Suvestinė redakcija nuo 2004-05-01 iki 2005-04-19
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 68-1710, i. k. 0972250ISAK00000363
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ BAZINIŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS
1997 m. birželio 30 d. Nr. 363
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (1997 06 06 posėdžio protokolas Nr. 5),
ĮSAKAU:
Patvirtinti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos
1997 06 30 įsakymu Nr. 363
Priedas
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodika
BENDROJI DALIS
1. Ši metodika reglamentuoja bazinių kainų nustatymą ir parengta vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą.
2. Šia metodika privalo vadovautis Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa (VLK), teritorinės ligonių kasos (TLK) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
BAZINĖS KAINOS APIBRĖŽIMAS
3. Bazinė kaina – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kaina. Bazinės kainos atitinka sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas normatyvus.
4. Konkurso būdu įsigyjamų protezų, reagentų ir kt. medicinos pagalbos priemonių, būtinų asmens sveikatos priežiūrai, kaina yra šių priemonių bazinė kaina. Centralizuotai įsigyjamų protezų, reagentų ir kt. medicinos pagalbos priemonių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija VLK teikimu. Konkursų organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.
BAZINIŲ KAINŲ NUSTATYMO PAGRINDINIAI KRITERIJAI (PRINCIPAI)
5. Bazinių kainų sistema, naudojama atitinkamų metų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms finansuoti, turi atitikti teikiamų paslaugų kiekį ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
6. To paties lygio sveikatos priežiūros įstaigoms už faktiškai suteiktas vienodas asmens sveikatos priežiūros paslaugas TLK apmoka pagal vienodas bazines kainas.
7. Galiojanti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų sistema privalo pirminės sveikatos priežiūros įstaigose:
- skatinti ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą,
- siekti, kad pacientui pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje būtų suteiktos bendrosios praktikos gydytojo normoje numatytos paslaugos,
- užtikrinti, kad į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą patektų ištirtas ligonis.
8. Įgyvendinant Sveikatos draudimo įstatymą, bazinės kainos nustatomos, vadovaujantis ataskaitinio laikotarpio (ne mažiau kaip pusmečio) išlaidomis, teikiamų paslaugų apimtimis, ir tvirtinamos, jeigu neviršija patvirtinto privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Vėlesniais metais galiojančios bazinės kainos gali būti tikslinamos priklausomai nuo kiekvienais metais patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo vartojimo kainų indekso.
9. Bazines kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir VLK. Jos indeksuojamos, kai infliacija viršija 5%.
AMBULATORINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ
BAZINIŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA
11. TLK apmoka už įrašytų gyventojų skaičių į pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, ambulatorijos, poliklinikos, bendrosios praktikos gydytojo kabineto sąrašą (toliau – pirminės sveikatos priežiūros įstaiga). Taip pat gali būti apmokama ir už Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto sąrašo teikiamas atskiras papildomas paslaugas (toliau – papildomos paslaugos).
12. Bazinė finansavimo (apmokėjimo) už įrašytą į sąrašą gyventoją kaina apskaičiuojama pagal ataskaitinio laikotarpio tipinės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos arba grupės analogiškų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia pirminę sveikatos priežiūrą, išlaidų apimtį ir aptarnaujamų joje arba jose gyventojų skaičių. Metinė bazinė kaina už vieną įrašytą į atitinkamos grupės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos sąrašą gyventoją apskaičiuojama pagal formulę (1):
(1)
Bm – atitinkamos grupės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos metinė bazinė kaina už įrašytą į sąrašą gyventoją;
Pi – atitinkamos grupės i-tosios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos arba tipinės įstaigos ataskaitinio laikotarpio paprastosios išlaidos;
Ki – gyventojų, įrašytų į atitinkamos i-tosios grupės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos arba tipinės įstaigos sąrašą, skaičius;
i – atitinkamos grupės pirminės sveikatos priežiūros įstaigos indeksas (i=1,..., n); jeigu atrenkama viena tipinė įstaiga, tada indeksas i=1;
n – atitinkamos grupės pirminės sveikatos priežiūros įstaigų skaičius.
13. Tuo atveju, kai pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo ne tik pirminės sveikatos priežiūros funkcijas, o kai kurios iš jų teikia ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, bazinė kaina gali būti formuojama pagal atrinktą tipinę pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
14. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirminę asmens sveikatos priežiūrą, grupuojamos pagal šiuo metu galiojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūrą, teikiamų paslaugų rūšis ir apimtis. Pasikeitus pirminės sveikatos priežiūros įstaigų struktūrai, atitinkamai turi būti formuojama ir bazinių kainų sistema.
15. Jei pirminės sveikatos priežiūros įstaiga neatlieka jai priskirtų savo funkcijų (pvz., ambulatorijoje neteikiamos odontologijos paslaugos), jos finansavimas už įrašytą į sąrašą gyventoją mažinamas atitinkamos paslaugos kainos dydžiu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
16. Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo papildomos paslaugos, teikamos pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, apmokamos pagal bazines kainas, kurios nustatomos vadovaujantis šių paslaugų teikimo apimtimis pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir atsižvelgiant į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
PAPILDOMAI APMOKAMŲ PASLAUGŲ BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA
17. Papildomai apmokamų paslaugų (toliau – papildomų paslaugų) bazinės kainos apskaičiuojamos atrinktoje tipinėje šių paslaugų teikimo įstaigoje, įvertinant jų teikimo išlaidas per ataskaitinį laikotarpį. Bazinė kaina (apmokėjimo normatyvas) apskaičiuojama pagal formulę (2):
(2)
Bp – papildomos paslaugos bazinė kaina;
Idm – darbo užmokesčio išlaidos (gydytojų ir vidurinio medicinos personalo, tiesiogiai susijusių su paslaugos atlikimu);
Isd – atskaitymai socialiniam draudimui;
Ilt – vidutinės laboratorinių tyrimų išlaidos;
Irm – reagentų ir medikamentų išlaidos (pagal poreikio normas);
Ib – bendrosios ūkio išlaidos.
Paslaugą teikiančio medicinos personalo darbo užmokestis (Idm) apskaičiuojamas pagal formulę (3):
(3)
Dl – paslaugai atlikti nustatytos darbo laiko sąnaudos (val., min.);
Dm – vidutinis (valandinis) ataskaitinio laikotarpio atitinkamos kategorijos medicinos personalo, teikiančio paslaugą, darbo užmokestis.
Laboratorinių tyrimų vidutinės išlaidos (Ilt) nustatomos, paskirstant laboratorijos išlaidas proporcingai atliktų tyrimų skaičiui už atitinkamas paslaugas pagal ligų gydymo profilius ar simptomus.
Apskaičiuojamos tam tikros paslaugos medikamentų išlaidos už atitinkamą paslaugą (Irm), atsižvelgiant į galiojančius jų poreikio normatyvus ir pirkimo kainas.
Bendrosios ūkio išlaidos (Ib) apskaičiuojamos, atsižvelgiant į bendrųjų ūkio išlaidų santykį (sveikatos priežiūros įstaigos visoje išlaidų strukūroje) su medicinos personalo darbo užmokesčiu ir atskaitymais socialiniam draudimui (Idm+Isd), t. y. jeigu bendrosios ūkio išlaidos visoje sveikatos priežiūros įstaigos išlaidų struktūroje sudaro 50% medicinos personalo darbo užmokesčio kartu su socialiniu draudimu, tai nustatant papildomos paslaugos bazinę kainą bendrosios ūkio išlaidos apskaičiuojamos, pridedant 50% nustatyto medicinos personalo darbo užmokesčio už atliktą paslaugą kartu su socialiniu draudimu. Tai apskaičiuojama pagal formulę (4):
(4)
Ib – bendraūkinės išlaidos;
Idm – darbo užmokesčio išlaidos (gydytojų ir vidurinio medicinos personalo, tiesiogiai susijusių su paslaugos teikimu);
Isd – atskaitymai socialiniam draudimui.
BAZINĖS KAINOS UŽ APSILANKYMĄ (KONSULTACIJĄ) PAS GYDYTOJĄ SPECIALISTĄ SKAIČIAVIMAS
18. Savarankiškos miestų poliklinikos, rajonų centrinės poliklinikos, kuriose specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos yra atskirtos nuo pirminės medicinos pagalbos paslaugų, taip pat specializuotų įstaigų savarankiškos poliklinikos (toliau – poliklinikos), kuriose dirba gydytojai specialistai, teikiantys paslaugas, nepriklausančias prie nustatytųjų pagal bendrosios praktikos gydytojų medicinos normą ir paslaugų sudėtį, finansuojamos pagal bazines kainas, nustatytas už apsilankymą (konsultaciją) pas atitinkamą gydytoją specialistą.
19. Bazinė apsilankymo pas gydytoją specialistą kaina nustatoma, įvertinus tipinės savarankiškos poliklinikos (arba grupės poliklinikų) ataskaitinio laikotarpio išlaidų dalį, kurią sudaro gydytojų specialistų suteiktų paslaugų per ataskaitinį laikotarpį išlaidos pagal dirbančių gydytojų specialistų skaičių bei jiems Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus darbo krūvius (priėmimų skaičių per valandą arba darbo pamainą) ir apskaičiuojama pagal pateikiamas formules (5,6, 61 ir 7):
(5)
(6) arba
(61)
(7)
Kv – tipinės arba atitinkamos grupės poliklinikų vidutinė apsilankymo (konsultacijos) pas gydytoją specialistą bazinė kaina;
Si – tipinės arba atitinkamos grupės i-tosios poliklinikos ataskaitinio laikotarpio paprastosios išlaidos arba jų dalis už gydytojų specialistų teikiamas paslaugas;
Ai – tipinės arba atitinkamos grupės i-tosios poliklinikos apsilankymų (konsultacijų) pas gydytojus specialistus skaičius;
Av – tipinės arba atitinkamos grupės poliklinikų vidutinis gydytojų specialistų darbo krūvis;
Spi – tipinės arba atitinkamos grupės i-tosios poliklinikos dirbančių gydytojų specialistų skaičius;
D – gydytojų specialistų darbo dienų skaičius;
V – gydytojų specialistų darbo valandų skaičius per dieną;
Ksp – apsilankymo pas gydytoją specialistą bazinė kaina;
Asp – gydytojo specialisto darbo krūvis.
GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS STOČIŲ IR SKYRIŲ PASLAUGŲ
BAZINIŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA
21. Apskaičiuojama greitosios medicinos pagalbos paslaugos vienos valandos brigados budėjimo bazinė kaina. Bazinės kainos apskaičiuojamos atskirai greitosios medicinos pagalbos stotims ir greitosios medicinos pagalbos skyriams pagal greitosios medicinos pagalbos stočių ir skyrių ataskaitinio laikotarpio faktines išlaidas bei vidutinį budinčių kiekvieną parą brigadų skaičių. Apskaičiuojama pagal formulę (8):
(8)
Kb – greitosios medicinos pagalbos brigados 1 valandos budėjimo bazinė kaina;
Ii – i-tosios greitosios medicinos pagalbos stoties ar skyriaus ataskaitinio laikotarpio faktinės išlaidos;
Si – i-tosios greitosios medicinos pagalbos stoties ar skyriaus vidutinis kiekvieną parą budinčių brigadų skaičius;
D – ataskaitinių metų parų skaičius;
V – budėjimo valandų skaičius per parą;
n – greitosios medicinos pagalbos stočių ar skyrių skaičius;
i – greitosios medicinos pagalbos stoties ar skyriaus indeksas.
STACIONARINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ BAZINIŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA
22. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus sąrašus asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarinę pagalbą (toliau – stacionarinės įstaigos) pagal teikiamų paslaugų ir patarnavimų struktūrą, sudėtingumą ir apimtis yra suskirstytos į tris lygius: pirminį, antrinį ir tretinį. Prie pirminio lygio sveikatos priežiūros stacionarinių įstaigų priskiriamos medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo, rajoninės ir apylinkinės ligoninės. Aukščiausiojo lygio paslaugas teikia tretinio lygio stacionarinės įstaigos ir kai kurie antrinio lygio stacionarinių įstaigų atitinkamų ligų gydymo skyriai, akredituoti teikti tretinio lygio stacionarinių įstaigų paslaugas.
23. Stacionarinių įstaigų bazinių kainų sistemai suformuoti surenkami ataskaitinio laikotarpio duomenys iš ne mažiau kaip dviejų kiekvieno lygio įstaigų (išskyrus atvejus, kai yra viena įstaiga), apimančių visus tų įstaigų ligų gydymo profilius. Bazinės kainos nustatomos kiekvienam stacionarinių įstaigų lygiui pagal tų stacionarų ligų gydymo profilius.
Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali būti atskirai finansuojamos už išgydytus ligonius, sergančius labai brangaus gydymo reikalaujančiomis ligomis (toliau – brangiosios ligos). Jeigu atitinkamos ligos gydymo išlaidos 30 % ir daugiau yra didesnės už atitinkamų ligų gydymo profilio vidutines išlaidas, tokia liga priskiriama brangiųjų ligų grupei. Vadovaujantis ataskaitiniais duomenimis, sudaromi kiekvieno sveikatos priežiūros įstaigų lygio ir atitinkamo ligų gydymo profilio brangiųjų ligų sąrašai.
24. Brangiosios ligos kaina nustatoma apskaičiuojant darbo užmokesčio išlaidas, atskaitymus socialiniam draudimui, medikamentų poreikio išlaidas, privalomųjų laboratorinių tyrimų ir kitų gydymo procedūrų išlaidas, o bendrųjų ūkio išlaidų apimtys nustatomos įvertinant stacionarinės įstaigos išlaidų struktūroje bendrųjų ūkio išlaidų santykį su darbo užmokesčio išlaidomis.
25. Kiekvieno lygio stacionarinių gydymo įstaigų atitinkamo ligų gydymo profilio „y“ brangios ligos „j“ gydymo bazinė kaina Byj apskaičiuojama pagal formules (9, 10, 11):
(9)
B – atitinkamos brangios ligos arba atitinkamo ligų gydymo profilio bazinė kaina;
M – brangios ligos gydymo kaina;
T – išgydytų ligonių skaičius;
i – stacionarinių gydymo įstaigų indeksas (i=1,..., n);
n – stacionarinių gydymo įstaigų skaičius;
y – ligų gydymo profilio indeksas (y=1,..., z);
z – ligų gydymo profilių skaičius;
j – brangios ligos indeksas (j=1,..., m);
m – brangių ligų skaičius.
26. Kiekvieno lygio stacionarinių gydymo įstaigų atitinkamo ligų gydymo profilio „y“ bazinė kaina By apskaičiuojama pagal formules (10, 11):
(10)
(11)
K – vieno lovadienio kaina;
I – ataskaitinio laikotarpio išlaidos;
L – ataskaitinio laikotarpio lovadienių skaičius;
N – atitinkamo ligų gydymo profilio norminė gydymo trukmė.
SANATORINIO – KURORTINIO GYDYMO PASLAUGŲ BAZINIŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKA
28. Sanatorinis – kurortinis gydymas apima antirecidyvinį, sveikatos grąžinamąjį gydymą ir reabilitaciją.
29. Bazinė sanatorinio – kurortinio gydymo kaina apskaičiuojama pagal formulę (12):
(12)
Bsk – bazinė sanatorinio – kurortinio gydymo kaina;
Bl – bazinė atitinkamos ligos gydymo profilio vidutinė lovadienio kaina;
Ksk – sanatorinio – kurortinio gydymo koeficientas;
Dsk – sanatorinio – kurortinio gydymo trukmė (dienomis).
Sanatorinio – kurortinio gydymo koeficientai (Ksk) nustatomi antirecidyviniam gydymui, sveikatą grąžinamajam gydymui ir reabilitacijai. Jų dydžius nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir VLK.
Bazinė atitinkamos ligos gydymo profilio vidutinė lovadienio kaina (Bl) atitinka antrinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atitinkamos ligos gydymo profilio nustatytą lovadienio bazinę kainą. Nustatyta tvarka indeksuojant antrinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lovadienių bazines kainas, atitinkamai keisis ir sanatorinio – kurortinio gydymo paslaugų bazinės kainos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-79, 2004-02-20, Žin., 2004, Nr. 32-1030 (2004-02-28), i. k. 1042250ISAK0000V-79
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimo