,x,y –  atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio darbinis plotas (m²). Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, apskaičiuojamas pagal (2.300) formulę;

C_HWE,m,x,y  – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio galios koeficientas atitinkamą „m“ mėnesį. Pagal vidutinį pastato vietovės mėnesinį vėjo greitį elektrinės vėjaračio ašies aukštyje virš žemės paviršiaus ν_{wind.HWE,m,x,y}, kuris apskaičiuojamas pagal (2.299) formulę, C_HWE,m,x,y  vertė nustatoma iš grafiko vėjo elektrinės techninėje dokumentacijoje, nusakančio priklausomybę tarp vidutinio vėjo greičio ir šio koeficiento vertės.  C_HWEm,x,y vertė neturi būti didesnė už 0,593. Nesant duomenų, C_HWEm,x,y priimamas kaip nekintamas dydis visais metų mėnesiais, t.y. C_HWEm,x,y = const =0,48;

η_1,HWE,x,y  – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės mechaninis naudingumo koeficientas. Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, priimama η_1,HWE,x,y = 0,99;

η_2,HWE,x,y  – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės elektrinis naudingumo koeficientas. Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, priimama η_2,HWE,x,y = 0,96;

P_w.WT,m,x,y – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių sistemos atitinkamos „y“ vertikalios ašies vėjo elektrinės elektros gamybos galia (W) esant vidutiniam mėnesio vėjo greičiui ν_wind.VWE,ds (m/s). Imama iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, o nesant duomenų imama P_w.WT,m,x,y = 0;

ν_{wind.VWE,m,x,y} - apskaičiuojamas pagal (2.299) formulę, kurioje vietoje  h_HWE,y skaičiavimams naudojamas aukštis nuo žemės paviršiaus iki vertikalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio centro h_VWE,y (m);

ν_{wind.VWEds,m,x,y} - atitinkamos „x“ vėjo elektrinių sistemos atitinkamos „y“ vertikalios ašies vėjo elektrinės projektinis vėjo greitis, kuriam esant gamintojas deklaruoja elektrinės galią (m/s);

0,3 – faktoriaus vertė, nusakanti vertikalios ašies vėjo elektrinės galios išnaudojimo efektyvumą (vnt.);

0,5 – faktoriaus vertė, nusakanti hidroelektrinės galios išnaudojimo efektyvumą (vnt.).

;

(2.298)

čia:     1,258 – oro tankis esant 10 °C temperatūrai ir 760 mm Hg slėgiui (kg/m³);

ν_{wind.HWE,m,x,y} – vidutinis mėnesinis vėjo greitis atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės ašies aukštyje virš žemės paviršiaus (m/s). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.299)

čia:     h_HWE,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės auštis virš žemės paviršiaus, t.y. atstumas nuo žemės paviršiaus iki vėjo elektrinės vėjaračio ašies (m);

ν_wind,m – vidutinis mėnesinis vėjo greitis pastato vietovėje (m/s). Imamas iš 2.42 lentelės.

;

(2.300)

čia:     R_HWE,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės sparnų ilgis, t.y. atstumas nuo vėjo elektrinės ašies iki sparno galo (m).

2.42 lentelė

Mėnesiniai vėjo greičiai skirtingose vietovėse skirtingais metų mėnesiais ν_wind,m (m/s)

		Metų mėnesio numeris
Eil. Nr.	Pastato vietovės apibūdinimas	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
1	Akmenės rajonas	3,7	3,4	3,4	3,1	2,9	2,9	2,8	2,6	3,0	3,4	3,6	3,5
2	Alytaus rajonas	3,6	3,3	3,3	3,2	2,8	2,7	2,7	2,5	2,8	3,2	3,7	3,5
3	Anykščių rajonas	3,8	3,6	3,5	3,3	3,0	2,9	2,7	2,6	3,0	3,4	3,9	3,7
4	Biržų rajonas	4,2	4,1	4,0	3,8	3,5	3,3	3,0	2,8	3,2	3,8	4,3	4,1
5	Ignalinos rajonas	3,7	3,3	3,2	3,0	2,8	2,7	2,5	2,4	2,9	3,2	3,6	3,6
6	Jonavos rajonas	4,5	4,2	4,2	3,9	3,4	3,2	3,0	3,0	3,6	4,0	4,6	4,5
7	Joniškio rajonas	3,6	3,5	3,4	3,3	3,1	2,9	2,8	2,6	2,9	3,3	3,7	3,5
8	Jurbarko rajonas	4,1	4,1	4,1	3,9	3,6	3,3	3,1	2,9	3,3	3,7	4,1	4,0
9	Kaišiadorių rajonas	4,5	4,2	4,2	3,9	3,4	3,2	3,0	3,0	3,6	4,0	4,6	4,5
10	Kauno rajonas	4,9	4,3	4,4	3,9	3,4	3,2	3,1	3,1	3,7	4,3	4,6	4,8
11	Kėdainių rajonas	3,8	3,7	3,6	3,6	3,2	2,9	2,7	2,6	2,9	3,4	3,8	3,6
12	Kelmės rajonas	4,6	4,3	4,2	3,8	3,5	3,3	3,1	2,9	3,4	4,0	4,5	4,2
13	Klaipėdos rajonas	5,8	5,1	5,0	4,5	4,1	4,2	4,7	4,6	5,4	5,8	6,5	6,1
14	Kretingos rajonas	5,8	5,1	5,0	4,5	4,1	4,2	4,7	4,6	5,4	5,8	6,5	6,1
15	Kupiškio rajonas	3,8	3,6	3,5	3,3	3,0	2,9	2,7	2,6	3,0	3,4	3,9	3,7
16	Lazdijų rajonas	4,1	3,7	3,7	3,5	3,1	3,0	3,0	2,8	3,2	3,6	4,2	4,1
17	Marijampolės rajonas	4,6	4,1	4,2	3,7	3,2	3,0	2,9	2,9	3,4	4,0	4,4	4,4
18	Mažeikių rajonas	4,6	4,3	4,2	3,8	3,5	3,3	3,1	2,9	3,4	4,0	4,5	4,2
19	Molėtų rajonas	4,3	3,9	3,8	3,4	3,2	3,0	2,8	2,7	3,3	3,8	4,2	4,3
20	Pakruojo rajonas	4,2	4,0	4,0	3,8	3,4	3,2	3,1	3,0	3,4	3,6	4,3	4,1
21	Panevėžio rajonas	4,2	4,0	4,0	3,8	3,4	3,2	3,1	3,0	3,4	3,6	4,3	4,1
22	Pasvalio rajonas	4,2	4,0	4,0	3,8	3,4	3,2	3,1	3,0	3,4	3,6	4,3	4,1
23	Plungės rajonas	4,6	4,3	4,2	3,8	3,5	3,3	3,1	2,9	3,4	4,0	4,5	4,2
24	Prienų rajonas	4,6	4,1	4,2	3,7	3,2	3,0	2,9	2,9	3,4	4,0	4,4	4,4
25	Radviliškio rajonas	4,2	4,0	4,0	3,8	3,4	3,2	3,1	3,0	3,4	3,6	4,3	4,1
26	Raseinių rajonas	4,1	4,1	4,1	3,9	3,6	3,3	3,1	2,9	3,3	3,7	4,1	4,0
27	Rokiškio rajonas	3,8	3,6	3,5	3,3	3,0	2,9	2,7	2,6	3,0	3,4	3,9	3,7
28	Šakių rajonas	4,9	4,3	4,4	3,9	3,4	3,2	3,1	3,1	3,7	4,3	4,6	4,8
29	Šalčininkų rajonas	3,0	2,9	2,9	2,8	2,5	2,4	2,3	2,1	2,3	2,7	3,2	2,9
30	Šiaulių rajonas	3,6	3,5	3,4	3,3	3,1	2,9	2,8	2,6	2,9	3,3	3,7	3,5
31	Šilalės rajonas	4,6	4,3	4,2	3,8	3,5	3,3	3,1	2,9	3,4	4,0	4,5	4,2
32	Šilutės rajonas	4,5	4,2	4,3	3,9	3,6	3,5	3,4	3,1	3,5	4,0	4,5	4,3
33	Širvintų rajonas	4,5	4,2	4,2	3,9	3,4	3,2	3,0	3,0	3,6	4,0	4,6	4,5
34	Skuodo rajonas	4,6	4,3	4,2	3,8	3,5	3,3	3,1	2,9	3,4	4,0	4,5	4,2
35	Švenčionių rajonas	3,7	3,3	3,2	3,0	2,8	2,7	2,5	2,4	2,9	3,2	3,6	3,6
36	Tauragės rajonas	4,5	4,2	4,3	3,9	3,6	3,5	3,4	3,1	3,5	4,0	4,5	4,3
37	Telšių rajonas	3,7	3,4	3,4	3,1	2,9	2,9	2,8	2,6	3,0	3,4	3,6	3,5
38	Trakų rajonas	4,3	3,9	3,8	3,4	3,2	3,0	2,8	2,7	3,3	3,8	4,2	4,3
39	Ukmergės rajonas	4,5	4,2	4,2	3,9	3,4	3,2	3,0	3,0	3,6	4,0	4,6	4,5
40	Utenos rajonas	3,6	3,4	3,4	3,1	2,8	2,6	2,6	2,5	2,8	3,3	3,7	3,5
41	Varėnos rajonas	3,0	2,9	2,9	2,8	2,5	2,4	2,3	2,1	2,3	2,7	3,2	2,9
42	Vilkaviškio rajonas	4,2	3,8	3,9	3,4	2,9	2,7	2,7	2,6	3,1	3,6	4,2	3,9
43	Vilniaus rajonas	4,3	3,9	3,8	3,4	3,2	3,0	2,8	2,7	3,3	3,8	4,2	4,3
44	Zarasų rajonas	3,7	3,3	3,2	3,0	2,8	2,7	2,5	2,4	2,9	3,2	3,6	3,6
45	Neringos miestas	6,4	5,8	5,7	5,1	5,0	4,9	4,9	4,9	5,5	6,2	7,1	6,5

63. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.hw.WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)), kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

;

(2.301)

čia:     f_PRn.WE  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos vėjo elektrinės. Imamas iš 2.19 lentelės;

f_PRn.HE  - neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos hidroelektrinės. Imamas iš 2.19 lentelės;

Q_hw.WE,m, Q_hw.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį pastate (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami taip:

;

(2.302)

;

(2.303)

čia:     (2.302) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu

;

(2.304)

-     tada ,

;

(2.305)

-     kitu atveju Q_hw.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.302) formulę;

(2.303) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu

;

(2.306)

-     tada

;

(2.307)

-     ir

;

(2.308)

-     kitu atveju skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.303) formulę;

Q_{hw.sum.SK,m,x}, - apskaičiuojama pagal (2.284) formulę.

Q_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, kurios naudojamos atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagaminto karšto vandens saugojimui (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.310) formulę;

Q_{hw.WE.out,m,x} – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas suminis energijos kiekis atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.309)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės.

Kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)), prijungtose prie atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės, apskaičiuojami taip:

;

(2.310)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θ_i,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus.

64. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.H.WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)), kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

;

(2.311)

čia:     Q_H.WE,m, Q_E.HE,m – atitinkamai vėjo ir pagamintos elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami taip:

;

(2.312)

;

(2.313)

čia:     (2.312) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q_H.WE,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q_H.WE,m =0,

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu,

;

(2.314)

-     tada,

;

(2.315)

-     kitais atvejais Q_H.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.312) formulę;

(2.313) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu,

;

(2.316)

-     tada,

;

(2.317)

-     ir

;

(2.318)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.313) formulę;

Q_H.sum.SK,m, - apskaičiuojama pagal (2.286) formulę.

Q_HSW,m,x –kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, kurios naudojamos atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintos energijos pastatui šildyti saugojimui (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.320) formulę;

Q_H.WE.out,m,x – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas suminis energijos kiekis atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.319)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės.

Kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.320)

čia: paaiškinimus žiūrėti prie (2.310) formulės.

65. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

65.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(E+hw).WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)),  kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

;

(2.321)

čia:     Q^I_E.WE,m, Q_E.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami elektros prietaisams (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.324) ir (2.325) formules;

Q^I_hw.WE,m, Q_hw.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.331) ir (2.332) formules;

65.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f^.I_E.WE+HE,m (vnt.dalis) ir karšto vandens ruošimo sistemų energijos suvartojimui f^.I_hw.WE+HE,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.322)
.	(2.323)

čia:     Q_E.eq,m, Q_E.lg,m, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_E.hw.hwSK,m, Q_E.H.hwSK,m, Q_{E.(hw+H).hwSK,m}  – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.228), (2.186), (2.196) ir (2.214) formules;

Q_E.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.288) formulę;

Q_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.291) formulę;

Q_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.292) formulę;

Q_hw.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.284) formulę;

Q_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.302) formulę;

Q_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.302) formulę;

Q_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.303) formulę.

;

(2.324)

;

(2.325)

čia:     (2.324) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t.y. jeigu

Q^IE.WE,m≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m;

(2.326)

-     tada

Q^IE.WE,m=QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m;

(2.327)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.324) formulę;

(2.325) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t.y. jeigu

Q^IE.WE,m + Q^IE.HE,m ≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m;

(2.328)

-     tada

Q^IE.WE,m + Q^IE.HE,m =QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m- QE.HE,m;

(2.329)

-     ir

Q^IE.HE,m =QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m- QE.HE,m - Q^IE.WE,m;

(2.330)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.325) formulę;

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės;

65.3. vėjo Q^I_hw.WE,m (kWh/(m²·mėn)) ir hidroelektrinių Q^I_hw.HE,m (kWh/(m²·mėn)) atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamas taip:

;

(2.331)

;

(2.332)

čia:     (2.331) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jeigu

;

(2.333)

-     tada,

;

(2.334)

-     kitais atvejais Q^I_hw.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.331) formulę;

(2.332) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jeigu

;

(2.335)

-     tada,

;

(2.336)

-     ir

;

(2.337)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.332) formulę;

Q_hw.sum.SK,m, - apskaičiuojama pagal (2.284) formulę;

Q_hw.WE,m, - apskaičiuojama pagal (2.302) formulę;

Q_hw.HE,m, - apskaičiuojama pagal (2.303) formulę;

Q^I_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, kurios naudojamos atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagaminto karšto vandens saugojimui (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.339) formulę;

Q^I_{hw.WE.out,m,x} – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti  atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.338)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės;

65.4. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q^I_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.339)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θ_i,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus.

66. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

66.1. kiekvieną mėnesį „m“ vėjo elektrinių pagamintos pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(E+H).WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)),  kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

;

(2.340)

čia:     Q^II_E.WE,m, Q^II_E.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos kiekiai, sunaudojami elektros prietaisams (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.343) ir (2.344) formules;

Q^II_H.WE,m, Q^II_H.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos kiekiai, sunaudojami pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.350) ir (2.351) formules;

66.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f^.II_E.WE+HE,m (vnt.dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f^.II_H.WE+HE,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.341)
.	(2.342)

čia:     Q_E.eq,m, Q_E.lg,m, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_E.hw.hwSK,m, Q_E.H.hwSK,m, Q_{E.(hw+H).hwSK,m}  – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.228), (2.186), (2.196) ir (2.214) formules;

Q_E.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.288) formulę;

Q_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.291) formulę;

Q_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.292) formulę;

Q^I_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.324) formulę;

Q^I_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.325) formulę;

Q_H.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.286) formulę;

Q_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.312) formulę;

Q_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.313) formulę.

;

(2.343)

;

(2.344)

čia:     (2.343) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t.y. jeigu

Q^IIE.WE,m≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+QE.H.hwSK,m+ + QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m;

(2.345)

-     tada

Q^IIE.WE,m= QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+QE.H.hwSK,m+ + QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m;

(2.346)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.343) formulę;

(2.344) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t.y. jeigu

Q^IIE.WE,m + Q^IIE.HE,m ≥ QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+QE.H.hwSK,m+ + QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m;

(2.347)

-     tada

Q^IIE.WE,m + Q^IIE.HE,m = QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+QE.H.hwSK,m+ + QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m;

(2.348)

-     ir

Q^IIE.HE,m = QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+QE.H.hwSK,m+ + QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m - Q^IIE.WE,m ;

(2.349)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.344) formulę;

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės.

;

(2.350)

;

(2.351)

čia:     (2.350) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^II_H.WE,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q^II_H.WE,m =0,

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti t.y. jeigu

Q^IIH.WE,m≥QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m - QH.HE,m;

(2.352)

-     tada,

Q^IIH.WE,m= QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m;

(2.353)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.350) formulę;

(2.351) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti t.y. jeigu

Q^IIH.WE,m + Q^IIH.HE,m ≥QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m;

(2.354)

-     tada,

Q^IIH.WE,m + Q^IIH.HE,m = QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m;

(2.355)

-     ir

Q^IIH.HE,m = QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m- Q^IIH.WE,m ;

(2.356)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.350) formulę;

Q_H,m, Q_H.sum.SK,m, Q_H.WE,m, Q_H.HE,m – energijos suvartojimai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.165), (2.286), (2.312) ir (2.313) formules.

Q^II_H.WE.out,m,x - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.357) formulę;

Q^II_HSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.358) formulę;

;

(2.357)

66.3. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q^II_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.358)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C).

67. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

67.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(hw+H).WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)),  kai ši energija naudojama karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

;

(2.359)

čia:     Q^III_hw.WE,m, Q^III_hw.HE,m  – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojamis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.362) ir (2.363) formules;

Q^III_H.WE,m, Q^III_H.HE,m  – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.371) ir (2.372) formules;

67.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos energijos suvartojimui karštam vandeniui ruošti f^.III_hw.WE+HE,m (vnt.dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f^.III_H.WE+HE,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.360)
.	(2.361)

čia:     Q_hw.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.284) formulę;

Q_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.302) formulę;

Q_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.303) formulę;

Q^I_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.331) formulę;

Q^I_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.332) formulę;

Q_H.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.286) formulę;

Q_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.312) formulę;

Q_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.313) formulę;

Q^II_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.350) formulę;

Q^II_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.351) formulę.

;

(2.362)

;

(2.363)

čia:     (2.362) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t.y. jeigu

;

(2.364)

-     tada,

;

(2.365)

-     kitais atvejais Q^III_hw.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.362) formulę;

(2.363) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t.y. jeigu

;

(2.366)

-     tada,

;

(2.367)

-     ir

;

(2.368)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.363) formulę;

Q_hw.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.284) formulę;

Q_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.302) formulę;

Q_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.303) formulę;

Q^I_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.331) formulę;

Q^I_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.332) formulę;

Q^III_hwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, kurios naudojamos atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagaminto karšto vandens saugojimui (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.370) formulę;

Q^III_{hw.WE.out,m,x} – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti  atitinkamą „m“ mėnesį pastate (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.369)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės;

67.3. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q^III_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.370)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θ_i,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

θ^III_hwSWm,x,y - atitinkamos „y“ karšto buitinio vandens talpos vidaus temperatūra atitinkamą „m“ mėnesį (°C). Nustatoma taip:

-     jeigu karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, priimama, kad 1-4 ir 10-12 metų mėnesiais θ_hwSW,m,x,y =70 °C, o 5-9 metų mėnesiais θ_hwSW,m,x,y =50 °C;

-     jeigu karštam vandeniui ruošti naudojamos atskiros talpos, bet kurį metų mėnesį θ_hwSW,m,x,y =50 (°C).

;

(2.371)

;

(2.372)

čia:     (2.371) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^III_H.WE,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q^III_H.WE,m =0,

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu

Q^IIIH.WE,m≥QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m - QH.HE,m - Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m;

(2.373)

-     tada,

Q^IIIH.WE,m= QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m - QH.HE,m - Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m;

(2.374)

-     kitais atvejais Q^III_H.WE,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.371) formulę;

(2.372) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu

Q^IIIH.WE,m + Q^IIIH.HE,m ≥ QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m - QH.HE,m - Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m;

(2.375)

-     tada,

Q^IIIH.WE,m + Q^IIIH.HE,m = QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m - QH.HE,m - Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m;

(2.376)

-     ir

Q^IIIH.HE,m = QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m - QH.HE,m - Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m - Q^IIIH.WE,m ;

(2.377)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.372) formulę;

Q_H,m, Q_H.sum.SK,m, Q_H.WE,m, Q_H.HE,m, Q^II_H.WE,m, Q^II_H.HE,m – energijos suvartojimai pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.165), (2.286), (2.312), (2.313), (2.350) ir (2.351) formules.

Q^III_H.WE.out,m,x - kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.378) formulę;

Q^III_HSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.379) formulę;

;

(2.378)

67.4. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q^III_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.379)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C).

68. Energijos iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

68.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui Q_{PRn.(E+hw+H).WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)),  kai ši energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

;

(2.380)

čia:     Q^IV_E.WE,m, Q^IV_E.HE,m -  atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami elektros prietaisams (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.384) ir (2.385) formules;

Q^IV_hw.WE,m, Q^IV_hw.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.391) ir (2.392) formules;

Q^IV_H.WE,m, Q^IV_H.HE,m –  atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagaminti energijos kiekiai, sunaudojami pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.400) ir (2.401) formules;

68.2. vėjo ir hidroelektrinių pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos energijos suvartojimui elektros prietaisams f^.IV_E.WE+HE,m (vnt.dalis), karštam vandeniui ruošti f^.IV_hw.WE+HE,m (vnt.dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f^.IV_H.WE+HE,m (vnt.dalis) apskaičiuojamos taip:

;	(2.381)
;	(2.382)
.	(2.383)

čia:     Q_E.eq,m, Q_E.lg,m, Q_E.e,m, Q_E.vent,m, Q_E.hw.hwSK,m, Q_E.H.hwSK,m, Q_{E.(hw+H).hwSK,m}  – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.127), (2.128), (2.129), (2.228), (2.186), (2.196) ir (2.214) formules;

Q_E.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.288) formulę;

Q_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.291) formulę;

Q_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.292) formulę;

Q^I_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.324) formulę;

Q^I_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.325) formulę;

Q^II_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.343) formulę;

Q^II_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.344) formulę;

Q_H.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.286) formulę;

Q_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.312) formulę;

Q_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.313) formulę;

Q^II_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.350) formulę;

Q^II_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.351) formulę;

Q^III_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.371) formulę;

Q^III_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.372) formulę;

Q_hw.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.284) formulę;

Q_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.302) formulę;

Q_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.303) formulę;

Q^I_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.331) formulę;

Q^I_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.332) formulę;

Q^III_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.362) formulę;

Q^III_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.363) formulę.

;

(2.384)

;

(2.385)

čia:     (2.384) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas, t.y. jeigu

Q^IVE.WE,m≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m – - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m - Q^IIE.WE,m - Q^IIE.HE,m;

(2.386)

-     tada

Q^IVE.WE,m=QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m QE.WE,m - QE.HE,m – - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m - Q^IIE.WE,m - Q^IIE.HE,m;

(2.387)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.384) formulę;

kitų formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės;

(2.385) formulės taikymo sąlygos tokios:

- jei vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas, t.y. jeigu

Q^IVE.WE,m + Q^IVE.HE,m ≥QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m QE.WE,m - QE.HE,m – - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m - Q^IIE.WE,m - Q^IIE.HE,m;

(2.388)

-     tada

Q^IVE.WE,m + Q^IVE.HE,m =QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m QE.WE,m - QE.HE,m – - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m - Q^IIE.WE,m - Q^IIE.HE,m;

(2.389)

-     ir

Q^IVE.HE,m =QE.eq,m+QE.lg,m+QE.e,m+QE.vent,m+QE.hw.hwSK,m+ +QE.H.hwSK,m+QE.(hw+H).hwSK,m - QE.sum.SK,m - QE.WE,m - QE.HE,m – - Q^IE.WE,m - Q^IE.HE,m - Q^IIE.WE,m - Q^IIE.HE,m - Q^IVE.WE,m;

(2.390)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.385) formulę;

formulių kitų narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės.

;

(2.391)

;

(2.392)

čia:     (2.391) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu

;

(2.393)

-     tada,

;

(2.394)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.391) formulę;

(2.392) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t.y. jeigu

;

(2.395)

-     tada,

;

(2.396)

-     ir

;

(2.397)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.392) formulę;

Q^IV_hwSW,m,x –  kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, kurios naudojamos atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagaminto karšto vandens saugojimui (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami pagal (2.399) formulę;

Q^IV_{hw.WE.out,m,x} – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti  atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.398)

čia:     formulės narių paaiškinimus žiūrėti prie (2.291) formulės;

68.3. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Q^IV_hwSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.399)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θ_i,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

68.4. vėjo elektrinių atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti Q^IV_H.WE,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.400)

;

(2.401)

čia:     (2.400) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu Q^IV_H.WE,m <0 arba Q_H,m =0, tada Q^IV_H.WE,m =0,

-     jeigu vėjo elektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu

Q^IVH.WE,m≥QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m- QH.HE,m – -Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m - Q^IIIH.WE,m- Q^IIIH.HE,m;

(2.402)

-     tada

Q^IVH.WE,m= QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m- QH.HE,m – -Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m - Q^IIIH.WE,m- Q^IIIH.HE,m;

(2.403)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.400) formulę;

(2.401) formulės taikymo sąlygos tokios:

-     jeigu vėjo ir hidroelektrinės pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t.y. jeigu

-    

Q^IVH.WE,m + Q^IVH.HE,m ≥ QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m- QH.HE,m – -Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m - Q^IIIH.WE,m- Q^IIIH.HE,m;

(2.404)

-     tada

Q^IVH.WE,m + Q^IVH.HE,m = QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m- QH.HE,m – -Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m - Q^IIIH.WE,m- Q^IIIH.HE,m;

(2.405)

-     ir

Q^IVH.HE,m = QH,m – QH.sum.SK,m - QH.WE,m- QH.HE,m – -Q^IIH.WE,m - Q^IIH.HE,m - Q^IIIH.WE,m- Q^IIIH.HE,m - Q^IVH.WE,m;

(2.406)

-     kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.401) formulę;

Q_H,m, Q_H.sum.SK,m, Q_H.WE,m, Q_H.HE,m, Q^II_H.WE,m, Q^II_H.HE,m, Q^III_H.WE,m, Q^III_H.HE,m – energijos sąnaudos pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²×mėn)). Apskaičiuojami atitinkamai pagal (2.165), (2.286), (2.312), (2.313), (2.350), (2.999a), (2.371) ir (2.372) formules.

Q^IV_H.WE.out,m,x - A_{p.(E+hw+H).WE} pastato ploto vienete kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ vėjo elektrinių grupės pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojamas pagal (2.407) formulę;

Q^IV_HSW,m,x – A_{p.(E+hw+H).WE} pastato ploto vienete kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojama pagal (2.408) formulę.

;

(2.407)

68.5. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose Q^IV_HSW,m,x (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojami taip:

;

(2.408)

čia:    θ_i,x,y - patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θ_i,x,y = θ_iH, jei nešildomose patalpose - θ_i,x,y =13 °C [3.25];

K_SW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 punktų reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta K_SW50,x,y (°C).

69. Energijos, pagamintos Saulės kolektoriuose, vėjo elektrinėse ir hidroelektrinėse, suminės energijos sąnaudos pastate apskaičiuojamos taip:

69.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos (šiluminės ir elektros) iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių suminės sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti Q_{hw.SK+WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.409)

čia:     Q_hw.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.284) formulę;

Q_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.302) formulę;

Q_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.303) formulę;

Q^I_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.331) formulę;

Q^I_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.332) formulę;

Q^III_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.362) formulę;

Q^III_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.363) formulę;

Q^IV_hw.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.391) formulę;

Q^IV_hw.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.392) formulę;

69.2. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti Q_{PRn.hw.SK+WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.410)

čia:     Q_{PRn.hw.sum.SK,m} - apskaičiuojama pagal (2.285) formulę;

f_PRn.WE  – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energija gaminama  vėjo elektrinėse (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

f_PRn.HE  – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energija gaminama  hidroelektrinėse (vnt). Imamas iš 2.19 lentelės;

69.3. kiekvieną mėnesį „m“ energijos (šiluminės ir elektros) iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių suminės sąnaudos pastatui šildyti Q_H.SK+WE+HE,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.411)

čia:     Q_H.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.286) formulę;

Q_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.312) formulę;

Q_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.313) formulę;

Q^II_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.350) formulę;

Q^II_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.351) formulę;

Q^III_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.371) formulę;

Q^III_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.372) formulę;

Q^IV_H.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.400) formulę;

Q^IV_H.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.401) formulę;

69.4. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti Q_{PRn.H.SK+WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.412)

čia:     Q_{PRn.H.sum.SK,m} - apskaičiuojama pagal (2.287) formulę;

69.5. kiekvieną mėnesį „m“ Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos suminės sąnaudos pastate Q_{E.SK+WE+HE,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.413)

čia:     Q_E.sum.SK,m - apskaičiuojama pagal (2.288) formulę;

Q_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.291) formulę;

Q_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.292) formulę;

Q^I_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.324) formulę;

Q^I_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.325) formulę;

Q^II_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.343) formulę;

Q^II_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.344) formulę;

Q^IV_E.WE,m - apskaičiuojama pagal (2.384) formulę;

Q^IV_E.HE,m - apskaičiuojama pagal (2.385) formulę;

69.6. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš Saulės kolektorių, vėjo elektrinių ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos suminės sąnaudos elektros prietaisams Q_{PRn.E.SK+WE+HE,m,x} (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.414)

čia:     Q_{PRn.E.sum.SK,m} - apskaičiuojama pagal (2.289) formulę.

XXI. Neatsinaujinančios Pirminės energijos ie elektros energijos sąnaudų pastatui vėsinti skaičiavimas

70. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės Q_N.PR.C,m (kWh/(m²·mėn)) ir atskaitinės Q_R.PR.C,m (kWh/(m²·mėn)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti priimamos lygios nuliui. Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti Q_PRn.C,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.415)

čia:     Q_H,m  – apskaičiuojama pagal (2.165) formulę;

f_PRn.E –  neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė elektros energijai (vnt). Imama iš 2.19 lentelės;

Q_C,m  – apskaičiuojama pagal (2.172) formulę;

η_EER,x – atitinkamo „x“ orą šaldančio įrenginio energinio efektyvumo koeficientas (vnt) pagal LST EN 14511-3:2008 [3.37] reikalavimus atitinkantis koeficientui EER. Jei Q_C,m>0 ir pastate oro vėsinimo sistema neįrengta, imama η_EER =2,8. Jei oro vėsinimo sistema įrengta, η_EER vertė imama iš įrenginio techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imama iš 2.43 lentelės;

A_Ceq,x – pastato šildomas plotas, kuriame oro vėsinimui naudojamas atitinkamas „x“ orą šaldantis įrenginys (m²).

Metinės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti Q_PRn.C (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

.

(2.416)

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios elektros energijos sąnaudos pastatui vėsinti Q_C.E,m (kWh/(m²·mėn)) apskaičiuojamos taip:

-     jeigu Q_H,m>0, Q_.C.E,m =0;

-     kitais atvejais

-    

.

(2.417)

2.43 lentelė

Orą šaldančių įrenginių skaičiuojamųjų energinio efektyvumo koeficientų h_EER vertės

Orą šaldančio įrenginio tipas	hEER
Iš oro energiją imantis įrenginys	2,8
Iš grunto energiją imantis įrenginys	3,8
Iš vandens energiją imantis įrenginys	4,3

XXII. Neatsinaujinančios Pirminės energijos sąnaudų pastatui šildyti skaičiavimas

71. Kiekvieno mėnesio „m“ norminės Q_N.PRn.H,m (kWh/(m²·mėn)) ir atskaitinės Q_R.PRn.H,m (kWh/(m²·mėn)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:

;

(2.418)

;

(2.419)

čia:     Q_N.H,m  – apskaičiuojama pagal (2.163) formulę;

h_N.hs – norminis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.47 lentelės;

f_N.PRn.H – norminė neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė šildymo sistemos energijos šaltiniui (vnt). Faktoriaus vertė imama iš 2.19 lentelės 15 eilutės (šiluma iš šilumos tinklų).  f_N.PRn.H =1,3;

Q_R.H,m  – apskaičiuojama pagal (2.164) formulę;

h_R.hs –atskaitinis pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.47 lentelės;

f_R.PRn.H – atskaitinė neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė šildymo sistemos energijos šaltiniui (vnt). Imama iš 2.47 lentelės;

Kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios Q_PRn.H,m (kWh/(m²·mėn)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:

- jeigu pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis,

;

(2.420)

- jeigu pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai,

;

(2.421)

- jeigu atskirose pastato zonose įrengtos skirtingos šildymo sistemos arba atskirų pastato zonų šildymui naudojami skirtingi šilumos šaltiniai arba pastato atskiroms zonoms šildyti naudojami skirtingi energijos kiekiai iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių, visi aukščiau pateikti kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamųjų neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų pastatui šildyti skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto A_p (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto  A_H,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“  turi būti apskaičiuotos  kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti Q_PRn.H,m,z (kWh/(m²·mėn)), o viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti Q_PRn.H,m (kWh/(m²·mėn)) turi būti apskaičiuotos taip:

;

(2.422)

čia:     Q_HSW.1,m, Q_HSW.2,m – mėnesiniai šilumos nuostoliai atitinkamai prie pirmojo ir antrojo šilumos šaltinio prijungtose akumuliacinėse talpose (kWh/(m²×mėn));

Q_H,m  – apskaičiuojama pagal (2.165) formulę;

Q_HSW,m  – šilumos nuostoliai šildymo sistemos akumuliacinėse talpose (kWh/(m²·mėn)). Apskaičiuojami taip pat, kaip nuostoliai buitinio karšto vandens talpose (Q_hwSW,m) t.y. pagal 42 punkto reikalavimus;

Q_{H2.vent.mvH,m} – apskaičiuojama pagal (2.112) formulę;

Q_{H2.vent.reH,m} – apskaičiuojama pagal (2.114) formulę;

Q_H.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal (2.411) formulę;

Q_{H.PRn.SK+WE+HE,m} – apskaičiuojama pagal (2.412) formulę;

f_PRn.hs – skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė pastato šildymo sistemos energijos šaltiniui, kai pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis (vnt). Imama iš 2.19 lentelės;

f_PRn.mvH – skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra oro pašildymas, oro pašildymui naudojamam energijos šaltiniui (vnt). Imama iš 2.19 lentelės;

f_PRn.reH – skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra oro pašildymas, oro pašildymui naudojamam energijos šaltiniui (vnt). Imama iš 2.19 lentelės;

h_hs – skaičiuojamasis  pastato šildymo sistemos naudingumo koeficientas kai pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis (vnt.). Apskaičiuojamas pagal (2.423) formulę;

τ₁ , τ₂ - darbo laiko koeficientai atitinkamai pirmajam ir antrajam šilumos šaltiniui, kai pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai (vnt.). Imama iš 2.46 lentelės;

h_hs.1, h_hs.2  - pastato šildymo sistemos su atitinkamai pirmuoju ir antruoju šilumos šaltiniu skaičiuojamieji  šildymo sistemos naudingumo koeficientai. Kiekvieno iš šių koeficientų vertė apskaičiuojama atskirai pagal (2.422) formulę, įvertinus kiekvieno šilumos šaltinio naudingumo koeficientą ir šildymo sistemos reguliavimo įtaisų naudingumo koeficientą;

f_PRn.hs.1 ir f_PRn.hs.2 – atitinkamai pirmajam ir antrajam šilumos šaltiniui naudojamo energijos šaltinio skaičiuojamoji neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė (vnt). Imama iš 2.19 lentelės.

;

(2.423)

čia:       h₁ – pastato šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamasis naudingumo koeficientas (vnt.). Imamas iš 2.44 lentelės;

h₂ – pastato šildymo sistemos šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, (vnt.). Nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 17.2 punkto reikalavimus;

2.44 lentelė

Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų skaičiuojamojo naudingumo koeficiento h₁ vertės

Reguliavimo įtaisų apibūdinimas	h1
Nėra šildymo sistemos reguliavimo įtaisų	0,88
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad apima viso pastato patalpų šildymo reguliavimą, tačiau yra tik termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai arba tik patalpų arba išorės termostatas	0,93
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad apima viso pastato patalpų šildymo reguliavimą. Yra termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai ir patalpų arba išorės termostatas	0,98
Reguliavimo įtaisai įrengti taip, kad neapima viso pastato patalpų šildymo reguliavimo	0,90

2.45 lentelė

Šilumos šaltinio skaičiuojamojo naudingumo koeficiento h₂ vertės

Šilumos šaltinio apibūdinimas	h2
Šilumos tinklai, rankinis reguliavimas	0,9
Šilumos tinklai, automatinis reguliavimas	1
Dujinis katilas, rankinis reguliavimas	0,8
Dujinis katilas, automatinis reguliavimas	0,94
Dujiniai spindulinio šildymo prietaisai	1
Skysto kuro katilas, rankinis reguliavimas	0,75
Skysto kuro katilas, automatinis reguliavimas	0,87
Kieto kuro katilas, rankinis reguliavimas	0,7
Kieto kuro katilas, automatinis reguliavimas	0,85
Šildymas elektra, rankinis reguliavimas	0,9
Šildymas elektra, automatinis reguliavimas	1
Šiluminis siurblys	hSPF *
Krosnys	0,5
Židiniai atviro tipo	0,2
Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas šiltas patalpų oras	0,3
Židiniai su kapsule, kai degimo procesui naudojamas išorės oras	0,5

* - sezoninis naudingumo koeficientas (SPF) pagal LST EN 15450:2008 [3.35]. Imamas iš šiluminio siurblio techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imamas iš 2.18 lentelės.

2.46 lentelė

Darbo laiko koeficientai pirmajam τ₁ (vnt.) ir antrajam τ₂ (vnt.) šilumos šaltiniui

Eil. Nr	1-mojo šilumos šaltinio apibūdinimas	2-trojo šilumos šaltinio apibūdinimas	τ1 (1-mojo šilumos šaltinio)	τ2 (2-trojo šilumos šaltinio)
1.	Šilumos tinklai	Bet kuris kitas šilumos šaltinis	1	0
2.	Dujinis katilas	Skysto kuro katilas	0,6	0,4
3.	Dujinis katilas	Kieto kuro katilas	0,4	0,6
4.	Dujinis katilas	Šildymas elektra	0,9	0,1
5.	Dujinis katilas	Židinys	0,8	0,2
6.	Skysto kuro katilas	Kieto kuro katilas	0,3	0,7
7.	Skysto kuro katilas	Šildymas elektra	0,9	0,1
8.	Skysto kuro katilas	Židinys	0,9	0,1
9.	Kieto kuro katilas	Šildymas elektra	0,9	0,1
10.	Kieto kuro katilas	Židinys	0,9	0,1
11.	Šildymas elektra	Židinys	0,8	0,2
12.	Šiluminis siurblys	Dujinis katilas	0,7	0,3
13.	Šiluminis siurblys	Skysto kuro katilas	0,7	0,3
14.	Šiluminis siurblys	Kieto kuro katilas	0,5	0,5
15.	Šiluminis siurblys	Šildymas elektra	0,8	0,2
16.	Šiluminis siurblys	Židinys	0,9	0,1
17.	Krosnis	Židinys	0,8	0,2

2.47 lentelė

Įvairios paskirties pastatų norminių h_N.hs (vnt) ir atskaitinių h_R.hs (vnt) šildymo sistemos naudingumo koeficientų bei atskaitinio neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus pastato šildymo sistemos energijos šaltiniui f_R.PRn (vnt) vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Pastato paskirtis [3.5]	hN.hs	hR.hs	fR.PRn.H
1.	Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų namai	0,9	0,80	1,2
2.	Kiti gyvenamieji pastatai (daugiabučiai namai)	0,9	0,88	1,31
3.	Administracinės paskirties pastatai	0,9	0,86	1,31
4.	Mokslo paskirties pastatai	0,9	0,87	1,31
5.	Gydymo paskirties pastatai	0,9	0,88	1,31
6.	Maitinimo paskirties pastatai	0,9	0,90	1,37
7.	Prekybos paskirties pastatai	0,9	0,90	1,3
8.	Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus	0,9	0,87	1,3
9.	Baseinai	0,9	0,89	1,3
10.	Kultūros paskirties pastatai	0,9	0,87	1,3
11.	Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai	0,9	0,87	1,37
12.	Sandėliavimo paskirties pastatai	0,9	0,87	1,2
13.	Viešbučių paskirties pastatai	0,9	0,90	1,31
14.	Paslaugų paskirties pastatai	0,9	0,87	1,3
15.	Transporto paskirties pastatai	0,9	0,87	1,3
16.	Poilsio paskirties pastatai	0,9	0,90	1,31
17.	Specialiosios paskirties pastatai	0,9	0,87	1,31

Metinės norminės Q_N.PRn.H (kWh/(m²·mėn)) ir skaičiuojamosios Q_PRn.H (kWh/(m²·mėn)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:

;

(2.424)

;

(2.425)

XXIII. Pastato metinių šiluminės energijos ir elektros energijos sąnaudų skaičiavimas

72. Metinės norminės Q_N.hw (kWh/(m²×metai)), atskaitinės Q_R.hw (kWh/(m²×metai)) ir skaičiuojamosios Q_hw (kWh/(m²×metai)) šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip:

;

(2.426)

;

(2.427)

;

(2.428)

čia:     formulės narių paaiškinimus ir skaičiavimo tvarką žiūrėti Reglamento šio priedo XV skyriuje.

73. Metinės norminės Q^I_N.H (kWh/(m²×metai)) ir atskaitinės Q^I_R.H (kWh/(m²×metai)) šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti apskaičiuojamos taip:

;

(2.429)

;

(2.430)

čia:     formulės narių paaiškinimus ir skaičiavimo tvarką žiūrėti Reglamento šio priedo XXII skyriuje.

Metinės skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti Q^I_H (kWh/(m²×metai)) apskaičiuojamos taip:

- jeigu pastatui šildyti naudojamas vienas šilumos šaltinis,

;

(2.431)

- jeigu pastatui šildyti naudojami du šilumos šaltiniai,

;

(2.432)

čia:     Q_HSW.1,m, Q_HSW.2,m – mėnesiniai šilumos nuostoliai atitinkamai prie pirmojo ir antrojo šilumos šaltinio prijungtose akumuliacinėse talpose (kWh/(m²×mėn));

- kitų formulės narių paaiškinimus ir skaičiavimo tvarką žiūrėti Reglamento šio priedo XVIII ir XXII skyriuose.

74. Metinės skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti Q^I_C (kWh/(m²×metai)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.433)

čia:     Q_C,m – apskaičiuojamas pagal (2.172) formulę.

75. Metinės norminės Q_N.E (kWh/(m²×metai)), atskaitinės Q_R.E (kWh/(m²×metai)) ir skaičiuojamosios Q_E (kWh/(m²×metai)) suminės elektros energijos sąnaudos pastate apskaičiuojamos taip:

;

(2.434)

;

(2.435)

čia:     formulių narių paaiškinimus ir skaičiavimo tvarką žiūrėti Reglamento šio priedo XIV skyriuje.

XXIV. Pastato suminių metinių pirminės energijos sąnaudų skaičiavimas

76. Pastato suminės norminės Q_N.PRn (kWh/(m²×metai)) ir atskaitinės Q_R.PRn (kWh/(m²×metai)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos per metus apskaičiuojamos taip:

;

(2.436)

;

(2.437)

čia:    f_N.PRn.E, f_R.PRn.E – norminis ir atskaitinis neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriai elektros energijai.  Faktorių vertės imamos iš 2.19 lentelės 11 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).

Pastato suminės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos per metus Q_PRn (kWh/(m²×metai)) apskaičiuojamos taip:

.

(2.438)

77. Pastato suminės metinės skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos Q_R.PRr (kWh/(m²×metai)) apskaičiuojamos pagal aukščiau pateiktą tvarką ir formules, šiose formulėse, kuriose yra daugiklis f_PRn, vietoje atitinkamo energijos šaltinio f_PRn vertės naudojant šio energijos šaltinio atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus f_PRr vertę iš 2.19 lentelės.

XXV. Pastato metinių į aplinką išmetamų CO₂ kiekių skaičiavimas

78. Metinis į aplinką išmetamas CO₂ kiekis pastato šildomo ploto vienetui m_CO2 (kgCO2/(m²×metai)) apskaičiuojamos pagal aukščiau pateiktą tvarką ir formules, šiose formulėse, kuriose yra daugiklis f_PRn, vietoje atitinkamo energijos šaltinio f_PRn vertės naudojant šio energijos šaltinio CO₂ emisijų faktoriaus M_CO2 (kgCO2/kWh) vertę iš 2.19 lentelės.

XXVI. Pastato energinio naudingumo įvertinimas

79. E, F ir G energinio naudingumo klasės pastatai turi atitikti 83 punkte nustatytus reikalavimus pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C₁ vertei.

80. D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams priskiriamos tais atvejais, jei šie pastatai tenkina visus 2.48 lentelėje išvardintus reikalavimus:

2.48 lentelė

Reikalavimai D, C, B, A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams

Pastatų energinio naudingumo klasė	Reikalavimai atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatams
D klasės pastatai	1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi tenkinti šio Reglamento priedo 83 punkto reikalavimus
	2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.446) formulę, turi būti ne didesni už atskaitinių pastatų atitvarų savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.447) formulę: Henv £ Henv.R
C ir B klasės pastatai	1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti šio Reglamento priedo 83 punkto reikalavimus
	2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.446) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.448) formulę: Henv £ Henv.N
A klasės pastatai	1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti šio Reglamento priedo 83 punkto reikalavimus
	2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.446) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.449) formulę: Henv £ Henv.(A)
	3. Pastato sandarumas turi atitikti šio Reglamento priedo XXVII skyriaus reikalavimus
	4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,75 Wh/m³
A+ klasės pastatai	1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti šio Reglamento priedo 83 punkto reikalavimus
	2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.446) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.450) formulę: Henv £ Henv.(A+)
	3. Pastato sandarumas turi atitikti šio Reglamento priedo XXVII skyriaus reikalavimus
	4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,55 Wh/m³
A++ klasės pastatai	1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi tenkinti šio Reglamento priedo 83 punkto reikalavimus
	2. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, apskaičiuoti pagal (2.446) formulę, turi būti ne didesni už norminius savituosius šilumos nuostolius, apskaičiuotus pagal (2.451) formulę: Henv £ Henv.(A++)
	3. Pastato sandarumas turi atitikti šio Reglamento priedo XXVII skyriaus reikalavimus
	4. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,90, o rekuperatoriaus ventiliatoriaus naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m³
	5. Pastate sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių  turi tenkinti šio Reglamento priedo 90 punkto reikalavimus

81.  Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C₁ vertė turi būti apskaičiuota šia tvarka:

- jeigu ,

(2.439)

tada ;

(2.440)

- jeigu ,

(2.441)

tada ;

(2.442)

- kitais atvejais  ;

(2.443)

čia:    Q_N.PRn.H,m – apskaičiuojama pagal (2.418) formulę;

Q_R.PRn.H,m – apskaičiuojama pagal (2.419) formulę;

Q_PRn.H,m – apskaičiuojama pagal (2.420) - (2.421) formules;

Q_N.E.lg,m , Q_R.E.lg,m , f_N.PRn.E , f_R.PRn.E, – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus;

Q^I_PRn.E - apskaičiuojama taip:

ir jeigu Q^IPRn.E<0, turi būti imama Q^IPRn.E=0;

(2.444)

čia:    Q_E.lg,m – apskaičiuojama pagal (2.128) formulę;

Q_E.vent,m – apskaičiuojama pagal 38 punkto reikalavimus;

Q_C.E,m – apskaičiuojama pagal (2.417) formulę;

Q_E.SK+WE+HE,m – apskaičiuojama pagal  (2.413) formulę;

Q_{PRn.E.SK+WE+HE,m} – apskaičiuojama pagal  (2.414) formulę;

f_PRn.E – pirminės energijos faktorius elektros energijai. Vertė imama iš 2.19 lentelės 11 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).

82.  Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C₂ vertė turi būti apskaičiuota šia tvarka:

;

(2.445)

čia:    Q_N.PRn.hw,m – apskaičiuojama pagal (2.129) formulę;

Q_PRn.hw,m – apskaičiuojama pagal (2.133) – (2.136) formules.

83. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatų energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C₁  ir C₂ vertės turi tenkinti šiuos reikalavimus [3.19]:

- A++ klasės: C₁ < 0,25 ir C₂ ≤ 0,70;

- A+ klasės: 0,25 £ C₁ < 0,375 ir C₂ ≤ 0,80;

- A klasės: 0,375 £ C₁ < 0,5 ir ir C₂ ≤ 0,85;

- B klasės: 0,5 £ C₁ < 1 ir C₂ ≤ 0,99;

- C klasės: 1 £ C₁< 1,5 ir C₂ ≤ 0,99;

- D klasės: 1,5 £ C₁< 2;

- E klasės: 2 £ C₁< 2,5;

- F klasės: 2,5 £ C₁< 3;

- G klasės: C₁³ 3 .

84. Pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai H_env  (W/K) apskaičiuojami taip:

;

(2.446)

85. D energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už atskaitinių pastatų atitvarų savituosius šilumos nuostolius H_env.R  (W/K), kurie skaičiuojami taip:

;

(2.447)

čia:    K_ds1 – skaičiavimų paklaidas, susidarančias pastato projektavimo metu dėl skirtinguose teisės aktuose nustatytų skirtingų reikalavimų projektinėms vidaus ir išorės temperatūroms, įvertinantis koeficientas. Kol nenustatyta kitaip, imama K_ds1= 1,1;

- atitinkamų atitvarų atskaitiniai šilumos perdavimo koeficientai U_R (W/(m²×K)) ir ilginių šiluminių tiltelių atskaitiniai šilumos perdavimo koeficientai Ψ_R (W/(m×K))  imami iš 2.6 lentelės.

86. C ir B energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai turi būti ne didesni už pastatų atitvarų norminius savituosius šilumos nuostolius H_env.N  (W/K), kurie skaičiuojami taip:

;

(2.448)

čia:    - atitinkamų atitvarų norminiai šilumos perdavimo koeficientai U_N (W/(m²×K)) ir ilginių šiluminių tiltelių norminiai šilumos perdavimo koeficientai Ψ_N (W/(m×K))  imami iš 2.5 lentelės.

87. A energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai H_env.(A)  (W/K) turi būti ne didesni už apskaičiuotus žemiau pateiktu būdu:

,

(2.449)

čia:    K_ds2 – leistinas skaičiavimų paklaidas įvertinantis koeficientas. Kol nenustatyta kitaip, imama K_ds2= 1,05;

          - atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U_(A) (W/(m²×K)) imami iš 2.49 lentelės;

          - atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai Ψ_(A) (W/(m×K)) imami iš 2.52 lentelės.

88. A+ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai H_env.(A+)  (W/K) turi būti ne didesni už apskaičiuotus žemiau pateiktu būdu:

,

(2.450)

čia:  - atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U_(A+) (W/(m²×K)) imami iš 2.50 lentelės;

- atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai Ψ_(A+) (W/(m×K)) imami iš 2.52 lentelės.

89. A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitieji šilumos nuostoliai H_env.(A+)  (W/K) turi būti ne didesni už apskaičiuotus žemiau pateiktu būdu:

,

(2.451)

čia:    - atitinkamų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U_(A++) (W/(m²×K)) imami iš 2.51 lentelės;

- atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai Ψ_(A++) (W/(m×K)) imami iš 2.52 lentelės.

90. A++ klasės pastatuose didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti energija iš atsinaujinančių išteklių. Pastate sunaudota energijos dalis K_ers (vnt) iš atsinaujinančių išteklių turi būti didesnė už 1 ir apskaičiuota taip:

ir jeigu , turi būti priimta, kad pastate naudojama energija tik iš atsinaujinančių išteklių ir sąlyga Kers>1 įvykdyta;

(2.452)

čia:     Q_PRr(H) – nenaudingai pastate sunaudota energija iš atsinaujinančių išteklių, kai energijos poreikio pastatui vėsinti nėra (kWh/(m²×metai)). Šis energijos kiekis apskaičiuojamas pagal (2.453) formulę pagal atitinkamų mėnesių „m“, kuriais nėra energijos poreikio pastatui vėsinti (kada Q_C,m=0) duomenis;

Q_PRr(C) – nenaudingai pastate sunaudota energija iš atsinaujinančių išteklių, kai yra energijos poreikis pastatui vėsinti (kWh/(m²×metai)). Šis energijos kiekis apskaičiuojamas pagal (2.454) formulę pagal atitinkamų mėnesių „m“, kuriais yra energijos poreikis pastatui vėsinti (kada Q_C,m>0) duomenis;

Q_E.eq,m – atitinkamo „m“ mėnesio pastato šildomose patalpose esančio įrangos elektros energijos sąnaudos (kWh/(m²×mėn)), t.y. energijos sąnaudos, kurios nepriskiriamos pastato energinio naudingumo rodikliams;

Q_E.e,m – atitinkamo „m“ mėnesio elektros energijos sąnaudos ne šildomame pastato plote kitoms su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms (kWh/(m²×mėn)), t.y. energijos sąnaudos, kurios nepriskiriamos pastato energinio naudingumo rodikliams;

f_PRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai.  Faktoriaus vertė imama iš 2.19 lentelės 11 eilutės (elektros įvairių gamybos būdų vidurkis).

(2.453)

(2.454)

čia:       Q_{hw.PRr.SK+WE+HE,m} (kWh/(m²·mėn)) – apskaičiuojama pagal (2.410) formulę taip: (2.410) formulėje ir jos dedamųjų skaičiavimuose pagal kitas formules, kuriose yra daugiklis f_PRn, vietoje atitinkamo energijos šaltinio f_PRn vertės naudojant šio energijos šaltinio atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus f_PRr vertę iš 2.19 lentelės (kWh/(m²·mėn));

- kiti (2.453) ir (2.454) formulių dedamųjų paaiškinimai pateikti XV skyriuje.

2.49 lentelė

Įvairios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U_(A) (W/(m²×K)) vertės A energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimams

Atitvarų apibūdinimas	Atitvarą  žymintis poraidis	Gyvenamieji pastatai	Negyvenamieji pastatai
			Viešosios paskirties pastatai*	Pramonės pastatai**
Stogai	r	0,10	0,11	0,16·κ
Perdangos, kurios ribojasi su išore	ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu	fg	0,14	0,16	0,25·κ
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių	cc
Sienos	w	0,12	0,15	0,20·κ
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros	wda	1,0	1,3	1,4·κ
Durys, vartai	d	1,0	1,3	1,4·κ
Paaiškinimai: k = 20/(qiH – 0,6) – temperatūros pataisa, qiH – pramonės pastatų projektinė temperatūra pastato šildomame plote šildymo sezono metu, ^oC. Imama iš pastato projekto, o nesant duomenų, imama iš 2.4 lentelės. * Viešosios paskirties pastatams priskiriami: administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, viešbučių ir specialiosios paskirties pastatai [3.5], [3.11]. ** Pramonės pastatams priskiriami: sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai  [3.5].

2.50 lentelė

Įvairios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U_(A+) (W/(m²×K)) vertės A+ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimams

Atitvarų apibūdinimas	Atitvarą  žymintis poraidis	Gyvenamieji pastatai	Negyvenamieji pastatai
			Viešosios paskirties pastatai*	Pramonės pastatai**
Stogai	r	0,09	0,10	0,14·κ
Perdangos, kurios ribojasi su išore	ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu	fg	0,12	0,14	0,18·κ
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių	cc
Sienos	w	0,11	0,13	0,17·κ
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros	wda	0,85	1,0	1,2·κ
Durys, vartai	d	0,85	1,0	1,2·κ
*, ** - paaiškinimai pateikti prie 2.20 lentelės

2.51 lentelė

Įvairios paskirties pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U_(A++) (W/(m²×K)) vertės A++ energinio naudingumo klasės pastatų atitvarų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimams

Atitvarų apibūdinimas	Atitvarą  žymintis poraidis	Gyvenamieji pastatai	Negyvenamieji pastatai
			Viešosios paskirties pastatai*	Pramonės pastatai**
Stogai	r	0,080	0,090	0,12·κ
Perdangos, kurios ribojasi su išore	ce
Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu	fg	0,10	0,12	0,12·κ
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių	cc
Sienos	w	0,10	0,11	0,14·κ
Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros	wda	0,70	0,85	1,1·κ
Durys, vartai	d	0,70	0,85	1,1·κ
*, ** - paaiškinimai pateikti prie 2.20 lentelės

2.52 lentelė

Visų paskirčių pastatų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y_(A), Y_(A+), Y_(A++) (W/(m×K)) vertės A, A+, A++  energinio naudingumo klasių pastatų atitvarų savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimams

Ilginių šiluminių tiltelių apibūdinimas	Tiltelį  žymintis poraidis	Norminės ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų Y(A), Y(A+), Y(A++) vertės, (W/(m×K))
Tarp pastato pamatų ir išorinių sienų	f-w	0
Apie langų angas sienose	wdp	0,05
Apie išorinių įėjimo durų angas sienose	dp	0,05
Tarp pastato sienų ir stogo	w-r	0
Fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose	c	0
Balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis	bc-w	0,01
Tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų	c-w	0
Stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų angų perimetru	s	0,05

XXVII. Pastatų sandarumo matavimo reikalavimai

91. A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatų sandarumas turi būti išmatuotas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą. Kitų energinio naudingumo klasių ir kitos paskirties pastatams sandarumo matavimo reikalavimai nekeliami.

92. Tais atvejais, kai keliami reikalavimai pastato sandarumui, pastatų sandarumo matavimus turi atlikti bandymams pagal LST EN 13829:2002 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:1996)“ [3.21] reikalavimus akredituotos laboratorijos.

93. Tais atvejais, kai keliami reikalavimai pastato sandarumui, sandarumo matavimai turi būti atliekami užbaigus visus statybos darbus pastate. Pastato sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą.

94. Pastato sandarumas matuojamas taip:

94.1. vieno ir dviejų butų gyvenamojo pastato sandarumo matavimai turi būti atlikti visose šildomose pastato patalpose. Gali būti matuojamas iš karto visų pastato šildomų patalpų sandarumas arba gali būti matuojama atskirose šildomose patalpose ar atskirose pastato dalyse;

94.2. daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose turi būti matuojamas viso pastato arba atskirų butų sandarumas. Kai matuojamas atskirų butų sandarumas, matavimai turi būti atlikti ne mažiau kaip 10 % pastato butų, tačiau ne mažiau kaip 3 butuose: iš jų turi būti išmatuotas sandarumas ne mažiau kaip vieno buto, turinčio atitvaras pastato pakraščiuose [3.13], ir ne mažiau vieno buto, turinčio atitvaras pastato kampuose;

94.3. administracinės, mokymo ir gydymo paskirties pastatuose turi būti matuojamas viso pastato arba atskirų patalpų sandarumas. Kai matuojamas atskirų patalpų sandarumas, matavimai turi būti atlikti ne mažiau kaip 10 % pastato šildomame plote, tačiau ne mažiau kaip 3 patalpose: iš jų turi būti išmatuotas sandarumas ne mažiau kaip vienos patalpos, turinčios atitvaras pastato pakraščiuose [3.13], ir ne mažiau kaip vienos patalpos, turinčios atitvaras pastato kampuose.

XXVIII. Pastato dalies energinio naudingumo įvertinimas

95. Jeigu pastato dalis, kuriai atliekamas energinio naudingumo įvertinimas, neturi bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų, šios pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas ta pačia tvarka kaip ir viso pastato, tik skaičiavimuose pagal IV – XXVI skyriuose nurodytas formules vietoj viso pastato šildomo ploto naudojamas atitinkamos pastato dalies šildomas plotas. Pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas pagal XXVII skyriaus nuostatas.

96. Jeigu pastato dalis, kuriai atliekamas energinio naudingumo įvertinimas, turi bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų (šildomų koridorių, šildomų galerijų, liftų šachtų ir pan.), turi būti įvertintas suminis pastato dalies ir šiai pastato daliai priskirtas bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų plotas. Pastato daliai priskirtas bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų plotas turi būti apskaičiuotas proporcingai pastato dalies ir viso pastato be bendro naudojimo šildomų patalpų plotui. Tuo pačiu proporcingumo principu pastato daliai turi būti priskirta dalis bendro naudojimo šildomų patalpų atitvarų plotų. Šios pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas ta pačia tvarka kaip ir viso pastato, tik skaičiavimuose pagal IV – XXVI skyriuose nurodytas formules vietoj viso pastato šildomo ploto naudojamas suminis pastato dalies ir šiai pastato daliai priskirtas bendro naudojimo su kitomis pastato dalimis šildomų patalpų plotas. Pastato dalies energinis naudingumas įvertinamas pagal XXVII skyriaus nuostatas.

_______________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-462, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 73-3521 (2011-06-16), i. k. 111301MISAK00D1-462

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

3 priedas

STATYBOS PRODUKTŲ šiluminių techninių rodiklių vertės

pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

1. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose, tais atvejais, kai nėra 3.1 lentelėje išvardytiems statybos produktams projektines šilumos laidumo koeficientų vertes l_ds (W/(m·K)) patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 3.1 lentelėje nurodytos projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės.

3.1 lentelė

Statybos produktų, naudojamų konstrukciniams ir apdailiniams atitvarų sluoksniams, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.	Statybos produkto pavadinimas	Projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė, lds, W/(m×K)
1.	Asbocementiniai lygūs lakštai	0,83
2.	Betonas	2
3.	Betonas armuotas (gelžbetonis)	2,5
4.	Gelžbetoninės 220 mm storio tuštuminės perdenginio plokštės	1,3
5.	Gipso lakštai (sausas tinkas)	0,25
6.	Keramzitbetonis	0,7
7.	Mediena (ąžuolas)	0,23
8.	Mediena (beržas)	0,2
9.	Mediena (pušis arba eglė)	0,18
10.	Medienos fanera	0,17
11.	Medienos pjuvenų plokštės	0,18
12.	Medienos plaušo (MDF) plokštės	0,18
13.	Medienos plokštės su cementiniu rišikliu	0,23
14.	Mūras, pilnavidurių keraminių plytų	0,8
15.	Mūras, pilnavidurių keramzitbetonio blokelių	0,6
16.	Mūras, pilnavidurių silikatinių plytų	1
17.	Mūras, skylėtų keraminių plytų	0,7
18.	Mūras, skylėtų silikatinių plytų	0,9
19.	Mūras, tuščiavidurių keraminių blokelių	0,25
20.	Mūras, tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių	0,4
21.	Orientuotos medžio skiedrų (OSB) plokštės	0,13
22.	Perlitbetonis	0,39
23.	Pjuvenų betonas	0,3
24.	Skaldyto akmens mūras	2,6
25.	Tinkas (cemento-smėlio)	1
26.	Tinkas (kalkių-smėlio)	0,8
27.	Tinkas (kalkių-smėlio-cemento)	0,9

2. Jei atitvaros sluoksnyje yra kuris nors iš 3.5 lentelėje išvardytų statybos produktų ir šis sluoksnis sudarytas iš termiškai nevienalyčių medžiagų, pvz., medžiaga patalpinta tarp plieninių ar medinių karkaso elementų, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas λ^‘_ds (W/(m×K)), turi būti apskaičiuojamas įvertinant karkaso elementų įtaką šio sluoksnio šilumos laidumui [3.7]:

2.1. kai medžiaga patalpinta tarp plieninių „Z“ arba „C“ formos plieninių arba plieninių cinkuotų profilių, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas λ^‘_ds, W/(m×K), gali būti apskaičiuojamas pagal 3.2 lentelėje pateiktas formules.

3.2 lentelė

Formulės nevienalyčio sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento λ^‘_ds, W/(m×K), skaičiavimui, kai medžiaga patalpinta tarp plieninių „Z“ arba „C“ formos plieninių arba plieninių cinkuotų profilių, esant profilių žingsniui 600 mm

Plieninių arba plieninių cinkuotų profilių storis, mm	Plieninių arba plieninių cinkuotų profilių aukštis, t.y. nevienalyčio sluoksnio storis, mm	Formulė
1	100		(3.1)
	150		(3.2)
	200		(3.3)
1,5	100		(3.4)
	150		(3.5)
	200		(3.6)
2	100		(3.7)
	150		(3.8)
	200		(3.9)
2,5	100		(3.10)
	150		(3.11)
	200		(3.12)

2.2. kai medžiaga patalpinta tarp 50 mm storio medinių karkaso elementų, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas λ^‘_ds (W/(m×K)), gali būti apskaičiuojamas pagal 3.3 lentelėje pateiktas formules.

3.3 lentelė

Formulės iki 250 mm storio nevienalyčio sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento  (W/(m×K)), skaičiavimui, kai medžiaga patalpinta tarp 50 mm storio medinių karkaso elementų

Medinio karkaso žingsnis, mm	Formulė
600		(3.13)
900		(3.14)
1200		(3.15)

2.3. kai medžiaga patalpinta tarp 0,6 mm storio „C“ formos plieninių cinkuotų profilių, tokio nevienalyčio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas λ^‘_ds (W/(m×K)), gali būti apskaičiuojamas pagal 3.4 lentelėje pateiktas formules.

3.4 lentelėje

Formulės nevienalyčio sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento  (W/(m×K)), skaičiavimui, kai medžiaga patalpinta tarp 0,6 mm storio „C“ formos plieninių cinkuotų profilių, esant profilių žingsniui 600 mm

Plieninių cinkuotų profilių aukštis, t.y. nevienalyčio sluoksnio storis, mm	Formulė
50		(3.16)
75		(3.17)
100		(3.18)

3. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose, tais atvejais, kai nėra 3.5 lentelėje išvardytiems statybos produktams projektines šilumos laidumo koeficientų vertes l_ds (W/(m·K)) patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 3.5 lentelėje nurodytos projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės.

3.5. lentelė

Statybos produktų, naudojamų termoizoliaciniams atitvarų sluoksniams, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.	Statybos produkto pavadinimas	Projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė, ld.s., W/(m×K)
1.	Akytas betonas nevėdinamoje atitvaroje	0,23
2.	Akytas betonas vėdinamoje atitvaroje	0,22
3.	Birioji celiuliozės pluošto vata nevėdinamoje atitvaroje	0,06
4.	Birioji celiuliozės pluošto vata vėdinamoje atitvaroje	0,05
5.	Fenolio-formaldehidinis putplastis nevėdinamoje atitvaroje	0,07
6.	Fenolio-formaldehidinis putplastis vėdinamoje atitvaroje	0,06
7.	Karbamido-formaldehidinis putplastis nevėdinamoje atitvaroje	0,07
8.	Karbamido-formaldehidinis putplastis vėdinamoje atitvaroje	0,06
9.	Keramzito smėlis nevėdinamoje atitvaroje	0,33
10.	Keramzito smėlis vėdinamoje atitvaroje	0,32
11.	Keramzito žvyras nevėdinamoje atitvaroje	0,28
12.	Keramzito žvyras vėdinamoje atitvaroje	0,27
13.	Medienos drožlės (sutankintos)	0,15
14.	Mineralinė vata nevėdinamoje atitvaroje pastatuose iki 1993 m.	0,061
15.	Mineralinė vata vėdinamoje atitvaroje pastatuose iki 1993 m.	0,062
16.	Mineralinė vata nevėdinamoje atitvaroje pastatuose po 1993 m.	0,042
17.	Mineralinė vata vėdinamoje atitvaroje pastatuose po 1993 m.	0,041
18.	Pakulos	0,074
19.	Perlitas	0,17
20.	Perlito su bitumu gaminiai	0,13
21.	Polistireninio putplasčio „EPS” granulės	0,055
22.	Polistireninis putplastis „EPS” nevėdinamoje atitvaroje	0,044
23.	Polistireninis putplastis „EPS” vėdinamoje atitvaroje	0,043
24.	Polistireninis putplastis „XPS” nevėdinamoje atitvaroje	0,037
25.	Polistireninis putplastis „XPS” vėdinamoje atitvaroje	0,036
26.	Poliuretaninio putplasčio plokštės nevėdinamoje atitvaroje	0,037
27.	Poliuretaninio putplasčio plokštės vėdinamoje atitvaroje	0,036
28.	Putstiklis nevėdinamoje atitvaroje	0,18
29.	Putstiklis vėdinamoje atitvaroje	0,17
30.	Spaliai	0,1
31.	Susmulkintos durpės	0,13
32.	Šiaudai	0,09
33.	Šlako skalda	0,21

4. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose, tais atvejais, kai nėra 3.6 lentelėje išvardytiems statybos produktams projektines šilumos laidumo koeficientų vertes l_ds (W/(m·K)) patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 3.6 lentelėje nurodytos projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės.

3.6. lentelė

Statybos produktų, naudojamų termoizoliaciniams atitvarų sluoksniams grunte, rūsio grindyse arba po grindimis ant grunto projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.	Statybos produkto pavadinimas	Projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė, ld.s., W/(m×K)
1.	Keramzito žvyras grindyse ant grunto	0,32
2.	Keramzito žvyras rūsio grindyse arba grunte	0,33
3.	Keramzito smėlis grindyse ant grunto	0,46
4.	Keramzito smėlis rūsio grindyse arba grunte	0,51
5.	Min. vata grindyse ant grunto pastatuose po 1993 m.	0,06
6.	Min. vata grindyse ant grunto pastatuose iki 1993 m.	0,08
7.	Min. vata rūsio grindyse arba grunte pastatuose po 1993 m.	0,08
8.	Min. vata rūsio grindyse arba grunte pastatuose iki 1993 m.	0,1
9.	Polistireninis putplastis „EPS” grindyse ant grunto	0,05
10.	Polistireninis putplastis „EPS” rūsio grindyse arba grunte	0,065
11.	Polistireninis putplastis „XPS” grindyse ant grunto	0,038
12.	Polistireninis putplastis „XPS” rūsio grindyse arba grunte	0,039

5. Jei atitvaros sluoksnį, kuriame yra 3.5 lentelėje išvardytas statybos produktas, kerta metalinės jungtys, tokios atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U^I (W/(m²·K)) turi būti apskaičiuotas pagal formulę [3.15]:

;

(3.19)

čia:    U – atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, apskaičiuotas nevertinant metalinių jungčių buvimo atitvaroje (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal Reglamento 2 priedo 2 punkto reikalavimus;

ΔU_f - atitvaros šilumos perdavimo koeficiento pataisa dėl metalinių jungčių buvimo atitvaroje (W/(m²·K)). Apskaičiuojama pagal LST EN ISO 6946:2008 D.3.2 punkto [3.15] reikalavimus ir šiems skaičiavimams naudojant 3.7 lentelėje nurodytas metalų šilumos laidumo koeficientų vertes.

3.7 lentelė

Metalų šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.	Metalo pavadinimas	Šilumos laidumo koeficiento vertė, lmet., W/(m×K)
1.	Aliuminis	221
2.	Aliuminio lydinys	160
3.	Bronza	65
4.	Cinkas	110
5.	Plienas, cinkuotas plienas	50
6.	Nerūdijantysis plienas	17
7.	Varis	380
8.	Žalvaris	120

_____________

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

4 priedas

Langų, stoglangių, švieslangių, durų, vartų ir
kitų skaidrių atitvarų šiluminiŲ techninių
rodiklių vertės pastatų energinio
naudingumo skaičiavimams

1. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose, tais atvejais, kai nėra langų ir stoglangių charakteristikas patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 4.1 lentelėje nurodytos langų ir stoglangių šilumos perdavimo koeficiento U_wd ir U_gw  (W/(m²×K)), įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficiento g_wd ir g_gw, bei oro skverbties G_wd ir G_gw (m³/(m²×h)) vertės.

4.1 lentelė

Langų ir stoglangių šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Langų apibūdinimas	Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas Uwd, Ugw, W/(m^2×K)	Įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas, gwd, ggw	Skaičiuojamoji oro skverbtis Gwd, Ggw, m^3/(m^2×h)
1.	Mediniai (pagaminti iki 1995 metų) su 1 stiklu	5,5	0,87	50
2.	Mediniai (pagaminti iki 1995 metų) su 2 stiklais	2,5	0,76	50
3.	Mediniai (pagaminti iki 1995 metų) su 3 stiklais	1,8	0,71	50
4.	Mediniai, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2,5	0,75	27
5.	Mediniai, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,7	0,67	27
6.	Mediniai, dvikamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2	0,7	27
7.	Mediniai, dvikamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,3	0,55	27
8.	Mediniai, dvikamerinis stiklo paketas, 2 stiklai selektyviniai	1,2	0,5	27
9.	Metaliniai (pagaminti iki 1995 metų) su 1 stiklu	6,7	0,87	50
10.	Metaliniai (pagaminti iki 1995 metų) su 2 stiklais	2,9	0,76	50
11.	Metaliniai, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2,9	0,75	27
12.	Metaliniai, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,9	0,67	27
13.	Metaliniai, dvikamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2,2	0,7	27
14.	Metaliniai, dvikamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,7	0,54	27
15.	Metaliniai, dvikamerinis stiklo paketas, 2 stiklai selektyviniai	1,5	0,5	27
16.	Plastikiniai su 1 stiklu	4,5	0,85	27
17.	Plastikiniai, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2,5	0,75	27
18.	Plastikiniai, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,7	0,67	27
19.	Plastikiniai, dvikamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2	0,7	27
20.	Plastikiniai, dvikamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,3	0,55	27
21.	Plastikiniai, dvikamerinis stiklo paketas, 2 stiklai selektyviniai	1,2	0,5	27

2. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose tais atvejais, kai nėra išorinių įėjimo durų charakteristikas patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 4.2 lentelėje nurodytos durų šilumos perdavimo koeficiento U_d (W/(m²×K)) ir oro skverbties G_d1 (m³/(m²×h)) vertės.

4.2 lentelė

Išorinių įėjimo durų šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Išorinių įėjimo durų apibūdinimas	Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas Ud, W/(m^2×K)	Skaičiuojamoji oro skverbtis Gd1, m^3/(m^2×h)
1.	Medinės (pagamintos iki 1995 metų)	2,6	50
2.	Vienerios durys be tambūro	2,2	27
3.	Dvejos durys be tambūro tarp jų	0,8	27
4.	Dvejos durys su tambūru tarp jų	0,7	27
5.	Trejos durys su tambūrais tarp jų	0,6	10
6.	Sukamosios durys	5,5	50
7.	Durys su oro užuolaida	2,1	27
8.	Automatinės vienerios durys be tambūro	2,1	27
9.	Automatinės vienerios durys su tambūru	0,8	27

3. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose tais atvejais, kai nėra vartų charakteristikas patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 4.3 lentelėje nurodytos vartų šilumos perdavimo koeficiento U_d (W/(m²×K)) ir oro skverbties G_d2  (m³/(m²×h)) vertės.

4.3 lentelė

Vartų šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Vartų apibūdinimas	Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas Ud, W/(m^2×K)	Skaičiuojamoji oro skverbtis Gd2, m^3/(m^2×h)
1.	Vartai (pagaminti iki 1995 metų)	2,6	50
2.	Vieneri vartai be tambūro	2,2	38
3.	Dveji vartai be tambūro tarp jų	0,8	19
3.	Dveji vartai su tambūru tarp jų	0,8	19

4. Pastato energinio naudingumo skaičiavimuose tais atvejais, kai nėra švieslangių charakteristikas patvirtinančių dokumentų, turi būti naudojamos 4.4 lentelėje nurodytos švieslangių šilumos perdavimo koeficiento U_bw (W/(m²×K)), įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientų g_bw ir oro skverbties G_bw (m³/(m²×h)) vertės.

4.4 lentelė

Švieslangių šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Švieslangių apibūdinimas	Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas, Ubw, W/(m^2×K)	Įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas, gbw	Skaičiuojamoji oro skverbtis,  Gbw, m^3/(m^2×h)
1.	Švieslangiai vienasluoksniai	5,3	0,87	1,1
2.	Švieslangiai dvisluoksniai	2,8	0,76	1,1
3.	Švieslangiai trisluoksniai	1,9	0,71	1,1

5. Pastato energinio naudingumo turi būti naudojamos 4.5 lentelėje nurodytos kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U_og (W/(m²×K)), įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientų g_og  ir oro skverbčių K_og (m³/(m²×h)) vertės.

4.5 lentelė

Kitų skaidrių atitvarų šiluminių techninių rodiklių vertės pastatų

energinio naudingumo skaičiavimams

Eil. Nr.	Kitų skaidrių atitvarų apibūdinimas	Skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas, Uog, W/(m^2×K)	Įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientas, gog	Skaičiuojamoji oro skverbtis,  Kog, m^3/(m^2×h)
1.	Vitrininis stiklas nehermetiškame rėme	6,6	0,85	50
2.	Vitrininis stiklas hermetiškame rėme	6,6	0,85	1,1
3.	Stiklo blokelių siena, 90–110 mm storio	3,2	0,4	1,1
4.	Konstrukcinis sandarusis įstiklinimas, vienkamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2,9	0,75	1,1
5.	Konstrukcinis sandarusis įstiklinimas, vienkamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,9	0,67	1,1
6.	Konstrukcinis sandarusis įstiklinimas, dvikamerinis stiklo paketas, paprasti stiklai	2,2	0,7	1,1
7.	Konstrukcinis sandarusis įstiklinimas, dvikamerinis stiklo paketas, 1 stiklas selektyvinis	1,7	0,54	1,1
8.	Konstrukcinis sandarusis įstiklinimas, dvikamerinis stiklo paketas, 2 stiklai selektyviniai	1,5	0,5	1,1

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-462, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 73-3521 (2011-06-16), i. k. 111301MISAK00D1-462

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

5 priedas

Plačiausiai paplitusių atitvarų tipų šiluminiai techniniai parametrai pastatų energinio naudingumo skaičiavimams

1. Tais atvejais, kai atitvarų konstrukciniai sprendimai nežinomi, skaičiavimuose turi būti naudojamos 5.1 lentelėje nurodytos atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės.

5.1 lentelė

Plačiausiai paplitusių atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U (W/(m²×K)) vertės

Eil. Nr.	Atitvaros apibūdinimas	U, W/(m^2×K)
1.	Akyto betono 200-260 mm storio siena	0,9
2.	Keraminių skylėtų plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo	1,31
3.	Keraminių skylėtų plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu	1,06
4.	Keraminių skylėtų plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo	1,05
5.	Keraminių skylėtų plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu	0,88
6.	Keraminių pilnavidurių plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo	1,43
7.	Keraminių pilnavidurių plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu	1,14
8.	Keraminių pilnavidurių plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo	1,16
9.	Keraminių pilnavidurių plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu	0,96
10.	Silikatinių skylėtų plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo	1,54
11.	Silikatinių skylėtų plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu	1,21
12.	Silikatinių skylėtų plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo	1,26
13.	Silikatinių skylėtų plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu	1,03
14.	Silikatinių pilnavidurių plytų 370-430 mm storio siena be oro tarpo	1,65
15.	Silikatinių pilnavidurių plytų 400-460 mm storio siena su oro tarpu	1,27
16.	Silikatinių pilnavidurių plytų 500-560 mm storio siena be oro tarpo	1,36
17.	Silikatinių pilnavidurių plytų 530-590 mm storio siena su oro tarpu	1,09
18.	Keramzitbetonio 350-380 mm storio siena	1,38
19.	Keramzitbetonio 450-480 mm storio siena	1,14
20.	Trisluoksnių gelžbetonio plokščių 240-270 mm storio siena	0,71
21.	Gyvenamosios paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,85
22.	Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	1,17
23.	Baseinų pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,70
24.	Mokslo paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,95
25.	Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų stogai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	1,48
26.	Gyvenamosios paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,42
27.	Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,53
28.	Baseinų pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,37
29.	Mokslo paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,53
30.	Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų perdangos, kurios ribojasi su išore, iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,53
31.	Gyvenamosios paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	1,27
32.	Administracinės, gydymo, maitinimo, prekybos, sporto (išskyrus baseinus), kultūros, viešbučių, paslaugų, poilsio ir specialiosios paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	1,48
33.	Baseinų pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	0,87
34.	Mokslo paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	1,27
35.	Garažų, gamybos, pramonės, sandėliavimo ir transporto paskirties pastatų sienos iki 1992 m. pastatytuose pastatuose	1,70

___________________________

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

6 priedas

atitvarų ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamųjų šilumos perdavimo koeficientų vertės

1. Kai ilginių šiluminių tiltelių konstrukcinis sprendimas žinomas, ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamoji šilumos perdavimo koeficiento Ψ (W/(m·K)) vertė turi būti apskaičiuota pagal LST EN ISO 10211:2008 [3.17] reikalavimus arba nustatyta pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ 1 priedą [3.7].

2. Kai ilginių šiluminių tiltelių konstrukcinis sprendimas nežinomas, skaičiavimuose turi būti naudojamos 6.1 lentelėje nurodytos ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficiento Ψ (W/(m·K)) vertės.

6.1 lentelė.

Ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficiento Ψ vertės (W/(m·K))

Eil. Nr.	Ilginio šiluminio tiltelio apibūdinimas	Ψ, W/(m·K)
1.	Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatų ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.	0,1
2.	Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatų ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia.	0,3
3.	Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatai ir (ar) sienos neapšiltinti.	0,6
4.	Pastato pamatų ir sienos sandūra. Medinės grindys ar perdanga.	0
5.	Stogo ir sienos sandūra. Stogo ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.	0,1
6.	Stogo ir sienos sandūra. Stogo ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia.	0,7
7.	Stogo ir sienos sandūra. Stogas ir (ar) siena neapšiltinti.	1
8.	Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir termoizoliacinio sluoksnio sienoje.	0,1
9.	Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir plytų ar blokelių mūro.	0,35
10.	Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir apšiltintos gelžbetoninės sąramos.	0,65
11.	Tarp lango, stoglangio, švieslangio, kitos skaidrios atitvaros, durų rėmo ir neapšiltintos gelžbetoninės sąramos.	1
12.	Balkonų grindų ir sienos sandūra. Grindų gelžbetoninė plokštė kerta išorinę sieną.	0,8
13.	Balkonų grindų ir sienos sandūra. Medinė balkono grindų konstrukcija.	0
14.	Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Gelžbetoninės perdangos ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia.	0,1
15.	Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Gelžbetoninės perdangos ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia.	0,7
16.	Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Medinė perdanga.	0
17.	Sienos išorinis kampas.	-0,1
18.	Sienos vidinis kampas. Siena apšiltinta iš išorės.	0,05
19.	Sienos vidinis kampas. Siena apšiltinta iš vidaus.	0,1
20.	Sienos vidinis kampas. Termoizoliacinis sluoksnis sienos viduryje.	0,1
21.	Sienos vidinis kampas. Termoizoliacinio sluoksnio nėra.	0,15

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-462, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 73-3521 (2011-06-16), i. k. 111301MISAK00D1-462

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

7 priedas

PASTATO MATMENYS

1. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.

2. Plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.

2. Matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių arba matuojant tiesiogiai.

3. Pastato šildomas plotas apskaičiuojamas pagal vidinius pastato matmenis, t. y. atėmus pertvarų storius. Šį plotą sudaro visų šildomų pastato patalpų grindų plotų suma, įskaitant:

3.1. šildomų rūsių patalpų plotus;

3.2. šildomų laiptinių plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, turi būti sumuojami kiekvieno aukšto plane užimami laiptinės plotai;

3.3. bendrojo naudojimo ir kitų šildomų patalpų plotus;

3.4. plotus patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos;

3.5. lifto šachtų plotus. Apskaičiuojant šiuos plotus, turi būti sumuojami kiekvieno aukšto plane lifto šachtų užimami vidiniai plotai.

4. Pastato patalpų tūris apskaičiuojamas pagal vidinius patalpų matmenis dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kubiniais metrais.

5. Sienų plotas nustatomas iš bendro sienos ploto atėmus sienoje esančių langų ir durų plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

6. Sienų aukštis nustatomas taip:

6.1. jei yra šlaitinis stogas su karnizu, sienų aukštis matuojamas iki karnizo susikirtimo vietos su sienos plokštuma;

6.2. pastatų su šlaitiniais stogais, kurių pastogėse įrengtos šildomos patalpos, sienų aukštis turi būti matuojamas iki šių patalpų lubų perdenginio viršaus;

6.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas ir parapetai, sienų aukštis matuojamas iki stogo viršutinės plokštumos susikirtimo vietos su parapetu;

6.4. jei pastate su plokščiu stogu viršutiniame aukšte įrengtos nešildomos patalpos, sienų aukštis matuojamas iki viršutinio aukšto šildomų patalpų lubų perdenginio viršaus;

6.5. po perdangomis, kurios ribojasi su išore, esančių sienų aukštis matuojamas iki šių perdangų apačios;

6.6. jei išorinių sienų viršus yra ne viename lygyje, turi būti apskaičiuotas sienos aukščio vidurkis;

6.7. jei pirmo aukšto perdangos apačia žemiau grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo grunto paviršiaus;

6.8. jei pirmo aukšto perdangos apačia virš grunto paviršiaus, sienos aukštis matuojamas nuo pirmo aukšto perdenginio apačios;

6.9. sienų, įrengtų ant perdangų, kurios ribojasi su išore, aukštis matuojamas nuo perdangos apačios;

6.10. sienų, įrengtų ant perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių aukštis matuojamas nuo perdangos apačios;

6.11. pastatų, kurių grindys įrengtos ant grunto, sienų aukštis matuojamas nuo virš grunto paviršiaus esančių sienų apačios.

7. Sienų plotis nustatomas  pagal  išorinius pastato matmenis (matmenys l_e,, 7.1 pav.). Šildomų patalpų, įrengtų pastatų su šlaitiniais stogais pastogėse, sienų plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių patalpų sienų išorinių paviršių.

8. Langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų matmenis (matmenys l_min, 7.1 pav. ir h_min  7.2 pav.).

9. Langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų įstiklintos dalies matmenys imami pagal mažiausius šių atitvarų angų įstiklinimui matmenis.

10. Stogo plotas nustatomas iš bendro stogo ploto atėmus jame esančių stoglangių ir švieslangių plotus, apskaičiuotus pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

11. Stogo plotis ir ilgis nustatomas pagal išorinius pastato matmenis:

11.1. jei virš šildomų patalpų įrengtas šlaitinis stogas, stogo ilgis atitinka stogo šlaitų ilgių sumą nuo karnizo susikirtimo vietos su siena iki kraigo (atstumas l_e.2 7.2 pav.) ir nuo kraigo iki priešpriešinės sienos susikirtimo vieta su karnizu;

11.2. jei virš šildomų patalpų įrengtas dvišlaitis stogas, stogo plotis atitinka atstumą tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų;

11.3. jei virš šildomų patalpų įrengtas šlaitinis stogas, kuris pločio matavimo kryptimi turi nuolydžius, stogo plotis matuojamas kaip nurodyta 11.2 punkte;

11.4. jei pastogė po šlaitiniu stogu nešildoma, stogo ilgis ir plotis atitinka atstumus tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų;

11.5. jei virš šildomų patalpų įrengtas plokščias stogas, stogo ilgis ir plotis atitinka atstumus tarp priešpriešinių sienų išorinių plokštumų, t. y. pločio ar ilgio padidėjimas dėl stogo nuolydžio nevertinami.

7.1 pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys plane.

l_e – išoriniai matmenys, l_i – vidiniai matmenys, l_min – mažiausias angos plotis.

7.2 pav. Pastato ir jo atitvarų matmenys vertikaliame pjūvyje.

h_e – bendras sienos aukštis pagal išorinius matmenis, l_e.2 – stogo šlaito ilgis, h_min – mažiausias angos aukštis, h_e.2 – sienos dalies aukštis pagal išorinius matmenis.

12. Stoglangių ir švieslangių matmenys imami pagal mažiausius statybinių angų matmenis.

13. Perdangų, kurios ribojasi su išore, matmenys imami pagal išorinius perdangos matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, skaitoma, kad pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina.

14. Perdangų virš nešildomų rūsių ir pogrindžių matmenys imami pagal vidinius perdangos matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto perdangą į dvi ar daugiau dalių, skaitoma, kad pertvarų užimamas plotas perdangos ploto nesumažina.

15. Grindų ant grunto matmenys imami pagal vidinius grindų ant grunto matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis ant grunto į dvi ar daugiau dalių, skaitoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

16. Grindų ant grunto, kurios apšiltintos pakraščiuose, matmenys imamai pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, skaitoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

17. Grindų ant grunto šildomuose rūsiuose matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, skaitoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ant grunto ploto nesumažina.

18. Grindų virš nešildomų rūsių matmenys imami pagal vidinius grindų matmenis. Jei vidinės pertvaros suskirsto grindis į dvi ar daugiau dalių, skaitoma, kad pertvarų užimamas plotas grindų ploto nesumažina.

18. Vėdinamo pogrindžio, šildomo ir vėdinamo nešildomo rūsio ar pogrindžio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (žr. Reglamento 2 priedo 2.7-2.10 pav. dydis z_bf) atitinka atstumą nuo grindų paruošiamojo sluoksnio apačios iki grunto paviršiaus. Jei grindų storis nežinomas, jis prilyginamas 0,1 m. Jei pastato perimetru gylis z_bf nevienodas, turi būti apskaičiuota vidutinė grindų gylio vertė.

20. Vėdinamo nešildomo rūsio patalpų tūris apskaičiuojamas sumuojant visų šiame rūsyje esančių patalpų tūrius, t.y. pertvarų užimami tūriai į rūsio patalpų tūrį neįskaitomi.

21. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato pamatų ir išorinių sienų turi būti imamas pagal išorinius matmenis.

22. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis apie langų apie išorinių įėjimo angas sienose turi būti imamas pagal mažiausius angų matmenis.

23. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp pastato sienų ir stogo turi būti imamas pagal išorinį sienos ilgį sienos plokštumoje.

24. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose turi būti imamas pagal išorinius matmenis.

25. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis turi būti imamas pagal išorinius matmenis balkono grindų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje.

26. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų turi būti imamas pagal išorinius matmenis šių perdangų ir išorinių sienų susikirtimo vietoje.

27. Ilginių šiluminių tiltelių ilgis stoglangių ir švieslangių angų perimetru turi būti imamas pagal mažiausius angų matmenis.

______________________

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

8 priedas

karšto vandens vamzdynų apšiltinimo Ilginių šilumos perdavimo koeficientų skaičiavimas

1. Karšto vandens vamzdynų apšiltinimo ilginis šilumos perdavimo koeficientas U^‘_hw (W/(m·K)) apskaičiuojamas pagal formulę [3.24]:

;

(8.1)

čia:                λ_ds.40 - termoizoliacinio sluoksnio projektinis šilumos laidumo koeficientas esant 40 °C temperatūrai (W/(m·K)). Jei yra termoizoliacinio sluoksnio statybos produkto šią projektinę šilumos laidumo koeficientų vertę  patvirtinantys dokumentai [3.10], ši koeficiento vertė turi būti naudojama skaičiavimuose. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti turi būti naudojami 8.1 lentelėje nurodyti duomenys;

D_e – vamzdžio išorinis skersmuo (įskaitant termoizoliacinio sluoksnio storį) (m);

D_i – vamzdžio vidinis skersmuo (m);

h_e – vamzdžio paviršiaus šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apšiltintų vamzdžių, esančių patalpose h_e =8 W/(m²·K), patalpose neapšiltintų vamzdžių h_e =14 W/(m²·K) [3.24]. Apšiltintų vamzdžių, esančių kanaluose, h_e =4 W/(m²·K), kanaluose esančių neapšiltintų vamzdžių h_e =7 W/(m²·K). Vamzdžių sienose po tinku h_e =100 W/(m²·K).

2. l (m) ilgio vamzdyno, kuriame yra skirtingo skersmens ir skirtingai apšiltinti vamzdžiai, vidutinis ilginis šilumos perdavimo koeficientas U^‘_hw.avg (W/(m·K)) apskaičiuojamas taip:

;

(8.2)

čia:                U‘_hw,y – vamzdyno atkarpoje l_y ilginis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m·K));

l_y – atitinkamos „y“ vamzdyno atkarpos ilgis (m);

8.1 lentelė

Statybos produktų, naudojamų karšto vandens vamzdynų termoizoliaciniams sluoksniams, projektinės šilumos laidumo koeficientų vertės

Eil. Nr.	Statybos produkto pavadinimas	Projektinė šilumos laidumo koeficiento lds40 vertė, W/(m×K)
1.	Mineralinė vata po 1993 metų statytuose pastatuose	0,045
2.	Mineralinė vata iki 1993 metų statytuose pastatuose	0,08
3.	Polietileninis putplastis (kevalai)	0,045
4.	Poliuretaninis putplastis (kevalai)	0,04

__________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-462, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 73-3521 (2011-06-16), i. k. 111301MISAK00D1-462

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

9 priedas

(Pastato energinio naudingumo sertifikato forma)

1 lapas / 2 lapų Pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. __________
Pastato (jo dalies) unikalus pastato numeris:				Adresas:
Pastato (jo dalies) paskirtis:
Pastato (jo dalies) šildomas plotas (m²):
Viso pastato šildomas plotas (m²):
Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo klasifikavimas į klases*:						Nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė:
* A++ klasė yra laikoma aukščiausia, ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą, G klasė nurodo energiškai neefektyvų pastatą
Skaičiuojamosios metinės rodiklių vertės vienam kvadratiniam  metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto:
Neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Metinių atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė (vnt.):
Šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti (kWh/(m^2×metai)):
Šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti (kWh/(m^2×metai)):
Šiluminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m^2×metai)):
Suminės elektros energijos sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Elektros energijos  sąnaudos patalpų apšvietimui (kWh/(m^2×metai)):
Pastato į aplinką išmetamas CO2 kiekis (kgCO2/(m^2×metai)):
Sertifikavimo eksperto pastabos:
Sertifikato išdavimo data :		Sertifikato galiojimo terminas:
Sertifikatą išdavė ekspertas	________________ parašas		_______________ vardas, pavardė		___________ pažymėjimo numeris

2 lapas / 2 lapų Pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. __________
Pastato (jo dalies) unikalus pastato numeris:					Adresas:
Pastato (jo dalies) paskirtis:
Pastato (jo dalies) šildomas plotas (m²):
Viso pastato šildomas plotas (m²):
Pastato (jo dalies)  energinio naudingumo klasė:
Metinės rodiklių vertės vienam kvadratiniam  metrui pastato (jo dalies) šildomo ploto:
Pastato (jo dalies) pirminės energijos sąnaudos:
Norminės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Atskaitinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Skaičiuojamosios atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Skaičiuojamųjų metinių atsinaujinančios pirminės energijos sąnaudų santykio su metinėmis neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudomis vertė (vnt.):
Energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti:						Norminės	Atskaitinės			Skaičiuojamosios
Neatsinaujinančios pirminės energijos (kWh/(m^2×metai)):
Atsinaujinančios pirminės energijos (kWh/(m^2×metai)):						-	-
Šiluminės energijos (kWh/(m^2×metai)):
Energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) vėsinti:						Norminės	Atskaitinės			Skaičiuojamosios
Neatsinaujinančios pirminės energijos (kWh/(m^2×metai)):						0	0
Atsinaujinančios pirminės energijos (kWh/(m^2×metai)):						-	-
Šiluminės energijos (kWh/(m^2×metai)):						0	0
Energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti:						Norminės	Atskaitinės			Skaičiuojamosios
Neatsinaujinančios pirminės energijos (kWh/(m^2×metai)):
Atsinaujinančios pirminės energijos (kWh/(m^2×metai)):						-	-
Šiluminės energijos (kWh/(m^2×metai)):
Elektros energijos sąnaudos pastate (jo dalyje):						Norminės	Atskaitinės			Skaičiuojamosios
Neatsinaujinančios pirminės energijos suminės sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Atsinaujinančios pirminės energijos suminės sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):						-	-
Elektros energijos suminės sąnaudos (kWh/(m^2×metai)):
Elektros energijos sąnaudos patalpų apšvietimui (kWh/(m^2×metai)):
Pastatui (jo daliai) šildyti naudojami šilumos šaltinai ir šildomi plotai, kuriuose jie naudojami:
Šilumos šaltiniai:									Šildomi plotai (m²):
Pastatui (jo daliai) vėsinti naudojami orą šaldančių įrenginių tipai ir šildomi plotai, kuriuose jie naudojami:
Orą šaldančių įrenginių tipas:									Šildomi plotai (m²):
Pastatui (jo daliai) vėdinti naudojami vėdinimo sistemų tipai ir šildomi plotai, kuriuose jos naudojamos:
Vėdinimo sistemos tipas:									Šildomi plotai (m²):
Pastate (jo dalyse) karštam buitiniam vandeniui ruošti naudojami įrangos tipai ir šildomi plotai, kuriuose jie naudojami:
Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos tipas:									Šildomi plotai (m²):
Pastato (jo dalies) į aplinką išmetamas CO2 kiekis (kgCO2/(m^2×metai)):
Pastato (jo dalies) sandarumo matavimų duomenys (kartai per valandą):
Nuorodos išsamesnei informacijai gauti apie pastato (jo dalies) ekonomiškai efektyvų energinio naudingumo gerinimą:				www.atnaujinkbusta.lt; www.bkagentura.lt; www.ena.lt
Sertifikato išdavimo data :		Sertifikato galiojimo terminas:
Sertifikatą išdavė ekspertas	________________ parašas		_______________ vardas, pavardė					___________ pažymėjimo numeris

__________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-462, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 73-3521 (2011-06-16), i. k. 111301MISAK00D1-462

Statybos techninio reglamento

STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas.

Energinio naudingumo sertifikavimas“

10 priedas

Pagrindiniai pastato energijos sąnaudų skaičiavimo
rezultatai ir pastato energinio
naudingumo gerinimo rekomendacijos

1. Sertifikavimo užsakovui turi būti pateikti 10.1 lentelėje 1, 2 ir 4 stulpeliuose nurodyti pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai.

10.1 lentelė

Pastato energijos sąnaudų skaičiavimo rezultatai

Eil. Nr.	Energijos sąnaudų apibūdinimas	Formulės numeris skaičiavimams	Skaičiuojamosios energijos sąnaudos kvadratiniame metre pastato šildomo ploto per metus,    kWh/(m^2×metai)
1	2	3	4
1.	Šilumos nuostoliai per pastato sienas	(10.2)
2.	Šilumos nuostoliai per pastato stogą	(10.4)
3.	Šilumos nuostoliai per pastato perdangas, kurios ribojasi su išore	(10.6)
4.	Šilumos nuostoliai per atitvaras, kurios ribojasi su gruntu:
4.1.	- per grindis ant grunto	(10.8)
4.2.	- per horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto	(10.10)
4.3.	- per vertikaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto	(10.10)
4.4.	- per vertikaliai ir horizontaliai pakraščiuose apšiltintas grindis ant grunto	(10.10)
4.5.	- per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu	(10.12)
	- per grindis virš vėdinamų pogrindžių	(10.14)
4.6.	- per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių	(10.16)
5.	Šilumos nuostoliai per pastato langus, stoglangius, švieslangius ir kitas skaidrias atitvaras	(10.18)
6.	Šilumos nuostoliai per pastato išorines duris ir vartus, neįskaitant nuostolių dėl durų varstymo	(10.20)
7.	Šilumos nuostoliai per pastato ilginius šiluminius tiltelius	(10.22)
9.	Šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo	(10.24)
10.	Šilumos nuostoliai dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos	(10.25)
11.	Šilumos pritekėjimai iš išorės pastato (jo dalies) šildymo laikotarpiu	Reglamento 2 priedo (2.152) formulė
12.	Vidiniai šilumos išsiskyrimai pastato (jo dalies) šildymo laikotarpiu	Reglamento 2 priedo (2.162) formulė
13.	Šilumos nuostoliai, kuriuos pastato (jo dalies) šildymo laikotarpiu kompensuoja šilumos pritekėjimai iš išorės ir vidiniai šilumos išsiskyrimai	(10.26)
14.	Suminės elektros energijos sąnaudos pastate	Reglamento 2 priedo (2.435) formulė
15.	Elektros energijos sąnaudos patalpų apšvietimui	Reglamento 2 priedo (2.128) formulė
16.	Šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti	Reglamento 2 priedo (2.428) formulė
17.	Šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti	Reglamento 2 priedo (2.431) ir (2.432) formulės
18.	Šiluminės energijos sąnaudos pastatui vėsinti	Reglamento 2 priedo (2.433) formulė

2. Sertifikavimo užsakovui turi būti pateiktos pastato (jo dalies) energinio naudingumo gerinimo rekomendacijos, kuriose turi būti 10.2 lentelės 1, 2, 3, 5 grafų duomenys.

3. 10.1 ir 10.2 lentelių duomenims skaičiuoti turi būti taikomos šios formulės:

;

(10.1)

;

(10.2)

čia:       Q_N.H.w,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.7) formulę;

Q_N.H,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.163) formulę;

Q_N.H.env,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.118) formulę;

Q_N.H.vent,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.98) formulę;

Q_H.w,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.9) formulę;

Q_H,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.165) formulę;

Q_H.env,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.120) formulę;

Q_H.vent,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo 13.2 ir 13.3 punktų reikalavimus pagal (2.99) arba (2.108) formulę.

;

(10.3)

;

(10.4)

čia:       Q_N.H.r,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.11) formulę;

Q_H.r,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.13) formulę.

;

(10.5)

;

(10.6)

čia:       Q_N.H.ce,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.15) formulę;

Q_H.ce,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.17) formulę.

;

(10.7)

;

(10.8)

čia:       Q_N.H.fg1,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.24) formulę;

Q_H.fg1,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.26) formulę.

;

(10.9)

;

(10.10)

čia:       Q_N.H.fg2,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.34) formulę;

Q_H.fg2,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.36) formulę.

;

(10.11)

;

(10.12)

čia:       Q_N.H.fg3,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.49) formulę;

Q_H.fg3,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.51) formulę.

;

(10.13)

;

(10.14)

čia:       Q_N.H.fg4,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.60) formulę;

Q_H.fg4,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.62) formulę.

;

(10.15)

;

(10.16)

čia:       Q_N.H.fg5,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.71) formulę;

Q_H.fg5,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.73) formulę.

;

(10.17)

;

(10.18)

čia:       Q_N.H.wda,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.83) formulę;

Q_H.wda,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.85) formulę.

;

(10.19)

;

(10.20)

čia:       Q_N.H.d,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.87) formulę;

Q_H.d,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.89) formulę.

;

(10.21)

;

(10.22)

čia:       Q_N.H.Ψ,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.91) formulę;

Q_H.Ψ,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.93) formulę.

;

(10.23)

;

(10.24)

čia:                Q_N.H.vent,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo (2.98) formulę;

Q_H.vent,m  - apskaičiuojama pagal Reglamento 2 priedo 13.2 ir 13.3 punktų reikalavimus pagal (2.99) arba (2.108) formulę.

Metiniai šilumos nuostoliai dėl viršnorminės oro infiltracijos apskaičiuojami taip:

;

(10.25)

čia:       skaičiavimams pagal (10.25) formulę turi būti taikomi tokie apribojimai: jeigu Q_1.inf,m<0, tada Q_1.inf,m =0, kitais atvejais šilumos nuostoliai dėl viršnorminės infiltracijos atitinka apskaičiuotiems pagal šią formulę;

formulės dedamųjų skaičiavimo tvarka nurodyta Reglamento 2 priedo 11 punkte.

(10.26)

čia:       formulės dedamųjų išaiškinimas ir skaičiavimo tvarka nurodyta Reglamento 2 priedo 18 punkte.

10.2 lentelė

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo gerinimo rekomendacijos

Eil. Nr.	Priemonės, pastato (jo dalies) energiniam naudingumui gerinti, pavadinimas	Šiluminės energijos kiekis, galimas sutaupyti kvadratiniame metre pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus, įdiegus priemonę, kWh/(m^2×metai)	Formulės šiluminės energijos kiekio, galimo sutaupyti kvadratiniame metre pastato (jo dalies) šildomo ploto per metus, įdiegus priemonę, skaičiavimui, DQ,   kWh/(m^2×metai)	Šiluminės energijos dalis nuo dabartiniu metu pastato (jo dalies) suvartojamo energijos kiekio, galima sutaupyti įdiegus priemonę	Formulės šiluminės energijos dalies (nuo pastato (jo dalies) esamo šiluminės  energijos suvartojimo) galimos sutaupyti įdiegus priemonę skaičiavimui*
1	2	3	4	5	6
1.	Pastato sienų apšiltinimas taip, kad visų sienų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQw=0; kitu atveju
2.	Pastato stogų apšiltinimas taip, kad visų stogų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQr=0; kitu atveju
3.	Pastato perdangų, kurios ribojasi su išore, apšiltinimas taip, kad visų perdangų, kurios ribojasi su išore,  šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQce=0; kitu atveju
5.	Pastato grindų ant grunto apšiltinimas taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQfg1=0; kitu atveju
6.	Horizontaliai pakraščiuose apšiltintų grindų ant grunto apšiltinimas taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQfg2=0; kitu atveju
7.	Vertikaliai pakraščiuose apšiltintų grindų ant grunto apšiltinimas taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQfg2=0; kitu atveju
8.	Vertikaliai ir horizontaliai pakraščiuose apšiltintų grindų ant grunto apšiltinimas taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQfg2=0; kitu atveju
9.	Šildomo rūsio atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, apšiltinimas taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQfg3=0; kitu atveju
10.	Grindų virš vėdinamų pogrindžių apšiltinimas taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQfg4=0; kitu atveju
11.	Grindų virš nešildomų vėdinamų rūsių apšiltinimas taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQfg5=0; kitu atveju
12.	Pastato langų keitimas langais, atitinkančiais normų reikalavimus		Jei , DQwda=0; kitu atveju
13.	Pastato išorinių įėjimo durų keitimas į durimis, atitinkančiomis normų reikalavimus		Jei , DQd=0; kitu atveju
14.	Pastato karšto buitinio vandens ruošimo sistemos rekonstravimas, kad šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti atitiktų normų reikalavimus		Jei , DQhw=0; kitu atveju ; čia: Qhw ir QN.hw apskaičiuojami pagal Reglamento 2 priedo (2.428) ir (2.426) formules
15.	Energijos sąnaudų šildymui sutaupymas, jei pastato šildymo sistema būtų įrengta pagal norminius reikalavimus		Jei , DQH=0; kitu atveju ; čia: Q^IH ir Q^IN.H apskaičiuojami pagal Reglamento 2 priedo 2.32 punkto reikalavimus

* jei pastato energiniam naudingumui gerinti naudojamos kelios priemonės, jų efektyvumą turi įvertinti specialistas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-462, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 73-3521 (2011-06-16), i. k. 111301MISAK00D1-462

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-624 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 "Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas" patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-674, 2012-08-21, Žin., 2012, Nr. 99-5071 (2012-08-25), i. k. 112301MISAK00D1-674

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-624 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 "Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas" patvirtinimo" pakeitimo