Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 95-4087
Neoficialus įstatymo tekstas
m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078
Vilnius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
*1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;
3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimtą Pilietybės įstatymą;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Pilietybės įstatymą.
*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktas (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra ir tie šiame punkte nurodyti asmenys, kurie turi ir kitos valstybės pilietybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punkto (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) nuostata „jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai
1. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.
2. Asmens tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo tvarką – Lietuvos Respublikos paso įstatymas.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis
1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, tai sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
2. Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas
Lietuvos Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
1) gimus;
2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);
4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;
5) kitais šio Įstatymo numatytais pagrindais.
8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė
Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.
9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė
1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.
3. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.
10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas
Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.
11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos
1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
2) prašymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
3) gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;
4) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
5) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
6) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
2. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.
4. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, netaikomos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
Nr. X-546, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)
13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:
1) rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;
2) rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;
4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.
2. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.
3. Asmeniui, pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos teritorijoje penkerius metus, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.
*Pastaba. Šiame straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
1. Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16 straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“
2. Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje. Asmenys, lietuvių kalba perskaitę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytą tekstą ir jį pasirašę, laikomi prisiekusiais Lietuvos Respublikai.
3. Lietuvos Respublikai prisiekiama Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
16 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka
*1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.
3. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės. Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio Įstatymo 8 ir 9 straipsnių arba 22 ir 23 straipsnių reikalavimus.
*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m. liepos 18 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 81-3186) nuostata „Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
Nr. X-768, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)
TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.
17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas
1. Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:
*1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybėse;
2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.
2. Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
*3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.
*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta reikalavimo įgyvendinant teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) nuostata „jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.
*2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:
1) asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu šis asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);
2) lietuvių kilmės asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis, dirbdamas kitoje valstybėje, daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje, arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę ar gavę kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą iki 2002 m. gruodžio 31 d., laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.
*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
Nr. X-546, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas
1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos valstybės pilietis ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.
*2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.
3. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 16 straipsnio nuostatos netaikomos.
*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (2006 m. balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
Nr. X-546, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu
1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu, jeigu nustato, kad asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu ir tuo atveju, kai nustato, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.
3. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.
4. Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.
5. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar nepagrįstai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
VAIKŲ PILIETYBĖ PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI
22 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų tėvų pilietybei
1. Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.
2. Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.
1. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.
25 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę
14–18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis rašytiniu vaikų sutikimu.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA
26 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį prašymą.
2. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo šio prašymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvena šiame Įstatyme nurodytą laikotarpį, kad turi legalų pragyvenimo šaltinį ir kad išlaikė valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.
3. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę ir turimą užsienio valstybės pilietybę, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra be pilietybės (užsienio valstybės paso nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas); asmens gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai; teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo dokumentas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas; dokumentai, įrodantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai.
4. Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka.
5. Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti, pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą; sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai nuolat gyvena.
6. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.
7. Prie prašymo grąžinti Lietuvos
Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį pridedami
dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio
15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje
Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar
provaikaitis), lietuvių kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę,
nuorašas (užsienio valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento nuorašas);
dokumentas, patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos
atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens
gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo
pažymėjimas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas. Asmenys prie prašymo grąžinti
Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia dokumentus apie turėtos Lietuvos
Respublikos pilietybės netekimo pagrindus.
8. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedama: Lietuvos Respublikos valstybės politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei, rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač reikšminga Lietuvos Respublikai, dokumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacijų sąrašai, dokumentai, patvirtinantys asmens integravimąsi į Lietuvos visuomenę, taip pat dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento nuorašas).
9. 18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.
10. Dėl asmens pripažinimo netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimo negaliojančiu pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą šiame straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą pripažinti negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
11. Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti asmenys pateikia per migracijos tarnybą, o prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka – Respublikos Prezidentui tiesiogiai.
12. Prašymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, minėtus prašymus paduoda per migracijos tarnybą, o asmenys, gyvenantys užsienio valstybėse, – per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje, ar vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.
13. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
Nr. X-546, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)
27 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje Komisijoje taisykles.
2. Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo. Komisija, norėdama gauti informaciją apie aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnyje, pagal kompetenciją kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, jeigu tokių aplinkybių rengusi dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar jos grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį institucija nebuvo tikrinusi. Jeigu Komisija nusprendžia, gali būti kreipiamasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl informacijos apie aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnyje, gavimo.
3. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
4. Komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o, atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę, pareiškėjui apie tai praneša raštu nurodydama atsisakymo motyvus.
5. Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.
6. Neteko galios nuo 2006 m. balandžio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
28 straipsnis. Sprendimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais priėmimas ir įgyvendinimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus. Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį leidžiamas po to, kai asmuo pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jis nėra kitos valstybės pilietis. Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pasirašo vidaus reikalų ministras.
2. Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ar 4 dalį. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
3. Suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.
4. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės.
5. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7 dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius Lietuvos Respublikai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienyje. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija per 7 dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Lietuvos Respublikai Vidaus reikalų ministerijoje.
6. Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.
7. Sprendimus dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktus, taip pat sprendimus dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija arba migracijos tarnybos, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ar 3 punktus, taip pat dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus asmenų, nuolat gyvenančių užsienio valstybėse, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.
8. Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.“
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
Nr. X-546, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)
29 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo
Šio Įstatymo 22–25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus sprendžia ir dokumentus tvarko vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
30 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas
Vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, netekimo pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį skelbiami „Valstybės žiniose“.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
Nr. X-546, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)
31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas
Pakartotinai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas
1. Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnybos, o asmenų, gyvenančių kitose valstybėse, – užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.
2. Šiame Įstatyme nurodytais atvejais ir kitais atvejais, kai nėra pakankamai dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti, kuri teikia rekomendacinio pobūdžio išvadą.
3. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.
34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-977);
2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo ir Pilietybės įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 36-981);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-162);
4) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1031);
5) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 32-733);
6) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1303);
7) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1327);
8) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 53-1300);
9) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1940);
10) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 22 straipsnių papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 16-415);
11) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1668).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1456, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)
PILIETYBĖS ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-33, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)
PILIETYBĖS ĮSTATYMO 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 2, 5 straipsniai ir 9 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 3 straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus ir šio įstatymo 3 ir 15 straipsnius, įsigalioja nuo 2006 m. balandžio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-546, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)
PILIETYBĖS ĮSTATYMO 12, 18, 20, 26, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-768, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)
PILIETYBĖS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SANTYKIUS, NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2006-11-21)
autrap@lrs.lt