Suvestinė redakcija nuo 2024-11-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 52-2357, i. k. 1032250ISAK58/A1-86

 

Nauja redakcija nuo 2024-11-01:

Nr. V-750/1R-216/A1-482, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13313

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1703 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą“,

tvirtiname Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (pridedama).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                           JUOZAS OLEKAS

 

 

 

TEISINGUMO MINISTRAS                                                            VYTAUTAS MARKEVIČIUS

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                            VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2024 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. V-750/1R-216/A1-482

redakcija)

 

SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius ir jų nustatymo tvarką.

2. Sveikatos sutrikdymo mastą pagal Taisyklių III skyriuje nurodytus sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius, išskyrus Taisyklių 5.9 papunktyje nurodytus požymius, ir Sveikatos sutrikdymo prarasto bendrojo dalyvumo procentų nustatymo lentelę (Taisyklių priedas) nustato teismo medicinos ekspertai.

3. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.

 

II SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

4.1. Bendrasis dalyvumas – žmogaus gebėjimas ir galėjimas veiksmingai gyventi asmeninį ir visuomeninį gyvenimą.

4.2. Žmogaus sveikatos sutrikdymas (toliau – sveikatos sutrikdymas) – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas.

4.3. Žmogaus sužalojimas (toliau – sužalojimas) – žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

4.4. Žmogaus susargdinimas (toliau – susargdinimas) – žmogaus organizmo funkcijų sutrikdymas dėl biologinio, fizinio, cheminio ar psichinio poveikio arba nesuteikiant būtinosios medicinos pagalbos.

 

III SKYRIUS

sunkaus, nesunkaus ir nežymaus SVEIKATOS SUTRIKDYMO POŽYMIAI

 

5. Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai yra bent vienas iš šių požymių:

5.1. regos netekimas – visiškas aklumas arba abiejų akių regos susilpnėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija sumažėjęs iki 0,03 arba regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas yra iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško;

5.2. klausos netekimas – visiškas kurtumas arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai nukentėjusysis negirdi kalbančiojo prie ausies kaušelio, o audiogramoje – daugiau kaip 91 db;

5.3. kalbos netekimas – negalėjimas reikšti minčių suprantamais žodžiais;

5.4. vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti;

5.5. nėštumo netekimas – kai nėštumas nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl sužalojimo arba susargdinimo, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės;

5.6. kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės:

5.6.1. kaukolės skliauto atviri ir (arba) įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai; kaukolės skliauto kaulų uždari linijiniai bei atviri tik išorinės kaulinės plokštelės lūžiai vertinami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę;

5.6.2. galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais; galvos smegenų sumušimas turi būti patvirtintas atlikus bent vieną iš šių specialiųjų instrumentinių tyrimų:

5.6.2.1. kompiuterinę tomografiją (KT);

5.6.2.2. branduolinį magnetinį rezonansą (BMR);

5.6.2.3. galvos smegenų sumušimas, patvirtintas bent vienu iš nurodytų specialiųjų instrumentinių tyrimų, laikomas sunkiu suluošinimu tik esant ryškiems židininiams neurologiniams simptomams arba po gydymo išlikusiems židininio pobūdžio neurologiniams požymiams;

5.6.3. sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų sužalojimas; suluošinimas dėl sunkaus difuzinio galvos smegenų aksonų sužalojimo vertintinas kaip sunkus tada, kai tiriamasis dėl traumos buvo be sąmonės ne mažiau kaip 6 valandas;

5.6.4. kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis; ūmus kraujo arba likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu gali būti priskiriamas sunkiam suluošinimui tada, kai dėl kliniškai nustatyto smegenų suspaudimo reikalingas chirurginis gydymas. Trauminės kilmės likvoro išsiliejimas (higroma) po kietuoju galvos smegenų dangalu gali būti laikomas sunkiu suluošinimu tik nustačius jo tiesioginį ryšį su paskutiniąja trauma;

5.6.5. kaklo slankstelio išnirimas (panirimas) ar lūžis ar kaklo tarpslankstelinio disko trauminis plyšimas su nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimu;

5.6.6. nugaros smegenų sužalojimas su ryškiais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais; nugaros smegenų sužalojimas, nesant aiškių neurologinio pobūdžio simptomų, turi būti patvirtintas tais pačiais specialiais instrumentiniais tyrimais kaip ir galvos smegenų sumušimas; dalinio nugaros smegenų pažeidimo (mielito) atveju židininiai neurologiniai simptomai (dubens organų funkcijos sutrikimas) turi trukti ne mažiau kaip savaitę;

5.6.7. kiauryminis ryklės, stemplės, gerklų ar trachėjos sužalojimas;

5.6.8. gerklų ar trachėjos sužalojimas, sukėlęs kvėpavimo sutrikimą, kuriam pašalinti nukentėjęs asmuo buvo intubuotas arba jam buvo atlikta tracheostomija;

5.6.9. krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su arba be vidaus organų pažeidimo; krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas turi būti nustatytas chirurginio žaizdos apdorojimo arba radiologinio tyrimo metu. Krūtinės ląstos sužalojimų atveju pasitaikanti poodinė emfizema negali būti laikoma kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo požymiu, jeigu nėra pneumotorakso arba (ir) hemotorakso;

5.6.10. atviras inkstų, šlapimtakių, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, šlaplės, priešinės liaukos ar tiesiosios žarnos sužalojimas; sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas tik atviras šlaplės plėvinės dalies sužalojimas; tiesiosios žarnos sužalojimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu tada, kai pažeidžiami visi trys žarnos sienos sluoksniai intraperitoninėje arba mezoperitoninėje dalyje;

5.6.11. uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas; krūtinės arba pilvo organo uždaras sužalojimas nustatomas operacijos metu vizualiai, nurodant konkrečią sužalojimo lokalizaciją ir jo pobūdį. Uždari pilvo ertmės organų sužalojimai (nedideli plyšimai, kapsulės įtrūkimai), nustatyti radiologiniu tyrimu ir gydyti konservatyviai, krūtinplėvės ertmės punkcijos arba drenažo metu nustatytas vienpusis pneumotoraksas, nesant ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo požymių, kvalifikuojami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę;

5.6.12. aortos, bendrosios, vidinės ar išorinės miego arterijų, poraktinės, pažastinės, žasto, bendrosios, vidinės ar išorinės klubo, šlaunies, jos giliosios šakos kamieno ar pakinklio arterijų arba jas atitinkančių venų sužalojimas;

5.6.13. atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai; sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi ne mažiau kaip dviejų iš nurodytų kaulų (jų kūnų ar kaklų) uždari lūžiai;

5.6.14. dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą; dubens žiedo vientisumo suardymas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu tada, kai nustatomi kurie nors du iš toliau išvardytų dubens kaulų lūžių ir (arba) sąnarių išnirimų (vienpusiai ar abipusiai):

5.6.14.1. gaktikaulio abiejų šakų lūžiai;

5.6.14.2. gaktinės sąvaržos pilnas išnirimas;

5.6.14.3 dubenkaulio išilginis lūžis gūžduobės srityje;

5.6.14.4. kryžkaulio išilginis lūžis;

5.6.14.5. kryžmeninio klubo sąnario pilnas išnirimas;

5.6.15. sužalojimo sukeltas šokas, riebalinė ar oro embolija, ūmus inkstų veiklos nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei būsena, kai žmogaus organizmo gyvybiškai svarbios funkcijos sutrinka, negali būti kompensuojamos organizmo savarankiškai ir nesuteikus medicinos pagalbos įprastai sukelia mirtį. Šokas laikomas sunkiu, kai sistolinis kraujospūdis nukrenta žemiau 90 mm Hg st. ir ( ar) vidurinis arterinis kraujo spaudimas nukrenta žemiau 65 mm Hg st., pulso dažnis siekia 140 k/min., o šoko indeksas (pulso ir sistolinio kraujospūdžio santykis) yra daugiau kaip 1,5. Kartais sunkus šokas gali būti nustatomas ir esant didesnėms nei 90 mm Hg sistolinio kraujospūdžio reikšmėms, jei yra šie ryškaus organų perfuzijos sutrikimo klinikiniai požymiai: šalta, lipniu prakaitu padengta oda, psichinės būklės pokyčiai (nuo lengvo sąmonės sutrikimo iki komos), oligurija arba anurija, nepakankamas kapiliarų prisipildymas, laktato koncentracija ˃ 2–4 mmmol/l. Ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui būdinga oligurija arba anurija, šlapalo ir kreatinino koncentracijos padidėjimas serume, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, traukuliai. Kitų gyvybei pavojingų būsenų grupei gali būti priskiriama įvairios etiologijos komos; įvairios etiologijos klinikinė mirtis, kai monitoriuje ar elektrokardiogramoje buvo užfiksuota asistolija; įvairios kilmės ūmus širdies veiklos nepakankamumas; ūmus kepenų funkcijos nepakankamumas; sunkios septinės būklės; ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas; ši būklė laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu, kai būtina endotrachėjinė intubacija ir dirbtinė plaučių ventiliacija (toliau – DPV). DPV dažniausiai būtina esant hipoksemijai, refrakterinei deguonies terapijai (Pa O2 < 60 mm Hg); hipoventiliacijai (Pa CO2 > 50 mm Hg), kai kvėpavimo dažnis > 35 k/min; organų hipoperfuzijai, šokui;

5.6.16. įvairios kilmės nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas apima 30 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 2 B (III) laipsnio nudegimo plotas apima 20 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 3 (III–IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kvėpavimo takų nudegimas; kvėpavimo takų nudegimas pavojingas gyvybei tada, kai dėl gleivinės paburkimo ir balso plyšio susiaurėjimo susidaro realus pavojus gyvybei dėl sunkaus inspiracinio dusulio arba šoko būsenos;

5.6.17. III–IV laipsnio nušalimai, apimantys 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus;

5.6.18. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta sunki spindulinė liga;

5.6.19. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo; galvos smegenų kraujotakos sutrikimo dėl kaklo suspaudimo objektyviais patvirtinančiais duomenimis gali būti medicininiuose dokumentuose objektyviai patvirtintas sąmonės praradimas, nevalingas apsišlapinimas arba tuštinimasis, retrogradinė amnezija ir kaklo spaudimo morfologinės išraiškos: taškinės kraujosruvos veide, akių junginėse, burnos gleivinėje. Vien taškinių kraujosruvų buvimas nepatvirtina sąmonės praradimo, šis požymis tik patvirtina kaklo suspaudimo arba kitokio kvėpavimo sutrikdymo faktą;

5.6.20. kitokio pobūdžio sunkus suluošinimas; kitokio pobūdžio sunkaus suluošinimo kategorijai priskirtinos po sužalojimo išsivysčiusios tokios sunkios, gyvybei grėsmingos būsenos, kurios neatitinka nė vieno taisyklių 5.6.1–5.6.19 papunkčiuose nurodytų kriterijų. Sunkiam suluošinimui gali būti priskiriami ūminis respiracinio distreso sindromas, sukrėsto vaiko sindromas, potrauminiai širdies ritmo ir (arba) laidumo sutrikimai (pvz., širdies sukrėtimas ir kt.), kaukolės kaulų lūžiai atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies (Le Fort III tipo lūžiai), daugybiniai (daugiau nei 2 vietų) apatinio žandikaulio lūžiai, iš kurių ne mažiau nei 1 atviras, ir kitos gyvybei pavojingos būsenos;

5.7. susargdinimas sunkia liga – ŽIV liga, juodlige, stablige, pasiutlige, hemoraginėmis karštligėmis, dujine gangrena, Creutzfeldt-Jakob liga, maru, cholera, raupais, geltonąja karštlige;

5.8. susargdinimas ilgai trunkančia liga, sukeliančia realią grėsmę gyvybei, – narkomanija, TBC, hepatitu B, sifiliu, brucelioze, leišmanioze;

5.9. susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką ir (ar) dėl kurios prasideda sunkus psichikos ar elgesio sutrikimas. Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija;

5.10. dėl skeleto kaulų traumos sukeltas sveikatos sutrikdymas, trunkantis ilgiau kaip 4 mėnesius – sveikatos sutrikdymo trukmė turi būti siejama su lūžimų konsolidacijos trukme, neatsižvelgiant į vėlesnės reabilitacijos trukmę;

5.11. sužalojimas ir (ar) susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendrojo dalyvumo;

5.12. nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės.

6. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna nustatyta Taisyklių 5 punkte numatytų požymių, bet:

6.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba

6.2. nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – bendrojo dalyvumo.

7. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo.

 

IV SKYRIUS

sunkaus, nesunkaus ir nežymaus SVEIKATOS SUTRIKDYMO POŽYMIŲ NUSTATYMO TVARKA

 

8. Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, teismo medicinos ekspertai įvertina sužalojimą ir (ar) susargdinimą ir pateikia išvadą dėl:

8.1. sužalojimo ir (ar) susargdinimo medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė);

8.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų);

8.3. padarymo laiko;

8.4. sveikatos sutrikdymo masto.

9. Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo atveju teismo medicinos ekspertui medicinos dokumentus (originalus arba kopijas) (kaip ir bet kokį kitą tyrimo objektą) pateikti turi ekspertinio tyrimo užsakovas (teismas, paskyręs ekspertizę ar policijos tyrėjas, paskyręs objektų tyrimą).

10. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo ir (ar) susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ir (ar) susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ir (ar) susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Gydymo trukmės adekvatumą (per ilga ar per trumpa) sužalojimo ir (ar) susargdinimo pobūdžiui teismo medicinos gydytojas privalo vertinti kritiškai (gydymo trukmė turi būti pagrįsta objektyviais medicininiais simptomais ar laboratorinių tyrimų rezultatais) ir remtis tiriamojo asmens būkle bei objektyviais medicinos dokumentų įrašais, taip pat medicinoje žinomais faktais apie tokio sužalojimo  ir (ar) susargdinimo gijimo trukmę.

11. Kūno sužalojimo, susargdinimo ar sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos:

11.1. ankstesnių ligų ar traumų paūmėjimas, individualios tiriamojo asmens organizmo savybės;

11.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai;

11.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos.

12. Bendrojo dalyvumo netekimas nustatomas tada, kai:

12.1. įrodomas tiesioginis priežastinis patirto sužalojimo ir (ar)  susargdinimo ir tiriamo asmens sveikatos būklės pablogėjimo ryšys;

12.2. sužalojimo ir (ar) susargdinimo padariniai akivaizdūs iškart po sužalojimo (amputuota galūnė arba jos dalis (-ys), netektas dantis, pašalintas vidaus organas arba jo dalis);

12.3. gydymas baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, tačiau bendrojo dalyvumo netekimo požymiai išlikę bei sužalojimo ir (ar) susargdinimo pasekmės ir baigtis nekelia abejonių, bet ne anksčiau, kaip praėjus 120 dienų po patirto sužalojimo ir (ar) susargdinimo.

 

______________

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedas pagal įsakymą Nr. V-750/1R-216/A1-482 išdėstytas atskiru failu

Papildyta priedu:

Nr. V-750/1R-216/A1-482, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13313

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. V-750/1R-216/A1-482, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13313

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo