LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2019-07-11

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 123-6216, i. k. 112301MISAK00D1-841

Nauja redakcija nuo 2019-07-11:

Nr. D1-412, 2019-07-10, paskelbta TAR 2019-07-10, i. k. 2019-11428

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS APSAUGOS TECHNOLOGIJŲ INŽINIERIŲ SĄJUNGOS STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMŲ TVIRTINIMO

2012 m. spalio 16 d. Nr. D1-841

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 11 dalimi ir atsižvelgdamas į statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“, 30 punktą,

tvirtinu pridedamas:

1. Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo egzaminų programą E-041-19-LATIS.

2. Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo egzaminų programą E-042-19-LATIS.

3. Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo egzaminų programą E-043-19-LATIS.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.D1-841

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2019 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. D1-412

redakcija)

LIETUVOS APSAUGOS TECHNOLOGIJŲ INŽINIERIŲ SĄJUNGOS

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

Programos žymuo: E-041-19-LATIS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Programos pavadinimas: ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo, ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo, neypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir neypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa (toliau – Programa).

2. Programos tikslas: nustatyti statybos inžinierių, pageidaujančių įgyti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti Programos 3 punkte nurodytas statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų (toliau – Pareiškėjų) pareigas, profesinių žinių teorinį ir praktinį pasirengimą, įvertinti turimą patirtį.

3. Programos paskirtis: Programa skirta Pareiškėjų profesinėms žinioms vertinti, kai siekiama įgyti teisę eiti šias pareigas:

3.1. ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo (toliau – YSSSDV) ir ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo (toliau – YSSSDTPV); statiniuose: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai; Specialiųjų statybos darbų srityse: procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas;

3.2. neypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo (toliau – NSSSDV) ir neypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo (toliau – NSSSDTPV); Specialiųjų statybos darbų srityse: procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas.

II SKYRIUS

PROGRAMOS ANOTACIJA

4. Pagal šią Programą Lietuvos apsaugos technologijų inžinierių sąjunga vertina Pareiškėjų profesines žinias ir gebėjimus, reikalingus planuoti, organizuoti, vykdyti, kontroliuoti ir prižiūrėti specialiuosius (elektrotechnikos) statybos darbus, atsižvelgiant į:

4.1. esminius reikalavimus statiniams ir statybos gaminiams, taip pat funkcinius, technologinius, techninius, ekonominius kokybės reikalavimus ir kitus statinių statybos rodiklius;

4.2. aplinkos, gaisrinės saugos, sveikatos apsaugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių išsaugojimo ir trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus.

5. Pareiškėjų profesinės žinios vertinamos pagal Programos 6 punkto lentelėje nurodytas temas.

III SKYRIUS

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO egzaminų PROGRAMos turinys

6. Profesinių žinių vertinimo egzamino temos pateikiamos lentelėje:

Eil. Nr.	Temos pavadinimas	Vadovų pareigos
1. 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6.	GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMOS (GAS) PASYVIOSIOS DALIES ĮDIEGIMAS: Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tipai; Įrengimo technologijos, medžiagos; Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti; Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) patikra, testavimo prietaisai; Įrenginių eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas; Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tikrinimo darbai ir periodiškumas.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
2. 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5. 2.6. 2.7. 2.8. 2.9. 2.10.	ĮSIBROVIMO KONTROLĖS SISTEMŲ DIEGIMAS: Įsibrovimo kontrolės sistemų samprata, elementai, pagrindinių tinklų struktūros; Patalpų skirstymas pagal apsaugos lygius bei aplinkos klases remiantis EN50131 standartu; Įsibrovimo kontrolės sistemų sudedamosios dalys; Įsibrovimo detekcijos technologijų apžvalga; EN50131 Grade1-4 lygmenis atitinkančių įsibrovimo kontrolės sistemų montavimas, darbų sauga; Įrengimo technologijos, medžiagos; Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti; Įsibrovimo kontrolės sistemos funcionavimo patikra, testavimo prietaisai; Įrangos eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas; Įsibrovimo kontrolės sistemų patikrinimo rezultatai ir aptarnaujančio personalo ir budėtojų žinių tikrinimas.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6.	CENTRALIZUOTO OBJEKTŲ STEBĖJIMO PULTAI IR PRANEŠIMŲ PERDAVIMO PRIEMONĖS: Centralizuoto objektų stebėjimo pultai; Ryšio organizavimas (objekto apsaugos pultas – centrinis stebėjimo pultas); Pranešimų perdavimo ryšio priemonės per komutuojamus ir paketinio ryšio tinklus; Pagrindiniai pranešimų formatai; Pranešimų perdavimo radijo ryšio priemonėmis ypatybės; Pranešimų perdavimo IP/GPRS tinklais ypatybės.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
4. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5. 4.6. 4.7. 4.8. 4.9. 4.10. 4.11. 4.12. 4.13. 4.14.	VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMŲ ĮDIEGIMAS: Vaizdo stebėjimo sistemų struktūra, įranga ir techniniai reikalavimai; Pagrindinės sąvokos, matavimo vienetai; Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos veikimo principai; Vaizdo signalo skaitmenizavimo ir suspaudimo algoritmai; Įrengimo technologijos, medžiagos; Specialūs reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemų projektavimui, įrengimui, priežiūrai; Vaizdo stebėjimo sistemų projektavimas, darbų sauga; Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos, taikymo, vaizdo perdavimo standartai; Vaizdo kokybę lemiantys veiksniai, pagrindinės sistemų sutrikimo priežastys, sprendimo būdai; Vaizdo stebėjimo sistemų integravimas su kitomis pavojaus signalizavimo, patekimo kontrolės sistemomis; Vaizdo signalų perdavimo technologijos; Analoginių sistemų pritaikymas skaitmeninėms technologijoms; Vaizdo stebėjimo sistemų priežiūra ir testavimas; Vaizdo stebėjimo sistemų perdavimas naudotojams.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
5. 5.1. 5.2. 5.3. 5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 5.8. 5.9.	OBJEKTO PERIMETRO APSAUGOS SISTEMOS DIEGIMAS: Objektų perimetro apsaugos sistemų veikimo principai ir įranga; Įrengimo technologijos, medžiagos; Objektų perimetro apsaugos sistemų kabelių instaliavimo technologijos ir rekomendacijos; Objektų perimetro apsaugos sistemų įrangos instaliavimo reikalavimai, darbų sauga; Objektų perimetro apsaugos sistemų jungimo ir valdymo, naudojant IP technologijas, specifika; Kombinuotos objektų perimetro apsaugos variantai; Objektų perimetro apsaugos sistemų patikimumo kriterijai; Objektų perimetro apsaugos sistemų testavimo įranga ir testavimas; Objektų perimetro apsaugos sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
6. 6.1. 6.2. 6.3. 6.4. 6.5. 6.6. 6.7. 6.8. 6.9.	PATEKIMO VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS (PVKS) ĮDIEGIMAS: Asmenų patekimo valdymo ir apskaitos struktūros ir jų galimybės; Pagrindiniai PVKS elementai ir įranga; Asmens identifikacijos technologijos ir priemonės, jų apžvalga; PVKS įrengimo technologijos, medžiagos, reikalavimai ir rekomendacijos; Įvairios patekimo valdymo ir kontrolės sistemų diegimo technologijos, privalumai ir skirtumai; IP technologijų įtaka, diegiant patekimo valdymo ir kontrolės sistemas; Dažniausi PVKS įrengimo trūkumai ir defektai, jų šalinimo būdai ir rekomendacijos; Patekimo valdymo ir kontrolės sistemų testavimas; PVK sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
7. 7.1. 7.2. 7.3. 7.4. 7.5. 7.6. 7.7. 7.8. 7.9. 7.10. 7.11. 7.12. 7.13. 7.14. 7.15. 7.16. 7.17. 7.18. 7.19. 7.20.	PROCESŲ VALDYMAS IR AUTOMATIZAVIMAS: Intelektualaus namo multifunkcinės sistemos, jų struktūra; Šildymo katilų tipai. Šilumos siurbliai; Integruojamų namo sistemų (apšvietimo, vėdinimo, apsaugos ir t. t.) sujungimas; Pastatų šildymo sistemų tipai; Vėdinimo sistemų agregatai; Rekuperatorių tipai; Apsaugos funkcijos; Įrangos būsenų kontrolė; Įjungimo / išjungimo sekos; Stabdymas gaisro atveju; Procesų valdymo algoritmai; Automatinis šildymo/vėsinimo reguliavimas; Oro vėsinimo sistemos; Technologinio vandens vėsinimas; Oro drėkinimo įrenginiai; Apšvietimo valdymas; Elektros tiekimo kokybės kontrolė, paskirstymo tinklo būsenų stebėjimas; Valdiklių tinklai; Duomenų magistralių tipai, jų naudojimo ypatumai; Pastato valdymos sistemos. Vietinis ir nuotolinis valdymas, žiniatinklio serveriai.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
8. 8.1. 8.2. 8.3. 8.4. 8.5. 8.5.1. 8.5.2. 8.5.3. 8.5.4. 8.5.5. 8.5.6. 8.5.7. 8.5.8. 8.5.9. 8.5.10. 8.5.11. 8.5.12. 8.5.13. 8.5.14.	GAISRINĖ AUTOMATIKA: Dūmų šalinimo ir viršslėgio sudarymo, ugnies vožtuvų, priešgaisrinio vandentiekio, pastato įrangos ir tinklų sąveika su GAGS – gaisro matrica; Dųjų detekcijos sistemos. Sprogių dujų detekcija ir kontrolės automatika. Anglies monoksido kontrolės sistemos, jų valdymo ypatumai; Automatikos sistemų priėmimas eksploatacijai; Aptarnavimas ir tikrinimas; Automatinės gaisro gesinimo sistemos: Gesinimo sistemų vandeniu sąvoka, paskirtis; Standartai ir normatyvai; Gesinimo sistemų skirstymas į rūšis, pagrindiniai elementai ir įranga; Įrengimo technologijos; medžiagos; Sprinklerinės gesinimo sistemos; Drenčerinės gesinimo sistemos; Gesinimo sistemos putokšliu; Įrenginių vamzdynai, vamzdynų hidrauliniai skaičiavimai; Automatinių gesinimo sistemų valdymas ir signalizacija, įžeminimas ir įnulinimas; Gesinimo sistemos ryšys su technologiniais ir elektrotechniniais įrenginiais; Gesinimo sistemų dujomis tipai, rūšys, naudojamos dujos; FM200 dujų gesinimo sistemos; Argonito dujų gesinimo sistemos; Įrenginio eksploatavimas, perdavimas naudotojui, tikrinimo darbai ir periodiškumas.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
9. 9.1.	ĮRENGINIŲ GEDIMAI IR AVARIJOS: Svarbiausios įrenginių gedimų ir avarijų priežastys.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV
10. 10.1. 10.2. 10.3. 10.4.	ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA: Priežiūra garantinio laikotarpio metu; Diagnostika; Profilaktikos priemonės; Gedimų ir avarijų tyrimo tvarka.	YSSSDV YSSSDTPV NSSSDV NSSSDTPV

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Vadovų pareigos

1.1.

1.2.

1.3.

1.4.

1.5.

1.6.

GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMOS (GAS) PASYVIOSIOS DALIES ĮDIEGIMAS:

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tipai;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti;

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) patikra, testavimo prietaisai;

Įrenginių eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas;

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tikrinimo darbai ir periodiškumas.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

2.1.

2.2.

2.3.

2.4.

2.5.

2.6.

2.7.

2.8.

2.9.

2.10.

ĮSIBROVIMO KONTROLĖS SISTEMŲ DIEGIMAS:

Įsibrovimo kontrolės sistemų samprata, elementai, pagrindinių tinklų struktūros;

Patalpų skirstymas pagal apsaugos lygius bei aplinkos klases remiantis EN50131 standartu;

Įsibrovimo kontrolės sistemų sudedamosios dalys;

Įsibrovimo detekcijos technologijų apžvalga;

EN50131 Grade1-4 lygmenis atitinkančių įsibrovimo kontrolės sistemų montavimas, darbų sauga;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti;

Įsibrovimo kontrolės sistemos funcionavimo patikra, testavimo prietaisai;

Įrangos eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas;

Įsibrovimo kontrolės sistemų patikrinimo rezultatai ir aptarnaujančio personalo ir budėtojų žinių tikrinimas.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

3.1.

3.2.

3.3.

3.4.

3.5.

3.6.

CENTRALIZUOTO OBJEKTŲ STEBĖJIMO PULTAI IR PRANEŠIMŲ PERDAVIMO PRIEMONĖS:

Centralizuoto objektų stebėjimo pultai;

Ryšio organizavimas (objekto apsaugos pultas – centrinis stebėjimo pultas);

Pranešimų perdavimo ryšio priemonės per komutuojamus ir paketinio ryšio tinklus;

Pagrindiniai pranešimų formatai;

Pranešimų perdavimo radijo ryšio priemonėmis ypatybės;

Pranešimų perdavimo IP/GPRS tinklais ypatybės.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

4.1.

4.2.

4.3.

4.4.

4.5.

4.6.

4.7.

4.8.

4.9.

4.10.

4.11.

4.12.

4.13.

4.14.

VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMŲ ĮDIEGIMAS:

Vaizdo stebėjimo sistemų struktūra, įranga ir techniniai reikalavimai;

Pagrindinės sąvokos, matavimo vienetai;

Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos veikimo principai;

Vaizdo signalo skaitmenizavimo ir suspaudimo algoritmai;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Specialūs reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemų projektavimui, įrengimui, priežiūrai;

Vaizdo stebėjimo sistemų projektavimas, darbų sauga;

Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos, taikymo, vaizdo perdavimo standartai;

Vaizdo kokybę lemiantys veiksniai, pagrindinės sistemų sutrikimo priežastys, sprendimo būdai;

Vaizdo stebėjimo sistemų integravimas su kitomis pavojaus signalizavimo, patekimo kontrolės sistemomis;

Vaizdo signalų perdavimo technologijos;

Analoginių sistemų pritaikymas skaitmeninėms technologijoms;

Vaizdo stebėjimo sistemų priežiūra ir testavimas;

Vaizdo stebėjimo sistemų perdavimas naudotojams.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

5.1.

5.2.

5.3.

5.4.

5.5.

5.6.

5.7.

5.8.

5.9.

OBJEKTO PERIMETRO APSAUGOS SISTEMOS DIEGIMAS:

Objektų perimetro apsaugos sistemų veikimo principai ir įranga;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Objektų perimetro apsaugos sistemų kabelių instaliavimo technologijos ir rekomendacijos;

Objektų perimetro apsaugos sistemų įrangos instaliavimo reikalavimai, darbų sauga;

Objektų perimetro apsaugos sistemų jungimo ir valdymo, naudojant IP technologijas, specifika;

Kombinuotos objektų perimetro apsaugos variantai;

Objektų perimetro apsaugos sistemų patikimumo kriterijai;

Objektų perimetro apsaugos sistemų testavimo įranga ir testavimas;

Objektų perimetro apsaugos sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

6.1.

6.2.

6.3.

6.4.

6.5.

6.6.

6.7.

6.8.

6.9.

PATEKIMO VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS (PVKS) ĮDIEGIMAS:

Asmenų patekimo valdymo ir apskaitos struktūros ir jų galimybės;

Pagrindiniai PVKS elementai ir įranga;

Asmens identifikacijos technologijos ir priemonės, jų apžvalga;

PVKS įrengimo technologijos, medžiagos, reikalavimai ir rekomendacijos;

Įvairios patekimo valdymo ir kontrolės sistemų diegimo technologijos, privalumai ir skirtumai;

IP technologijų įtaka, diegiant patekimo valdymo ir kontrolės sistemas;

Dažniausi PVKS įrengimo trūkumai ir defektai, jų šalinimo būdai ir rekomendacijos;

Patekimo valdymo ir kontrolės sistemų testavimas;

PVK sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

7.1.

7.2.

7.3.

7.4.

7.5.

7.6.

7.7.

7.8.

7.9.

7.10.

7.11.

7.12.

7.13.

7.14.

7.15.

7.16.

7.17.

7.18.

7.19.

7.20.

PROCESŲ VALDYMAS IR AUTOMATIZAVIMAS:

Intelektualaus namo multifunkcinės sistemos, jų struktūra;

Šildymo katilų tipai. Šilumos siurbliai;

Integruojamų namo sistemų (apšvietimo, vėdinimo, apsaugos ir t. t.) sujungimas;

Pastatų šildymo sistemų tipai;

Vėdinimo sistemų agregatai;

Rekuperatorių tipai;

Apsaugos funkcijos;

Įrangos būsenų kontrolė;

Įjungimo / išjungimo sekos;

Stabdymas gaisro atveju;

Procesų valdymo algoritmai;

Automatinis šildymo/vėsinimo reguliavimas;

Oro vėsinimo sistemos;

Technologinio vandens vėsinimas;

Oro drėkinimo įrenginiai;

Apšvietimo valdymas;

Elektros tiekimo kokybės kontrolė, paskirstymo tinklo būsenų stebėjimas;

Valdiklių tinklai;

Duomenų magistralių tipai, jų naudojimo ypatumai;

Pastato valdymos sistemos. Vietinis ir nuotolinis valdymas, žiniatinklio serveriai.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

8.1.

8.2.

8.3.

8.4.

8.5.

8.5.1.

8.5.2.

8.5.3.

8.5.4.

8.5.5.

8.5.6.

8.5.7.

8.5.8.

8.5.9.

8.5.10.

8.5.11.

8.5.12.

8.5.13.

8.5.14.

GAISRINĖ AUTOMATIKA:

Dūmų šalinimo ir viršslėgio sudarymo, ugnies vožtuvų, priešgaisrinio vandentiekio, pastato įrangos ir tinklų sąveika su GAGS – gaisro matrica;

Dųjų detekcijos sistemos. Sprogių dujų detekcija ir kontrolės automatika. Anglies monoksido kontrolės sistemos, jų valdymo ypatumai;

Automatikos sistemų priėmimas eksploatacijai;

Aptarnavimas ir tikrinimas;

Automatinės gaisro gesinimo sistemos:

Gesinimo sistemų vandeniu sąvoka, paskirtis;

Standartai ir normatyvai;

Gesinimo sistemų skirstymas į rūšis, pagrindiniai elementai ir įranga;

Įrengimo technologijos; medžiagos;

Sprinklerinės gesinimo sistemos;

Drenčerinės gesinimo sistemos;

Gesinimo sistemos putokšliu;

Įrenginių vamzdynai, vamzdynų hidrauliniai skaičiavimai;

Automatinių gesinimo sistemų valdymas ir signalizacija, įžeminimas ir įnulinimas;

Gesinimo sistemos ryšys su technologiniais ir elektrotechniniais įrenginiais;

Gesinimo sistemų dujomis tipai, rūšys, naudojamos dujos;

FM200 dujų gesinimo sistemos;

Argonito dujų gesinimo sistemos;

Įrenginio eksploatavimas, perdavimas naudotojui, tikrinimo darbai ir periodiškumas.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

9.1.

ĮRENGINIŲ GEDIMAI IR AVARIJOS:

Svarbiausios įrenginių gedimų ir avarijų priežastys.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

10.

10.1.

10.2.

10.3.

10.4.

ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA:

Priežiūra garantinio laikotarpio metu;

Diagnostika;

Profilaktikos priemonės;

Gedimų ir avarijų tyrimo tvarka.

YSSSDV

YSSSDTPV

NSSSDV

NSSSDTPV

IV SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

7. Programa parengta vadovaujantis šiais teisės aktais ir literatūros šaltiniais:

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

7.2. statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“;

7.3. statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“;

7.4. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;

7.5. Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 „Dėl gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

7.6. Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

7.7. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

7.8. Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-44„Dėl automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

7.9. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcija) „Dėl gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

7.10. Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

7.11. Priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 825 „Dėl priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;

7.12. Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978 „Dėl elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;

7.13. Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“;

7.14. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“;

7.15. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo“;

7.16. Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. d. įsakymu Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos normo HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“;

7.17. Lietuvos standartu LST EN ISO 13943:2017 Gaisrinė sauga. Aiškinamasis žodynas;

7.18. Lietuvos standartu LST EN 54-1:2011 Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 1 dalis. Įvadas;

7.19. Lietuvos standartu LST EN 54-13:2017 (EN 54-13:2017/prA1) Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 13 dalis. Sistemos komponentų suderinamumo ir jungiamumo vertinimas;

7.20. Lietuvos standartu LST CEN/TS 54-14:2004 (FprCEN/TS 54-14:2018) Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 14 dalis. Planavimo, projektavimo, įrengimo, priėmimo eksploatuoti, naudojimo ir techninės priežiūros gairės;

7.21. Lietuvos standartu LST CEN/TS 54-32:2015 Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 32 dalis. Pavojaus garsinio signalizavimo sistemų planavimas, projektavimas, įrengimas, priėmimas eksploatuoti, naudojimas ir techninė priežiūra;

7.22. Lietuvos standartu LST EN 12094-1:2003/P:2005 Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemų komponentai. 1 dalis. Elektriniams automatiniams valdymo ir vėlinimo įtaisams keliami reikalavimai ir bandymo metodai;

7.23. Lietuvos standartu LST EN 15004-1:2008 (EN 15004-1:2018) Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemos. 1 dalis. Projektavimas, įrengimas ir techninė priežiūra;

7.24. Lietuvos standartu LST EN 12416-1+A2:2007/P:2009 Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Miltelių purškimo sistemos. 1 dalis. Sudedamųjų dalių reikalavimai ir bandymų metodai;

7.25. Lietuvos standartu LST EN 12416-2+A1:2007/P:2009 Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Miltelių purškimo sistemos. 2 dalis. Projektavimas, konstravimas ir priežiūra;

7.26. Lietuvos standartu LST EN 13565-1:2004+A1:2008 (FprEN 13565-1) Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Putų sistemos. 1 dalis. Komponentų reikalavimai ir bandymų metodai;

7.27. Lietuvos standartu LST EN 13565-2:2009/AC:2010 Stacionariosios gaisro gesinimo sistemos. Putų sistemos. 2 dalis. Projektavimas, įrengimas ir techninė priežiūra;

7.28. Europos standartu CLC/TR 50531:2009. Pavojaus signalizavimo sistemos. Terminai ir apibrėžtys;

7.29. Lietuvos standartu LST EN 50131-1:2007/A2:2017 Pavojaus signalizavimo sistemos. Įsibrovimo ir apiplėšimo pavojaus signalizavimo sistemos. 1 dalis. Sistemai keliami reikalavimai;

7.30. Lietuvos standartu LST EN 50131-6:2018 Pavojaus signalizavimo sistemos. Įsibrovimo ir apiplėšimo pavojaus signalizavimo sistemos. 6 dalis. Maitinimo šaltiniai;

7.31. Lietuvos standartu LST CLC/TS 50131-7:2010 Pavojaus signalizavimo sistemos. Įsibrovimo ir apiplėšimo pavojaus signalizavimo sistemos. 7 dalis. Taikymo gairės;

7.32. Lietuvos standartu LST EN 50398-1:2017 Pavojaus signalizavimo sistemos. Kombinuotos ir integruotos sistemos. Bendrieji reikalavimai;

7.33. Europos ir Lietuvos standartu EN 50136-1:2012/FprA1:2018 Pavojaus signalizavimo sistemos. Pavojaus signalų perdavimo sistemos ir įranga. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai, keliami pavojaus signalų perdavimo sistemoms;

7.34. Lietuvos standartu LST EN 50136-2:2014 Pavojaus signalizavimo sistemos. Pavojaus signalų perdavimo sistemos ir įranga. 2 dalis. Reikalavimai, keliami stebimojo objekto siųstuvui-imtuvui;

7.35. Lietuvos standartu LST EN 50136-3:2014 Pavojaus signalizavimo sistemos. Pavojaus signalų perdavimo sistemos ir įranga. 3 dalis. Reikalavimai, keliami pavojaus signalų priėmimo centro siųstuvams-imtuvams;

7.36. Lietuvos standartu LST CLC/TS 50136-4:2006 Pavojaus signalizavimo sistemos. Pavojaus signalų perdavimo sistemos ir įrenginiai. 4 dalis. Pranešimų įranga, naudojama pavojaus signalų priėmimo centruose;

7.37. Europos standartu CLC/TS 50136-7:2017 Pavojaus signalizavimo sistemos. Pavojaus signalų perdavimo sistemos ir įrenginiai. 7 dalis. Taikymo gairės;

7.38. Europos standartu CLC/TS 50136-9:2017 Pavojaus signalizavimo sistemos. Pavojaus signalų perdavimo sistemos ir įranga. 9 dalis. Reikalavimai, keliami pavojaus signalų perdavimo, naudojant interneto protokolą (IP), bendrajam protokolui;

7.39. Europos standartu CEN/TR 16705:2014. Perimeter protection - Performance classification methodology;

7.40. Lietuvos standartu LST EN 62676-1-1:2014 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 1-1 dalis. Sistemos reikalavimai. Bendrieji dalykai;

7.41. Lietuvos standartu LST EN 62676-1-2:2014/AC:2015 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 1-2 dalis. Sistemos reikalavimai. Vaizdo perdavimo eksploatacinių charakteristikų reikalavimai;

7.42. Lietuvos standartu LST EN 62676-2-1:2014 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 2-1 dalis. Vaizdo perdavimo protokolai. Bendrieji reikalavimai;

7.43. Lietuvos standartu LST EN 62676-2-2:2014 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 2-2 dalis. Vaizdo perdavimo protokolai. IP sąveikumo realizacija, pagrįsta HTTP ir REST paslaugomis;

7.44. Lietuvos standartu LST EN 62676-2-3:2014 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 2-3 dalis. Vaizdo perdavimo protokolai. IP sąveikumo realizacija, pagrįsta interneto paslaugomis;

7.45. Europos standartu prEN 62676-2-31:2017 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 2-31 dalis. Vaizdo perdavimo protokolai. IP sąveikumo realizacija, pagrįsta saityno paslaugomis. Tiesioginis srautinis siuntimas ir konfigūracija;

7.46. Europos standartu prEN 62676-2-32:2017 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 2-32 dalis. Vaizdo perdavimo protokolai. IP sąveikumo realizacija, pagrįsta saityno paslaugomis. Įrašymas;

7.47. Lietuvos standartu LST EN 62676-3:2015 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 3 dalis. Analoginiai ir skaitmeniniai vaizdo sietuvai;

7.48. Lietuvos standartu LST EN 62676-4:2015 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 4 dalis. Taikymo gairės;

7.49. Europos standartu EN IEC 62676-5:2018 Saugumo reikalams naudojamos vaizdo stebėjimo sistemos. 5 dalis. Kameros įtaisų duomenų specifikacijos ir vaizdo kokybės charakteristikos;

7.50. Lietuvos standartu LST EN 50132-5-3:2012 Pavojaus signalizavimo sistemos. Saugumo reikalams naudojamos uždarosios TV stebėjimo sistemos. 5-3 dalis. Vaizdo perdavimas. Analoginio ir skaitmeninio vaizdo perdavimas;

7.51. Lietuvos standartu LST EN 60839-11-1:2014/AC:2015. Pavojaus signalizavimo ir elektroninės apsaugos sistemos. 11-1 dalis. Elektroninės prieigos valdymo sistemos. Sistemos ir komponentų reikalavimai;

7.52. Lietuvos standartu LST EN 60839-11-2:2015/AC:2016. Pavojaus signalizavimo ir elektroninės apsaugos sistemos. 11-2 dalis. Elektroninės prieigos valdymo sistemos. Taikymo gairės;

7.53. Lietuvos standartu LST EN 60839-11-31:2017 Pavojaus signalizavimo ir elektroninės apsaugos sistemos. 11-31 dalis. Elektroninės prieigos kontrolės sistemos. Pagrindinis suderinamumo protokolas, naudojantis saityno paslaugas;

7.54. Lietuvos standartu LST EN 60839-11-32:2017 Pavojaus signalizavimo ir elektroninės apsaugos sistemos. 11-32 dalis. Elektroninės prieigos kontrolės sistemos. Prieigos kontrolės stebėsena naudojant saityno paslaugas;

7.55. Lietuvos standartu LST EN 50849:2017 Garsinės avarinio signalizavimo sistemos;

7.56. Lietuvos standartu LST EN ISO 14001:2015 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės;

7.57. Lietuvos standartu LST EN 15232:2012 Energetinės pastatų charakteristikos. Pastato automatizavimo, jo įrenginių reguliavimo ir techninio valdymo poveikis;

7.58. Lietuvos standartu LST EN 61800-3:2005/A1:2012 Reguliuojamojo greičio elektrinių galios pavarų sistemos. 3 dalis. Elektromagnetinio suderinamumo reikalavimai ir specialieji bandymo metodai;

7.59. Lietuvos standartu LST EN ISO 16484-1:2011 Pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos. 1 dalis. Projekto techniniai reikalavimai ir įdiegimas;

7.60. Lietuvos standartu LST EN ISO 16484-2:2004 Pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos. 2 dalis. Techninė įranga;

7.61. Lietuvos standartu LST EN ISO 16484-3:2005 Pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos. 3 dalis. Funkcijos;

7.62. Lietuvos standartu LST EN ISO 16484-5:2017 Pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos. 5 dalis. Duomenų perdavimo protokolas;

7.63. Lietuvos standartu LST EN ISO 16484-6:2014 Pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos. 6 dalis. Duomenų perdavimo atitikties tikrinimas;

7.64. žinynu „Darbuotojų sauga ir sveikata statyboje“, Vaclavas Kitinas, Saulės spektras, 2003;

7.65. statybos inžinieriaus žinynu, sud. doc. dr. Julius Gajauskas, Technika, 2004;

7.66. žinynu „Elektros instaliacija: bendros žinios ir įrengimas“, Gediminas Isoda, Firidas, 2005;

7.67. žinynu „Įmonių elektros įrenginiai ir tinklai: teorija, projektavimas, pavyzdžiai“, Jonas Šatas, Klaipėdos Universiteto leidykla, 2006;

7.68. norminiu leidiniu „Elektros įrenginių elektrinių parametrų matavimai“, Rekona, 2001;

7.69. norminiu leidiniu „Skirtuminės srovės jungiklių naudojimo gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų elektros įrenginiuose rekomendacijos“, Rekona, 2000;

7.70. straipsniu „Surveillance in Post-Communist Societies“, Surveillance & Society, Vol 16 No 3 (2018);

7.71. leidiniu „CCTV: Networking and Digital Technology, 2^nd Edition“, Vlado Damjanovski, Elsevier/Butterworth-Heinemann, 2005;

7.72. leidiniu „CCTV: from Light to Pixels, 3^rd Edition“, Vlado Damjanovski, Butterworth-Heinemann, 2014;

7.73. leidiniu „CCTV Surveillance. Analog and Digital Video Practices and Technology, 2^nd edition“, Herman Kruegle, Butterworth-Heinemann, 2006;

7.74. leidiniu „The Professional’s Guide to CCTV“, Charlie Pierce, LTC, 2005;

7.75. leidiniu „Closed Circuit Television: CCTV Installation, Maintenance and Operation, 2^nd Edition“, Joe Cieszynski, Elsevier/Newnes, 2003;

7.76. leidiniu „Closed Circuit Television (CCTV), 3^rd Edition“, Joe Cieszynski, Elsevier, 2006.

Informaciją apie teisės aktų pakeitimus galima rasti „Teisės aktų registre“ (www.e-tar.lt).

V SKYRIUS

PROFESINĮ VERTINIMĄ ATLIEKANTI ORGANIZACIJA

8. Profesinių žinių vertinimą pagal Programą atlieka Lietuvos apsaugos technologijų inžinierių sąjunga (toliau – LATIS), adresas: Krokuvos g. 13, Vilnius, el. paštas: info@latis.lt; tel. (8 5) 210 8771. LATIS - savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti specialistus, projektuojančius ir įrengiančius elektronines apsaugos sistemas, stacionarias gaisro gesinimo sistemas, gaisrinės saugos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) sistemas. Profesinių žinių vertinimas vyksta tam skirtoje konferencijų/mokymų salėje, kuri yra aprūpinta šiai veiklai skirtomis organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis (biuro įranga: kompiuteris, projektorius, lenta; ryšio priemonės: telefonas, internetas).

9. LATIS pagrindinė prioritetinė veikla yra įmonių, dirbančių valdymo ir automatizavimo, statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), statinio apsauginės signalizacijos bei gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų instaliavimo srityje, personalo kvalifikacijos tobulinimas mokymų organizavimas bei profesinių žinių vertinimas, pageidaujant įgyti teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas. LATIS teikia saugos elektronikos instaliavimo įmonėms bei specialistams metodinę ir informacinę pagalbą, remdamiesi inžinerine ir praktine LATIS narių patirtimi. Taip pat dalyvauja Lietuvos standartizacijos departamento Techninio komiteto APSAUGA LST TK-39 veikloje.

VI SKYRIUS

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

10. Profesinių žinių vertinimas vyksta raštu, atliekant testą.

11. Jeigu, susipažinęs su Programa, Pareiškėjas mano, kad sugebės savarankiškai pasirengti profesinių žinių patikrinimui, jis apie tai pažymi prašyme.

12. Egzamino raštu tvarka:

12.1. klausimus, iš kurių sudaromi egzamino raštu bilietai, vadovaudamasi šia Programa, rengia LATIS. Egzamino raštu klausimai iš anksto neskelbiami;

12.2. egzamino raštu trukmė – 90 min. (neatsižvelgiant į Pareiškėjo pageidaujamų įgyti pareigų bei prašyme išduoti nurodytų statinių ir darbo sričių kvalifikacijos atestatą);

12.3. kiekvienam Pareiškėjui šiame punkte nustatyta tvarka pateikiami traukti atskiri bilietai atsižvelgiant į norimas eiti pareigas ir prašyme išduoti nurodytos darbo srities (sričių) kvalifikacijos atestatą.

13. Programos 3.1. papunktyje nurodytų Pareiškėjų kvalifikacijai nustatyti testą sudaro 80 klausimų. Leidžiama padaryti iki 12 klaidų. Testo laikymo trukmė − 90 min. Testo laikymo metu leidžiama naudotis mokymų metu gauta mokomąja medžiaga.

14. Programos 3.2. papunktyje nurodytų Pareiškėjų kvalifikacijai nustatyti testą sudaro 80 klausimų. Leidžiama padaryti iki 16 klaidų. Testo laikymo trukmė − 90 min. Testo laikymo metu leidžiama naudotis mokymų metu gauta mokomąja medžiaga.

15. Profesinio vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami. Su posėdžio protokolais turi teisę susipažinti vertinti Pareiškėjai, taip pat tų Pareiškėjų įmonių vadovai.

16. Profesinio vertinimo komisija sprendimą dėl kvalifikacijos atestato išdavimo arba neišdavimo priima atviru balsavimu. Sprendimą komisija gali priimti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia komisijos pirmininko balsas. Pareiškėjui balsavimo rezultatai pranešami iš karto po balsavimo.

17. Jeigu Profesinio vertinimo komisijos sprendimas dėl Pareiškėjo žinių yra neigiamas, Pareiškėjas turi teisę gauti išrašą iš komisijos posėdžio protokolo, kuriame išdėstyti neigiamo sprendimo motyvai.

18. Gavęs neigiamą profesinių žinių egzamino įvertinimą, Pareiškėjas gali pakartotinai laikyti egzaminą ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Egzamino perlaikymų skaičius neribojamas. Už perlaikymą mokamas nustatyto dydžio mokestis.

19. Profesinių žinių vertinimą atliekantis personalas:

19.1. kolegialiai priima sprendimus dėl Pareiškėjų profesinių žinių įvertinimo;

19.2. turi teisę sustabdyti profesinių žinių vertinimo procedūrą, jei Pareiškėjas atsisako dalyvauti profesinių žinių vertinimo procedūroje.

20. Teigiamai įvertinto Pareiškėjo profesinių žinių egzamino rezultatai galioja ne ilgiau kaip 2 metus nuo jų paskelbimo dienos.

21. Profesinių žinių vertinimas vykdomas valstybine kalba. Kitų valstybių (trečiųjų šalių) ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai profesinių žinių vertinimo metu gali naudotis vertėjo paslaugomis. Šiuo atveju vertimo paslaugų teikėjas negali jokiu būdu ir forma Pareiškėjo konsultuoti, jam padėti, patarti ar kitaip profesine prasme įtakoti atsakant į egzamino klausimus. Nustačius šio reikalavimus pažeidimus, profesinių žinių vertinimą atliekantis personalas sustabdo profesinių žinių vertinimo procedūrą ir suteikia teisę Pareiškėjui pakartotinai laikyti profesinių žinių vertinimo egzaminą tik naudojantis kito vertėjo paslaugomis.

VII SKYRIUS

Profesinių žinių vertinimo personalas

22. LATIS specialistai, vertinantys Pareiškėjų profesines žinias, atitinka statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880, „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 31.4 papunktyje nurodytus reikalavimus:

22.1. yra aukštųjų mokyklų, rengiančių statybos specialistus, atstovai;

22.2. specialistai, turintys mokslinį laipsnį;

22.3. vertinamoje profesinių žinių srityje Reglamento nustatyta tvarka atestuoti vadovai.

23. LATIS Prezidentas tvirtina specialistų, vertinančių Pareiškėjų profesines žinias pagal Programą, sąrašą.

VIII SKYRIUS

Profesinių žinių vertinimą patvirtinantis dokumentas

24. Profesinių žinių įvertinimo sprendimai įforminami protokolu, kuriame nurodoma:

24.1. profesinių žinių vertinimo data ir vieta;

24.2. profesinių žinių įvertinimo protokolo numeris ir parengimo data;

24.3. Programos, pagal kurią vertintos protokole nurodytų Pareiškėjų profesinės žinios, pavadinimas ir (arba) žymuo;

24.4. Pareiškėjo vardas, pavardė, darbovietė ir profesinių žinių įvertinimo rezultatas (sprendimas). Jei profesinės žinios įvertinamos neigiamai, nurodomos priežastys;

24.5. Pareiškėjui siūlomos suteikti pareigos (pagal Programos 3 punktą), statiniai pagal jų naudojimo paskirtį (iš nurodytų statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“) ir darbų sritys;

24.6. profesines žinias įvertinusių specialistų vardai, pavardės ir jų atstovų (profesinių žinių vertinimo komisijos pirmininko ir sekretoriaus) parašai;

24.7. kita su konkrečiu Pareiškėju susijusi informacija (išsilavinimas, kontaktiniai duomenys) nurodoma profesinių žinių vertinimo komisijos sekretoriaus sprendimu ar VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – SPSC) pageidavimu. Komisijos nariai turi laikytis konfidencialumo ir neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims, jeigu to nenustato teisės aktai.

25. Parengiami du vienodą juridinę galią turintys profesinių žinių įvertinimo protokolo egzemplioriai, kurių vienas teikiamas SPSC, antras lieka ir 5 metus saugomas profesinių žinių vertinimą atlikusioje LATIS.

26. Pareiškėjui išduodamas vieno iš profesines žinias įvertinusių specialistų arba profesinių žinių vertinimo komisijos sekretoriaus pasirašytas profesinių žinių įvertinimo protokolo išrašas. Protokolo išrašas išduodamas vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 90 ir 91 punktais. Asmens duomenys tvarkomi kvalifikacijos atestato įgijimo tikslais ir vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

IX SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

27. Informacija apie profesinių žinių vertinimo egzaminų laiką ir vietą skelbiama LATIS interneto svetainėje (www.latis.lt).

28. Ginčai dėl Programos taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

________________________

ĮVERTINTA

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2019 m. kovo 6 d. raštu Nr.230 V

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.D1-841

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2019 m. liepos 10d. įsakymo Nr. D1-412

redakcija)

LIETUVOS APSAUGOS TECHNOLOGIJŲ INŽINIERIŲ SĄJUNGOS

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

Programos žymuo: E-042-19-LATIS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Programos pavadinimas: ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, neypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir neypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa (toliau – Programa).

3. Programos paskirtis: Programa skirta Pareiškėjų profesinėms žinioms vertinti, kai siekiama įgyti teisę eiti šias pareigas:

3.1. ypatingojo statinio projekto dalies vadovo (toliau – YSPDV) ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo (toliau – YSPDVPV); statiniuose: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai; Projekto dalyse: procesų valdymo ir automatizacijos; apsauginės signalizacijos, gaisro aptikimo ir signalizavimo;

3.2. neypatingojo statinio projekto dalies vadovo (toliau – NSPDV), neypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo (toliau – NSPDVPV); Projekto dalyse: procesų valdymo ir automatizacijos; apsauginės signalizacijos, gaisro aptikimo ir signalizavimo;

3.3. statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (toliau – SPDEV); statiniuose: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai; Ekspertizės darbo srityje: procesų valdymo ir automatizacijos; apsauginės signalizacijos, gaisro aptikimo ir signalizavimo.

II SKYRIUS

PROGRAMOS ANOTACIJA

4. Pagal šią Programą Lietuvos apsaugos technologijų inžinierių sąjunga vertina Pareiškėjų profesines žinias ir gebėjimus, reikalingus projektuoti, rengti, prižiūrėti ir (ar) ekspertuoti statinius projekto dalyse (nurodytose Programos 3 punkte), atsižvelgiant į:

4.1. esminius reikalavimus statiniams ir statybos gaminiams, taip pat funkcinius, technologinius, techninius, geologinius, hidrologinius, klimatologinius, ekonominius ir kokybės reikalavimus, kitus projektuojamų, prižiūrimų, statomų ir (ar) ekspertuojamų statinių rodiklius jų charakteristikas;

4.2. aplinkos, gaisrinės saugos, sveikatos apsaugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių išsaugojimo ir trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus.

5. Pareiškėjų profesinės žinios vertinamos pagal Programos 6 punkte lentelėje nurodytas temas.

III SKYRIUS

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO egzaminų PROGRAMos turinys

6. Profesinių žinių vertinimo egzamino temos pateikiamos lentelėje:

Eil. Nr.	Temos pavadinimas	Vadovų pareigos
1. 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6.	GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMOS ( GAS) PASYVIOSIOS DALIES PROJEKTAVIMAS: Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tipai; Įrengimo technologijos, medžiagos; Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti; Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) patikra, testavimo prietaisai; Įrenginių eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas; Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tikrinimo darbai ir periodiškumas.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
2. 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5. 2.6. 2.7. 2.8. 2.9. 2.10.	ĮSIBROVIMO KONTROLĖS SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS: Įsibrovimo kontrolės sistemų samprata, elementai, pagrindinių tinklų struktūros; Patalpų skirstymas pagal apsaugos lygius bei aplinkos klases remiantis EN50131 standartu; Įsibrovimo kontrolės sistemų sudedamosios dalys; Įsibrovimo detekcijos technologijų apžvalga; EN50131 Grade1-4 lygmenis atitinkančių įsibrovimo kontrolės sistemų montavimas, darbų sauga; Įrengimo technologijos, medžiagos; Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti; Įsibrovimo kontrolės sistemos funcionavimo patikra, testavimo prietaisai; Įrangos eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas; Įsibrovimo kontrolės sistemų patikrinimo rezultatai ir aptarnaujančio personalo ir budėtojų žinių tikrinimas.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6.	CENTRALIZUOTO OBJEKTŲ STEBĖJIMO PULTAI IR PRANEŠIMŲ PERDAVIMO PRIEMONĖS: Centralizuoto objektų stebėjimo pultai; Ryšio organizavimas (objekto apsaugos pultas – centrinis stebėjimo pultas); Pranešimų perdavimo ryšio priemonės per komutuojamus ir paketinio ryšio tinklus; Pagrindiniai pranešimų formatai; Pranešimų perdavimo radijo ryšio priemonėmis ypatybės; Pranešimų perdavimo IP/GPRS tinklais ypatybės.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
4. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5. 4.6. 4.7. 4.8. 4.9. 4.10. 4.11. 4.12. 4.13. 4.14.	VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS: Vaizdo stebėjimo sistemų struktūra, įranga ir techniniai reikalavimai; Pagrindinės sąvokos, matavimo vienetai; Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos veikimo principai; Vaizdo signalo skaitmenizavimo ir suspaudimo algoritmai; Įrengimo technologijos, medžiagos; Specialūs reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemų projektavimui, įrengimui, priežiūrai; Vaizdo stebėjimo sistemų projektavimas, darbų sauga; Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos, taikymo, vaizdo perdavimo standartai; Vaizdo kokybę lemiantys veiksniai, pagrindinės sistemų sutrikimo priežastys, sprendimo būdai; Vaizdo stebėjimo sistemų integravimas su kitomis pavojaus signalizavimo, patekimo kontrolės sistemomis; Vaizdo signalų perdavimo technologijos; Analoginių sistemų pritaikymas skaitmeninėms technologijoms; Vaizdo stebėjimo sistemų priežiūra ir testavimas; Vaizdo stebėjimo sistemų perdavimas naudotojams.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
5. 5.1. 5.2. 5.3. 5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 5.8. 5.9.	OBJEKTO PERIMETRO APSAUGOS SISTEMOS PROJEKTAVIMAS: Objektų perimetro apsaugos sistemų veikimo principai ir įranga; Įrengimo technologijos, medžiagos; Objektų perimetro apsaugos sistemų kabelių instaliavimo technologijos ir rekomendacijos; Objektų perimetro apsaugos sistemų įrangos instaliavimo reikalavimai, darbų sauga; Objektų perimetro apsaugos sistemų jungimo ir valdymo, naudojant IP technologijas, specifika; Kombinuotos objektų perimetro apsaugos variantai; Objektų perimetro apsaugos sistemų patikimumo kriterijai; Objektų perimetro apsaugos sistemų testavimo įranga ir testavimas; Objektų perimetro apsaugos sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
6. 6.1. 6.2. 6.3. 6.4. 6.5. 6.6. 6.7. 6.8. 6.9.	PATEKIMO VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS (PVKS) PROJEKTAVIMAS: Asmenų patekimo valdymo ir apskaitos struktūros ir jų galimybės; Pagrindiniai PVKS elementai ir įranga; Asmens identifikacijos technologijos ir priemonės, jų apžvalga; PVKS įrengimo technologijos, medžiagos, reikalavimai ir rekomendacijos; Įvairios patekimo valdymo ir kontrolės sistemų diegimo technologijos, privalumai ir skirtumai; IP technologijų įtaka, diegiant patekimo valdymo ir kontrolės sistemas; Dažniausi PVKS įrengimo trūkumai ir defektai, jų šalinimo būdai ir rekomendacijos; Patekimo valdymo ir kontrolės sistemų testavimas; PVK sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
7. 7.1. 7.2. 7.3. 7.4. 7.5. 7.6. 7.7. 7.8. 7.9. 7.10. 7.11. 7.12. 7.13. 7.14. 7.15. 7.16. 7.17. 7.18. 7.19. 7.20.	PROCESŲ VALDYMAS IR PROJEKTAVIMAS: Intelektualaus namo multifunkcinės sistemos, jų struktūra; Šildymo katilų tipai. Šilumos siurbliai; Integruojamų namo sistemų sujungimas; Pastatų šildymo sistemų tipai; Vėdinimo sistemų agregatai; Rekuperatorių tipai; Apsaugos funkcijos; Įrangos būsenų kontrolė; Įjungimo / išjungimo sekos; Stabdymas gaisro atveju; Procesų valdymo algoritmai; Automatinis šildymo/vėsinimo reguliavimas; Oro vėsinimo sistemos; Technologinio vandens vėsinimas; Oro drėkinimo įrenginiai; Apšvietimo valdymas; Elektros tiekimo kokybės kontrolė, paskirstymo tinklo būsenų stebėjimas; Valdiklių tinklai; Duomenų magistralių tipai, jų naudojimo ypatumai; Pastato valdymos sistemos. Vietinis ir nuotolinis valdymas, žiniatinklio serveriai.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
8. 8.1. 8.2. 8.3. 8.4. 8.5. 8.5.1. 8.5.2. 8.5.3. 8.5.4. 8.5.5. 8.5.6. 8.5.7. 8.5.8. 8.5.9. 8.5.10. 8.5.11. 8.5.12. 8.5.13. 8.5.14.	GAISRINĖS AUTOMATIKOS PROJEKTAVIMAS: Dūmų šalinimo ir viršslėgio sudarymo, ugnies vožtuvų, priešgaisrinio vandentiekio, pastato įrangos ir tinklų sąveika su GAGS – gaisro matrica; Dųjų detekcijos sistemos. Sprogių dujų detekcija ir kontrolės automatika. Anglies monoksido kontrolės sistemos, jų valdymo ypatumai; Automatikos sistemų priėmimas eksploatacijai; Aptarnavimas ir tikrinimas; Automatinės gaisro gesinimo sistemos: Gesinimo sistemų vandeniu sąvoka, paskirtis; Standartai ir normatyvai; Gesinimo sistemų skirstymas į rūšis, pagrindiniai elementai ir įranga; Įrengimo technologijos; medžiagos; Sprinklerinės gesinimo sistemos; Drenčerinės gesinimo sistemos; Gesinimo sistemos putokšliu; Įrenginių vamzdynai, vamzdynų hidrauliniai skaičiavimai; Automatinių gesinimo sistemų valdymas ir signalizacija, įžeminimas ir įnulinimas; Gesinimo sistemos ryšys su technologiniais ir elektrotechniniais įrenginiais; Gesinimo sistemų dujomis tipai, rūšys, naudojamos dujos; FM200 dujų gesinimo sistemos; Argonito dujų gesinimo sistemos; Įrenginio eksploatavimas, perdavimas naudotojui, tikrinimo darbai ir periodiškumas.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
9. 9.1. 9.2. 9.3. 9.4.	ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA: Priežiūra garantinio laikotarpio metu; Diagnostika; Profilaktikos priemonės; Gedimų ir avarijų tyrimo tvarka.	YSPDV YSPDVPV NSPDV NSPDVPV SPDEV
10. 10.1. 10.2. 10.3. 10.4. 10.5. 10.6. 10.7. 10.8. 10.9.	STATINIO PROJEKTO DALIES EKSPERTIZĖS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS: Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės organizavimo ir vykdymo bendrosios nuostatos (teisinis reglamentavimas, privalomumas, tikslai, uždaviniai, dalyviai); Statinio projekto (jo dalies) ekspertizei vykdyti reikalingi profesiniai ir asmeniniai gebėjimai; Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo samdymo ir (ar) skyrimo tvarka; Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigos, teisės ir atsakomybė; Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo civilinės atsakomybės draudimas; Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo dalykinis bendravimas ir bendradarbiavimas su statinio projekto rengimo bei ekspertizės dalyviais; Dalinės statinio projekto ekspertizės sudėtis, atlikimo ir dokumentavimo tvarka. Statinio projekto (jo dalies) įvertinimas; Pakartotinė statinio projekto (jo dalies) ekspertizė (iniciavimas, planavimas, organizavimas, atlikimas, dokumentavimas); Specialioji statinio projekto (jo dalies) ekspertizė (iniciavimas, planavimas, organizavimas, atlikimas, dokumentavimas).	SPDEV

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Vadovų pareigos

1.1.

1.2.

1.3.

1.4.

1.5.

1.6.

GAISRO APTIKIMO IR SIGNALIZAVIMO SISTEMOS ( GAS) PASYVIOSIOS DALIES PROJEKTAVIMAS:

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tipai;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti;

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) patikra, testavimo prietaisai;

Įrenginių eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas;

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ( GAS) tikrinimo darbai ir periodiškumas.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

2.1.

2.2.

2.3.

2.4.

2.5.

2.6.

2.7.

2.8.

2.9.

2.10.

ĮSIBROVIMO KONTROLĖS SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS:

Įsibrovimo kontrolės sistemų samprata, elementai, pagrindinių tinklų struktūros;

Patalpų skirstymas pagal apsaugos lygius bei aplinkos klases remiantis EN50131 standartu;

Įsibrovimo kontrolės sistemų sudedamosios dalys;

Įsibrovimo detekcijos technologijų apžvalga;

EN50131 Grade1-4 lygmenis atitinkančių įsibrovimo kontrolės sistemų montavimas, darbų sauga;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Perdavimas naudotojams, įrenginio priėmimas eksploatuoti;

Įsibrovimo kontrolės sistemos funcionavimo patikra, testavimo prietaisai;

Įrangos eksploatavimo instrukcija ir techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalas;

Įsibrovimo kontrolės sistemų patikrinimo rezultatai ir aptarnaujančio personalo ir budėtojų žinių tikrinimas.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

3.1.

3.2.

3.3.

3.4.

3.5.

3.6.

CENTRALIZUOTO OBJEKTŲ STEBĖJIMO PULTAI IR PRANEŠIMŲ PERDAVIMO PRIEMONĖS:

Centralizuoto objektų stebėjimo pultai;

Ryšio organizavimas (objekto apsaugos pultas – centrinis stebėjimo pultas);

Pranešimų perdavimo ryšio priemonės per komutuojamus ir paketinio ryšio tinklus;

Pagrindiniai pranešimų formatai;

Pranešimų perdavimo radijo ryšio priemonėmis ypatybės;

Pranešimų perdavimo IP/GPRS tinklais ypatybės.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

4.1.

4.2.

4.3.

4.4.

4.5.

4.6.

4.7.

4.8.

4.9.

4.10.

4.11.

4.12.

4.13.

4.14.

VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS:

Vaizdo stebėjimo sistemų struktūra, įranga ir techniniai reikalavimai;

Pagrindinės sąvokos, matavimo vienetai;

Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos veikimo principai;

Vaizdo signalo skaitmenizavimo ir suspaudimo algoritmai;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Specialūs reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemų projektavimui, įrengimui, priežiūrai;

Vaizdo stebėjimo sistemų projektavimas, darbų sauga;

Vaizdo stebėjimo sistemų įrangos, taikymo, vaizdo perdavimo standartai;

Vaizdo kokybę lemiantys veiksniai, pagrindinės sistemų sutrikimo priežastys, sprendimo būdai;

Vaizdo stebėjimo sistemų integravimas su kitomis pavojaus signalizavimo, patekimo kontrolės sistemomis;

Vaizdo signalų perdavimo technologijos;

Analoginių sistemų pritaikymas skaitmeninėms technologijoms;

Vaizdo stebėjimo sistemų priežiūra ir testavimas;

Vaizdo stebėjimo sistemų perdavimas naudotojams.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

5.1.

5.2.

5.3.

5.4.

5.5.

5.6.

5.7.

5.8.

5.9.

OBJEKTO PERIMETRO APSAUGOS SISTEMOS PROJEKTAVIMAS:

Objektų perimetro apsaugos sistemų veikimo principai ir įranga;

Įrengimo technologijos, medžiagos;

Objektų perimetro apsaugos sistemų kabelių instaliavimo technologijos ir rekomendacijos;

Objektų perimetro apsaugos sistemų įrangos instaliavimo reikalavimai, darbų sauga;

Objektų perimetro apsaugos sistemų jungimo ir valdymo, naudojant IP technologijas, specifika;

Kombinuotos objektų perimetro apsaugos variantai;

Objektų perimetro apsaugos sistemų patikimumo kriterijai;

Objektų perimetro apsaugos sistemų testavimo įranga ir testavimas;

Objektų perimetro apsaugos sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

6.1.

6.2.

6.3.

6.4.

6.5.

6.6.

6.7.

6.8.

6.9.

PATEKIMO VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMOS (PVKS) PROJEKTAVIMAS:

Asmenų patekimo valdymo ir apskaitos struktūros ir jų galimybės;

Pagrindiniai PVKS elementai ir įranga;

Asmens identifikacijos technologijos ir priemonės, jų apžvalga;

PVKS įrengimo technologijos, medžiagos, reikalavimai ir rekomendacijos;

Įvairios patekimo valdymo ir kontrolės sistemų diegimo technologijos, privalumai ir skirtumai;

IP technologijų įtaka, diegiant patekimo valdymo ir kontrolės sistemas;

Dažniausi PVKS įrengimo trūkumai ir defektai, jų šalinimo būdai ir rekomendacijos;

Patekimo valdymo ir kontrolės sistemų testavimas;

PVK sistemų aptarnavimo ir priežiūros reikalavimai ir rekomendacijos.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

7.1.

7.2.

7.3.

7.4.

7.5.

7.6.

7.7.

7.8.

7.9.

7.10.

7.11.

7.12.

7.13.

7.14.

7.15.

7.16.

7.17.

7.18.

7.19.

7.20.

PROCESŲ VALDYMAS IR PROJEKTAVIMAS:

Intelektualaus namo multifunkcinės sistemos, jų struktūra;

Šildymo katilų tipai. Šilumos siurbliai;

Integruojamų namo sistemų sujungimas;

Pastatų šildymo sistemų tipai;

Vėdinimo sistemų agregatai;

Rekuperatorių tipai;

Apsaugos funkcijos;

Įrangos būsenų kontrolė;

Įjungimo / išjungimo sekos;

Stabdymas gaisro atveju;

Procesų valdymo algoritmai;

Automatinis šildymo/vėsinimo reguliavimas;

Oro vėsinimo sistemos;

Technologinio vandens vėsinimas;

Oro drėkinimo įrenginiai;

Apšvietimo valdymas;

Elektros tiekimo kokybės kontrolė, paskirstymo tinklo būsenų stebėjimas;

Valdiklių tinklai;

Duomenų magistralių tipai, jų naudojimo ypatumai;

Pastato valdymos sistemos. Vietinis ir nuotolinis valdymas, žiniatinklio serveriai.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

8.1.

8.2.

8.3.

8.4.

8.5.

8.5.1.

8.5.2.

8.5.3.

8.5.4.

8.5.5.

8.5.6.

8.5.7.

8.5.8.

8.5.9.

8.5.10.

8.5.11.

8.5.12.

8.5.13.

8.5.14.

GAISRINĖS AUTOMATIKOS PROJEKTAVIMAS:

Dūmų šalinimo ir viršslėgio sudarymo, ugnies vožtuvų, priešgaisrinio vandentiekio, pastato įrangos ir tinklų sąveika su GAGS – gaisro matrica;

Dųjų detekcijos sistemos. Sprogių dujų detekcija ir kontrolės automatika. Anglies monoksido kontrolės sistemos, jų valdymo ypatumai;

Automatikos sistemų priėmimas eksploatacijai;

Aptarnavimas ir tikrinimas;

Automatinės gaisro gesinimo sistemos:

Gesinimo sistemų vandeniu sąvoka, paskirtis;

Standartai ir normatyvai;

Gesinimo sistemų skirstymas į rūšis, pagrindiniai elementai ir įranga;

Įrengimo technologijos; medžiagos;

Sprinklerinės gesinimo sistemos;

Drenčerinės gesinimo sistemos;

Gesinimo sistemos putokšliu;

Įrenginių vamzdynai, vamzdynų hidrauliniai skaičiavimai;

Automatinių gesinimo sistemų valdymas ir signalizacija, įžeminimas ir įnulinimas;

Gesinimo sistemos ryšys su technologiniais ir elektrotechniniais įrenginiais;

Gesinimo sistemų dujomis tipai, rūšys, naudojamos dujos;

FM200 dujų gesinimo sistemos;

Argonito dujų gesinimo sistemos;

Įrenginio eksploatavimas, perdavimas naudotojui, tikrinimo darbai ir periodiškumas.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

9.1.

9.2.

9.3.

9.4.

ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA:

Priežiūra garantinio laikotarpio metu;

Diagnostika;

Profilaktikos priemonės;

Gedimų ir avarijų tyrimo tvarka.

YSPDV

YSPDVPV

NSPDV

NSPDVPV

SPDEV

10.

10.1.

10.2.

10.3.

10.4.

10.5.

10.6.

10.7.

10.8.

10.9.

STATINIO PROJEKTO DALIES EKSPERTIZĖS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS:

Statinio projekto (jo dalies) ekspertizės organizavimo ir vykdymo bendrosios nuostatos (teisinis reglamentavimas, privalomumas, tikslai, uždaviniai, dalyviai);

Statinio projekto (jo dalies) ekspertizei vykdyti reikalingi profesiniai ir asmeniniai gebėjimai;

Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo samdymo ir (ar) skyrimo tvarka;

Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigos, teisės ir atsakomybė;

Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo civilinės atsakomybės draudimas;

Statinio projekto dalies ekspertizės vadovo dalykinis bendravimas ir bendradarbiavimas su statinio projekto rengimo bei ekspertizės dalyviais;

Dalinės statinio projekto ekspertizės sudėtis, atlikimo ir dokumentavimo tvarka. Statinio projekto (jo dalies) įvertinimas;

Pakartotinė statinio projekto (jo dalies) ekspertizė (iniciavimas, planavimas, organizavimas, atlikimas, dokumentavimas);

Specialioji statinio projekto (jo dalies) ekspertizė (iniciavimas, planavimas, organizavimas, atlikimas, dokumentavimas).

SPDEV

IV SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

7. Programa parengta vadovaujantis šiais teisės aktais ir literatūros šaltiniais:

7.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

7.17. Lietuvos standartu LST EN ISO 13943:2017 Gaisrinė sauga. Aiškinamasis žodynas;

7.18. Lietuvos standartu LST EN 54-1:2011 Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 1 dalis. Įvadas;

7.19. Lietuvos standartu LST EN 54-13:2017 (EN 54-13:2017/prA1) Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 13 dalis. Sistemos komponentų suderinamumo ir jungiamumo vertinimas.

7.23. Lietuvos standartu LST EN 15004-1:2008 Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Gesinimo dujomis sistemos. 1 dalis. Projektavimas, įrengimas ir techninė priežiūra;