Suvestinė redakcija nuo 2018-07-01

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 92-3663, i. k. 1081100NUTA00000786

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS PLĖTRAI PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2008 m. liepos 23 d. Nr. 786

Vilnius

 

Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), 92 punkto 1 tikslo lentelės 14 punktą ir vadovaudamasi Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), 21 punktu, atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr. 114-4644), 2008 m. liepos 17 d. posėdyje priimtus sprendimus ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisijos, sudarytos švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1118/4-231 (Žin., 2007, Nr. 64-2465), 2008 m. liepos 21 d. posėdžio protokolą Nr. TE-28, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą (pridedama).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtinti:

2.1. iki 2008 m. rugsėjo 15 d. – Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai laboratorijų įrangos aprašą;

2.2. iki 2008 m. rugsėjo 15 d. – Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai įsigyjamo jūrinių tyrimų laivo aprašą;

2.3. iki 2008 m. spalio 15 d. – Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai mokslinio potencialo konsolidavimo priemonių planą.

3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Aplinkos ministerijai dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą (toliau vadinama – Programa).

Punkto pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

4. Rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms, kurios nurodytos Programos vykdytojais, viešajai įstaigai Klaipėdos mokslo ir technologijų parkui, Klaipėdos miesto savivaldybei, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, paramos fondui Europos socialinio fondo agentūrai, akcinei bendrovei Turto bankui ir asociacijai „Baltijos slėnis“ dalyvauti įgyvendinant Programą.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                                       Algirdas Monkevičius

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786

 

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus PLĖTRAI programa

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – sukurti jūrinių žinių ekonomikos branduolį – sutelkti potencialą ir sudaryti glaudesnės jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Šia programa siekiama sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, aktyviau mokslinius rezultatus taikyti gamyboje ir versle, skatinti naujų technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų kūrimąsi, sudaryti sąlygas imlaus žinioms jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis ir tyrėjų grupėmis, didinti Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sudaryti sąlygas pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvos jūrinio sektoriaus verslą ir mokslą. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) (toliau vadinama – slėnis) steigiamas Lietuvos jūriniam sektoriui plėtoti.

2. Šioje programoje vartojama sąvoka „Lietuvos jūrinis sektorius“ – kompleksinė įvairių jūrinio verslo šakų (jūros transportas, uostai ir jų infrastruktūra, kranto zonos išteklius naudojanti pramonė, rekreacija ir kita), jūrinių fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, atitinkamų sričių verslo ir mokslo poreikius tenkinančių specialistų rengimo sistema.

3. Šios programos koordinatorius – Švietimo ir mokslo ministerija, vykdytojas – asociacija „Baltijos slėnis“, o priemonių vykdytojai nurodyti priede.

4. Ši programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), taip pat Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-261).

5. Ši programa parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu) antrąjį prioritetą „Mokymas visą gyvenimą“ ir trečiajame prioritete „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, Ekonomikos augimo veiksmų programos (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu) pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ numatytus tikslus, prioritetus, uždavinius, kurie įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją.

6. Šios programos priemones įgyvendinantys pavieniai projektai privalo atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2007, Nr. 4-132), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), ir Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-997 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), taip pat kitų teisės aktų reikalavimus.

7. Pagal šios programos nuostatas ekonominę naudą iš sukurto slėnio galės gauti ir pavienės įmonės, kurios naudosis slėnio infrastruktūra ar mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.

 

II. APLINKOS ANALIZĖ

 

8. Valstybės darnaus vystymosi prioritetai, spartus ekonomikos augimas ir intensyvėjantis jūros išteklių naudojimas reikalingi mokslo, studijų ir verslo integracijos. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos jūrinio sektoriaus pramonės plėtra pritraukė milijardines valstybės ir privataus kapitalo investicijas, o lėšų jūrinio mokslo infrastruktūrai ir šiuolaikiškoms technologijoms plėtoti nebuvo skiriama. Tai mažina Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą. Slėnio įkūrimas prisidės prie Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nustatytų prioritetų įgyvendinimo.

9. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) jūrų politika teigia, kad jūra – labai svarbus pragyvenimo bei gerovės šaltinis ir teikia daug galimybių naudoti gyvuosius, mineralinius ir energetikos išteklius, plėtoti jūrų transportą, turizmą, kitokią su jūra susijusią veiklą. Įgyvendinant integruotą ES jūrų politiką, Lietuvos jūrinio sektoriaus politikos formavimo ir sprendimų priėmimo principai keičiami laikantis kompleksinio interesų suderinamumo požiūrio. Naujoji politika grindžiama jūrų mokslinių tyrimų ir technologijų laimėjimais.

10. Slėnio įkūrimas siejamas su ES priimtomis iniciatyvomis, kurios apibendrintos 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai, KOM(2007)575, ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275).

11. Palankias sąlygas kurti Lietuvos jūriniame sektoriuje slėnį ir jo patrauklumą užsienio investuotojams lemia tai, kad Lietuvos pajūryje susiformavęs savitas pramonės ir verslo klasteris, kurio įmonės savo veiklą sieja su laivininkyste ir jūrų ūkiu. Vertinant indukuotą Klaipėdos uosto poveikį šalies ekonomikai, galima teigti – Klaipėdos uostas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su 18 procentų viso Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto.

12. Kuriamas slėnis atitinka regiono ir vietos savivaldos priimtus teisės aktus: Klaipėdos regiono plėtros 2007–2013 metų planą, Klaipėdos apskrities bendrąjį planą, Klaipėdos miesto savivaldybės strateginį plėtros planą, Klaipėdos miesto bendrąjį planą.

13. Slėnio sukūrimo vieta siejama su Klaipėdos universiteto teritorija, kur jau šiuo metu veikia Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas ir Sveikatos mokslų fakultetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Jūrinio kraštovaizdžio mokslo institutas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Atnaujinant valstybės turtą, į universiteto teritoriją numatoma perkelti skirtingose miesto vietose esančius jo padalinius – Jūrų technikos fakultetą, Socialinių mokslų fakultetą, Tęstinių studijų institutą, pastatyti bendrabutį.

14. Slėnio veiklos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) kryptys numatytos atsižvelgiant į susiformavusią Lietuvos jūrinio sektoriaus struktūrą ir slėnio iniciatorių, partnerių ir dalyvių galimybes, mokslo žinių ir inovacijų poreikį:

14.1. Jūros aplinka. Visa pajūrio regiono ūkinė veikla susijusi su jūros ir kranto zonos gamtos išteklių (biologiniai ir mineraliniai, vanduo, oras, aplinka ir kita) naudojimu. Pasaulio klimato kaita kartu su antropogeniniu poveikiu pavojinga ne tik gamtinės aplinkos stabilumui, bet ir gyvenimo kokybei, veikia įvairius ūkio sektorius. Jūros lygio kilimas, krantų ardymas, saugomų teritorijų degradacija, invaziniai organizmai kelia visuomenei naujų rūpesčių. Racionalus gamtos išteklių naudojimas turi būti grindžiamas ekosisteminiu požiūriu, paremtu fundamentiniais moksliniais tyrimais.

14.2. Jūrinės technologijos. Klaipėdoje sutelktas beveik visas Lietuvos laivų statybos ir remonto sektorius, kuriam ES skiria ypač daug dėmesio. Siekiama įgyvendinti Europos laivų statybos ir remonto sektoriaus strategijos „LeaderSHIP 2015“ principus: technologinės lyderystės išlaikymas, investicijų į MTEP didinimas, saugių ir aplinkai draugiškų laivų statyba, intelektinės nuosavybės teisių apsauga, žmogiškųjų išteklių ir jų kompetencijų ugdymas, darnios laivų statybos ir remonto pramonės kūrimas. Europos jūrų pramonės veikla grindžiama aukštais standartais, įvairių technologinio pirmavimo priemonių kūrimu ir tobulinimu.

15. Jau dabar doktorantai naudojasi galimybėmis stažuotis užsienio mokslo institucijose ir rinktis užsienio mokslininkus konsultantais.

16. Dėl konkretaus bendradarbiavimo numatomame kurti slėnyje susitarta su užsienio partneriais: Okeanografijos institutu (Lenkija); Latvijos vandenų ekologijos institutu; Jūrų institutu (Lenkija); Gdansko okeanologijos institutu (Lenkija); Nyderlandų ekologijos institutu; Delavero universiteto Jūros ir žemės studijų kolegija (JAV).

17. Viešoji įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas (toliau vadinama – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas) – tikroji Pasaulinės mokslo parkų asociacijos (IASP) narė. Ši asociacija vienija 349 narius iš 71 pasaulio valstybės. Narystė asociacijoje atveria plačias ne tik žinių ir patirties, bet ir technologijų mainų bei partnerystės galimybes. Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas nuo savo veiklos pradžios (2004 metų) aktyviai dalyvauja įgyvendinant tarptautinius ir nacionalinius projektus. Bendra įgyvendintų projektų vertė – apie 10 mln. litų. Šis parkas buvo vadovaujantis 8 projektų partneris.

18. Mokslo, studijų ir verslo interesams derinti slėnio veikloje įkurta asociacija „Baltijos slėnis“. Asociacijos „Baltijos slėnis“ steigėjai yra slėnio iniciatoriai – valstybės mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.

 

iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

19. Šios programos tikslas – sukurti slėnį Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, skirtą konkurencingam tarptautinėje rinkoje fundamentiniam ir taikomajam mokslui plėtoti, aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams Lietuvos jūriniam sektoriui rengti.

20. Svarbiausieji šios programos uždaviniai:

20.1. sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, ES jūrų politikos tikslams įgyvendinti ir įvairių valstybės institucijų jūrinių tyrimų poreikiams tenkinti, tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir tyrėjus – įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą;

20.2. atnaujinti ir modernizuoti universitetinių jūros mokslo srities studijų infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų kokybė;

20.3. sudaryti sąlygas jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims, didinti jūrinio verslo galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje;

20.4. didinti Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje jūrinių tyrimų ir jūros verslo paslaugų rinkoje; išplėsti MTEP darbų apimtį jūriniuose projektuose.

 

IV. slėniO vystymas

 

21. Investicijos į slėnio infrastruktūrą sudarys dideles jūrinės aplinkos ir technologijų mokslo proveržio galimybes. Moksliniai išradimai, naujos technologijos ir inovacijų daiga didins įmonių konkurencingumą ir užtikrins ilgalaikę darnią plėtrą ugdant profesionalią ir socialiai atsakingą verslo bendruomenę, šią partnerytę grindžiant ne finansine parama, bet intensyviais teorinių ir praktinių žinių mainais.

22. Pagal slėnio veiklos ir MTEP kryptis įsteigiamos laboratorijos:

22.1. Slėnio branduolio pastatuose, Klaipėdos universiteto miestelyje – Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų ir Jūrinių konstrukcijų patikimumo. Laboratorijose bus užtikrinta viešoji prieiga prie sukurtos infrastruktūros mokslui, studijoms ir verslui. Laboratorijų veikla orientuojama į jūrinio verslo sektoriaus technologijos, naujų jūros verslo krypčių plėtrą, jūros ir kranto zonos išteklių racionalų naudojimą ir apsaugą, rekreaciją, socialinę aplinką ir sveikatą.

22.2. Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorija. Šios eksperimentinės laboratorijos vieta siejama su unikalia jūrinio vandens tiekimo galimybe. Laboratorijos sudėtyje įrengiamos jūrinės mezokosmų sistemos tenkintų ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos jūros regiono mokslo poreikius. Tokios jūrinių tyrimų infrastruktūros sukūrimas leistų pasinaudoti ES „Marie Curie“ veiklomis, kurios įeina į programos „Žmonės“ kvietimą, taip pritraukiant tyrėjus ir lėšas iš kitų Baltijos regiono ir Europos valstybių.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

Nr. 603, 2018-06-20, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10556

 

23. Svarbia slėnio dalimi turi tapti mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivai. Tam tikslui planuojama įsigyti naujus šiuolaikinius mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo poreikius atitinkančius laivus su modernia jūros ir kranto zonos tyrimų ekspedicine įranga. Būtinumas įsigyti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius laivus, leidžiančius atlikti tyrimus atviroje jūroje, jūros pakrantėje ir Kuršių mariose, grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos – jūrinės valstybės – strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, konkuruoti tarptautinėje jūrinių tyrimų erdvėje. Laivai galės atlikti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir tenkinti kitų susijusių su jūra sektorių (žuvininkystės, saugios laivybos, krašto apsaugos, jūros išteklių naudojimo, uostų plėtros, krantų apsaugos nuo erozijos ir kitus) poreikius.

24. Siekiant suburti teritoriškai išsklaidytą (daugiausia Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune) jūrinio mokslo potencialą, taip pat efektyviau naudoti šiuolaikinę slėnio mokslinių tyrimų įrangą, slėnio branduolyje įkuriamas Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras:

24.1. Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras konsoliduos tyrėjus, šiuo metu dirbančius Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute, Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijoje, Gamtos tyrimų centre (Jūros ekologijos laboratorijoje, Hidrobotanikos laboratorijoje, Jūros tyrimų skyriuje ir kituose padaliniuose, pagal tematiką susijusiuose su slėnio kryptimis); Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijoje; Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamente.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

Nr. 603, 2018-06-20, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10556

 

24.2. Mokslinio potencialo augimą užtikrins: užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų reintegracija; užsienio mokslininkų pritraukimas pagal mainų programas ir subsidijų mokslininkams schemas; bendradarbiavimas su pramonės ir verslo įmonėmis, naudojant jų tyrėjų intelektinį potencialą; doktorantų rengimas doktorantūros studijose Klaipėdos universitete, Klaipėdos universitete kartu su mokslo institutais, Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete (šiuo metu jūros aplinkos ir jūrinių technologijų kryptyse studijuoja 44 doktorantai); užsienio partnerių vaidmens stiprinimas rengiant mokslininkus ir tyrėjus.

24.3. Slėnio mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą užtikrins 7 bendrosios programos (MEECE – Marine ecosystem evolution in a changing environment), 7 bendrosios programos BONUS ERA NET Plus (AMBER – Assessment and Modelling Baltic Ecosystem Response ir PREHAB – Special prediction of Baltic benthic habitats incorporating human pressures and economic evaluation) ir Norvegijos finansinio mechanizmo (A system for the sustainable management of Lithuanian marine resources using novel surveillance, modelling tools and an ecosystem approach) projektai, kurie pradėti vykdyti 2008 metais.

25. Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro sukūrimas atvers naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir sudarys sąlygas Lietuvai tapti pietryčių Baltijos jūros regiono lydere. Šiuo metu nė vienoje iš kaimyninių valstybių tokio tarpdalykinio jūrinių tyrimų ir technologijų centro nėra:

25.1. Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras padidins Lietuvos mokslininkų, dalyvaujančių ES fundamentinio mokslo programose, konkurencingumą. Toks proveržis įvyko Portugalijoje po to, kai buvo įkurtas Jūrinio mokslo institutas. Kaip ir šis institutas Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras turės daugiau galimybių atsiliepti į ES 7 bendrosios programos (2007–2013 metai) ir 8 bendrosios programos (po 2013 metų) kvietimus pagal tematiką „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“, „Maistas, žemės ūkis ir žuvininkystė bei biotechnologijos“, „Transportas (įskaitant aeronautiką)“. Be to, tarpdalykinis šio centro pobūdis leis jam prisidėti prie tarptautinių mokslo programų kvietimų, pagal kurių tematiką integruojami socialiniai-ekonominiai tyrimai, pvz., „Ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų derinimas Europos perspektyvoje“.

25.2. Be fundamentinių tarptautinių mokslo programų, Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras galės dalyvauti taikomuosiuose tyrimuose, susijusiuose su jūros apsaugos (IUCN, WWF, EC LIFE), jūros išteklių (ICES, EFARO, EC) ir jūros išteklių valdymo problemomis (IGBP, EC, ICES).

25.3. Naudodamasis esamu Lietuvos mokslininkų kranto zonos ir lagūnų tyrimų įdirbiu, patirtimi, sukaupta dalyvaujant Baltijos lagūnų tinklo (BALLOON) ir Europos krantų apsaugos draugijos (EUCC) veikloje, centras integruos šių organizacijų regioninių biurų veiklą, įsitraukdamas į ENCORA projekto įgyvendinimą. Tai užtikrins naujo centro – regiono lyderio – pozicijas šiose srityse.

25.4. Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras padės efektyviau vykdyti tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus Helsinkio komisijoje (HELCOM) ir Tarptautinėje jūrų tyrinėjimo taryboje (ICES). Šių komisijų veikla apima ne tik reguliavimo ir teisinius mechanizmus, susijusius su Baltijos jūros tarša ir žuvų ištekliais, jos koordinuoja ir finansuoja nemažai jūros tarpdalykinių tyrimų, kurių efektyvus ir kvalifikuotas atlikimas ir plėtra būtų naudingi tarptautiniam Lietuvos prestižui kelti.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 603, 2018-06-20, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10556

 

25.5. Europos lygmenyje Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras sieks atstovavimo Europos jūros taryboje, kad galėtų užtikrinti įtaką ES jūrinių tyrimų politikos formavimui.

25.6. Šiuo metu pagal MARBEF ir MARS projektus kuriamas Europos jūros bioįvairovės institutas. Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras galės perimti BPATPI – MARS ir MARBEF nario – įsipareigojimus, dalyvaudamas kuriant šį institutą.

26. Dalyvavimas slėnio veikloje bus naudingas Klaipėdos universitetui:

26.1. Bus vykdomos tarpdalykinės ir tarpkryptinės magistrantūros (taip pat tarptautinės) ir doktorantūros studijos. Pagerės jūrų ekologijos, jūrų hidrologijos, jūrų bioįvairovės ir apsaugos, laivų projektavimo ir statybos, uosto valdymo, laivų elektros įrangos ir automatikos, jūros aplinkos inžinerijos magistro studijų programų, vykdomų pagal Klaipėdos universiteto ir tarptautines „Erasmus“, „Erasmus Mundus“ programas, kokybė. Šiuo metu Klaipėdos universitetas ir kiti slėnio partneriai vykdo ekologijos ir aplinkotyros, zoologijos, geografijos, geologijos krypčių doktorantūros studijas. Numatomos techninių informacijos sistemų inžinerijos, transporto inžinerijos ir okeanografijos krypčių doktorantūros.

26.2. Glaudus mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, greitesnį jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, taip pat padės tiksliau numatyti specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su verslo bendrovėmis vykdant MTEP projektus sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius. Tai gerins rengiamų specialistų kvalifikaciją, padės efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų tematikas.

27. Mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas apimtų visas slėnio koncepcijos kertines sritis: mokslinius tyrimus ir jų taikymą versle, studijas ir studentų integraciją į darbo rinką. Tik taip bus galima partneriams suteikti didžiausią vertę ir geriausiai pasinaudoti jų žiniomis ir kompetencija.

28. Numatoma, kad mokslo ir verslo sąveiką slėnyje koordinuos Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, kurio veiklą planuojama išplėtoti, pastatant technologijų verslo įmonių inkubatorių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

29. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas bus užtikrintas tokiomis priemonėmis, įgyvendinamomis Klaipėdos mokslo ir technologijų parko:

29.1. Slėnio integracija į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus ir jo veiklos krypčių propagavimas.

29.2. Mokslinio potencialo ir verslo poreikių slėnio veiklos srityse tyrimai ir praktinių sąveikos grandžių organizavimas – palankių sąlygų kurti pumpurines įmones sudarymas, eksperimentinės gamybos organizavimas, inkubavimas, žinių ir technologijų mainai, specializuotos paslaugos.

29.3. Nacionalinių ir tarptautinių programų projektų, finansuojančių slėnyje vykdomus taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengimas ir įgyvendinimas.

29.4. Jau šiuo metu numatyta galimybė naudotis slėnio branduolio mokslinių tyrimų infrastruktūra potencialiems slėnio dalyviams, pageidaujantiems perkelti visą MTEP veiklą arba jos dalį (filialus) į slėnį. Tokius ketinimus yra pareiškusios akcinė bendrovė Vakarų laivų gamykla, akcinė bendrovė Laivų statykla „Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ laboratorijos, Klaipėdos jūreivystės kolegija, uždaroji akcinė bendrovė „GeoBaltic“, uždaroji akcinė bendrovė „InGeo“, uždaroji akcinė bendrovė „Grota“ ir kitos. Į šių subjektų interesus buvo atsižvelgta planuojant slėnio laboratorinę įrangą ir veiklos kryptis.

 

V. Programos VERTINIMO KRITERIJAI

 

30. Šios programos įgyvendinimo numatomų rezultatų rodikliai:

30.1. sukurtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas;

30.2. įkurtų mokslinių laboratorijų skaičius;

30.3. įsigytų mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimų laivų skaičius;

30.4. slėnio laboratorijose sukurtų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams skaičius;

30.5. vykdomų tarptautinių MTEP projektų skaičius;

30.6. sukurtų naujų doktorantūros studijų programų skaičius;

30.7. vykdomų pagal ūkio subjektų užsakymus MTEP projektų skaičius;

30.8. pritrauktų privačių lėšų MTEP projektams vykdyti suma;

30.9. techninių galimybių studijų, realizuotų sukurtose ir įdiegtose technologijose skaičius;

30.10. suorganizuotų slėnio veiklą pristatančių tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių skaičius.

30.11. sukurto technologijų verslo įmonių inkubatoriaus bendras plotas;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

30.12. technologijų verslo įmonių inkubatoriuje įsikūrusių įmonių skaičius;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

30.13. paruoštas teritorijos plotas jūrinio slėnio infrastruktūrai kurti – įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

vI. NUMATOMI REZULTATAI

 

31. Numatomi tokie šios programos įgyvendinimo 2013 metų rezultatai:

31.1. sukurtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas – apie 5200 kv. metrų;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

31.2. bus įkurtos 5 mokslinės laboratorijos;

31.3. bus įsigyti du (mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimų) laivai;

31.4. slėnio laboratorijose sukurta ne mažiau kaip 60 naujų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams;

31.5. vykdoma ne mažiau kaip 15 tarptautinių MTEP projektų;

31.6. sukurta ne mažiau kaip 2 naujos doktorantūros studijų programos;

31.7. vykdoma ne mažiau kaip 20 MTEP projektų pagal Lietuvos ūkio subjektų užsakymus;

31.8. iki 2013 metų pritraukta papildomai ne mažiau kaip 5 mln. litų privačių lėšų MTEP projektams vykdyti;

31.9. sukurta ir įdiegta naujų technologijų ne mažiau kaip 15 procentų visų atliktų atitinkamų galimybių studijų;

31.10. suorganizuoti ne mažiau kaip 5 slėnio veiklą pristatantys tarptautiniai renginiai, mugės ar kitokios informacijos sklaidos priemonės.

31.11. sukurto technologijų verslo įmonių inkubatoriaus bendras plotas – apie 2000 kv. metrų;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

31.12. technologijų verslo įmonių inkubatoriuje įsikūrusios 10 naujų gamybinių įmonių;

Papildyta papunkčiu:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

31.13. jūrinio slėnio infrastruktūrai kurti paruoštas teritorijos plotas, jame įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos – 10 ha.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR KONTROLĖ

 

32. Ši programa bus įgyvendinama kaip nacionalinė kompleksinė programa ir finansuojama Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos lėšomis.

33. Ši programa įgyvendinama 2009–2013 metais.

34. Šios programos įgyvendinimo priemonės ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti priede.

35. Šią programą įgyvendinančių pavienių projektų stebėseną pagal priede pateiktus rodiklius atlieka viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija.

36. Šios programos įgyvendinimo priemonių vykdytojai kasmet iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie jos įgyvendinimą. Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šios programos įgyvendinimo ataskaitą.

37. Šios programos neatskiriama dalis yra Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašas (priedas).

 

_________________

 

 

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos

priedas

 

INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) LIETUVOS JŪRINIO SEKTORIAUS PLĖTRAI PROGRAMOS PAGRINDIMO IR ĮGYVENDINIMO APRAŠAS

 

I. APRAŠO tikslas

 

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašo tikslas – pagrįsti infrastruktūrines, finansines ir organizacines priemones, būtinas integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui (slėniui) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai (toliau vadinama – slėnis) sukurti ir sėkmingai veikti. Slėnis – mokslo, studijų ir verslo jungiamoji grandis, skirta konkurencingam tarptautinėje rinkoje fundamentiniam ir taikomajam mokslui, magistrinėms ir doktorantūros studijoms plėtoti.

2. Platesne prasme slėnis apima visą Klaipėdos universiteto esamą ir numatomą plėtoti infrastruktūrą ir veiklą: studijų fakultetus, viešąją įstaigą Klaipėdos mokslų ir technologijų parką ir kita. Taigi slėnio sukūrimas apžvelgiamas kartu su kitais Klaipėdos universiteto teritorijoje numatomais vykdyti projektais.

 

II. Programos loginis pagrindimas

 

3. Įgyvendinant Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą (toliau vadinama – programa) sukurta atviros prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūra (toliau vadinama – MTI) kartu su jau naudojamais viešosios įstaigos Klaipėdos mokslo ir technologijų parko pajėgumais leis užtikrinti mokslo, studijų ir verslo integraciją slėnyje ir sukurti palankią aplinką perduoti verslui jūros mokslo žinias ir technologijas. Siekiant efektyviai naudotis naujomis MTI galimybėmis ir sutelkti šalies mokslo potencialą slėnio veiklos uždaviniams spręsti, numatoma sukurti jūrinių žinių ekonomikos branduolį – Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą, kuris bendra infrastruktūra optimizuotų visų jūros mokslo ir studijų institucijų ir jų padalinių tarpusavio sąveiką. Bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, bus vykdomos tarpdalykinės ir tarpkryptinės jūrinių krypčių magistrantūros ir doktorantūros studijos, skirtos jūrinio sektoriaus poreikiams tenkinti (2.1 pav.).

 

verslo_mokslo_studiju_saveika

2.1 pav. Mokslo, studijų ir verslo integracija jūriniame slėnyje

 

4. Programą sudaro:

4.1. mokslinių laboratorijų pastatų statyba;

4.2. mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimų laivų įsigijimas;

4.3. slėnio mokslinių laboratorijų ir laivų aprūpinimas įranga.

5. Slėnio MTI sudėtyje statomas viešosios prieigos mokslinių laboratorijų pastatas – A korpusas (2.2 pav.).

6. Mokslinių laboratorijų įrangos sudėties aprašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Įrangos kompleksai suformuoti pagal fundamentinių jūros ekosistemos ir pavienių komponentų (litosferos, hidrosferos, biosferos, atmosferos) tyrimų poreikius, orientuojantis į tarptautines, nacionalines, regionines ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) tyrimų programas, galimybes sutelkti mokslinį potencialą. Jūrinio slėnio veiklos specifiką sudaro tai, kad pagrindinė tyrimo medžiagos dalis gaunama tyrimo objekte – jūroje – ir tyrimai atliekami „in situ“. Šiam tikslui skirta ekspedicinė, lauko darbų įranga.

7. Mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimų laivai – esminė slėnio dalis, nes visų slėnio mokslinių tyrimų laboratorijų veikla grindžiama tokių laivų buvimu. Lietuvoje, skirtingai negu kitose Europos Sąjungos valstybėse, valstybė iki šiol rėmė tik sektorinius jūrinius tyrimus. Taigi ministerijos savo reikmėms įsigijo siaurų galimybių laivus, kurie neatitinka šiuolaikinių mokslinių tyrimų reikalavimų, juose neįmanoma sumontuoti modernios įrangos ar įrengti reikiamų laboratorijų. Būtinumas įsigyti šiuolaikinius mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimų laivus grindžiamas siekiu tenkinti Lietuvos – jūrinės valstybės – strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, konkuruoti Europos Sąjungos jūrinių tyrimų erdvėje. Laivai galės aptarnauti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir tenkinti kitų sektorių, susijusių su jūra, poreikius: aplinkos apsaugos (jūrinės aplinkos monitoringas), žuvininkystės (žuvų išteklių tyrimai), saugios laivybos (navigacijos keliai, uostų akvatorijos, reidai), krašto apsaugos (reagavimas į taršos incidentus, palaidoto cheminio ginklo rajonai), jūros išteklių gavyba (mineraliniai ištekliai, nafta, smėlis krantams tvarkyti ir kita), uostų plėtra ir inžinerinės komunikacijos ir panašiai.

8. Kartu su slėnio MTI sukūrimu Klaipėdos universitete bus įgyvendinami ir kiti slėnio projektai:

8.1. studijų infrastruktūros sukūrimas (naujų Klaipėdos universiteto pastatų statyba):

8.1.1. Jūrų technikos fakultetas;

8.1.2. Socialinių mokslų fakultetas;

8.1.3. Tęstinių studijų institutas;

8.1.4. bendrabutis (600 vietų);

8.2. inžinerinės infrastruktūros slėnio teritorijoje plėtra – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statyba;

8.3. slėnio veiklos projektai (įgyvendinami pagal Nacionalinę kompleksinę programą Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai ir kitas programas):

8.3.1. fundamentinių tyrimų projektai;

8.3.2. MTEP projektai;

8.3.3. jūrinio profilio studijų programų rengimas ir atnaujinimas;

8.3.4. studijų personalo kvalifikacijos tobulinimas;

8.3.5. studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas;

8.3.6. mokslinio personalo mobilumo skatinimas.

9. Kuriant ir plėtojant slėnį, Klaipėdos universitete numatomi pastatyti mokslo ir studijų objektai, pavaizduoti 2.2 paveiksle.

E_slenis2-2pav

2.2 pav. Slėnio objektai: A korpusas – slėnio laboratorijų pastatas; B korpusas – technologijų verslo įmonių inkubatorius; C ir D korpusai – planuojama perspektyvinė slėnio plėtra; E, F, G korpusai – atitinkamai Jūrų technikos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas ir Tęstinių studijų institutas; KMTP – Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, KU GMMF – Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, KU HF – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas, KU SvF – Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas (bendrabutis paveiksle neparodytas).

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

III. Programos projektų tarpusavio eiliškumas ir loginis susietumas

 

10. Kaip jau nurodyta, programoje numatoma įgyvendinti slėnio viešosios infrastruktūros projektus. Be to, šie projektai betarpiškai susiję su jūriniam sektoriui skirtų studijų infrastruktūros projektų įgyvendinimu, taip pat slėnio partnerių ir dalyvių bendru veikimu įgyvendinant MTEP ir kitus slėnio veiklos ir plėtros projektus. Visi šie projektai susiję tarpusavyje ir skirti programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti (3.1 pav.).

 

Laivų 
statyba
Mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimų laivaislenio_projektai

 

 

3.1 pav. Programos projektų tarpusavio ryšio schema

 

11. Vykdyti slėnio ir studijų infrastruktūros projektus numatoma tuo pačiu metu, o pastatų koncentravimas vienoje Klaipėdos universiteto teritorijoje leidžia atlikti bendras teritorijų planavimo ir projektinės dokumentacijos rengimo procedūras, statybos darbus ir aprūpinti laboratorijas įranga.

 

 

IV. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrAI programos įgyvendinimo uždaviniai

 

Programos pagrindiniai uždaviniai

Programos bendrieji uždaviniai

Vykdytojai

Vykdymo metai

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

iš viso

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

2013 metais

1. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, ES jūrų politikos tikslams įgyvendinti ir įvairių valstybės institucijų jūrinių tyrimų poreikiams tenkinti, tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir tyrėjus – įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą

1.1. Pastatyti mokslinių laboratorijų pastatą, rekonstruoti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastatą Kopgalyje, kuriame yra Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, įsigyti laboratorinės įrangos

Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, asociacija „Baltijos slėnis“, Aplinkos ministerija, viešoji įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

2009–2012

44023 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

9000

12000

12000

11023

 

5000 (Žemės ūkio ministerija, Žuvininkystės fondas)

1000

1000

1500

1500

 

5110 (kitos lėšos)

1310

1200

2600

 

 

1.2. Įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas

 

15000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

8000

7000

 

 

 

1.3. Įsigyti moksliniams tyrimams atlikti ir aplinkai stebėti skirtus laivus ir tyrimų įrangą

2009–2012

42017 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

10000

10000

11000

11017

 

11600 (Aplinkos ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

2600

3000

6000

 

 

2605 (kitos lėšos)

1000

1605

 

 

 

1.4. Įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą – suvienyti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų jūrinių tyrimų potencialą

Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

2012–2013

4000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)

 

 

 

2000

2000

2. Atnaujinti ir modernizuoti universitetinių jūros mokslo srities studijų infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų kokybė

2.1. Atnaujinti ir modernizuoti studijų objektus: Jūrų technikos fakultetą, Socialinių mokslų fakultetą, Tęstinių studijų institutą ir studentų bendrabutį (600 vietų)

akcinė bendrovė Turto bankas, Klaipėdos universitetas

2009–2012

62036 (Valstybės turto atnaujinimo programa)

8000

18036

18000

18000

 

2.2. Kurti ir atnaujinti mokomąsias laboratorijas

Klaipėdos universitetas, Lietuvos jūreivystės kolegija, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija

2009–2013

14550 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

2000

4000

4000

4000

550

2.3. Rengti ir atnaujinti jūrinio profilio studijų programas

Klaipėdos universitetas, Lietuvos jūreivystės kolegija, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija

2009–2011

2770 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)

900

900

970

 

 

2.4. Tobulinti studijų personalo kvalifikaciją

Klaipėdos universitetas, Lietuvos jūreivystės kolegija, Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija

2009–2013

1290 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)

250

260

260

260

260

3. Sudaryti sąlygas jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų

3.1. Plėtoti Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūrą – pastatyti technologijų verslo įmonių inkubatorių

Ūkio ministerija, Klaipėdos universitetas, viešoji įstaiga Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

2010–2012

3000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

 

 

1000

2000

 

3000 (kitos lėšos)

 

 

1000

2000

 

rezultatų komercinimo pagrindu formuotis imlaus žinioms verslo įmonių pradmenims, didinti jūrinio verslo galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje

3.2. Gerinti žinių technologijų terpės sklaidą

Klaipėdos universitetas, Gamtos tyrimų centras, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas, asociacija „Baltijos slėnis“

2009–2013

1290 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas)

250

260

260

260

260

4. Didinti Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje jūrinių tyrimų ir jūros verslo paslaugų rinkoje; išplėsti MTEP darbų apimtį jūriniuose projektuose

4.1. Vykdyti MTEP projektus

2009–2013

15000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

3000

3000

3000

3000

3000

5000 (kitos lėšos)

1000

1000

1000

1000

1000

4.2. Skatinti MTEP darbuotojų mobilumą

2009–2013

1260 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)

250

250

250

250

260

4.3. Tobulinti mokslininkų ir tyrėjų kvalifikaciją

2009–2013

2800 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)

560

560

560

560

560

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

V. Programos priemonIŲ, atitinkančių uždavinius, projektų finansavimo šaltiniai

 

Programos uždavinio Nr.

Programos uždavinius atitinkančios priemonės ir  projektai

Lėšų poreikis, tūkst. litų

Finansavimo šaltiniai

Švietimo ir mokslo ministerija

Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas

Turto mainai

Kiti

Europos regioninės plėtros fondas

Europos socialinis fondas

 

Nacionalinės kompleksinės programos MTEP infrastruktūros (slėnio branduolio MTI sukūrimo)  priemonė (1):

 

 

 

 

 

 

1.1.

1.1.1. Mokslinių laboratorijų pastato statyba

20000

20000

 

 

 

 

1.1.

Laboratorijų įrangos įsigijimas:

 

 

 

 

 

 

1.1.

1.1.2. Jūros ekosistemų laboratorijos technologinė (tyrimų) įranga

6643

5883

 

 

 

760

1.1.

1.1.3. Jūros chemijos laboratorijos technologinė (tyrimų) įranga

6290

6290

 

 

 

 

1.1.

1.1.4. Žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratorijos technologinė (tyrimų) įranga ir Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastato Kopgalyje, kuriame yra Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, rekonstravimas

5000

 

 

 

 

5000

1.1.

1.1.5. Jūros ir kranto zonos tyrimų ekspedicinė technologinė (tyrimų) įranga

9622

7217

 

 

 

2405

1.1.

1.1.6. Vandens transporto technologijų laboratorijos technologinė (tyrimų) įranga

8350

4850

 

 

 

3500

1.1.

1.1.7. Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijos technologinė (tyrimų) įranga

6350

5300

 

 

 

1050

1.3.

1.3.1. Moksliniams tyrimams atlikti ir aplinkai stebėti skirtų laivų statyba, tyrimų įrangos įsigijimas

46600

35000

 

 

 

11600

1.1.

1.1.8. Asociacijos „Baltijos slėnis“ veiklos stiprinimas

1500

 

1500

 

 

 

 

Iš viso slėnio branduolio MTI sukurti

110355

84540

 

 

 

24315

 

Nacionalinės kompleksinės programos studijų infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių priemonė

 

 

 

 

 

 

2.3.

2.3.1. Jūrinio profilio studijų programų rengimas ir atnaujinimas

2770

 

2770

 

 

 

2.4.

2.4.1. Studijų personalo kvalifikacijos tobulinimas

1290

 

1290

 

 

 

2.2.

2.2.1. Studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas

14550

14550

 

 

 

 

4.2.

4.2.1. MTEP darbuotojų mobilumo skatinimas

1260

 

1260

 

 

 

3.2.

3.2.1. Žinių technologijų sklaidos terpės gerinimas

1290

1290

 

 

 

 

4.3.

4.3.1. Mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas

2800

 

2800

 

 

 

 

Iš viso Nacionalinei kompleksinei programai

134315

100380

9620

 

 

24315

2.1.

Studijų infrastruktūros plėtros priemonė:

Jūrų technikos fakultetas

Socialinių mokslų fakultetas

Tęstinių studijų institutas

bendrabutis (600 vietų)

62036

 

 

 

62036

 

1.2.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų priemonė

15000

 

 

15000

 

 

4.1.

MTEP projektų priemonė

20000

 

 

15000

 

5000

3.1.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros priemonė

6000

 

 

3000

 

3000

1.4.

Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro priemonė

4000

 

4000

 

 

 

 

 

Iš viso

241351

100380

13620

33000

62036

32315

 

Pastaba. MTEP projektai bus finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (konkursinis projekto atrankos būdas), taip pat kitų nacionalinių ir tarptautinių mokslo programų lėšomis.

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

VI. PRELIMINARUS Programos įgyvendinimo grafikas (etapai)

 

Programos projektai, jų etapai

2008 metai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

(1.1.1) Mokslinių laboratorijų pastato statyba*:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

detaliojo plano parengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

techninio projekto parengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

statyba, laboratorijų įrengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1.3.1/1.4.1) Moksliniams tyrimams atlikti ir aplinkai stebėti skirtų laivų statyba, tyrimų įrangos įsigijimas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

projektavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

statyba

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1.1.2–1.1.7) Laboratorijų įrangos įsigijimas ir Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastato Kopgalyje, kuriame yra Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, rekonstravimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1.1.8) Asociacijos „Baltijos slėnis“ veiklos stiprinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2.3.1) Jūrinio profilio studijų programų rengimas ir atnaujinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2.4.1) Studijų personalo kvalifikacijos tobulinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2.2.1) Studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(4.2.1) MTEP darbuotojų mobilumo skatinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2.1) Studijų infrastruktūros plėtra:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

techninio projekto parengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

statyba

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1.2) Inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

techninių projektų parengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

statyba

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(4.1) MTEP projektai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3.1) Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

* Įskaitant galimybių studijos (investicinio projekto) parengimą.

 

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

VII. Pagrindiniai programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai

 

Rodiklio tipas (projekto Nr.)

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai
(programos dalis)

(1.1.1)

Mokslinių laboratorijų pastato statyba

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

1

Rezultato

Jūrinio slėnio infrastruktūrai paruoštas teritorijos plotas, kuriame įrengti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos

hektarai

10

Sukurtų laboratorijų bendras plotas

kv. metrai

5000

(1.3.1)

Mokslinių tyrimų laivo įsigijimas

 

 

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

1

Rezultato

Pasirašytos tyrimų institucijų ir mokslo ir verslo įmonių bendradarbiavimo sutartys (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

skaičius

5

(1.1.2–1.1.7)

Laboratorijų įrangos įsigijimas ir Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastato Kopgalyje, kuriame yra Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, rekonstravimas

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

6

Įranga aprūpinta mokslinių laboratorijų

skaičius

6

Rezultato

Rekonstruoto Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastato Kopgalyje, kuriame yra Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrius, ploto padidėjimas

kv. metrai

200

Sukurta ir veikia mokslinių tyrimų centrų (atnaujinimas)

skaičius

1

Bendros mokslinių tyrimų darbo vietos

skaičius

60

Įgyvendinta MTEP projektų:

skaičius

58

nacionalinių

skaičius

30

tarptautinių

skaičius

20

pagal ūkio subjektų užsakymus

skaičius

8

Pasirašytos tyrimų institucijų ir mokslo ir verslo įmonių bendradarbiavimo sutartys (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

skaičius

8

(2.3.1)

Jūrinio profilio studijų programų rengimas ir atnaujinimas

Produkto

Parengtos naujos doktorantūros studijų programos

skaičius

2

Atnaujintos magistrantūros studijų programos

skaičius

4

Studentai, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas

skaičius

70

Rezultato

Studentai, gavę valstybės pripažįstamą kvalifikaciją

procentai

85

(2.4.1)

Studijų personalo kvalifikacijos tobulinimas

Produkto

Parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos

skaičius

12

Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas

skaičius

260

Dėstytojų stažuotės

skaičius

55

Rezultato

Dėstytojai (aukštojo mokslo studijos), gavę neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus

procentai

90

(2.2.1)

Studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas

Produkto

Studijų infrastruktūros projektai

skaičius

3

Rezultato

Sukurta arba atnaujinta mokomųjų laboratorijų

skaičius

3

 

Sukurtas studentų bendrabutis

vietos

600

3.1

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros priemonė

Produkto

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtros projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurto technologijų verslo įmonių inkubatoriaus bendras plotas

kv. metrai

2000

(4.2.1)

MTEP darbuotojų mobilumo skatinimas

Produkto

Finansuota subsidijų mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslo tiriamajai veiklai

skaičius

10

Pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinti mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus)

skaičius

20

Finansuota subsidijų studentų mokslo tiriamajai veiklai

skaičius

20

Rezultato

Įgyvendinta MTEP projektų

skaičius

10

Paskelbta mokslinių straipsnių

skaičius

20

Atlikta studentų stažuočių ir praktikų

skaičius

20

Pagal darbo sutartis įdarbinti mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie ir toliau ten dirba po 6 mėnesių nuo projekto pabaigos

procentai

80

(3.2.1)

Žinių technologijų sklaidos terpės gerinimas

Produkto

MTEP ir inovacijų aplinkos  (technologijų perdavimo funkcijas atliekančių centrų) infrastruktūros gerinimo projektai

skaičius

1

Sukurta interneto svetainių

skaičius

1

Organizuota tarptautinių renginių ir mugių

skaičius

2

Rezultato

Sukurta ir veikia technologijų perdavimo funkcijas atliekančių centrų

skaičius

1

Sukurta mokslo ir verslo įmonių

skaičius

2

Pritraukta privačių investicijų į MTEP projektų vykdymą

mln. litų

5

(4.3.1)

Mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas

Produkto

Parengta kvalifikacijos tobulinimo programų

skaičius

2

Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas

skaičius

100

Studentai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas

skaičius

200

Rezultato

Mokslininkai ir kiti tyrėjai (išskyrus studentus), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus

procentai

90

Studentai, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus

procentai

90

 

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

 

VIII. Programos organizacinis planas

 

12. Programos organizacinės priemonės skirtos slėnio iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai prieigai prie slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti.

 

Slėnio plėtros programos įgyvendinimo organizacinės priemonės

 

Organizacinės priemonės

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Asociacijos „Baltijos slėnis“ veikla

asociacija „Baltijos slėnis“:

užtikrina visiems slėnio dalyviams viešąją prieigą, kuri garantuoja, kad visi dalyviai, plėtodami slėnyje veiklą, laikytųsi asociacijos nustatytų taisyklių;

sudaro strateginius, plėtros planus, vykdo slėnio rinkodarą, atstovauja slėnio dalyvių bendriems interesams savivaldos ir valstybės institucijose, vykdo bendrus projektus;

plėtoja ryšius su kitais Lietuvos integruotais mokslo, studijų ir verslo centrais (slėniais), užsienio valstybių partneriais; tarptautinėmis organizacijomis, skatina asociacijos narių ir kitų slėnio dalyvių bendradarbiavimą

Slėnio veiklos sutartis

sutartis numato slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę įgyvendinant programą ir plėtojant veiklą.

Sutarties principinės nuostatos:

slėnio dalyviai ir Švietimo ir mokslo ministerija pasirašo slėnio projekto įgyvendinimo sutartį;

slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius slėnio infrastruktūroje įteisina ilgalaikių sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus dėl infrastruktūros išlaikymo;

mokslo ir verslo subjektai dalyvauja konkrečiuose slėnio veiklos projektuose trumpalaikių sutarčių pagrindu;

mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkams pritraukti kuriamos darbo vietos pagal grantų sistemą

Nacionalinio jūros mokslų ir technologijų centro sukūrimas

slėnio dalyvių iniciatyva ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu slėnyje kuriamas Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras, siekiant suburti teritoriškai išsklaidytą jūrinio mokslo krypčių tyrėjų potencialą, kad kuo efektyviau būtų naudojama sukurta slėnio infrastruktūra

 

IX. Programos valdymo schema

 

13. Mokslo, studijų ir verslo interesams derinti kuriama asociacija „Baltijos slėnis“. Asociacijos steigėjai ir nariai – mokymo ir mokslo įstaigos, verslo įmonės ar įmonių asociacijos, verslo paramos institucijos, pareiškusios norą dalyvauti kuriant ir plėtojant slėnį. Asociacijos „Baltijos slėnis“ struktūra pateikta 9.1 paveiksle.

 

Asociacijos prezidentasAsociacija „Baltijos slėnis“asociacija

 

9.1 pav. Asociacijos „Baltijos slėnis“ struktūra

 

14. Švietimo ir mokslo ministerijai pasirašius sutartį su institucija, įgaliota plėtoti projektą, sudaroma slėnio administracija, kuriai numatoma pavesti administruoti slėnio kūrimo programos projektus.

 

X. Programos priežiūros, stebėsenos grupės ir operatoriai

 

15. Programos stebėsenos grupę sudaro Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Turto bankas ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Programos operatoriai (slėnio administracija, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas) atsakingi už slėnio infrastruktūros sukūrimą.

 

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas: verslo plėtros infrastruktūraAgentūrastebesena_2

 

10.1 pav. Programos stebėsena ir operatoriai

 

XI. Programos komunikacijos (viešinimo) planas

 

16. Už programos įgyvendinimo ir slėnio veiklos viešinimą įvairiais lygiais atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, asociacija „Baltijos slėnis“ ir slėnio administracija (12.1 pav.).

 

Internetinis puslapis www.balticvalley.lt
Informaciniai leidiniai
Spaudos pranešimai
Informacinė vaizdo medžiaga
Veiklos pristatymas konferencijose
Reguliarūs pranešimai visuomenei apie slėnio veiklą
Asociacija 
„Baltijos slėnis“
Slėnio pristatymas valstybės lygiu
viesinimas

11.1 pav. Programos veiklos viešinimas

 

 

XII. Programos rizikos valdymo planas

 

Eil.Nr.

Rizikos tipas

Rizikos aprašymas

Rizikos mažinimo priemonės

1.

Investicijų ir jų finansavimo rizika:

 

 

1.1.

Investicijų vertės didėjimas

investicijų vertė įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą skaičiavimų

potencialių tiekėjų ir rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė

1.2.

Mažesnė už numatytą finansinio projekto nauda

daromos investicijos gali atnešti mažesnę finansinę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir rezultatuose

panašių projektų patirties analizė, detalus ekonominis- finansinis projekto pagrindimas

2.

Ekonominė rizika:

 

 

2.1.

Ekonominių prielaidų ir rezultatų netikslumas

vertinant projekto naudą, gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus

pasirinktos metodikos pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas

3.

Techninė-technologinė rizika:

 

 

3.1.

Investicijų kokybė

tiekėjai gali pateikti prastos kokybės įrangą

patikimų tiekėjų parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo sutartyse, sutarčių ir įrangos draudimas

3.2.

Vėlavimas

projekto įgyvendinimo plane numatyta įvairi veikla dėl įvairių priežasčių gali vėluoti

sutartyse numatytos sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas (pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams)

4.

Kita rizika – organizacinė

pasikeičia vadovas, atsakingas už programos įgyvendinimą, arba suserga kuris kitas komandos narys

užduočių programos įgyvendinimo komandai paskirstymas taip, kad komandos nariai galėtų vienas kitą pakeisti

 

XIII. Programos lėšų panaudojimo planas

 

Priemonės

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

2013 metais

Nacionalinės kompleksinės programos MTEP infrastruktūros (slėnio branduolio MTI sukūrimo), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų priemonės: mokslinių laboratorijų pastato statyba, laboratorinės įrangos įsigijimas, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas

19310

21200

16100

12523

 

Nacionalinės kompleksinės programos MTEP infrastruktūros (slėnio branduolio MTI sukūrimo)  priemonė: mokslinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivų, tyrimų įrangos įsigijimas

13600

14605

17000

11017

 

Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro priemonė: Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centro įkūrimas sujungus Lietuvos mokslo ir studijų institucijų jūrinių tyrimų potencialą

 

 

 

2000

2000

Studijų infrastruktūros plėtros priemonė: studijų objektų statyba: Jūrų technikos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Tęstinių studijų institutas ir studentų bendrabutis (600 vietų)

8000

18036

18000

18000

 

Nacionalinės kompleksinės programos studijų infrastruktūros ir  žmogiškųjų išteklių priemonė: studijų infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas

2000

4000

4000

4000

550

Nacionalinės kompleksinės programos studijų infrastruktūros ir  žmogiškųjų išteklių priemonė: jūrinio profilio studijų programų rengimas ir atnaujinimas

900

900

970

 

 

Nacionalinės kompleksinės programos studijų infrastruktūros ir  žmogiškųjų išteklių priemonė: studijų personalo kvalifikacijos tobulinimas

250

260

260

260

260

Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros priemonė: Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtra

 

 

 

2000

4000

 

Nacionalinės kompleksinės programos studijų infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių priemonė: žinių technologijų sklaidos terpės gerinimas

250

260

260

260

260

MTEP projektų priemonė: MTEP projektų vykdymas

4000

4000

4000

4000

4000

Nacionalinės kompleksinės programos studijų infrastruktūros ir  žmogiškųjų išteklių priemonė: MTEP darbuotojų mobilumo skatinimas

250

250

250

250

260

Nacionalinės kompleksinės programos studijų infrastruktūros ir  žmogiškųjų išteklių priemonė: mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos tobulinimas

560

560

560

560

560

 

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 800, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 75-3801 (2010-06-29), i. k. 1101100NUTA00000800

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 786 "Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 603, 2018-06-20, paskelbta TAR 2018-06-27, i. k. 2018-10556

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“ pakeitimo