Įstatymas netenka galios 2004-05-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2146, 2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 63-2248 (2004-04-28), i. k. 1041010ISTA0IX-2146

Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo, Antidempingo įstatymo, Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo, Kompensacinių muitų įstatymo ir juos keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 2001-12-19 iki 2004-04-30

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 44-1249, i. k. 1001010ISTAIII-1703

Nauja redakcija nuo 2001-12-19:

Nr. IX-626, 2001-12-04, Žin. 2001, Nr. 106-3793 (2001-12-19), i. k. 1011010ISTA00IX-626

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ

Į S T A T Y M A S

2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1703

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

Šio Įstatymo tikslas – sudaryti teisines sąlygas ginti vietinius gamintojus nuo juos žlugdančio prekių importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Didelė žala – reikšmingas pakenkimas vietiniams gamintojams, kai svarstomos prekės importas neigiamai veikia panašios prekės gamybą, gamybos pajėgumų naudojimą, prekės atsargas, pardavimus, rinkos dalį, prekės kainą, pelną, užimtumą ir kita.

2. Didelės žalos grėsmė – įrodymais patvirtinta akivaizdžiai neišvengiama didelė žala vietiniams gamintojams.

3. Lietuvos Respublikos muitų siena – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita.

4. Lietuvos Respublikos muitų teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita. Taikant šį Įstatymą, prekės, esančios laisvojoje teritorijoje, yra laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų.

5. Panaši prekė – identiška prekė arba prekė, visais atžvilgiais panaši į svarstomą prekę, importuojamą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, jeigu identiškos prekės nėra, kita panašiomis charakteristikomis pasižyminti prekė arba prekė, Lietuvos rinkoje tiesiogiai konkuruojanti su svarstoma preke.

6. Protekcinė (apsaugos) kvota – svarstomos prekės importo apribojimas, išreikštas leidžiamu per metus importuoti tokios prekės kiekiu (absoliutine ar vertine išraiška). Protekcinė (apsaugos) kvota gali būti taikoma tik tuomet, kai atlikus šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytą tyrimą (toliau – tyrimas) nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vykdomas žlugdantis importas.

7. Protekcinės (apsaugos) priemonės – svarstomos prekės importą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ribojančios priemonės, kurias taiko Lietuvos Respublika, nustatydama protekcinę (apsaugos) kvotą arba protekcinį (apsaugos) muitą.

8. Protekcinis (apsaugos) muitas – muitas, kuris gali būti taikomas kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė tyrimo metu, kai svarstomos prekės žlugdantis importas yra nustatytas preliminariai, ir kaip galutinė protekcinė (apsaugos) priemonė, kai baigus tyrimą nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vykdomas svarstomos prekės žlugdantis importas.

9. Suinteresuotosios šalys vykdant protekcinių (apsaugos) priemonių nustatymo ir taikymo procedūras yra:

1) panašios prekės Lietuvos gamintojai arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra panašios prekės Lietuvos gamintojai;

2) svarstomos prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai arba prekybos ar verslo asociacijos, kurių narių dauguma yra šios prekės importuotojai, užsienio gamintojai ar eksportuotojai;

3) svarstomos prekės kilmės šalies ar valstybių, iš kurių importuojama į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją svarstoma prekė (toliau – svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančios šalies), vyriausybės;

4) Lietuvos įmonės, naudojančios svarstomą prekę savo produkcijai gaminti;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar kitos valstybės institucijos;

6) Lietuvos vartotojų teisių gynimo organizacijos (visuomeninės).

10. Svarstoma prekė – prekė, kurios importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra žlugdantis pagal šio straipsnio 12 dalį.

11. Vietiniai gamintojai – Lietuvos gamintojų, gaminančių panašią prekę, visuma arba tie iš jų, kurių bendras panašios prekės gamybos kiekis sudaro didesnę dalį (daugiau kaip 50 procentų) viso panašios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekio.

12. Žlugdantis importas – prekės importas labai padidėjusiais kiekiais (absoliutine išraiška arba palyginti su panašios prekės gamyba ar vartojimu Lietuvoje) ir (arba) tokiomis sąlygomis, kad daro arba gresia padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams, gaminantiems panašias prekes. Pasaulio prekybos organizacijos šalims narėms protekcinių (apsaugos) priemonių taikymas gali būti svarstomas tik tais atvejais, kai tenkinamos abi nurodytos sąlygos.

3 straipsnis. Įstatymą įgyvendinančios valstybės institucijos

1. Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymą įgyvendina Vyriausybė ir jos įgaliota institucija.

2. Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – Institucija) atlieka tyrimus žlugdančiam importui nustatyti, taikomų protekcinių (apsaugos) priemonių peržiūras, priima sprendimus atlikti tyrimą, atlikti peržiūrą, pratęsti tyrimo trukmę, baigti tyrimą, atlikti pakartotinį tyrimą, taip pat rengia ir teikia Vyriausybei informaciją, kurioje, be kitų duomenų, turi būti nurodyti faktai ir motyvai, kuriais remiantis Vyriausybei siūloma taikyti protekcines (apsaugos) priemones, pratęsti jų taikymą, liberalizuoti ar panaikinti taikomas protekcines (apsaugos) priemones.

3. Vyriausybė priima nutarimus dėl protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo, jų taikymo pratęsimo, dėl taikomų protekcinių (apsaugos) priemonių liberalizavimo ar panaikinimo.

ANTRASIS SKIRSNIS

TYRIMO ATLIKIMAS

4 straipsnis. Tyrimo tikslas

Tyrimo tikslas – surinktų objektyvių įrodymų pagrindu nustatyti, ar tikrai svarstomos prekės importas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra žlugdantis importas pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 12 dalį.

5 straipsnis. Tyrimo inicijavimas

1. Tyrimas nustatyti žlugdantį importą pradedamas, kai Institucija gauna rašytinį, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį, vietinių gamintojų prašymą ir priima atitinkamą sprendimą.

2. Jeigu prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekis nesudaro didesnės dalies viso tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kiekio, Institucijai kartu su prašymu turi būti pateikti ir kitų panašios prekės vietinių gamintojų rašytiniai pritarimai prašymui atlikti tyrimą. Prašymas atlikti tyrimą laikomas pateiktu vietinių gamintojų, jei prašymui atlikti tyrimą pritarė vietiniai gamintojai, kurių panašios prekės gamybos kiekis sudaro didesnę dalį (kartu su prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekiu) visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.

3. Institucijos sprendimu tyrimas gali būti pradėtas ir nesant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, jei ji gauna informaciją iš vietiniams gamintojams atstovaujančios asociacijos arba ministerijos, iš kuriai pavestos srities yra panašios prekės gamyba, ir šioje informacijoje pateikiami šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti įrodymai, reikalingi tyrimo atlikimui pagrįsti.

6 straipsnis. Prašymas atlikti tyrimą

1. Prašyme atlikti tyrimą dėl žlugdančio importo turi būti išdėstyti svarstomos prekės žlugdančio importo, jo daromos ar gresiančios didelės žalos vietiniams gamintojams ir priežastinio ryšio tarp žlugdančio importo ir žalos įrodymai. Šie įrodymai yra būtini tyrimo atlikimui pagrįsti. Prašyme atlikti tyrimą turi būti pateikta tokia informacija:

1) prašymo pateikėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, adresas (juridinio asmens pavadinimas ir buveinės adresas) bei prašymo pateikėjo ir (jei būtina pagal 5 straipsnio 2 dalį) kiekvieno vietinio gamintojo, kuris pritaria prašymui atlikti tyrimą, panašios prekės gamybos kiekis absoliutine ir vertine išraiška ir jų dalis (procentais) nuo viso Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gaminamo tokios prekės kiekio;

2) detalus svarstomos prekės aprašymas, kad ją būtų galima klasifikuoti pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, bei šiai prekei taikomi importo muitai;

3) svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančių šalių pavadinimai;

4) detalus panašios prekės aprašymas ir prekės kodas pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

5) žinomų svarstomos prekės eksportuotojų pavadinimai;

6) žinomų svarstomos prekės importuotojų pavadinimai;

7) duomenys apie svarstomos prekės importą per paskutinius 3 metus.

2. Kartu su prašymu kaip atskiri priedai pateikiami paskutinių 3 metų duomenys (absoliutine ir vertine išraiška) apie panašios prekės gamybą, jos pardavimus ir kainas vidaus rinkoje ir eksportui, rinkos dalį, gamybinių pajėgumų panaudojimą, pelno ar nuostolių lygį, panašios prekės gamyboje užimtų darbuotojų skaičių, atsargų lygį, investicijas įmonės, įrangos modernizavimui arba tyrimams ir plėtrai (jei šie duomenys prieinami prašymo pateikėjui) bei kiti duomenys, pateikėjo nuomone, įrodantys prašymo pagrįstumą. Taip pat turi būti pateikta nekonfidenciali prašymo santrauka.

3. Prieš pradėdama tyrimą, Institucija diplomatiniais kanalais apie gautą prašymą atlikti tyrimą bei šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju praneša svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančių šalių vyriausybėms.

7 straipsnis. Prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas

1. Gavusi vietinių gamintojų prašymą, Institucija patikrina, ar prašymas pateiktas vietinių gamintojų, kaip šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, ar gautas prašymas atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ar pakanka įrodymų tyrimo atlikimui pagrįsti, ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, priima sprendimą atlikti tyrimą.

2. Jei prašymo pateikėjo panašios prekės gamybos kiekis nesudaro didesnės dalies visos tokios prekės gamybos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir prašymui atlikti tyrimą pritarė nepakankamai vietinių gamintojų, ar pateiktas prašymas neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ar pateikta nepakankamai įrodymų tyrimo atlikimui pagrįsti, Institucija praneša apie tai prašymo pateikėjui nurodydama trūkumus ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jei prašymo pateikėjas per nustatytą terminą pašalina nurodytus trūkumus, Institucija turi papildomai 15 kalendorinių dienų išnagrinėti pateiktą informaciją ir priimti sprendimą dėl tyrimo. Jei prašymo pateikėjas per Institucijos nustatytą terminą nurodytų trūkumų nepašalina arba (ir) pagal papildomai pateiktą informaciją negalima pagrįsti tyrimo atlikimo, kaip nustatyta šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Institucija priima sprendimą tyrimo neatlikti.

3. Institucija, priėmusi sprendimą tyrimo neatlikti, per 7 kalendorines dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos praneša apie tai prašymo pateikėjui ir nurodo tokio sprendimo motyvus.

8 straipsnis. Tyrimo eiga

1. Tyrimo metu siekiant nustatyti, ar svarstomos prekės importas daro ar gresia padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams, turi būti objektyviai įvertinti veiksniai, darantys įtaką vietinių gamintojų būklei bei ją apibūdinantys:

1) svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kiekis (absoliutine ir vertine išraiška) bei jam tenkanti panašios prekės pardavimų Lietuvos Respublikos rinkoje bendro kiekio dalis;

2) svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją padidėjimas absoliutiniu dydžiu arba palyginti su gamyba ar vartojimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;

3) importuojamos svarstomos prekės ir Lietuvoje gaminamos panašios prekės kainų pokyčiai;

4) Lietuvoje gaminamos panašios prekės pardavimo vidaus rinkoje pokyčiai;

5) pokyčiai ekonomikos rodiklių, apibūdinančių vietinių gamintojų panašios prekės gamybos kiekį, gamybos pajėgumų panaudojimą, prekių atsargas, pardavimus, rinkos dalį, pelną arba nuostolius, investicijas, užimtumą ir kita;

6) kiti (nei svarstomos prekės importo kiekio didėjimas) veiksniai, darantys ar galėję padaryti didelės žalos vietiniams gamintojams.

2. Kai yra įtariama didelės žalos vietiniams gamintojams grėsmė, be veiksnių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje, turi būti papildomai išnagrinėta, ar yra faktų, leidžiančių daryti objektyvią išvadą, kad dėl svarstomos prekės importo artimoje ateityje kils didelė žala vietiniams gamintojams. Šiuo atveju turi būti įvertintas svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją kiekis, jo augimo tempas ir svarstomos prekės kilmės ar ją eksportuojančioje šalyje esantis ar potencialus eksporto pajėgumas bei tikimybė, kad tas pajėgumas bus panaudotas svarstomai prekei importuoti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

3. Atliekant tyrimą turi būti įvertinti visi objektyvūs veiksniai, kuriuos galima kiekybiškai išmatuoti ir kurie turi įtakos panašios prekės vietiniams gamintojams. Jei tuo pačiu metu kiti veiksniai nei žlugdantis importas daro žalą vietiniams gamintojams, šių veiksnių daroma žala negali būti priskiriama žlugdančiam importui.

4. Atliekant tyrimą visa reikalinga informacija gaunama, kai:

1) Institucijos prašymu svarstomos prekės gamintojai, eksportuotojai ir importuotojai pateikia tyrimui reikalingą informaciją ir atsako į Institucijos pateiktus klausimynus. Atsakymai į klausimynus turi būti pateikti raštu per 30 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo klausimynų gavimo dienos). Laikoma, kad eksportuotojas klausimyną gauna per 1 savaitę nuo jo išsiuntimo ar perdavimo atitinkamos eksportuojančios šalies diplomatinei atstovybei. Jei klausimyną gavusi suinteresuotoji šalis nurodo ypatingų aplinkybių, dėl kurių negali laiku pateikti atsakymų, Institucija, atsižvelgdama į tyrimui skirtą laiką, gali pratęsti atsakymui skirtą laiką;

2) suinteresuotosios šalys savo iniciatyva raštu pateikia papildomų įrodymų;

3) Lietuvos ūkio subjektai, valstybės bei savivaldybių institucijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikia reikalingus duomenis bei dokumentus Institucijos prašymu.

5. Atliekant tyrimą suinteresuotosioms šalims turi būti suteikta galimybė pateikti įrodymų ir išdėstyti argumentus dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos.

6. Institucija gali išklausyti suinteresuotųjų šalių argumentus ir paaiškinimus žodžiu, jeigu jos per Institucijos sprendime atlikti tyrimą nustatytą terminą raštu pateikė tokį prašymą. Šiame prašyme turi būti nurodyta, jog prašymą pateikusi suinteresuotoji šalis iš tiesų gali būti paveikta atliekamo tyrimo rezultatų, ir nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių ji turėtų būti išklausyta.

7. Nepažeidžiant šio Įstatymo 22 straipsnio nuostatų, suinteresuotosioms šalims, raštu pateikusioms prašymus, turi būti sudaryta galimybė susipažinti su kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, kuria atlikdama tyrimą vadovaujasi Institucija.

8. Atliekant tyrimą paprastai nagrinėjama paskutinių 3 metų laikotarpio informacija. Bet kuriuo atveju šis laikotarpis neturi būti trumpesnis nei 6 mėnesiai.

9. Atlikdama tyrimą Institucija remiasi turima ir gauta informacija bei suinteresuotųjų šalių raštu (per sprendime atlikti tyrimą ar atitinkamame kitame Institucijos sprendime nustatytą terminą) pateikta informacija.

10. Jei suinteresuotoji šalis atsisako pateikti reikalingą informaciją, pateikia informaciją pavėluotai arba pateikia tik jos dalį arba nustatoma, kad suinteresuotoji šalis pateikė neteisingą informaciją, priimant sprendimus neteisinga informacija atmetama ir vadovaujamasi pateikta informacijos dalimi bei kita turima, Institucijos nuomone, patikima informacija, įskaitant informaciją, gautą iš kitų prieinamų nepriklausomų šaltinių. Suinteresuotosios šalys raštu įspėjamos, kad jei jos nepateiks informacijos, pateiks ją pavėluotai arba pateiks neteisingą informaciją, išvados gali būti padarytos remiantis įrodymais, pagrįstais Institucijos turima ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta informacija bei dokumentais. Tais atvejais, kai suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra netikslumų, kuriuos galima patikrinti, ir tai nesudaro didelių sunkumų ją naudoti, o suinteresuotoji šalis stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateikta informacija neatmetama.

11. Jei suinteresuotosios šalies pateikti įrodymai ar informacija nepriimami, juos pateikusiai suinteresuotajai šaliai turi būti praneštos nepriėmimo priežastys ir sudarytos sąlygos per Institucijos nustatytą terminą pateikti paaiškinimų. Jei šie paaiškinimai laikomi nepakankamais, suinteresuotosios šalies pateiktų įrodymų ar informacijos nepriėmimo priežastys turi būti nurodytos atitinkamame Institucijos sprendime.

9 straipsnis. Tyrimo trukmė

1. Tyrimo trukmė neturi būti ilgesnė kaip 9 mėnesiai nuo sprendimo atlikti tyrimą įsigaliojimo dienos. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tyrimo neįmanoma baigti per nustatytą laiką, Institucija gali priimti sprendimą šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Be kitos informacijos, sprendime pratęsti tyrimo trukmę turi būti nurodomi pratęsimo terminas ir motyvai.

2. Jei Institucija, vadovaudamasi tyrimo metu išnagrinėta informacija, padaro išvadą, kad protekcinių (apsaugos) priemonių taikyti nereikia, ji priima sprendimą baigti tyrimą. Institucijos sprendimas baigti tyrimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto tyrimo trukmės termino pasibaigimo dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

PROTEKCINIŲ (APSAUGOS) PRIEMONIŲ TAIKYMAS

10 straipsnis. Protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo tikslai

Protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo tikslai yra:

1) pašalinti daromą didelę žalą vietiniams gamintojams arba grėsmę tokiai žalai susidaryti;

2) sudaryti sąlygas vietiniams gamintojams prisitaikyti prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos bei skatinti šį prisitaikymą.

11 straipsnis. Protekcinio (apsaugos) muito, kaip laikinos protekcinės (apsaugos) priemonės, taikymo sąlygos

Tyrimo metu kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė svarstomos prekės importui gali būti taikomas protekcinis (apsaugos) muitas, tačiau tik tuo atveju, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) objektyvių įrodymų pagrindu preliminariai nustatyta, kad svarstomos prekės importas yra vietinius gamintojus žlugdantis importas;

2) dėl vietinių gamintojų būklės pablogėjimo reikia neatidėliotinų priemonių, nes netaikant protekcinio (apsaugos) muito tyrimo metu vietiniams gamintojams būtų padaryta didelės žalos, kurią būtų sunku atitaisyti;

3) atsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, Institucijos nuomone, protekcinio (apsaugos) muito taikymas tyrimo metu yra tikslingas.

12 straipsnis. Protekcinio (apsaugos) muito, kaip laikinos protekcinės (apsaugos) priemonės, taikymas

1. Jei tenkinamos šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sąlygos, Vyriausybė priima nutarimą taikyti protekcinį (apsaugos) muitą, kaip laikiną priemonę, bei nustato protekcinio (apsaugos) muito dydį ir datą, nuo kurios šis muitas bus taikomas.

2. Protekcinis (apsaugos) muitas, kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė, gali būti taikomas ne ilgiau kaip 200 kalendorinių dienų. Protekcinio (apsaugos) muito taikymo laikotarpis įskaičiuojamas į bendrą protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo ar pratęsimo trukmę, nurodytą šio Įstatymo 15 ir 16 straipsniuose.

3. Laikinasis protekcinis (apsaugos) muitas nustatomas kaip padidintas importo muitas, neatsižvelgiant į tai, ar svarstomai prekei taikomas nulinis ar didesnis muito tarifas. Protekcinis (apsaugos) muitas turi būti ne didesnis nei būtinas preliminariai nustatyto svarstomos prekės žlugdančio importo daromai didelei žalai pašalinti.

4. Protekcinis (apsaugos) muitas, kaip laikina protekcinė (apsaugos) priemonė, turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus protekcinio (apsaugos) muito arba jo nesumokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai. Nesumokėtas protekcinis (apsaugos) muitas ir delspinigiai išieškomi Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka.

5. Tais atvejais, kai baigus tyrimą svarstomos prekės žlugdantis importas nenustatytas, protekcinis (apsaugos) muitas, jei jis buvo sumokėtas, turi būti grąžintas Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Protekcinių (apsaugos) priemonių taikymas baigus tyrimą

1. Protekcinės (apsaugos) priemonės svarstomos prekės importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas atlikto tyrimo metu nustatyta, kad svarstomos prekės importas yra vietinius gamintojus žlugdantis importas.

2. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikomos kiekvienai svarstomai prekei, išleidžiamai laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, nesvarbu, iš kurios šalies svarstoma prekė importuojama, išskyrus šio Įstatymo 14 straipsnio 3, 4 dalyse ir 19 straipsnyje nurodytus atvejus. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikomos nuo Vyriausybės nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę įsigaliojimo dienos, jeigu šiame nutarime nėra nustatyta vėlesnė protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo data. Vyriausybės nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) kvotą priėmimas neturi riboti svarstomą prekę išleisti laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jei svarstomą prekę importuojantis asmuo pateikia pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) kvotą įsigaliojimo dieną importuojama svarstoma prekė buvo pakeliui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

3. Vyriausybė, apsvarsčiusi Institucijos pateiktus tyrimo išvadas ir siūlymus, priima nutarimą taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę. Vyriausybė, nutarusi taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę, nustato jos formą (protekcinį (apsaugos) muitą ar protekcinę (apsaugos) kvotą), dydį, patvirtina protekcinės (apsaugos) priemonės liberalizavimo tvarkaraštį ir datą, nuo kurios protekcinė (apsaugos) priemonė bus taikoma.

4. Jei Vyriausybė priėmė nutarimą taikyti protekcinį (apsaugos) muitą kaip galutinę priemonę, importuojamoms svarstomoms prekėms protekcinis (apsaugos) muitas taikomas šio Įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

5. Prieš teikiant Vyriausybei siūlymą nustatyti protekcinę (apsaugos) priemonę Institucija, vadovaudamasi Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių 12 straipsnio nuostatomis, konsultuojasi su šalimis, suinteresuotomis eksportuoti svarstomą prekę į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

6. Protekcinės (apsaugos) kvotos administravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) kvotos dydis

1. Protekcinės (apsaugos) kvotos dydis turi būti ne mažesnis (absoliutine ar vertine išraiška) negu svarstomos prekės importo vidurkis per pastaruosius 3 metus, nebent mažesnis protekcinės (apsaugos) kvotos dydis yra būtinas daromai didelei žalai ar jos grėsmei vietiniams gamintojams pašalinti.

2. Institucija, teikdama siūlymus Vyriausybei dėl protekcinės (apsaugos) kvotos taikymo, turi atsižvelgti į pageidaujamus išlaikyti (kiek įmanoma) įprastus prekybos srautus ir į importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją svarstomos prekės kiekį pagal anksčiau (iki nutarimo taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę priėmimo) sudarytas sutartis, jei apie tokias sutartis Institucija buvo informuota.

3. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, protekcinė (apsaugos) kvota turi būti paskirstoma svarstomą prekę eksportuojančioms šalims ar jų grupėms. Protekcinė (apsaugos) kvota paskirstoma susitarus su šalimis, iš kurių svarstoma prekė importuojama į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Jeigu toks protekcinės (apsaugos) kvotos paskirstymo būdas neįmanomas arba netikslingas, protekcinė (apsaugos) kvota šioms šalims ar jų grupėms paskirstoma proporcingai joms tenkančiai svarstomos prekės importo per praėjusius 3 metus daliai, atsižvelgiant į veiksnius, darančius ar galinčius daryti poveikį prekybai svarstoma preke.

4. Tais atvejais, kai per tyrimo metu nagrinėtą laikotarpį svarstomos prekės importas iš tam tikros šalies ar šalių grupės padidėjo neproporcingai daug, palyginti su bendru tos prekės importo kiekio padidėjimu, galima nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (svarstomos prekės importui iš tokios šalies ar šalių grupės gali būti nustatoma griežtesnė protekcinė (apsaugos) kvota nei nustatytina pagal šį straipsnį). Kai yra tik didelės žalos grėsmė vietiniams gamintojams, toks nukrypimas neleidžiamas.

15 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo trukmė

Protekcinė (apsaugos) priemonė taikoma tiek, kiek tai būtina šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, bet ne ilgiau kaip 4 metus, įskaitant protekcinio (apsaugos) muito taikymą tyrimo metu, išskyrus atvejus, kai jos taikymas pratęsiamas pagal šio Įstatymo 16 straipsnį.

16 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pratęsimas

1. Jei vietiniai gamintojai pateikia Institucijai pakankamai įrodymų, kad protekcinės (apsaugos) priemonės taikymas toliau būtinas siekiant užkirsti kelią didelei žalai susidaryti arba ją atitaisyti, Institucijai priėmus atitinkamą sprendimą pagal šio Įstatymo antrojo skirsnio nuostatas, gali būti atliekamas pakartotinis tyrimas. Pakartotinio tyrimo metu protekcinis (apsaugos) muitas, kaip laikina apsaugos priemonė, negali būti taikomas.

2. Jeigu pakartotinio tyrimo metu nustatyta, kad protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pratęsimas būtinas siekiant užkirsti kelią didelei žalai susidaryti arba ją atitaisyti, ir yra įrodymų, kad vietiniai gamintojai prisitaiko prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos, protekcinės (apsaugos) priemonės taikymas Vyriausybės nutarimu gali būti pratęstas. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pratęsimui taikomos nuostatos, reglamentuojančios protekcinės (apsaugos) priemonės taikymą, jei tai neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.

3. Protekcinės (apsaugos) kvotos, nustatytos pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, taikymas negali būti pratęstas.

4. Pratęsta protekcinė (apsaugos) priemonė negali būti griežtesnė, negu ji buvo pradinio protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpio pabaigoje.

5. Bendra protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo trukmė, įskaitant protekcinio (apsaugos) muito, kaip laikinos protekcinės priemonės, taikymą tyrimo metu, pagrindinį protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laiką ir pratęsimą, negali būti ilgesnė kaip 8 metai.

17 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės liberalizavimas ir jos taikymo peržiūra

1. Siekiant sudaryti sąlygas vietiniams gamintojams greičiau prisitaikyti prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos ir skatinti šį prisitaikymą, protekcinė (apsaugos) priemonė, jeigu ji taikoma ilgiau negu 1 metus, turi būti liberalizuojama reguliariais intervalais per protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpį, iki baigsis jos taikymas.

2. Vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalimi, Vyriausybė nutarime taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę patvirtina ir jos liberalizavimo tvarkaraštį. Protekcinės (apsaugos) priemonės liberalizavimo tvarkaraštis tvirtinamas ir tuo atveju, kai pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį pratęsiamas protekcinės (apsaugos) priemonės taikymas.

3. Kai nustatytas protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpis ilgesnis negu 3 metai, Institucija ne vėliau kaip praėjus pusei nustatyto protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo laikotarpio turi peržiūrėti, ar reikalinga protekcinę (apsaugos) priemonę toliau taikyti. Peržiūra pradedama Institucijos sprendimu likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki nustatyto pusės laikotarpio pabaigos. Peržiūrai atlikti taikomi šio Įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, taikytini tyrimui atlikti.

4. Jeigu Institucija, atlikusi peržiūrą, padaro išvadą, kad svarstomos prekės importo daroma didelė žala ar jos grėsmė išnyko, sumažėjo, arba jei protekcinės (apsaugos) priemonės panaikinimas ar greitesnis liberalizavimas labiau skatintų vietinių gamintojų prisitaikymą prie padidėjusios užsienio įmonių konkurencijos, peržiūros išvadas ir siūlymus dėl taikomos protekcinės (apsaugos) priemonės panaikinimo arba greitesnio liberalizavimo pateikia Vyriausybei.

5. Vyriausybė, apsvarsčiusi Institucijos pateiktus peržiūros išvadas ir siūlymus, priima nutarimą dėl taikomos protekcinės (apsaugos) priemonės panaikinimo arba greitesnio liberalizavimo.

18 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės pakartotinis taikymas

1. Protekcinė (apsaugos) priemonė negali būti pakartotinai taikoma svarstomos prekės importui, jeigu nuo ankstesnės protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo pabaigos nepraėjo jos taikymo trukmei prilygstantis, bet ne trumpesnis kaip 2 metų laikotarpis.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatą, 180 kalendorinių dienų arba mažesnės trukmės protekcinė (apsaugos) priemonė gali būti pakartotinai taikoma svarstomos prekės importui, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

1) praėjo ne mažiau kaip 1 metai nuo ankstesnės protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo tos prekės importui dienos;

2) protekcinė (apsaugos) priemonė nebuvo taikyta svarstomos prekės importui daugiau kaip du kartus per 5 metus iki dienos, nuo kurios numatoma taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę pakartotinai.

3. Protekcinė (apsaugos) priemonė gali būti taikoma pakartotinai, jei vadovaujantis šio Įstatymo antrojo skirsnio nuostatomis buvo atliktas tyrimas ir jo metu buvo nustatyta, kad protekcinių (apsaugos) priemonių taikymas yra būtinas. Priimant nutarimą pakartotinai taikyti protekcinę (apsaugos) priemonę, vadovaujamasi šio Įstatymo trečiojo skirsnio nuostatomis. Pakartotinai taikomos protekcinės (apsaugos) priemonės galiojimas gali būti pratęstas pagal šio Įstatymo 16 straipsnį.

19 straipsnis. Protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo lengvatos importui iš besivystančių šalių

1. Protekcinės (apsaugos) priemonės netaikomos prekės importui iš besivystančios šalies, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

1) svarstomos prekės importas iš tokios šalies neviršija 3 procentų bendro svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

2) svarstomos prekės importas iš kiekvienos besivystančios šalies neviršija 3 procentų, o bendrai iš tokių besivystančių šalių – 9 procentų viso svarstomos prekės importo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

2. Sąrašą besivystančių šalių, iš kurių svarstomos prekės importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos, tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

APSKUNDIMAS

20 straipsnis. Sprendimų ir veiksmų apskundimas

1. Jei suinteresuotoji šalis nesutinka su Institucijos priimtais sprendimais, ji turi teisę juos apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo skundžiamo sprendimo paskelbimo ar suinteresuotajai šaliai įteikimo dienos.

2. Jei suinteresuotoji šalis nesutinka su Institucijos veiksmais, susijusiais su šio Įstatymo įgyvendinimu, arba neveikimu, turi teisę juos apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo skundžiamo veiksmo atlikimo ar pranešimo apie šį veiksmą suinteresuotajai šaliai dienos. Skundas dėl Institucijos neveikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo kitos dienos, kai baigiasi šiame Įstatyme nustatytas laikas atitinkamam veiksmui atlikti ar klausimui išspręsti.

3. Apskundimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesustabdo Institucijos sprendimų galiojimo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenustato kitaip.

PENKTASIS SKIRSNIS

INFORMAVIMAS

21 straipsnis. Informavimas

1. Vyriausybės nutarimai dėl protekcinių (apsaugos) priemonių taikymo, jų taikymo pratęsimo, dėl taikomų protekcinių (apsaugos) priemonių liberalizavimo ar panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žiniose“.

2. Institucijos sprendimai atlikti tyrimą, pratęsti tyrimo trukmę, baigti tyrimą bei atlikti protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo peržiūrą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Nurodytame leidinyje Institucija skelbia informaciją apie faktus ir motyvus, kuriais remiantis Vyriausybei teikiami siūlymai taikyti protekcines (apsaugos) priemones, pratęsti jų taikymą, liberalizuoti ar panaikinti taikomas protekcines (apsaugos) priemones.

3. Institucijos sprendime atlikti tyrimą ar protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo peržiūrą, be kitos informacijos, turi būti:

1) pateikiama informacijos, gautos kartu su prašymu, santrauka;

2) data, nuo kurios pradedamas tyrimas ir jo atlikimo laikotarpis;

3) nurodytas tyrimo metu nagrinėjamas laikotarpis;

4) adresas, kuriuo visa su tyrimu susijusi informacija turi būti pateikiama Institucijai;

5) nustatytas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pranešti apie savo suinteresuotumą tyrimu bei pateikti įrodymus ir išdėstyti savo argumentus;

6) nurodytas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali pateikti prašymus Institucijai dėl galimybės išdėstyti savo argumentus žodžiu ir pateikti su tyrimu susijusią papildomą informaciją;

7) pagrindiniai faktai ir motyvai, kuriais remiantis priimtas Institucijos sprendimas.

4. Institucijos sprendime pratęsti tyrimo trukmę arba baigti tyrimą, be kitos informacijos, turi būti pateiktos pagrindinės tyrimo išvados bei tyrimo pratęsimo arba tyrimo užbaigimo motyvų santrauka.

5. Suinteresuotosioms šalims, raštu pateikusioms prašymus, Institucija turi pateikti jas dominančią informaciją apie faktus bei motyvus, kurių pagrindu priimti atitinkami sprendimai. Teikiant informaciją laikomasi jos konfidencialumo reikalavimų.

6. Vyriausybės nutarimuose, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo reikalavimus, turi būti nurodyti motyvai, kurių pagrindu priimti nutarimai taikyti protekcines (apsaugos) priemones, pratęsti jų taikymą, liberalizuoti ar panaikinti taikomas protekcines (apsaugos) priemones.

7. Institucijos teikiamame Vyriausybei siūlyme dėl laikinojo protekcinio (apsaugos) muito taikymo, be pagrindinės su atliekamu tyrimu susijusios informacijos, nepažeidžiant konfidencialumo reikalavimų, turi būti nurodyta:

1) faktai, kuriais remiantis preliminariai nustatyta, jog dėl padidėjusio svarstomos prekės importo yra žala vietiniams gamintojams arba jos grėsmė, įskaitant ekonominius veiksnius, išanalizuotus tuo tikslu;

2) siūlomas nustatyti laikinojo protekcinio (apsaugos) muito dydis;

3) data, nuo kurios galėtų būti taikomas laikinasis protekcinis (apsaugos) muitas ir jo taikymo laikotarpis.

8. Institucijos teikiamame Vyriausybei siūlyme dėl protekcinės (apsaugos) priemonės taikymo baigus tyrimą, be šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos, turi būti nurodyta:

1) siūloma taikyti protekcinės (apsaugos) priemonė (protekcinis (apsaugos) muitas ar protekcinė (apsaugos) kvota bei jos dydis;

2) faktai, įrodantys, kad vietiniai gamintojai ėmėsi veiksmų siekdami prisitaikyti prie didėjančios užsienio gamintojų konkurencijos;

3) protekcinės (apsaugos) priemonės liberalizavimo tvarkaraštis.

22 straipsnis. Konfidenciali informacija

1. Visa pagal šį Įstatymą gauta informacija naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo prašoma.

2. Informacija, kurios atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentams ar turėtų didelį neigiamą poveikį informaciją pateikusiai suinteresuotajai šaliai ar asmeniui, iš kurio suinteresuotoji šalis ją įsigijo, ir ta informacija, kurią laikyti konfidencialia prašo ją pateikusi suinteresuotoji šalis, yra laikoma konfidencialia. Institucija, gavusi konfidencialią informaciją, negali jos atskleisti be informaciją pateikusios suinteresuotosios šalies sutikimo.

3. Suinteresuotoji šalis, teikianti konfidencialią informaciją, kartu turi pateikti nekonfidencialias tos informacijos santraukas. Tokios santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad iš jų būtų galima nustatyti pateiktos informacijos esmę. Jei išimtiniais atvejais suinteresuotoji šalis mano, kad atitinkamos informacijos neįmanoma pateikti santraukos forma, ji privalo raštu pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių negalima parengti tinkamos santraukos.

4. Jeigu prašymas dėl informacijos konfidencialumo, Institucijos nuomone, nėra pagrįstas ir jei informaciją pateikusi suinteresuotoji šalis nesutinka, kad ji būtų viešai atskleista (apibendrinta ar santraukos forma), Institucija į tokią informaciją gali neatsižvelgti. Tačiau į šią informaciją turi būti atsižvelgiama, jeigu kiti šaltiniai patvirtina, kad pateikta informacija yra teisinga.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis. Tarptautinės sutartys

1. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sutarčių dėl laisvosios prekybos nuostatomis, Institucija, prieš pradėdama tyrimą, informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją apie gautą prašymą atlikti tyrimą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-626, 2001-12-04, Žin., 2001, Nr. 106-3793 (2001-12-19), i. k. 1011010ISTA00IX-626

Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymo pakeitimo įstatymas