Įstatymas skelbtas: Žin., 1994, Nr. 43-772
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS
ĮSTATYMAS
1994 m. gegužės 19 d. Nr. I-464
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-717, 1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)
PirmasIS skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis
Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
2 straipsnis. Vyriausybės galios
1. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.
2. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai
Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-818, 1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
4 straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai
Vyriausybė savo veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.
5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė
1. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą.
2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.
3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
4. Ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1293, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)
Nr. IX-1769, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)
AntrasIS skirsnis
VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
6 straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa
1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.
3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.
7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas
1. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantis asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą:
1) „Aš (vardas, pavardė)
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti jos žemių vientisumą,
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“ arba
2) „Aš (vardas, pavardė)
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti jos žemių vientisumą,
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. “
2. (Neteko galios)
3. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
4. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.
5. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.
6. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2277, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)
Trečiasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS
IR ATSISTATYDINIMAS
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas
1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.
2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.
3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.
4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.
5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.
6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.
7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
9 straipsnis. Vyriausybės atsistatydinimas
1. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.
2. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.
3. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybės atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas Vyriausybės posėdyje.
4. Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.
5. Apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti pranešta Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.
6. Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia Respublikos Prezidentui.
7. Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas
1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
2. Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.
3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų.
4. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba
nutarimo projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas
1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
2. Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.
3. Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.
4. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.
Ketvirtasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo garantijos
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
13 straipsnis. Vyriausybės narių socialinės garantijos
1. Vyriausybės narių atlyginimo už darbą dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
2. Atlyginimą Vyriausybės nariams moka Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų.
6. Pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui
išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio
kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo
9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija..
7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo nariais.
8. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.
9. Vyriausybės nariai negali turėti teisės aktuose nenustatytų socialinių garantijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti kitas renkamas ar
skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą darbo užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Užmokesčiu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis atlyginimas už kūrinius, laikomus autorinių teisių objektais pagal Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose bei už neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Penktasis skirsnis
YPATINGIEJI VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU
IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU
15 straipsnis. Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
16 straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus
1. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.
2. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.
17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.
18 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka
1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus.
3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
19 straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2559, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)
20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.
2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas viceministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)
21 straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.
Šeštasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai
Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;
3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;
4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;
5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;
9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;
11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;
15) sudaro komisijas bei komitetus;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-198, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)
23 straipsnis. Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis
Vyriausybė:
1) kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;
2) teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.
Septintasis skirsnis
MINISTRO PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;
4) skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas;
5) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;
6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;
7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;
8) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;
10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;
12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;
14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
25 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio
Ministrą Pirmininką, įgaliojimai
1. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.
2. Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 24 straipsnio 2 dalies 1–5 bei 10 punktuose numatytus įgaliojimus.
3. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
26 straipsnis. Ministrai
1. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.
2. Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 8, 11 ir 12 punktuose.
3. Ministras:
1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;
2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;
5) leidžia įsakymus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus;
6) teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės bei ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
7) teikia Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;
8) tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
9) tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus;
10) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos veiklą per šių įstaigų vadovus;
11) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, įstaigų prie ministerijos vadovus;
12) nustato ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių administravimo sritis;
13) vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.
4. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. IX-1293, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
27 straipsnis. Vyriausybės komisijos
1. Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas.
2. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo.
3. Komisijų uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos valstybės biudžete; nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės rezervo fondo.
28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės
1. Ministras Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti darbo grupes.
2. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.
3. Konkrečius darbo grupės tikslus ir uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.
4. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.
Aštuntasis skirsnis
MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR APSKRIČIŲ
VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS
29 straipsnis. Ministerijos
1. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija;
2) Finansų ministerija;
3) Krašto apsaugos ministerija;
4) Kultūros ministerija;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
6) Susisiekimo ministerija;
7) Sveikatos apsaugos ministerija;
8) Švietimo ir mokslo ministerija;
9) Teisingumo ministerija;
10) Ūkio ministerija;
11) Užsienio reikalų ministerija;
12) Vidaus reikalų ministerija;
13) Žemės ūkio ministerija.
2. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.
3. Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
4. Ministerijai vadovauja ministras.
5. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.
6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.
7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.
8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
9. Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.
10. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės programa, kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.
11. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai ministerijos uždaviniai ir būdai juos įgyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų atsižvelgiant į Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą. Seimui pritarus naujos Vyriausybės programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus strateginius veiklos planus per tris mėnesius pateikia Vyriausybei aprobuoti. Jeigu įsteigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mėnesius nuo įsteigimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. VIII-2050, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
30 straipsnis. Įstaigos prie ministerijos
1. Prie ministerijos gali būti Vyriausybės steigiami departamentai, taip pat kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos.
2. Ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai
1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.
2. Viceministras:
1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktai ir programų projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje;
2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;
3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose;
4) dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų ir programų projektus su suinteresuotomis institucijomis;
5) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
31(1) straipsnis. Ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai
1. Ministerijos valstybės sekretorius yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi gali būti ir diplomatas.
2. Ministerijos valstybės sekretorius:
1) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;
2) kontroliuoja ministerijos administracinę ūkinę veiklą;
3) organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą;
4) koordinuoja Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, vadovaudamasis ministerijos strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis, užtikrina ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą;
5) koordinuoja ir kontroliuoja teisės aktų bei programų projektų rengimą ir derinimą;
6) organizuoja ministerijos administracijos nuostatų, ministerijos padalinių nuostatų ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų bei ministro įsakymų projektų rengimą;
7) ministro pavedimu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos administracijos valstybės tarnautojus;
8) vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas.
3. Ministerijos valstybės sekretorius pagal savo kompetenciją leidžia potvarkius. Ministerijos valstybės sekretorius saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą.
4. Ministerijos sekretoriai yra karjeros valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs ministerijos valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui. Užsienio reikalų ministerijos sekretoriais gali būti ir diplomatai.
5. Ministerijos sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse:
1) organizuoja ir kontroliuoja programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas, rengimą ir įgyvendinimą;
2) organizuoja atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;
3) organizuoja ir kontroliuoja Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymą;
4) pagal savo kompetenciją užtikrina priimtų teisės aktų įgyvendinimą;
5) vykdo kitas ministro jiems pavestas funkcijas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. IX-2521, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)
32 straipsnis. Ministerijų kolegijos
1. Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos bei kitų institucijų atstovai.
2. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
33 straipsnis. Vyriausybės įstaigos
1. Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).
2. Vyriausybės įstaigos uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomos jos nuostatuose.
3. Vyriausybės įstaigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.
4. Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.
5. Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) jis skiria ir atleidžia iš pareigų.
6. Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.
7. Vyriausybės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės programa, kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
34 straipsnis. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklos koordinavimas, jų priimamų
teisės aktų teisėtumo priežiūra
Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
35 straipsnis. Apskričių valdymo organizavimas ir savivaldybių veiklos administracinė
priežiūra
1. Vyriausybė valdymą apskrityje - Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete - organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.
2. Vyriausybės teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.
3. Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.
4. Apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą ir jos tipinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.
5. Apskrities viršininko ir Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Devintasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
36 straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas
Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.
37 straipsnis. Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai
1. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
2. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.
3. Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
4. Svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos.
5. Vyriausybė Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto Vyriausybės pasitarimuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
38 straipsnis. Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka
1. Vyriausybei teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.
2. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
39 straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka
1. Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybės komitete.
2. Komitetams pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.
3. Komitetų posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės posėdyje svarstomų norminių teisės aktų projektais suinteresuotų ministerijų atstovai – ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti asmenys.
4. Vyriausybės posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų išvadas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
40 straipsnis. Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo
tvarka
1. Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Vyriausybės programos įgyvendinimo programų ir norminių teisės aktų koncepcijų projektai rengiami, svarstomi ir priimami arba įstatymų ar Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
2. Vyriausybės kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo.
3. Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Balsuojama, ar klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei šiuo klausimu teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
4. Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
41 straipsnis. Vyriausybės nutarimai
1. Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
2. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs nutarimo projektą šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.
4. Vyriausybės nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
5. Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
41(1) straipsnis. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos
1. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma.
2. Vyriausybės sprendimus ir Vyriausybės rezoliucijas pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė, svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali priimti sprendimus, o dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų – rezoliucijas.
4. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos įsigalioja jų pasirašymo dieną ir turi būti tą pačią dieną paskelbti Vyriausybės interneto tinklalapyje (www.lrv.lt).
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
42 straipsnis. Vyriausybės posėdžių protokolai
Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei nuomonę šiuo klausimu pareiškę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.
43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos
1. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.
2. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti „Valstybės žiniose“, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
MINISTRO PIRMININKO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
44 straipsnis. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojai
1. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti bei įgyvendinti sprendimus.
2. Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas:
1) koordinuoja Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;
2) Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Ministrui Pirmininkui pristatydamas Ministro Pirmininko sprendimus;
3) atlieka kitas Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
44(1) straipsnis. Vyriausybės kanceliarija
1. Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris.
2. Vyriausybės kanceliarijos struktūrą ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai yra pavaldūs Vyriausybės kancleriui.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
45 straipsnis. Vyriausybės kancleris
1. Vyriausybės kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui.
2. Vyriausybės kancleris:
1) organizuoja valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių tarybų pateiktų Vyriausybei bei Ministrui Pirmininkui teisės aktų projektų bei programų analizę, prireikus Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybei bei Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų bei programų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;
2) dalyvauja koordinuojant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių ir strateginių veiklos planų vykdymą;
3) organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos;
4) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojus;
5) saugo Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą;
6) Vyriausybės reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų valstybės sekretorių pasitarimus;
7) vykdo kitas Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr. 48-1656 (2001 06 06)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka
1. Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.
2. Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas vienuoliktuoju skirsniu:
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
47 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento rengimas, derinimas ir pristatymas
1. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija rengia Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, o prireikus rengia poziciją dėl kito Europos Sąjungos dokumento.
2. Vyriausybė, rengdama, derindama ir pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms.
3. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, rengdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimais, taip pat Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais, rengiamą poziciją derina su Respublikos Prezidentu.
4. Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento rengiama, nagrinėjama ir pristatoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
1. Vyriausybė Seimo statuto ir įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama informuoja Seimą apie gautus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos Prezidento kompetencija.
2. Nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos Prezidento kompetencija, Vyriausybė nedelsdama informuoja Seimą ar Respublikos Prezidentą, pateikdama Vyriausybės suformuotą Lietuvos Respublikos poziciją.
1. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu.
2. Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento.
3. Seimo Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus.
4. Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento pristato Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Seimo plenariniame posėdyje, Seimo Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete. Išimtiniais atvejais atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento viceministrui.
5. Vyriausybė įvertina Seimo ar jo komitetų teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Seimą apie jų vykdymą.
50 straipsnis. Vyriausybės nuomonė dėl subsidiarumo
Vyriausybė, pateikdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento, Seimui teikia nuomonę, ar Europos Sąjungos teisės aktas atitinka subsidiarumo principą.
51 straipsnis. Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas
Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.
52 straipsnis. Pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymas
1. Vyriausybė siūlo kandidatus į aukščiausius Europos Sąjungos pareigūnus. Jų skyrimą numato sutartys, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga.
2. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius ir Audito Rūmų narius Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.
3. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.
4. Vyriausybė, siūlydama kandidatus į Europos Sąjungos Regionų komitetą, teisės aktų nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos savivaldybių asociacija.
5. Vyriausybė, siūlydama kandidatus į Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, teisės aktų nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos Respublikos trišale taryba.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
NR. VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)
LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTERIJOS, ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS PANAIKINIMO IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-717, 1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-818, 1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2050, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr. 48-1656 (2001 06 06)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 20, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 31(1), 44(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1293, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 5 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1769, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2277, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2521, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 31(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2559, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1) STRAIPSNIU BEI VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-198, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 26, 41(1), 43, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ, 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22 STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24 STRAIPSNIO 2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3 DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4 DALIŲ IR 6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4 DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2006-02-11)
autrap@lrs.lt