Įstatymas skelbtas: Žin., 1994, Nr. 43-772
Nauja įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS
ĮSTATYMAS
1994 m. gegužės 19 d. Nr.I-464
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-717, 1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)
PirmasIS skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis
Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
2 straipsnis. Vyriausybės galios
1. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.
2. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai
Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, Vyriausybės ilgalaikiu strateginiu veiklos planu ir kitais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-818, 1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
4 straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai
Vyriausybė savo veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.
5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė
1. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.
2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.
3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
AntrasIS skirsnis
VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
6 straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa
1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.
3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.
7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas
1. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:
“Aš (vardas, pavardė)
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą,
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!”
2. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
3. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
4. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.
5. Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti (išbraukti) paskutinįjį sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.
6. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Trečiasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS
IR ATSISTATYDINIMAS
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas
1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.
2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.
3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.
4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.
5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.
6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.
7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
9 straipsnis. Vyriausybės atsistatydinimas
1. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.
2. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.
3. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybės atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas Vyriausybės posėdyje.
4. Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.
5. Apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti pranešta Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.
6. Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia Respublikos Prezidentui.
7. Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas
1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
2. Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.
3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų.
4. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba
nutarimo projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas
1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
2. Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.
3. Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.
4. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.
Ketvirtasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo garantijos
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
13 straipsnis. Vyriausybės narių socialinės garantijos
1. Vyriausybės narių atlyginimo už darbą dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
2. Atlyginimą Vyriausybės nariams moka Vyriausybės kanceliarija. Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų.
6. Pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose, 10 ir 11 straipsniuose numatytais atvejais – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje.
8. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.
9. Vyriausybės nariai negali turėti teisės aktuose nenustatytų socialinių garantijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti kitas renkamas ar
skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą darbo užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą. Užmokesčiu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis atlyginimas už kūrinius, laikomus autorinių teisių objektais pagal Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose bei už neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Penktasis skirsnis
YPATINGIEJI VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU
IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU
15 straipsnis. Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
16 straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus
1. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.
2. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.
17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.
18 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka
1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus.
3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
19 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga pasirašyti Respublikos
Prezidento dekretus
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.
2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.
21 straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.
Šeštasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai
Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;
3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus; rengia ir tvirtina periodiškai atnaujinamą Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą (vieneriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų). Vyriausybės ilgalaikis strateginis veiklos planas sudaromas remiantis Vyriausybės programa, nacionalinėmis programomis. Nacionalinės programos rengiamos Vyriausybėje ir teikiamos tvirtinti Seimui;
4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;
5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;
9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;
11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;
15) sudaro komisijas bei komitetus;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
23 straipsnis. Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis
Vyriausybė:
1) kontroliuoja skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;
2) teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.
Septintasis skirsnis
MINISTRO PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato valstybės tarnautojus;
4) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;
5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;
6) skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas;
7) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;
8) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;
9) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;
10) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
11) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;
12) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
13) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;
14) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
15) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
25 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio
Ministrą Pirmininką, įgaliojimai
1. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.
2. Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 24 straipsnio 2 dalies 1–5 bei 10 punktuose numatytus įgaliojimus.
3. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
26 straipsnis. Ministrai
1. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.
2. Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 9, 11 ir 12 punktuose.
3. Ministras:
1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;
2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;
5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;
6) teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo priemonės, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
7) teikia Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;
8) ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
9) tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus;
10) skiria ir atleidžia iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos vadovus;
11) tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;
12) vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.
4. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
27 straipsnis. Vyriausybės komisijos
1. Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas.
2. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo.
3. Komisijų uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos valstybės biudžete; nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės rezervo fondo.
28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės
1. Ministras Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti darbo grupes.
2. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.
3. Konkrečius darbo grupės tikslus ir uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.
4. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.
Aštuntasis skirsnis
MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR APSKRIČIŲ
VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS
29 straipsnis. Ministerijos
1. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija;
2) Finansų ministerija;
3) Krašto apsaugos ministerija;
4) Kultūros ministerija;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
6) Susisiekimo ministerija;
7) Sveikatos apsaugos ministerija;
8) Švietimo ir mokslo ministerija;
9) Teisingumo ministerija;
10) Ūkio ministerija;
11) Užsienio reikalų ministerija;
12) Vidaus reikalų ministerija;
13) Žemės ūkio ministerija.
2. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.
3. Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
4. Ministerijai vadovauja ministras.
5. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.
6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.
7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.
8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
9. Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali turėti pavaduotoją.
10. Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi įstatymuose, ministerijų nuostatuose, Vyriausybės nutarimuose.
11. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai ministerijos uždaviniai ir būdai juos įgyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų atsižvelgiant į Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą. Seimui pritarus naujos Vyriausybės programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus strateginius veiklos planus per tris mėnesius pateikia Vyriausybei aprobuoti. Jeigu įsteigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mėnesius nuo įsteigimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. VIII-2050, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)
30 straipsnis. Ministerijų administracijos struktūra ir įstaigos prie ministerijų
1. Ministerijos administracija susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių.
2. Prie ministerijų gali būti Vyriausybės steigiami departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
31 straipsnis. Viceministrai ir ministerijų sekretoriai
1. Viceministrus ir ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos karjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia ministras.
2. Ministras koordinuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o įstaigų prie ministerijos (departamentų, tarnybų, inspekcijų) – per šių įstaigų vadovus.
3. Viceministras yra tiesiogiai atsakingas ministrui. Ministras vertina jo kompetenciją ir nustato įgaliojimus.
4. Viceministras per ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus organizuoja ir užtikrina jo įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą.
5. Ministerijos sekretorius:
1) atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti;
2) atsako už ministerijos ūkinę bei finansinę veiklą;
3) teikia ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir etatų sąrašą;
4) organizuoja ministro įsakymų projektų rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius;
5) skiria ir atleidžia iš pareigų savo pavaduotoją, ministerijos administracijos padalinių vadovus, kitus ministerijos valstybės tarnautojus, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus;
6) atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
32 straipsnis. Ministerijų kolegijos
1. Ministerijoje yra sudaroma kolegija, kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai) ir kiti ministerijos, kitų institucijų bei organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.
2. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
33 straipsnis. Vyriausybės įstaigos
1. Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).
2. Vyriausybės įstaigos uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomos jos nuostatuose.
3. Vyriausybės įstaigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.
4. Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.
5. Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) jis skiria ir atleidžia iš pareigų.
6. Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.
7. Vyriausybės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai Vyriausybės įstaigos uždaviniai ir būdai juos įgyvendinti. Vyriausybės įstaigos strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų atsižvelgiant į Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą. Seimui pritarus naujos Vyriausybės programai, Vyriausybės įstaigos per tris mėnesius pateikia savo parengtus arba atnaujintus Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus Vyriausybei aprobuoti. Jeigu įsteigta nauja ar reorganizuota esanti Vyriausybės įstaiga, ji ilgalaikius Vyriausybės įstaigos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mėnesius nuo įsteigimo ar reorganizavimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
34 straipsnis. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklos koordinavimas, jų priimamų
teisės aktų teisėtumo priežiūra
Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
35 straipsnis. Apskričių valdymo organizavimas ir savivaldybių veiklos administracinė
priežiūra
1. Vyriausybė valdymą apskrityje - Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete - organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.
2. Vyriausybės teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.
3. Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.
4. Apskrities viršininko administracijos tipinę struktūrą ir jos tipinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.
5. Apskrities viršininko ir Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Devintasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
36 straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas
Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.
37 straipsnis. Vyriausybės posėdžiai
1. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
2. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.
3. Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
4. Svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat Vyriausybės sekretoriaus šaukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
38 straipsnis. Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka
1. Vyriausybei teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.
2. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
39 straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka
1. Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi Ministro Pirmininko aparate.
2. Jeigu Ministro Pirmininko aparate nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą Pirmininką. Šis gali siūlyti klausimą svarstyti Vyriausybės komitete (toliau - komitetai).
3. Komitetams pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.
4. Komitetų posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės posėdyje svarstomų norminių teisės aktų projektais suinteresuotų ministerijų atstovai – ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti asmenys.
5. Vyriausybės posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų išvadas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
40 straipsnis. Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo
tvarka
1. Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Vyriausybės programos įgyvendinimo programų ir norminių teisės aktų koncepcijų projektai rengiami, svarstomi ir priimami arba įstatymų ar Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
2. Vyriausybės sekretorius, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.
3. Gavęs Ministro Pirmininko pritarimą įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui.
4. Kai Ministras Pirmininkas pasirašo posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams, pranešėjams ir kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.
5. Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras. Darbotvarkę papildyti, įtraukiant į ją teisės akto priėmimą, galima, jei šis teisės akto projektas yra iš anksto suderintas su suinteresuotomis institucijomis, vizuotas teisingumo ministro, Vyriausybės kanceliarijos atsakingo patarėjo ir teisės padalinio vadovo ar jo įgalioto asmens. Dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę yra balsuojama ir priimamas protokolinis sprendimas. Jei šiuo klausimu nepriimtas teigiamas sprendimas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Šia tvarka į darbotvarkę negali būti įtraukiami klausimai dėl įstatymų projektų.
6. Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
41 straipsnis. Vyriausybės nutarimai
1. Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
2. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs nutarimo projektą šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.
4. Vyriausybės nutarimai pasirašomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
5. Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
42 straipsnis. Vyriausybės posėdžių protokolai
Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei nuomonę šiuo klausimu pareiškę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.
43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos
1. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.
2. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Dešimtasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA IR MINISTRO PIRMININKO APARATAS
Skirsnio pavadinimo pakeistas:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
44 straipsnis. Vyriausybės kanceliarija ir Ministro Pirmininko aparatas
1. Vyriausybė turi kanceliariją (toliau – Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir Ministro Pirmininko aparatą.
2. Ministro Pirmininko aparatą sudaro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės kancleris. Ministro Pirmininko aparato struktūrą ir valstybės tarnautojų funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu. Ministro Pirmininko aparato valstybės tarnautojams atlyginimą moka ir kitas jų veiklos išlaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija.
3. Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu gali skirti ir atleisti iš pareigų Ministro Pirmininko aparato politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
4. Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui atlikti savo funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.
5. Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojus, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovus ir patarėjus atskirais klausimais, kitus Vyriausybės kanceliarijos tarnautojus skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius.
6. Ministro Pirmininko aparato valstybės tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės kancleriui. Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės sekretoriui. Ministro Pirmininko aparato valstybės tarnautojai, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais yra atskaitingi Ministrui Pirmininkui.
7. Vyriausybės kanceliarijos struktūrą Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
45 straipsnis. Vyriausybės kancleris ir Vyriausybės sekretorius
1. Vyriausybės kancleris yra Ministrui Pirmininkui atskaitingas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Jis atsako už Ministro Pirmininko aparato darbą įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui organizuoti Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones Vyriausybės programai vykdyti, taip pat palaiko ryšius su visuomeninėmis ir politinėmis organizacijomis.
2. Vyriausybės kancleris pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus – rezoliucijas Ministro Pirmininko aparato tarnautojams.
3. Vyriausybės sekretorius yra Ministrui Pirmininkui atskaitingas aukščiausiasis karjeros valstybės tarnautojas. Jis rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir skelbiami „Valstybės žiniose“ Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai, atsako už visą Vyriausybės kanceliarijos darbą. Vyriausybės sekretorius organizuoja ir veda ministerijų sekretorių pasitarimus.
4. Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo naudojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr. 48-1656 (2001 06 06)
46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka
1. Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.
2. Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
___________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
NR. VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)
LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTERIJOS, ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS PANAIKINIMO IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-717, 1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-818, 1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2050, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr. 48-1656 (2001 06 06)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8
STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ,
9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22 STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24
STRAIPSNIO
2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3 DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4
DALIŲ IR
6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4 DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 06 06)